Legislator Case Law & Legislation
d0d55504-e4de-4970-8576-9798b1f8006f AI generated

d0d55504-e4de-4970-8576-9798b1f8006f · Vilniaus apygardos teismas

Case Number d0d55504-e4de-4970-8576-9798b1f8006f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-156-932/2020 Teisminio proceso Nr. 4-44-3-00157-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.6; 21.11.10 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal apelianto D. R. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Å irvintų rÅ«mų 2020 m. sausio 31 d. nutarties, kuria netenkintas jo skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å irvintų rajono policijos komisariato 2019 m. lapkričio 21 d. nutarimo Nr. 95-ANR_N-1509-2019 pakeitimo, panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

d0d55504-e4de-4970-8576-9798b1f8006f · Vilniaus apygardos teismas: Apelianto įsitikinimu, poreikis vairuoti Å¡ioje byloje buvo vertintas itin formaliai. Apeliantas pažymi, kad buvo pažemintas pareigose, gauna mažesnį atlygį, gyvena pas sesers dukrÄ (duomenys neskelbtini). Turi ilgalaikių finansinių įsipareigojimų kredito įstaigoms. Pažymi, kad nemaÅ¾Ä dalį gaunamų pajamų tenka skirti vaikų ortodontiniam gydymui, dėl ko yra likusi 1 440 eurų skola (įrodymai byloje). Augina dvi dukras, kurios lanko įvairias užklasines veiklas, taip pat ir mokosi groti violončele VšĮ „(duomenys neskelbtini)“.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-156-932/2020 Teisminio proceso Nr. 4-44-3-00157-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.6; 21.11.10 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal apelianto D. R. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Å irvintų rÅ«mų 2020 m. sausio 31 d. nutarties, kuria netenkintas jo skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å irvintų rajono policijos komisariato 2019 m. lapkričio 21 d. nutarimo Nr. 95-ANR_N-1509-2019 pakeitimo, panaikinimo.

Teismas n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato 2019 m. lapkričio 21 d. nutarimu Nr. 95-ANR_N-1509-2019 D. R. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį dėl to, kad 2019 m. lapkričio 18 d., 06.45 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Jam buvo paskirta 800 eurų dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.

2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, D. R. pateikė skundÄ , kuriuo prašė taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas bei nustatyti trumpesnį terminÄ , nei ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Vilniaus regiono apylinkės teismo Å irvintų rÅ«mų 2020 m. sausio 31 d. nutartimi D. R. skundas buvo netenkintas. Teismas nutartyje pažymėjo, kad asmeniui buvo paskirta minimali bauda, minimaliam terminui atimta teisė vairuoti transporto priemones. D. R. padarė vienÄ iÅ¡ Å¡iurkščiausių kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimų.

Tai, kad neįvyko eismo įvykis ir nepadaryti kiti KET pažeidimai, nemažina padaryto pažeidimo pavojingumo. BÅ«damas neblaivus, asmuo vairavo ryto metu, kelyje, kuriame transporto eismas yra intensyvus, kas rodo didelį jo neatsargumÄ bei veiksmų pavojingumÄ . D. R. padarytas teisės pažeidimas atskleidžia asmens antivisuomenines nuostatas, neigiamÄ požiÅ«rį į įstatymo leidėjo įtvirtintas ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. PareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės apie teisės vairuoti transporto priemones reikalingumÄ darbinei veiklai, Å¡eimai, jo paties ir motinos sveikatos problemos, egzistavo ir pažeidimo padarymo metu, tačiau tai neatgrasė pažeidėjo nuo neteisėtų veiksmų.

Tai, kad pats procesas dėl padaryto administracinio nusižengimo padarė D. R. poveikį ir pastarasis nurodo pilnai suvokęs savo elgesio pasekmes, kaip ir tai, kad sumokėjo paskirtÄ baudÄ , pasitikrino sveikatÄ , buvo atestuotas pagal privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalÄ Å¾mogaus sveikatai programÄ , mokėsi ir baigė papildomÄ vairuotojų mokymÄ , teismas taip pat laikė tik asmens neteisėto elgesio pasekmėmis. II. Apeliacinio skundo argumentai ir praÅ¡ymai 3. Nesutikdamas su Vilniaus regiono apylinkės teismo Å irvintų rÅ«mų 2020 m. sausio 31 d. nutartimi, apeliantas pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o pakeisti skundžiamÄ nutartį, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas (skunde nurodoma galiojanti straipsnio redakcija) ir skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ trumpesniam laikotarpiui, nei tai numato ANK 422 straipsnio 6 dalis.

4. Pasak apelianto, teismas, nepaisydamas daugybės skundÄ padavusį asmenį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių bei ypatingo poreikio vairuoti transporto priemones, visus argumentus atmetė kaip neturinčius reikÅ¡mės lyginant su faktu, kad padarytas pavojingas nusižengimas, turintis įtakos ne tik automobilių eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai ir gyvybei. D. R. įsitikinimu, sprendimas netaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, motyvuojant vien tuo, kad buvo padarytas ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas nusižengimas, yra nepagrįstas.

5. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kodėl netaikius teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar skyrus trumpesnį nei imperatyviai numatytas minimalus 12 mėnesių terminas, nebus pasiekti administracinei nuobaudai keliami tiek bendrieji, tiek prevenciniai tikslai. Apeliantas pažymi esantis baustas už kelis KET pažeidimus, kurie nėra šiurkštūs. Už šiurkščius, grubius nusižengimus ar už analogiško pobūdžio pažeidimus nėra baustas. Ilgas vairavimo stažas ir duomenų, kad būtų padaręs kitus priešingus teisei veiksmus alkoholio įtakoje, nebuvimas rodo, kad nagrinėjamas nusižengimas buvo atsitiktinis ir pagrįstai galima tikėti, jog, būdamas neblaivus, apeliantas daugiau niekada nebesės už vairo.

6. Apeliantas pabrėžia, jog apylinkės teismui teiktame skunde buvo nurodęs, jog sutinka dalyvauti alkoholio ir narkomanijos prevencijos kursuose, tačiau teismas Å¡ios aplinkybės nevertino, nors teismų praktikoje Å¡i aplinkybė yra vertinama pažeidėjo naudai (Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-435-397/2018 ir kt.). Taip pat nevertintas ir apelianto elgesys, kai jis buvo sustabdytas pareigÅ«nų, elgesys teisminio nagrinėjimo metu, iÅ¡ ko matyti, kad apeliantas nuoÅ¡irdžiai gailisi ir neigiamai vertina padarytÄ administracinį nusižengimÄ , iÅ¡gyvena dėl to.

Be to, nurodo, kad yra neteistas, anksčiau nebaustas už jokius kitus administracinius nusižengimus (pažeidimus), nuo pažeidimo padarymo iki dabar jokių teisės pažeidimų nepadarė, byloje nėra jokių duomenų, kad piktnaudžiautų alkoholiu. Apeliantui nesuprantama, kodėl vienose bylose šios aplinkybės vertinamos pažeidėjo naudai, o tuo tarpu jo atveju jos nėra svarbios, o kai kurios net neįvertintos.

7. Dėl nutarties dalies, kurioje nurodoma, kad „pareiÅ¡kėjo teigimu pats procesas dėl padaryto administracinio nusižengimo padarė jam poveikį ir jis pilnai suvokė savo elgesio pasekmes. Tačiau Å¡iÄ aplinkybę, kaip ir tai, kad jau sumokėta paskirta bauda, patikrinta sveikata, atestuotas pagal privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalÄ Å¾mogaus sveikatai programÄ , baigęs papildomÄ vairuotojų mokymÄ , teismas laiko tik asmens neteisėto elgesio pasekmėmis“, pažymi, kad teismas visas nurodytas aplinkybes laikė neteisėtos veikos pasekmėmis, tuo tarpu iÅ¡ to paties teismo ir tos pačios teisėjos priimtos nutarties Nr. II-85-522/2018 matyti, kad aukščiau paminėtos aplinkybės buvo įvertintos bÅ«tent pažeidėjo naudai, t. y. kaip Å¡velninančias atsakomybę ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų prasme, tačiau visa apimtimi neeliminuojančias atsakomybės už Å¡iurkÅ¡tų ir pavojingÄ KET pažeidimÄ .

Apeliantas teigia, kad teismas minimoje byloje taip pat vertino ir tai, kad pažeidėjo darbui reikalinga turėti teisę vairuoti, tai, jog kaltininkas augina dvi dukras, prižiÅ«ri neįgaliÄ motinÄ , kuriai reikalinga jo pagalba, nors apelianto atveju tokie motyvai buvo atmesti. Pažymi esant apmaudu, kad nurodytoje byloje teismas, įvertinęs tai, kad pažeidėjo darbo funkcijos yra susijusios su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones turėjimu, teigiamÄ darbdavio charakteristikÄ , tai, kad transporto priemones vairuoja daugiau nei 28 metus, iÅ¡ Administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡o apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad vairuotojas nebuvo baustas už Å¡iurkščius KET pažeidimus ar analogiÅ¡kus padarytam nusižengimui teisės pažeidimus, konstatavo, kad „visi Å¡ie duomenys teigiamai charakterizuoja asmenį“.

Visgi nagrinėjamu atveju dėl tokių aplinkybių, kad asmuo neteistas, nebaustas už analogiÅ¡kÄ teisės pažeidimÄ , dirba, teigiamai charakterizuojamas darbe, taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“, vaikų violončelės mokytojo, Labdaros ir paramos fondo (duomenys neskelbtini) direktoriaus pateiktas charakteristikas, tÄ aplinkybę, kad D. R. parapijoje užsiima savanoriÅ¡ka veikla, turi 23 metų vairavimo patirtį, yra profesionalus vairuotojas, teismas pasisakė tik tiek, kad „nors pareiÅ¡kėjas Å¡ias aplinkybes laiko teigiamai bruožais, tačiau, teismo nuomone, jo padarytas teisės pažeidimas kaip tik atskleidžia asmens antivisuomenines nuostatas, neigiamÄ požiÅ«rį į įstatymo leidėjo įtvirtintas ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas“.

8. Apeliantas pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nors nusižengimas, numatytas ANK 422 straipsnio 5 dalyje, yra vertinamas kaip Å¡iurkÅ¡tus administracinės teisės pažeidimas, tačiau pats savaime sunkių pasekmių visuomenei nesukelia. Taigi bÅ«tina iÅ¡samiai įvertinti nusižengimo padarymo aplinkybes. BÅ«tina įvertinti ne tik rūšinį, bet ir individualų asmens padarytų teisei prieÅ¡ingų veiksmų pavojingumÄ (Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-543-485/2019). Apeliantas pažymi, kad buvo sustabdytas 06.45 val., alkoholį vartojo iÅ¡ vakaro, buvo nuvažiavęs trumpÄ atstumÄ , nusižengimÄ padarė menkai apgyvendintoje teritorijoje.

9. Skundžiamoje teismo nutartyje nurodama, kad „teismas nesutinka su pareiškėjo nuomone, kad jo veiksmai nebuvo labai pavojingi, nes alkoholį jis vartojo iš vakaro, nesijautė neblaivus, nebuvo fiksuoti kiti KET pažeidimai, nesudaro pagrindo teigti, kad padarytas teisės pažeidimas yra mažiau pavojingas ir tai turėtų įtakos nuobaudos skyrimo aplinkybėms“. Apeliantas akcentuoja, kad tai nebuvo jo nuomonė, o teiginiai, pagrįsti teismų praktika. Antai Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-366-337/2016 teismas konstatavo jog „vairuojant transporto priemonę nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai, todėl tokį asmens elgesį laikyti labai pavojingu ar piktybišku nėra pagrindo“.

10. Skunde apeliantas taip pat pažymi, kad bÅ«tina įvertinti jo asmenybę, charakterizuojančius duomenis. Jis turi gyvenamÄ jÄ vietÄ , yra vedęs, augina dvi dukras (viena nepilnametė), yra pagrindinis Å¡eimos iÅ¡laikytojas, sukaupęs ilgÄ darbo staÅ¾Ä , charakterizuojamas teigiamai. Užsiima trumpalaike savanoryste labdaros ir paramos fonde „Širvintų parapijos globos namai“ (vairuodavo autobusiukÄ , prisideda prie kitų Å«kinių reikalų). Byloje yra nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių nekonstatuota. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas suabsoliutino tÄ aplinkybę, kad jis vairavo transporto priemonę neblaivus ir laikėsi pozicijos, kad nereikia vertinti teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, taip pat aplinkybių pagrindžiančių specialiosios teisės turėjimo poreikį.

11. Apelianto įsitikinimu, poreikis vairuoti Å¡ioje byloje buvo vertintas itin formaliai. Apeliantas pažymi, kad buvo pažemintas pareigose, gauna mažesnį atlygį, gyvena pas sesers dukrÄ (duomenys neskelbtini). Turi ilgalaikių finansinių įsipareigojimų kredito įstaigoms. Pažymi, kad nemaÅ¾Ä dalį gaunamų pajamų tenka skirti vaikų ortodontiniam gydymui, dėl ko yra likusi 1 440 eurų skola (įrodymai byloje). Augina dvi dukras, kurios lanko įvairias užklasines veiklas, taip pat ir mokosi groti violončele VšĮ „(duomenys neskelbtini)“.

Vairuotojo pažymėjimo praradimas užkirto keliÄ dukroms lavinti savo sugebėjimus muzikos srityje. Jo sutuoktinė A. R. verčiasi individualia veikla – gėlių ir jų įvairių kompozicijų pardavimu, pristatymu. Teisės vairuoti praradimas užkirto keliÄ padėti sutuoktinei jos vykdomoje veikloje, dėl ko ji priversta samdytis vairuotojÄ , o tai dar labiau sumažina Å¡eimos pajamas. Visokeriopa pagalba reikalinga mamai S. R., kuriai neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės priežiÅ«ros (pagalbos) poreikis.

Motina viena negali nuvykti pas medikus. Be to, pažymi, kad ir pačiam apeliantui suprastėjo sveikata, dėl ko jis turi dažnai lankytis pas medikus.

12. Apeliantas pažymi, kad skundžiamoje nutartyje teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29/2013, Nr. 2AT-41/2014 ir Nr. 2AT-38-303/2016. Nepaisant to, kad paminėtuose sprendimuose aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamai situacijai, kadangi nusižengimai susiję su pasišalinimu iš eismo įvykio vietos, tačiau šiose bylose buvo būtent išsamiai vertinamas tiek pažeidimo pobūdis, tiek pažeidėjo teigiama charakteristika bei poreikis turėti teisę vairuoti.

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. spalio 7 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-41/2014 pažymėjo, kad administracinių teisės pažeidimų bylose ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos (anksčiau buvęs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnis) pagrindu nuobauda Å¡velninama tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys nevengė atsakomybės, pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, atlygino padarytÄ Å¾alÄ , byloje buvo kitų jų asmenybes pozityviai apibÅ«dinančių aplinkybių.

Tad šioje byloje patvirtinama, kad nereikia kažkokių ypatingų, išimtinių aplinkybių, o reikia pozityviai apibūdinančių aplinkybių ir, apelianto manymu, šioje byloje jų yra pakankamai.

13. Galiausiai apeliantas skunde pamini Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-292-634/2018, Å iaulių apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-211-332/2018 ir to paties teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-185-282/2018, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-571-468/2015, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-595-256/2016, Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-545-319/2014, Å iaulių apygardos teismo 2019 m. liepos 2 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-168-316/2019, akcentuodamas, kad teismų praktika rodo, jog minimalios administracinės nuobaudos ir trumpesnės nei imperatyviai numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skiriamos ir tiems vairuotojams, kurių neblaivumas panaÅ¡us į nagrinėjamos bylos ar net virÅ¡ijo vienÄ promilę.

14. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ nepateiktas. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai Skundas netenkinamas 15. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagÄ , įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, apeliacinio skundo argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Å irvintų rÅ«mų 2020 m. sausio 31 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jÄ naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Apeliaciniame skunde neginčijamos faktinės aplinkybės, administracinėn atsakomybėn patraukto D. R. veiksmų kvalifikavimas bei paskirta piniginė nuobauda. Skunde keliamas tik apeliantui paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, praÅ¡oma pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas (apeliantas kaip taikytinÄ Ä¯vardina galiojančiÄ minėto straipsnio redakcijÄ ) ir sutrumpinti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ . Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatomis, patikrina administracinio nusižengimo bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniu skundu.

16. Nagrinėjamoje byloje D. R. už pastarojo įvykdytÄ ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ buvo paskirta 800 eurų dydžio bauda ir pritaikyta administracinio poveikio priemonė - 12 mėnesių atimta teisė vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į tai, kad pagal nusižengimo padarymo metu galiojusiÄ ANK 422 straipsnio 5 dalį, pagal kuriÄ transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivÅ«s (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), numatė baudÄ nuo aÅ¡tuonių Å¡imtų iki vieno tÅ«kstančio vieno Å¡imto eurų, o pagal ANK 422 straipsnio 6 dalį už Å¡io straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymÄ privalu skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo 1 (vienerių) metų iki 1 (vienerių) metų 6 mėnesių, tai reiÅ¡kia, jog skundÄ padavusiam D.

R. buvo paskirta tiek minimali bauda, tiek įstatymo trumpiausiam numatytam laikui atimta teisė vairuoti transporto priemones. Nustatyti trumpesnį nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje terminÄ galima tik taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, apelianto padaryto nusižengimo metu – atitinkamai galiojusio ANK 422 straipsnio 5 dalies nuostatas.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinė nuobauda ar poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies (iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusia įstatymo redakcija) nuostatas, gali bÅ«ti Å¡velninama arba iÅ¡ viso neskiriama, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar poveikio priemonės griežtumo ir dydžio, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.

Remiantis kasacinio teismo praktika, mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda ar poveikio priemonė, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-41/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 5 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-20-942/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016).

18. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad D. R. nesutikimÄ su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų grindžia teikdamas argumentus, susijusius su padaryto pažeidimo pavojingumu, asmenybės charakteristika, poreikiu vairuoti transporto priemones, panaÅ¡iose bylose formuojama teismų praktika.

19. Pasisakydamas dėl apeliantui paskirtos nuobaudos, apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, kad vien tik tas faktas, jog asmuo padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ savaime nereiÅ¡kia, kad tokiam asmeniui jokiu atveju negali bÅ«ti pritaikytos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos (skunde apeliantas tikina neva apylinkės teismas savo sprendimÄ iÅ¡ esmės motyvavo aplinkybe dėl padaryto nurodyto nusižengimo). Kita vertus, neginčytina ir nediskutuotina, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas iÅ¡ Å¡iurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų.

Tai lemia, jog tokio pobÅ«džio bylose iÅ¡kilus klausimui dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies (6 dalies) nuostatų taikymo, bÅ«tina ypatingai atidžiai iÅ¡analizuoti visas su pažeidimo padarymu susijusias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju itin akcentuotina ta aplinkybė, jog apeliantui buvo nustatytas (įvertinus paklaidÄ ) 0,83 promilių neblaivumas, kas reiÅ¡kia, jog leistina riba buvo virÅ¡yta daugiau nei dvigubai. Apeliacinės instancijos teismas Å¡iÄ aplinkybę vertina kaip ypač reikÅ¡mingÄ , sprendžiant klausimÄ dėl galimybės skirti trumpesnį, negu įstatymo numatytÄ minimalų administracinio poveikio priemonės terminÄ .

Be to, bÅ«tina įvertinti tai, kad apeliantas buvo sustabdytas policijos pareigÅ«nų lapkričio viduryje anksti ryte, t. y. tuo metu, kai dėl tamsos ir prastesnio matomumo eismo sÄ lygos bÅ«na sudėtingesnės. Nors apeliantas skunde remiasi Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-366-337/2016, cituodamas jos dalį, kurioje nurodoma, kad „vairuojant transporto priemonę nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai, todėl tokį asmens elgesį laikyti labai pavojingu ar piktybiÅ¡ku nėra pagrindo“, visgi apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju konstatuoto neblaivumo laipsnio kontekste argumentais dėl nesukelto eismo įvykio bei nepadarytos žalos nesivadovauja.

Visuotinai žinoma, kad neblaivumas daro neigiamÄ poveikį vairuojančiam asmeniui – sulėtėja jo reakcijos laikas, sumažėja dėmesio koncentracija ir pan. Visa tai apsunkina asmens gebėjimÄ vairuojant priimti greitus ir adekvačius sprendimus, dėl ko akivaizdžiai padidėja eismo įvykių rizika, o ypač, kai yra vairuojama vairuojant tamsiu paros metu bei esant prastam matomumui. Tad, įvertinęs nustatytÄ neblaivumÄ , nusižengimo padarymo laikÄ , apeliacinės teismas, prieÅ¡ingai nei bando įtikinti apeliantas, neturi pagrindo iÅ¡vadai, kad pastarojo padarytas nusižengimas yra mažiau pavojingas.

Teiginiai dėl to, kad nebuvo padaryta žala, teisiÅ¡kai yra nereikÅ¡mingi, kadangi atsakomybė dėl vairavimo esant neblaiviam kyla nepaisant to, ar dėl tokio vairavimo kilo kokie nors padariniai, ar ne. Eismo įvykio nesukėlimas, kitų KET reikalavimų nepažeidimas taip pat niekaip nesumenkina vairavimo esant neblaiviam, o neblaivumo bÅ«klėje dar ir sukėlus eismo įvykį bei padarius kitus KET pažeidimus bÅ«tų pagrindas už tai taikyti administracinę atsakomybę pagal atitinkamas ANK normas arba netgi spręsti klausimÄ dėl asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn (sukėlus BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytus padarinius).

20. Apeliaciniame skunde nemažai dėmesio skiriama aplinkybėms, kurios teigiamai charakterizuoja D. R. asmenybę ir, pastarojo įsitikinimu, sudaro pagrindÄ taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog skunde nurodomos aplinkybės iÅ¡ tiesų teigiamai charakterizuoja apeliantÄ . Vis tik, prieÅ¡ingai negu mano apeliantas, vien tik teigiama asmenybės charakteristika nėra pakankamas pagrindas nustatyti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ nei numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje.

Pažymėtina, jog paprastai nuobaudos ar, kaip Å¡iuo atveju, administracinio poveikio priemonės skiriamos laikantis įstatyme numatytų ribų. ANK 34 straipsnio 5 dalis, suteikianti teisę skirti Å¡velnesnę nei įstatyme numatyta nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, yra bendrosios taisyklės iÅ¡imtis. Vien jau tai sudaro pagrindÄ teigti, kad taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį byloje turi bÅ«ti nustatytos iÅ¡skirtinės ir ypatingos nusižengimÄ padariusio asmens naudai bylojančios aplinkybės, kadangi prieÅ¡ingu atveju galėtų susidaryti situacija, kai iÅ¡imtine turinti bÅ«ti taisyklė praktikoje bÅ«tų taikoma pernelyg dažnai ir taip bÅ«tų paneigiama įstatymų leidėjo valia nustatant atsakomybės ribas.

Tad vien teigiama apelianto asmenybės charakteristika nesudaro pagrindo skirti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Teigiama charakteristika galėtų bÅ«ti vienas iÅ¡ pagrindų taikyti minėtÄ Ä¯statymo straipsnį, tačiau kartu turėtų bÅ«ti nustatytos ir kitos, pabrėžtina, iÅ¡skirtinai apelianto naudai bylojančios aplinkybės, ko Å¡iuo atveju konstatuoti negalima. Pažymėtina, kad tokio ANK 34 straipsnio 5 dalies (pagal galiojančiÄ redakcijÄ â€“ ANK 34 straipsnio 6 dalies) nuostatų aiÅ¡kinimo nepaneigia apelianto cituota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-41/2014, iÅ¡ kurios turinio matyti, kad asmenį pozityviai apibÅ«dinančios aplinkybės gali bÅ«ti viena iÅ¡ priežasčių Å¡velninti tokio asmens teisinę padėtį, tačiau Å¡ioje nutartyje nepaneigiama, kad pagrindu Å¡velninti asmens teisinę padėtį gali bÅ«ti tik iÅ¡skirtinės aplinkybės.

21. Skunde apeliantas dėsto aplinkybes, rodančias poreikį turėti teisę vairuoti transporto priemones. Teismas, iÅ¡ naujo nekartodamas Å¡ių apelianto nurodytų aplinkybių, pažymi, kad jos visgi nelaikytinomis kaip sudarančios pagrindÄ ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymui. Visų pirma, suprasdamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra bÅ«tina tiek siekiant atlikti darbines funkcijas, tiek rÅ«pinantis Å¡eimos nariais ir artimaisiais, o taip pat ir vykdant kitokio pobÅ«džio veiklÄ , apeliantas privalėjo elgtis itin atsakingai ir įvertinti pasekmes, kurios kiltų nesilaikant imperatyvaus draudimo, numatyto KET 14 punkte.

Apeliantas pats pasirinko neatsakingo elgesio variantÄ , nors pagal gyvenimiÅ¡kÄ patirtį, ilgametį vairavimo staÅ¾Ä neabejotina, jog turėjo suvokti gresiančias tokio elgesio pasekmes. Pažymėtina, jog dauguma apeliaciniame skunde nurodomų aplinkybių, kuriomis grindžiamas poreikis dėl teisės vairuoti transporto priemones turėjimo, apeliantui buvo seniai žinomos, tačiau jos neatgrasė nuo vairavimo esant neblaiviam. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad apelianto Å¡iuo metu patiriami sunkumai iÅ¡ties yra laikytini natÅ«raliomis jo paties padaryto nusižengimo pasekmėmis.

Kita vertus, pabrėžtina, kad apeliantas neprarado darbo. Darbdavys suteikė pastarajam galimybę dirbti kitose pareigose, kurios nors ir mažiau apmokamos, tačiau bet kokiu atveju suteikia stabilias pajamas pragyvenimui. Juo labiau, atsižvelgiant į tai, kad darbdavys apeliantÄ vertina itin teigiamai (kaip patikimÄ , sÄ Å¾iningÄ , atsakingÄ darbuotojÄ ), tikėtina reali galimybė, kad pasibaigus administracinio poveikio priemonės taikymui ir D. R. įstatymų nustatyta tvarka vėl įgijus teisę vairuoti, pastarajam bus suteikta galimybė dirbti ankstesnį darbÄ .

Taigi pagrįstai manytina, kad skundÄ padavusio asmens patiriami sunkumai dėl pakitusio darbo pobÅ«džio ir sumažėjusio atlyginimo (konkretÅ«s duomenys apie tai, kiek pakito darbo užmokestis, nepateikti) netaps nuolatiniai ir yra apriboti pritaikyto administracinio poveikio priemonės terminu.

22. Apeliantas akcentuoja privalantis pasirÅ«pinti savo motina, kuriai nustatytas specialusis nuolatinės priežiÅ«ros (pagalbos) poreikis, be to, netekęs teisės vairuoti, nebegali padėti savo sutuoktinei pastarosios vykdomoje veikloje, taip pat nuvežti dukras į užklasines veiklas, pagelbėti dukrų violončelės mokytojui organizuojant renginius ar prisidedant prie parapijos savanorystės. Pasisakant dėl nurodytų argumentų, pirmiausia pažymėtina, kad apeliantas ir jo Å¡eima neprarado transporto priemonės, o tai reiÅ¡kia, kad yra galimybė daugelį apelianto įvardintų nepatogumų paÅ¡alinti pasirÅ«pinant asmeniu, kuris galėtų vairuoti esamÄ transportÄ ir taip padėti apeliantui pastarojo iÅ¡kilusiuose sunkumuose.

D. R., turėdamas transportÄ , kurio laikinai pats negali vairuoti, turėtų kreiptis pagalbos į jam artimus asmenis arba, esant neatidėliotinai situacijai, ieÅ¡koti paÅ¡alinio asmens, už prieinamÄ atlygį galinčio pavairuoti automobilį, arba galiausiai pastarojo sutuoktinė turi apsvarstyti galimybę įgyti teisę vairuoti transporto priemones. Kita vertus, bÅ«tina pažymėti tai, jog apeliantas turi seserį, kuri bent iÅ¡ dalies gali pasirÅ«pinti jųdviejų motina. Be to, byloje nėra duomenų, kad apelianto dukros, kurių viena jau yra pilnametė ((duomenys neskelbtini) metų), o kita – nepilnai (duomenys neskelbtini) metų, pas gydytojus ar į užklasines veiklas negalėtų nuvykti kitu transportu nei iki nusižengimo vairavo apeliantas ir, juo labiau, bÅ«ti vežamos bÅ«tent iÅ¡skirtinai paties apelianto.

Taigi laikytina, kad skundÄ padavusio asmens Å¡eimos narių ir artimųjų poreikiai, nors ir sunkiau bei ženkliai nepatogiau, tačiau visgi gali bÅ«ti užtikrinami, pačiam apeliantui ir neturint teisės vairuoti. Suprantama, kad D. R. galimybė padėti savo žmonai verčiantis individualia veikla, taip pat pačiam užsiimant visuomenine veikla dėl prarastos teisės vairuoti transporto priemones sumažės, tačiau Å¡iuo aspektu pabrėžtina, kad apeliantas teisę vairuoti prarado tik laikinai, o ne visam laikui.

Taigi apelianto nurodomos aplinkybės, kuriomis jis grindžia poreikį turėti teisę vairuoti, nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.

23. Galiausiai, grįsdamas savo pozicijÄ , apeliantas kaip pavyzdžius nurodo konkrečius teismų procesinius sprendimus ir, remdamasis jais, tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, netenkinęs jo skundo, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Nors skunde įvardintose bylose pažeidėjams buvo trumpinamas specialiosios teisės atėmimo terminas, visgi reikia pabrėžti, kad kaltininkams ne vienu atveju buvo nustatytas mažesnis girtumas nei D. R. – 0,52 prom., 0,59 prom., 0,70 prom., 0,71 prom. (bylos Nr. ATP-595-256/2016, Nr. AN2-36-377/2017, Nr. AN2-185-282/2018, Nr. AN2-168-316/2019), kitu atveju teismas kaip ypač svarbiÄ aplinkybę vertino tai, jog pažeidėjo sutuoktinė yra neįgali, jai konstatuotas tik 50 proc. darbingumas, pateiktais medicininiais dokumentais buvo pagrįsta, jog sutuoktinei atlikta operacija ir pažeidėjas ja rÅ«pinasi (byla Nr. ATP-545-319/2014).

Vienoje iÅ¡ apelianto minimų bylų (Nr. ATP-571-468/2015), kuriÄ priėmė Vilniaus apygardos teismas, pažeidėjui specialiosios teisės atėmimo terminas sutrumpintas nustačius pakankamai ženklų girtumÄ (1,27 prom.), tačiau vien Å¡is sprendimas nereiÅ¡kia, kad bÅ«tent tokia yra teismų praktika analogiÅ¡kais atvejais. Greičiau atvirkščiai, minima byla yra daugiau iÅ¡imtis iÅ¡ pakankamai aiÅ¡kios teismų praktikos dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies (pagal Å¡iuo metu galiojančiÄ redakcijÄ - ANK 34 straipsnio 6 dalies) taikymo.

Antai, iÅ¡ to paties Vilniaus apygardos teismo priimtų procesinių sprendimų matyti, kad nustačius mažesnį arba nežymiai didesnį neblaivumÄ , koks konstatuotas nagrinėjamoje byloje, teisės vairuoti transporto priemones terminas nebuvo trumpinamas (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-1251-312/2015, Nr. ATP-1052-562/2015, Nr. AN2-377-497/2018, Nr. AN2-14-898/2019, Nr. AN2-471-1121/2019 ir kt.). Pabrėžtina, jog administracinė nuobauda, o taip pat ir administracinio poveikio priemonė yra skiriamos įvertinus konkrečioje byloje padaryto nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas nuobaudos skyrimui galinčias turėti reikÅ¡mės aplinkybes.

Apeliacinio skundo ribose patikrinus D. R. paskirtos administracinio poveikio priemonės teisėtumÄ ir pagrįstumÄ jokių klaidų nei dėl Å¡ios poveikio priemonės pritaikymo, nei dėl jos termino parinkimo nenustatyta. Papildomai pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neanalizuoja ir nepasisako dėl skunde minimos tos pačios kaip ir skundžiamÄ nutartį priėmusios teisėjos procesinio sprendimo byloje Nr. II-85-522/2018, kuria apeliantas remiasi, siekdamas pagrįsti savo pozicijÄ , kad teisėja, vadovaudamasi apelianto bylai analogiÅ¡komis aplinkybėmis, taikė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir sumažino pažeidėjui teisės vairuoti transporto priemones terminÄ .

Pabrėžtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi juridinio pagrindo vertinti minimos bylos aplinkybes, vienok, pastebi, kad nurodytu atveju pažeidėjui buvo konstatuotas ženkliai mažesnis girtumas nei D. R. (0,58 prom.).

24. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog minimalus specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminas (12 mėnesių) yra proporcingas D. R. padarytam nusižengimui, nėra per griežtas, atitinka ANK 22 straipsnio 1 dalyje nustatytus prevencinius tikslus, todėl sutrumpinti šį terminÄ apeliaciniame skunde nurodytai motyvais, nėra teisinio pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : D. R. skundo netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Å irvintų rÅ«mų 2020 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Å i nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė