d0d816b7-e84e-405a-938d-d00dc779b5d1 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. I-598-583/2013

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00233-2013-9

                                                                              Â

Teismo procesinio sprendimo kategorija 16.5; 74 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 26 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. M., pareiÅ¡kėjo atstovei Lietuvos policijos profesinės sÄ jungos atstovei Dovilei Mikučionytei, atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Gediminui Savickui, 2013 m. balandžio 9 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. M. praÅ¡ymÄ atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. sausio 14 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados Nr. 30-IS6-4 „Dėl R. M. patirtos traumos“ panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,

n u s t a t ė :

pareiškėjas R.

M. praÅ¡ymu (b.l.3-15) kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas:

 - panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. sausio 14 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ Nr. 30-IS6-4 „Dėl R. M. patirtos traumos“;

- pripažinti, kad pareiÅ¡kėjas sveikatos sutrikdymÄ patyrė esant Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytoms sÄ lygoms ir pareiÅ¡kėjui priklauso kompensacija;

- įpareigoti atsakovÄ siųsti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicininės ekspertizės komisijÄ dėl sveikatos sutrikdymo laipsnio nustatymo.Â

 PareiÅ¡kėjas praÅ¡yme nurodė, kad ginčijamoje Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. sausio 14 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje Nr. 30-IS6-4 neteisėtai ir nepagrįstai konstatuota, kad jo tarnybos metu patirtas sveikatos sutrikdymas nėra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigÅ«no gyvybei bei sveikatai, ar su jo statusu vykdant tarnybines pareigas bei nuspręsta kompensacijos nemokėti. PaaiÅ¡kino, kad 2012 m. rugsėjo 26 d. pagal užregistruotÄ K.A. praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini) sen., Klaipėdos r. vyksta buitinis konfliktas, kartu su patrule A. D. nuvyko į įvykio vietÄ . Nuvykus pagal iÅ¡kvietimÄ nustatyta, kad V.P. bÅ«damas neblaivus konfliktavo mažamečių vaikų akivaizdoje su V.A., elgėsi agresyviai tiek namiÅ¡kių, tiek pareigÅ«nų atžvilgiu, todėl prieÅ¡ jį panaudojo kovinius veiksmus bei spec. priemones – antrankius. Teigia, kad sulaikymui besiprieÅ¡inantis asmuo V.P. įspyrė jam į deÅ¡ininę kojÄ taip jį sužalodamas, dėl ko jam buvo diagnozuotas čiurnos raiščių plyÅ¡imas (TLK-10 ligos kodas S93.2). Argumentuoja, kad sveikatos sužalojimÄ patyrė tarnybos metu, tiesiogiai vykdydamas policijos pareigÅ«no pareigas, siekdamas apginti kitų asmenų teises nuo neteisėtų V.P. veiksmų, o fizinės prievartos priemonių naudojimas buvo vienintelis bÅ«das apginti Å¡ias teises bei sulaikyti neteisėtÄ veikÄ Ä¯vykdžiusį asmenį.  Mano, kad nepriklausomai nuo to, dėl kurio konkretaus veiksnio ir kuriuo konkrečiu asmens sulaikymo metu patyrė sveikatos sutrikdymÄ , tai vertintina kaip situacija atitinkanti visus kriterijus kompensacijai skirti.

PareiÅ¡kėjas R. M. palaiko praÅ¡ymÄ ir praÅ¡o jį tenkinti.

PareiÅ¡kėjo atstovė Lietuvos policijos profesinės sÄ jungos atstovė Dovilė Mikučionytė palaiko pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ ir praÅ¡o jį patenkinti.Â

Atsakovas Klaipėdos vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ (b.l. 59-62) praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . AtsikirtimÄ grindžia argumentais, kad tarnybinio patikrinimo metu nenustatytos aplinkybės leidžiančios teigti, kad pareiÅ¡kėjo patirtos traumos priežastis buvo jo tarnybinių pareigų vykdymas, susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika jo gyvybei ar sveikatai, arba leidžiančių teigti, kad pareiÅ¡kėjas buvo sužalotas dėl savo tarnybinių pareigų atlikimo ar statuso.

Teigia, kad tyrimo metu neginčijimai nustatyta, jog V.P. įžeidė pareigÅ«nų garbę ir orumÄ , mosikavo rankomis, tačiau pareiÅ¡kėjas kojos traumÄ patyrė ne dėl sulaikomo asmens neteisėtų veiksmų, o paties neatsargumo – paslydus griÅ«nant ant grindų. Akcentuoja, kad kritiÅ¡kai vertintini pareiÅ¡kėjo parodymai apie jo sužalojimo aplinkybes, nes jie nėra nuoseklÅ«s. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ pradžių nurodė traumÄ patyręs dėdamas antrankius, kai parvirto ant grindinio ir stuktelėjo keliu, ir tik vėliau papildomai pateikė paaiÅ¡kinimÄ teigdamas, kad sulaikomas asmuo jam spyrė į deÅ¡inę kojÄ , taip jį sužalodamas.

Nurodo, kad tik tyčinis elgesys galėtų bÅ«ti siejamas su konkretų statusÄ turinčio asmens sužalojimu, kai turima tikslÄ padaryti žalÄ bÅ«tent pareigÅ«nui, tačiau V.P. neigia prieÅ¡inęsis pareigÅ«nams, nenustatyti jo motyvai, ketinimai, tikslai tyčia sužaloti pareigÅ«nÄ . Teigia, kad nėra pagrindo netikėti V.A. ir K.A. parodymais, jog pareiÅ¡kėjas paslydo ir susižalojo kojÄ . Pažymi, kad pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikdymas galimai susijęs su 2007 m. spalio 30 d. patirta trauma, kai vykdydamas tarnybines pareigas, sulaikydamas įtariamÄ jį patyrė sveikatos sutrikdymÄ â€“ S.80.0 (deÅ¡inio kelio sÄ nario srities sumuÅ¡imÄ ) ir S.83.5 (kelio sÄ nario raiščių patempimÄ , įskaitant (priekinį) (užpakalinį) kryžminį raiÅ¡tį), tačiau jam nebuvo iÅ¡mokėta kompensacija.

Teigia, kad tyrimo metu neginčijamai nustatyta, kad asmuo įžeidė pareigÅ«nų garbę ir orumÄ , mosikavo rankomis, tačiau pareiÅ¡kėjas kojos traumÄ nepatyrė ne dėl sulaikomo asmens neteisėtų veiksmų, o paties neatsargumo – paslydus griÅ«nant ant grindų, todėl teisėtai ir pagrįstai nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui kompensacija nemokėtina ir pagrindo siųsti į Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicininės ekspertizės komisijÄ dėl sveikatos sutrikdymo laipsnio nustatymo taip pat nėra.

Atsakovo atstovas Gediminas Savickas atsiliepime iÅ¡dėstytų argumentų pagrindų praÅ¡o pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į pareiÅ¡kėjo R.M. praÅ¡ymÄ nepateikė. Apie posėdžio vietÄ ir laikÄ parneÅ¡ta tinkamai.

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. sausio

14 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 30-IS6-4 „Dėl R. M. patirtos traumos“ (toliau – Tarnybinio patikrinimo išvada) teisėtumo ir pagrįstumo. Išvadoje atsakovas nustatė, kad pareiškėjo sveikatos sutrikdymas nėra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika gyvybei ar sveikatai ar su statusu vykdant tarnybines pareigas ir siūlė kompensacijos, numatytos Vidaus tarnybos statuto

40 straipsnio 3 dalyje, jam nemokėti.

Ginčydamas tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ pareiÅ¡kėjas siekia gauti Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (toliau – Vidaus tarnybos statutas) 40 straipsnio 3 dalyje numatytÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams dėl jų sužalojimo, susižalojimo ar sveikatos sutrikdymo kompensacijÄ .

Pagal vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo principÄ , vidaus tarnybos pareigÅ«nų tarnybos ypatumai (padidėjęs pavojus gyvybei ar sveikatai, sugriežtinta atsakomybė, ilgesnis darbo laikas ir įvairÅ«s su tarnyba susiję apribojimai) yra kompensuojami Å¡iame Statute bei kituose teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis (Statuto 3 straipsnio 7 dalis). Vidaus tarnybos statute numatytas tarnybos ypatumų kompensavimo principas įgyvendinamas įstatymu (Vidaus tarnybos statutu) nustatytomis sÄ lygomis, kurių įgyvendinimo tvarkÄ detalizuoja atitinkami Å¡io Statuto įgyvendinamieji teisės aktai. Padidėjęs pavojus gyvybei ar sveikatai yra vienas iÅ¡ vidaus tarnybos ypatumų, tačiau tai savaime nėra pagrindas mokėti statutiniam valstybės tarnautojui kompensacijÄ kiekvienu sužalojimo, susižalojimo ar sveikatos sutrikdymo atveju. Pagal Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnyje nustatytÄ teisinį reguliavimÄ Å¡io straipsnio 3 dalyje numatytos kompensacijos gali bÅ«ti mokamos, jei teisės aktų numatyta tvarka yra nustatoma (Statuto 40 straipsnio 5 dalis), kad vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«no sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas priskirtinas vienam iÅ¡ Å¡io Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytų atvejų ir nėra aplinkybių, numatytų Statuto 40 straipsnio 6 dalyje, kurioms esant kompensacijos nemokamos.

Pagal Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalį, pareigūnui kompensacija dėl sveikatos sutrikdymo gali būti mokama nustačius, jog atitinkama konkreti situacija priskirtina vienam iš šių atvejų: 1) pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; 2) pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; 3) pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso.

Pasisakydama dėl nurodytų alternatyvų tarpusavio išskyrimo, Lietuvos vyriausiojo

administracinio teismo teisėjų kolegija 2010 m. gruodžio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A756-1509/2010 pažymėjo, kad pirmosios alternatyvos dalis „kai

pareigÅ«nas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas“ yra panaÅ¡i į trečiÄ jÄ alternatyvÄ â€žkai pareigÅ«no sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigÅ«no statuso“, t. y. ir vienu, ir kitu atveju pareigÅ«no sveikatos sutrikdymas yra siejamas su jo tarnybinių pareigų atlikimu, todėl lingvistinio teisės aiÅ¡kinimo požiÅ«riu Å¡ios nuostatos galėtų bÅ«ti suprastos panaÅ¡iai. Tačiau, kita vertus, Å¡ių nuostatų skirtingas suformulavimas bei priskyrimas prie skirtingų alternatyviai nurodytų paminėtos kompensacijos iÅ¡mokėjimo sÄ lygų suponuoja, kad įstatymų leidėjo joms yra suteikta skirtinga prasmė. AiÅ¡kindama šį skirtumÄ , teisėjų kolegija pažymėjo, kad trečiosios iÅ¡ nurodytų alternatyvų suformulavimas (kai pareigÅ«no sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigÅ«no statuso) leidžia jÄ suprasti taip, kad joje nurodyti tarnybinių pareigų atlikimas bei pareigÅ«no statusas savaime yra priežastis, kuri lėmė pareigÅ«no sveikatos sutrikdymÄ . Å iems atvejams gali bÅ«ti priskirtos situacijos, kai nustatoma, jog tretieji asmenys sutrikdo vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«no sveikatÄ dėl atitinkamų jo atliktų veiksmų vykdant tarnybos pareigas (pavyzdžiui, sulaikymo už padarytÄ

nusikaltimÄ ir pan.) ar atitinkamo statuso (Statuto 2 str. 5 d.) vidaus tarnyboje. Tuo tarpu pirmosios iÅ¡ anksčiau

nurodytų alternatyvų paminėta dalis (kai pareigÅ«nas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas) pagal savo prasmę nukreipia į laikÄ , kai pareigÅ«nas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta, siejant jį (laikÄ ) su tarnybinių pareigų atlikimu. Å i teisės normos dalis turi bÅ«ti suprantama ir aiÅ¡kinama taip, kad laikas, kai pareigÅ«nas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta, yra jo tarnybinių pareigų atlikimo metas. Kalbėdama apie antrÄ jÄ iÅ¡ nurodytų alternatyvų (kai pareigÅ«no sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai), kolegija pažymėjo, kad ji yra adresuota situacijai, kai pareigÅ«no sveikatos sutrikdymas buvo patirtas laiko požiÅ«riu nors ir ne tarnybinių pareigų atlikimo metu, tačiau jam atliekant savo kaip vidaus tarnybos (policijos) pareigÅ«no pareigas, kurias jis turi atlikti pagal pareigÅ«no statusÄ .

Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl aptariamų Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies taikymo, yra bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti: pirma, ar pareigÅ«no sužalojimas, susižalojimas arba jo sveikatos sutrikdymas atsirado tuo metu, kai jis ėjo savo tarnybines pareigas, arba Å¡ių bÅ«klių (sužalojimas, susižalojimas, sveikatos sutrikdymas) atsiradimas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu; antra, ar tarnybos pareigos kurias pareigÅ«nas atliko Å¡ių bÅ«klių (sužalojimas, susižalojimas, sveikatos sutrikdymas) atsiradimo metu buvo atliekamos padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai sÄ lygomis.

Ar pareigÅ«no susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigÅ«no statusu, taip pat ar tarnybinių pareigų atlikimas susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai, nustatoma vidaus reikalų ministro patvirtinta tvarka (Statuto 40 straipsnio 5 dalis). Ä®gyvendinant Å¡iÄ Vidaus tarnybos statuto nuostatÄ , Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 1V-138 patvirtino Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«no mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, taisykles (toliau – ir Taisyklės). Vadovaujantis Taisyklėmis statutinėje įstaigoje turi bÅ«ti atliktas tarnybinis patikrinimas. Tarnybinio patikrinimo metu nustačius, kad pareigÅ«no susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas priskirtinas kuriam nors iÅ¡ Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytų atvejų, pareigÅ«nas siunčiamas į Centrinę medicinos ekspertizės komisijÄ (toliau – ir CMFK) sveikatos sutrikdymo sunkumo mastui nustatyti (Statuto 40 straipsnio 8 dalis). Taigi Taisyklėse numatyta tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada lemia, ar pradedama administracinė procedÅ«ra dėl kompensacijos skyrimo (pareigÅ«nas siunčiamas į CMEK sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti ir kt.). Tuo atveju, jei tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje nustatoma, kad pareigÅ«no sužalojimas, susižalojimas ar jo sveikatos sutrikdymas neatitinka Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytų sÄ lygų gauti kompensacijÄ , kompensacijos skyrimo procedÅ«ra galima tuo atveju, jei tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada teisės aktų nustatyta tvarka yra pakeičiama arba panaikinama.

PareiÅ¡kėjas nagrinėjamu atveju pasinaudojo teise apskųsti teismui jam nepalankiÄ Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. sausio 14 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ Nr. 30-IS6-4 „Dėl R. M. patirtos traumos“ ir praÅ¡o pripažinti, kad jo tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika jo gyvybei ar sveikatai, taip siekdamas, kad bÅ«tų pradėta kompensacijos skyrimo administracinė procedÅ«ra.

Ginčijamoje tarnybinio patikrinimo išvadoje (b.l. 32-37) nustatyta, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-os kuopos 2-ojo būrio patrulis R.M. 2012 m. rugsėjo 26 d. dirbo pamainoje nuo 7.00 val. iki 20.00 val. ekipaže „Vingis 907“ kartu su patrule A. D. Pagal 2012 m. rugsėjo

26 d. 16.59 val. Policijos registruojamų įvykių registre užregistruotÄ K. A. telefoninį praneÅ¡imÄ (ROIK 0112000259924), kad (duomenys neskelbtini) sen., Klaipėdos r. vyksta buitinis konfliktas ekipažas „Vingis 907“ buvo nusiųstas į įvykio vietÄ . Nuvykus minėtu adresu, rastas neblaivus V. P., kuris mažamečių vaikų akivaizdoje konfliktavo su sugyventine V.A. Tiek namiÅ¡kių, tiek pareigÅ«nų atžvilgiu vartojo necenzÅ«rinius žodžius, elgėsi agresyviai, dėl to buvo panaudoti koviniai imtynių veiksmai ir spec.priemonės – antrankiai. Sulaikymo metu R.M. patyrė kojos traumÄ ir sekančiÄ dienÄ jam buvo diagnozuotas deÅ¡inės čiurnos raiščių patempimas (TLK-10 kodas 93.4.).

Nagrinėjamojoje byloje aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjo sveikata buvo sutrikdyta atliekant pareiÅ¡kėjui tarnybines pareigas, nėra kvestionuojama. Å alys pripažįsta, kad policijos patrulis R. M.sveikatos sutrikdymÄ patyrė atliekant tarnybines pareigas, tai yra sulaikant asmenį, o tai reiÅ¡kia, jog pirmoji Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies taikymo sÄ lyga (pareigÅ«nas susižalojo atlikdamas tarnybines pareigas) bei priežastinis ryÅ¡ys tarp tarnybos ir sveikatos sutrikdymo, yra nustatyta.

IÅ¡ Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados matyti, kad atsakovas atlikęs tarnybinį patikrinimÄ padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo 2012 m. rugsėjo 26 d. patirtas sveikatos sutrikdymas nėra susijęs Statuto 40 straipsnio 3 dalies numatyta sÄ lyga - su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai, todėl šį atvejį vertino kaip nelaimingÄ atsitikimÄ tarnyboje.

Pažymėtina, kad Statuto 49 straipsnio 1 dalis numato, jog pareigÅ«nų sveikata ir gyvybė visam jų tarnybos laikui valstybės biudžeto lėšomis privalomai draudžiama nuo nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nuo nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, nuo nelaimingų atsitikimų vykstant į tarnybÄ ar grįžtant iÅ¡ jos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad tiek Statuto 40 straipsnio 3 dalis, tiek 49 straipsnio 1 dalis nustato atitinkamas vidaus tarnybos pareigÅ«nų socialines garantijas, jų taikymas siejamas su

tarnybinių pareigų (tarnybos) atlikimu, taikant Statuto 40 straipsnio 3 dalį, skirtingai nei taikant Statuto 49 straipsnio 1 dalį,

taikytinas papildomas kriterijus - tarnybinių pareigų atlikimo susiejimas su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai (žr. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1098/2010).

Taigi ginčas tarp Å¡alių kilo dėl skirtingo antrosios Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies taikymo sÄ lygos - ar pareiÅ¡kėjas tarnybos pareigas sveikatos sutrikdymo atsiradimo metu atliko padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai sÄ lygomis, aiÅ¡kinimo.

Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas dirba Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo bÅ«rio patrulio pareigose. Byloje tarnybinio patikrinimo medžiagoje  pateiktas pareiÅ¡kėjo pareigybės apraÅ¡ymas, pagal kurį Å¡io policijos įstaigos patrulio funkcijoms priskirta vykdyti žmogaus teisių ir laisvių apsaugÄ (7.2 punktas); teikti neatidėliotinÄ pagalbÄ asmenims, kai ji bÅ«tina dėl jų fizinio ar psichinio bejėgiÅ¡kumo, taip pat asmenims, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų, kitų teisės pažeidimų (7.4 punktas); sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigas asmenis, Å¡iurkščiai pažeidusius vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , įtariamus padarius nusikalstamas veikas (7.5 punktas) bei kita operatyvinė veika. IÅ¡ tarnybinio patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad pareiÅ¡kėjas veikė siekdamas jo tarnybos funkcijomis apibrėžto tikslo (apsaugoti mažamečių vaikų teisės ir suteikti jiems pagalbÄ , sulaikyti teisės pažeidimu įtariamÄ asmenį) ir adekvačiai susidariusiai padėčiai, tai konstatuota ir pačioje tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje, kurioje nurodyta, kad policijos pareigÅ«nas R.M. vykdydamas Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, laikydamasis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 47 punkto reikalavimų bei pareigybės apraÅ¡yme nustatytų funkcijų, pagrįstai priėmė sprendimÄ Ä¯tariamÄ jį V.P. pristatyti į policijos komisariatÄ .

Pažymėtina, kad vertinant, ar tarnybinių pareigų atlikimas yra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai, bÅ«tina nustatyti, ar padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai faktoriai (kurie ir nulėmė pareigÅ«no susižalojimo atsiradimÄ arba jo sveikatos sutrikdymÄ ) gali bÅ«ti siejami su tiesioginiu Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) 5 straipsnyje nurodytų uždavinių vykdymu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-193/2010). Ä®statymas pagrindiniais policijos uždaviniais įvardija žmogaus teisių ir laisvių apsauga (5 straipsnio 1 dalies 1 punktas); vieÅ¡osios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas (5 straipsnio 1 dalies 2 punktas); nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencijÄ (5 straipsnio 1 dalies 4 punktas); nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas (5 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Taigi aptariamu atveju, pareigÅ«nas (pareiÅ¡kėjas) vykdė jam priskirtas tarnybines funkcijas bei Ä®statymo 5 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytus uždavinius, vertino situacijÄ , jÄ suvokė, sprendžiant pagal įvykio aplinkybes, kaip iÅ¡kilusiÄ grėsmę asmenų (visuomenės) saugumui ar kaip įvykdytÄ teisei prieÅ¡ingÄ veikÄ ir ėmėsi veiksmų, siekdamas sulaikyti teisės pažeidimus padariusį asmenį bei pristatyti į policijos įstaigÄ dėl aplinkybių iÅ¡aiÅ¡kinimo, bei tokiu bÅ«du padidindamas rizikos faktorių savo sveikatai, kas ir pasitvirtino. Tai yra, V.P. buvo oficialiai įspėtas dėl neleistino prieÅ¡ingo visuomenės interesams elgesio. Jam 2012 m. spalio 8 d. suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 68P-2020656-12 už tai, kad jis 2012 m. rugsėjo 26 d. mažamečių vaikų akivaizdoje konfliktavo su V.A., Å¡aukė ant jos, jÄ keikė necenzÅ«riniais žodžiais. Å iais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 43 straipsnio 4 dalies, 13 straipsnio 2 dalies, 36 straipsnio 1 dalies bei 57 straipsnio 1 dalies nuostatas ir padarė teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1813 straipsnio (Vaiko teisių pažeidimas) 1 dalyje. 2012 m. spalio 15 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutarimu už šį pažeidimÄ V.P. skirta 50 litų bauda.

Vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas, ar pareigÅ«no susižalojimas tarnyboje yra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika sveikatai ar gyvybei, ar yra nelaimingas atsitikimas darbe, nesusijęs su minėtomis sÄ lygomis, yra nurodęs, kad pareigÅ«no susižalojimas tarnyboje nėra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika sveikatai ar gyvybei, kai nėra situacijos, kurioje pareigÅ«nas turėtų padėti kitam asmeniui, persekioti galimÄ teisės pažeidėjÄ ar pats gintis nuo užpuolimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1987/2008).

Pažymėtina ir tai, kad vertinant Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje konstatuotas aplinkybės, jog V.P. tiek namiÅ¡kių, tiek policijos pareigÅ«nų atžvilgiu elgėsi agresyviai, mojavo rankomis, keikėsi necenzÅ«riniais žodžiais darytina iÅ¡vada, jog tokiomis aplinkybėmis paprastai negalima numatyti visų iÅ¡orinių, nuo pareigÅ«no valios nepriklausančių veiksnių, todėl pareiÅ¡kėjas sulaikydamas V.P. veikė ekstremaliomis, normalioms gyvenimo sÄ lygomis neįprastomis (nebÅ«dingomis) aplinkybėmis ir tai jam kėlė padidėjusį pavojų ar padidėjusiÄ rizikÄ sveikatai ir/ar gyvybei. Byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiÅ¡kėjas vykdydamas savo tarnybines funkcijas, turėjo galimybę imtis kitokių nei koviniai veiksmai, priemonių, tam kad sulaikyti agresyviai besielgiantį, teisės pažeidimu įtariamÄ asmenį ir taip iÅ¡vengti susižalojimo.

Dėl atsakovo, tiek Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje, tiek teismui pateiktame atsiliepime nurodytos aplinkybės, jog pareiÅ¡kėjas susižalojo ne dėl jo atžvilgiu panaudoto smurto, o dėl savo neatsargumo akcentuotina, kad Å¡i atsakovo nurodyta aplinkybė nėra esminė nustatant ar pareigÅ«no  pareigos sveikatos sutrikdymo atsiradimo metu buvo atliekamos padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai sÄ lygomis. Å i aplinkybė galėtų lemti tik pareigÅ«no bÅ«klės, tai yra ar jis buvo sužalotas, ar susižalojo, ar kitaip sutriko sveikata nustatymui. Atsakovo argumentÄ , kad pareiÅ¡kėjas patyrė kojos traumÄ dėl neatsargumo teismas pripažįsta taip pat nepagrįstu. Neatsargumo sÄ vokos Vidaus tarnybos statutas neapibrėžia. Didelis neatsargumas teisine prasme, apibrėžiamas kaip paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių ignoravimas, kai asmuo numato ar gali numatyti savo veiksmų žalingas pasekmes, tačiau lengvabÅ«diÅ¡kai tikisi jų iÅ¡vengti. Byloje nepateikta duomenų, kad pareiÅ¡kėjas sulaikydamas agresyviai besielgiantį asmenį, ignoravo elgesio standartus, galėjo numatyti pasekmes, tačiau lengvabÅ«diÅ¡kai tikėjosi jų iÅ¡vengti.

Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių darytina išvada, jog Tarnybinio patikrinimo išvada, kad pareiškėjo susižalojimas nesusijęs su padidėjusiu pavojumi pareigūno gyvybei ar sveikatai vykdant tarnybines pareigas, yra nepagrįsta. Tarnybinio patikrinimo metu atsakovas Statuto 40 straipsnio 6 dalies išvardytų atvejų, kuriuos nustačius šiame straipsnyje nustatytos kompensacijos nemokamos, taip pat nenustatė. Nagrinėjama situacija pagal Statuto 40 straipsnio 3 dalį kvalifikuotina kaip pareiškėjo susižalojimas vykdant tarnybos pareigas, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai.

Nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. sausio 14 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 30-IS6-4 „Dėl R. M. patirtos traumos“ yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina.

Teismo sprendimu panaikinus tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ ir konstatavus, kad pareigÅ«no sužalojimas, susižalojimas arba jo sveikatos sutrikdymas atitinka Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytas kompensacijos skyrimo sÄ lygas, vidaus tarnybos statutinei įstaigai sukuriama pareiga siųsti pareigÅ«nÄ (pareiÅ¡kėjÄ ) į CMEK sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti, t. y. sukuriama pareiga vykdyti administracinę procedÅ«rÄ dėl kompensacijos skyrimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-1489/2012). Todėl nėra teisinių prielaidų teismo procesiniame sprendime atskirai atsakovÄ Ä¯pareigoti atlikti veiksmus, kuriuos pareiga vykdyti kyla iÅ¡ teismo sprendimo, kuriuo panaikinama kaip neteisėta tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada.Â

Teismas, remdamasis aukščiau išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ė :

pareiškėjo

R. M. praÅ¡ymÄ tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. sausio 14 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ Nr. 30-IS6-4 „Dėl R. M.  patirtos traumos“.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas                                                                          Â

                                           Remigijus Arminas