d0e1d89a-e93d-41b9-b5bd-752aeca9dc1c · Vilniaus apygardos teismas

CivCivilinė byla Nr.2A-143-619/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25111-2014-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.21.; 2.5.8.9.; (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 15 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė vienasmeniÅ¡kai, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo UAB „Emilė“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Ecoservice“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Emilė“ dėl skolos priteisimo ir n u s t a t ė :                          Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB „Ecoservice“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Emilė“ 1614,87 Lt skolos, 6 proc. metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad UAB „Veolia Environmental Services Lietuva“ ir atsakovas 2011 m. gruodžio 13 d. sudarė sutartį. IeÅ¡kovas nupirko ir reorganizacijos bÅ«du prisijungė UAB „Veolia Environmental Services Lietuva“. Pagal minėtÄ sutartį buvo įsipareigota teikti atsakovui miÅ¡rių buitinių atliekų surinkimo ir iÅ¡vežimo paslaugas, bei aprÅ«pinti atliekų surinkimo konteineriais, o atsakovė įsipareigojo tinkamai ir laiku sumokėti už atliktas paslaugas. IeÅ¡kovas sutartį vykdė tinkamai, tuo tarpu atsakovas už suteiktas paslaugas neatsiskaitė.

Atsakovės įsiskolinimas laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. – 1614,87 Lt. IeÅ¡kovo nuomone, susidaręs įsiskolinimas priteistinas iÅ¡ atsakovo.Atsiliepimu į ieÅ¡kinį atsakovas UAB „Emilė“ su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad atsakovas nėra pasirašęs su atsakovu UAB „Ecoservice“ Komunalinių atliekų tvarkymo sutarties. Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovas neturi pareigos atlikti mokėjimus ieÅ¡kovui. Atsakovas jokių praneÅ¡imų dėl UAB „Veolia Environmental Services Lietuva“ ir UAB „Ecoservice“ prijungimo nėra gavęs, nesinaudojo ieÅ¡kovo teikiamomis paslaugomis, nes buvo sudaręs sutartį su rangovais, kurie įsipareigojo teikti atliekų iÅ¡vežimo paslaugas.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieÅ¡kovo UAB „Ecoservice“ ieÅ¡kinį tenkino, priteisė iÅ¡ atsakovo UAB „Emilė“ 1614,87 Lt skolos, 6 proc. metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 253,50 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovui nusipirkus ir reorganizacijos bÅ«du prisijungus UAB „Veolia Environmental Services Lietuva“ ieÅ¡kovui perėjo visos reorganizuojamo juridinio asmens teisės ir pareigos, todėl konstatavo, kad ieÅ¡kovas turi reikalavimo teisę į atsakovÄ pagal Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sutartį Nr. KV-11/61.

Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad atsakovas nepateikė įrodymų pagrindžiančių argumentus, kad ieÅ¡kovo paslaugomis nesinaudojo ir buvo sudaręs sutartį su rangovais dėl Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimo. Taip pat pažymėjo, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog kreipėsi į ieÅ¡kovÄ dėl sutarties nutraukimo ar įrodymų patvirtinančių skolos sumokėjimÄ ieÅ¡kovui. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Emilė“ prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ , netinkamai taikė CPK 178 str. ir 185 str. nuostatas. Todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas įrodė paslaugos suteikimo faktÄ ir tuo pačiu netinkamai taikė CK 6.2 str., CK 6.213 str. 1 d., CK 6.200 str. 1 d., 2 d., CK 6.158 str. 1 d. įtvirtintas teisės normas. BÅ«tent ieÅ¡kovas turėjo įrodyti paslaugos teikimo faktÄ , o ne atsakovas, kad tomis paslaugomis nesinaudojo. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieÅ¡kovas teikė sutartyje nurodytas paslaugas ir pateikė atsakovui PVM sÄ skaitas – faktÅ«ras.IeÅ¡kovas UAB „Emilė“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ prašė jį atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles, tinkamai taikė ir materialiÄ sias bei procesines teisės normas. Pažymėjo, kad atsakovas nenurodė kokius konkrečiai įrodymus pirmosios instancijos teismas įvertino netinkamai. Nesutiktina su apelianto argumentais, kad ieÅ¡kovas neįrodė paslaugos suteikimo fakto. Nagrinėjamu atveju tarp ieÅ¡kovo ir apelianto buvo sudaryta 2011 m. gruodžio 13 d. sutartis dėl miÅ¡rių komunalinių atliekų surinkimo ir iÅ¡vežimo paslaugų.

Minėtos sutarties pagrindu ieÅ¡kovas 2013 m. liepos 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. teikė paslaugas apeliantui. Pažymėjo, kad remiantis Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklių 22 p. juridiniai asmenys gali nesinaudoti savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos paslaugomis, o savo komunalines atliekas gali tvarkyti patys, jei tokia galimybė TIPK leidimų sÄ lygose arba sutartiniais pagrindais perduoti savo komunalines atliekas rinkti ir Å¡alinti atliekų tvarkytojams atitinkantiems galiojančių teisės aktų bei Å¡ių taisyklių reikalavimus.

Tuo tarpu apeliantas nepateikė įrodymų pagrindžiančių, jog komunalinių atliekų surinkimo ir iÅ¡vežimo paslaugas apeliantui teikė kiti subjektai. Å alių sudarytos sutarties 4.5 p. numatė, jog apie numatomÄ paslaugų apimčių pasikeitimÄ privaloma informuoti vykdytojÄ . Å iuo atveju ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų dėl kreipimosi į ieÅ¡kovÄ dėl paslaugų apimties sumažinimo. IeÅ¡kovo nuomone, atsakovas pažeidė sutartyje numatytÄ pareigÄ tinkamai ir laiku mokėti nustatyto dydžio įmokas už teikiamas paslaugas.

Apeliantui nesilaikant prisiimtų įsipareigojimų pagal Å¡alių sudarytÄ sutartį, ieÅ¡kinys tenkintas pagrįstai. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Å i byla nagrinėjama atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose.Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl atsakovo pareigos atsiskaityti ieÅ¡kovui už komunalinių atliekų tvarkymÄ .Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias teisės normas, todėl nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovas įrodė paslaugų teikimo faktÄ atsakovui ir priėjo neteisingos iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.Pažymėtina, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka.

CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiÅ¡kia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu. Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi.

Teismas turi įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir įrodymų visetÄ . Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ . Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagÄ , sprendė, kad ieÅ¡kovas turi reikalavimo teisę į atsakovÄ , kadangi tarp ieÅ¡kovas vadovaudamasis Å¡alių sudaryta sutartimi teikė atsakovui atliekų iÅ¡vežimo paslaugas, o atsakovas tinkamai už jas neatsiskaitė.Pažymėtina, kad CPK 178 straipsnyje Å¡alims nustatyta aplinkybių, kuriomis grindžiami reikalavimai bei atsikirtimai, įrodinėjimo pareiga, t. y. pareiga teikti įrodymus.

IeÅ¡kovas Å¡iuo atveju kreipdamasis į teismÄ dėl skolos iÅ¡ atsakovo priteisimo pateikė dokumentus patvirtinančius, jog perėmė reorganizuojamo juridinio asmens UAB „Veolia Environmental Services Lietuva“, teises ir pareigas bei minėto asmens sutartį dėl komunalinių atliekų tvarkymo su atsakovu (b.l. 25-26; 70-79). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus bei Å¡alių argumentus konstatavo, kad ieÅ¡kovui perėjo visos reorganizuoto asmens UAB „Veolia Environmental Services Lietuva“ teisės ir pareigos.

To apeliaciniame skunde, skirtingai nei pirmosios instancijos teisme, nebeginčija ir atsakovas. IeÅ¡kovas, įrodinėdamas, kad laikotarpiu, už kurį praÅ¡o priteisti susidariusį įsiskolinimÄ , teikė atsakovui komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas pateikė PVM sÄ skaitas faktÅ«ras (b.l.28-35). PVM sÄ skaita-faktÅ«ra apibrėžiama kaip dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas ir kuris atitinka visus PVM įstatyme tokiam dokumentui nustatytus privalomus reikalavimus (PVM įstatymo 2 str. 29 d.).

IeÅ¡kovo pateiktose PVM sÄ skaitose – faktÅ«rose nurodytas atsakovas kaip paslaugų pirkėjas. Kiekvienoje iÅ¡ jų įvardinta iÅ¡vežtų komunalinių atliekų kiekis kubiniais metrais. Pažymėtina, jog PVM sÄ skaita – faktÅ«ra yra viena iÅ¡ įrodinėjimo priemonių, todėl realių sutartinių santykių buvimo, sandorio vykdymo faktas gali bÅ«ti atsakovo paneigtas kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Atsakovas Å¡iuo atveju atsikirsdamas į ieÅ¡kinį teigė, jog ginčo laikotarpiu paslaugos nebuvo teikiamos, buvo sudarytos sutartys su rangovais, kurie vykdė darbus ir buvo įsipareigoję iÅ¡vežti visas Å¡iukÅ¡les, tačiau įrodymų pagrindžiančių nurodytas aplinkybes nepateikė.

Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog įrodinėti turinčias reikÅ¡mės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) yra Å¡alių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Å ias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigÄ ) Å¡alims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos Å¡alies įrodinėjamas aplinkybes.

Atsižvelgiant į tai, nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad atsakovui nekilo pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo pozicijÄ . Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos medžiagÄ bei Å¡alių argumentus bei pateiktų įrodymų visetÄ , pirmosios instancijos teismas pagrįstai remdamasis savo vidiniu įsitikinimu sprendė, kad ieÅ¡kovas įrodė, kad tinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sutartį ir teikė atsakovui paslaugas, o atsakovui nepateikus tai paneigiančių įrodymų ir atsiskaitymo faktÄ pagrindžiančių argumentų yra pagrindas ieÅ¡kinį tenkinti.Ä®vertinus iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųIeÅ¡kovas UAB „Ecoservice“ praÅ¡o priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ . Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sÄ raÅ¡as asmenų, galinčių bÅ«ti atstovais pagal pavedimÄ , įtvirtintas CPK 56 straipsnyje ir jis yra baigtinis. Tai reiÅ¡kia, kad joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į CPK 56 straipsnyje nustatytÄ sÄ raÅ¡Ä , negali atstovauti civiliniame procese pagal pavedimÄ .

Atstovavimui nustatyti apribojimai ir reikalavimai lemia ir atstovavimo iÅ¡laidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimÄ . CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas iÅ¡laidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Tai reiÅ¡kia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iÅ¡ kitos (pralaimėjusios) Å¡alies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimÄ iÅ¡laidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios atstovavimo iÅ¡laidos civilinio proceso dalyviui negali bÅ«ti priteistos. CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos kitos bÅ«tinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios iÅ¡laidos yra tokios iÅ¡laidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose, tačiau yra protingos, neperteklinės, bÅ«tinos, pagrįstos ir įrodytos.

Tokiomis iÅ¡laidomis, priklausomai nuo konkrečių byloje įrodytų aplinkybių, galėtų bÅ«ti pripažintos bylai bÅ«tinų dokumentų gavimo, kelionės ir panaÅ¡ios iÅ¡laidos, tačiau ne atstovavimo iÅ¡laidos, kurios yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). Atlyginimas, sumokėtas už teisines paslaugas neturinčiam teisės atstovauti pagal pavedimÄ asmeniui, negali bÅ«ti vertinamas ir kaip kitos bÅ«tinos ir pagrįstos bylinėjimosi iÅ¡laidos, nurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte.

Atstovavimo iÅ¡laidos yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (iÅ¡laidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti), todėl tokio pobÅ«džio iÅ¡laidų atlyginimui priteisti CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas netaikytinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015). Vadovaujantis kasacinio teismo suformuota praktika ir atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovui atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ rengė teisines paslaugas teikianti įmonė UAB „SKOLOS LT“, ieÅ¡kovo praÅ¡ymas priteisti 70,08 EUR iÅ¡laidų už atsiliepimo parengimÄ atmestinas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas,n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                                     Andrutė Kalinauskienė