d0dbbde7-f7f2-4e4f-b09a-3566d5d35deb · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-838-108/2013Proceso Nr. 1-31-1-00308-2013-3Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.2.7.; 1.1.8.1.1.; 1.2.4.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.1.16.1.8.; 2.1.16.2.12.;2.3.6.4.5.; KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 28 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Jonas Špelveris, sekretoriaujant Jurgitai Pocienei, Daivai Kaminskienei, dalyvaujant prokurorui Jurij Petuchov, kaltinamojo gynėjui advokatui Irmantui Balčiūnui, nukentėjusiajam R.

V., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kuriojeD. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 11 klasių iÅ¡silavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 135 str. 1 d.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : D. B. sunkiai sužalojo žmogų, nes jis, 2013-02-25, apie 23 val., UAB „Lidanta“ naktiniame klube „Piteris“, esančiame Taikos pr. 29, Klaipėdoje, tarpusavio konflikto su R.

V. metu, tyčia griebė pastarajam abiem rankomis už palto atlapų ir jėga iÅ¡stÅ«mė iÅ¡ klubo patalpų į laukÄ , dėl ko R. V. aukÅ¡tielninkas nugriuvo ant betoninio grindinio, ko pasekoje jam buvo padarytas kaukolės skliauto deÅ¡inės pusės kaulų (momenkaulio ir smilkinkaulio) lūžis, kraujo iÅ¡siliejimas virÅ¡ kietojo smegenų dangalo deÅ¡iniojo didžiojo pusrutulio srityje, galvos smegenų deÅ¡iniosios kaktinės skilties sumuÅ¡imas bei deÅ¡inės akiduobės kraujosruva. R.

V. patirtas kraujo iÅ¡siliejimas virÅ¡ kietuoju galvos smegenų dangalo, suspaudęs smegenis, sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. B. neprisipažino padaręs kaltinamajame akte nurodytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir parodė, kad 2013-02-25 naktiniame klube „Piteris“ dirbo rÅ«bininku. Jam priklausė prižiÅ«rėti, kad į klubo patalpas nepatektų neblaivÅ«s asmenys. Pamatęs nukentėjusįjį suprato, kad Å¡is yra neblaivus ir nebus įleistas į klubÄ .

Nukentėjusysis norėjo pasidėti striukę rÅ«binėje ir patektį į klubÄ , tačiau D. B. jam pasakė, kad jis nebus įleistas, nes yra neblaivus. Po kiek laiko R. V. pasiÅ«lė jam pinigų, tačiau jis atsisakė paimti pinigus ir tada tarp jų kilo konfliktas ir R. V. spjovė jam į veidÄ . Po to D. B. iÅ¡kvietė apsaugÄ ir pats bandė vesti R. V. link durų. R. V. buvo neblaivus, prieÅ¡inosi iÅ¡vedamas, pradėjo svirduliuoti, užkliuvo už durų slenksčio, krito pro išėjimo duris į laukÄ , jis nukentėjusįjį tik pastÅ«mė prie durų, o pargriuvo pats nukentėjusysis.

Tada jis nuėjo nusivalyti veido, tuo metu atbėgo klubo apsaugos darbuotojai ir jie visi nuėjo prie nukentėjusiojo, kuris tuo metu gulėjo be sÄ monės. Apsaugos darbuotojai jam davė amoniako ir nukentėjusysis atsigavo, paskui buvo pavestas į Å¡onÄ ir pasodintas, buvo pasiÅ«lyta pagalba, tačiau nukentėjusysis jos atsisakė ir su taksi iÅ¡vyko į namus. Po konflikto buvo apžiÅ«rėta nukentėjusiojo galva, tačiau sužalojimų nebuvo matyti. Atvykęs į barÄ nukentėjusysis buvo Å¡iek tiek purvinu Å¡onu, iÅ¡teptu veidu, matėsi, kad buvo kažkur nukritęs, todėl jis padarė iÅ¡vadÄ , kad R.

V. galėjo susižaloti ir kitur, tai yra iki jam atvykstant į barÄ . Taip pat jis matė kaip nukentėjusysis pargriuvo ant deÅ¡inio Å¡ono ateidamas į klubÄ . Nesutinka su nukentėjusiosiojo pareikÅ¡tu civiliniu ieÅ¡kiniu.Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. V. parodė, kad 2013-02-25 buvo pas gimines ir su jais Å¡ventė, dviese iÅ¡gėrė litrÄ degtinės. Apie 23 val. taksi atvyko į naktinį klubÄ â€žPiteris“, nes dar norėjo iÅ¡gerti kokteilį, nors ir buvo iÅ¡gėręs, tačiau elgėsi ramiai.

Davė taksistui 50 litų ir paprašė, kad jo palauktų. Iėjęs pro duris bandė nusimauti paltÄ , tačiau rÅ«bininkas – kaltinamasis D. B. pasakė, kad jo neįleis, nes yra neblaivus. SiÅ«lė D. B. pinigų, kad bÅ«tų įleistas, tačiau nepamena ar D. B. paėmė pinigus. Neneigia, kad konflikto metu jis galėjo spjauti, tačiau D. B. į veidÄ specialiai nespjovė. Tada D. B. griebė jį už atlapų ir iÅ¡stÅ«mė pro duris, pastumtas jis aukÅ¡tielninkas nugriuvo lauke, pajuto didelį trenksmÄ ir prarado sÄ monę.

Nugriuvo bÅ«tent dėl to, kad buvo pastumtas, nes tÄ vakarÄ nebuvo toks girtas, kad nepastovėtų ant kojų. Paskui taksi jį parvežė namo, o kitÄ dienÄ pablogėjo sveikata. Neigia, kad į klubÄ atvyko jau su iÅ¡teptais rÅ«bais ir purvinu veidu. Palaiko pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. Å . parodė, kad jis dirba taksi vairuotoju ir tÄ vakarÄ jis su kolega sėdėjo taksi automobilyje apie 2 m. atstumu prieÅ¡ais klubo duris. Matė kaip atvažiavo R. V., su kuriuo jis nėra pažįstamas, ir įėjo į vidų.

Ėjo tvarkingai, negriuvinėjo, prie rÅ«binės pradėjo kalbėtis su D. B., buvo iÅ¡sitraukęs piniginę. Paskui D. B. susikibo su R. V., pastarasis buvo paimtas už atlapų ir iÅ¡mestas lauk pro duris, griuvo aukÅ¡tielninkas, galva trenkėsi į žemę ir neteko sÄ monės. Atėjo du apsaugos darbuotojai ir D. B., nukentėjusiajam buvo duodama amoniako, bet jis ilgai neatsigavo, o atsigavęs buvo apsaugos darbuotojų nutemptas prie sienos ir pasodintas, o po kokių 15 min. kai pradėjo raguoti į aplinkÄ apsaugos darbuotojas atvedė nukentėjusįjį pas jį į taksi ir jis nukentėjusįjį parvežė namo.Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A.

V. parodė, kad ji yra nukentėjusiojo R. V. dukra. 2013-02-25, apie 23-24 val., taksi vairuotojas parvedė jos tėvÄ namo, pasakė, kad jis patyrė traumÄ , nes krito ant galvos. R. V. buvo iÅ¡gėręs, iÅ¡orinių sužalojimų nesimatė. KitÄ dienÄ kai grįžo iÅ¡ darbo su mama rado R. V. gulintį lovoje, jis blogai jautėsi, negalėjo atsikelti iÅ¡ lovos, nes buvo suparalyžiuota jo kairė pusė. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja E. R. parodė, kad yra greitosios medicinos pagalbos gydytoja, ji buvo atvykusi į iÅ¡kvietimÄ pas R.

V.. Jis gulėjo lovoje, pastebėta kraujosruva deÅ¡inėje galvos pusėje, deÅ¡inės rankos ir kojos paralyžius. Artimieji paaiÅ¡kino, kad vakar jis buvo susimušęs.Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. N. parodė, kad jis dirba taksi vairuotoju ir tÄ vakarÄ vežė R. V. iÅ¡ Å vyturio g. į „Piterį“. Atvažiavus R. V. iÅ¡eidamas paprašė, kad jo palauktų. Nematė, kaip jis užėjo į vidų, paskui pamatė, kad jis guli prie durų, paties kritimo nematė. Vėliau nukentėjusysis sėdo į kitÄ taksi ir iÅ¡važiavo.

Nukentėjusysis buvo gerokai iÅ¡gėręs, įsėsdamas į taksi Å vyturio g. jis buvo nugriuvęs ant Å¡ono, bet buvo tamsu ir nesimatė, kad jis bÅ«tų susimušęs galvÄ . Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. A. parodė, kad jis tÄ vakarÄ dirbo „Piteryje“ apsaugos darbuotoju. Paties įvykio nematė, kaltinamasis jam pasakė, kad buvo atėjęs girtas, purvinas vyras (R. V.), kurio jis neįleido, o Å¡is spjovė jam į veidÄ , po to apsisuko iÅ¡eiti ir eidamas užkliuvo už durų ir nuvirto.

Nukentėjusiajam buvo duota amoniako, pasiÅ«lyta medicinos pagalba, tačiau jos buvo atsisakyta ir nukentėjusysis iÅ¡vyko su taksi. Nuo nukentėjusiojo sklido alkoholio kvapas, buvo iÅ¡teptas veidas, vienas Å¡onas, purvina rankovė.Teisiamojo posėdžio metu liudytojas G. E. parodė, kad jis tÄ vakarÄ dirbo „Piteryje“ apsaugos darbuotoju, paties įvykio nematė ir iÅ¡ esmės davė tokius pat parodymus, kaip ir liudytojas A. A..Teisiamojo posėdžio metu ekspertas Diomenas Vitkus parodė, kad jis patvirtina byloje esančias specialistų iÅ¡vadas.

Nukentėjusiojo traumÄ paaiÅ¡kino griuvimu su pagreičiu, smÅ«giu, atsitrenkus galvos skliauto deÅ¡iniÄ ja puse į kietÄ pagrindÄ . Nukentėjusiajam iÅ¡siliejo kraujas virÅ¡kietojo smegenų dangalo, kol jis nespaudžia smegenų žmogus jaučiasi patenkinamai, tačiau laiku nesuteikus pagalbos iÅ¡tinka mirtis. IÅ¡liudytojų parodymų mano, kad iki atvykimo į „Piterį“ nukentėjusysis negalėjo susižaloti galvos. Taip pat patvirtino, kad iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o esančio byloje akivaizdu, kad nukentėjusysis buvo pastumtas ir su pagreičiu griuvo aukÅ¡tielninkas kas buvo pagrindine priežastimi sužalojimams galvoje atsirasti.IÅ¡ daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad buvo pateikta kompiuterinė laikmena su 2013-02-25 vakaro vaizdo įraÅ¡u naktiniame klube „Piteris“, adresu Taikos prospektas 39, Klaipėdoje. (1 t., b.l. 17).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas 2013-02-25 vakaro vaizdo įrašas naktiniame klube „Piteris“. Vaizdo įraše užfiksuota kaip kaltinamasis D. B. laikydamas nukentėjusįjį R. V. abiem rankomis už palto atlapų ties krūtine išstūmė jį pro įėjimo duris ir pastarasis nugriūva ant asfaltuoto grindinio ir nejuda. (1 t., b.l.18). Iš specialisto išvados Nr. G 519/13(03) matyti, kad R. V. buvo padarytas kaukolės skliauto dešinės pusės kaulų (momenkaulio ir smilkinkaulio) lūžis, kraujo išsiliejimas virš kietojo smegenų dangalo dešiniojo didžiojo pusrutulio srityje, galvos smegenų dešiniosios kaktinės skilties sumušimas bei dešinės akiduobės kraujosruva.

R. V. patirtas kraujo iÅ¡siliejimas virÅ¡ kietuoju galvos smegenų dangalo, suspaudęs smegenis, sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymÄ (1 t., b. l. 34-35). IÅ¡ papildomos specialisto iÅ¡vados Nr. pG 1016/13(03) matyti, kad specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 519/13 (03) nurodytus galvos sužalojimus R. V. galėjo patirti griÅ«damas aukÅ¡tielninkas, atsitrenkęs galva į betoninį grindinį, kaip matosi pateiktoje vaizdo medžiagoje faile „clip 20130301215653 (23:03:36) (1t., b.l.39-40).Tokiu bÅ«du, D. B. kaltė padarius kaltinamajame akte nurodytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 135 str. 1 d., pilnai įrodyta jo paties parodymais ir aukščiau aptartų įrodymų visuma.

Kaltinamasis D. B. neigia padaręs inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , nurodo, kad jis nukentėjusįjį tik stumtelėjo, tačiau jo neiÅ¡stÅ«mė pro duris, o nukentėjusysis bÅ«damas neblaivus pats prarado pusiausvyrÄ ir krisdamas susižalojo. Teismas kaltinamojo parodymus vertina kaip jo pasirinktÄ gynybos priemonę, tokiu bÅ«du siekiant suklaidinti teismÄ ir iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Objektyvi įvykio situacija atsispindi iÅ¡ baudžiamojoje byloje esančio vaizdo įraÅ¡o, iÅ¡ kurio matyti, kaip kaltinamasis D.

B. laikydamas nukentėjusįjį R. V. abiem rankomis už palto atlapų ties krÅ«tine iÅ¡stÅ«mė jį nugara į lauko pusę(atbulomis) pro įėjimo duris ir pastarasis nugriuvo ant asfaltuoto grindinio. Teisiamojo posėdžio metu D. B. parodė, kad jis matė jog R. V. yra neblaivus, svirduliuoja, todėl stumdamas nukentėjusįjį pro duris turėjo suprasti, kad gali jį sužaloti. Vertindamas kaltinamojo kaltę, teismas atsižvelgia į tai, kad įvykio vakarÄ nukentėjusysis galimai elgėsi su kaltinamuoju nepadoriai, buvo neblaivus ir tokiu bÅ«du iÅ¡provokavo kaltinamÄ jį su juo konfliktuoti.

Kito asmens sužalojimas, jo sunkus sveikatos sutrikdymas draudžiamas įstatymu, todėl kaltinamasis, nors ir galimai iÅ¡provokuotas nusikalsti, turi atsakyti už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir dėl to kilusias pasekmes.Tarp kaltinamojo D. B. veiksmų ir nukentėjusiojo R. V. sunkaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, todėl D. B. įvykdyta nusikalstama veika kvalifikuojama pagal LR BK 135 str. 1 d.Kaltinamojo D. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Remdamiesi BK 59 str. 1 d. 6 p. teismai ir spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys, turi atsižvelgti į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininkÄ prieÅ¡ jį nusikalsti (nukentėjusiojo elgesys iÅ¡ esmės prieÅ¡taravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininkÄ ar jo artimÄ giminaitį, buvo smurtiniai ar kitokie pavojingi veiksmai ir pan.). Taigi Å¡i atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai nustatoma, kad provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys turi įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Tai reiÅ¡kia, kad kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sÄ moningai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali bÅ«ti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininkÄ , tiek į jam artimus asmenis, ir pan. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį.

Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabÅ«diÅ¡kai tiki, kad jo elgesys neiÅ¡provokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieÅ¡ jį, arba iÅ¡ viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamÄ kaltininko veikÄ prieÅ¡ jį (kasacinės bylos Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Aukščiau aptarta, jog nukentėjusysis R. V. įvykio vakarÄ ilgai įkalbinėjo kaltinamÄ jį D. B. įleisti jį į barÄ , nes jis buvo neblaivus. Tuomet, kada R.

V. supratos, kad į barÄ antrame aukte jis nebus įleistas, tuomet jis spjovė kaltinamajam į veidÄ , todėl tokiu veiksmu sÄ moningai skatino D. B. pradėti neteisėtus veiksmus prieÅ¡ jį, todėl toks nukentėjusiojo elgesys laikytinas provokuojančiu, t.y. BK 59 str. 1 d. 6 p. numatyta D. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pagal BK 59 str. 1 d. 10 p. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai.

Norint konstatuoti Å¡ios atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimÄ , bÅ«tina nustatyti du momentus:

1) neteisėtus nukentėjusio asmens veiksmus prieÅ¡ kaltininkÄ ;

2) kaltininko didelį susijaudinimÄ , kurį sukelia neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai. Be to, Å¡i aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia tada, jeigu kaltininko nusikalstami veiksmai seka iÅ¡ karto po nukentėjusio asmens neteisėto poelgio kaip greitas atsakas į tai. Neteisėtais nukentėjusiojo veiksmais pripažįstami bet kokie prieÅ¡ kaltininkÄ ar kitÄ asmenį nukreipti prieÅ¡ingi teisei veiksmai, kurie gali reikÅ¡tis kėsinimusi į kaltininko ar kito asmens gyvybę ir sveikatÄ , turtÄ , smÅ«gių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu – grasinimu panaudoti fizinį smurtÄ , tyčiojimusi, įžeidimu, Å¡antažu ir pan.

Nustatyta, kad kaltinamojo D. B. nusikalstami veiksmai buvo atsakas į nukentėjusiojo R. V. neteisėtus, provokuojančius veiksmus, jo spjÅ«vis į veidÄ , tačiau teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju BK 59 str. 1 d. 10 p. nurodyta aplinkybė – veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai – D. B. atžvilgiu negali bÅ«ti taikoma, nes byloje nėra duomenų apie tai, kad nusikaltimo padarymo metu D. B. buvo labai susijaudinęs. Teismo vertinimu, D.

B. nusikalsti paskatino pyktis dėl nukentėjusiojo R. V. neteisėtų veiksmų, o ne didelis susijaudinimas. Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (LR BK 54str.), atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobÅ«dį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytus nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ . Kaltinamasis D.

B. anksčiau neteistas, įvykdytas vienas tyčinis, pavojingas visuomenei smurtinis nusikaltimas, priskiriamas prie sunkių nusikaltimų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes kaltinamajam D. B. skirtina LR BK 135 str. 1 d. straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas. Teismas nenustatė pagrindų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį arba BK 62 straipsnį ir kaltinamajam paskirti Å¡velnesnę bausmės rūšį nei numatyta BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje, kuri nustato tik laisvės atėmimÄ iki deÅ¡imties metų.

Nustatydamas D. B. skirtinos laisvės atėmimo bausmės terminÄ , teismas vadovaujasi LR BK 50 straipsnio 2 dalyje nustatytam laisvės atėmimo bausmės dydžiui (trims mėnesiams), teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡is terminas turi bÅ«ti nustatytas didesnis nei minimalus, bet mažesnis nei bausmės numatytos sankcijoje vidurkis. Nukentėjusysis R. V. kaltinamajam D. B. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį (1 t., b.l. 164-165), praÅ¡ydamas iÅ¡ kaltinamojo priteisti 15000,00 Lt neturtinę žalÄ ir 12877,95 Lt turtinę žalÄ .

Nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų kentė didelius skausmus, nevaldė kairės kÅ«no pusės, negalėjo savarankiÅ¡kai apsitarnauti, kankina nerimas dėl tolimesnės sveikatos bÅ«klės. IeÅ¡kovo paskaičiavimu turtinę žalÄ sudaro 11377,80 Lt negautos darbinės pajamos, nes iki sužalojimo jis nuo 2012-11-05 pagal individualaus darbo programÄ dirbo picerijoje Airijoje, o dėl D. B. padarytų sužalojimų jis negalėjo dirbti nuo 2013-03-04 iki 2013-05-05. Už laikotarpį nuo 2012-11-05 iki 2013-02-17 R.

V. buvo iÅ¡mokėta 5512,50 eurų, t.y. vidutiniÅ¡kai po 367,5 eurų per savaitę. Taip pat praÅ¡o priteisti 1500,15 Lt už lėktuvo bilietus. Nurodo, kad 2013-03-01 su žmona turėjo bilietus skrydžiui į AirijÄ , tačiau dėl sužalojimų jis tik 2013-03-15 grįžo į AirijÄ . LR CK 6.251 str. 1 d. numato, kad padaryti nuostoliai turi bÅ«ti visiÅ¡kai atlyginti, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotÄ atsakomybę. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos: protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (CK 6.249 str.).Pagal LR CK 6.253 str. asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl paties nukentėjusiojo veiksmų dėl kurių kaltas pats nukentėjusysis ir dėl kurių jam atsirado nuostoliai.Ieškovo reikalavimas priteisti 11377,80 Lt negautų darbinių pajamų yra pagrįstas, įrodytas kaltinamojo D.

B. kaltės įrodymais, byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais apie nukentėjusiojo darbÄ , nedarbo laikotarpį ir jo gautas pajamas. Tačiau teismas taip pat atsižvelgia į byloje nustatytÄ aplinkybę, kad nukentėjusiojo R. V. elgesys jo sužalojimo metu buvo provokuojantis ir taip pat turėjo reikÅ¡mės nuostolių atsiradimui, todėl teismas ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl 11377,80 Lt negautų darbinių pajamų sumažina vienu trečdaliu ir Å¡is reikalavimas tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant ieÅ¡kovui 7585,20 Lt.IeÅ¡kovo reikalavimas priteisti 1500,15 Lt už lėktuvo bilietus yra netenkintinas, nes byloje nėra pateikta tai patvirtinančių įrodymų.

Dokumentai dėl iÅ¡laidų už lėktuvų bilietus yra pateikti anglų kalba ir iÅ¡ jų nėra įmanoma nustatyti ieÅ¡kovo patirtų nuostolių dydžio ir pagrįstumo. IeÅ¡kinyje Å¡io reikalavimo pagrindas taip pat tiksliau nenurodytas. Taip pat pažymėtina tai, kad R. V. turėjo vykti į AirijÄ 2013-03-01, tačiau dėl patirtų sužalojimų jis į AirijÄ iÅ¡vyko 2013-03-15 ir pagal ieÅ¡kovo iÅ¡reikÅ¡tÄ reikalavimÄ galima daryti iÅ¡vadÄ , kad jis reikalauja jog jam bÅ«tų atlyginti nuostoliai ne tik už 2013-03-01 lėktuvo bilietÄ , tačiau ir už 2013-03-01 lėktuvo bilietÄ .Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. l d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas neturtinės žalos dydį nustato, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįsti, todėl tenkintini. Teismas neabejoja, kad nukentėjusysis R.

V. dėl padarytų sužalojimų kentė didelius fizinius bei psichologinius skausmus, patyrė kitokius nepatogumus. Teismas nustatė, kad žala (nukentėjusiojo sunkus sveikatos sutrikdymas) padarytas kaltinamojo D. B. neteisėta veika, o tarp šios veikos ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į kaltinamojo nusikalstama veika padarytas pasekmes – į tai, kad nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sužalojimas. Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo amžių ir jo gaunamas pajamas, o taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusysis nusikalstamos veikos padarymo metu pats elgėsi provokuojančiai.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes bei vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad R. V. praÅ¡oma priteisti 15000 litų neturtinė žala Å¡iuo atveju yra aiÅ¡kiai per didelė ir neatitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl ji mažinama ir nukentėjusiojo R. V. naudai priteistini 10000,00 litų neturtinės žalos atlyginimui.Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros prokuroro 2013-06-06 nutarimu laikinai apribotos (6 mėn. laikotarpiui) D.

B. nuosavybės teisės į banko sÄ skaitÄ NR. LT637300010124579223 esančiÄ â€žSwedbank“ (1t., b.l. 98). Å is laikinas nuosavybės teisių ribojimas turi bÅ«ti paliktas iki nuosprendžio įvykdymo ir panaikinti nuo nuosprendžio įvykdymo dienos.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-307 str., n u s p r e n d ė : D. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 135 str. 1 d., jį nuteisti ir paskirti laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.Nuosprendžiui įsiteisėjus, D.

B. suimti ir vykdyti jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, kurios pradžiÄ skaičiuoti nuo jo faktinio sulaikymo dienos.D. B. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Priteisti iÅ¡ D. B. 7585,20 litus turtinės žalos ir 10000,00 litų neturtinės žalos R. V. naudai.LaikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ taikytÄ Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros prokuroro 2013-06-06 nutarimu, kuriuo laikinai apribotos D. B. nuosavybės teisės į banko sÄ skaitÄ NR. LT637300010124579223 esančiÄ â€žSwedbank“, palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo ir panaikinti nuo nuosprendžio įvykdymo dienos.Byloje esančias fotonuotraukas ir kompaktinius diskus, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per šį teismÄ .

Teisėjas                                                      Jonas Špelveris