2025-03-26 Nr. AB-5286-3-62-3-02676-2024-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-350-602/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02676-2024-3

Procesinio sprendimo kategorija 54.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. kovo 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. M. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. A. ir N. M. skundą atsakovui Alytaus rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjos S. A. ir N. M. (toliau kartu – ir pareiškėjos) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamos panaikinti Alytaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) socialinės paramos skyriaus 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. SP42-478 „Dėl socialinių paslaugų asmeniui (šeimai) skyrimo/neskyrimo/teikimo sustabdymo/nutraukimo“ (toliau – ir Sprendimas).

Atsakovas atsiliepime prašė pripažinti, kad pareiškėjos yra netinkama ginčo šalis ir skundą atmesti. Nurodė, kad Sprendimas yra individualus administracinis aktas, nesusijęs su pareiškėjomis, nepažeidžiantis jų teisių ir nesukeliantis joms teisinių pasekmių, o pareiškėjos nepateikė įgaliojimų atstovauti E. A..

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. sausio 22 d. nutartimi pareiškėjos N. M. skundą paliko nenagrinėtu.

Teismas iš gyventojų registro duomenų nustatė, kad pareiškėja S. A. (duomenys neskelbtini) mirė, todėl nelaikė jos pareiškėja šioje byloje.

Teismas nustatė, kad skundą pateikusi advokatė K. R. įgaliota atstovauti, be kita ko, pareiškėjos N. M. interesams dėl Administracijos Socialinės paramos skyriaus Sprendimo panaikinimo, tačiau šioje byloje pareiškėjos prašomas panaikinti Sprendimas nėra susijęs su N. M.. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėja N. M. bei advokatė K. R. turi teisę atstovauti E. A. interesams.

Teismas konstatavo, kad skundą atstovauti E. A. interesus padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo, todėl skundą paliko nenagrinėtu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 105 str. 3 p.). Pareiškėjai išaiškino, kad, pašalinus sąlygas, kurios buvo pagrindas skundą (prašymą, pareiškimą) palikti nenagrinėtą, suinteresuotas asmuo turi teisę vėl kreiptis į teismą su skundu (prašymu, pareiškimu) bendra tvarka (ABTĮ 106 str. 2 d.).

III. Pareiškėja N. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 22 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėja nurodo, kad teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina.

Pareiškėja teigia, kad nėra ginčo dėl to, jog E. A. šiai dienai nėra pripažintas neveiksniu, ar dėl to, kad N. M. nėra paskirta jo globėja ar rūpintoja. Tačiau, atsižvelgiant į konkrečią situaciją, susiklosčiusią dėl E. A., pareiškėja, kaip vienintelė artima E. A. giminaitė – sesuo, turėjo teisę ginčyti priimtą Sprendimą, kadangi E. A. dėl savo sveikatos būklės to daryti negali.

Pareiškėja paaiškina, kad E. A. 2024 metų rugpjūčio mėnesio pirmojoje pusėje patyrė (duomenys neskelbtini), dėl to buvo hospitalizuotas S. Kudirkos ligoninėje, Alytaus apskrityje, kurios slaugos ir palaikomo gydymo skyriuje turėjo būti gydomas iki 2024 m. lapkričio 29 d. E. A. praktiškai nekalba, todėl nepaisant to, kad atsakovo pateiktuose dokumentuose yra E. A. parašas, nereiškia, jog jis suprato pasirašomų dokumentų prasmę. Per visą E. A. buvimo ligoninėje laikotarpį, kiek leisdavo pareiškėjos S. A. sveikata, ji kartu su pareiškėja N. M. lankydavo E. A. ir rūpinosi juo. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad dėl patirto (duomenys neskelbtini) sutriko E. A. (duomenys neskelbtini), o taip pat į tai, kad jam pasidarė sunku išreikšti savo mintis ir priimti įvairius su jo kasdienine veikla susijusius sprendimus, buvo nuspręsta kreiptis į E. A. gyvenamosios vietos, t. y. į Administracijos (duomenys neskelbtini) seniūniją, dėl socialinių paslaugų (apgyvendinimo socialinės globos namuose) teikimo, kadangi dėl savo senyvo amžiaus pasirūpinti sūnumi pareiškėja S. A. pati nebūtų galėjusi, o pareiškėja prisiimti brolio priežiūros neturėjo galimybės, kadangi rūpinosi tiek savo sena motina S. A., tiek ir savo neįgaliu sūnumi, todėl prisiimti ir trečio asmens slaugą (globą) jai būtų buvę pernelyg sudėtinga.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad E. A. reikalingos ir būtinos socialinės paslaugos, bei nėra ginčo dėl ilgalaikės socialinės globos nustatymo. Pareiškėja buvo informuota apie sprendimą skirti ilgalaikę globą (duomenys neskelbtini) globos namuose ir su tuo sutiko. Tačiau apie sprendimą skirti trumpalaikę globą (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kurie yra dideliu atstumu nuo artimųjų gyvenamosios vietos, bei į kur nuvykti aplankyti jį yra itin sudėtinga, E. A. artimieji giminaičiai nebuvo informuoti, E. A. buvo išvežtas jiems nežinant, o pareiškėja 2024 m. lapkričio 25 d. atvykusi į S. Kudirkos ligoninę aplankyti savo brolio, kurios slaugos ir palaikomo gydymo skyriuje jis turėjo būti gydomas iki 2024 m. lapkričio 29 d., jo nerado. Toks institucijų, teikiančių socialines paslaugas, tarnautojų elgesys prieštarauja elementarioms moralės normoms. Institucijų tarnautojams buvo žinoma, kad E. A. iki ligos gyveno su savo motina S. A., jog pareiškėja rūpinasi jo apgyvendinimu globos namuose, jie turėjo jos kontaktus, todėl turėjo visas galimybes informuoti pareiškėją apie priimtą Sprendimą.

Tik po to, kai pareiškėja, slaugos ligoninėje neradusi savo brolio, pradėjo aiškintis, kur jis yra, jai elektroniniu paštu buvo atsiųstas skundžiamas Sprendimas dėl trumpalaikės globos skyrimo (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose.

Pareiškėja pažymi, kad bendrieji teisės principai yra įtvirtinti teisės aktuose – tai sąžiningumas, protingumas ir teisingumas. Ir nepaisant to, kad pareiškėja nėra savo brolio globėja ar rūpintoja, tačiau yra vienintelė jo likimu besurūpinanti artima giminaitė, ji turėjo būti informuota apie tai, jog brolis išvežamas į kitus globos namus.

Remdamasi Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-94 „Dėl asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo, skyrimo ir organizavimo tvarkos“, 55 punktu, pareiškėja teigia, kad globos namai, į kuriuos siunčiamas asmuo, parenkami atsižvelgiant į asmens (globėjo, rūpintojo, aprūpintojo) pageidavimą ir globos namų galimybes suteikti asmeniui reikiamas socialines paslaugas. Apgyvendinant asmenis specialiuosiuose globos namuose, pirmenybė teikiama tikslinių grupių, kurioms šie globos namai yra skirti, asmenims. Nors pareiškėja nėra E. A. globėja ar rūpintoja dėl vienos priežasties – E. A. (duomenys neskelbtini) patyrė 2024 m. rugpjūčio mėn., todėl teisiškai įforminti globą ar rūpybą buvo sudėtinga, juolab, kad pareiškėja tuo metu viena rūpinosi savo neįgalia (duomenys neskelbtini) metų motina ir savo neįgaliu sūnumi.

Pareiškėja pažymi, kad į bylą pateiktuose medicininiuose dokumentuose ir socialinių paslaugų prašyme yra nurodyta, jog E. A. praktiškai nekalba. Jis sunkiai supranta ir savo veiksmų esmę, taigi išreikšti savo valios ir pageidavimo dėl globos namų, jis negalėjo. Todėl, nepaisant to, kad pareiškėja, ar tuo metu gyva E. A. motina S. A. nebuvo paskirtos E. A. globėjomis ar rūpintojomis, jos buvo / yra artimos S. A. šeimos giminaitės, o S. A. ir šeimos narė, su kuria E. A. gyveno iki ligos, pagal analogiją turėjo būti taikomas anksčiau nurodyto aprašo reikalavimas paskirti globos namus, derinant šį klausimą su artimaisiais giminaičiais, kurie dėl svarbių ir objektyvių priežasčių patys prižiūrėti E. A. tiesiog neturėjo galimybės.

Pareiškėja akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.4 straipsnis nustato, jog šeimos subjektų teisės ir pareigos, be kita ko, nustatomos remiantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo bei kitais bendraisiais teisės principais, kurie, parenkant globos įstaigą E. A., buvo grubiai pažeisti.

Teismas formaliai taikė teisę, dėl to skundžiama nutartis naikintina.

Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad remiantis ABTĮ nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos N. M. teisės ar įstatymais saugomi interesai nėra ir niekaip negali būti pažeisti. Pareiškėja ginčija individualų sprendimą, priimtą dėl jos brolio E. A. socialinių paslaugų poreikio. Atsakovas pažymi, kad E. A. yra asmuo, kuriam nustatytas socialinių paslaugų poreikis, kuris neturi savo gyvenamojo būsto, kuris vienas pats savarankiškai gyventi negali ir dėl sveikatos būklės apgyvendintas globos įstaigoje, netgi nėra šio proceso šalimi. Jis nėra įtrauktas nei pareiškėju, nei suinteresuotu asmeniu, nors asmuo yra sąmoningas, veiksnus, jam nenustatytas neveiksnumas, globa ar rūpyba.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėja yra E. A. sesuo, tačiau ji nėra nei jo rūpintoja, nei globėja ar asmuo, atstovaujantis kitą asmenį pagal įgaliojimą. Pareiškėjos atskirajame skunde ir skunde teismui pateikta informacija neatitinka faktinių aplinkybių. Administracija faktinę šio ginčo situaciją ir Sprendimo priėmimo teisinius pagrindus ir procedūras yra nuosekliai išdėsčiusi atsiliepime į skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjimo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjos N. M. skundas paliktas nenagrinėtu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad skundą atstovauti E. A. interesus padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo, pareiškėjos N. M. skundą paliko nenagrinėtu (ABTĮ 105 str. 3 p.). Nustatęs, kad pareiškėja S. A. mirė, teismas nelaikė jos pareiškėja.

Pareiškėja N. M. nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad teismas formaliai taikė teisę ir nepagrįstai skundą paliko nenagrinėtą, kadangi, atsižvelgiant į konkrečią situaciją, susiklosčiusią dėl E. A., pareiškėja, kaip vienintelė artima E. A. giminaitė – sesuo, turėjo teisę ginčyti priimtą Sprendimą, kadangi brolis dėl savo sveikatos būklės to daryti negali. Nors E. A. nėra pripažintas neveiksniu, o pareiškėja nėra paskirta jo globėja ar rūpintoja, tačiau ji yra vienintelė jo likimu besirūpinanti artima giminaitė, todėl ji turėjo būti informuota apie tai, jog brolis išvežamas į kitus globos namus.

Administraciniame procese ABTĮ 105 straipsnio 3 punktas įtvirtina tinkamo atstovavimo sąlygą, kuria vadovaujantis skundą palikti nenagrinėtu galima tik tada, kai iš pirmosios instancijos teismui pateiktų dokumentų matyti, kad skundą suinteresuoto asmens vardu padavusiam asmeniui atitinkami įgaliojimai nebuvo suteikti.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad S. A. ir N. M., atstovaujamos advokatės K. R., su skundu kreipėsi į teismą, prašydamos panaikinti Alytaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjos 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. SP42-478 „Dėl socialinių paslaugų asmeniui (šeimai) skyrimo/neskyrimo/teikimo sustabdymo/nutraukimo“. Šiuo Sprendimu nuspręsta E. A. skirti trumpalaikę socialinę globą (senyvo amžiaus asmuo) (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose iki asmeniui bus pradėta teikti ilgalaikė socialinė globa, bet ne ilgiau 6 mėn. Nuo apgyvendinimo. Taigi, skundžiamas Sprendimas priimtas dėl E. A..

Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėja N. M. yra E. A. sesuo, o S. A. (E. A. motina) (duomenys neskelbtini) mirė.

Pareiškėja N. M. atskirajame skunde neginčija aplinkybės, kad E. A. nėra pripažintas neveiksniu, o pareiškėja nėra paskirta jo globėja ar rūpintoja. Taip pat byloje nėra jokių įrodymų, suteikiančių pareiškėjai teisę atstovauti E. A. interesams.

Teisėjų kolegija, įvertinusi skundo, paduoto pirmosios instancijos teismui, turinį, byloje esančius įrodymus, atskirajame skunde nurodytus argumentus, atsakovo atsiliepimuose nurodytus argumentus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju skundą atstovauti E. A. interesams padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo, todėl teismas turėjo pagrindą skundą palikti nenagrinėtą.

Pažymėtina, kad pareiškėja nei skunde pirmosios instancijos teismui nei atskirajame skunde neteigia, jog skundą paduoda atstovaudama brolio E. A. interesams. Pareiškėja, kaip galima suprasti iš skundo ir atskirojo skundo turinio, manydama, kad Sprendimas pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus, skundą padavė savo vardu, o ne atstovaudama brolio E. A. interesams. Pareiškėja skunde teigia, kad Administracijos Sprendimas pažeidžia jos, kaip vienintelės giminaitės (sesers) teises, kadangi Administracija, priėmusi Sprendimą teikti jos broliui E. A. trumpalaikę socialinę globą (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose, turėjo apie tai informuoti pareiškėją. Be to, minėti globos namai yra toli, todėl nuvykti ir aplankyti brolį yra sudėtinga.

Taigi šiuo konkrečiu atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėja su skundu kreipėsi į teismą gindama brolio E. A. interesus, atitinkamai spręsti, jog skundą padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-205-815/2023) akcentuojama, jog, siekiant realiai apginti galbūt pažeistas besikreipusio asmens teises, administracinis teismas turi būti pakankamai aktyvus ir veikti taip, kaip nustatyta ABTĮ – išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises ir pareigas (ABTĮ 12 str.).

Pirmosios instancijos teismas 2024 m. gruodžio 18 d. teisėjo rezoliucija pareiškėjų skundą priėmė ir įpareigojo atsakovą iki 2024 m. gruodžio 31 d. pateikti atsiliepimą į skundą. Teismas tik vėlesnėje proceso stadijoje (gavęs Administracijos atsiliepimą į skundą), be kita ko, nepaskyręs bylą nagrinėti teismo posėdyje, o teisėjas vienasmeniškai priėmė skundžiamą nutartį, kurioje sprendė, jog administracinės bylos teisena buvo pradėta pagal skundą, paduotą įgaliojimų vesti bylą neturinčio asmens.

Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas išspręsti tinkamų bylos šalių ir jų atstovavimo klausimą, taip pat padėti pareiškėjoms įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 12 str.), pirmiausiai turėjo pasiūlyti pareiškėjoms patikslinti, kieno vardu jos kreipiasi į teismą, t. y. savo ar sūnaus / brolio, taip pat pasiūlyti pateikti atstovavimo teisę patvirtinančius įrodymus (ABTĮ 33 str. 1 d.), tačiau to nepadarė.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi suformuotos praktikos, pagal kurią materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-457-520/2018). Konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009 ir kt.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos (ar jos atstovaujamo asmens) skundo reikalavimų pagrįstumas turėtų būti įvertintas bylą nagrinėjant iš esmės.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas ir nepagrįstai pareiškėjos N. M. skundą paliko nenagrinėtą, kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens, todėl pirmosios instancijos teismo 2025 m. sausio 22d. nutartis naikinama ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos N. M. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė