d0e18ec2-c70f-4a77-91b2-e512a399f54f · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Alona Romanovienė             Civilinė byla Nr. 2A-571-163/2015Teisėjas Valdas Alška             (Proceso Nr. 2-25-3-01281-2013-0)             Procesinio sprendimo kategorija (S)              30.3.; 49; 121.21. KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2015 m. gegužės 18 d.Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės, Alvydo Žerlausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės L.

J. K. apeliacinį skundÄ dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės L. J. K. ieÅ¡kinį atsakovams D. K., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, praleisto termino atnaujinimo,              n u s t a t ė : ieÅ¡kovė nurodo, kad 1997-05-16 ieÅ¡kovė dovanų sutartimi atsakovui padovanojo gyvenamÄ jį namÄ , unikalus (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini), PryÅ¡mančių k., Kretingos r.

Sutartis buvo patvirtinta notaro. Namas yra 0,6113 ha dydžio žemės sklype, kurį atsakovas nusipirko 1999-03-16 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi. PrieÅ¡ sudarant dovanojimo sutartį, ieÅ¡kovės sveikata buvo silpna, atsakovas, kuris yra jos sÅ«nus, žadėjo rÅ«pintis ja, jos sveikata, teikti visokeriopÄ pagalbÄ ir priežiÅ«rÄ , asmeninę paramÄ , padėti Å«kyje, buityje, prižiÅ«rėti namus, todėl ieÅ¡kovė ir padovanojo savo sÅ«nui gyvenamÄ jį namÄ . Atsakovas pasirašė priesaikÄ -pasižadėjimÄ , kuriuo įsipareigojo vykdyti jos valiÄ , niekam turto neperleisti ir jos nenuskriausti.

Ji liko gyventi tame name, tačiau sÅ«nus nevykdė savo pasižadėjimo. Remiantis CK 6.472 str. 1 d., dovanotojas turi teisę kreiptis į teismÄ dėl dovanojimo sutarties panaikinimo, jeigu apdovanotasis atlieka prieÅ¡ dovanotojÄ tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerkiami geros moralės požiÅ«riu.Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutinka, reikalavimai yra nepagrįsti. Atsakovas, gyvendamas kitame mieste, nuolatos padėjo ieÅ¡kovei Å«kio darbuose, ja rÅ«pinosi. Po to, kai ieÅ¡kovė susitaikė su dukromis, prasidėjo nesutarimai su atsakovu.

Atsakovas toliau stengiasi padėti ieÅ¡kovei, ja rÅ«pintis, bet ieÅ¡kovė su juo nebendrauja, atsisako bet kokios jo pagalbos. 2000 metais atsakovas savo lėšomis paÅ¡alino nuo medžių Å¡akas, kad Å¡ios negadintų stogo konstrukcijos. Pablogėjus ieÅ¡kovės sveikatai, atsakovas siÅ«lė ieÅ¡kovei parduoti namÄ ir jai nupirkti butÄ jos pasirinktoje vietoje. IeÅ¡kovė kategoriÅ¡kai atsisakė tai daryti. Namas yra senas, todėl jį remontuoti yra ekonomiÅ¡kai netikslinga. IeÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia ir nurodo, kad ji buvo sudaryta jai nežinant.

Be to, ieÅ¡kovė praÅ¡o atnaujinti praleistÄ terminÄ dėl valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties panaikinimo. Toks praÅ¡ymas yra taip pat nepagrįstas, nes ieÅ¡kovė jau 1999 metais žinojo apie žemės sklypo pirkimÄ .Trečiasis asmuo Nacionalinė žemė tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad reikalavimas dėl dovanojimo sutarties panaikinimo yra teismo diskrecija ir jis įvertins sandorio teisėtumÄ , ar apdovanotojo veiksmai gali bÅ«ti laikomi griežtai smerktini geros moralės požiÅ«riu.

Dėl reikalavimo pripažinti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia ir restitucijos taikymo trečiasis asmuo nurodo, kad ieÅ¡kovė klaidingai nurodo faktines aplinkybes ir argumentus. PraÅ¡o ieÅ¡kinio dalį dėl valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo atmesti kaip nepagrįstÄ . Kretingos rajono apylinkės teismas 2014-11-28 nusprendė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ . Neatnaujinti ieÅ¡kinio senaties termino.

Teismas sprendė, jog tikėtina, kad ieÅ¡kovė dėl savo amžiaus ir sveikatos bÅ«klės, kitų asmenų įtakos atsisako atsakovo pagalbos ir paramos. Atsakovas, bÅ«damas savininku, nesiėmė jokių veiksmų, jų nederino su ieÅ¡kove. Visos bylos aplinkybės rodo, kad atsakovas neatliko jokių veiksmų, kurie bÅ«tų smerktini geros moralės požiÅ«riu, stengėsi vykdyti savo, kaip sÅ«naus, pareigas motinai, nori jas atlikti toliau, bet pati ieÅ¡kovė atsisako priimti paramÄ ir pagalbÄ .

Dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo bylos duomenimis nėra nustatyta, kad sandoris bÅ«tų sudarytas pažeidžiant įstatymo reikalavimus, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. IeÅ¡kovė praÅ¡o atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad 1998-02-04 ieÅ¡kovė pranešė apie sutikimÄ perleisti sumokėtas sumas už namų valdos žemės sklypÄ , kuris yra patvirtintas notariÅ¡kai, ir teismas sprendžia, kad ji nuo tada žinojo, kad su atsakovu bus sudaryta namų valdos žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis.IeÅ¡kovė pateikė apeliacinį skundÄ , juo praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai.

Apeliantė teigia, kad teismas klaidingai įvertino byloje pateiktus įrodymus dėl atsakovo veiksmų sužalojant nekilnojamÄ jį turtÄ , taip pat atsakovas melagingai nurodė, kad buvo dėtos pastangos įvesti vandentiekį, tačiau ieÅ¡kovė atsisakė, kadangi vandentiekio įvedimui reikia savininko – atsakovo, o ne ieÅ¡kovės – dovanotojos sutikimo. Taip pat pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovo paraÅ¡u patvirtintos priesaikos apeliantei bei atsisakė iÅ¡kviesti liudyti apeliantės dukras Å¡ioje byloje, galinčias pateikti svarių įrodymų, siekiant visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ , todėl pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesÄ .

Taip pat apeliantė teigia, kad atsakovas su ja elgiasi itin nepagarbiai, vartoja moralės požiÅ«riu netoleruotinus žodžius prieÅ¡ ieÅ¡kovę, todėl dovanojimo sutartis turi bÅ«ti panaikinta CK 6.472 straipsnio pagrindu. Apeliantė taip pat teigia, kad teismas netinkamai vertino ir tyrė įrodymus, susijusius su valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties panaikinimu ir restitucijos taikymu, senaties termino atnaujinimu. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau tekste – NŽT prie ŽŪM) pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , juo praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , kadangi raÅ¡ytiniais įrodymais byloje įrodyta, kad apeliantė pirkimo–pardavimo sutartimi nusipirko ginčytinus statinius.

Atsakovas D. K. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , juo praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsakovas nurodo, kad namo bÅ«klė yra labai prasta dėl jo amžiaus, o ne dėl atsakovo tyčinių veiksmų. Taip pat teigia, kad atsakovė dėl silpnos sveikatos gali bÅ«ti veikiama kitų asmenų. Atsakovas nurodo, jog nesiėmė jokių veiksmų, galinčių pakenkti ar įžeisti jo motinÄ â€“ apeliantę.              Apeliacinis skundas atmestinas.

             Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimÄ apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str., 338 str.).

Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliantė apeliaciniu skundu praÅ¡o apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintÄ bendrÄ jÄ bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kuriÄ apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi Å¡ios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra bÅ«tinas žodinis ieÅ¡kovo apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytÄ iÅ¡imtį ir skirti bylos nagrinėjimÄ Å¾odinio proceso tvarka.

Pažymėtina, kad atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų jo keisti ar naikinti.Byloje kilo ginčas dėl dovanojimo sutarties panaikinimo ir restitucijos taikymo, valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, praleisto termino atnaujinimo. Ieškovė ieškiniu prašė panaikinti dovanojimo sutartį bei pripažinti žemės pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia.

Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutinka. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetė. IeÅ¡kovė pateikė apeliacinį skundÄ .Dėl dovanojimo sutarties panaikinimoCK 6.472 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dovanotojas turi teisę kreiptis į teismÄ dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužalojo, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobÅ«dį, dovanojimo sutarties Å¡alių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieÅ¡ dovanotojÄ tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiÅ«riu.Apeliantė nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad namo remontas yra netikslingas, o prasta namo bÅ«klė atsirado ne dėl atsakovo kaltės veiksmų, o dėl gyvenamojo namo amžiaus.

Taip pat byloje nėra jokių įrodymų, galinčių aptvirtinti, kad atsakovas siÅ«lė apeliantei nupirkti butÄ pasirinktoje vietoje. Be to, atsakovo teiginiai, kad apeliantė atsisakė įvesti vandentiekį, yra nepagrįsti, kadangi vandentiekio įvedimui reikia namo savininko – atsakovo, sutikimo, o ne apeliantės, gyvenančios ginčijamame name. Taip pat atsakovas nesilaiko duotos priesaikos ja rÅ«pintis ir paremti bei nepagarbiai elgiasi su apeliante, todėl tokie veiksmai smerktini geros moralės požiÅ«riu.Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodydamas, kad nesutarimai su motina prasidėjo 2007 m., kai ieÅ¡kovė susitaikė su savo dukterimis.

Taip pat atsakovas dėjo visas pastangas padėti ieÅ¡kovei visuose Å«kio darbuose, tačiau ji atsisako. Be to, atsakovas nurodo, kad logiÅ¡kai nepagrįstas yra ieÅ¡kovės teiginys, jog atsakovas ja nesirÅ«pina nuo tos dienos, kai jam buvo padovanotas nekilnojamasis turtas, kadangi tokiu atveju ieÅ¡kovė galėjo imtis aktyvių veiksmų panaikinti sandorį, o ne praėjus 15 metų. Atsakovas nurodo, jog ieÅ¡kovės teiginiai yra nepagrįsti, kaltinant atsakovÄ dėl namo bÅ«klės pablogėjimo, kadangi namas statytas 1880 metais ir nebuvo kapitaliÅ¡kai rekonstruotas, todėl jo susidėvėjimas yra natÅ«ralus procesas.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant užtikrinti vieÅ¡Ä jį interesÄ , atitinkantį civilinių santykių stabilumÄ ir civilinės atsakomybės priemonių taikymo adekvatumÄ , bet koks dovanojimo sutarties Å¡alių santykių pablogėjimas negali bÅ«ti pagrindas panaikinti Å¡iÄ sutartį.

CK 6.472 straipsnyje dovanojimo sutarties panaikinimas įtvirtintas kaip iÅ¡imtinė priemonė, o jos taikymas siejamas su atitinkamais teisiniais pagrindais – apdovanotojo veiksmais, demonstruojančiais ypatingÄ nedėkingumÄ dovanotojui, nepateisinamais pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas. Tokie veiksmai įstatyme apibÅ«dinti pabrėžiant jų iÅ¡skirtinį – neabejotinai griežtÄ â€“ smerkimÄ . Neabejotinai griežtai smerkiamiems veiksmams pagal CK 6.472 straipsnio 1 dalies prasmę gali bÅ«ti priskiriami ne bet kokie net ir neigiamai vertintini veiksmai.

Sprendžiant dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų konstatavimo, turi bÅ«ti atsižvelgiama į vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybes, priežastis. Å iuo aspektu reikÅ¡mingais gali bÅ«ti pripažįstami duomenys, ar neigiamai vertintinus veiksmus apdovanotasis atliko vien savo iniciatyva, ar kitam asmeniui juos iÅ¡provokavus, ar Å¡ių veiksmų neigiamų padarinių buvo sÄ moningai siekiama ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2012).

Nagrinėjamu atveju apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neteisingai aiÅ¡kino geros moralės sÄ vokÄ ir nepagrįstai netaikė CK 6.472 straipsnio 1 dalies, nes neatsižvelgė į nurodytas aplinkybes, susijusias su atsakovo griežtai geros moralės požiÅ«riu smerktinu elgesiu. Apeliantės teigimu, atsakovas jo negerbia, vartoja psichologinį smurtÄ , tai taip pat yra geros moralės požiÅ«riu smerktini veiksmai. Nagrinėjamu atveju teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų, kad apeliantės sÅ«nus pasikėsino į dovanotojos ar jos artimųjų giminaičių gyvybę ar juos sunkiai sužalojo, nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Taip pat vertinant pastato bÅ«klę, aplinkybę, kad pastatas nebuvo kapitaliÅ¡kai rekonstruotas nuo jo pastatymo datos – 1880 metų, negalima objektyviai teigti, kad bÅ«tent medžio Å¡akų, kabojusių virÅ¡ namo stogo, paÅ¡alinimas yra vienintelė priežastis, dėl ko namas yra itin prastos bÅ«klės. Apeliantės nurodytos aplinkybės neduoda pagrindo pripažinti jos sÅ«naus veiksmus prieÅ¡taraujančiais gerai moralei ir sudarančiais pagrindÄ naikinti dovanojimÄ . Pirmosios instancijos teismas teisėtai sprendė, kad Å¡alių nesutarimai dėl remonto ir kitais klausimais negali bÅ«ti pripažinti veiksmais, griežtai smerktinais moralės požiÅ«riu, ir neatitinka pirmiau nurodyto iÅ¡imtinio CK 6.472 straipsnio taikymo sÄ lygų pobÅ«džio, todėl priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka kasacinio teismo praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose.

Dėl žemės pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiaApeliantė teigia, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad apeliantė davė notariÅ¡kai patvirtintÄ sutikimÄ užskaityti jos sumokėtas iÅ¡mokas atsakovui, kai atsakovas sudarė namų valdos žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė skirti ekspertizę iÅ¡tiri ieÅ¡kovės raÅ¡ysenÄ , pasiraÅ¡ant ginčytinus dokumentus.NŽT prie ŽŪM teigia, kad raÅ¡ytiniais įrodymais byloje įrodyta, kad apeliantė perleido atsakovui namų valdos žemę, sumokėtas valstybės vienkartines iÅ¡mokas, todėl skunde nurodytas argumentas, kad žemės sklypas perduotas jai nežinant yra nepagrįstas.Teisėjų kolegija pažymi, kad ekspertizės aktas yra viena iÅ¡ įrodymų rÅ«Å¡ių ir pagal CPK 218 straipsnį eksperto iÅ¡vada teismui neprivaloma, ji vertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu.

Kasacinis teismas, spręsdamas ginčus dėl ekspertizės skyrimo, ne kartÄ yra nurodęs, kad ekspertizės skyrimas turi bÅ«ti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, jog jos atlikimas yra tikslingas atsižvelgiant į pagrindinį proceso tikslÄ â€“ teisingai ir tinkamai iÅ¡nagrinėti bylÄ , laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo, kooperacijos ir kitų proceso principų pusiausvyros (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalis, 8, 17, 21 ir kt. straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2014;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2014). Vertinant pirmosios instancijos teismo atsisakymÄ skirti ekspertizę, atsižvelgtina į tai, kad byloje buvo pateikta pakankamai kitų oficialių raÅ¡ytinių įrodymų, kuriais remiantis galima iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės, todėl ekspertizės skyrimas, kaip papildomų įrodymų pateikimas, nėra bÅ«tinas. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė 1998-02-04 pateikė tuometiniam Kretingos rajono žemėtvarkos skyriui praÅ¡ymÄ , kuriuo prašė įskaityti sumokėtus už namų valdÄ PryÅ¡mančių k., Kretingos r., 189,34 Lt atsakovui, kuris pirko namų valdÄ .

Å is praÅ¡ymas patvirtintas notaro. 1999-03-16 buvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis, kuria atsakovui buvo parduota 0,6113 ha dydžio namų valda PryÅ¡mančių k., Kretingos r. Atsakovas, gavęs dovanÄ , sudarė namų valdos žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, o ieÅ¡kovė davė notariÅ¡kai patvirtintÄ sutikimÄ Ä¯skaityti jos sumokėtas iÅ¡mokas atsakovui. Atsakovas buvo statinių, esančių namų valdos žemės sklype, savininkas ir tuometinė Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracija sudarė valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį.

Vertinant Å¡ių raÅ¡ytinių įrodymų visetÄ , kad buvo pateiktas ne vienas dokumentas su ieÅ¡kovės paraÅ¡ais bei jų notariniais patvirtinimais, konstatuotina, kad ekspertizės skyrimas yra netikslingas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo susiklosčiusius teisinius santykius byloje, visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė byloje pateiktus įrodymus ir duomenis, susijusius su byla, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstÄ ir teisingÄ sprendimÄ Å¡ioje byloje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija              n u t a r i a :              palikti nepakeistÄ Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-11-28 sprendimÄ . Kolegijos pirmininkė             Alona Romanovienė Kolegijos teisėjai             AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė              Alvydas Žerlauskas