Legislator Case Law & Legislation
d0db3690-6785-4ed9-bc3c-a96b108fbaf2 AI generated

d0db3690-6785-4ed9-bc3c-a96b108fbaf2 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number d0db3690-6785-4ed9-bc3c-a96b108fbaf2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. ATP-33-387/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-11233-2014-8Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.2. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2015 m. sausio 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Valantinas, raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal G. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-06 nutarties, kuria atmestas G.

Legislator headnote

AI generated

d0db3690-6785-4ed9-bc3c-a96b108fbaf2 · Vilniaus apygardos teismas: įraÅ¡yti prietaiso, panaudoto pažeidimui nustatyti, rodmenis, be to, nurodyti prietaiso paklaidas, numatytas metrologinės patikros liudijime, tačiau, pasak apeliantės, ir Å¡ie veiksmai nebuvo suraÅ¡ant protokolÄ atlikti.Apeliantė akcentuoja, jog pareiÅ¡kimas ir fotonuotraukos tyrėjai buvo pateikti jau po tariamo pažeidimo padarymo, tad ji negalėjo nuvykti ir įsitikinti, kad automobilis buvo pastatytas pažeidžiant KET reikalavimus. Be to, byloje nėra jokių tarnybinių praneÅ¡imų, patvirtinančių, jog pareigÅ«nė buvo nuvykusi į įvykio vietÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. ATP-33-387/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-11233-2014-8Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.2. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2015 m. sausio 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Valantinas, raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal G. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-06 nutarties, kuria atmestas G.

K. skundas dėl Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK VieÅ¡osios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresniosios tyrėjos (toliau - pareigÅ«nės) 2014-08-25 nutarimo Nr. 14N-17282884-14 panaikinimo,n u s t a t ė : Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresniosios tyrėjos 2014-08-25 nutarimu G. K. nubausta už tai, kad 2014-08-06, 06.53 val., savo vairuojamÄ automobilį „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastatė aikÅ¡telėje Mindaugo g. 11, Vilniuje, kelio ženklo „Stovėjimo ribotÄ laikÄ vieta“ galiojimo zonoje ir automobilis stovėjo iki 16.17 val., tuo pažeidė KET 1 priedo 529 ženklo reikalavimus.2014-12-06 Vilniaus miesto apylinkės teismas atmetė G.

K. skundÄ dėl 2014-08-25 pareigÅ«nės nutarimo panaikinimo. Apeliaciniu skundu G. K. praÅ¡o panaikinti 2014-11-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad protokolus suraÅ¡iusi tyrėja patvirtino mačiusi vaizdo įraÅ¡Ä , kuriame stovėjo apeliantės automobilis ilgesnį nei 2 valandų laiko tarpÄ . Anot apeliantės, teismo posėdžio garso įraÅ¡as patvirtina, kad tyrėja pati nematė vaizdo įraÅ¡o, taip pat negalėjo patvirtinti, ar automobilis stovėjo ilgiau nei dvi valandas.

Vadovaudamasi teismų praktika, formuojama nagrinėjant panaÅ¡aus pobÅ«džio bylas (Vilniaus apygardos teismo byla Nr. ATP-796-628/2013), apeliantė pažymi, kad prieÅ¡ingai nei nurodė apylinkės teismas, sprendžiant jos kaltės klausimÄ negalima vadovautis byloje esančiomis prekybos centro „Maxima“ darbuotojų, o ne policijos pareigÅ«nų, darytomis nuotraukomis. Anot apeliantės, Å¡ie duomenys galėtų bÅ«ti vertinami tik kaip praneÅ¡imas apie galimai padarytÄ administracinį teisės pažeidimÄ .

Tam, kad jie taptų įrodymais administracinio teisės pažeidimo byloje, jie turėtų bÅ«ti užfiksuoti ir patikrinti ATPK nustatyta tvarka.  Apeliantė nurodo, kad pagal Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 1 priedÄ , 529 ženklas reiÅ¡kia „Stovėjimo ribotÄ laikÄ vieta - Stovėjimo vieta, kurioje motorinėms transporto priemonėms leidžiama stovėti ne ilgiau, negu nurodyta". Taigi Å¡is reikalavimas reiÅ¡kia, kad automobiliui leidžiama nepertraukiamai stovėti ne daugiau kaip dvi valandas.

Apeliantė pažymi, kad siekiant nustatyti Å¡io ženklo pažeidimÄ , turi bÅ«ti nustatyta, kad automobilis nepertraukiamai toje pačioje vietoje stovėjo daugiau nei dvi valandas. Tuo tarpu fotonuotraukos nurodo po tris momentus skirtingais laikais, kuomet fiksuotas automobilis, todėl, apeliantės nuomone, iÅ¡ fotonuotraukų negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai įsitikinti, ar minimas automobilis nepertraukiamai toje pačioje vietoje stovėjo ilgiau nei dvi valandas. Automobiliui iÅ¡ Å¡ios vietos iÅ¡važiavus tarp nurodomų užfiksuotų momentų, ir po 5, 10, 30, 45 min. ar daugiau laiko grįžus į tÄ pačiÄ vietÄ , laikytina, kad 2 val. stovėjimo terminas skaičiuojamas iÅ¡ naujo.

Apeliantė akcentuoja, jog be pareiÅ¡kimų su pridėtomis fotonuotraukomis, byloje nėra jokių kitų leistinų įrodymų apie nepertraukiamÄ automobilio stovėjimÄ .Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad nei protokoluose, nei nutarime nėra nurodyta kokiomis techninėmis priemonės buvo padarytos minėtos fotonuotraukos, nepateikta tų techninių priemonių dokumentų (metrologinės patikros, sertifikatai bei kiti naudojimo teisėtumÄ patvirtinantys duomenys), kad bÅ«tų galima įsitikinti Å¡ios medžiagos autentiÅ¡kumu, jos nesuklastojimu, nesumontavimu ir t. t.Apeliantės manymu, nagrinėjamu atveju nebuvo laikytasi ir 2005-07-25 LR Generalinio komisaro Ä®sakymo „Dėl kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos patvirtinimo" Nr. 5-V-462 63 p. reikalavimų, kuris numato, kad „Jei KET pažeidimui nustatyti buvo panaudoti matavimo prietaisai, Å¡ių prietaisų matavimo paklaidų dydžiai įvertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai." Anot apeliantės, tariamam pažeidimui nustatyti kaip laiko matavimo prietaisas tikėtina buvo naudotas fotoaparatas ar filmavimo kamera (nors tyrėja, kaip užfiksuota 2014-10-29 teismo posėdžio darytame garso įraÅ¡e, nurodė negalinti pasakyti, kokiais prietaisais buvo matuota laikas, data, fiksuotas automobilis).

Apeliantė pažymi, kad tokie matavimo prietaisų dydžiai, kaip ir patys matavimo prietaisai, apskritai nebuvo nustatyti, todėl negalima teigti, jog nurodomi laikai, datos fotonuotraukose yra teisingi. Paprasčiausio modelio fotoaparate rankiniu būdu galima keisti tiek datos, tiek laiko duomenis, todėl nėra pagrindo remtis neaiškios kilmės fotonuotraukomis kaip patikimu įrodymu. Formalus Protokolų užpildymas remiantis nepatikrinta ir nepatikima medžiaga neatitinka minėto Generalinio komisaro Įsakymo 26.7., 26.7.1., 26.7.2., 31., 43 reikalavimų: 26.7.1. p. numato, kad protokole įrašomas prietaiso, kuris buvo panaudotas pažeidimui nustatyti, pavadinimas, markė, gamyklinis numeris, metrologinės patikros liudijimo numeris, tačiau nei prietaiso nustatymas nei jo patikrinimas nebuvo atliktas; 26.7.2. punktas numato protokole įrašyti tikrinimo rezultatus, t.y.

įraÅ¡yti prietaiso, panaudoto pažeidimui nustatyti, rodmenis, be to, nurodyti prietaiso paklaidas, numatytas metrologinės patikros liudijime, tačiau, pasak apeliantės, ir Å¡ie veiksmai nebuvo suraÅ¡ant protokolÄ atlikti.Apeliantė akcentuoja, jog pareiÅ¡kimas ir fotonuotraukos tyrėjai buvo pateikti jau po tariamo pažeidimo padarymo, tad ji negalėjo nuvykti ir įsitikinti, kad automobilis buvo pastatytas pažeidžiant KET reikalavimus. Be to, byloje nėra jokių tarnybinių praneÅ¡imų, patvirtinančių, jog pareigÅ«nė buvo nuvykusi į įvykio vietÄ .

Taip pat, apeliantės teigimu, iÅ¡ pateiktų nuotraukų neįmanoma nustatyti, kurio kelio ženklo reikalavimas yra pažeistas. Fotonuotraukose užfiksuotas ženklas negalioja minėtam automobiliui, kadangi ženklo galiojimas yra į priekį, tuo tarpu automobilis stovi prieÅ¡ ženklÄ . Anot apeliantės, iÅ¡ pateiktos medžiagos galima tik numanyti, jog nurodomoje vietovėje yra/buvo (ar nėra/nebuvo) dar daugiau ženklų, kurių reikalavimai neva tai buvo pažeisti, tačiau kurie nebuvo užfiksuoti kartu su automobiliu fotonuotraukose.Apeliantės nuomone, vairuotojai, atvykstantys į Å evčenkos gatvę iÅ¡ Mindaugo gatvės bei statantys automobilius kairėje gatvės pusėje (žiÅ«rint nuo Mindaugo g. pusės), negali pažeisti jokių statymo taisyklių nes Å¡ių vairuotoju važiavimo marÅ¡rutu neatsiranda jokiu kelio ženklu reglamentuojančiu stovėjimo ribotÄ laikÄ ir suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolo bei nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje nėra pagrindo.

Pasak apeliantės, Å¡ioje vietoje kairėje kelio pusėje įrengtas ženklas „stovėjimo ribotÄ laikÄ vieta" (2val.) reglamentuoja stovėjimÄ aikÅ¡telėje ties p/c Maxima, nes Å¡is ženklas yra įrengtas taip, kad ženklo plokÅ¡tuma yra statmena aikÅ¡telės kelio aÅ¡iai, o ne Å evčenkos g.. Taigi, vadovaujantis Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių 28 p., toks ženklas Å evčenkos gatvėje negalioja. Taip pat apeliantė pažymi, kad p/c Maxima darbuotojai galimai daromÄ pažeidimÄ stebėjo ir duomenis rinko slaptai (byloje minimoje vietoje nėra jokių įspėjančių lentelių, kad teritorija stebima vaizdo stebėjimo įranga), nežinant apie tai galimÄ pažeidimÄ darančiam asmeniui, o tai jau atitinka operatyvinei veiklai bÅ«dingus požymius.

Apeliantės teigimu, nagrinėjant bylÄ , buvo pažeista ir jos teisė į teisingÄ , neÅ¡aliÅ¡kÄ , nepriklausomÄ bylos nagrinėjimÄ ir iÅ¡ Å¡ios teisės kylantis rungimosi principas, kadangi apylinkės teismas nutartyje nurodė, jog policijos komisariate yra prekybos centro schema, kurioje nurodytos vietos kur iki 2 valandų gali parkuoti automobilius „Maximos" lankytojai, tačiau į bylÄ Å¡i schema pateikta nebuvo. Tokiu bÅ«du apeliantė negalėjo jos įvertinti, pateikti prieÅ¡taravimus ir ginti savo galimai pažeistas teises.  Anot apeliantės, nagrinėjamu atveju kyla klausimas, ar prekybos centro „Maxima“ darbuotojų pateikta vaizdinę medžiagÄ galima pasitikėti.

Tačiau nepriklausomai nuo Å¡io fakto asmenų pateikta vaizdinė medžiaga vertintina tik kaip praneÅ¡imas apie galimai padarytÄ administracinį teisės pažeidimÄ , bet, pasak apeliantės, jokiu bÅ«du negali bÅ«ti traktuojamas kaip tikrai padarytas pažeidimas ir kurios pagrindu bÅ«tų suraÅ¡omas administracinio teisės pažeidimo protokolas.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK VieÅ¡osios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresnioji tyrėja (toliau – Institucijos atstovė) praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Institucijos atstovės teigimu, G. K. kaltė padarius jai įkaltinamÄ pažeidimÄ , visiÅ¡kai patvirtina byloje surinkti duomenys – administracinio teisės pažeidimo protokolas, gautas pareiÅ¡kimas, liudytojų parodymai, kita administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta raÅ¡ytinė medžiaga.      Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. ATPK 30211 str. 1 d. nurodyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo turinio, G. K. kaltės padariusi ATPK 1241 str. 2 d., nurodytus pažeidimus, nepripažįsta. Apeliantė pažymi, kad UAB „Maxima LT“ darbuotojų pateikta vaizdinė medžiaga gali bÅ«ti vertinama tik kaip praneÅ¡imas apie galimai padarytÄ administracinį teisės pažeidimÄ , bet jokiu bÅ«du negali bÅ«ti traktuojama kaip tikrai padarytas pažeidimas. Anot G. K., vadovaujantis vien Å¡ia medžiaga negalėjo bÅ«ti suraÅ¡omas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kadangi tokie duomenys taptų įrodymais administracinio teisės pažeidimo byloje, jei jie bÅ«tų užfiksuoti ir patikrinti ATPK nustatyta tvarka.

 Įrodymai – faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylÄ , nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas ir kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai (ATPK 256 str. 1 d.). Pagal ATPK 256 str. 3 d. įrodymus taip pat renka ir administracinę bylÄ nagrinėjantis organas (Å¡iuo atveju – teismas). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali bÅ«ti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieÅ¡taravimai dėl jo kaltumo turi bÅ«ti paÅ¡alinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrÄ sias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N62-1830/2011). Bylos nagrinėjimo teisme betarpiÅ¡kumo principas reiÅ¡kia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , privalo tiesiogiai iÅ¡tirti bylos įrodymus: iÅ¡klausyti proceso Å¡alių paaiÅ¡kinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiÅ¡kinimų dėl eksperto iÅ¡vadų, susipažinti su raÅ¡ytiniais įrodymais, apžiÅ«rėti daiktinius įrodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N62-2204/2011 ir kt.).

Neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. asmeniui suteiktÄ teisę ir administracinių teisės pažeidimų bylų procese užduoti klausimus kaltinimo liudytojams, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-6/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N62-2204/2011, N63-413/2010, N575-881/2009).Bylos medžiaga nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų protokolai G.

K. ir jų pagrindu priimtas 2014-08-25 vyresniosios tyrėjos nutarimas buvo suraÅ¡yti vadovaujantis iÅ¡ esmės vien tik UAB „Maxima LT“ pateiktu pareiÅ¡kimu bei nuotraukomis. SkundÄ nagrinėjantis teismas sutinka su apeliantės nurodomu argumentu, jog nei protokolÄ suraÅ¡iusi ir nuobaudÄ paskyrusi institucija, nei pirmosios instancijos teismas nesiėmė jokių papildomų priemonių, siekiant nustatyti tikrÄ sias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Bylos nagrinėjimo metu taip ir nebuvo tiksliai nustatyta kokioje konkrečiai vietoje stovėjo G.

K. automobilis (byloje esančiame stovėjimo aikÅ¡telės plane nėra pažymėta apeliantės automobilio stovėjimo vieta), kokiomis techninėmis priemonėmis buvo padarytos byloje esančios nuotraukos ir kieno jos buvo darytos, taip pat byloje nėra nustatyta kas užfiksavo galimai padarytÄ pažeidimÄ . Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors tyrėja A. Å . teismo posėdžio apylinkės teisme metu ir parodė, jog gavusi pareiÅ¡kimÄ , t. y. faktiÅ¡kai jau po galimo pažeidimo padarymo, buvo nuvažiavusi į galimo pažeidimo padarymo vietÄ , tačiau, prieÅ¡ingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, tuo pačiu tyrėja patvirtino pati vaizdo įraÅ¡o nemačiusi (pastaroji aplinkybė nustatyta perklausius teismo posėdžio garso įraÅ¡Ä , patalpintÄ teismų sistemoje LITEKO).

Taip pat iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad tyrėja laiku nepasirÅ«pino pastarojo vaizdo įraÅ¡o iÅ¡saugojimu ir net nebandė nustatyti kuris UAB „Maxima LT“ darbuotojas ir kokiomis priemonėmis užfiksavo galimÄ pažeidimÄ . Å ių aplinkybių G. K. skundo nagrinėjimo metu nenustatė ir pirmos instancijos teismas, atmesdamas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK atstovo praÅ¡ymÄ iÅ¡kviesti į posėdį ir apklausti liudytoju UAB „Maxima LT“ darbuotojÄ , kuris užfiksavo galimÄ pažeidimÄ ir kuris galimai padėtų nustatyti tikrÄ sias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (pastaroji aplinkybė nustatyta perklausius teismo posėdžio garso įraÅ¡Ä , patalpintÄ teismų sistemoje LITEKO).

Pripažintina, kad nagrinėjamu atveju Å¡io liudytojo parodymai yra esminiai bylos baigčiai, kadangi tik jais galima patikrinti UAB „Maxima LT“ pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes ir byloje esančias nuotraukas. IÅ¡nagrinėjus bylos medžiagÄ , apygardos teismas konstatuoja, kad tik iÅ¡tyrus ir įvertinus visas minėtas aplinkybes, galima nuspręsti, ar G. K. veiksmuose yra administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 1241 str. 2 d., sudėtys.Esant Å¡ioms aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-06 nutartis naikintina ir administracinio teisės pažeidimo byla grÄ Å¾inama iÅ¡ naujo nagrinėti apylinkės teisme.Teismas, vadovaudamasis ATPK 30212 str. 1 d. 4 p., n u t a r i a:

G. K. apeliacinį skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-06 nutartį ir grÄ Å¾inti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti apylinkės teisme.Nutartis neskundžiama. Teisėjas                                                                                                             Algimantas Valantinas                                                      Â