d0d4dc60-c2b6-46bb-9fca-31b015792457 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

AdmAdministracinė byla Nr. I-5144-821/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03034-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 2.2; 2.3; 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 22 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui I. P. (I. P.),vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo I. P. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas I. P. (I. P.) su skundu (I tomo b. l. 1–2) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.Skunde paaiÅ¡kina, kad nuo 2013 m. rugsėjo 8 d. LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas kamerose Nr. 399, 400, 405, 162 ir 199, kurių plotas apie 8 kv. m, kartu su 7, 9, 12 kitų asmenų, t. y. neužtikrintas minimalus gyvenamasis plotas vienam asmeniui.Nurodo, kad kamerose buvo drėgna (sienos pelijo), nebuvo ventiliacijos, atskiro tualeto, teko atlikti gamtinius reikalus kitų akivaizdoje, užuosti nemalonius kvapus.

Todėl patyrė didelį diskomfortÄ ir gėdÄ . Be to, kamerų natÅ«ralus apÅ¡vietimas nepakankamas, į duÅ¡Ä vesdavo tik kartÄ per savaitę ir tik 15 min., nesudarytos sÄ lygos drabužiams plauti ir džiovinti. Dėl to patyrė didžiulį dvasinį sukrėtimÄ , emocinį Å¡okÄ , garbės ir orumo pažeminimÄ .Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ , taip pat praÅ¡o taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Atsiliepime į skundÄ (I tomo b. l. 7–21) paaiÅ¡kina, kad nuo 2013-10-03 iki 2014-04-03 pareiÅ¡kėjas buvo laikomas Kybartų pataisos namuose. Pateikė informacijÄ apie pareiÅ¡kėjo laikymÄ LukiÅ¡kių TI-K nuo 2014-04-03 (laikotarpius, kamerų plotus, laikomų asmenų skaičių), pažymėdamas, kad stengiasi, kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydamas galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.Nurodo, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, kur yra nurodyta, kad suimtieji ir nuteistieji uždaromi kamerose laikantis Å¡ių izoliavimo reikalavimų ir atsižvelgiant į jų amžių, sveikatos bÅ«klę ir kitas asmenines savybes, todėl kai kurios kameros galėjo bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekė teisės aktuose nustatytas normas.Pažymi, kad priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 (toliau – ir Taisyklės), nėra nustatyta, kad kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Priešingu atveju, pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų nuolatinės elgesio kontrolės jų buvimo vietose.Dėl ventiliacijos nurodo, kad pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 p., Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 p. gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

LukiÅ¡kių TI-K langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus. Pabrėžia, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Kamerose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas atitinka normas. LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 min. suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e ir tai teisės aktų reikalavimų nepažeidžia.

Be to, yra sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius. KartÄ per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai, galima įsigyti mokamÄ virÅ¡utinių drabužių skalbimo paslaugÄ arba kreiptis į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ dėl galimybės nemokamai iÅ¡skalbti virÅ¡utinius drabužius. Drabužiai ir patalynė iÅ¡ skalbyklos grÄ Å¾inami sausi.PareiÅ¡kėjo reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ laiko nepagrįstų ir vertina kaip nesÄ Å¾iningÄ norÄ pasipelnyti valstybės sÄ skaita.

Atkreipia dėmesį į tai, kad LukiÅ¡kių TI-K nėra įregistruota pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymų ar skundų dėl laikymo sÄ lygų įstaigoje.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skundÄ ir prašė jį tenkinti.Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Teismas k o n s t a t u o j a : Byloje ginčas kilo dėl 3 000 Eur neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K, atlyginimo, laikotarpiu nuo 2013-09-08 iki skundo pateikimo teismui dienos (2017-09-04) (toliau – ir ginčo laikotarpis).

LukiÅ¡kių TI-K su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Dėl ieÅ¡kinio senaties Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ yra konstatuota, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., LVAT 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A671–575/2015 ir kt.).IeÅ¡kinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimÄ , jeigu per šį laiko tarpÄ suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu apginti pažeistÄ teisę.

CK 1.131 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimÄ teismine tvarka. Dėl to, tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senatį, tik teismui iÅ¡sprendus šį klausimÄ ir nustačius, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieÅ¡kinio reikalavimai nagrinėjami iÅ¡ esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 str. 2 d.).

Pažymėtina, kad klausimÄ , ar ieÅ¡kinio senatis gali bÅ«ti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (žr., pvz., LVAT 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A52–858/2015).Å ioje byloje svarbu ir tai, kad reikalavimams dėl žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, atlyginimo taikomas CK 1.125 str. 8 d. nustatytas sutrumpintas 3 m. ieÅ¡kinio senaties terminas. Tai reiÅ¡kia, kad asmuo, kuris mano, jog jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti ir jis patyrė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos, per 3 m. terminÄ gali apginti savo pažeistas teises, pareikÅ¡damas reikalavimÄ teisme (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261–1798/2013).CK 1.127 str. 1 d.

įtvirtinta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo ne pažeidimo dienÄ , o vėliau, teismas turi įvertinti, ar Å¡is apie savo pažeistÄ teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiÅ¡koje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rÅ«pestingai savo teisėmis besinaudojantis asmuo.Teismas, iÅ¡analizavęs bylos medžiagÄ , sprendžia, kad yra akivaizdu, jog pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus žinojo arba turėjo žinoti bei suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, kadangi pareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog dėl kalinimo, neatitinkančio teisės normų reikalavimų, jis patyrė didelį dvasinį sukrėtimÄ , emocinį Å¡okÄ , papildomÄ diskomfortÄ ir gėdÄ , garbės ir orumo pažeminimÄ .Nustatyta (II tomo b. l. 64–75), kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu, kuris patenka į pareiÅ¡kėjo skunde nurodytÄ intervalÄ , LukiÅ¡kių TI-K buvo laikytas nuo 2014-04-03 iki 2017-06-12, bet skundÄ teismui iÅ¡siuntė tik 2017 m. rugsėjo 4 d. (I tomo b. l. 4), o prieÅ¡ tai nesikreipė į jokias institucijas dėl pažeidžiamų teisių, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog jo nurodomų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimÄ jo teisių pažeidimÄ ir patirtÄ neturtinę žalÄ , teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas visÄ ginčo laikotarpį žinojo apie patirtÄ neturtinę žalÄ , todėl jis praleido senaties terminÄ reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo laikotarpiu iki 2014-09-04.

Dėl minimalaus ploto vienam asmeniui kamerose Iš nagrinėjamos bylos medžiagos (II tomo b. l. 64–75) nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2014-09-05 iki 2017-09-04 Lukiškių TI-K, kai 2017-05-10 atvyko, buvo laikomas kameroje Nr. 106, kurios plotas 7,38 kv. m (1–2 asmenys kameroje). Šioje kameroje vienas pareiškėjas taip pat buvo laikomas ir 2016-02-02. Nuo 2014-09-05 iki 2014-09-10 bei nuo 2017-06-10 iki 2017-06-12 (laikomų asmenų skaičius kito nuo 1 iki 8) laikytas kameroje Nr. 399, kurios plotas 31,61 kv. m.

Kameroje Nr. 400, kurios plotas 40,40 kv. m laikytas nuo 2017-05-06 iki 2017-05-08 (laikytų asmenų skaičius kito nuo 1 iki 10). Nuo 2017-04-21 iki 2017-04-23 buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 120, kurios plotas 7,38 kv. m (1–2 asmenys kameroje). 2017-05-05 atvyko ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 108, jos plotas 7,38 kv. m (1 asmuo kameroje). 2014-11-06 ir 2017-04-21 buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 107, plotas 7,38 kv. m (1–2 asmenys kameroje), tÄ pačiÄ dienÄ perkeltas į kamerÄ Nr. 275, kurios plotas 7,85 kv. m ir kurioje buvo iki 2014-11-10 (asmenų skaičius kito nuo 2 iki 4).

Ä® Å¡iÄ kamerÄ buvo uždarytas ir 2014-12-17 bei laikotarpiu nuo 2017-04-24 iki 2017-04-28 (1–2 asmenys). 2014-11-11 ir 2017-05-11 perkeltas į kamerÄ Nr. 264, kurios plotas 7,80 kv. m (2 asmenys kameroje). 2014-11-19 ir 2017-01-25 buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 122, plotas 7,38 kv. m (1–3 asmenys kameroje), 2014-11-20 perkeltas į kamerÄ Nr. 199, plotas 7,94 kv. m, kurioje laikytas iki 2014-12-09 (laikytų asmenų skaičius kito nuo 2 iki 3). Nuo 2014-12-10 iki 2014-12-12 perkeltas į kamerÄ Nr. 162, plotas 7,94 kv. m (2–3 asmenys kameroje).

Nuo 2014-12-18 iki 2014-12-28 perkeltas į kamerÄ Nr. 258, plotas 34,71 kv. m (4–7 asmenys). Nuo 2014-12-29 iki 2015-01-05 laikytas kameroje Nr. 340, kurios plotas 8,17 kv. m (1–3 asmenys). Kameroje Nr. 281 (plotas 7,87 kv.

m) laikytas nuo 2015-01-06 iki 2015-01-11 (2–3 asmenys). 2015-01-12 perkeltas į kamerÄ Nr. 325, plotas 7,64 kv. m, joje laikytas iki 2015-01-14. 2015-01-21 atvyko ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 113, plotas 6,43 kv. m (3 asmenys kameroje), tÄ pačiÄ dienÄ perkeltas į kamerÄ Nr. 114, kurios plotas 7,31 kv. m (4 asmenys kameroje). Å ioje kameroje pareiÅ¡kėjas taip pat vienas laikytas 2015-10-21. Nuo 2015-01-22 iki 2015-01-26 uždarytas į kamerÄ Nr. 195, plotas 7,94 kv. m (2–3 asmenys); nuo 2015-01-27 iki 2015-02-01 – į kamerÄ Nr. 132, plotas 7,94 kv. m (2–3 asmenys); nuo 2015-02-02 iki 2015-02-04 – į kamerÄ Nr. 336, plotas 7,63 kv. m (2 asmenys); nuo 2015-10-22 iki 2015-10-28 ir nuo 2015-11-12 iki 2015-11-17 – į kamerÄ Nr. 254, plotas 34,71 kv. m (7–9 asmenys); 2015-11-11 – į kamerÄ Nr. 110, plotas 7,48 kv. m (3 asmenys); 2016-01-19 vienas patalpintas į kamerÄ Nr. 109, plotas 7,31 kv. m, tÄ pačiÄ dienÄ perkeltas į kamerÄ Nr. 404 (plotas 17,02 kv. m), kurioje laikytas iki 2016-01-20 ir nuo 2016-02-04 iki 2016-02-08 (laikytų asmenų skaičius kito nuo 2 iki 8); nuo 2016-01-25 iki 2016-01-26 ir 2017-03-03 uždarytas į kamerÄ Nr. 124, plotas 7,31 kv. m (1 asmuo); 2017-03-31 pareiÅ¡kėjas laikytas vienas tokio pat ploto kameroje Nr. 119; nuo 2016-02-02 iki 2016-02-03 – į kamerÄ Nr. 389, plotas 26,63 kv. m (1 asmuo). 2016-02-10 atvyko ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 112, plotas 7,28 kv. m (1 asmuo kameroje), tÄ pačiÄ dienÄ perkeltas į kamerÄ Nr. 272, plotas 7,75 kv. m, kurioje buvo laikomas iki 2016-02-15 (asmenų skaičius kito nuo 1 iki 3).

Tokio pat ploto kameroje Nr. 115 pareiškėjas vienas laikytas 2017-02-08 ir 2017-04-07. Nuo 2017-01-26 iki 2017-01-27 vienas laikytas kameroje Nr. 314, kurios plotas 7,58 kv. m.; nuo 2017-02-09 iki 2017-02-10 ir nuo 2017-02-17 iki 2017-02-18 taip pat vienas laikytas kameroje Nr. 315, kurios plotas 7,30 kv.m, šioje kameroje laikytas ir laikotarpiu nuo 2017-02-19 iki 2017-02-21 kartus su kitu asmeniu. Kameroje Nr. 112A, kurios plotas 6,34 kv. m vienas laikytas 2017-02-17. Kameroje Nr. 321, kurios plotas 7,70 Eur, laikytas laikotarpiu nuo 2017-02-22 iki 2017-02-24 (1–2 asmenys kameroje).

Nuo 2017-03-03 iki 2017-03-05 laikytas kameroje Nr. 362 (plotas 7,28 kv. m, 1–2 asmenys); nuo 2017-03-06 iki 2017-03-07 vienas laikytas kameroje Nr. 309, kurios plotas 7,72 kv. m; nuo 2017-03-24 iki 2017-03-28 – kameroje Nr. 256 (plotas 23,32 kv. m, 4–8 asmenys); nuo 2017-03-31 iki 2017-04-03 – kameroje Nr. 274 (plotas 7,84 kv. m, 1–2 asmenys); nuo 2017-04-08 iki 2017-04-09 – kameroje Nr. 334 (plotas 7,53 kv. m, 1–2 asmenys); nuo 2017-04-10 iki 2017-04-11 – vienas kameroje Nr. 316 (plotas 7,18 kv. m). 2017-05-22 ir 2017-06-09 atvyko ir buvo vienas uždarytas į kamerÄ Nr. 123 (plotas 7,42 kv. m), po to perkeltas į kamerÄ Nr. 280 (plotas 7,82 kv. m), kurioje buvo laikomas nuo 2017-05-23 iki 2017-05-25 (1–2 asmenys).Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartÄ rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje suformuota doktrinine nuostata, jog kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo ,,žeminančios“ Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu (žr., pvz., LVAT 2013 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858–1222/2013).Reikalavimas, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m ploto, numatytas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte.Europos Žmogaus Teisių Teismas 2016 m. spalio 20 d. priimtame sprendime spręsdamas dėl galimo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimo, padaryto neužtikrinus kalinamam asmeniui tinkamų sÄ lygų, tarp jų ir minimalios asmeninės erdvės, paaiÅ¡kino ir patikslino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologijÄ , pasisakydamas, kad sanitariniai įrenginiai, skirtingai nei plotas, užstatytas baldais, neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , nuo kurio skaičiuojamas kalinamajam asmeniui tenkantis plotas (žr., EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)).Vadovaujantis EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nustatant, kiek laiko pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas pažeidus minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, normÄ , vertinamas ir kameros plotas, tenkantis sanitariniam mazgui. 2017-09-18 praneÅ¡ime Nr. 24-6195 LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyrius nurodė, kad sanitarinio mazgo plotas yra apie 0,56 kv. m (II tomo b. l. 61–62).

IÅ¡ nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu, kuris patenka į pareiÅ¡kėjo skunde nurodytÄ intervalÄ ir kuriam netaikoma ieÅ¡kinio senatis, LukiÅ¡kių TI-K buvo laikytas nuo 2014-09-05 iki 2017-06-12, iÅ¡ viso 170 dienų. Å ias aplinkybes patvirtina atsakovės atstovo į bylÄ pateiktos Kaltinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelės (II tomo b. l. 64–75). Ä®vertinus LukiÅ¡kių TI-K nurodytus kamerų plotus ir iÅ¡ jų atėmus sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ (apie 0,56 kv. m), pripažintina, kad minimali ploto norma tenkanti vienam asmeniui buvo pažeista 72 dienas (pareiÅ¡kėjui teko 1,68–3,54 kv. m ploto), iÅ¡ kurių 58 dienas pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose, kuriose jam teko mažiau nei 3 kv. m ploto, o likusias 14 dienų – nuo 3 iki 3,54 kv. m.

Dėl privatumo pažeidimo Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K tualetai nėra atskirti nuo kameros ploto, todėl jais naudojantis nėra užtikrinamas privatumas.Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), 14.5 punktas nustato, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis ir paaiškinimais nustatyta, kad tualetas nuo likusio kameros ploto atitvertas 1,5 m aukščio pertvara, kas atitinka minėtų teisės aktų reikalavimus.Tačiau teismo vertinimu, minėtas sanitarinio mazgo įrengimas neužtikrino visiško asmens privatumo. Nagrinėjamu atveju aktualūs EŽTT praktikoje pateikti vertinimai, susiję su bent minimaliu kalinamų asmenų privatumo užtikrinimu.

Pavyzdžiui, Glotov byloje konstatuota, kad žema (1,2 m) aukščio sienele atskirtas tualetas neatitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio reikalavimų ir nagrinėtu atveju nebuvo sudarytos sÄ lygos privatumui, nes Å¡i vieta visada buvo matoma kalinčių nuteistųjų, pareigÅ«nų (žr. EŽTT sprendimÄ Glotov prieÅ¡ RusijÄ , sprendimÄ A. M. prieÅ¡ RusijÄ , sprendimÄ Grishin prieÅ¡ RusijÄ ). Å iuo atveju LukiÅ¡kių TI-K nepaneigė pareiÅ¡kėjo teiginių, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose sanitariniai mazgai nėra visiÅ¡kai atitverti nuo gyvenamosios patalpos, taip pat nepaneigė, kad pareiÅ¡kėjas galėjo bÅ«ti stebimas atliekantis gamtinius reikalus.

Nors sutiktina su LukiÅ¡kių TI-K, kad pareigÅ«nai privalo nuolat stebėti kamerose laikomus asmenis, tačiau tokios pareigos vykdymas nepaneigia suimtųjų/ nuteistųjų teisės privačiai naudotis sanitariniais įrenginiais. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ naudojantis tualetu nebuvo tinkamai užtikrinta, žemino orumÄ , neabejotinai kėlė diskomfortÄ ir kitus neigiamus potyrius. Dėl ventiliacijos, apÅ¡vietimo ir kamerų bÅ«klės PareiÅ¡kėjas teigia, kad kamerose nėra ventiliacijos, drėgna, jų bÅ«klė kritiÅ¡ka, nepakankamas natÅ«ralus apÅ¡vietimas.Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 17 punktÄ , laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose patalpose turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82, 16.7 punkte nustatyta, kad kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apÅ¡vietimo normas.Vilniaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs patikrinimus LukiÅ¡kių TI-K (pareiÅ¡kėjo buvimo ar jam artimais laikotarpiais), nustatė, kad kameros pritaikytos natÅ«raliam vėdinimui per langÄ , dirbtinis apÅ¡vietimas tam tikru laikotarpiu neatitiko normų, tačiau Å¡ie pažeidimai iÅ¡kart buvo paÅ¡alinti, vizualiai nustatyti pelėsio požymiai panaikinti (Vilniaus visuomenės sveikatos centro LukiÅ¡kių TI-K atliktų patikrinimų aktai, I tomo b. l. 22–200, II tomo 1–60).

Be to, atsakovės atstovas pabrėžė, jog kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto, tačiau suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , todėl suremontuotose LukiÅ¡kių TI-K kamerose dažnai tenka vėl daryti pakartotinį remontÄ .Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, sutiktina su pareiÅ¡kėju, jog tam tikrais laikotarpiais kameros ne visiÅ¡kai atitiko teisės aktų reikalavimų, tačiau Å¡ie pažeidimai buvo nežymÅ«s ir esant galimybei paÅ¡alinami.

Dėl naudojimosi duÅ¡u, drabužių skalbimo ir džiovinimo PareiÅ¡kėjas skunde taip pat teigia, kad naudotis duÅ¡u gali tik kartÄ per savaitę ir tik 15 min., nesudarytos sÄ lygos drabužiams skalbti ir džiovinti.Teismas Å¡iuo aspektu pabrėžia, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (2012 m. liepos 1 d. redakcija) (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), 258 punktas numato, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u, kirpėjo paslaugomis, gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius drabužius.

Taigi, kaip matyti iÅ¡ nurodyto teisinio reguliavimo, yra įtvirtinamas mažiausias skaičius kartų, kai asmeniui turi bÅ«ti suteikiama galimybė nusiprausti po duÅ¡u. Å iuo atveju atsakovės atstovas nurodė, jog, vadovaujantis LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus įsakymu „Dėl LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų iÅ¡vedimo į duÅ¡Ä tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“, LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e ir tokiu reglamentavimu pirmiau nurodytas nacionalinis reguliavimas dėl prausimosi kiekio suteikimo savaime nėra pažeidžiamas.Vis dėlto teismas pabrėžia, kad iÅ¡ EŽTT praktikos matyti, kad kai kuriais atvejais pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygas pablogina ir ta aplinkybė, kad jis negalėjo naudotis duÅ¡u pakankamai dažnai (pareiÅ¡kėjas duÅ¡u galėjo naudotis kartÄ per savaitę) (žr. 2012 m. liepos 10 d. sprendimÄ EŽTT Vartic prieÅ¡ RumunijÄ , 2012 m. kovo 13 d. sprendimÄ Onaca prieÅ¡ RumunijÄ ).

Tačiau 2001 m. EŽTT, ValaÅ¡ino byloje nustatęs, kad pareiÅ¡kėjas duÅ¡u naudotis galėjo kartÄ per savaitę, tokiÄ situacijÄ apibÅ«dino kaip apgailestaujamÄ , tačiau pažeidimo dėl Å¡ių aplinkybių nenustatė. Teismas pažymėjo, kad tai, jog pareiÅ¡kėjas duÅ¡u negalėjo naudotis neribotai, nepablogino jo teisės palaikyti asmeninę higienÄ taip, kad bÅ«tų pažeistas Konvencijos 3 straipsnis (žr. 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ byloje ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ ). Tačiau tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, kad nustačius ypač prastas kalinimo sÄ lygas, ribota galimybė naudotis duÅ¡u ar karÅ¡tu vandeniu taip pat bÅ«tų vertinama, kaip viena iÅ¡ kumuliacinių sÄ lygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ .

Taigi Å¡i aplinkybė gali bÅ«ti reikÅ¡minga sprendžiant dėl Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo ir vertinant visumÄ pareiÅ¡kėjo nurodytų konstatuotų neteisėtų veiksmų ir sprendžiant dėl patirtos žalos atlyginimo. Å iuo atveju atsižvelgtina į Å¡iÄ aplinkybę sprendžiant dėl Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo.PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl drabužių skalbimo ir džiovinimo yra abstraktÅ«s ir nepagrįsti.Pažymėtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu asmeniniai skalbiniai į skalbyklÄ buvo priimami vadovaujantis LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2013 m. birželio 20 d.

įsakymu Nr. 1-103 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų virÅ¡utinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“. Suimtieji ir nuteistieji asmeninių virÅ¡utinių drabužių teikiama skalbimo paslauga gali pasinaudoti ne rečiau kaip kartÄ per savaitę, jeigu jų asmeninėse sÄ skaitose yra pakankamas pinigų likutis. Kaip nurodo atsakovas, neturintiems asmeninėje sÄ skaitoje pinigų nuteistiesiems suteikiama galimybė virÅ¡utinius drabužius iÅ¡siskalbti nemokamai.

Tokiu atveju suimtasis (nuteistasis) gali raÅ¡tu kreiptis į SRS bÅ«rio virÅ¡ininkÄ . PareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų, kad ginčui aktualiu laikotarpiu kreipėsi dėl nemokamo virÅ¡utinių ir apatinių drabužių iÅ¡skalbimo ir toks jo praÅ¡ymas buvo netenkintas. Todėl teismas pareiÅ¡kėjo teiginius dėl negalėjimo iÅ¡siskalbti drabužius vertina kaip niekuo nepagrįstus. Dėl neturtinės žalos atlyginimo PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K.

ŽalÄ sieja su netinkamomis laikymo sÄ lygomis LukiÅ¡kių TI-K.Teismas, vertindamas pateiktÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo, visų pirma pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Å ios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę.Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji civilinė atsakomybė) kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ .Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu minimali ploto norma tenkanti vienam asmeniui buvo pažeista 72 dienas (pareiÅ¡kėjui teko 1,68–3,54 kv. m ploto), iÅ¡ kurių 58 dienas pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose, kuriose jam teko mažiau nei 3 kv. m ploto, o likusias 14 dienų – nuo 3 iki 3,54 kv. m, taip pat tualetai kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, nebuvo visiÅ¡kai atskirti nuo kameros ploto ir jam nebuvo sudaryta galimybė tualetu pasinaudoti privačiai.

Be to, tam tikrais laikotarpiais kameros ne visiÅ¡kai atitiko teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgęs į tai, kas nustatyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad priimtinų sÄ lygų nesudarymas tiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjui nepatogumus, neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus ir orumo pažeminimÄ , o tai sudaro pagrindÄ priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ . Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos.Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K trukmę, pažeidimų pobÅ«dį ir mastÄ , su tuo susijusius nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus ir kitas neigiamas pasekmes, taip pat atsižvelgęs į formuojamÄ EŽTT ir aktualiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti 3 000 Eur suma per didelė ir neatitinka jo patirtų iÅ¡gyvenimų bei nepatogumų.

Bet protinga ir adekvati patirtų nepatogumų mastui priteistina suma bÅ«tų 750 Eur.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktu, 132 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo I. P. (I. P.) skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjui I. P. priteisti 750 Eur (septynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                           Iveta Pelienė