2021-10-11 Nr. AB-21307-3-62-3-01446-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1832-756/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01446-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Ramutės Ruškytės ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. N. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. N. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. N. kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir VDI) Kauno skyriaus (toliau – ir VDI Kauno teritorinis skyrius) 2019 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. SD-2-7744 „Dėl prašymo“ (toliau – ir Sprendimas, skundžiamas sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Sprendimas, kuriuo buvo duotas sutikimas nutraukti darbo sutartį su pareiškėju, yra nepagrįstas ir neteisėtas. VDI Kauno teritorinis skyrius Sprendimą priėmė vadovaujantis darbdavio nurodytomis aplinkybėmis ir pateiktais įrodymais, netiriant ir nevertinant uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir Profesinė sąjunga), pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei pateiktų įrodymų, patvirtinančių, jog darbo sutarties su pareiškėju nutraukimas yra susijęs su pareiškėjo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla.

3. Pareiškėjas tvirtino, kad tikroji jo atleidimo iš darbo priežastis – aktyvi, kaip profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojo, veikla, atstovaujant darbuotojų darbo, socialiniams ir ekonominiams interesams. Pareiškėjas paaiškino, kad: 1) remiantis 2018 m. sausio 11 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 188 straipsniu, Profesinė sąjunga inicijavo kolektyvines derybas, kurios vyksta iki šiol; 2) buvo deleguotas į kolektyvinės sutarties derybinę grupę; 3) 2018 m. sausio 11 d. darbdaviui buvo pateikta informacija apie Profesinės sąjungos įregistravimą ir valdymo organus; 4) Profesinės sąjungos atstovų ir darbdavio susitikimai, dalyvaujant ir pareiškėjui, vyko 2018 m. sausio 12 d. ir 2018 m. balandžio 10 d.; 5) per 2018 m. įvyko 9 derybiniai posėdžiai, 2018 m. gruodžio 28 d. Profesinė sąjunga iškėlė reikalavimus kolektyviniam darbo ginčui dėl interesų (kolektyvinio darbo ginčo dėl intereso reikalavimai nagrinėti dviejuose posėdžiuose, nesutarimai fiksuoti protokoluose Nr. 1/2019 ir Nr. 2/2019; 6) 2019 m. vasario 12 d. Profesinė sąjunga pateikė reikalavimus kolektyviniam darbo ginčui dėl interesų nagrinėjimo abiejų ginčo šalių sudarytoje kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų komisijoje. Reikalavimų nagrinėjimas vyko 2019 m. vasario 28 d., 2019 m. kovo 14 d., 2019 m. kovo 27 d. ir 2019 m. gegužės 15 d. Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. gegužės 15 d. posėdžio protokolas Nr. 6/2019 nepasirašytas iki šiol, nes darbdavys vilkina kolektyvinės sutarties tvirtinimo procesą.

4. Pareiškėjas, siekdamas pagrįsti argumentus, kad Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, be kita ko, nurodė argumentus, jog Profesinė sąjunga du kartus į darbdavį kreipėsi dėl sumokėjimo derybinės komisijos nariams, tarp jų ir pareiškėjui, kurie derybose dalyvavo poilsio laiku (toks Profesinės sąjungos prašymas sukėlė didelį darbdavio nepasitenkinimą). Profesinė sąjunga kreipėsi į Bendrovės generalinį direktorių ir į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, nes sulaukė darbuotojų skundų, jog Bendrovės padalinių vadovai daro spaudimą Profesinės sąjungos nariams, ragina juos išstoti iš Profesinės sąjungos, pateikia išstojimo blankus, grasina patikrinimais ir teigia, jog neišstojus iš Profesinės sąjungos, darbuotojai bus atleidžiami, kaip ir planuojama atleisti pareiškėją. 2019 m. birželio 14 d. Profesinė sąjunga gavo iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 177 straipsnį.

5. Pareiškėjas paaiškino, kad kolektyvinės derybos buvo vilkinamos visą derybų laikotarpį, parengtas kolektyvinės sutarties projektas ir jo tvirtinimas buvo atidedamas be jokių motyvų, todėl Profesinė sąjunga planavo skelbti įspėjamąjį streiką. Siekiant trukdyti veikti teisėtai Profesinės sąjungos veiklai, pareiškėjo vertinimu, buvo inicijuotas jo, kaip Profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojo, atleidimas. Pareiškėjas, laikydamasis savo pozicijos dėl neteisėto priimto Sprendimo, akcentavo, kad nepadarė jokio darbo drausmės pažeidimo. Nurodė, kad atliekant 2019 m. balandžio 22 d. patikrinimą „D” pamainoje, kurio pagrindu priimtas Sprendimas, komisija nesilaikė nustatytos tvarkos, neprisistatė budėtojui-darbų organizatoriui G. K., neinformavo apie atliekamą patikrinimą, nesupažindino su vykdytais veiksmais ir rastais pažeidimais. Darbuotojai apie vykdytą patikrinimą sužinojo tik 2019 m. gegužės 6 d., kai gavo nurodymą pateikti paaiškinimus. Pareiškėjas taip pat akcentavo tai, kad pažeidimai fiksuoti ir kitiems darbuotojams, tačiau tik pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas taikyti drausminę atsakomybę – atleidimą iš darbo. Pažymėjo, kad Bendrovės generalinio direktoriaus 2019 m. gegužės 22 d. įsakymas Nr. 3K22 „Dėl iešmininko-vagonų“ tikrintojo V. N. atleidimo iš darbo“ yra priimtas nesilaikant Bendrovėje įtvirtintos tvarkos, t. y. be pareigybių suderinimo.

6. Pareiškėjas apibendrino skundo argumentus ir nurodė, kad darbdavys siekia atleisti jį iš Profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojo pareigų, nors nepadarė jokio darbo drausmės pažeidimo. Pareiškėjo vertinimu, jo atleidimas siejamas su aktyvia veikla Profesinėje sąjungoje, derantis dėl kolektyvinės sutarties, keliant darbdaviui klausimus dėl darbo sąlygų, kolektyvinio darbo ginčo organizavimo. Pareiškėjas pacitavo Lietuvos Respublikos darbo kodekso 168 straipsnio 3 dalį ir nurodė, kad šiuo atveju darbdavys siekia nutraukti darbo sutartį su pareiškėju dėl jo vykdomos atstovavimo veiklos, diskriminuojant kitų darbuotojų atžvilgiu dėl vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos.

7. Atsakovas VDI Kauno teritorinis skyrius pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8. Atsakovas nurodė, kad 2019 m. gegužės 23 d. VDI Kauno teritoriniame skyriuje buvo gautas Bendrovės generalinio direktoriaus A. M. prašymas duoti sutikimą nutraukti darbo sutartį su Profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoju, pareiškėju (toliau – ir Prašymas). Prašyme bei prašymo prieduose buvo pateikta informacija, kad darbo sutartis su pareiškėju nutraukiama Darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies pagrindu, t. y. už per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytą antrą tokį pat darbo pareigų pažeidimą.

9. Atsakovas pažymėjo, kad nagrinėjant Prašymą, buvo išanalizuoti ir įvertinti darbdavio, Profesinės sąjungos ir pareiškėjo pateikti duomenys, tačiau nenustatyta, jog darbo sutarties nutraukimas su pareiškėju yra kaip nors susijęs su jo naryste arba veikla Profesinėje sąjungoje. VDI Kauno teritorinis skyrius neturėjo teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo atleidimas yra susijęs su jo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla ar naryste Profesinėje sąjungoje, todėl priėmė Sprendimą.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrovė atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad VDI Kauno teritorinis skyrius išnagrinėjo gautą informaciją bei dokumentus, kuriuos pateikė Bendrovė, Profesinės sąjungos pirmininkė ir pareiškėjas, tačiau pareiškėjo atleidimui nenustatė jokių ribojimų. Atsižvelgiant į tai, pagrįstai priėmė Sprendimą.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad pareiškėjo, tiek kaip darbuotojo, tiek kaip Profesinės sąjungos renkamojo organo nario, teisės aktais taikomos garantijos Bendrovėje buvo užtikrintos, todėl jo deklaratyvūs argumentai dėl diskriminavimo, persekiojimo, Bendrovės tinkamo neatsiskaitymo, nepagrįsti. Teigė, kad pareiškėjo atleidimas iš darbo yra susijęs išimtinai su darbo santykiais ir darbuotojo atsakomybe, darbo funkcijų bei pareigų netinkamu vykdymu, atmestinu požiūriu į darbo saugą, jos užtikrinimą, dėl to galėjusia kilti žalos Bendrovei grėsme, o ne su pareiškėjo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla.

II. 13. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. liepos 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas taip pat priteisė iš pareiškėjo V. N. trečiojo suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 2 200 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Regionų apygardos administraciniame teisme.

14. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Teismas vadovavosi į bylą pateiktais duomenimis ir nustatė, kad dėl aplinkybių, jog pareiškėjas aktyviai dalyvavo Profesinės sąjungos veikloje, buvo įtrauktas į kolektyvinės sutarties derybinę grupę, kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų komisiją, byloje ginčo nėra. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus (protokolus, reikalavimus kolektyviniam ginčui, Profesinės sąjungos pirmininkės raštus ir kt.), padarė išvadą, kad nėra pagrindo išvadai, jog darbo sutarties nutraukimas buvo inicijuotas dėl pareiškėjo vykdomos veiklos Profesinėje sąjungoje.

16. Pirmosios instancijos teismas akcentavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4601-415/2019, kurioje konstatuota, jog vien tik tai, kad darbuotojas aktyviai dalyvauja profesinės sąjungos veikloje derinant kolektyvinę sutartį ir principingai pasisako kitais aktualiais darbuotojams klausimais, negali būti vertinama kaip pagrindas pripažinti, jog darbuotojui taikomas darbo santykių nutraukimas yra susijęs su jo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, jį diskriminuoja dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos ar narystės profesinėje sąjungoje.

17. Teismas įvertino pareiškėjo argumentus dėl neatsiskaitymo su derybinės komisijos nariais, derybose dalyvavusiais poilsio laiku, ir nurodė, kad nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas buvo diskriminuojamas ar persekiojamas.

18. Teismas įvertino pareiškėjo argumentus dėl Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate atlikto ikiteisminio tyrimo pagal Baudžiamojo kodekso 177 straipsnį dėl trukdymo profesinių sąjungų veiklai ir nustatė, kad V. N. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas. Pareiškėjo parodymuose užfiksuota, kad buvo stengiamasi su juo susidoroti ir taip atleisti iš darbo, tačiau pareiškėjas ikiteisminio tyrimo pareigūnui yra patvirtinęs, jog konkretaus spaudimo iš darbdavio, jog jis išstotų iš Profesinės sąjungos, nebuvo. Todėl teismas padarė išvadą, kad į bylą pateiktas kaltinimo aktas nepagrindžia šiai bylai reikšmingų aplinkybių, jog darbdavio tarnybinio patikrinimo veiksmai buvo inicijuoti dėl pareiškėjo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos. Liudytojos B. D. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad V. Č. visoms darbuotojoms pateikė V. N. pavyzdį, jog ji nustatė darbo drausmės pažeidimus, už kuriuos pareiškėjas bus atleidžiamas iš darbo, kaip nurodė teismas, nėra objektyvūs, patikimi duomenys, kurie patvirtintų darbdavio naudotas spaudimo priemones pareiškėjo tarnybinio pažeidimo užfiksavimo atveju dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė konkrečių darbdavio jo spaudimo, susidorojimo, persekiojimo, siejamų su aktyvia profesine veikla atvejų, o tik abstrakčiai tvirtino šių aplinkybių buvimą, todėl nėra pagrindo konstatuoti Bendrovės neteisėtą poveikį pareiškėjui dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje. Be to, kaip nurodė teismas, byloje nėra objektyvių duomenų, jog pareiškėjo tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas būtent dėl jo priklausymo Profesinei sąjungai. Teismas pažymėjo, kad trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teigė, kad kitų darbuotojų pažeidimai nebuvo pakartotiniai per metus, o pareiškėjas tokį pat tarnybinį pažeidimą per paskutinius dvylika mėnesių padarė antrą kartą.

19. Teismas nustatė, kad atsakovas, nagrinėdamas pateiktą Prašymą, iš esmės laikėsi Darbo kodekso 168 straipsnio 3 dalyje numatytos procedūros, informuodamas darbuotojų atstovaujamąjį organą ir patį pareiškėją apie pateiktą prašymą, pareiškėjui ir jo atstovams sudarydamas galimybę pateikti savo nuomonę ir įrodymus. Teismas įvertino, kad Sprendimas buvo priimtas atlikus objektyvų įrodymų tyrimą, įvertinus visas reikšmingas Sprendimo priėmimui aplinkybes ir padarius teisingą išvadą, todėl jo panaikinimui nėra teisinio pagrindo.

20. Teismas trečiojo suinteresuoto asmens naudai iš pareiškėjo priteisė 2 200 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Regionų apygardos administraciniame teisme.

III. 21. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

22. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-4601-415/2019 nurodė, jog pareiškėjui, nepateikus įrodymų, pagrindžiančių, kad jis būtų pateikęs tam tikrus pasiūlymus kolektyvinei sutarčiai sudaryti, jo atleidimas iš užimamų pareigų, kolektyvinės sutarties deryboms ir jos nesudarymui įtakos neturi. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad Bendrovės darbuotojų Profesinės sąjungos pirmininkė B. D. nedirba Bendrovėje, o pareiškėjas yra Profesinės sąjungos pavaduotojas, dirbantis Bendrovėje. Pareiškėjas akcentuoja, kad jis formulavo visus pasiūlymus kolektyvinėms deryboms ir kolektyviniam darbo ginčui dėl intereso, kuris baigėsi nesutarimu. Pareiškėjo atleidimas iš darbo turi tiesioginę įtaką kolektyvinėms deryboms ir kolektyviniam darbo ginčui dėl intereso, kurio pasekmė – galimas streikas.

23. Pareiškėjo vertinimu, nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad kitų duomenų, objektyviai patvirtinančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl jo atleidimo, susijusio su veikla Profesinėje sąjungoje, į bylą nepateikta. Pareiškėjas pateikia argumentus, susijusius su 2019 m. balandžio 14 d. pradėtu ikiteisminiu tyrimu ir baudžiamąja byla Nr. 1-398-737/2020. Paaiškina, kad teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje nustatyta, jog trečiojo suinteresuoto asmens administracijos atstovė V. Č. trukdė Profesinės sąjungos veiklai, grasino Profesinės sąjungos nariams atleidimu iš darbo, nurodant kaip pavyzdį pareiškėją. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo vertinimu, akivaizdu, kad pareiškėjas atleidžiamas iš darbo už jo aktyvią veiklą Profesinėje sąjungoje.

24. Pareiškėjas paaiškina, kad byloje nėra ginčo, jog V. Č., kuri baudžiamojoje byloje kaltinama trukdymu Profesinės sąjungos veiklai, nustatė tariamus pažeidimus, už kuriuos atleidžiamas pareiškėjas. Tuo tarpu B. D. parodymus ikiteisminio tyrimo metu (tai, kad buvo grasinama Profesinės sąjungos nariams atleidimu iš darbo, nurodant kaip pavyzdį pareiškėją) patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje apklausti liudytojai. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad B. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nėra patikimi ir objektyvūs.

25. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesustabdė bylos nagrinėjimo. Teigia, kad tuo atveju, jeigu baudžiamojoje byloje bus nustatytas faktas, jog buvo grasinta atleisti Profesinės sąjungos narius iš darbo taip, kaip pareiškėją, bus pažeistos jo teisės ir teisėti interesai, nepasiekti administracinio proceso tikslai. Pareiškėjas akcentuoja, kad nagrinėjamai administracinei bylai bus reikšmingos aplinkybės, nustatytos baudžiamojoje byloje.

26. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo faktinę aplinkybę, jog pareiškėjas padarė antrą tokį pat tarnybinį pažeidimą, nors pats teismas teigė, jog teismų praktikoje yra konstatuota, kad, nagrinėjant šio pobūdžio administracines bylas, nevertinamos tarnybinio pažeidimo aplinkybės. Be to, pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad jis nėra valstybės tarnautojas ir tarnybinio pažeidimo padaryti negalėjo.

27. Pareiškėjas, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-4601-415/2019, akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino materialinės teisės normas. Pareiškėjas, be kita ko, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. sausio 14 d. nutarimu ir Tarptautinės darbo organizacijos 135 konvencijos „Dėl darbuotojų atstovų gynimo ir jiems teikiamų galimybių įmonėje“, kurią 1994 m. birželio 23 d. ratifikavo Lietuvos Respublika, 1 straipsniu, įvertino, kad teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog atsakovas priėmė objektyvų Sprendimą.

28. Pareiškėjas akcentuoja, kad teismas nesivadovavo teismų praktika dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio tokio pobūdžio bylose. Nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4601-415/2019 ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas turėjo trečiojo suinteresuoto asmens patirtas atstovavimo išlaidas sumažinti iki 1 000 Eur.

29. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

30. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi teismų praktika, priėmė teisingą, motyvuotą ir pagrįstą sprendimą. Atsakovo vertinimu, apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas motyvais, kurie buvo pateikti skunde pirmosios instancijos teismui.

31. Atsakovas paaiškina, kad atsižvelgiant į tai, jog Prašymo nagrinėjimo metu Bendrovė pateikė darbo sutarties nutraukimo su pareiškėju motyvus bei įrodymus, nebuvo teisinio pagrindo pripažinti, jog pareiškėjo atleidimas yra susijęs su jo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla ar naryste Profesinėje sąjungoje. Be to, nėra teisinio pagrindo pripažinti ir to, kad Sprendimas neatitinka turinio ir / ar formos reikalavimų.

32. Teigia, kad ikiteisminis tyrimas lemiamos įtakos nagrinėjamai bylai neturėjo, nes kaltinimas Bendrovės administracijos darbuotojai dėl trukdymo užsiimti darbuotojų atstovavimo veikla yra pareikštas ne dėl trukdymo pareiškėjui. Surašytas kaltinamasis aktas nepagrindžia šiai bylai reikšmingų aplinkybių, kad darbdavio inicijuoti veiksmai dėl darbo pareigų pažeidimo būtų kaip nors susiję su pareiškėjo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla.

33. Nurodo, kad VDI teritorinio skyriaus vadovas, priimdamas sprendimą, privalo įvertinti tik tai, ar darbuotojo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla nėra tas veiksnys, kuris nulėmė darbdavio apsisprendimą tokį darbuotoją atleisti. Nagrinėjant tokio pobūdžio prašymus, VDI vertina ne visas aplinkybes, o tik tas, kurios yra reikšmingos vertinant, t. y. šiuo konkrečiu atveju, ar pareiškėjo atleidimas yra susijęs su jo, kaip darbuotojų atstovo, veikla. Vien tik tai, kad darbuotojas aktyviai dalyvauja Profesinės sąjungos veikloje, derinant kolektyvinę sutartį ir principingai pasisako kitais aktualiais darbuotojams klausimais, negali būti vertinama kaip pagrindas pripažinti, jog darbuotojo atžvilgiu taikomas darbo santykių nutraukimas yra susijęs su jo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, jį diskriminuoja dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos ar narystės profesinėje sąjungoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4601-415/2019).

34. Trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat prašo priteisti iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

35. Teigia, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, jog jo dalyvavimas Profesinės sąjungos veikloje nesuteikė teisės VDI Kauno teritoriniam skyriui duoti sutikimą nutraukti darbo sutartį, reiškia tai, kad darbdavys tuomet apskritai neturėtų teisės nutraukti darbo sutarties su profesinės sąjungos vadovybės nariu, pažeidusiu savo darbo pareigas.

36. Bendrovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai jas ištyręs, teisingai pritaikęs ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas bei remdamasis aktualia teismų praktika dėl Darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies aiškinimo bei taikymo, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą.

37. Pareiškėjas pateikė į bylą papildomus rašytinius paaiškinimus ir prašo: 1) prijungti prie bylos papildomus rašytinius paaiškinimus; 2) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti; 3) priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai bylinėjimosi išlaidas.

38. Pareiškėjas papildomuose paaiškinimuose nurodo argumentus, susijusius su tuo, kad 2020 m. rugsėjo 10 d. Kauno apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-398-737/2020 priėmė nuosprendį, kuriame konstatavo, jog trečiojo suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė V. Č., veikdama tyčia, trukdė Profesinės sąjungos teisėtai veiklai. 2021 m. balandžio 8 d. Kauno apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-36-393/2021 Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. rugsėjo 10 d. nuosprendį paliko nepakeistą. Baudžiamojoje byloje pasitvirtino faktai, kad trečiojo suinteresuoto asmens atstovė V. Č. grasino Profesinės sąjungos nariams atleidimu iš darbo, jei jie neišstos iš Profesinės sąjungos. Pareiškėjo vertinimu, tai įrodo, kad trečiojo suinteresuoto asmens tikslas yra ne nubausti pareiškėją už darbo pareigų pažeidimą, o atleisti pareiškėją iš darbo dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje, siekiant įbauginti darbuotojus nedalyvauti Profesinės sąjungos veikloje.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 39. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus 2019 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. SD-2-7744 pagrįstumo ir teisėtumo.

40. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą panaikinti minėtą atsakovo Sprendimą atmetė, sprendime konstatavęs, kad bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas, nagrinėdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. gegužės 23 d. prašymą duoti sutikimą nutraukti darbo sutartį su pareiškėju, iš esmės laikėsi DK 168 straipsnio 3 dalyje numatytos procedūros, Sprendimas buvo priimtas, atlikus objektyvų įrodymų vertinimą ir padarius teisingą išvadą, todėl jo panaikinimui nėra teisinio pagrindo.

41. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kurį argumentuoja tuo, kad teismas netinkamai aiškino materialinės teisės normas, padarė nepagrįstą išvadą, jog byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas buvo atleistas būtent dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos, nepagrįstai nestabdė V. Č. baudžiamosios bylos Nr. 1-398-737/2020, kol bus priimtas ir įsiteisės nuosprendis.

42. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

43. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius 2019 m. gegužės 22 d. kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyrių su prašymu suteikti sutikimą nutraukti darbo sutartį su iešmininku – vagonų tikrintoju V. N., kuris yra bendrovės darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkės pavaduotojas. Prašymas grindžiamas DK 58 straipsnio 2 dalimi, nurodant, kad prašoma leidimo darbuotoją atleisti už per paskutinius dvylika mėnesių padarytą antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą. Pridėti atitinkami dokumentai, kuriuose nurodyti darbuotojo atleidimo motyvai: 2019 m. gegužės 22 d. įsakymas „Dėl iešmininko – vagonų tikrintojo V. N. atleidimo iš darbo“; 2019 m. gegužės 6 d. nurodymas paaiškinti; 2019 m. gegužės 11 d. paaiškinimas dėl tarnybinio pranešimo; 2019 m. gegužės 16 d. pakartotinis nurodymas paaiškinti; 2019 m. gegužės 17 d. raštas „Dėl pakartotinio paaiškinimo”; 2018 m. rugsėjo 5 d. įsakymas „Dėl pareigų pažeidimo” Nr. 64K§1).

44. Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinis skyrius, atsižvelgęs į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė duomenis, jog darbo sutarties su darbuotoju V. N. nutraukimas nėra susijęs su darbuotojo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, 2019 m. birželio 20 d. priėmė sprendimą duoti sutikimą nutraukti darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju V. N. bendrovės direktoriaus prašyme nurodytais pagrindais. Šiame Sprendime nurodyta, kad Bendrovės prašyme bei prašymo prieduose pateikiama informacija, jog darbo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju V. N. nutraukiama Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies pagrindu, t. y. už per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytą antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą.

45. Darbo kodekso 168 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, ir šešis mėnesius po jų kadencijos pabaigos negali būti atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva ar darbdavio valia ir jų būtinosios darbo sutarties sąlygos negali būti pablogintos, palyginti su ankstesnėmis jų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis ar palyginti su kitų tos pačios kategorijos darbuotojų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis, be Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įgalioto Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kuriam priklausančioje teritorijoje yra darbdavio darbovietė, vadovo sutikimo. Darbdavio motyvuotą prašymą suteikti sutikimą nutraukti darbo sutartį ar pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovas turi išnagrinėti ir darbdaviui pateikti atsakymą per dvidešimt darbo dienų nuo pareiškimo gavimo dienos. Darbuotojai ar jų atstovai savo iniciatyva arba Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovo prašymu turi teisę pateikti savo nuomonę. Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovas suteikia sutikimą nutraukti darbo sutartį ar pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, jeigu darbdavys pateikia duomenis apie tai, kad darbo sutarties nutraukimas ar būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimas nėra susijęs su darbuotojo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, darbuotojo nediskriminuoja dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos ar narystės profesinėje sąjungoje. Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovas, gavęs darbdavio motyvuotą prašymą, apie tai informuoja darbuotojų atstovaujamąjį organą ir patį darbuotoją, dėl kurio pateiktas prašymas, ir nustato ne trumpesnį kaip penkių darbo dienų terminą darbuotojų atstovų ir paties darbuotojo nuomonei pateikti. Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovo sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Darbo sutartis su darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiais asmenimis negali būti nutraukta tol, kol vyksta darbo ginčas.

46. Apeliantas, nesutikdamas su atsakovo sprendimu ir pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais, akcentuoja baudžiamąją bylą Nr. 1-398-737/2020, kurioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracijos darbuotoja V. Č. kaltinama trukdymu profesinės sąjungos veiklai, yra nustačiusi tariamus pareiškėjo padarytus pažeidimus, už kuriuos jis atleidžiamas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nestabdė administracinės bylos iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla. Pareiškėjo vertinimu, baudžiamojoje byloje pasitvirtinus faktui, kad trečiojo suinteresuoto asmens atstovė V. Č. grasino profesinės sąjungos nariams atleidimu iš darbo nurodant kaip pavyzdį pareiškėją V. N., būtų įrodymas administracinėje byloje, jog bendrovės tikslas yra ne nubausti pareiškėją už darbo pareigų nevykdymą, o atleisti jį iš darbo dėl veiklos profesinėje sąjungoje, kas ir yra šios administracinės bylos nagrinėjimo objektas.

47. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2020 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu V. Č. pripažino kalta padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 177 straipsnyje už tai, kad būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ Logistikos tarnybos vadove trukdė bendrovės darbuotojų profesinės sąjungos teisėtai veiklai, t. y. 2019 m. gegužės mėnesį, tiksliai ikiteisminiu tyrimu nenustatytu laiku, darbo kabinete ragino „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų profesinės sąjungos narę N. K. išstoti iš minėtos profesinės sąjungos, grasindama jai atlikti kratas popieriuose ir atleisti iš darbo, jei ši neišstos iš profesinės sąjungos. Kauno apygardos teismas 2021 m. balandžio 8 d. nutartimi apylinkės teismo nuosprendį paliko nepakeistą, atmesdamas V. Č. apeliacinį skundą. Nutartyje Kauno apygardos teismas, be kita ko, sutiko su apylinkės teismo išvada, kad V. Č. tiek tiesioginės, tiek netiesioginės užuominos pavaldiems darbuotojams apie atleidimą iš darbo, kurias N. K. suprato kaip grėsmę jos darbo vietos išsaugojimui, vertintinos kaip realus grasinimas, t. y. neteisėtas poveikis darbuotojui, siekiant palenkti jos valią dėl narystės profesinėje sąjungoje. Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad V. Č. kaltinimas pareikštas (ir ji nuteista) dėl jos trukdymo užsiimti profesine veikla profesinės sąjungos narei N. K., bet ne pareiškėjui. Nei Kauno apylinkės teismo nuosprendyje, nei Kauno apygardos teismo nutartyje nėra konstatuotas faktas, kad V. Č. grasino profesinės sąjungos nariams atleidimu iš darbo, kaip pavyzdį nurodydama V. N. už jo veiklą profesinėje sąjungoje.

48. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nukreipia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4601-415/2019, teigdamas, kad teismas joje nurodė, jog pareiškėjui, nepateikus įrodymų, pagrindžiančių, kad jis būtų pateikęs tam tikrus pasiūlymus kolektyvinei sutarčiai sudaryti, jo atleidimas iš užimamų pareigų, kolektyvinės sutarties deryboms ir jos nesudarymui įtakos neturi. Nagrinėjamoje byloje būtent pareiškėjas yra profesinės sąjungos pavaduotojas, dirbantis Bendrovėje, jis formulavo visus pasiūlymus kolektyvinėms deryboms ir kolektyviniam darbo ginčui dėl intereso, kuris baigėsi nesutarimu, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neišnagrinėjo, nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Atsakydama į šiuos apelianto teiginius, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-4601-415/2019, nes faktinės bylos aplinkybės nėra analogiškos. Pažymėtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Be to, apelianto teiginiai, kad būtent jis teikė visus pasiūlymus kolektyvinei sutarčiai, dėl kurios nebuvo susitarta, yra deklaratyvaus pobūdžio. Iš paties pareiškėjo pateiktų dokumentų matyti, kad reikalavimai kolektyviniam darbo ginčui dėl interesų pasirašyti (duomenys neskelbtini) darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkės B. D., o ne pareiškėjo.

49. Atkreiptinas dėmesys į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartį (administracinė byla Nr. eA-4449-525/2020), kurioje pažymėta, kad vien faktas, jog pareiškėjas buvo aktyvus profesinėje sąjungoje bei teiginiai apie esantį ginčą dėl profesinės sąjungos ir atstovų diskriminavimo, tiksliai nepagrindžiant būtent pareiškėjo diskriminavimo fakto, apie pareiškėjo reiškiamas pretenzijas darbdaviui, nesudaro pagrindo spręsti, kad būtent ši pareiškėjo veikla, o ne darbdavio nurodytos priežastys, galėjo nulemti pareiškėjo atleidimą.

50. Valstybinės darbo inspekcijos teritorinis skyrius, priimdamas Sprendimą dėl sutikimo nutraukti darbo sutartį suteikimo, vertina tik tai, ar darbo sutarties nutraukimas nėra susijęs su darbuotojo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, darbuotojo nediskriminuoja dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos ar narystės profesinėje sąjungoje. Šiuo atveju darbdavys, kreipdamasis į atsakovą, tai pagrindė nurodydamas priežastis, nulėmusias darbo sutarties su pareiškėju nutraukimo iniciatyvą, kartu su prašymu suteikti sutikimą nutraukti darbo sutartį pateikdamas atitinkamus dokumentus (žr. nutarties 43 p.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą duoti sutikimą nutraukti darbo sutartį su pareiškėju, atsakovas iš esmės laikėsi Darbo kodekso 168 straipsnio 3 dalyje nustatytos procedūros, informuodamas darbuotojų atstovaujamąjį organą ir patį pareiškėją apie pateiktą prašymą, sudarydamas galimybę pateikti jiems savo nuomonę bei įrodymus.

51. Teisėjų kolegija nevertina pareiškėjo argumentų dėl jo atleidimo aplinkybių, kurios peržengia atsakovo kompetencijos ribas, ir kurios yra nagrinėjimo dalykas sprendžiant darbo ginčą bendrosios kompetencijos teismuose.

52. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą surinktų įrodymų visumos vertinimo ir teisės normų taikymo aspektais, daro išvadą, kad atsakovas turėjo pagrindą priimti ginčijamą Sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismas, teisingai taikydamas materialinės teisės normas, pagrįstai konstatavo nesant teisinio pagrindo jį panaikinti. Pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

53. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš pareiškėjo trečiojo suinteresuoto asmens naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas, nesivadovavo teismų praktika dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio tokio pobūdžio bylose. Pareiškėjas pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas trečiojo suinteresuoto asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas turėjo sumažinti iki 1 000 Eur, nes teismas pripažino, jog byla nėra sudėtinga, o trečiasis suinteresuotas asmuo savo iniciatyva teikė papildomus rašytinius paaiškinimus.

54. Teisėjų kolegija pažymi, kad trečiasis suinteresuotas asmuo papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog, pasibaigus terminui atsiliepimui į pareiškėjo skundą pateikti, 2019 m. lapkričio 11 d. iš Profesinės sąjungos gavo prašymą panaikinti Bendrovės įsakymą dėl pareiškėjo atleidimo. Taip pat, pasibaigus terminui atsiliepimui pateikti, gavo VDI Kauno teritorinio skyriaus atsiliepimą į skundą. Taigi, trečiasis suinteresuotas asmuo, susipažinęs su minėtais dokumentais, pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, taip įgyvendindamas ABTĮ 52 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas proceso šalių teises. Pažymėtina, kad trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimuose nurodytos aplinkybės nėra tapačios išdėstytoms atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui.

55. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad prašoma priteisti trečiojo suinteresuoto asmens suma (iš viso 4 480,88 Eur) viršija rekomendacijose numatytus maksimalius galimus priteisti už advokato teikiamas teisines paslaugas dydžius. Teismas nurodė, jog trečiajam suinteresuotajam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) numatytus maksimalius galimus priteisti už advokato teikiamas teisines paslaugas dydžius priteistina suma sudarytų 3 292,28 Eur. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad byla nėra priskiriama sudėtingų bylų kategorijai, dėl tokio pobūdžio ginčų yra suformuota teismų praktika, įvertinusi trečiojo suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo suteiktų paslaugų pobūdį, apimtį ir darbo laiko sąnaudas, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, priėjo prie pagrįstos išvados, jog pagrįsta bylinėjimosi išlaidų suma šioje byloje sudaro 2 200 Eur, o ją viršijančios patirtos išlaidos nepripažintinos būtinomis ir pagrįstomis, todėl nepriteistinos.

56. Nagrinėjamoje byloje trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 2 591,82 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Patirtas 2 591,82 Eur bylinėjimosi išlaidas patvirtina byloje pateikta pažyma, kurioje yra advokatų kontoros vyr. finansininkės patvirtinimas, jog už suteiktas teisines paslaugas klientas UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra visiškai atsiskaitęs.

57. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1, 3 ir 5 dalys nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

58. Nagrinėjamoje byloje trečiasis suinteresuotas asmuo nepalaikė pareiškėjo apeliacinio skundo, teismo baigiamuoju procesiniu sprendimu trečiojo suinteresuoto asmens teisės apginamos, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų priteisimą. Prašoma bylinėjimosi išlaidų suma 2 591,82 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalią ribą, t. y. 1 891,24 Eur (1 454,8 x 1,3), todėl turi būti mažinama. Atsiliepime į apeliacinį skundą nenagrinėta naujų, sudėtingų teisės klausimų, aptariamam procesiniam dokumentui parengti laiko ir darbo sąnaudų reikėjo mažiau, negu rengiant atsiliepimą į skundą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija priteisia iš pareiškėjo V. N. trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (Rekomendacijų 2 p., ABTĮ 40 str. 1 d., 3 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. N. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ iš pareiškėjo V. N. 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ramutė Ruškytė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė