d0df1c29-0eae-4bf4-8b21-85bb482caab6 · Kauno apylinkės teismas

?Pranešėjas L Baudžiamoji byla Nr. 1-3794-673/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50696-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.3.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.2.4.6.2.1.; 2.1.10.1.; 2.1.16.1.5.; 2.1.16.1.7.; 2.1.16.1.9.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.1. (S) Kauno apylinkės teismas N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 12 d. Kėdainiai Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Laima Šablevičienė, sekretoriaujant Sandrai Navickienei, dalyvaujant: prokurorei Ingai Balkūnei, nukentėjusiajai Ž.

B., kaltinamojo gynėjai advokatei Rimai Å migelskytei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje: E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, iÅ¡situokęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, jo tvirtinu - dirbantis Å vedijos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ statybininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas iÅ¡nykęs), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos: BK 140 straipsnio 2 dalį (fizinio skausmo sukėlimu sugyventinei 2018-10-21 03.00 val.), ir pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (nežymiu sveikatos sutrikdymu ir fizinio skausmo sukėlimu sugyventinei 2018-10-21 15.00 val.), n u s t a t ė : 2018 m. spalio 21 d. apie 03.00 val., E. B., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, sodyboje „Pas lapę“, esančioje (duomenys neskelbtini), tyčia sugriebė už kaklo savo Å¡eimos narei – sugyventinei Ž.

B. ir jÄ smaugė, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmÄ . Be to, 2018 m. spalio 21 d. apie 15.00 val., E. B., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje tyčia sugriebė už plaukų savo Å¡eimos narei – sugyventinei Ž. B. ir juos tempė, o virtuvėje pastÅ«mė nukentėjusiÄ jÄ ir Å¡iai parkritus ant grindų, įrėmęs kojÄ Å½. B. į deÅ¡inį Å¡onÄ jÄ spaudė prie radiatoriaus, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmÄ ir padarė jai odos nubrozdinimÄ nugaros kairėje, poodinę kraujosruvÄ deÅ¡iniame dilbyje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Kaltinamasis E. B. pagal abu epizodus kaltu prisipažino visiÅ¡kai. Patvirtino, kad 2018 m. spalio 21 d. apie 03.00 val., Å¡vęsdamas gimimo dienÄ sodyboje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, buvo sugriebęs už kaklo savo sugyventinei, buvusiais sutuoktinei, su kuria susitaikė ir vėl kartu gyvena, Ž. B. ir jÄ smaugė, suvokia, kad nukentėjusiajai skaudėjo. Be to, 2018 m. spalio 21 d. apie 15.00 val., bÅ«damas girtas, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje griebė už plaukų savo sugyventinei Ž.

B. ir juos tampė, o virtuvėje nukentėjusiÄ jÄ pastÅ«mė, po ko Å¡iai parkritus ant grindų, įrėmė kojÄ Ä¯ jos Å¡onÄ ir spaudė nukentėjusiÄ jÄ prie radiatoriaus. Suvokia, kad nukentėjusiajai skaudėjo, sužalojimus pamatė po kelių dienų, kai ji jam juos parodė. SmurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ naudoja ne pirmÄ kartÄ . Dėl savo elgesio kreipėsi pas psichologÄ . Pasižada visiÅ¡kai nevartoti alkoholio. Å eimoje auga du sÅ«nÅ«s, kurių įvykio metu nebuvo. Labai gailisi.

Nukentėjusiosios atsiprašė. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiÅ¡kai įrodyta kitais bylos duomenimis bei raÅ¡ytiniais įrodymais, iÅ¡tirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimÄ . Nukentėjusioji Ž. B. parodė, kad su kaltinamuoju yra iÅ¡situokę, tačiau susitaikė ir gyvena kartu, veda bendrÄ Å«kį, Å¡eimoje auga du vaikai. Patvirtino, kad 2018 m. spalio 21 d. apie 03.00 val., E. B., bÅ«damas neblaivus, Å¡venčiant jo gimimo dienÄ sodyboje LomeikiÅ¡kių k., Kėdainių r., jÄ smaugė, sukėlė jai fizinį skausmÄ .

Grįžus namo, apie 15 val., E. B., bÅ«damas neblaivus, ėmė jÄ Ä¯Å¾eidinėti, miegamajame sugriebė už plaukų ir juos tempė, dėl ko jai skaudėjo. Ji iÅ¡sigandusi paskambino savo seseriai ir paprašė jÄ pasiimti. BÅ«nant virtuvėje atėjęs kaltinamasis iÅ¡bėrė jos rankinės turinį ir norėjo rankinę iÅ¡mesti. Kai ji lenkėsi susirinkti daiktų, jis jÄ pastÅ«mė, todėl ji parkrito ant grindų. Tuomet kaltinamasis įrėmė savo kojÄ Ä¯ jos deÅ¡inį Å¡onÄ ir jÄ spaudė prie radiatoriaus.

Tuo metu ji taip pat juto fizinį skausmÄ . Bijo kaltinamojo, nes jis jÄ Å¡nipinėja, tikrina, žemina vaikų akivaizdoje. Teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad Ž. B. padarytas odos nubrozdinimas nugaros kairėje, poodinė kraujosruva deÅ¡iniame dilbyje. Sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas aplinkybėse nurodytu laiku ir bÅ«du. Sužalojimas vertinamas kaip nežymus, sukėlęs fizinį skausmÄ (b. l. 73). Liudytoja V. M. nurodė (b. l. 76-77), kad ji yra nukentėjusiosios sesuo, dalyvavo Å¡venčiant kaltinamojo gimtadienį sodyboje.

Kaltinamasis buvęs nukentėjusiosios sutuoktinis, tačiau po iÅ¡tuokos jie vėl susitaikė ir gyvena kartu, tačiau, kiek jai žinoma, nuolat pykstasi, kaltinamasis yra labai pavydus. Po Å¡ventės sodyboje matė, kad nukentėjusioji buvo susirÅ«pinusi, liÅ«dna, matėsi, kad jai kažkas yra. Apie 15 val. ji buvo pas kitÄ seserį L. M., kai paskambinusi Ž. paprašė pas jÄ atvažiuoti. Abi su seserimi L. atvažiavo pas Ž., bet jų į butÄ niekas neįleido. Buto viduje girdėjosi konfliktas, su Ž. nebuvo įmanoma pasikalbėti, nes pokalbis vis nutrÅ«kdavo, todėl ji nebegalėdama daugiau laukti paskambino į policijÄ .

Policininkai į butÄ pateko, kuomet Ž. pavyko atrakinti duris, kurias užstojęs laikė kaltinamasis. Kai policijos pareigÅ«nai Ž. apklausinėjo, sužinojo, kad naktį Å¡venčiant gimtadienį kaltinamasis Ž. smaugė, o prieÅ¡ joms atvažiuojant tempė už plaukų, paskui pargriovęs ant grindų laikė prispaudęs koja, neleido atsikelti. Kiek jai žinoma, kaltinamasis prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ smurtauja ne pirmÄ kartÄ . Liudytoja L. M. nurodė (b. l. 82-83), kad ji yra nukentėjusiosios sesuo, dalyvavo Å¡venčiant kaltinamojo gimtadienį sodyboje.

Kaltinamasis buvęs nukentėjusiosios sutuoktinis, tačiau po iÅ¡tuokos jie vėl susitaikė ir gyvena kartu. Po Å¡ventės sodyboje matė, kad nukentėjusioji buvo susimÄ sčiusi, nusiminusi, matėsi, kad kažkas ne taip. Apie 15 val. ji buvo su kita seserimi V. M., kai paskambinusi verkdama Ž. paprašė pas jÄ atvažiuoti ir pasiimti. Supratę, kad kažkas atsitiko, abi su seserimi nedelsiant atvažiavo pas Ž., bet jų į butÄ niekas neįleido. Buto viduje girdėjosi Å¡urmulys, riksmai, konfliktas, su Ž. nebuvo įmanoma pasikalbėti, nes pokalbis vis nutrÅ«kdavo.

Bijodamos dėl Ž. sveikatos paskambino į policijÄ . Policininkų pradžioje niekas į butÄ taip pat neįleido, bet Ž. apgaulės bÅ«du pavyko atrakinti duris. Ž. buvo labai iÅ¡sigandusi, susivėlusiais plaukais, verkė, sakė, kad kaltinamasis jÄ mušė, tampė už plaukų, pargriovęs ant žemės spaudė koja. Be to, tada ji sužinojo, kad sodyboje kaltinamasis jÄ smaugė. Kiek jai žinoma, kaltinamasis prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ smurtauja ne pirmÄ kartÄ . IÅ¡ praneÅ¡imo PK pažymos ir apraÅ¡yto apžiÅ«ros vaizdo/garso įraÅ¡o matyti, kad apie iÅ¡ sugyventinio patirtÄ smurtÄ pranešė nukentėjusiosios sesuo, pati nukentėjusioji Ž.

B. atvykusiems policijos pareigÅ«nams nurodė, kad sugyventinis, buvęs sutuoktinis E. B., bÅ«damas neblaivus, Å¡venčiant jo gimtadienį pirtyje, jÄ smaugė, o namuose, miegamajame kambaryje, jÄ tampė už plaukų, parvertęs ant žemės spaudė koja (b. l. 17-32, 34). IÅ¡ praneÅ¡imų policijai duomenų (b. l. 39-41) matyti, kad kaltinamasis prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ smurtavo ne pirmÄ kartÄ . Blaivumo testo metu kaltinamajam nustatytas 2,26 promilių girtumas, nukentėjusioji blaivi (b. l. 49, 87).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra paties kaltinamojo prisipažinimu, ištirtais nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, kitais aukščiau aptartais rašytiniais įrodymais ir duomenimis, nustatyta, kad: 2018 m. spalio 21 d. apie 03.00 val., E. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sodyboje „Pas lapę“, esančioje Lomeikiškių k. 11, Surviliškio sen., Kėdainių r., tyčia sugriebė už kaklo savo šeimos narei – sugyventinei Ž.

B. ir jÄ smaugė, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmÄ ; be to, 2018 m. spalio 21 d. apie 15.00 val., E. B., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje tyčia sugriebė už plaukų savo Å¡eimos narei – sugyventinei Ž. B. ir juos tempė, o virtuvėje pastÅ«mė nukentėjusiÄ jÄ ir Å¡iai parkritus ant grindų, įrėmęs kojÄ Å½. B. į deÅ¡inį Å¡onÄ jÄ spaudė prie radiatoriaus, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmÄ ir padarė jai odos nubrozdinimÄ nugaros kairėje, poodinę kraujosruvÄ deÅ¡iniame dilbyje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytÄ veikÄ padarė savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui...“. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikÅ¡ti muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymÄ ar fizinį skausmÄ . MuÅ¡imas ar kitoks smurtavimas reiÅ¡kia poveikį į žmogaus kÅ«nÄ siekiant sukelti fizinį skausmÄ , tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant.

Tai gali bÅ«ti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kÅ«nÄ : smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Pagal BK 140 str. 2 d., pagal kurį kaltinamajam pareikÅ¡tas kaltinimas, atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmÄ ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimÄ giminaitį ar Å¡eimos narį. Artimo giminaičio ir Å¡eimos nario sÄ vokos yra iÅ¡aiÅ¡kintos Baudžiamojo kodekso 248 str. 1 d. ir 2 d., kur nurodytas sÄ raÅ¡as asmenų, laikytinų artimais giminaičiais ar Å¡eimos nariais.

Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. NusikaltimÄ padariusio asmens Å¡eimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimÄ padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimÄ padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Kadangi kaltinamasis ir nukentėjusioji įvykių metu buvo sugyventiniai, jie laikytini Å¡eimos nariais.

Nustatyta, kad aplinkybėse nurodytu laiku, kaltinamasis per du kartus tyčia sumušė savo sugyventinę ir savo smurtiniais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmÄ , nežymiai sutrikdė sveikatÄ . Kaltinamasis prisipažino, kad aplinkybėse nurodytu laiku atliko visus dviejuose kaltinimuose nurodytus smurtinius veiksmus Å¡eimos nario – sugyventinės atžvilgiu. Kaltinamojo kaltę įrodo iÅ¡tirti nukentėjusios parodymai, kuriais ji patvirtino, jog kaltinamasis – sugyventinis, du kartus skirtingu laiku ir vietose smurtavo jos atžvilgiu, kad jai buvo sukeltas fizinis skausmas.

Kaltinamojo kaltę patvirtina iÅ¡tirti įrodymai: teismo medicinos specialisto iÅ¡vada, kurioje nukentėjusiajai nustatytas padarytas odos nubrozdinimas nugaros kairėje, poodinė kraujosruva deÅ¡iniame dilbyje, tai yra nežymus sveikatos sutrikdymas, sukėlęs fizinį skausmÄ ; liudytojų V. M. ir L. M. – nukentėjusiosios seserų parodymai, kuriais jos patvirtino, kad joms yra žinoma, jog kaltinamasis prieÅ¡ jų seserį du kartus, skirtingu laiku ir skirtingose vietose, panaudojo kaltinime nurodytÄ fizinį smurtÄ , kad jis prieÅ¡ jų seserį smurtavo ne pirmÄ kartÄ ; kaltinamojo kaltę patvirtina ir praneÅ¡imo PK pažymos bei apraÅ¡yto apžiÅ«ros vaizdo/garso įraÅ¡o turinys.

Abu nusikaltimai baigti, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, nežymiai sutrikdyta sveikata. Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Abu nusikaltimus, padarytus skirtingu laiku, skirtingose vietose ir esant nepaneigtai skirtingai tyčiai, sieja realioji nusikalstamų veikų sutaptis. Smurtinius veiksmus kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, bÅ«damas suaugęs ir psichiÅ¡kai sveikas privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo smurtinių veiksmų nukentėjusiajai bus sukeltas fizinis skausmas ir gali bÅ«ti sutrikdyta sveikata, ir Å¡ių pasekmių norėjo, todėl kaltinamasis, smurtaudamas bÅ«damas įpykęs, tai yra veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos:

BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimÄ sugyventinei 2018-10-21 03.00 val.) ir BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir fizinio skausmo sukėlimÄ sugyventinei 2018-10-21 15.00 val.). Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Kaltinamojo prisipažinimas ir iÅ¡reikÅ¡tas gailėjimasis padarius nusikalstamÄ veikÄ pripažintinas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamÄ veikÄ kaltinamasis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, nes teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kÄ pripažino ir pats kaltinamasis.

Dėl kaltinamojo gynėjos praÅ¡ymo atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 str. BK 38 str. 1 dalyje nurodyta, kad asmuo padaręs nesunkų tyčinį nusikaltimÄ gali bÅ«ti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, kas reiÅ¡kia, jog asmuo turi bÅ«ti padaręs vienÄ nusikaltimÄ . Å iuo atveju įstatymas nedraudžia atleisti asmenų nuo baudžiamosios atsakomybės, jei padaryta nusikalstama veika yra tęstinė arba kaltininkas padaro idealiÄ sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas.

Deja kaltinamojo skirtingu laiku padarytos nusikalstamos veikos nėra nei tęstinė (tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iÅ¡ dviejų ar daugiau tapačių ar vienarÅ«Å¡ių veiksmų, iÅ¡ kurių kiekvienas, vertinant atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo, t. y. vieningos tyčios (kasacinės nutartys Nr. 2K-307/2007, 2K-P-412/2007)), nei sudaro idealiÄ sutaptį, (idealia nusikalstamų veikų sutaptimi paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose.

Tai reiÅ¡kia, kad vieningÄ veikÄ sudarančių faktų visumos teisiniais įvertinimas, vadinamas kvalifikavimu, neiÅ¡vengiamai reikalauja taikyti daugiau negu vienÄ , t. y. dvi ar daugiau nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėčių, iÅ¡ kurių kiekviena turi skirtingÄ , savarankiÅ¡kÄ raiÅ¡kÄ baudžiamojo įstatymo tekste (kasacinė nutartis 2K-412/2010). Teismų praktikoje pripažįstama, kad ideali nusikalstamų veikų sutaptis galima ir tais atvejais, kai asmuo atlieka kelis veiksmus, atitinkančius skirtinguose BK straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų sudėčių objektyviuosius požymius, tačiau visi veiksmai seka vienas paskui kitÄ , yra padaryti per labai trumpÄ laiko tarpÄ ir esant bendram sumanymui (kasacinė nutartis Nr. 2K-92/2005)), o sudaro realiÄ jÄ (realioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas keliomis savarankiÅ¡komis veikomis padaro dvi ar daugiau savarankiÅ¡kų nusikalstamų veikų, numatytų tiek skirtinguose, tiek tuose pačiuose Baudžiamojo kodekso straipsniuose ar straipsnių dalyse) nusikaltimų sutaptį.

Esant tokiai situacijai kaltinamojo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nėra teisinio pagrindo. Be to, pažymėtina, kad BK 38 straipsnyje numatyta tik galimybė užbaigti baudžiamÄ jį procesÄ bylos nutraukimu atleidžiant kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai reiÅ¡kia, kad, net ir esant BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytoms sÄ lygoms, teismas gali netenkinti praÅ¡ymo nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ ir atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kiekvienu atveju sprendimas turi bÅ«ti priimamas įvertinus ne tik BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytų sÄ lygų buvimÄ , bet ir kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes.

Å io klausimo sprendimui turi reikÅ¡mę baudžiamosios bylos aplinkybių visumos, susijusios su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, įvertinimas (kasacinė nutartis 2K-565/2012). Motyvuoti asmens atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės teismas turi įvertindamas atsakomybę lengvinančias aplinkybes (atvyko ir prisipažino, nuoÅ¡irdžiai gailisi, padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikaltimÄ ar kt.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , taip pat į kaltininko asmenybę, jo elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu (teistumo nebuvimas, teigiamas socialinis elgesys, kritinis požiÅ«ris vertinant padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ bei pastangos suÅ¡velninti ja sukeltus padarinius ir pan.) ir įvertindamas nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį, kaltės formÄ , padarinių sunkumÄ (kasacinė nutartis 2K-77/2012).

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad tai nebe pirmas kartas, kai kaltinamasis naudoja smurtÄ nukentėjusiosios atžvilgiu. TÄ pripažino ir pats kaltinamasis. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamojo bijo, nes jis bÅ«na agresyvus, jÄ seka, tikrina jos pokalbių iÅ¡klotines, žemina vaikų akivaizdoje ir pan. Atsižvelgus į iÅ¡dėstytas aplinkybes ir policijos pateiktus duomenis apie kreipimosi į policijÄ faktus, kurie neigiamai charakterizuoja kaltinamojo asmenybę, darytina iÅ¡vada, kad ne tik nėra, bet ir nebÅ«tų pagrindo taikyti LR BK 38 str., bei atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi byloje esantys duomenys neleidžia manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padaryti du tyčiniai, baigti, nesunkÅ«s nusikaltimai; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas panaudotas dėl nepateisinamo pykčio, sÄ lygoto ir alkoholio vartojimo, smurtauta prieÅ¡ akivaizdžiai fiziÅ¡kai silpnesnį žmogų - moterį; į kaltininko asmenybę – neteistas, teistumas iÅ¡nykęs, baustas administracinėmis nuobaudomis, LR nedirba, kaltinamojo tvirtinimu - dirba užsienyje, iÅ¡situokęs, tačiau gyvenantis su buvusia sutuoktine, vedantis bendrÄ Å«kį, turintis du nepilnamečius vaikus;

į atsakomybę lengvinančiÄ ir sunkinančiÄ aplinkybes; į kaltinamojo elgesio prieÅ¡istorę, tai yra į tai, kad jis smurtÄ tos pačios nukentėjusiosios atžvilgiu buvo naudojęs ir anksčiau. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamajam už du padarytus nusikaltimus skirtinos laisvės apribojimo bausmės (BK 48 str.), skiriant ir įstatyme numatytÄ , ir proceso dalyvio – prokuroro papraÅ¡ytÄ Ä¯pareigojimus, kurie įtakotų kaltinamojo elgesį (BK 48 str. 6 d., 7 d.), vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant ir į nukentėjusiosios nuomonę, skiriant mažesnes bausmes, nei galimos skirti bausmės vidurkis (BK 54 str. 3 d., 61 str.), bausmes, nevirÅ¡ijant maksimalaus bausmės dydžio, subendrinant visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du (BK 48 str. 2 d., 63 str. 3 d.), bausmę 1/3 mažinant (BK 641 str.), į bausmės laikÄ Ä¯skaitant laikino sulaikymo laikÄ (BK 66 str.).

Kito žmogaus muÅ¡imas, žeminimas, gÄ sdinimas, kaltinimas, bandymas kontroliuoti, manipuliavimas - tipiÅ¡kas smurtautojo elgesys. Smurtautojas fizinį, psichologinį smurtÄ naudoja todėl, kad tik žemindamas ir kontroliuodamas kitus pats gali pasijusti vertingas, galingas ar stiprus. Tačiau tai apgaulingas suvokimas, nes smurtautojas tai asmuo, turintis psichologinę problemÄ . Galimai tokį elgesio modelį smurtautojas matė savo tėvų Å¡eimose arba patys buvo smurto aukos. Kadangi smurtautojas dažniausiai smurtauja prieÅ¡ už jį silpnesnius asmenis, jis jaučia gėdÄ , jaučiasi nepilnavertis, tačiau nežino iÅ¡eities, o bandydamas save kaip nors pateisinti, jis ir toliau elgiasi neteisėtai.

Kadangi smurtautojų savivertė yra žema, dažnai jiems labai svarbus kitų žmonių įvertinimas, pripažinimas, geras įvaizdis, todėl artimoje aplinkoje smurtaujantys žmonės visuomenėje nori pasirodyti nepriekaiÅ¡tingais. Taip pat smurtautojas dažniausiai save pateikia kaip aukÄ , todėl manipuliuodamas, siekdamas prisidengti gerais tikslais, žmones, prieÅ¡ kuriuos jis smurtauja, smurtautojas priverčia jaustis atsakingais ir kaltais dėl to, kas vyksta. Tačiau smurtautojas turi suvokti, kad smurtas kito žmogaus atžvilgiu neleis jam pasijusti nei stipriu, nei visaverčiu, nes smurto aukos jį niekins ir jo nekęs. Smurto pagalba smurtautojui nepavyks iÅ¡spręsti savo nepilnavertiÅ¡kumo bėdos.

Smurtautojui reikalingas pagalba. Problemos iÅ¡vieÅ¡inimas ir bausmė taip pat yra pagalba smurtautojui. IlgÄ laikÄ auka, gyvendama su smurtaujančiu asmeniu, jaučiasi bejėgė kÄ nors pakeisti, neteisingai verčiama jaustis kalta dėl visko, kas vyksta Å¡eimoje, todėl pirmoji ir vienintelė iÅ¡eitis aukai - kreiptis į teisėsaugos institucijas, nes smurtautojas bijo vieÅ¡umo, kitaip smurtaujančio asmens sustabdyti nėra jokios galimybės. Kaltinamasis, bÅ«damas psichiÅ¡kai sveikas, privalo suvokti, kad smurtaujantis asmuo gali pakeisti savo elgesį, tačiau tik pripažindamas turintis problemÄ ir kreipdamasis pagalbos į specialistus.

Smurto auka neprivalo savęs laikyti kalta ar iÅ¡provokavusiÄ smurtautojÄ , nes problemÄ turi ne nukentėjęs asmuo, o kaltinamasis. Todėl, siekdamas sudaryti sÄ lygas kaltinamajam, kuris yra dviejų vaikų tėvas, sÄ moningai, o ne dėl to, kad priemonė yra prievartinio pobÅ«džio, pabandyti spręsti savo psichologines problemas, teismas kartu su bausme kaltinamajam skiria ir baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimÄ dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 3 d.).

Kardomosios priemonės. Kaltinamasis BPK 140 str. tvarka buvo sulaikytas nuo 2018-10-21 iki 2018-10-23. Paleidus jam buvo paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusiosios, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų (asmens tapatybės kortelės ir paso) paėmimas, kurios paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301-305 str., 307 str. 1 d., teismas n u s p r e n d ž i a :

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos: BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimÄ sugyventinei 2018-10-21 03.00 val.) ir BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir fizinio skausmo sukėlimÄ sugyventinei 2018-10-21 15.00 val.), ir nuteisti: - pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2018-10-21 03.00 val. epizodas) - 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme; - pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2018-10-21 15.00 val. epizodas) - 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme; remiantis BK 63 str. 1 d., 3 d., bausmes subendrinti visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du ir paskirti subendrintÄ bausmę - 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimÄ , visos bausmės laiku įpareigojant E. B.:

1) dirbti arba užsiregistruoti ir bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje; ir 2) nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų; remiantis BK 641 str. paskirtÄ subendrintÄ bausmę sumažinti 1/3 ir galutinę bausmę paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimÄ , bausmės metu įpareigojant E. B.:

1) dirbti arba užsiregistruoti ir bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje; ir 2) nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų; bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę: E. B. įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. IÅ¡aiÅ¡kinti, kad E. B. privalo: be bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti institucijai nurodytos savo gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus (-Ä ) įpareigojimus (-Ä ), nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus (-Ä ).

IÅ¡aiÅ¡kinti, kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę (nevykdo įpareigojimų (-o), Å¡i bausmė jam gali bÅ«ti pakeista į su laisvės atėmimu susijusiÄ bausmę. Teismas taip pat iÅ¡aiÅ¡kina, kad asmuo, kuris vengia vykdyti jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę (iÅ¡skyrus turto konfiskavimÄ ), gali bÅ«ti pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 243 straipsnį. Å iuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikino sulaikymo laikÄ â€“ dvi paras nuo 2018-10-21 iki 2018-10-23 (1:2). KardomÄ sias priemones – įpareigojimÄ nesiartinti prie nukentėjusiosios, raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir dokumentų (asmens tapatybės kortelės ir paso, saugomi voke prie bylos), paėmimÄ , palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. Nuosprendis per dvideÅ¡imt (20) dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundÄ bylÄ nagrinėjusiam teismui (iÅ¡aiÅ¡kinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi bÅ«ti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų bÅ«ti nagrinėjamas raÅ¡ytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėja Laima Šablevičienė