Legislator Case Law & Legislation
d0db0219-2646-4e23-9066-486fa1fc9983 AI generated

d0db0219-2646-4e23-9066-486fa1fc9983 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number d0db0219-2646-4e23-9066-486fa1fc9983
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Nurodo, kad yra atsakovės D. M., gyvenančios (duomenys neskelbtini), kaimynai, dalinasi su ja bendru kiemu. Atsakovė D. M. apsigyveno J. S. nuosavybės teise valdomame bute, kuriame nuolat girtaujama, kviečiami neaiÅ¡kios reputacijos asmenys, netinkamai elgiamasi bendrojo naudojimo žemės sklype, pats namas paverstas landyne. Dėl atsakovės netinkamo ir neapdairaus elgesio su ugnimi jai ne kartÄ buvo kviesta tiek policija, tiek ir gaisrinė. Atsakovė D. M. 2019 m. balandžio 23 d. pasikvietė svečių ir sukėlė gaisrÄ , dėl ko sudegė ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausantis turtas – Å«kinis pastatas su jame buvusiais daiktais, iÅ¡dužo jų buto langai, aprÅ«ko lauko sienos.

Legislator headnote

AI generated

d0db0219-2646-4e23-9066-486fa1fc9983 · Lietuvos apeliacinis teismas: IeÅ¡kinyje nurodyta, kad yra iÅ¡kelta baudžiamoji byla Nr. 03-2-00258-19 dėl nusikalstamos veikos. 10.4. Nuspręsdamas, kad už neturtinį reikalavimÄ mokėtinas 125 Eur žyminis mokestis, teismas, net neiÅ¡nagrinėjęs bylos iÅ¡ esmės, nustatė, kokio dydžio neturtinė žala ieÅ¡kovams buvo padaryta. 10.5. Nutartyje nenurodydamas teismo posėdžio sekretorės teismas pažeidė CPK 91 straipsnį. Teisėja k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. 2-734-464/2022 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00247-2022- 5 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.3 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugpjūčio 25 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo A. M. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų Meilutės M. M. ir A. M. ieÅ¡kinį atsakovams D. M. ir Kauno miesto savivaldybei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai M. M. M. ir A. M. kreipėsi į tesimÄ su ieÅ¡kiniu (b. l. 3–8), kuriame praÅ¡o: pripažinti namÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), landyne; priteisti iÅ¡ atsakovų D. M. ir Kauno miesto savivaldybės 72 240 Eur turtinės ir 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

2. Nurodo, kad yra atsakovės D. M., gyvenančios (duomenys neskelbtini), kaimynai, dalinasi su ja bendru kiemu. Atsakovė D. M. apsigyveno J. S. nuosavybės teise valdomame bute, kuriame nuolat girtaujama, kviečiami neaiÅ¡kios reputacijos asmenys, netinkamai elgiamasi bendrojo naudojimo žemės sklype, pats namas paverstas landyne. Dėl atsakovės netinkamo ir neapdairaus elgesio su ugnimi jai ne kartÄ buvo kviesta tiek policija, tiek ir gaisrinė. Atsakovė D. M. 2019 m. balandžio 23 d. pasikvietė svečių ir sukėlė gaisrÄ , dėl ko sudegė ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausantis turtas – Å«kinis pastatas su jame buvusiais daiktais, iÅ¡dužo jų buto langai, aprÅ«ko lauko sienos.

IeÅ¡kovų teigimu, jie ne kartÄ kreipėsi į atsakovę Kauno miesto savivaldybę dėl (duomenys neskelbtini) gatvėje laikomų transporto priemonių, kurios trukdo privažiuoti gelbėjimo tarnyboms prie jiems nuosavybės teise priklausančio turto, tačiau Å¡i problema nebuvo iÅ¡spręsta. Mano, kad gatvėje laikomi automobiliai gaisro metu apsunkino gaisrinės tarnybos automobilių patekimÄ . Jeigu bÅ«tų buvęs geras privažiavimas prie jų turto, gaisras bÅ«tų buvęs užgesintas greičiau ir bÅ«tų pavykę turtÄ iÅ¡saugoti.

3. IeÅ¡kinyje nurodyta, kad dėl kilusio gaisro ieÅ¡kovai patyrė 72 240 Eur turtinę žalÄ , kuri susijusi su per gaisrÄ sunaikinto turo verte, patirtais gaisro padarinių Å¡alinimo kaÅ¡tais, o 40 000 Eur neturtinė žala siejama su dėl gaisro patirtu stresu, nemiga, emociniu nusivylimu. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Kauno apygardos teismas 2022 m. gegužės 6 d. nutartimi (b. l. 46–48) nustatė ieÅ¡kovams M. M. M. ir A. M. 7 dienų terminÄ , skaičiuojamÄ nuo nutarties gavimo dienos, pareikÅ¡to ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti.

5. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kinio reikalavimas pripažinti namÄ landyne negali bÅ«ti nagrinėjamas teisme, nes įstatymas nenumato tokios teisės pripažinimo. IeÅ¡kovai nenurodė, kokio teisinio intereso siekia Å¡iuo pareikÅ¡tu reikalavimu, kam ir kokias teises ar pareigas jis sukels, todėl jiems nustatytas terminas ieÅ¡kinio dalykui suformuluoti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

6. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieÅ¡kinys turi bÅ«ti suraÅ¡ytas aiÅ¡kiai ir suprantamai ne tik bylÄ nagrinėjančiam teismui, bet ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, o Å¡iuo atveju faktinės aplinkybės ieÅ¡kinyje dėstomos neaiÅ¡kiai, padrikai, nesuprantamai. TokiÄ situacijÄ teismas vertino kaip ieÅ¡kinio faktinio pagrindo nesuformulavimÄ , atsakovių neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygos, nenurodymÄ , nepateikus aiÅ¡kių argumentų kaip konkrečiai pasireiÅ¡kė atsakovių neteisėti veiksmai, iÅ¡ kurių ieÅ¡kovai kildina žalos atsiradimÄ . Teismas ieÅ¡kovams iÅ¡aiÅ¡kino, kad praÅ¡ydami priteisti žalÄ jie turi įvardyti tiek atsakovių neteisėtus veiksmus, tiek nurodyti aplinkybes, pagrindžiančias, kad ieÅ¡kovų patirta žala yra nulemta bÅ«tent atsakovių neteisėtų veiksmų (priežastinis ryÅ¡ys), taip pat detalizuoti patirtÄ Å¾alÄ ir pateikti įrodymus žalos dydžiui pagrįsti.

7. Dar vienas teismo nustatytas ieškinio trūkumas, kurį ieškovai turėtų pašalinti, yra atsakovės D. M. asmens duomenų, t. y. jos gimimo metų ir (ar) asmens kodo bei gyvenamosios vietos adreso nenurodymas (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

8. Be to, už ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡oma priteisti 112 240 Eur žalos atlyginimÄ , mokėtinas 2 422 Eur žyminis mokestis, taip pat 125 Eur žyminis mokestis mokėtinas už neturtinio pobÅ«džio reikalavimÄ (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai, 82 straipsnis).

9. Galiausiai teismas įpareigojo ieÅ¡kovus pateikti savo nuomonę dėl taikos sutarties sudarymo galimybių ir dėl ketinimo bei galimybių ginÄÄ spręsti teisminės mediacijos bÅ«du (CPK 135 straipsnio 1 dalies 7 punktas). IÅ¡aiÅ¡kino, kad jeigu pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu trÅ«kumai bus paÅ¡alinti, procesinis dokumentas bus laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dienÄ , prieÅ¡ingu atveju procesinis dokumentas bus laikomas nepaduotu ir nutartimi grÄ Å¾inamas jį padavusiems asmenims (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis).

Be kita ko, teismas atkreipė ieÅ¡kovų dėmesį į tokiÄ aplinkybę, kad jie gali kreiptis į advokatÄ arba Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ dėl teisinės pagalbos suteikimo, siekiant parengti CPK nustatytus reikalavimus atitinkantį procesinį dokumentÄ teismui. III. Atskirojo skundo argumentai 10. IeÅ¡kovas A. M. atskirajame skunde (b. l. 60–61) praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 6 d. nutartį ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 10.1. Teismas, konstatuodamas, kad ieÅ¡kinio reikalavimas pripažinti namÄ landyne yra nenagrinėtinas teisme, ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje iÅ¡sprendė ginÄÄ iÅ¡ esmės. 10.2. Teismas nenurodė, kokio dydžio žyminį mokestį turi sumokėti kiekvienas iÅ¡ ieÅ¡kovų už pareikÅ¡tus turtinius ir neturtinius reikalavimus. 10.3. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktu už ieÅ¡kinį, kuriuo reiÅ¡kiamas reikalavimas dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, žyminis mokestis neturi bÅ«ti mokamas.

IeÅ¡kinyje nurodyta, kad yra iÅ¡kelta baudžiamoji byla Nr. 03-2-00258-19 dėl nusikalstamos veikos. 10.4. Nuspręsdamas, kad už neturtinį reikalavimÄ mokėtinas 125 Eur žyminis mokestis, teismas, net neiÅ¡nagrinėjęs bylos iÅ¡ esmės, nustatė, kokio dydžio neturtinė žala ieÅ¡kovams buvo padaryta. 10.5. Nutartyje nenurodydamas teismo posėdžio sekretorės teismas pažeidė CPK 91 straipsnį. Teisėja k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismÄ . Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodyta, kad teisės kreiptis į teismÄ negalima apriboti ar paneigti (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d., 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimai); Å¡i konstitucinė teisė negali bÅ«ti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali bÅ«ti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai), nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai).

Vis dėlto, nors asmens teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos – tai fundamentali ir pamatinė teisė, tai nereiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismÄ tvarkos ir tam tikrų reikalavimų, kuriuos turi įgyvendinti asmuo, siekiantis teisminės savo pažeistų teisių gynybos. Pažeista asmens teisė gali bÅ«ti apginta teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu suinteresuotas asmuo savo teisę į teisminę gynybÄ realizuoja laikydamasis įstatyme nustatytų sÄ lygų.

12. Pagal CPK iÅ¡dėstytÄ reglamentavimÄ , savo pažeistų teisių teisminės gynybos siekiantis asmuo, visų pirma, turi pateikti teismui CPK nustatytus reikalavimus atitinkantį ieÅ¡kinį. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieÅ¡kinys turi atitikti bendruosius CPK nustatytus procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus (CPK 111 straipsnis), taip pat jame turi bÅ«ti iÅ¡dėstyti CPK 135 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodyti duomenys. Vadovaujantis aptariama nuostata, ieÅ¡kinyje, be kita ko, turi bÅ«ti nurodytas ieÅ¡kovo reikalavimas (ieÅ¡kinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimÄ (ieÅ¡kinio pagrindas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Å ie du esminiai ieÅ¡kinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas. Pagal CPK 135 straipsnio 2 dalį, prie ieÅ¡kinio turi bÅ«ti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad už ieÅ¡kinį buvo sumokėtas žyminis mokestis.

13. Tuo atveju, jeigu teismui paduotas procesinis dokumentas neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba ieÅ¡kovas nesumokėjo už ieÅ¡kinį mokėtino žyminio mokesčio, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamÄ terminÄ , ne trumpesnį kaip 7 dienos, procesinio dokumento trÅ«kumams paÅ¡alinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentÄ , pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu paÅ¡alina trÅ«kumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dienÄ . PrieÅ¡ingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino trÅ«kumams paÅ¡alinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grÄ Å¾inamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovų M. M. M. ir A. M. ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas atsakovėms D. M. ir Kauno miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo ir faktų pripažinimo, neatitinka tokiam procesiniam dokumentui CPK numatytų privalomų formos ir turinio reikalavimų, t. y. nėra aiÅ¡kiai suformuluotas ieÅ¡kinio pagrindas ir dalykas, nepateikti ieÅ¡kinyje nurodytos žalos dydį pagrindžiantys įrodymai, nenurodyti atsakovės D. M. duomenys (jos gimimo metai ar asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas), nesumokėtas žyminis mokestis, nenurodyta ieÅ¡kovų pozicija dėl taikaus ginčo iÅ¡sprendimo galimybės. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto A. M. atskirojo skundo argumentai nesuteikia pagrindo naikinti ar keisti skundžiamÄ teismo nutartį, kadangi sklandus civilinis procesas pagal tokį, koks yra pateiktas, ieÅ¡kinį iÅ¡ tiesų nėra įmanomas.

15. Teismų praktika dėl ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo instituto taikymo yra nuosekli ir iÅ¡plėtota. IeÅ¡kinį pareiÅ¡kiančiam asmeniui kyla pareiga tinkamai suraÅ¡yti ieÅ¡kinį, aiÅ¡kiai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principais, galėtų tinkamai atlikti vienÄ iÅ¡ savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taikÄ tarp ginčo Å¡alių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).

Pažymėtina, kad įstatyme nustatyta ieÅ¡kovo pareiga dar iki kreipiantis su ieÅ¡kiniu į teismÄ suformuluoti ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ negali bÅ«ti aiÅ¡kinama taip, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo kreipimosi į teismÄ momentu bÅ«tų pareikalauta įrodyti pareikÅ¡to reikalavimo pagrįstumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). IeÅ¡kinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra iÅ¡imtinai procesinio teisinio pobÅ«džio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ ir ar jis Å¡iÄ teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos (taisyklių) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).

16. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio turinio ir kÄ teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kinys suraÅ¡ytas nesilaikant pareigos aiÅ¡kiai suformuluoti ieÅ¡kinio pagrindÄ . Nors ieÅ¡kinyje ir apraÅ¡omi faktiniai įvykiai, susiję su gaisru ir atsakovės D. M. elgesiu iki jo, pateikiamas subjektyvus Å¡ių įvykių bei juose dalyvavusių subjektų vertinimas, tačiau dėl ieÅ¡kinio argumentų dėstymo bÅ«do nėra aiÅ¡ku, kuriomis bÅ«tent aplinkybėmis yra grindžiamos esminės kiekvienos iÅ¡ atsakovių civilinės atsakomybės sÄ lygos (kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus atliko kiekviena iÅ¡ atsakovių ir kaip jie susiję su įrodinėjama žala bei jos dydžiu), iÅ¡ ko kildinamas abiejų atsakovių atsakomybės bendrumas ir kokiomis dalimis (ar kita forma) praÅ¡oma atsakovams jÄ taikyti, o tokių aplinkybių nustatymas yra bÅ«tina sÄ lyga sprendžiant dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo ar nepagrįstumo.

Atitinkamai, nėra aiÅ¡ku ir tai, kokias tiksliai aplinkybes teismui reikia iÅ¡tirti ir teisiÅ¡kai įvertinti, kad bÅ«tų galima nustatyti tiesÄ byloje ir priimti teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 185 straipsnis).

17. Atkreiptinas dėmesys ir į procesinio dokumento (ieÅ¡kinio), kuriuo inicijuojamas teisminis ginčas, turinio svarbÄ tuo aspektu, kad pats teismas yra saistomas ieÅ¡kinio pagrindu nurodytų aplinkybių bei suformuotų reikalavimų ir nei ieÅ¡kinio priėmimo metu, nei pradėjęs nagrinėti bylÄ teismas negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis asmuo nesirėmė reikÅ¡damas reikalavimÄ , t. y. negali peržengti byloje pareikÅ¡tų reikalavimų (CPK 265 straipsnio 2 dalis) ar, juo labiau, pats suformuluoti tokius ieÅ¡kinio elementus už inicijuojantį teisminį ginÄÄ asmenį – ieÅ¡kovus.

Kitoks aiÅ¡kinimas prieÅ¡tarautų dispozityvumo ir bylos Å¡alių lygybės prieÅ¡ įstatymÄ principams (CPK 13, 17 straipsniai). Todėl teismui priėmus netinkamai parengtÄ ieÅ¡kinį, kurio pagrindas nėra visiÅ¡kai tiksliai ir aiÅ¡kiai identifikuojamas, o bÅ«tent toks ir yra apelianto ir ieÅ¡kovės M. M. M. pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys, neabejotinai bÅ«tų suvaržytos kitų byloje dalyvaujančių asmenų procesinės teisės, Å¡iems neturint galimybės tinkamai iÅ¡dėstyti savo pozicijos dėl konkrečių ieÅ¡kovo reikalavimų ar nurodyti savo argumentų ir atsikirtimų dėl tų veiksmų, kuriuos ieÅ¡kovai laiko neteisėtais, žalÄ jiems sukėlusiais veiksmais (CPK 12, 17 straipsniai).

18. Kaip minėta, ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra iÅ¡imtinai procesinio teisinio pobÅ«džio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ ir ar jis Å¡iÄ teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Taigi pirmosios instancijos teismas jau ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje ne tik gali, bet ir privalo patikrinti, ar ieÅ¡kinys nagrinėtinas teisme. Todėl, prieÅ¡ingai nei tvirtina atskirajame skunde apeliantas, teismo pozicija, kad ieÅ¡kovų reikalavimas namÄ pripažinti landyne negali bÅ«ti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka, nes įstatyme (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnis) nenumatytas tokios teises, kuri nesukelia jokių materialinių teisnių padarinių, pripažinimas, nereiÅ¡kia Å¡io reikalavimo iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad toks reikalavimas negalėtų bÅ«ti civilinės bylos nagrinėjimo dalyku, pasiÅ«lęs ieÅ¡kovams patikslinti ieÅ¡kinio dalykÄ , ir su tokia teismo pozicija apeliacinės instancijos teismas sutinka.

19. Atmestini kaip nepagrįsti ir atskirojo skundo argumentai, kuriais kvestionuojamos teismo iÅ¡vados, susijusios su ieÅ¡kinį pareiÅ¡kusių ieÅ¡kovų pareiga už jį sumokėti CPK numatyto dydžio žyminį mokestį. Aptariamo ieÅ¡kinio trÅ«kumo kontekste visų pirma pažymėtina, kad tik aiÅ¡kiai suformulavus ieÅ¡kinio pagrindÄ bei dalykÄ bus galima nustatyti, kokio konkrečiai dydžio žyminis mokestis mokėtinas ir (ar) egzistuoja atleidimo nuo Å¡io mokesčio mokėjimo prielaidos. Nors apeliantas tvirtina, kad pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ieÅ¡kovai bylose dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tačiau nei iÅ¡ ieÅ¡kinyje dėstomų faktinių aplinkybių, nei iÅ¡ prie jo pridėtų įrodymų nėra aiÅ¡ku, ar atsakovais nurodyti asmenys D.

M. ir Kauno miesto savivaldybė (jos darbuotojai) apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu yra pripažinti kaltais dėl gaisro, kurio metu, kaip teigiama ieškinyje, buvo apgadintas arba sunaikintas ieškovams priklausęs turtas. Todėl nėra ir pagrindo nurodytai žyminio mokesčio lengvatai taikyti.

20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, už suformuluoto ieÅ¡kinyje turtinio pobÅ«džio reikalavimÄ , t. y. už reikalavimÄ priteisti iÅ¡ viso 112 240 Eur žalos atlyginimÄ mokėtinas 2 422 Eur žyminis mokestis (2 300 Eur + 1 proc. x [112 240 Eur – 100 000 Eur]), o už neturtinio pobÅ«džio (t. y. neįkainojamÄ ) reikalavimÄ pripažinti namÄ landyne mokėtinas 125 Eur žyminis mokestis (100 Eur x 125 / 100 proc.) vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 82 straipsnio 1 dalimi.

21. Apeliantas aiÅ¡kiai klaidingai interpretuoja teismo argumentus dėl mokėtino žyminio mokesčio dydžio kaip teismo iÅ¡ anksto, neiÅ¡nagrinėjus ginčo iÅ¡ esmės, nustatytÄ neturtinės žalos dydį. Vartojamos sÄ vokos „neturtinis reikalavimas“ ir „reikalavimas priteisti neturtinę žalÄ â€œ yra du skirtingi teisiniai terminai. Teismo kaip neturtinis kvalifikuotas reikalavimas pripažinti namÄ landyne nėra niekaip susijęs su turtiniu reikalavimu priteisti 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Apeliantas, siekdamas, kad jo teisės ir teisėti interesai bÅ«tų tinkamai ginami, gali kreiptis teisinės pagalbos į advokatÄ (apeliantui turtinei padėčiai esant blogai – kreiptis dėl valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos gavimo), į Å¡iÄ galimybę pagrįstai atkreipė dėmesį ir pirmosios instancijos teismas.

22. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su tokiais atskirojo skundo argumentais, kad skundžiama nutartis neatitinka jos turiniui keliamų reikalavimų, kadangi joje nenurodytas teismo posėdžio sekretorius. Procesinių dokumentų ir jų priedų priėmimo ir trÅ«kumų iÅ¡taisymo tvarka įtvirtinta CPK 115 straipsnyje. Pagal CPK 115 straipsnio 7 dalį Å¡iame straipsnyje iÅ¡vardintos nutartys, į kurių sÄ raÅ¡Ä Ä¯eina ir nutartys dėl ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo, priimamos raÅ¡ytinio proceso tvarka. Be to, pagal CPK 290 straipsnio 4 dalį, ne parengiamajame teismo posėdyje ar ne nagrinėjamo teisme metu teismas priima raÅ¡ytines nutartis. Kadangi ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ teismas pagrįstai iÅ¡sprendė raÅ¡ytinio proceso tvarka, teismo posėdžio sekretorius, nagrinėjant šį klausimÄ , nedalyvavo ir negalėjo bÅ«ti nurodytas skundžiamojoje nutartyje.

23. IeÅ¡kinio turinio aspektu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį dar ir į tokiÄ aplinkybę, kad jame ieÅ¡kovai neteisingai nurodo net savo pačių asmeninius duomenis (pavardes, apelianto asmens kodÄ (be paskutinio skaitmens), nenurodo privalomų atsakovų duomenų (atsakovės D. M. asmens kodo ir paskutinės žinomos jos gyvenamosios vietos, atsakovės Kauno miesto savivaldybės juridinio asmens kodo), nors tokia informacija, turėdami daugiametės bylinėjimosi patirties bei dalyvavę keliasdeÅ¡imtyje bylų, taip pat ir tose, kuriose dalyvavo D. M. ir kuriose buvo nurodyti tiek jos gimimo data, tiek asmens kodas, jie disponavo (turėjo arba galėjo turėti). Bylinėjimosi istorija leidžia įsitikinti, kad apeliantui žinomi ar turėjo bÅ«ti žinomi ieÅ¡kinio turinio bÅ«tinieji reikalavimai.

24. Atsižvelgiant į tai, kas buvo iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai iÅ¡sprendė ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , pagrįstai nustatęs terminÄ ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio trÅ«kumams iÅ¡taisyti. Kadangi pirmosios instancijos teismo paskirtas terminas jau yra pasibaigęs, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas užtikrinti proceso koncentracijÄ ir operatyvumÄ , nustato naujÄ terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti (CPK 7 straipsnis, 115 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu. n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nustatyti ieÅ¡kovams Meilutei M. M. ir A. M. terminÄ iki 2022 m. rugsėjo 15 d. (įskaitytinai) ieÅ¡kinio trÅ«kumams, nurodytiems Kauno apygardos 2022 m. gegužės 6 d. nutartyje, paÅ¡alinti ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Teisėja Dalia Kačinskienė