d0d58807-84ca-4dab-9565-b9fc50c4ef3e · Kauno apylinkės teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-73-738/2017Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00431-2017-0Procesinio sprendimo kategorija: 21.10.3.; 21.3.3; 21.10.4. (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2017 m. rugpjūčio 04 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Birutė Drozdienė,sekretoriaujant Ritai Å alkauskienei, dalyvaujant Kauno regiono Aplinkos apsaugos departamento atstovei Vidai Gagienei, skundÄ padavusiam asmeniui L. G., jo atstovei, advokatei Inai Kurauskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjusi L.

G. skundÄ dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, n u s t a t ė : Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento vyresnioji specialistė Kristina Nikonovė 2016 m. gruodžio 13 d. surašė administracinio nusižengimo protokolÄ L. G., kad Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno agentÅ«ros pareigÅ«nai 2016 m. gruodžio 7 d. atliko patikrinimÄ Nr. KP-401 sklype (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) (toliau Sklypas), adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad Sklypas priklauso L. G., už statybas ir Sklypo žemės tvarkymo darbus yra atsakingas L.

G.. Sklype yra neteisėtai sukanalizuota Vėžpievio upelio vagos dalis (Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus matavimu: 139,38 m.). Neteisėtai sukanalizavus dalį Vėžpievio upelio vagos buvo pažeistas ir iÅ¡ardytas pakrantės apsaugos juostos plotis- 5 m. Sklype sunaikinta natÅ«rali upės vaga, žolinė augalija, velėna, pakeista reljefo forma 6 m. plotyje (matavimai atlikti kalibruota rulete Mega Sertifikato Nr. MG-1190).Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų patvirtinimo“ 124.1 p., 124.3 p., 126.4 p. reikalavimais, draudžiama reguliuoti natÅ«ralias upes, keisti jų vagÄ bei ežerų natÅ«ralų vandens lygį; tvenkti upes, atstatyti buvusias užtvankas, kitus hidrotechninius statinius, vykdyti upių vagose valymo, krantų tvirtinimo ir kitus darbus be Aplinkos ministerijos leidimo: pakrantės apsaugos juostose draudžiama dirbti žemę, ardyti velėnas.

Atsakomybė už pažeidimÄ nustatyta Lietuvos Respublikos ATPK 51(2) str. 1 d. (...“ūkinės ar kitokios veiklos objektų statyba nesilaikant teisės aktuose nustatytų aplinkos apsaugos reikalavimų“).Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento vyresnioji specialistė Laura Mackelytė 2017 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. AM-KAUN-82369330-17, už minėtÄ jį administracinį teisės pažeidimÄ L. G. paskyrė 651 Eur. baudÄ .L. G. skundu praÅ¡o panaikinti nutarimÄ Nr. AM-KAUN-82369330-17. Su minėtuoju nutarimu nesutinka, teigia, kad jis buvo priimtas pažeidžiant jo teises, nevertinant 2017-01-10 pateiktų dokumentų ir pažeidžiant teisės normas.

Klaidingai surašytas administracinis teisės pažeidimo protokolas Nr. AM-KAUN- 80173919-16, bylos nagrinėjimui buvo pateikti papildomi dokumentai, Kauno rajono administracijos 2017-01-06 pažyma Nr. T5-2, kad minimas upelis yra Valstybės lėšomis iškastas griovys Nr.

7. O jam taikomos natÅ«ralių upių normos pažeidžiant Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymÄ 1993 m. gruodžio 3 d. Nr. I-323, 3 straipsnis. Taip pat pažeidžiant kitas Melioracijos įstatymo pakeitimo 2004 m. vasario 5 d. Nr. IX-2009 nuostatas, techninio reglamento MTR 1.07.01:2006 normas.Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į skundÄ nesutinka su L. G. skundu. Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų patvirtinimo“ 124.1 p., 124.3 p., 126.4 p. reikalavimais, draudžiama reguliuoti natÅ«ralias upes, keisti jų vagÄ bei ežerų natÅ«ralų vandens lygį; tvenkti upes, atstatyti buvusias užtvankas, kitus hidrotechninius statinius, vykdyti upių vagose valymo, krantų tvirtinimo ir kitus darbus be Aplinkos ministerijos leidimo: pakrantės apsaugos juostose draudžiama dirbti žemę, ardyti velėnas, ganyti gyvulius, iÅ¡skyrus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme numatytus atvejus.

Teisės pažeidimo faktÄ pagrindžia administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai. Viežpievio upelis, pratekantis pro (duomenys neskelbtini) (sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įregistruotas Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro registre (toliau UETK), jam suteiktas unikalus Nr. 10011650. Vadovaujantis PavirÅ¡inių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ nuostatomis ir UETK duomenimis, Viežpievio upeliui per visÄ ilgį yra nustatytos pavirÅ¡inio vandens telkinio apsaugos zonos ir pakrantės juostos.

L. G. buvo žinoma apie Viežpievio upeliui nustatytas pavirÅ¡inio vandens telkinio apsaugos zonas ir pakrantės apsaugos juostas, kadangi Å¡ita informacija nurodyta iÅ¡raÅ¡e iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro 9 punkte specialiose žemės miÅ¡ko ir naudojimo sÄ lygose.L. G. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad visose Kauno regiono aplinkos departamento pažymose, dokumentuose ir pažeidimo byloje nurodoma, kad pagrindinis jų motyvas - draudžiama reguliuoti natÅ«ralias upes ir keisti jų vagÄ . 2017-01-10 priimant nutarimÄ buvo pateikti papildomi dokumentai gauti iÅ¡ Kauno raj. savivaldybės administracijos raÅ¡tas 2017-01-06 Nr. T5-2 ir pateikta informacija, kad minimas Vėžpievio upelis (griovys Nr.

7) buvo iškastas valstybės lėšomis 1962 m. vykdant melioracijos darbus ir vėliau buvo pavadintas upeliu Graužė, o šiuo metu jis vadinamas Vėžpievis. Buvo pateikta ištrauka iš projekto, kuriuo remiantis buvo iškastas minimas griovys. Pagal LR Melioracijos įstatymo 2 skyriaus 3 str. valstybei nuosavybės teise priklauso sureguliuoti upeliai, grioviai ir visi kiti įrenginiai – kanalizuoti grioviai, drenažo rinktuvai, kurių skersmuo yra didesnis nei 12.5 cm. Melioracijos įstatymas yra 2004-02-05.

Melioracijos griovys priskiriamas prie sureguliuotų upelių. O visur minimas pažeidimas, kad sunaikinta natÅ«rali upės vaga. Taip pat pateiktuose dokumentuose neminima, kad tai yra sureguliuotas upelis ar kita. Nuobauda skirta remiantis 124.1 punktu, kad reguliuoti natÅ«ralias upes draudžiama ir draudžiama keisti jų vagÄ . Jam taikomi natÅ«ralių upių reikalavimai su kuriais visiÅ¡kai nesutinka. ProjektÄ darė atestuotoje įmonėje. Buvo užsakytas melioracijos griovio ruožo kanalizavimui projektas, kuris buvo patvirtintas rajono savivaldybėje.

Vykdant darbus atvyko iÅ¡ savivaldybės atsakingas darbuotojas, kuris leido pradėti darbus ir priėmė, juos atlikus. Todėl mano, kad yra neteisinga taikyti natÅ«ralių upių nuostatas. Priimant sprendimÄ papildomai pateikti dokumentai nebuvo nagrinėjami. Yra minimas sklypas Vėžpievio 2. 2007 m. darant detalų planÄ Å¡alia esantys sklypai buvo pakeisti į namų valdos paskirtį ir patvirtinti visai kiti normatyvai. Apsaugos zona buvo patvirtinta tarybos sprendimais. Detalieji planai buvo derinti su Aplinkos apsaugos agentÅ«ra.

Buvo daryti pravažiavimai ant Vėžpievio upelio briaunos. Taikomi skirtingi standartai. SklypÄ Ä¯sigijo 2015 m., pirko iÅ¡ banko su padarytu detaliuoju planu. Vėžpievio g. 2 sklypo paskirtis buvo nepakeista į gyvenamÄ jÄ . Kauno rajono savivaldybei paraÅ¡ius praÅ¡ymÄ pakeisti paskirtį, buvo viena sÄ lyga - sukanalizuoti upelį, kadangi nuo melioracijos griovio yra 15 metrų atstumas ir tai draudžia statyti pastatus ir vykdyti veiklÄ . Tai atlikus žemės Å«kio paskirtis buvo pakeista į gyvenamÄ sias teritorijas.

Buvo iÅ¡duota pažyma 2016-09-08 Nr. T5-312, kurioje jau nustatyta nauja apsaugos zona 5 m. Kai pirko sklypÄ , tai buvo nustatytos sklypo apsaugos zonos. IÅ¡ savivaldybės raÅ¡to matė, kad tame sklype yra valstybei nuosavybės teise priklausantys drenažo rinktuvai. Sausio 10 d. pateikiant dokumentus buvo pateikta informacija, kad minimas Vėžpievio upelis nuo 1962 m. iki 1976 m. buvo rekonstruotas kelis kartus. Jie neatliko jokios naujos statybos. Dėl to buvo parengtas projektas rekonstrukcijai, o ne naujai statybai. Naujų jie nei iÅ¡kasė, nei pastatė.

Visa informacija yra vieÅ¡ai prieinama Kauno raj. savivaldybės žemės Å«kio skyriuje. Tame pačiame upelyje yra pastatyti hidrotechniniai įrenginiai, kurie buvo įrengti Žemės Å«kio universiteto mokomajam skyriui. Buvo pastatyti ant to paties upelio hidrotechniniai statiniai, jo paskirtis buvo numelioruoti laukus ir suvesti į drenaÅ¾Ä . Ir dabar vizualiai matosi, kad aplinkui nuo sklypų yra drenažas. Griovys buvo iÅ¡kastas tam, kad numelioruoti aplinkinius laukus, o tuo metu nebuvo valymo įrenginių ir pasižiÅ«rėjus matosi, kad minimas upelis prasideda Ringaudų gyvenvietėje.

Tuo metu buvo sprendžiama kanalizacijos problema, visi kanalizacijos tinklai buvo į jį suvesti. Nesutinka, dėl taikomų natūralių upių normų. Natūrali upė negali būti tiesi ir sušlaituota vienodai. Dėl privalomojo nurodymo. 2017-03-09 buvo pakartotinis privalomasis nurodymas Nr.

7. Pirminis privalomas nurodymas buvo 2016-12-13 Nr. 46, kurį prašė atidėti antrÄ kartÄ dėl to kol vyksta ginčai, kadangi jis negali jo įvykdyti, nes turi parengti natÅ«ralios Vėžpievio upelio vagos, pakeisto reljefo formos atstatymo projektÄ . Kaip jis tai gali įvykdyti, jei minimas upelis-griovys buvo iÅ¡kastas. Kaip atstatyti natÅ«raliÄ formÄ , jei jis buvo iÅ¡kastas. Jam skirta nuobauda remiantis ATPK 512 str. 1 d., kuria nustatyta, kad užtraukia baudÄ nuo 144 eurų iki 289 eurų, o jam nuobauda paskirta visai kita – 651 eurų.

Paklausus kuo remiantis buvo paskirta tokia bauda, paaiÅ¡kinimo negavęs. Sklypas yra fizinio asmens. PrieÅ¡ skiriant nuobaudÄ pati pozicija kėlė abejonių, nes nebuvo norima priimti papildomų dokumentų ir buvo pasakyta, kad situacija yra aiÅ¡ki ir nėra kÄ aiÅ¡kintis. Atvažiavus į sklypÄ matė melioracijos griovį, tik iÅ¡ Registro suprato, kad jis turi pavadinimÄ ir yra upelis. Norint pakeisti paskirtį ir vykdyti Å«kinę veiklÄ buvo savivaldybės vienas iÅ¡ reikalavimų, kad sumažinti melioracijos griovio apsaugos zonÄ .

Jie kreipėsi į atestuotÄ Ä¯monę, kad parengtų projektÄ pagal kurį bÅ«tų galima atlikti griovio melioracijos darbus. Projektas buvo suderintas ir nekilo jokių abejonių dėl jo teisėtumo. Kita atestuota įmonė atliko griovio kanalizavimo darbus ir juos pridavė Kauno raj. savivaldybės atstovai, atvykę į vietÄ patvirtino darbų baigimÄ . Jie buvo atvykę ir prieÅ¡ pradedant darbus. Buvo samdomos atestuotos įmonės, kurių projekto 7 lape yra nurodyta, kad statybÄ pradėti gavus leidimÄ pagal MTR melioracijos statinių leidimo reikalavimus.

Pagal šį įstatymÄ inžinerinių statinių rekonstravimui statybos leidimas atitinka atsakingo darbuotojo projekto suderinimÄ . Jis pats buvo nuvykęs į Kauno raj. savivaldybę urbanistikos skyrių ir Žemės Å«kio skyriuje, kad pakeisti sklypo paskirtį. Paskirtis buvo pakeista. Jie įsigijo žemės sklypų masyvÄ iÅ¡ kurių vienas buvo žemės Å«kio paskirties. Statyboms derinti reikalinga su Kauno raj. savivaldybės urbanistikos skyriumi, tai jie ruošė sÄ lygas ir nukreipė su kuo reikia suderinti.

Kauno raj. savivaldybės Urbanistikos skyrius kuruoja statybas ir sÄ lygas ir leidimų iÅ¡davimÄ tiems darbams atlikti. VirÅ¡ininko įsakyme yra nurodyta, kad apsaugos zona yra 5 metrai. ProjektÄ gavo gegužės mėn. antroje pusėje. ProjektÄ jam atidavė rangovas apie gegužės mėn. 15 d. Jis kreipėsi į UAB „Debita“, kad reikia atlikti tokius darbus, reikia padaryti projektÄ , jį suderinti. Visi darbai buvo atlikti UAB „Debita“. Kartu su darbais buvo priduotas ir projektas. Jis suprantantis, kad tas kas daro projektÄ , tas ir turi derinti.

Su E. Nacevičiaus firma raÅ¡tu sutarties nebuvo sudaręs. Sutartis buvo sudaryta su UAB „Debitas“. Su E. Nacevičiaus firma buvo sudaryta žodinė sutartis. Savivaldybės reikalavimas buvo parengti ir suderinti projektÄ . Suderinus projektÄ , prieÅ¡ pradedant darbus, savivaldybės darbuotojai buvo atvykę į vietÄ ir patvirtino, kad gali pradėti atlikti darbus, tai reiÅ¡kia buvo gauti visi leidimai. Melioracijos griovys taip pat turi pavirÅ¡inį vandenį. Melioracijos griovys taip pat yra vandens telkinys.

O statinys yra melioracijos sistemos. Jis kreipėsi į savivaldybės urbanistikos skyrių, kadangi tai melioracijos griovys ir yra pavirÅ¡inis vanduo ir iÅ¡davė pažymÄ , kad tai yra iÅ¡kasta valstybės lėšomis. Urbanistika nurodė, kad yra dujotiekio apsaugos zonos. Grioviui suteiktas pavadinimas Graužė. Buvo atlikta kontrolinė nuotrauka. Jį baudžia už tai, kad pakeitė natÅ«raliÄ upės vagÄ , bet čia yra aiÅ¡kiai sureguliuotas upelis. SklypÄ pirko iÅ¡ banko, bankas buvo perėmęs jį iÅ¡ bankroto bylos.Liudytojas A.

V. parodė, kad jis dirba Kauno rajono savivaldybės administracijos Žemės Å«kio skyriaus vyr. specialistu nuo 1997 m. Nuo 1979 m. iki 1997 m. dirbo melioracijoje. Jis žino, kad daugiau kaip prieÅ¡ 10 metų, buvo darytas detalusis planas melioracijos grioviuose. Vienas jų vadinosi Graužės upeliu, buvo darytas projektas ir sumelioruotas upelis. PrieÅ¡ 10 metų buvo keičiama sklypo paskirtis. Derinime dalyvavo, bet projektÄ tvirtino apskritis. Buvo reikalaujama projekto. Drenažui buvo sudarytas projektas. Griovio kanalizavimo projekto nebuvo.

Todėl buvo pareikalauta padaryti projektÄ . Jie tikrino melioracijos įrenginių apribojimus. Upelio apribojimus turi žiÅ«rėti Aplinkos apsauga. 2016 m. buvo iÅ¡duotos sÄ lygos L. G.. Žemės Å«kio skyrius raÅ¡osi tik melioracijos srityje. Jei yra vamzdynas, tai turi bÅ«ti apsaugos zona nuo vamzdyno. Buvo pareikalauta padaryti kitÄ planÄ , nes kitaip negalima statyti namų. Jis tvirtina, kad Vėžpievio upelis yra kaip melioracijos griovys. Upeliui buvo nustatyta apsaugos zona 2,56 metro. Jie galėjo vykdyti statybas.

Kanalas buvo iÅ¡tiesintas ir sureguliuotas iÅ¡ valstybės lėšų. Žemės Å«kio skyriuje tai vadinama melioracijos grioviu. Kauno rajono savivaldybės balanse Å¡itas griovys yra melioracijos griovys. Parengtiems projektams sÄ lygas nustato Urbanistikos skyrius. Visas projektas buvo pateiktas žemės Å«kio skyriui. ProjektÄ užsakė L. G., jis turėjo projektÄ suderinti su aplinkos apsauga. Techninėse projekto sÄ lygose kitos institucijos nebuvo įtrauktos. Detaliajame plane buvo pasirašęs Aplinkos apsaugos atstovas.

Jame pasirašė ir jis pats. Visas sklypas yra melioruotas. Ä® zonÄ upelis papuola kaip melioracijos įrenginys. L. G. nebuvo praneÅ¡ta, kad reikia derinti su Aplinkos apsauga. Liudytojas A. V. parodė, kad jis buvo nuvykęs į vietÄ kai buvo atliekami darbai, 2016 m. vasarÄ . Buvo padidintas griovys ir buvo sukloti vamzdžiai. Buvo paklotas pagal visus reikalavimus. Vamzdis buvo neužkastas kai tikrino. Kadangi tikrinimo metu reikia matyti koks vamzdis paklotas, koks paklotas po vamzdžiu. Kada tiksliai buvo vietoje – neprisimena.

IÅ¡rašė pažymÄ , kad darbai atlikti tinkamai. Kai buvo nuvažiavęs žiÅ«rėti vamzdynus, tai namai buvo statomi. (parodomas administracinės bylos b. l. 15.). Liudytojas parodė, kad dabar visi melioracijos grioviai yra pervadinti į upelius. Tas pats upelis už kelių Å¡imtų metrų eina po ViaBaltik keliu ir jis įvardintas kaip griovys. Urbanistikos skyrius turi kviesti Aplinkos apsaugos atstovÄ projektų derinimui. Vėžpievio upelis tai yra sureguliuotas griovys. Ten buvo pelkės, balos. Buvo padaryta rėva ir po to padaryti 4 tvenkiniai.

Vaga nebuvo pakeista. Buvo sudėtas vamzdynas ir užkastas. Pagerėjo bÅ«klė. Tai nėra natÅ«rali upė. Griovys yra keliose vietose sumelioruotas. Kai buvo daroma melioracija, tai Ringaudų gyvenvietės dar nebuvo. Melioracijos griovys buvo ne kartÄ rekonstruotas. DrenaÅ¾Ä reikia valyti. Å iuo atveju buvo patvarkytas, iÅ¡valytas upelis.Liudytojas Edvardas Nacevičius parodė, kad jis darė up. Vėžpievis ruožo kanalizavimo projektÄ . Projekto užsakovas buvo sklypo savininkas L. G.. Jie darė kanalizavimo projektÄ .

Jis dirba R. Nacevičiaus firmoje „Edmeta“ melioracijos ir hidrotechnikos statinių projektų vadovu. Sudarius projektÄ , buvo nurodyta projektÄ derinti su Infostatyba. Namų dar nebuvo kai buvo daromi projektai. Projektas padarytas ir suderintas 2016 m .gegužės 18 d. Å iuo atveju jei yra melioracijos griovys, pridėtos pažymos kieno balanse yra statinys, tai ir derina su tomis institucijomis. Melioracijos statiniams leidimas neprivalomas. Kai reikalavo suderinti su Aplinkos apsauga, tai jie perdavė duomenis į InfostatybÄ .

Brėžinyje buvo nurodytas upelis Vėžpievis, nes dokumentus teikė Infostatybai. Aplinkos apsauga atmetė projektÄ . Tai yra melioracijos statinys. Projekte buvo paraÅ¡ytas ir nurodytas Vėžpievio upelis ir buvo pateikta Infostatybai. Darant pirmÄ projekto variantÄ jie vadovavosi savivaldybės informacija. Rengiant projektÄ jis buvo nuvykęs į vietÄ , ten vyko kažkokios statybos. Namai ten nestovėjo. Jei nekanalizuoti griovio, tai namų nebuvo galima statyti. Jis bendravo tik su L. G.. Griovio kanalizavimui nuosavybės dokumentai nesvarbÅ«s. Sprendiniuose paraÅ¡yta, kad reikia projekto.

Jis gavo tokį užsakymÄ . Buvo derinta su savivaldybe nustatyta tvarka. Paskui papildomai dar bandė įkelti dokumentus Infostatybai. Projektas turi bÅ«ti suderintas. Aplinkosauga nieko nederina iÅ¡skyrus kas yra Infostatyboje. ViskÄ derina tik Infostatyba. Jo veiksmai – griovys traktuojamas kaip melioracijos statinys. Jis vadovavosi kaip melioracijos statiniu. Upeliai nupieÅ¡ti iÅ¡ žemėlapio. Buvo aplinkosaugos raÅ¡tas, kad jei upelis neatitinka natÅ«ralios vagos, tai reikia kreiptis į UETK tvarkytojÄ dėl kadastro duomenų tikslinimo.

Yra melioracijos reikalavimai. Kai buvo vietoje, tai vyko žemės darbai, bet pastatytų namų, nebuvo. Sureguliuoti upeliai priklauso savivaldybei. NatÅ«ralios upės priklauso valstybei. Detaliajame plane Vėžpievio upelio niekas neminėjo. Jis rengė projektÄ pagal MTR (melioracijos techninį reglamentÄ ). PrieÅ¡ pradedant darbus ten jau 1973 m. buvo sureguliuotas upelis. NatÅ«rali upelio vaga buvo 1962 metais. Po to buvo įrengtas hidrometrinis pastatas, kad tikrinti vandens lygį. Griovys ties Ringaudais baigiasi.

Nemunas yra natÅ«rali upė. Kiek žino, Å¡iuo metu Žemės Å«kio ministerijoje vyksta upių, upelių registro inventorizacija.Liudytoja Živilė Å idiÅ¡kienė, aplinkos apsaugos departamento kontrolės organizavimo skyriaus vyr. specialistė, parodė, kad 2016 m. rugpjūčio mėn., per sistemÄ Infostatyba, buvo pateiktas žemės sklypo Pilėnų g. 35 gyvenamųjų namų statybos projektas, kurių brėžiniuose pamatė, kad upelis yra sukanalizuotas. Pirmiausia ji, kaip institucija, paprašė projektuotojų pateikti informacija apie upelį.

Jie Å¡ių duomenų pateikti negalėjo ir nurodė telefonu, kad upelį sukanalizavo gretimo sklypo savininkas L. G.. Ji atmetė statybos projektÄ ir nurodė pateikti dokumentus dėl upelio sukanalizavimo. Tada kreipėsi į statybos inspekcijÄ , kad jie patikrintų statybos darbų teisėtumÄ ir atliktų patikrinimÄ , iÅ¡siaiÅ¡kintų, kas yra statytojas. Statybos inspekcija pateikė atsakymÄ , kad statytojas yra L. G., kad su juo susisiekė ir parašė, kad nebuvo pateikti jiems dokumentai įrodantys, kad galima atlikti statybos darbus.

Taip pat turėjo Kauno agentÅ«ros specialistai patikrinti atstumus ar gyvenamieji namai nebuvo pastatyti per arti upelio vagos. Vėliau buvo pateiktas upelio sukanalizavimo projektas. Å ie dokumentai buvo atsiųsti el. paÅ¡tu, bet trÅ«ko suderinimo. Vieno brėžinio lape buvo uždėtas neryÅ¡kus antspaudukas su paraÅ¡u Kauno raj. Savivaldybės Žemės Å«kio skyriaus. Upelis Vėžpievis tarnauja kaip ir melioracijos įrenginys, tai yra sureguliuotas upelio ruožas. Su detaliuoju planu nebuvo naikinama specialioji sÄ lyga, kad tai yra upės pakrantės apsaugos zonos apribojimas, tai leidžia daryti vyriausybės nutarimas, kur nurodyta, kad gali bÅ«ti naikinamos specialiosios zonos.

Detaliuoju planu nebuvo panaikinta apsaugos zona, mano, kad specialistas iÅ¡laikė atstumÄ ir suderino projektÄ . Å i sÄ lyga egzistuoja nuo 1992 m. Upelis buvo sureguliuotas seniai. Už melioracijos įrenginius yra atsakinga savivaldybių melioracijos skyriai arba žemės Å«kio skyrius. Tačiau kaip upelis jis yra įtrauktas į upių ežerų kadastrÄ . Tačiau Vėžpievio upeliui keliami natÅ«ralių upių reikalavimai. Sureguliuoti upeliai taip pat turi apsaugos zonas ir juostas. Nepaisant to, kad upelis buvo sureguliuotas jis nepraranda upelio statuso.

Už natÅ«ralių upelių kadastrÄ atsakinga Aplinkos apsaugos agentÅ«ra. Taip pat sureguliuoti upeliai priklauso Aplinkos apsaugos agentÅ«rai. Ji projektÄ gavo el paÅ¡tu. Ji rašė paaiÅ¡kinimÄ dėl ko atmetamas projektas.Pagal darbų pobÅ«dį, L. G. sukanalizavo upelį. Sukanalizavimas yra kai vandens tėkmė nukreipta į vamzdį. Jie turėjo kreiptis ir įvertinti ar jie tai gali daryti ar ne. Kad gauti leidimÄ , tai pirmiausia turi kreiptis į gamtosaugÄ . L. G. į juos nesikreipė. Telefonu kalbėjo ne vienÄ kartÄ su Nacevičiumi ir buvo nurodžiusi, kad kreiptųsi į Aplinkos apsaugos agentÅ«rÄ .

Davė pasiÅ«lymÄ , kad upelį galima iÅ¡braukti iÅ¡ valstybinių upių kadastro. Dėl kitų institucijų darbo nieko pasakyti negali. Tačiau jie turi įvertinti visÄ situacijÄ ir vadovautis visais registrais. Upių registras pradėjo veikti nuo 2007 m., tačiau nebuvo patvirtintas. Jis buvo patvirtintas 2013 m. ar 2014 m. Kada upelis gavo naujÄ pavadinimÄ â€“ nežino. Ä® kadastrÄ jie įtraukiami kai bÅ«na nustatyta, kad yra natÅ«ralus. Nežino kokiais dokumentais remiantis specialistas derino. Tas pats upelis gali tarnauti ir kaip melioracijos įrenginys.

SÄ lygos nepasikeitė ir iÅ¡liko melioracijos įrenginių ir vandens pakrančių apsaugos zona. Buvo nustatyta pakrantės apsaugos juosta ir niekas nepasikeitė. IÅ¡liko detaliajame plane papildomi veiklos apribojimai. Ji nėra specialistas, kad atskirtų natÅ«raliÄ upę nuo sureguliuotos. Upelis tarnauja kaip melioracijos įrenginys, tačiau jis nėra griovys. Nepaisant to, kad upelis buvo sureguliuotas, jis nepraranda upelio statuso. Projektas buvo pateiktas ne tai institucijai derinti. Turėjo bÅ«ti gautas sutikimas Aplinkos apsaugos agentÅ«ros.

BÅ«tų reikėję keisti viso upelio statusÄ . Atkarpai nėra keičiamas statusas. Upelis eina po magistraliniu keliu ir ten yra padaryta pralaida. Turi bÅ«ti gautas statybos leidimas ir suderintas su institucija. Kai iÅ¡duodamas statybos leidimas, tai žmogus kreipiasi į savivaldybę, ir ji turi nurodyti su kuo derinti projektÄ , iÅ¡ kur gauti leidimÄ . Ar projektas buvo derintas su Aplinkos apsaugos departamentu nežino. Tai turi atlikti projektuotojas.Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu L.

G. paaiškinime (adm. b. l.

1) teigė, kad jis nesutinkantis su 2016-12-07 patikrinimo aktu Nr. KP-401 ir 2016-12-13 protokolu Nr. AM-KAUP-80173919-16 ir 2016-12-13 Nurodymu Nr. 46, kadangi jie suraÅ¡yti neįsigilinus suraÅ¡ytu Statybos inspekcijos prie Aplinkos Ministerijos savavaliÅ¡kos statybos aktu Nr. SSA-20-161115-00061. 2016m. gegužės mėnesį UAB Edmeta“ parengė pagal MTR1.05.01:2005 reikalavimus ir suderino Griovio Nr. 7 (dabar pavadintas up. Vėžpievis) dalies kanalizavimo projektÄ Nr. 5250-0006-701-HS-TDP. Pažymėjo, kad pagal Kauno rajono savivaldybės administracijos žemės Å«kio skyriaus informacijÄ Griovys Nr. 7 iÅ¡kastas valstybės lėšomis 1962 metais ir vėliau pervadintas upeliu Vėžpievis.

Šio griovio- upelio rekonstrukcijos darbai buvo: Lietkelprojektas-1986 m.; Melioracijos rekonstrukcijos projektas Nr. 2, Nr. 3, Nr. 5a - 1978 m.; Melioracijos sistemų ir dalies Griovio Nr. 7 rekonstrukcijos projektas- 2001 m. Statybos inspekcija neteisingai taikė STR reikalavimus, nes melioracijos statiniams taikomi MTR reikalavimai, LR Melioracijos įstatymas II skyrius, 3 straipsnis „Melioracijos statinių nuosavybė“. Projektas ir darbai buvo pradėti vadovaujantis ir MTR 1.07.01:2006 „Melioracijos statinių statybos leidimas“, kuriame nurodyta, kad statybos leidimas nereikalingas.

Kadangi buvo rekonstruojama sena Griovio Nr. 7 statybos dalis, neteisingai identifikuota, kad tai nauja statyba.Kauno rajono savivaldybės administracijos žemės Å«kio skyriaus 2017-01-06 raÅ¡tu pateikta informacija, adresuota L. G., kurioje pažymima, kad prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastrinis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis griovys Nr. 7, (buv. up. Graužė), dabar pavadintas up. Vėžpievis, yra iÅ¡kastas valstybės lėšomis. Jis įrengtas pagal 1962 m. 3 projektÄ vykdant melioracijos darbus Lietuvos žemės Å«kio Akademijos mokomajame Å«kyje.

Pagal LR Melioracijos įstatymÄ , visi melioracijos grioviai ir drenažo rinktuvai, kurių diametras 125 mm. ir didesni, priklauso valstybei, nepaisant to, kas yra žemės sklypo, kuriame yra Å¡ie melioracijos statiniai, savininkas (adm. b. l. 5).Skundo nagrinėjimo metu pateiktas Respublikinio vandens Å«kio projektavimo instituto L.Ž.Ū. Akademijos NoreikiÅ¡kių mokomojo Å«kio žemės melioravimo projektas Nr. 3, kuriame, administracinėje byloje įvardintas up. Vėžpievis, projekte pažymėtas Grioviu Nr. 7 /Graužė/.

Detaliajame plane pažymėti melioruoti plotai, bei Grioviai Nr. 4, 5, 7, 8. Å io projekto darbų atlikimÄ ir jų pridavimÄ - priėmimÄ eksploatacijai patvirtina pasiraÅ¡ytieji aktai, laikotarpiu nuo 1958 m. iki 1962 m. (b. l. 66-101).2015 m. birželio 01 d. Užsakovas L. G. su Rangovu- L. G. pasirašė statybos darbų ir paslaugų rangos sutartį Nr. 15/06/01, kuria Rangovas-L. G. įsipareigojo atlikti sklypo: kadastrinis Nr. 5250/0006:701, paskirties pakeitimo veiksmus ir pastatyti namus ir atlikti visus kitus veiksmus, bÅ«tinus veiksmams, susijusiems su Å¡iais darbais.

Užsakovas- L. G. įgaliojo RangovÄ - L. G. valdyti ir tvarkyti jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ , kadastrinis Nr. 5250/0006:701, atstovauti jį pakeičiant žemės sklypo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ , Å¡iam tikslui gauti reikiamus sutikimus, leidimus (adm. b. l. 6-8).E. Nacevičiaus firma „EDMETA“ parengė up. Vėžpievis ruožo kanalizavimo techninį darbo projektÄ , kurį patvirtino Kauno rajono žemės Å«kio skyriaus vyr. specialistas A. V., pažymėdamas projekte, kad melioracijos darbus, jų techninę priežiÅ«rÄ turi atlikti įmonės, turinčios Žemės Å«kio ministerijos kvalifikacijos atestatus; vykdant darbus iÅ¡kviesti atstovÄ (nurodytas telefono numeris);

Žemės Å«kio skyriui pateikti kontrolinę nuotraukÄ ; prieÅ¡ perduodant objektÄ eksploatacijon, gauti iÅ¡ rajono žemės Å«kio skyriaus pažymÄ apie atliktus darbus (adm. b. l.14-39). Darbus pagal minėtÄ jį projektÄ atliko UAB „Debitas“ (adm. b. l. 11-13).Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. Ä®S-1638, atsižvelgiant į administracijos direktoriaus 2016-10-16 įsakymu Nr. Ä®S-1578 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-uoju keitimu numatyto planavimo projekto pakeitimo patvirtinimo, L.

G. 2016-09-05 praÅ¡ymÄ Nr.PK-1-249 ir Kauno rajono savivaldybės administracijos Žemės Å«kio skyriaus 2016-09-08 raÅ¡tÄ Nr. T5-312 „Dėl valstybei priklausančių melioracijos statinių“, keitė L. G. žemės Å«kio paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagrindinę žemės naudojimo paskirtį į kitÄ , bÅ«das- vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (sklypas melioruotas); Nustatė, kad statinių statyba sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) galima tik iÅ¡laikant teisės aktuose numatytus atstumus nuo drenažo rinktuvų (b. l. 26).

Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. Ä®S-1733, atsižvelgiant įžemės paskirties keitimÄ , buvo nustatyta žemės sklypo ir jo vidutinė rinkos vertė (b. l. 27). Parengus sklypų 2007-01-05 detalųjį planÄ , pastabų 7 punkte buvo nurodyta, kad nuo esamų magistralinio griovio palikta 5 m. apsaugos zona. Kadangi sklype įrengti melioracinės sistemos įrenginiai, techninio projekto stadijoje turi bÅ«ti rengiamas melioracijos sistemos rekonstrukcijos projektas.

Šį detalųjį planÄ su pastabomis ir paaiÅ¡kinimais, tvirtino Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus atstovas, Žemės Å«kio skyriaus atstovas ir be kitų specialistų tai pat ir Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovas (b. l. 44).Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyrius 2016-11-17 informacijoje, adresuotoje Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui, pažymėjo, kad 2016-11-08 atlikus patikrinimÄ dėl Vėžpievio up. sukanalizavimo, nustatė, kad buvo nutiestas 1 metro diametro ir 139,38 m. ilgio plastikinis (gofruotas) vamzdis (toliau hidrotechninis statinys), kuriuo sukanalizuota dalis Vėžpievio upelio ant sklypo ribos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 str. 17 dalimi ir statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rÅ«Å¡ys“, hidrotechninis statinys priskiriamas neypatingų statinių kategorijai. Kai statytojas, žemės sklypÄ , kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise ar kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais ir turi statybÄ leidžiantį dokumentÄ . Statybos įstatymo 12 str. 1 dalies 3 ir 4 punktai, 20 straipsnio 1 dalies 1 punktas bei 23 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad naujo neypatingo statinio statybai statytojas privalo parengti naujo statinio statybos projektÄ ir gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ - leidimÄ statyti naujÄ statinį.

Statytojas minėtų statybÄ pagrindžiančių dokumentų nepateikė. Statytojui L. G. 2016-11-15 surašė savavaliÅ¡kos statybos aktÄ bei PrivalomÄ jį nurodymÄ paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius iki 2017-05-15 (adm. b. l. 44-45).Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno agentÅ«ros pavedimu 2016-12-7 buvo atliktas patikrinimas, kurio metu konstatuota, kad <..neteisėtai sukanalizuota Vėžpievio upelio vagos dalis (139,38 m.), sunaikinta natÅ«rali upės vaga, žolinė augalija, pakeista reljefo forma 6 m. plotyje pažeistas ir iÅ¡ardytas pakrantės apsaugos juostos plotis 5 m.

Lietuvos Respublikos Melioracijos įstatymo Nr. I-323 (1993-12-09 redakcija su vėlesniais pakeitimais), 3 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad Valstybei nuosavybės teise priklauso: sureguliuoti upeliai, grioviai, nuvedantys vandenį nuo daugiau kaip vieno žemės savininko ar kito naudotojo sklypo, juose esantys melioracijos statiniai, tvenkinių, kurie ribojasi su dviejų ir daugiau žemės savininkų ar kitų naudotojų žeme, hidrotechnikos statiniai, polderiai ir kitos melioracijos sistemos, jeigu jose mechaniškai keliamas vanduo, kanalizuoti grioviai ir drenažo rinktuvai, jeigu jų skersmuo yra 12,5 cm ir didesnis ir jeigu jie yra pastatyti už valstybės lėšas, nepaisant to, kas yra žemės sklypo, kuriame yra šie melioracijos statiniai, savininkas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-19 nutarimu Nr. 1114 „Dėl Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ buvo įsteigtas ir patvirtintas Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastras. Šio kadastro 1 straipsnis nustato, kad . Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastras yra valstybės kadastras. 2 straipsnis nurodo, kad Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastras steigiamas, reorganizuojamas ir likviduojamas Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastrÄ tvarko vadovaujančioji kadastro tvarkymo įstaiga – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir kadastro tvarkymo įstaiga – Aplinkos apsaugos agentÅ«ra. Kadastro 3 straipsnyje nustatyta , kad Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka registruojami Å¡ie pavirÅ¡iniai vandens telkiniai:

1) upės, kurių ilgis ne mažesnis kaip 3 kilometrai arba baseino plotas ne mažesnis kaip 5 kvadratiniai kilometrai;

2) ežerai ir tvenkiniai, kurių vandens paviršiaus plotas ne mažesnis kaip 0,5 hektaro;

3) upės, ežerai, tvenkiniai, kanalai ir dirbtiniai nepratekami paviršiniai vandens telkiniai, priskirti valstybinės reikšmės vidaus vandens telkiniams arba kuriuose vykdomas valstybinis aplinkos monitoringas;

4) pavirÅ¡iniai vandens telkiniai, jungiantys Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro objektus, nurodytus Å¡ios dalies 1–3 punktuose.“ Lietuvos Respublikos Žemės Å«kio ministro 2004-04-29 įsakymu patvirtintos taisyklės „Dėl melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitos“. Taisyklių 19 p. nurodyta, kad melioruotos žemės ir melioracijos statinių pirminius duomenis formuoja savivaldybės. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. Nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų patvirtinimo“ 124 straipsniu nustatyta, kad pagal specialiÄ sias vandens telkinių naudojimo sÄ lygas draudžiama: 124.1. reguliuoti natÅ«ralias upes ir keisti jų vagÄ bei ežerų natÅ«ralų vandens lygį; 124.2. reguliuoti dirbtinių vandens telkinių lygį didesne amplitude, negu numatyta eksploatavimo taisyklėse, nuleisti juos be Aplinkos ministerijos leidimo; 124.3. tvenkti upes, atstatyti buvusias užtvankas, kitus hidrotechninius statinius, vykdyti upių vagose valymo, krantų tvirtinimo ir kitus darbus be Aplinkos ministerijos leidimo.Teismas, iÅ¡tirtų įrodymų visuma konstatuoja, kad Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas 2017 m. sausio 10 d. nutarimu nustatė, kad 2016 m. gruodžio 7 d. atlikto patikrinimo metu sklype (unikalus numeris 5250/0006:701) (toliau Sklypas), adresu (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad Sklypas priklauso L.

G., už statybas ir Sklypo žemės tvarkymo darbus yra atsakingas L. G.. Sklype yra neteisėtai sukanalizuota Vėžpievio upelio vagos dalis (Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus matavimu: 139,38 m.). Neteisėtai sukanalizavus dalį Vėžpievio upelio vagos buvo pažeistas ir iÅ¡ardytas pakrantės apsaugos juostos plotis- 5 m. Sklype sunaikinta natÅ«rali upės vaga, žolinė augalija, velėna, pakeista reljefo forma 6 m. plotyje.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų patvirtinimo“ 124.1 p., 124.3 p., 126.4 p. reikalavimais, draudžiama reguliuoti natÅ«ralias upes, keisti jų vagÄ bei ežerų natÅ«ralų vandens lygį; tvenkti upes, atstatyti buvusias užtvankas, kitus hidrotechninius statinius, vykdyti upių vagose valymo, krantų tvirtinimo ir kitus darbus be Aplinkos ministerijos leidimo: pakrantės apsaugos juostose draudžiama dirbti žemę, ardyti velėnas.

Atsakomybė už pažeidimÄ nustatyta Lietuvos Respublikos ATPK 51(2) str. 1 d. (...“ūkinės ar kitokios veiklos objektų statyba nesilaikant teisės aktuose nustatytų aplinkos apsaugos reikalavimų“).Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas konstatuodamas L. G. padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, neteisingai įvertino up. Vėžpievis statusÄ . IÅ¡tirtų įrodymų visuma nustatyta, kad 1962 metais ir vėliau buvo vykdomi melioracijos darbai, buvęs upelis Graužė (Å¡iuo metu pavadinimas Vėžpievis) tuometiniuose melioracijos darbų projektuose buvo įvardintas Griovys Nr. 7 ir buvo tapęs funkcionuojančios melioracijos sistemos dalimi.

Institucija, priėmusi skundžiamÄ nutarimÄ , nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių Å¡ias aplinkybes. Lietuvos Respublikos Melioracijos įstatymas konstatuoja, kad kanalizuoti grioviai ir drenažo rinktuvai priklauso valstybei, nepaisant to, kas yra žemės sklypo, kuriame yra Å¡ie melioracijos statiniai, savininkas. Be to liudytojas A. V., Kauno rajono savivaldybės administracijos Žemės Å«kio skyriaus vyr. specialistas nuo 1997 m. Nuo 1979 m. iki 1997 m. dirbęs melioracijos specialistu, patvirtino, kad daugiau kaip prieÅ¡ 10 metų, buvo darytas detalusis planas melioracijos grioviuose.

Vienas jų vadinosi Graužės upeliu, buvo darytas projektas ir sumelioruotas upelis. PrieÅ¡ 10 metų buvo keičiama sklypo paskirtis. Derinime jis dalyvavo, bet projektÄ tvirtino apskritis. Buvo reikalaujama projekto. Jie tikrino melioracijos įrenginių apribojimus. 2016 m. buvo iÅ¡duotos sÄ lygos L. G.. Žemės Å«kio skyrius raÅ¡osi tik melioracijos srityje. Jei yra vamzdynas, tai turi bÅ«ti apsaugos zona nuo vamzdyno. Vėžpievio upelis yra kaip melioracijos griovys. Kanalas buvo iÅ¡tiesintas ir sureguliuotas iÅ¡ valstybės lėšų.

Žemės Å«kio skyriuje tai vadinama melioracijos grioviu. Kauno rajono savivaldybės balanse Å¡itas griovys yra melioracijos griovys. Parengtiems projektams sÄ lygas nustato Urbanistikos skyrius. Visas projektas buvo pateiktas žemės Å«kio skyriui. Techninėse projekto sÄ lygose kitos institucijos nebuvo įtrauktos. Detaliajame plane buvo pasirašęs Aplinkos apsaugos atstovas. Jame pasirašė ir jis pats. Visas sklypas yra melioruotas. Ä® zonÄ upelis papuola kaip melioracijos įrenginys. L. G. nebuvo praneÅ¡ta, kad reikia derinti su Aplinkos apsauga.

Jis pats buvo nuvykęs į vietÄ kai buvo atliekami darbai, 2016 m. vasarÄ . Buvo padidintas griovys ir buvo sukloti vamzdžiai. Buvo paklotas pagal visus reikalavimus. Vamzdis buvo neužkastas kai tikrino. Kadangi tikrinimo metu reikia matyti koks vamzdis paklotas, koks paklotas po vamzdžiu. IÅ¡rašė pažymÄ , kad darbai atlikti tinkamai.Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-19 nutarimu įsteigtas Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastras Jame Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka registruojami pavirÅ¡iniai vandens telkiniai: upės, kurių ilgis ne mažesnis kaip 3 kilometrai arba baseino plotas ne mažesnis kaip 5 kvadratiniai kilometrai; ežerai ir tvenkiniai, kurių vandens pavirÅ¡iaus plotas ne mažesnis kaip 0,5 hektaro; upės, ežerai, tvenkiniai, kanalai ir dirbtiniai nepratekami pavirÅ¡iniai vandens telkiniai, priskirti valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandens telkiniams arba kuriuose vykdomas valstybinis aplinkos monitoringas bei pavirÅ¡iniai vandens telkiniai, jungiantys Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro objektus.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. Nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų patvirtinimo“ 124 straipsniu nustatyta, kad pagal specialiÄ sias vandens telkinių naudojimo sÄ lygas draudžiama reguliuoti natÅ«ralias upes ir keisti jų vagÄ , reguliuoti dirbtinių vandens telkinių lygį didesne amplitude, negu numatyta eksploatavimo taisyklėse, nuleisti juos be Aplinkos ministerijos leidimo, 124.3. tvenkti upes, atstatyti buvusias užtvankas, kitus hidrotechninius statinius, vykdyti upių vagose valymo, krantų tvirtinimo ir kitus darbus be Aplinkos ministerijos leidimo.

Tačiau ginčo upelis Vėžpievis, buvęs Graužė (Griovys Nr.7) tapo sureguliuotu vandens telkiniu po atliktų melioracijos darbų bei įraÅ¡ytu į Kauno rajono savivaldybės valdomo turto balansÄ . Tvirtinant kanalizuojamo upelio projektÄ , nei vienas jį tvirtinęs bei vėliau priimantis atliktus darbus atskirų valstybės institucijų specialistas nenurodė techninėse sÄ lygose ar pastabose, kad Å¡iam projektuojamam bei įrengtam įrenginiui reikalingas leidimas, kad sureguliuotas telkinys yra prilyginamas natÅ«raliam upeliui.Todėl Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus bei Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno agentÅ«ros iÅ¡vada, kad neteisėtai sukanalizavus dalį Vėžpievio upelio vagos buvo pažeistas ir iÅ¡ardytas pakrantės apsaugos juostos plotis- 5 m.

Sklype sunaikinta natÅ«rali upės vaga, žolinė augalija, velėna, pakeista reljefo forma 6 m. plotyje kelia pagrįstų abejonių. Å i iÅ¡vada padaryta neįsigilinus į 1962 metais vykdytus melioracijos darbus, kai upelio statusas pakito ir todėl negali bÅ«ti pripažintas natÅ«raliu. To pasėkoje ir administracinio teisės pažeidimo skundžiamajame nutarime iÅ¡vada, kad buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų patvirtinimo“ 124.1 p., 124.3 p., 126.4 p. reikalavimai, draudžiantys reguliuoti natÅ«ralias upes, keisti jų vagÄ , yra nepagrįsti.

Administracinių teisės pažeidimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigÅ«nui), tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylÄ . Ä®statymas įpareigoja institucijas (pareigÅ«nus) visapusiÅ¡kai, pilnai, objektyviai iÅ¡tirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. Administracinė nuobauda gali bÅ«ti skiriama tik asmens veikoje nustačius administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Asmuo gali bÅ«ti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai.

Priimant nutarimÄ skirti asmeniui administracinę nuobaudÄ , negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimÄ padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudÄ turi bÅ«ti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ tarp kitų reikÅ¡mingų bylai aplinkybių turi bÅ«ti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu .Nagrinėjamoje byloje L. G. nuosekliai neigė savo kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 512 straipsnio 1 dalyje padarymo, tačiau Kauno regioninio aplinkos apsaugos departamento specialistai nesiėmė jokių veiksmų, kad paÅ¡alintų visas byloje esančias abejones.

Pažymėtina ir tai, jog įrodinėjimo pareiga negali bÅ«ti perkelta administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui. Remiantis byloje surinktų įrodymų bei apklaustų asmenų parodymų visuma, negalima daryti neabejotinos iÅ¡vados apie tai, kad L. G. padarė jam inkriminuotÄ administracinį teisės pažeidimÄ . Byloje nesurinkta jokių objektyvių, tiesioginių, patikimų, pakankamų įrodymų, pagrindžiančių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę.Pažymėtina, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2013 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 2AT-7-3/2013).

Administracinė nuobauda gali bÅ«ti skiriama tik asmens veikoje nustačius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 9 str., 250 str.). Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali bÅ«ti nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų ar administracinių nusižengimų kodeksų nuostatas, nutarimÄ dėl administracinio teisės pažeidimo grindžiant prielaidomis.

Teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o visos abejonės vertinamos pareiÅ¡kėjo naudai. Pažymėtina ir tai, kad vyriausiųjų specialistų, tiriančių ir nagrinėjančių administracinio teisės pažeidimo bylÄ , vaidmuo turi bÅ«ti itin aktyvus, siekiant administracinėn atsakomybėn patraukti asmenį, kuris ginčija kaltę, todėl pažeidimÄ fiksuojantys pareigÅ«nai turi imtis visų priemonių surinkti pakankamai duomenų, kurie patvirtintų galimai padaryto pažeidimo aplinkybes.Atsižvelgiant į tai, kad L.

G. kaltė dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 512 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisės pažeidimo padarymo nėra įrodyta, Kauno regiono Aplinkos apsaugos departamento vyresniosios specialistės Lauros Mackelytės 2017 m. sausio 10 d. nutarimas Nr. AM-KAUN-82369330-17 naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena L. G. atžvilgiu nutrauktina. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 3022 straipsniu, 3024 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, nutaria: panaikinti Kauno regiono Aplinkos apsaugos departamento vyresniosios specialistės Lauros Mackelytės 2017 m. sausio 10 d. nutarimÄ Nr. AM- KAUN- 82369330- 17 ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ L.

G. atžvilgiu nutraukti. Administracinio teisės pažeidimo bylÄ Nr. KA-163/B-416 nutarimui įsiteisėjus, grÄ Å¾inti Kauno regiono Aplinkos apsaugos departamentui.Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .Teisėja                Birutė Drozdienė