d0d4f4b3-5f41-4656-9761-a5d3eacee5e7 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. sausio 26 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Kazio KailiÅ«no, Donato Å erno ir Viginto ViÅ¡inskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto uždarosios akcinės bendrovės „Kėdainių vandenys“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Kėdainių vandenys“ ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos Respublikos finansų ministerijai dėl sprendimo iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ ne ginčo tvarka panaikinimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Ieškovas UAB „Kėdainių vandenys“ nurodė, kad 1995 m. lapkričio 2 d. Kėdainių rajono savivaldybė ir JAV įmonė „FM international“ sudarė sutartį, kuria įmonė įsipareigojo pastatyti geležies pašalinimo iš geriamojo vandens stotį, o savivaldybė – sumokėti 1 181 000 USD. Pagal sutartį iš pradžių turėjo būti sumokėta 236 200 USD dydžio įmoka, o likusi kainos dalis – 944 800 USD – turėjo būti sumokėta per 7 metus po stoties užbaigimo, mokant 3,5 proc. dydžio metines palūkanas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1996 m. birželio 26 d. nutarimu suteikė įmonei „FM international“ valstybės garantijÄ dėl 7 metams teikiamos 944 800 USD dydžio paskolos nurodytai vandens stočiai įrengti, o Finansų ministerija, vykdydama šį nutarimÄ , 1996 m. rugpjūčio 1 d. iÅ¡davė įmonei garantinį raÅ¡tÄ . 1997 m. sausio 8 d. susitarimu Kėdainių rajono savivaldybė savo įsipareigojimus pagal aptariamÄ sutartį perdavė UAB „Kėdainių vandenys“. IeÅ¡kovo teigimu, pagal sutartį buvo atlikta darbų ir pateikta įrangos už 628 943 USD, o sumokėta – 631 238,59 USD.

Daugiau jokių darbų įmonė „FM international“ neatliko (vėliau paaiÅ¡kėjo, kad įmonė buvo likviduota), stoties statybÄ savo jėgomis ir lėšomis baigė ieÅ¡kovas. IeÅ¡kovo nuomone, Finansų ministerija, neįvertinusi, kad įmonė „FM international“ neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, kurių vertė siekia 552 057 USD, nepagrįstai apmokėjo visÄ valstybės garantuotÄ sumÄ JAV bankui „Export-Import Bank“ bei 2009 m. liepos 29 d. priėmė neteisėtÄ sprendimÄ dėl 648 552,38 USD iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ ieÅ¡kovo ne ginčo tvarka.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo 10 straipsnio 2 dalį, jeigu skolininkas, už kurio įsipareigojimų įvykdymÄ garantuoja valstybė, nevykdo sutartinių įsipareigojimų ir dėl to valstybei, kaip garantui, tenka juos įvykdyti, Finansų ministerija įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į tokį skolininkÄ , tačiau Å¡ioje situacijoje ieÅ¡kovas neturėjo pareigos mokėti įmonei „FM international“, nes pastaroji, minėta, savo įsipareigojimus įvykdė tik iÅ¡ dalies.

Be to, į šį sprendimÄ buvo visiÅ¡kai nepagrįstai įtraukta 194 933,77 USD suma, nes ji jau buvo įtraukta į analogiÅ¡kÄ Finansų ministerijos 2000 m. lapkričio 23 d. sprendimÄ . IeÅ¡kovas, remdamasis iÅ¡dėstytu, prašė panaikinti Finansų ministerijos 2009 m. liepos 29 d. sprendimÄ . Aptartas ieÅ¡kovo reikalavimas buvo pareikÅ¡tas Vilniaus apygardos administraciniam teisme, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi, atsižvelgdamas į Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2011 m. birželio 6 d. nutartį, ieÅ¡kovui palankų Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 21 d. sprendimÄ panaikino ir bylÄ perdavė nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 21 d. nutartimi nustatė ieÅ¡kovui terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumui paÅ¡alinti – primokėti 20 336 Lt dydžio trÅ«kstamÄ Å¾yminį mokestį. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo reikalavimas panaikinti Finansų ministerijos 2009 m. liepos 29 d. sprendimÄ dėl 648 552,38 USD iÅ¡ieÅ¡kojimo yra turtinio pobÅ«džio, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ turi bÅ«ti apmokestintas 20 436 Lt dydžio žyminiu mokesčiu.

Kadangi ieÅ¡kovas yra sumokėjęs 100 Lt žyminio mokesčio, jis turėtų sumokėti likusiÄ mokesčio dalį – 20 336 Lt. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Apeliantas UAB „Kėdainių vandenys“ praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.Atskirajame skunde teigiama, kad, prieÅ¡ingai nei sprendė teismas, ginčas, nors tam tikra prasme ir yra susijęs su turtu, yra neturtinio pobÅ«džio, nes ieÅ¡kiniu nepraÅ¡oma priteisti turto: tiek patenkinus, tiek atmetus ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovas nepraturėtų ir nesutaupytų.

Apeliantas detalizuoja, kad ieÅ¡kinys grindžiamas tuo, jog Valstybės skolos įstatymas nesuteikė atsakovui teisės ne ginčo tvarka iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ apelianto 552 057 USD dydžio negautÄ paskolos dalį, ir juo kol kas yra ginčijamas tik vieÅ¡ojo administravimo aktas, priimtas pažeidžiant procedÅ«rines teisės normas, t. y. atsakovui neiÅ¡siaiÅ¡kinus, ar apeliantui iÅ¡ tikrųjų kilo pareiga sumokėti pagal prievolę, užtikrintÄ valstybės garantija. IeÅ¡kinyje kol kas nėra keliami jokie turtinio pobÅ«džio klausimai.

Panaikinus ginčijamÄ Finansų ministerijos sprendimÄ , apeliantas neįgys jokios turtinės naudos, kadangi toks sprendimas neužkirs atsakovui kelio kreiptis į teismÄ dėl jo sprendime nurodytos sumos priteisimo iÅ¡ apelianto. Be to, priėmus ieÅ¡kovui palankų sprendimÄ , nebÅ«tų taikoma restitucija ir atsakovas nepatirtų jokių finansinių netekimų. Apelianto įsitikinimu, teismo nutartis yra neteisėta ir dėl to, kad nebuvo įvertinta, jog ieÅ¡kiniu ginčijamas individualus administracinis aktas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. birželio 30 d. nutarime konstatavo, kad Finansų ministerijos sprendimai dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko ne ginčo tvarka gali bÅ«ti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Ir nors pagal Å¡ioje byloje priimtÄ Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti nutartį Å¡iame ginče taikoma absorbcijos taisyklė ir byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme, ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti apmokestinamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ (normos redakcija, galiojusi iki 2011 m. spalio 11 d.).

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties įpareigoti apeliantÄ sumokėtÄ proporcinį žyminį mokestį už pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Apeliacinė byla nagrinėjama remiantis iki 2011 m. spalio 1 d. galiojusia CPK redakcija.Žyminis mokestis, kaip bylinėjimosi iÅ¡laidų rÅ«Å¡is, savo prigimtimi yra atlyginimas valstybei už jos institucijos vykdomÄ veiklÄ â€“ teismo darbÄ vykdant teisingumÄ konkrečioje byloje.

Tam tikro dydžio žyminiu mokesčiu apmokamas kiekvienas ieÅ¡kinys (pradinis ar prieÅ¡ieÅ¡kinis), pareiÅ¡kimas dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiÅ¡kusio savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ dėl ginčo dalyko, pareiÅ¡kimas jau pradėtoje byloje, pareiÅ¡kimas ypatingosios teisenos bylose (CPK 80 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ turtiniai (įkainojamieji) ieÅ¡kiniai apmokestinami proporciniu žyminiu mokesčiu, kurio dydis nustatomas procentine iÅ¡raiÅ¡ka nuo ieÅ¡kinio ar kitokio reikalavimo sumos.

Teismas, siekdamas nustatyti reiÅ¡kiamo reikalavimo pobÅ«dį, turi įvertinti pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pagrindÄ , dalykÄ , o šį klausimÄ galima teisingai iÅ¡spręsti tik nustačius pareikÅ¡to ieÅ¡kinio rūšį ir teisines pasekmes, kurios atsiranda jo patenkinimo ar atmetimo atveju. Kolegijos vertinimu, nors apeliantas ir teigia, kad pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys yra susijęs tik su ginčijamo Finansų ministerijos sprendimo vertinimu vieÅ¡ojo administravimo aspektu (nustatymu, ar sprendimas priimtas nepažeidžiant procedÅ«rinių teisės normų), su tokiu argumentu negalima sutikti.

Dar Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2011 m. birželio 6 d. nutartyje buvo nurodyta, kad pagrindas Å¡ioje byloje ginčijamam Finansų ministerijos sprendimui priimti buvo tarp apelianto, užsienio įmonės bei bankų atsiradę civiliniai teisiniai santykiai bei Lietuvos valstybės garantija už apelianto prievolių įvykdymÄ . Suteikdama garantijÄ , valstybė veikė ne kaip vieÅ¡osios teisės subjektas, bet kaip civilinių santykių dalyvis (garantas).

Å alių pozicijos byloje taip pat yra grindžiamos civiliniais, o ne administraciniais teisiniais pagrindais. Ä®vykdžiusi garantijÄ užsienio asmenims, valstybė laiko, kad ji įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į apeliantÄ , tačiau pastarasis Å¡iÄ teisę neigia, teigdamas, jog turi atsikirtimų prieÅ¡ pradinį kreditorių, o garantas, neatsižvelgęs į juos, be pagrindo įvykdė savo įsipareigojimus. Specialiosios teisėjų kolegijos teigimu, nurodytos aplinkybės liudija, kad aptariamas ginčas yra platesnio pobÅ«džio, t. y. apima reikÅ¡mingus civilinius teisinius aspektus ir nėra susijęs vien tik su skundžiamo Finansų ministerijos sprendimo vertinimu grynai vieÅ¡ojo administravimo požiÅ«riu.

Taigi, kolegijos nuomone, esminis ginčas Å¡ioje byloje yra dėl garanto (valstybės) atgręžtinio reikalavimo teisės į apeliantÄ egzistavimo.Kolegija nesutinka su skundo argumentu, kad galutinis sprendimas Å¡ioje byloje neįtakotų ginčo Å¡alių turtinių interesų. PrieÅ¡ingai, tenkinus ieÅ¡kinį, bÅ«tų pripažinta, kad valstybė, kaip garantas, neturi atgręžtinio reikalavimo teisės (nesvarbu, Å¡i teisė bÅ«tų įgyvendinama neginčo ar ginčo tvarka), o apeliantas iÅ¡vengtų pareigos mokėti jai 648 552,38 USD.

Tuo tarpu atmetus ieÅ¡kinį, tokia apelianto turtinė pareiga bÅ«tų patvirtinta teismo sprendimu ir privalėtų bÅ«ti vykdoma. Taigi Å¡alių turtinis interesas (naudos gavimas ar praradimas) yra akivaizdus ir iÅ¡reikÅ¡tas aiÅ¡kiu dydžiu – 648 552,38 USD suma, todėl pareikÅ¡tas yra apmokestintinas proporciniu žyminiu mokesčiu. Vien tai, kad, apelianto nuomone, tenkinus ieÅ¡kinį, valstybė vis tiek galbÅ«t galėtų jam pareikÅ¡ti analogiÅ¡kÄ reikalavimÄ kokiu kitu teisiniu pagrindu, neatleidžia apelianto nuo pareigos mokėti proporcinį žyminį mokestį bÅ«tent Å¡ioje civilinėje byloje.Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ginčo pobÅ«dį ir mokėtino žyminio mokesčio dydį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

Apeliantui nustatytinas naujas terminas žyminiam mokesčio sumokėti. IÅ¡ Å¡io mokesčio iÅ¡skaičiuotina 31,30 Lt suma, apelianto sumokėta už ieÅ¡kinį paduodant atskirÄ jį skundÄ (T. 2, b. l. 198). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Nustatyti ieÅ¡kovui uždarajai akcinei bendrovei „Kėdainių vandenys“ terminÄ iki 2012 m. vasario 10 d. sumokėti 20 304,70 Lt (dvideÅ¡imties tÅ«kstančių trijų Å¡imtų keturių litų ir 70 ct) dydžio žyminį mokestį ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius dokumentus.

TeisėjaiKazys Kailiūnas Donatas Šernas Vigintas Višinskis