2019-12-04 Nr. AB-22807-3-62-3-01131-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Alytaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Alytaus miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė Registrų centras) dėl įsakymo dalies panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2019-12-04 Nr. AB-22807-3-62-3-01131-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas Daugiabučio namo savininkų bendrija (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas, Bendrija) 2017 m. birželio 5 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Alytaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2017 m. balandžio 13 d. įsakymo Nr. DV-485 (toliau – ir Įsakymas) dalį dėl adreso keitimo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini).
Full text
Administracinė byla Nr. A-1013-525/2019
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01131-2017-0
Procesinio sprendimo kategorija 24.7
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gruodžio 4 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Alytaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Alytaus miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė Registrų centras) dėl įsakymo dalies panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjas Daugiabučio namo savininkų bendrija (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas, Bendrija) 2017 m. birželio 5 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Alytaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2017 m. balandžio 13 d. įsakymo Nr. DV-485 (toliau – ir Įsakymas) dalį dėl adreso keitimo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo sprendimu pakeisti daugiabučio namo, kuriame gyvena Bendrijos nariai, adresą. Savo nepritarimą tokiam sprendimui pareiškėjas buvo išreiškęs ir iki Įsakymo priėmimo. 2016 m. birželio 10 d. pareiškime pareiškėjas išdėstė poziciją, kad planuojamas daugiabučio namo adreso pakeitimas yra neprotingas ir nebūtinas, prieštarauja namo butų savininkų ir garažų savininkų interesams; daugiabučiame name yra 38 butai, namo žemės sklype tuo pačiu adresu ((duomenys neskelbtini)) yra pastatyti ir įregistruoti garažai; daugiabutis namas eksploatuojamas jau 20 metų; siekiant pakeisti ant namo fasado užrašytą gatvės pavadinimą ir numerį, tektų perdažyti visą namą, nes dabartiniai dažai nebegaminami; dokumentų keitimas ir fasado perdažymas pareikalaus ne tik laiko, bet ir piniginių lėšų; namas yra atokiau nuo (duomenys neskelbtini) gatvės. Pareiškėjas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija 2016 m. liepos 22 d. rašte Nr. 1D-4584(31), kuriuo teigė rėmęsis atsakovas, nekonstatavo, kad būtent ginčo daugiabučio namo adresas neatitinka Numerių pastatams, patalpoms, butams suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarkos aprašo, patvirtinto vidaus reikalų ministro 2011 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 1V-57 (toliau – ir Aprašas), nuostatų. Pareiškėjo įsitikinimu, šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo keisti ginčo daugiabučio namo adresą, todėl Įsakymas dalyje dėl šio adreso keitimo yra naikintinas. Be to, pareiškėjas tvirtino, kad adreso keitimas nelogiškas ir neatitinka reikalavimo numerius suteikti nuo gatvės pradžios nuosekliai visiems pastatams, nes arčiau (duomenys neskelbtini) gatvės esantiems statiniams numeracija nekeičiama ((duomenys neskelbtini)).
3. Atsakovas Alytaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas paaiškino, jog valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Adresų registro departamentas 2015 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. (1.1.30.)s-3891 jam nurodė keistinus adresus, tarp jų – (duomenys neskelbtini), nes pastarasis adresas yra ne (duomenys neskelbtini) gatvėje. Atsakovo nuomone, akivaizdu, kad suformuotas žemės sklypas, kuriame stovi ginčo daugiabutis namas, yra priskirtinas (duomenys neskelbtini) gatvei, nes tiek į šį daugiabutį namą, tiek į nuomos pagrindais valdomą žemės sklypą pagrindinis privažiavimas yra tik iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, be to, pastatas ar pagrindinis pastatų komplekso pastatas stovi frontalia dalimi ar įėjimas į pastatą ar pastatų kompleksą yra būtent iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, todėl dabartinis pastato adresas neatitinka, be kita ko, Adresų formavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2092 (toliau – ir Adresų formavimo taisyklės), nuostatų. Pareiškėjo argumentas, kad adresas pakeistas nepagrįstai, nes namas yra atokiau nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, neatitinka faktinių aplinkybių ir prieštarauja Aprašo nuostatoms (2.3, 4, 11 p.). Dėl Vidaus reikalų ministerijos 2016 m. liepos 22 d. rašte Nr. 1D-4584(31) išdėstytos pozicijos atsakovas akcentavo, kad šiame rašte nurodyta, jog adresai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) neatitinka Apraše nustatytos tvarkos, todėl turėtų būti pakeisti. Šiame rašte padaryta akivaizdi rašybos klaida, vietoj „(duomenys neskelbtini)“ nurodant „(duomenys neskelbtini)“, kadangi pastato, esančio visiškai kitame žemės sklype, (duomenys neskelbtini), adreso keitimo klausimas nėra sprendžiamas. Administracija Vidaus reikalų ministerijos prašė įvertinti būtent adreso (duomenys neskelbtini) keitimo į (duomenys neskelbtini) pagrįstumą.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
6. Trečiasis suinteresuotas asmuo tvirtino, jog skunde nurodyta aplinkybė, kad žemės sklype, kurio buvęs adresas – (duomenys neskelbtini), tuo pačiu adresu yra įregistruoti garažai, neatitinka tikrovės, nes Administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. DV-667 pastatui garažui (unikalus Nr. 440-2134-4726) suteiktas adresas – (duomenys neskelbtini), šis adresas Lietuvos Respublikos adresų registre įregistruotas 2015 m. rugpjūčio 19 d. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutiko su pareiškėjo vertinimu, kad planuojamas namo adreso keitimas yra neprotingas ir nebūtinas, prieštaraujantis namo butų savininkų ir garažų savininkų interesais, kadangi adreso keitimas pagrįstas objektyviais duomenimis – adreso objektas nėra (duomenys neskelbtini) gatvėje, t. y. nėra privažiavimo iš šios gatvės, o esamas adresas neatitinka Aprašo reikalavimų (4 p., 18.6 p.). Dėl skundo teiginių apie išlaidas dokumentų keitimui pažymėta, kad, pakeitus duomenis Adresų registre, jie buvo neatlygintinai pakeisti susijusiuose valstybės registruose (Nekilnojamojo turto registre ir Juridinių asmenų registre), kreipiantis į notarą bus automatiškai pateikiami atnaujinti registrų duomenys. Trečiasis suinteresuotas asmuo, atsakydamas į pareiškėjo pastebėjimą, jog ginčo daugiabutis namas yra atokiau nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, pakartotinai atkreipė dėmesį į tai, kad tame pačiame žemės sklype esančiam garažui Administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. DV-667 suteiktas adresas – (duomenys neskelbtini), tačiau pastarasis įsakymas nebuvo apskųstas. Esami adresai (duomenys neskelbtini) taip pat yra arčiau (duomenys neskelbtini) gatvės, tačiau suteikti numeriai rodo jų vietą (duomenys neskelbtini) gatvėje, iš kurios galima privažiuoti prie šių pastatų. Akcentuota, kad adresų, atitinkančių teisės aktų reikalavimus, suteikimas ypač aktualus operatyvinių ir avarinių tarnybų darbui, įvairių mokestinių pranešimų, prekių pristatymui, pašto, kurjerių paslaugų teikimui, todėl adresų keitimas yra būtinas, siekiant, kad suteikti adresai būtų greitai ir lengvai surandami gatvėje ar gyvenamojoje vietovėje, laiku suteikta skubi pagalba.
II. 7. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimu tenkino pareiškėjo Daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) skundą, t. y. panaikino Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. balandžio 13 d. įsakymo Nr. DV-485 dalį dėl adreso keitimo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo 330 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
8. Teismas nustatė, kad Daugiabučio namo savininkų bendrija (duomenys neskelbtini) įregistruota 1998 m. vasario 11 d.
9. 2000 m. vasario 8 d. sutartimi Alytaus apskrities viršininko administracija pareiškėjui išnuomojo 0,3750 ha ploto žemės sklypą, (duomenys neskelbtini).
10. VĮ Registrų centro Adresų registro departamentas 2015 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. (1.1.30.)s-3891 Administracijai nurodė, jog adresas (duomenys neskelbtini) nėra (duomenys neskelbtini) gatvėje, o adresas (duomenys neskelbtini) pažeidžia lyginių nelyginių numerių atskyrimo tvarką gatvėje, t. y. neatitinka Aprašo 4 ir 7 punktų reikalavimų. Minėtu raštu paskirtas terminas iki 2015 m. lapkričio 30 d. trūkumams ištaisyti, t. y. vadovaujantis Aprašo 18.6 punktu, pakeisti ankščiau nurodytus adresus.
11. Administracija 2016 m. birželio 7 d. raštu Nr. SD-5772(24.54) informavo pareiškėją apie parengtą įsakymo projektą, kuriuo planuojama keisti adresą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini).
12. Pareiškėjas 2016 m. birželio 10 d. pareiškimu kreipėsi į Alytaus miesto merą, nurodydamas, jog ginčo daugiabučiame name yra 38 butai, be to, teritorijos namo žemės sklype tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini) yra pastatyti ir įregistruoti garažai (GSEB „Klevas“), namo savininkams priklauso 28 garažų boksai. Manė, jog planuojamas namo adreso pakeitimas yra neproporcingas, neracionalus ir nebūtinas.
13. Administracija 2016 m. liepos 14 d. raštu Nr. SD-6959(24.54.) kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją su prašymu išspręsti susidariusią situaciją dėl planuojamo adreso pakeitimo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kadangi gyventojai prieštarauja adreso pakeitimui.
14. Vidaus reikalų ministerija 2016 m. liepos 22 d. raštu Nr. 1D-4584(31) Administracijai pagal savo kompetenciją pateikė nuomonę dėl adreso keitimo ir nurodė, jog adresai (duomenys neskelbtini) neatitinka Apraše nustatytos tvarkos, todėl turėtų būti pakeisti.
15. Administracija 2017 m. balandžio 4 d. raštu Nr. SD-4212(24.54) informavo pareiškėją, jog priimtas sprendimas pakeisti adresą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini).
16. Administracijos direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 27 punktu, 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu, Aprašu, atsižvelgdamas į VĮ Registrų centro Adresų registro departamento 2015 m. rugpjūčio 12 raštą Nr.(1.1.30.)s-3891, ginčijamu 2017 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. DV-485 pakeitė adresą (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini).
17. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir, įvertinęs pateiktus rašytinius dokumentus (Įsakymą, jo priedą (duomenys apie numerių žemės sklypams, pastatams, jų kompleksams ar korpusams suteikimą, keitimą ar panaikinimą), VĮ Registrų centro Adresų registro departamento 2015 m. rugpjūčio 12 d. raštą Nr. (1.1.30.)s-3891 (atsakovo atstovas bylos nagrinėjimo metu tvirtino, jog šis administracinis aktas buvo pagrindas priimti ginčo sprendimą)), konstatavo, jog ginčijama Įsakymo dalis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.
Teismo vertinimu, ginčijamas aktas visiškai nemotyvuotas, jame nenurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, kuriais viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, ir nėra akivaizdu pagal Aprašo nuostatas, jog ginčo pastatas (duomenys neskelbtini) priskirtinas tai gatvei, iš kurios yra privažiavimas prie pastatų ir jų kompleksų arba prie kurios pastatas ar pagrindinis pastatų komplekso pastatas stovi frontalia dalimi ar iš kurios yra įėjimas į pastatą ar pastatų kompleksą, t. y. (duomenys neskelbtini) gatvei (suformuotas žemės sklypas, kuriame stovi ginčo pastatas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), yra priskirtinas (duomenys neskelbtini) gatvei, kadangi tiek į ginčo daugiabutį namą, tiek į nuomos pagrindais valdomą žemės sklypą pagrindinis privažiavimas yra tik iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės), todėl buvęs ginčo daugiabučio gyvenamojo namo adresas neatitinka Adresų formavimo taisyklių 6 punkto nuostatos, kad adresas turi būti unikalus, dėl to Administracijai pagal VĮ Registrų centro nurodymą atsirado pareiga pakeisti Bendrijos pastato adresą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kaip neatitinkantį Aprašo reikalavimų.
Įsakymas yra abstraktaus pobūdžio, nes jame nenurodyti administracinio akto priėmimo pagrindiniai faktai, įrodymai ir individuali argumentacija, kurie pagal įstatymą privalo būti nurodomi administraciniame akte ar jo sudedamosiose dalyse, kad asmuo galėtų ir turėtų suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus. Įsakymo priėmimo motyvų nurodymas atsiliepime į skundą ar teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto ginčijamo sprendimo pripažinimui teisėtu. Įsakyme nenurodžius šių motyvų, asmuo (pareiškėjas), kuriam adresuotas aktas, iš esmės negalėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinių ir teisinių pagrindų, jo priėmimo motyvų, todėl ir teismui yra apsunkintos galimybės patikrinti tokio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Įsakyme apsiribota tik nurodomu, jog keičiamas adresas neatitinka Aprašo ir teisės aktų reikalavimų, todėl toks administracinis aktas naikintinas.
18. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą – 730 Eur, konstatavo, kad pareiškėjui priteistinas 30 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 300 Eur už skundo parengimą, tačiau nurodomos 300 Eur kelionės išlaidos nėra pagrįstos rašytiniais įrodymais, todėl šių išlaidų atlyginimas nepriteistinas.
III. 19. Atsakovas Alytaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
20. Atsakovas apžvelgia teismų praktiką, kurioje aiškinamos Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos, ir teigia, jog teismas sprendime visiškai nemotyvavo, nenurodė, kokius esminius pažeidimus padarė atsakovas, priimdamas Įsakymą. Įsakyme nurodyti teisės aktai, kurių pagrindu buvo pakeistas adresas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), taip pat VĮ Registrų centro Adresų registro departamento raštas, tačiau teismas to nevertino ir dėl to nepasisakė. Atsakovas pakartoja, kad ginčo daugiabutis namas priskirtinas (duomenys neskelbtini) gatvei, kadangi tiek į šį namą, tiek į nuomos pagrindais valdomą žemės sklypą pagrindinis privažiavimas yra tik iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Jeigu šiame kvartale (kuris gali būti laikomas akligatviu) esantys objektai būtų priskirti dviem gatvėms, tai prieštarautų Aprašo nuostatams (2.3 p., 11 p., 12 p.). Be to, šiuo atveju ginčo adresas neatitinka Adresų formavimo taisyklių 6 punkto nuostatos, todėl gali būti keičiamas Aprašo 18.6 papunkčio pagrindu, juolab kad VĮ Registrų centras ir buvo įpareigojęs atsakovą tai padaryti. Atsakovo nuomone, pareiškėjas, gavęs Įsakymą, iš esmės turėjo ir galėjo suvokti jo priėmimo teisinį ir faktinį pagrindą, priėmimo motyvus, o byloje nėra jokių tai paneigiančių aplinkybių, todėl teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nepagrįstai konstatavo, kad Įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.
21. Pareiškėjas Daugiabučio namo savininkų bendrija (duomenys neskelbtini) atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
22. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas pakankamai plačiai pasisakė dėl ginčijamo administracinio teisės akto neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams. Šiuo atveju akivaizdu, kad Įsakymas grindžiamas tik formaliomis nuorodomis į teisės aktus, kuriais vadovaujantis keičiamas adresas, nepateikiant jokios argumentacijos. Pareiškėjas pažymi, jog niekas neginčija Administracijos teisės priimti individualius administracinius aktus, susijusius su Aprašo taikymu, tačiau šios teisės turėjimas nešalina pareigos laikytis kitų teisės aktų reikalavimų. Kita vertus, pareiškėjo nuomone, net jei atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens teismo procese pateikti ginčijamo sprendimo motyvai būtų buvę nurodyti Įsakyme, jie nesudarytų pagrindo tokį sprendimą laikyti teisėtu ir pagrįstu. Tokią savo poziciją pareiškėjas grindžia skunde išdėstytais argumentais, papildomai tvirtindamas, kad privažiavimas prie ginčo pastato yra nuo (duomenys neskelbtini) gatvės ir būtent juo naudojasi šio pastato gyventojai, nes privažiavimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės yra patogesnis (aplenkiama intensyvaus judėjimo šviesoforu reguliuojama sankryža), pranašesnis tiek laiko, tiek atstumo požiūriu ne tik gyventojams, bet ir operatyvinių, avarinių ir kitų tarnybų darbui, taip pat pateikdamas duomenis apie fasado perdažymo darbų kainą (1999 metais šie darbai kainavo 84 900 Lt, arba 24 588,74 Eur; pagal pateiktą lokalinę sąmatą šie darbai kainuos 41 987,17 Eur) bei akcentuodamas, jog adreso duomenys turės būti keičiami ne tik registruose, bet ir, pavyzdžiui, kredito įstaigose, tokių duomenų keitimas apmokestinamas rinkliavomis.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl atsakovo 2017 m. balandžio 13 d. įsakymo Nr. DV-485 dalies, kuriuo pakeistas daugiabučio gyvenamojo namo adresas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini).
24. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą tenkino, konstatavęs, jog atsakovo įsakymas visiškai nemotyvuotas, jame nenurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, kuriais viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą.
25. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu.
26. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.
27. Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
28. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad atsakovas priimdamas ginčo įsakymą jo nemotyvavo, įsakyme nenurodė pagrindinių faktų, argumentų bei įrodymų, kuriais rėmėsi priimdamas ginčo įsakymą.
29. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas kaip savivaldos institucija, turi teisę priimti sprendimus dėl pastatų, patalpų, žemės sklypų adresų keitimo. Tokia atsakovo teisė yra numatyta ginčo įsakyme nurodytose teisės normose – LR Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 27 punkte, 29 straipsnio 8 dalies 2 punkte, taip pat poįstatyminiuose aktuose – LR Vyriausybės 2002m. gruodžio 23d. nutarimu Nr. 2092 patvirtintose Adresų formavimo taisyklėse bei LR Vidaus reikalų ministro 2011m. sausio 25d. įsakymu Nr. 1V-57 patvirtintame Numerių pastatams, patalpoms, butams ir žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba, suteikimo, keitimo ir paskaitos tvarkos apraše (toliau – Aprašas).
30. Tačiau LR Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas ne tik teisės aktų normomis, bet ir objektyviais duomenimis (faktais), o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.
31. Nagrinėjamoje byloje ginčijamas atsakovo įsakymas šių Viešojo administravimo įstatymo keliamų reikalavimų neatitinka, nes jis nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, o sprendimas keisti adresą niekaip nemotyvuotas. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai tenkino pareiškėjų skundą bei panaikino teismui apskųstą įsakymo dalį.
32. Pažymėtina, kad atsakovas teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė savo motyvus, kodėl buvo priimtas sprendimas dėl adreso keitimo, nurodė ir ginčo santykiams aktualius faktus, tačiau tai nepaneigia teismo išvados, jog ginčo įsakymas nemotyvuotas, jame nenurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, kuriais viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, nes, kaip minėta anksčiau, toks priimamo sprendimo pagrindimas, jo motyvavimas turi būti pateikiamas pačiame sprendime (įsakyme).
33. Kita vertus teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose atsakovo nurodyti argumentai, kuriais remiantis priimtas sprendimas dėl adreso keitimo, vertintini kaip nepakankami. Atsakovas nurodo, kad rėmėsi Aprašo 11 punktu, numatančiu, kad pastatas priskiriamas tai gatvei, iš kurios yra privažiavimas prie pastatų ir jų kompleksų arba prie kurios pastatas ar pagrindinis pastatų komplekso pastatas stovi frontalia dalimi ar iš kurios yra įėjimas į pastatą ar pastatų, bei atsižvelgė į tai, kad įvažiavimas prie ginčo daugiabučio namo yra būtent iš (duomenys neskelbtini) gatvės.
34. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Aprašo 11 punktas nustato, kad „prie gatvių sankryžų esantiems žemės sklypams, kuriuose leidžiama pastatų statyba, pastatams ir jų kompleksams suteikiamas numeris, nurodantis jų priklausomybę tik vienai gatvei (pavyzdžiui, tai gatvei, iš kurios yra privažiavimas prie pastatų ir jų kompleksų arba prie kurios pastatas ar pagrindinis pastatų komplekso pastatas stovi frontalia dalimi ar iš kurios yra įėjimas į pastatą ar pastatų kompleksą)“. Taigi šioje normoje pateikiamos trys pavyzdinės pastatų išsidėstymo situacijos, t.y. tam tikri kriterijai, atsižvelgiant į kuriuos pastatą galima priskirti vienai ar kitai gatvei. Kolegijos vertinimu visi Aprašo 11 punkte pateikti kriterijai yra lygiareikšmiai, nes aptariamos normos tekste nėra išskiriamas prioritetas kuriam nors vienam iš numatytų kriterijų.
35. Nagrinėjamoje byloje atsakovas akcentuoja ir remiasi vienu iš Aprašo 11 punkte numatytų kriterijų, t.y. tuo, kad privažiavimas prie ginčo daugiabučio namo yra iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Tačiau pažymėtina, kad byloje pateiktos ginčo daugiabučio namo fotonuotraukos bei ginčo teritorijoje esančių statinių schema patvirtina, jog ginčo daugiabutis namas stovi frontalia dalimi į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę. Taigi egzistuoja du lygiaverčiai kriterijai, kurie nurodo į skirtingas gatves. Nei ginčo įsakyme, nei teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, atsakovas nėra pateikęs jokių argumentų ar motyvų, kodėl nagrinėjamu atveju atsakovas atsižvelgė į vieną iš Aprašo 11 punkte numatytų kriterijų, tačiau visiškai ignoravo kitą iš numatytų kriterijų. Kolegijos vertinimu tai pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus objektyvumo bei išsamumo principus.
36. Atsakovas procesiniuose dokumentuose taip pat nurodo, kad ginčo įsakymu siekė įgyvendinti Adresų formavimo taisyklių 6 punkto reikalavimą, kad adresas turi būti unikalus. Teisėjų kolegija kritiškai vertina šį atsakovo argumentą, nes byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog ginčo daugiabučio namo adresas (duomenys neskelbtini) nėra unikalus, kad egzistuoja kokio nors kito objekto tapatus adresas.
37. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pagrindo nėra.
38. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas yra pateikęs prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas už advokato teisines paslaugas surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą – 200 Eur (b.l. 163).
39. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 5 dalys nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.
40. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas pateikė teisinių paslaugų sutartį su advokatu, advokato išrašytą sąskaitą už teisinę pagalbą bei mokėjimo nurodymą, kurie patvirtina, jog pareiškėjas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą turėjo 200 Eur bylinėjimosi išlaidų (b.l.164-166). Ši išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ numatyto maksimalaus priteistino išlaidų dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, todėl pareiškėjo prašymas tenkinamas ir jam iš atsakovo priteistina 200 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 40 ir 41 straipsniais teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Alytaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo Alytaus miesto savivaldybės administracijos pareiškėjo Daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) naudai 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Arūnas Sutkevičius