d0d6000c-be5f-4435-b7ee-0596a25ebdb2 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-416-290/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09170-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.1; 2.1.7.4; 2.4.2.1; 2.4.6.1. (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 18 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės ir Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant S. Š., R. B. ir D. A., dalyvaujant prokurorei R.

Å ., L. L., iÅ¡teisintajam G. V., jo gynėjai advokatei R. M., iÅ¡teisintajam A. V., jo gynėjai advokatei S. K., iÅ¡teisintajam D. K., jo gynėjui advokatui V. A., teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės R. Å . (toliau – prokurorė) apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rÅ«mų 2020 m. kovo 23 d. nuosprendžio, kuriuo G. V. iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo Ž.

J. ir dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo D. G., neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant Å¡ioje byloje jam inkriminuotus nusikaltimus, A. V. iÅ¡teisintas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo D. G., neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant Å¡ioje byloje jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ , D. K. iÅ¡teisintas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo D. G., neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant Å¡ioje byloje jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ . G. V., A. V. ir D.

K. byloje paskirtas kardomasias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti, nuspręsta panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys G. V., A. V. ir D. K. atmestas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. G. V. iÅ¡teisintas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kalinant jį tuo, kad 2019 m. kovo 3 d. apie 15 val. 15 min., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio G. V., kambaryje nesunkiai sužalojo žmogų – Ž. J., o bÅ«tent, tyčia sudavė ranka ne mažiau kaip 2 smÅ«gius sėdinčiam Ž. J. į veido sritį, dėl ko nukentėjusysis nugriuvo ant grindų, tokiu bÅ«du nukentėjusiajam padarė odos nubrozdinimus veide, kairėje alkÅ«nėje, veido sumuÅ¡imÄ ir nosies kaulų lūžimÄ ir jį nesunkiai sužalojo, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.

2. G. V., A. V. ir D. K. išteisinti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kaltinant juos tuo, kad 2019 m. kovo 3 d. apie 15 val. 20 min., sodyboje esančioje (duomenys neskelbtini), priklausančioje G. V., veikdami kartu, visi bendrais veiksmais nesunkiai sužalojo žmogų – D. G., o būtent, G. V., po Ž. J. kambaryje suduotų smūgių, priėjęs prie tame pačiame kambaryje sėdėjusio D. G., kurį rankomis sugriebęs už drabužių apykaklės tempė, tokiu būdu nukentėjusįjį pargriovė ant grindų ir tyčia sudavė kojomis ne mažiau kaip 2 smūgius gulinčiam D.

G. į kairį Å¡onÄ ir kitas kÅ«no vietas, po ko jis, vėl rankomis sugriebęs už drabužių apykaklės, iÅ¡tempė jį į kiemÄ , kur tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , kartu su D. K. ir A. V., visi bendrai sudavė kojomis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ skaičių smÅ«gių, bet ne mažiau kaip po 2 smÅ«gius ant žemės gulinčiam D. G. į kairį Å¡onÄ ir kitas kÅ«no vietas, tokiu bÅ«du bendrais veiksmais nukentėjusiajam padarė poodines kraujosruvas kairės akies virÅ¡utiniame voke, deÅ¡inės ausies kauÅ¡elio srityje, odos nubrozdinimus kaktos srityje, kairio antakio srityje, nosies vidurinėje dalyje, smakro vidurinėje dalyje, kairės pusės VIII Å¡onkaulio lūžimÄ ir nukentėjusįjį D.

G. nesunkiai sužalojo, nes dėl kairės pusės VIII šonkaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.

3. G. V., A. V. ir D. K. iÅ¡teisinti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už tai (2020 m. sausio 13 d. praÅ¡ymu dėl kaltinimo pakeitimo prokurorė pakeitė kaltinimÄ G. V., A. V. bei D. K. dėl nukentėjusiojo D. G. sužalojimo), kad 2019 m. kovo 3 d. apie 15 val. 20 min., sodyboje (esančioje adresu: (duomenys neskelbtini)) priklausančioje G. V., veikdami kartu, visi bendrais veiksmais nesunkiai sužalojo žmogų – D. G., o bÅ«tent, G. V., po Ž. J. kambaryje suduotų smÅ«gių, priėjęs prie tame pačiame kambaryje sėdėjusio D.

G., kurį rankomis sugriebęs už drabužių apykaklės tempė, tokiu bÅ«du nukentėjusįjį D. G. pargriovė ant grindų ir kartu su D. K. ir A. V. visi bendrai tyčia sudavė kojomis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ skaičių smÅ«gių, bet ne mažiau kaip po 2 smÅ«gius kojomis D. G. į įvairias kÅ«no vietas, po ko jis, vėl rankomis sugriebęs D. G. už drabužių apykaklės, D. G. iÅ¡tempė į kiemÄ , kur tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , kartu su D. K. ir A. V., visi bendrai sudavė kojomis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ skaičių smÅ«gių, bet ne mažiau kaip po 2 smÅ«gius ant žemės gulinčiam D.

G. į kairį Å¡onÄ ir kitas kÅ«no vietas, tokiu bÅ«du jis bendrais veiksmais su D. K. ir A. V. nukentėjusiajam D. G. padarė poodines kraujosruvas kairės akies virÅ¡utiniame voke, deÅ¡inės ausies kauÅ¡elio srityje, odos nubrozdinimus kaktos srityje, kairio antakio srityje, nosies vidurinėje dalyje, smakro vidurinėje dalyje, kairės pusės VIII Å¡onkaulio lūžimÄ ir nukentėjusįjį D. G. nesunkiai sužalojo, nes dėl kairės pusės VIII Å¡onkaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.

4. Apeliaciniu skundu prokurorė praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį panaikinti ir priimti naujų apkaltinamÄ jį nuosprendį. 4.1. Prokurorė skunde nurodo, kad nukentėjusysis Ž. J. jokių piktumų G. V. atžvilgiu neturi. Taigi darytina iÅ¡vada, jog G. V. pateikta pozicija vertintina, kaip gynybinė siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik G. V. teisinančiais duomenimis. Nors, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis Ž. J. iÅ¡Â karto po įvykio, apie jį pranešė bendruoju pagalbos telefonu.

Å iuo pagrindu netrukus į įvykio vietÄ atvyko policijos pareigÅ«nai, kuriems nukentėjusysis nurodė įvykio aplinkybes, t. y. patvirtino pareigÅ«nams, kad G. V. jo atžvilgiu atliko smurtinius veiksmus. Å ias aplinkybes patvirtina, 2019 m. kovo 3 d. iÅ¡ nukentėjusiojo Ž. J. paimtas protokolas – pareiÅ¡kimas, kuris paimtas dar tÄ pačiÄ dienÄ , po įvykusio įvykio. Skunde teigiama, kad byloje esanti specialisto iÅ¡vada, kurioje nustatyti nukentėjusiajam padaryti sužalojimai, atitinka nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes dėl G.

V. atliktų jo atžvilgiu smurtinių veiksmų. Teigiama, jog ir kitais surinktais įrodymais įrodyta, kad nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas ir kiti sužalojimai buvo padaryti būtent tyčiniais G. V. veiksmais. 4.2. Skunde prokurorė nurodo, jog G. V., A. V. ir D. K. pateikta pozicija, vertintina kaip gynybinė siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Byloje esanti specialisto išvada, kuria nustatyti nukentėjusiajam D. G. padaryti sužalojimai, atitinka liudytojų nurodytas aplinkybes dėl G.

V., A. V. ir D. K. atliktų smurtinių veiksmų. RaÅ¡ytiniai įrodymai, kurie tarpusavyje sudaro logiÅ¡kÄ ir nuosekliÄ Ä¯rodymų grandinę – patvirtina faktÄ , jog G. V., A. V. ir D. K. smurtavo nukentėjusiojo D. G. atžvilgiu. Taigi, surinktais įrodymais įrodyta, kad nukentėjusiajam D. G. nesunkus sveikatos sutrikdymas ir kiti sužalojimai, pagal 2020 m. sausio 13 d. pakeistus kaltinimus, buvo padaryti bÅ«tent tyčiniais G. V., A. V. ir D. K. veiksmais.

5. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

6. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė jos apeliacinį skundÄ tenkinti, o iÅ¡teisintieji ir jų gynėjai prašė apeliacinį skundÄ atmesti, iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį palikti nepakeistÄ . Prokurorės apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

8. Nagrinėjamo prokurorės apeliacinio skundo kontekste pažymėtina, jog teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vienas iÅ¡ tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tas, jog byloje turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ , ir tik po to galima daryti apibendrinančias iÅ¡vadas, kurios turi bÅ«ti vienareikÅ¡mės, tikslios ir logiÅ¡kos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-265/2011, 2K-458/2014, 2K-96-697/2017, 2K-294-648/2017, 2K-67-699/2018).

9. Be to, sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimÄ viena iÅ¡ pagrindinių nuostatų yra ta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytÄ nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma. Nesant asmens veikoje bent vieno iÅ¡ Å¡ių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties, taigi negalima ir baudžiamoji atsakomybė. Dėl to, kaltinant asmenį, turi bÅ«ti nustatyta veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Å ių požymių buvimas turi bÅ«ti grindžiamas įrodymais, įvertintais pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas taisykles. Dėl nukentėjusiojo Ž. J. sužalojimo.

10. Prokurorės apeliaciniame skunde iš esmės yra keliamas klausimas dėl G. V. kaltės, tai yra nukentėjusiojo Ž. J. nesunkaus sužalojo.

11. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas (1 t., b. l. 1 – 2), kadangi 2019 m. kovo 3 d. Ž. J. atvykusi pas brolį į svečius, sumušė atvykęs G. V., suduodamas jam tris kartus, sėdinčiam ant kėdės į veido sritį ir suduodamas rankomis du kartus gulinčiam į galvos sritį (dėl patirtų sužalojimų Ž. J. buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių). 2019 m. kovo 3 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodoma, jog buvo gautas iÅ¡Â greitosios medicinos pagalbos medikės telefoninis praneÅ¡imas, kad nuvykus pagal iÅ¡kvietimÄ dėl akies sumuÅ¡imo, į (duomenys neskelbtini) ligoninę pristatytas Ž. J. (1 t., b. l. 26).

12. BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių (jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluoÅ¡intas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichikÄ , arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kÅ«nas), baudžiamas laisvės apribojimu arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

13. Taigi, nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikÅ¡ti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kÅ«no audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. Å iuo atveju, svarbu nustatyti ir priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. BÅ«tent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi bÅ«ti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis. Pažymėtina, kad priežastinio ryÅ¡io nustatymas yra daugiau fakto klausimas ir loginis procesas, nes, sprendžiant šį klausimÄ , iÅ¡ nustatytų faktinių aplinkybių nustatoma loginė priežasčių seka, reikalinga iÅ¡vadai padaryti – ar yra ryÅ¡ys tarp kaltininko nustatytos veikos ir padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-489/2018).

14. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus nustatė, kad G. V. nepadarė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje. Teismas vertindamas įrodymų patikimumÄ padarė iÅ¡vadÄ , jog Å¡ioje byloje abejonių nekelia tik Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto iÅ¡vadose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Ž. J. sužalojimo užfiksuotas faktas, kad kaltinime nurodyti kÅ«no sužalojimai nukentėjusiajam buvo konstatuoti 2019 m. kovo 3 d., kai buvo atlikta jo apžiÅ«ra ir padaryta nosies rentgenograma (1 t., b. l. 133, 137). Pažymėtina, jog nukentėjusysis teismo medicinos apžiÅ«rai atvykęs nebuvo, pateiktoje medicininėje dokumentacijoje sužalojimai detaliai neapraÅ¡yti. Diagnozė – nosies kaulų lūžimas, veido sumuÅ¡imas.

15. Atsižvelgtina į tai, kad specialisto iÅ¡vada dėl nukentėjusiajam konstatuoto kÅ«no sužalojimo savaime G. V. kaltės neįrodo, nes ji nepatvirtina – nei kas nukentėjusįjį sužalojo, nei kada tiksliai tai buvo padaryta. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas teismo medicinos ekspertas patvirtino, kad remiantis jo suraÅ¡yta specialisto iÅ¡vada negalima paneigti, jog sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti ne 2019 m. kovo 3 d., nes nustatyti tiksliÄ nukentėjusiojo sužalojimo padarymo dienÄ , Å¡ioje byloje – neįmanoma (5 t., b. l. 150 – 151). Teismo medicinos eksperto paaiÅ¡kinimai teismui neleido padaryti iÅ¡vados, kad specialisto suraÅ¡yta iÅ¡vada dėl nukentėjusiajam padaryto sužalojimo patikimai patvirtina sužalojimo padarymo laikÄ , bÅ«tent 2019 m. kovo 3 d.

16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenų visuma nustatyta, kad kiti įrodymai, taip pat apylinkės teismui neleido patikimai paneigti G. V. nuo pat pradžių nuosekliai nurodomos galimybės, kad nukentėjusiojo Ž. J. nosis galėjo būti sulaužyta ne 2019 m. kovo 3 d. apie 15 val. 15 min. Pažymėtina, kad apie G. J. 2019 m. kovo 2 d., suduotus smūgius į nosį Ž. J. – G.

V. ir jo žmona A. V. nuosekliai tvirtino nuo pačios ikiteisminio tyrimo pradžios. Pats nukentėjusysis Ž. J. ir liudytojas G. J. Å¡iÄ Â aplinkybę iÅ¡ pradžių iÅ¡ viso vengė nurodyti, o vėliau jų duoti parodymai neatitinka ne tik G. V. ir jo žmonos parodymų, bet ir kitų liudytojų parodymų. Teisėjų kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumÄ , nenustatė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl G.

V. išteisinimo.

17. Vertinant teismui pateiktus apeliacinio skundo argumentus visų pirma pažymėtina, jog įstatymas nustato iÅ¡skirtinę bylÄ nagrinėjančio teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų turi įrodomÄ jÄ vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam Å¡i veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Todėl teismo proceso dalyvių pateiktų praÅ¡ymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso dalyviai, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieÅ¡taringas, padarytos iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).

18. Vienintelis Å¡ioje byloje neÅ¡aliÅ¡kas liudytojas – J. I., kuris nei su G. V., nei su nukentėjusiuoju nėra susijęs giminystės ar draugystės ryÅ¡iais, – patvirtino, kad 2019 m. kovo 2 d. iÅ¡eidamas į laukÄ matė kaip Ž. J. koridoriuje stumdėsi su G. J., o po kelių minučių grįžęs matė, kaip jie abu buvo kruvini, valėsi kraujus, matė pas Ž. J. ant veido kraujÄ (6 t., b. l. 27).

19. IÅ¡ Bendrojo pagalbos centro garso pokalbių stenogramos matyti, jog Ž. J. pranešė 2019 m. kovo 3 d. 15:24:02 val., kad jį sumušė (t. y., „in akį dėjo“), kraujas bėga (2 t., b. l. 170 – 173). Atkreiptinas dėmesys, kad iÅ¡ Bendrosios pagalbos centro garso pokalbių stenogramos matyti, jog Ž. J. 2019 m. kovo 2 d. 23:19:23 val. kvietė pareigÅ«nus, nes jam su peiliu rankÄ sužalojo brolis, jam reikia greitosios (3 t., b. l. 61 – 64). 20. 2019 m. kovo 3 d. tyrėjo Å . P. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodoma (3 t., b. l. 109 – 110), kad 2019 m. kovo 2 d. greitosios medicinos pagalbos medikai apžiÅ«rėję Ž.

J., jokių sužalojimų nenustatė. Tačiau, jis tapo agresyvus, – patrulius pradėjo keikti necenzÅ«riniais žodžiais (t. y., pažemino policijos pareigÅ«nų garbę ir orumÄ , nevykdė teisėtų reikalavimų nutraukti neteisėtus veiksmus). Bandant jį sulaikyti, – muistėsi, spardėsi, vengė bÅ«ti sulaikytas ir surakintas antrankiais. Taigi, patrulis panaudojo elektros impulsinį prietaisÄ . Ž. J. buvo nustatytas vidutinis – 1,74 promilių girtumo laipsnis.

21. IÅ¡ administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡o apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 1 metus matyti (3 t., b. l. 111 – 115), jog už tai, kad 2019 m. kovo 2 d. bÅ«damas neblaivus iÅ¡plÅ«do necenzÅ«riniais žodžiais pagal iÅ¡kvietimÄ atvykusius uniformuotus patrulius ir nevykdė policijos pareigÅ«nų teisėtų reikalavimų nutraukti neteisėtus veiksmus, jam buvo paskirta bauda. Taip pat, už tai, jog 2019 m. kovo 2 d. bÅ«damas neblaivus paskambino į BendrÄ jį pagalbos centrÄ â€“ melagingai pranešė apie smurtÄ artimoje aplinkoje (t. y., jam rankÄ peiliu sužalojo brolis), jam paskirta bauda. Kadangi, atvykus pareigÅ«nams, smurto artimoje aplinkoje faktas nenustatytas, medikams apžiÅ«rėjus iÅ¡orinių smurto pažymių ant pranešėjo kÅ«no nebuvo. Ž. J. paaiÅ¡kino, kad nežino, kodėl kvietė policija, buvo girtas.

22. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme liudytojas Š. P. parodė, kad su Ž. J. ir D. G. būna daug įvykių, todėl sunku prisiminti konkrečias aplinkybes. Vadovaujantis BPK 276 straipsniu perskaitytas minėtas tarnybinis pranešimas, kurį jisai patvirtino. Papildomai nurodė, jog medikai apžiūrėjo Ž. J., kuris buvo agresyvus. Medikai, jokių sužalojimų nenustatė, ant jo nebuvo jokių vizualių sužalojimų, jokių žaizdų nesimatė, rūbai nebuvo kruvini. Taip pat, liudytoja J.

B. parodė, kad dirba medike greitosios pagalbos tarnyboje, todėl nurodė, jog atvykę apžiūrėti asmenį, jeigu yra sužalojimu – fiksuoja kvietimo kortelėje. 23. 2019 m. kovo 2 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad Ž. J. labai agresyvus, iš burnos stiprus alkoholio kvapas, išoriškai sužalojimų nėra. Preliminari diagnozė – kitaip nepatikslintas alkoholio vartojimas (3 t., b. l. 68 – 70). 2019 m. kovo 3 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, jog Ž.

J. teigia vartojęs alkoholį, sužalojo kaimynas suduodamas ranka per veidÄ , be sÄ monės nebuvo. Preliminari diagnozė – akies voko ir periokulinės srities žaizda (3 t., b. l. 71).

24. Byloje esančių įrodymų visuma nepaneigia galimybės, kad ir 2019 m. kovo 3 d. Ž. J. nurodė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , kaip tai buvo padaręs 2019 m. kovo 2 d.

25. Nukentėjusiojo Ž. J. parodymai viso proceso metu buvo nenuoseklūs ir nesutampa su kitais įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismas jų nelaikė patikimais įrodymais. Teismas pagrįstai pripažino, kad byloje esančių įrodymų nepakanka apkaltinamajam nuosprendžiui priimti, nes įrodymų visuma nepaneigia G. V. versijos, jog nukentėjusysis buvo sumuštas ir jam konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti ne 2019 m. kovo 3 d. apie 15 val. 15 min.

26. NepaÅ¡alinus abejonės, kad nukentėjusiajam Ž. J. konstatuoti kÅ«no sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti ne 2019 m. kovo 3 d., – G. V. iÅ¡teisintinas dėl nukentėjusiojo Ž. J. nesunkaus sveikatos surikdymo, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

27. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurių negali bÅ«ti, t. y. nėra galimybės jų paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-232/2014, 2K-7-97-895/2019).

28. Å iuo konkrečiu atveju, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatyti fakto apie G. V. kaltę dėl nukentėjusiojo Ž. J. nesunkaus sužalojo buvimÄ negalima, todėl abejonės turi bÅ«ti taikomos G. V. naudai.

29. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta konstatuotina, kad, nesurinkus byloje neginčytinų įrodymų dėl G. V. veiksmų tyčia sukelti nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl G. V. nekaltumo ir jį iÅ¡teisino. Dėl nukentėjusiojo D. G. sužalojimo 30. Prokurorės apeliaciniame skunduose iÅ¡ esmės yra keliamas klausimas dėl G. V., A. V. ir D. K. kaltės, t. y. nukentėjusiojo D. G. nesunkaus sužalojimo.

31. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas (2 t., b. l. 3), kadangi 2019 m. kovo 3 d. pas R. J. sodybos kieme atvyko pažįstamas G. V. kartu su sÅ«numi ir žentu, sugriebė jį už kaklo ir iÅ¡sitempę į kiemÄ , prie asfalto pargriovė ant žemės ir spyrė 2 – 3 kartus į kairį Å¡onÄ . Po suduotų smÅ«gių jautė fizinį skausmÄ .

32. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus nustatė, kad byloje esančių įrodymų, taip pat nepakanka ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti pagal G. V., A. V. ir D. K. pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ dėl nukentėjusiojo D. G. sužalojimo. Kadangi, įrodymų visuma dėl šio kaltinimo, taip pat leidžia tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo bÅ«ti padaryta, bet nėra pakankama neabejotinai iÅ¡vadai, kad G. V., A. V. ir D. K. dalyvavo padarant inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ .

33. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota diagnozė – kairės pusės VIII šonkaulio lūžimas (2 t., b. l. 73, 77). Teismo medicinos ekspertas pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad šonkaulio lūžimas laikomas senu praėjus maždaug mėnesiui, todėl D. G. kairės pusės VIII šonkaulio lūžimas nebūtų laikomas senu ir tuo atveju, jei jis padarytas vasario mėnesio pabaigoje (5 t. b. l. 150 – 151). Pažymėtina, kad pats D. G. teisme teigė galėjęs šonkaulį susilaužyti ir vasario mėnesio pabaigoje, kai buvo griuvęs ant ledo (5 t., b. l. 81 – 83). Taigi, jis galėjo būti sulaužytas bet kuriuo metu laikotarpyje maždaug nuo 2019 m. vasario mėn. iki 2019 m. kovo 3 d.

34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenų visuma nustatyta, kad D. G. užfiksuotų sužalojimų padarymo tikslaus laiko, taip pat nėra galimybės nustatyti objektyviais įrodymais, nes teismo medicinos ekspertas patvirtino, jog neįmanoma identifikuoti, ar sužalojimai buvo padaryti 2019 m. kovo 3 d., kadangi apžiÅ«rai D. G. atvyko tik 2019 m. kovo 7 d. (5 t., b. l. 150 – 151). Teisėjų kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumÄ , nenustatė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl G. V., A. V. ir D. K. iÅ¡teisinimo.

35. Kaip minėta, pats nukentėjusysis D. G. teisminio nagrinėjimo metu kategoriÅ¡kai tvirtina, jog 2019 m. kovo 3 d. niekas jo nemušė ir nespardė, o ikiteisminio tyrimo metu tuo jį įtikino broliai J. D. G. teisme paaiÅ¡kino, kad dažnai geria ir dažnai griuvinėja pats, todėl Å¡onkaulį galėjo susilaužyti ir pats kažkur nugriuvęs, o veidÄ apsidraskyti galėjo nugriuvęs jau po to, kai girtas išėjo iÅ¡ G. V. sodybos. Jis nurodė 2019 m. vasario mėn. pabaigoje buvo griuvęs ant ledo ir galbÅ«t galėjo susilaužyti Å¡onkaulį, tik ne iÅ¡ karto pradėjo jausti skausmÄ , nes iki 2019 m. kovo 3 d. ne vienÄ dienÄ gėrė, jo girtavimai bÅ«na daugiadieniai, o bÅ«damas girtas skausmų nejaučia. Patvirtino, kad tik praėjus kelioms dienoms po 2019 m. kovo 3 d. pradėjo jausti skausmÄ ir nuvažiavo pas Å¡eimos daktarÄ (5 t., b. l. 81 – 83).

36. Teismo medicinos ekspertas patvirtino, jog dėl alkoholio žmogus gali nejausti skausmo, nes alkoholis slopina skausmÄ ir praktikoje bÅ«na atvejų, kad žmonės skausmÄ pradeda jausti tik po kelių dienų, kai baigiasi intoksikacija (5 t., b. l. 150 – 151). Taigi, nukentėjusiojo D. G. paaiÅ¡kinimas, kad bÅ«damas girtas nejaučia skausmo, o geria po kelias dienas iÅ¡Â eilės – mediciniÅ¡kai pagrįstas ir tai neleido atmesti galimybės, kad praėjus kelioms dienoms po 2019 m. kovo 3 d. pradėtas jausti skausmas dėl daugiadienio gėrimo gali bÅ«ti ir ne 2019 m. kovo 3 d. poveikio D. G. kÅ«nui pasekmė. Tik paÅ¡alinus tokiÄ abejonę galėtų bÅ«ti priimtas apkaltinamasis nuosprendis Å¡ioje byloje.

37. Tokioje situacijoje, kai G. V., A. V. ir D. K. nuo pat tyrimo pradžios nuosekliai teigia, kad nukentėjusiojo D. G. 2019 m. kovo 3 d. nemušė, o pats nukentėjusysis tai patvirtina nagrinėjant bylÄ teisme, bÅ«tina sÄ lyga apkaltinamajam nuosprendžiui priimti yra tokios galimybės neabejotinas paneigimas patikimais ir jokių abejonių nekeliančiais kitais įrodymais, kurie patvirtintų D. G. sumuÅ¡imÄ bÅ«tent 2019 m. kovo 3 d.

38. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad nenuoseklÅ«s, vieni kitiems prieÅ¡taraujantys D. G. parodymai yra visiÅ¡kai nepatikimi ir atitinka jo parodymus teisme, kad jis nepamena jokių konfliktų ir muÅ¡tynių 2019 m. kovo 3 d. G. V. sodyboje ir nejautė, kad tuo metų bÅ«tų buvęs sumuÅ¡tas (5 t., b. l. 81 – 83). Nukentėjusiojo parodymų nenuoseklumas ir prieÅ¡taringumas ikiteisminio tyrimo metu leidžia manyti, kad ikiteisminio tyrimo metu jis iÅ¡ tiesų klaidino tyrėjus įtikintas Ž. J. ir G. J. papasakoti tai, kÄ neva matė jie, o ne tai kÄ patyrė ir jautė jis pats. Todėl, teismas neturėjo pagrindo vadovautis visiÅ¡kai nepatikimais D. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, ir atmesti jo parodymus teisme.

39. Ikiteisminio tyrimo pirmosios apklauso metu Ž. J. parodė (1 t., b. l. 58 – 59), jog 2019 m. kovo 3 d. jisai, R. J., G. J. ir D. G. išgėrė 10 – 0,5 litro talpos skardinių alaus ir dar 3 – 1 litro talpos alaus. Vėliau nusipirko 2 butelius – 0,5 litro degtinės. Apie 16 val. atvažiavo A. V. ir D. K., tačiau po pokalbio su R. J. jie išvažiavo. Po 5 ar 10 min., jie grįžo ir atsivežė G. V..

40. NenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi Ž. J. parodymai, kai vienÄ kartÄ jis aiÅ¡kiai patvirtina, kad G. V., A. V. ir D. K. nemušė D. G., o sekančiose apklausose jau teigia prieÅ¡ingai, kai nuolat painiojasi, kad D. G. spardė, yra visiÅ¡kai nepatikimi.

41. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad liudytojo G. J. nurodoma parodymų pakeitimo priežastis 2019 m. birželio 13 d. iÅ¡ karto po akistatos su D. K. dėl tariamos baimės nėra pagrįsta jokiais įrodymais, o toks parodymų kaitaliojimas rodo tik logiÅ¡kai nepaaiÅ¡kinamÄ liudytojo blaÅ¡kymÄ si ir painiojimÄ si tarp savo nenuoseklių parodymų.

42. Pirmosios instancijos teismas, taip pat pagrįstai pripažino, kad byloje esančių įrodymų nepakanka apkaltinamajam nuosprendžiui priimti, nes įrodymų visuma nepaneigia G. V., A. V. ir D. K. versijos, jog nukentėjusysis D. G. galėjo susižaloti ar būti sumuštas ne 2019 m. kovo 3 d. apie 15 val. 20 min.

43. Remiantis teisme išklausytais teismo medicinos eksperto paaiškinimais, pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių įrodymų negalėjo nustatyti, kad nukentėjusysis D. G. buvo sužalotas būtent 2019 m. kovo 3 d. ir niekaip negalėjo būti sužalotas kitu metu, o šios abejonės nėra galimybės pašalinti remiantis itin prieštaringais ir nenuosekliais Ž. J., G. J., R. J. bei paties D. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

44. Be to, byloje yra gausu duomenų, kad D. G. iš tiesų dažnai patiria įvairius sužalojimus, kaip teigia jis pats, ir dažnai jį sužaloja tie patys Ž. J. ir G. J..

45. IÅ¡ Lietuvos teismų sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rÅ«mų 2018 m. gruodžio 12 d. baudžiamuoju įsakymu (baudžiamojoje byloje Nr. 1- 1332-393/2018), – G. J. pripažintas kaltu dėl to, kad 2018 m. rugsėjo 23 d. eismo įvykio metu D. G. sulaužė deÅ¡inės pusės X Å¡onkaulį. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rÅ«mų 2019 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu (baudžiamojoje byloje Nr. 1-635-393/2019), – G. J. pripažintas kaltu dėl to, jog 2018 m. spalio 23 d. D. G. padarė įvairius kÅ«no sužalojimus, tarp jų V bei VII kairės pusės Å¡onkaulių lūžimus. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rÅ«mų 2019 m. gegužės 7 d. baudžiamuoju įsakymu (baudžiamojoje byloje Nr. 1-516-780/2019), – Ž. J. pripažintas kaltu dėl to, kad 2019 m. vasario 12 d. D. G. sudavė smÅ«gį į krÅ«tinės sritį ir padarė odos nubrozdinimÄ pakauÅ¡io srityje.

46. Taigi, D. G. iki 2019 m. kovo 3 d. tris kartus jau buvo sužalotas G. J. ir Ž. J., už kÄ Å¡ie yra nuteisti, o 2019 m. kovo 3 d. dar buvo atliekami du iÅ¡ Å¡ių tyrimų, todėl tai paaiÅ¡kina G. V. nurodyto jų prieÅ¡iÅ¡kumo D. G. priežastį 2019 m. kovo 2 d. Å¡vęsto gimtadienio metu, kai jie piktinosi D. G..

47. Taip pat, nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu iš liudytojų V. J. ir S. J. apklausų paaiškėjo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta aplinkybė, kad 2019 m. kovo 2 d. D. G. ir Ž. J. konfliktavo (duomenys neskelbtini) miestelyje ir besistumdydami buvo nugriuvę ant asfalto (5 t., b. l. 142 – 143, 6 t., b. l. 6 – 7).

48. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylos, kuriose sprendžiami „šeiminiai“ konfliktai, yra specifinės tuo, jog dalyvių parodymai, jų patikimumas bei elgesys turi bÅ«ti vertinamas itin preciziÅ¡kai, kadangi situacijoje, kuomet proceso Å¡alių parodymai esmingai skiriasi, o kaip yra Å¡iuo atveju, be nukentėjusiųjų parodymų, kurie iÅ¡ esmės negali bÅ«ti vertinami dėl nenuoseklumo kaip absoliučiai patikimi, kitų kaltinimo versijÄ patvirtinančių įrodymų nėra pakankamai, visos abejonės bei neaiÅ¡kumai vertinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-231-976/2017, 2K-317-719/2018).

49. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo argumentus ir įvertinusi visus byloje esančius įrodymus, pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog nukentėjusiųjų parodymų nenuoseklumas ir nepaneigta aplinkybė, jog konstatuoti sužalojimai galėjo bÅ«ti patirti ir pačiam susižalojus, nesuteikia pagrindo teigti, jog nagrinėjamu atveju neginčijamai įrodyta G. V., A. V. ir D. K. kaltė padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatyta BK 138 straipsnio 1 dalyje.

50. Remiantis visu tuo, kas pirmiau iÅ¡dėstyta, yra daroma iÅ¡vada, kad apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas padarė skunde nurodytus esminius BPK pažeidimus ar netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , dėl kurių reikėtų iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį naikinti. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė: Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai: Algirdas Jaliniauskas Svetlana Jurgaitienė Jurgis KiÅ¡kis