d0d2b136-1c19-44ac-a0c5-caa369e06ec6 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr.e 2A-409-661/2019 Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-18406-2017-8 Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.4.4.; 2.1.2.4.1.4; 2.1.2.4.2.7.; 3.1.7.6. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m balandžio 9 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Vaclovo Pauliko ir Rūtos Petkuvienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) T.

B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės N. G. ieÅ¡kinį atsakovui T. B. dėl skolos priteisimo ir T. B. prieÅ¡ieÅ¡kinį N. G. dėl paskolos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė N. G. prašė priteisti iÅ¡ atsakovo T. B. 7240,50 Eur skolos pagal paskolos sutartis, 724,05 Eur palÅ«kanų, 262,11 Eur delspinigių, 1252 Eur laidojimo iÅ¡laidų, 1471,56 Eur skolos už G.

B. prievolės įvykdymÄ , 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė N. G. nurodė, kad 2017 m. vasario 9 d. mirė ieÅ¡kovės skolininkas G. B. (toliau – Palikėjas). 2017 m. vasario 28 d. atsakovas pateikė Vilniaus 12-ajam notarų biurui pareiÅ¡kimÄ , nurodydamas, jog 2017 m. vasario 8 d. mirė jo tėvas G. B. ir kad paveldimÄ turtÄ jis pradėjo valdyti bei praÅ¡o iÅ¡duoti jam paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal įstatymÄ . Civilinio kodekso (toliau CK) 5.63 str. 1 d. yra reglamentuota, jog palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikÅ¡ti reikalavimus priėmusiems palikimÄ Ä¯pėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl paveldimo turto.

Vadovaudamasi minėta teisės norma ir bÅ«dama Palikėjo kreditore, ieÅ¡kovė reiÅ¡kia reikalavimÄ palikimÄ priėmusiam asmeniui, t. y. atsakovui. Nurodė, kad 2007 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-7165-656/2007 iÅ¡ Palikėjo buvo priteistas 300 Lt/mėn. iÅ¡laikymas ir 9 725,00 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimas nepilnamečiam jo sÅ«nui T. B. (atsakovui). Neturėdamas lėšų mokėti iÅ¡laikymÄ ir padengti jo įsiskolinimÄ , Palikėjas kreipėsi į savo tetÄ , t. y. ieÅ¡kovę, dėl paskolos suteikimo.

IeÅ¡kovė paskolÄ sÅ«nėnui suteikė ir buvo sudarytos Å¡eÅ¡ios paskolų sutartys. Å ių paskolos sutarčių pagrindu ieÅ¡kovė vykdė Palikėjo prievolę nepilnamečio sÅ«naus iÅ¡laikymui. IÅ¡ paskolos sutarčių 2 punkto yra matyti, jog „pinigai suteikiami 3 (trijų) metų laikotarpiui ir turi bÅ«ti grÄ Å¾inti iki 2010 m. gruodžio 30 d.“. Kadangi skola ieÅ¡kovei nebuvo grÄ Å¾inta, ieÅ¡kovė iÅ¡ atsakovo paveldimo turto praÅ¡o priteisti 7 240,50 Eur (25000 Lt) skolÄ .

Kadangi ieÅ¡kovė ir Palikėjas buvo sutarę dėl palÅ«kanų už naudojimÄ si pinigais dydžio - 2 procentų metinių palÅ«kanų, todėl iÅ¡ atsakovo priteistinos 724,05 Eur palÅ«kanos už naudojimÄ si pinigais. Be to, kadangi ieÅ¡kovės ir Palikėjo sudarytų paskolos sutarčių 5 punktuose yra nurodyta, jog „pinigų gavėjui negrÄ Å¾inus pinigų sumos nustatytu laiku, jis privalo mokėti 0,02 procento įsiskolinimo sumos dydžio delspinigius už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ â€œ, todėl iÅ¡ atsakovo priteistini 262,11 Eur dydžio delspinigiai.

IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad PalikėjÄ palaidojo savo lėšomis, todėl atsakovas turi kompensuoti ieÅ¡kovei jos patirtas iÅ¡laidas, kurias sudaro 1252 Eur suma. Sulaukęs pilnametystės atsakovas jau pats kreipėsi į teismÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo, byla buvo nagrinėjama Vilniaus m. 1-ajame apylinkės teisme (civilinės bylos Nr. 2-5490-127/2011). Palikėjo pajamų nepakako Å¡iai prievolei vykdyti, todėl kaip ir iki tol, jis kreipėsi į ieÅ¡kovę dėl finansavimo mokant iÅ¡laikymÄ sÅ«nui.

CK 6.50 str. 3 d. yra reglamentuota, jog trečiajam asmeniui, įvykdžius prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Å iuo atveju ieÅ¡kovė Palikėjo praÅ¡ymu įvykdė jo prievolę, todėl jai perėjo kreditoriaus (atsakovo) reikalavimo teisė. IeÅ¡kovė praÅ¡o iÅ¡ atsakovo, kaip Palikėjo turto paveldėtojo, priteisti 1 471,56 Eur (5 081 Lt) sumÄ , kuriÄ ieÅ¡kovė sumokėjo atsakovui, vykdydama Palikėjo prievoles.

3. Atsakovas T. B. pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas yra vienintelis palikėjo G. B. pirmos eilės įpėdinis, tėvai J. B. ir G. B., kai jam buvo 5 metai, nutraukė santuokÄ 1998-07-03 teismo sprendimu. 2007 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-7165-656/2007, buvo priteistas iÅ¡ G. B. atsakovui, kaip nepilnamečiam sÅ«nui, iÅ¡laikymas ir jo įsiskolinimas už tris metus.

Po teismo sprendimo įsiteisėjimo, G. B. dėl išlaikymo sūnui teikimo visus klausimus spręsti pavedė 2007-06-28 Įgaliojimu tetai N. G.. Nurodė, kad visos paskolos sutartys buvo sudarytos galiojant 2007-06-28 išduotam Įgaliojimui, o tai reiškia, kad sudarytos sutartys prieštarauja imperatyviai CK 2.134 str. 1d. nuostatai - atstovė negalėjo sudaryti sandorių su asmeniu, kurio tuo metu atstovė ji buvo, ir kurio pavedimus vykdė dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui teikimo, todėl sandoriai laikytini niekiniais (CPK 1.78 str.).

Be to, sutartys akivaizdžiai pasirašytos vienu metu, nes G. B. parašas visose per tris metus sudarytose sutartyse iš esmės identiškas, o kadangi Atsakovas buvo įgaliojęs ieškovę atstovauti jį net teismuose, teikiant procesinius dokumentus ir įrodymus, neatmestina versija, jog pasirašė ant sutarčių ne pats G. B., arba jis buvo dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais tokios būklės, kad negalėjo suvokti savo veiksmų ir jų valdyti. Taip pat byloje nepateikta įrodymų, jog pasibaigus Sutartyse numatytam paskolų gražinimo terminui, kuris visose sutartyse buvo nustatytas vienodas iki 2010-12-30, ieškovė būtų reiškusi pretenzijas dėl paskolos sutartyse prisiimtų prievolių neįvykdymo.

Tokioje situacijoje, dėl kurios susidarymo kalta pati ieÅ¡kovė, manytina, kad net ir tuo atveju, jei teismas tenkintų ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl skolos priteisimo, reikalavimas priteisti palÅ«kanas ir delspinigius, vertintinas kaip siekis be pagrindo praturtėti atsakovo sÄ skaita, kuris nėra kaltas dėl susiklosčiusios situacijos, tačiau bÅ«tų bauduojamas realiai 60 procentų bauda. Taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovė 2007-2010 metais buvo pensinio amžiaus, todėl kyla pagrįstų abejonių, jog ji galėjo pati gauti tokias dideles pajamas, kad galėtų apmokėti per mėnesį po 1242, 24 Lt už palikėjÄ , ir dar turėti pakankamai lėšų savo pragyvenimui.

Abejonių dėl paskolos realaus suteikimo kelia ir skolos mokėjimas dalimis, jei paskola bÅ«tų suteikta iÅ¡ santaupų, toks grÄ Å¾inimas dalimis bÅ«tų buvęs visiÅ¡kai netikslingas. Abejonių dėl sutarčių realumo bei pinigų perdavimo fakto kelia ir Å¡alių pasiraÅ¡ytų sutarčių bei IeÅ¡kovės faktiÅ¡kai atliktų mokėjimų datos. Dėl laidojimo iÅ¡laidų priteisimo nurodė, kad atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo iÅ¡laidos. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė ne tik kad nederino laidojimo iÅ¡laidų su atsakovu, ji net neinformavo atsakovo apie tėvo mirtį (apie tėvo mirtį pranešė kaimynai), bei Å¡meižia, jog jis nedalyvavo laidotuvėse.

Jei ieškovė įrodys, jog laidojimo išlaidas ji apmokėjo iš savo asmeninių lėšų, atsakovas svarstys dėl ieškinio pripažinimo šioje dalyje.

4. Atsakovas pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiomis 2007-11-07, 2008-02-03, 2008-04-07, 2008-07-01, 2009-01¬06, 2010-01-04 paskolų sutartis CK 1.86 straipsnio, CK 1.78 straipsnio bei CK 1.91 straipsnio pagrindais. Nurodė, kad G. B. dėl iÅ¡laikymo sÅ«nui teikimo visus klausimus spręsti pavedė artimai giminaitei (motinos seseriai) N. G., iÅ¡duodamas oficialų 2007-06-28 Ä®galiojimÄ . N. G. antstolės B. P. kontorai pagal minėtÄ Ä¯galiojimÄ 2007-11-23 pateikė praÅ¡ymÄ , kuriame nurodė, jog ji apsiima padengti G.

B. skolÄ (11 525,00 Lt/3 337,87 Eurų) pagal teismo 2007-11-15 VykdomÄ jį raÅ¡Ä Nr. N2-7165-656/2007 dėl iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimo, ir vykdymo iÅ¡laidas 1612,40 Lt. Visos Paskolos sutartys sudarytos galiojant 2007-06-28 Ä®galiojimui, o tai reiÅ¡kia, kad sudarytos sutartys prieÅ¡tarauja imperatyviai CK 2.134 str. 1d. nuostatai - atstovė negalėjo sudaryti sandorių su asmeniu, kurio tuo metu atstovė ji buvo, ir kurio pavedimus vykdė dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam sÅ«nui teikimo įgaliojimo pagrindu antstolės B.

P. vykdomojoje byloje, todėl sandoriai laikytini niekiniais (CK 1.78 str. 5 d.). Be to, yra akivaizdus atstovo ir atstovaujamojo interesų konfliktas bei prieÅ¡taringas ieÅ¡kovės elgesys - ieÅ¡kovė pagal 2007-06-28 įgaliojimÄ 2007-11-22 d. praÅ¡ymu antstolės B. P. kontorai įsipareigoja padengti G. B. skolÄ ir mokėti atsakovo motinai J. B. (uzufruktorei) tuomet nepilnamečio atsakovo iÅ¡laikymui skirtÄ sumÄ , tuo pačiu sudarydama paskolos sutartis su G. B. bÅ«tent dėl Å¡io įsipareigojimo. IeÅ¡kovei, gerai žinant, palikėjui susiklosčiusias sunkias aplinkybes tiek su jo finansine padėtimi (eilę metų buvo bedarbis), tiek su sveikata, sunkia emocine bÅ«sena, tiek dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, Sutarčių 3 p. paskolos gavėjui nustatyta prievolė už naudojimÄ si paskolinta pinigų suma mokėti 2 procentų metines palÅ«kanas, o pagal sutarčių 5 p. „pinigų gavėjui negrÄ Å¾inus pinigų sumos nustatytu laiku, nustatytas įpareigojimas mokėti 0,02 procento dydžio nuo įsiskolinimo sumos delspinigius už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ â€œ, laikytini itin nesÄ Å¾iningais bei akivaizdžiai pasiraÅ¡yti palikėjui nenaudingomis sÄ lygomis.

Jei ginčo susitarimai buvo sudaryti ne dėl akių, tai nei teisiniu, nei moraliniu aspektu susitarimų nuostatos negali bÅ«ti kitaip vertintinos kaip sudarytos piktavaliÅ¡kai dėl susidariusių palikėjui sunkių aplinkybių, priverčiant jį sudaryti Sutartis labai nenaudingomis sÄ lygomis (CK 1.91 str.). Nurodo, jog ginčo sutartys buvo sudarytos tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) atskleidžia Sutarčių 2 p. turinys, kuriame „pinigai suteikiami 3 (trejų) metų laikotarpiui ir turi bÅ«ti grÄ Å¾inti iki 2010-12-30“.

Nors paskolos sutartys sudarytos palikėjui valdant nuosavybės teise nekilnojamÄ jį turtÄ , tačiau jos neužtikrintos nekilnojamojo turto įkeitimu (hipoteka), kas vertintina neprotingu rizikos prisiėmimu. Byloje nepateikta įrodymų, jog pasibaigus Sutarčių 2 p. nustatytam paskolų gražinimo terminui, ieÅ¡kovė bÅ«tų reiÅ¡kusi pretenzijas ar reikalavimus teisme dėl paskolos sutartyse prisiimtų prievolių neįvykdymo. Taip pat nurodė, kad byloje pateikti banko kasos pajamų orderiai, iÅ¡ kurių turinio matyti, jog N. G. atlieka pavedimus ne iÅ¡ savo pinigų, esančių banko sÄ skaitoje, o įneÅ¡a konkrečias pinigų sumas į savo asmeninę sÄ skaitÄ , ir tÄ pačiÄ dienÄ atlieka pavedimÄ B.

J. arba antstolei, kelia pagrįstų abejonių, jog ji operuoja ne savo asmeninėmis lėšomis, o paskola realiai palikėjui niekada nebuvo perduota.

5. IeÅ¡kovė atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodė su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutinkanti, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas, aiÅ¡kindamas CK 2.134 str. 1 d. nuostatÄ , iÅ¡kreipia jos turinį, kadangi įstatymas draudžia atstovui sudaryti atstovaujamojo vardu sandorius su savimi, o ne sudaryti bet kokį sandorį su atstovaujamuoju. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 24 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies ir nusprendė priteisti ieÅ¡kovei N. G. iÅ¡ atsakovo T. B. 7191,43 Eur skolos pagal paskolų sutartis, 719,18 Eur palÅ«kanų, 260,33 Eur delspinigių, 1433,61 Eur skolos įvykdžius skolininko prievolę, 1252 Eur laidojimo iÅ¡laidų, ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (10856,55 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2017-05-08) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 25 d. nutartimi iÅ¡taisė 2018-04-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje raÅ¡ymo apsirikimÄ , nurodant, jog iÅ¡ atsakovo T. B. ieÅ¡kovės N. G. naudai priteistina 244 Eur žyminio mokesčio ir 3018,70 Eur advokato atstovavimo iÅ¡laidų, iÅ¡ viso 3262,70 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, ir nutarė iÅ¡taisyti 2018-04-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje raÅ¡ymo apsirikimÄ , nurodant, jog atsakovo T. B. prieÅ¡ieÅ¡kinys ieÅ¡kovei N. G. dėl paskolos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis atmestinas.

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 24 d. sprendime konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė savo teisę pareikšti reikalavimus palikėjo įpėdiniui įgyvendino vienu iš CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų būdų - pareiškė teisme ieškinį dėl paveldimo turto, t. y. dėl skolos priteisimo. Teismas nurodo, kad toks kreditoriaus reikalavimo teisės palikėjo įpėdiniams perkėlimo būdas yra numatytas įstatymu ir atitinka CK 5.63 straipsnio tikslus.

9. Teismas nustatė, jog paskolos sutartys atitinka įstatyme numatytÄ formÄ , t. y. jos yra raÅ¡ytinės; paskolos sutartyse aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta paskolos davėjo valia perduoti paskolos gavėjui pinigus; paskolos sutartyse aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta paskolos gavėjo valia priimti paskolintas lėšas ir įsipareigojimas jas grÄ Å¾inti iki 2010 m. gruodžio 30 d.; paskolos sutartys patvirtina, jog jos buvo tikslinės ir jos buvo vykdomos (įvykdytos, nes pinigai buvo pervesti). Ä® bylÄ pateikti įrodymai – palikėjo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai, turto deklaracija patvirtina, jog lėšų, iÅ¡ kurių G.

B. bÅ«tų galėjęs teikti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam sÅ«nui, neturėjo (t. 2, b. l. 73-75; 89-90; 92-99). Civilinės bylos Nr. 2-5490-127/2011 medžiaga patvirtina, kad G. B. gyveno su motina iÅ¡ pastarosios pensijos, nedirbo, nes rÅ«pinosi ir prižiÅ«rėjo sergančiÄ , II-os grupės invalidę mamÄ (71 metų) (t. 1, b. l. 72; t. 2, b. l. 100-101). IeÅ¡kovės pateiktos metinės pajamų deklaracijos, valstybinio socialinio draudimo fondo pažymos, iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ VÄ® Registrų centras apie turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ patvirtina, jog ieÅ¡kovė turėjo ir lėšų, ir turto (t. 1, b. l. 127-128; 130-142;

T.2, b. l. 7-35; 50-54; 76-87). Atsakovo argumentai, jog ieÅ¡kovė suteiktų paskolų nedeklaravo, nedaro Å¡ių sandorių negaliojančiais. Paskolos dalykas buvo perduotas bankiniais mokėjimo nurodymais, todėl nei ieÅ¡kovė, nei palikėjas neturėjo jokios pareigos deklaruoti ginčijamų paskolos sandorių. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovė nereikalavo iÅ¡ palikėjo jam esant gyvam grÄ Å¾inti paskolintas lėšas, sandorių galiojimui jokios įtakos neturi, nes tai ieÅ¡kovės valia. Visose paskolų sutartyse nurodytas vienodas paskolų grÄ Å¾inimo terminas – 3 metai iki 2010 m. gruodžio 30 d. vertintinas kaip raÅ¡ymo apsirikimas, nes, kaip paaiÅ¡kino ieÅ¡kovė, Å¡alys tarėsi dėl paskolos grÄ Å¾inimo iki 2010 m. gruodžio 30 d., ir Å¡is netikslumas taip pat neturi įtakos sandorių galiojimui.

10. Teismas konstatavo, jog Å¡ioje byloje nebuvo įrodyta, kad ieÅ¡kovė reikalavo sudaryti paskolos sutartis ar kad grasino G. B. ekonominiais padariniais, taip pat kad ieÅ¡kovė savanaudiÅ¡kai pasinaudojo G. B. susiklosčiusiomis sunkiomis aplinkybėmis. Tai, kad paskolų sutartyse Å¡alys susitarė dėl palÅ«kanų ir delspinigių mokėjimo negrÄ Å¾inus paskolintas lėšas iki 2010 m. pabaigos, nelaikytina ieÅ¡kovės savanaudiÅ¡ku pasinaudojimu. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad ne ji, bet G. B. kreipėsi į jÄ su praÅ¡ymu paskolinti pinigus savo nepilnamečio sÅ«naus iÅ¡laikymui, nes jis nei santaupų, nei turto neturėjo.

Teismas sprendė, jog taip pat nėra pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovė savanaudiÅ¡kai pasinaudojo G. B. sunkia finansine padėtimi. Kadangi ieÅ¡kovė ir mirusiojo G. B. sudarytos paskolų sutartys negali bÅ«ti pripažintos negaliojančiomis atsakovo nurodytais pagrindais, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo skolÄ pagal nurodytas sutartis yra teisėtas, pagrįstas ir tenkintinas ta dalimi, kiek faktiÅ¡kai buvo atlikta mokėjimų. Kadangi ieÅ¡kovė pagal paskolų sutartis pervedė bendrai ne 25000 Lt , o 24832,30 Lt paskolos sumÄ , t. y. 167,70 Lt mažiau, todėl Å¡ia suma sumažintina bendra paskolų suma ir iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteistinos atitinkamo dydžio palÅ«kanos.

11. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad yra įstatyminis pagrindas, iÅ¡ kurio atsirado G. B. prievolė, sprendė, jog negali bÅ«ti taikomas nepagrįsto praturtėjimo institutas. Teismo vertinimu, yra labiau tikėtina, kad ieÅ¡kovė N. G. pinigus pilnamečio T. B. iÅ¡laikymui G. B. skolino (net ir nesant raÅ¡ytinės paskolos sutarties), negu kad tuos pinigus dovanojo ar vykdė G. B. prievolę gera valia. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro iÅ¡ to, jog prieÅ¡ tai nepilnamečio T. B. iÅ¡laikymui pinigus ieÅ¡kovė palikėjui skolino pagal paskolos sutartis, todėl T.

B. tapus pilnamečiu, G. B. prievolės vykdymas gera valia ar dovanojimo pagrindu, neatitiktų prieÅ¡ tai buvusių/susiklosčiusių ieÅ¡kovės ir palikėjo teisinių santykių, logikos bei protingumo kriterijų. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 12. Apeliantas (atsakovas) T. B. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti. Atsakovas nesutinka su sprendimu dėl Å¡ių argumentų: 12.1.

Apeliantas nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu ir nutartimi dalyje dėl skolų priteisimo, nes CPK 185 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnis, 265 straipsnio 1 dalis nustato teismo pareigÄ teisiÅ¡kai vertinti bylos aplinkybes remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, o ne prielaidomis, visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. Neatlikus įrodymų visumos vertinimo, pirmosios instancijos teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikė prievolinės ir Å¡eimos teisės normų taikymo santykį (CK 6.870 str. 2d.;

CK 6.241 str. 1d. 3p.; CK 3. 185 straipsnio 1 dalis). Teismas darydamas iÅ¡vadas, formaliai rėmėsi Paskolos sutarčių sudarymo faktu, tačiau nesiaiÅ¡kino sutarčių sÄ lygų, IeÅ¡kovės ir palikėjo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų ir veiksmų sutarties vykdymo laikotarpiu, elgesys bei jų elgesio atitikties nurodytoms sutartyje sÄ lygoms, įstatyme priimtoms normoms ir protingumo bei atidumo standartams, todėl objektyviai neatskleidė bylos esmės, nenustatė koks įstatymas turi bÅ«ti taikomas Å¡ioje byloje.

Å ie materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimai turi esminės reikÅ¡mės vienodam sutartinės ir Å¡eimos teisės normų aiÅ¡kinimui ir taikymui, sukuria aiÅ¡kiÄ problemÄ , taikant įstatymÄ . Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyse suformuotos teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. Nutartyje, priimtoje civilinėje byloje 3K-3-239/2009), rėmėsi sprendime ginčo santykiui neaktualia teismine praktika, todėl liko neatskleista bylos esmė. 12.2.

Visi trys sandorių ginčijimo teisiniai pagrindai teismo iÅ¡analizuoti formaliai, neatsižvelgiant į esmines susiklosčiusias ginčo aplinkybes tarp Å¡alių, paskolos sutarčių turinio, jų sudarymo ir vykdymo aplinkybių, Å¡alių tikslo ir elgesio. Nors teismas pripažįsta, kad visos paskolų sutartys buvo tikslinės - skirtos nepilnamečio vaiko T. B. iÅ¡laikymui, nes tai neginčijamai patvirtina ginčo sutarčių 1p. sÄ lyga (It., b.l.7-12), pačios IeÅ¡kovės parodymai (2017-10-30 d. teismo posėdžio įraÅ¡o 35 min 40 s), tačiau teismas, priimdamas sprendimÄ , Å¡ios esminės aplinkybės nevertina CK 3. 185 straipsnio 1 dalies aspektu, kuriame įtvirtintas vaikų ir tėvų turto atskyrimo principas, pagal kurį nepilnametis vaikas gali bÅ«ti nuosavybės teisinių santykių subjektas, turto savininkas. 12.3.

Teismas nevertino Paskolos davėjo ir paskolos gavėjo artimų giminystės ryÅ¡ių bei paskolos sutarčių sudarymo aplinkybių, t.y. kad pačios IeÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais, jos sudarytos siekiant artimam giminaičiui G. B. padėti, aiÅ¡kiai žinant jo turtinę padėtį ir finansines galimybes, t.y. aiÅ¡kiai žinant, kad jis neturi jokių pajamų ir niekada paskolos negrÄ Å¾ins. 12.4. Teismas nevertino pačios IeÅ¡kovės antstolės B. P. kontorai vykdomojoje byloje dėl iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimo 2007-11-22d. pateikto praÅ¡ymo (It., b. l.

75) turinio, kuriame nurodyta, kad ji “apsiima padengti giminaičio G. B. skolÄ â€, kitų IeÅ¡kovės veiksmų/neveikimo, t.y. kad ji nuo 2010 m. gruodžio 30d. (Sutarties 2p.) nereikalavo pinigų grÄ Å¾inimo, tačiau Å¡iuo metu reikalauja priteisti tiek palÅ«kanas, tiek delspinigius (Sutarties 3p., 5p.) iÅ¡ tuo metu pinigus gavusio iÅ¡laikytinio, kurie teismo taip pat gali bÅ«ti mažintini, jei susiklostę teisiniai santykiai vertinami ne formaliai (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis, 6.260 straipsnio 2 d). 12.5. Pirmosios instancijos teismas nevertino tikrųjų paskolų sutarčių dalyvių ketinimų, atsižvelgiant į sutarčių sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties tikslÄ ir esmę, jos sudarymo aplinkybių:

a) paskolos sutarčių 1p. nurodyta, kad gavėjas „dėl rimtų priežasčių pats to negali atlikti“ (padaryti mokėjimo pavedimų), kas neabejotinai turėjo sukelti abejonių dėl paskolos gavėjo valinių gebėjimų suvokti sutarties turinį ir prisiimtų įsipareigojimų apimtį, ypač po to, kai 2018-01-16d. Ekspertizės akte Nr. 11-15 (18) tiriamojoje dalyje. 12.6. Teismas neįvertino, kad visgi esminis Å¡ių sandorių požymis buvo Å¡alių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdÄ , kad tarp Å¡alių buvo sudarytos sutartys, nes realiai savo veiksmais Å¡alys nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinių teisių ir pareigų. 12.7.

Teismas dėl sutarčių tariamumo nevertino ir tų aplinkybių, kad IeÅ¡kovės atlikti pavedimai per bankÄ visiÅ¡kai neatitinka Paskolų sutartyse paskolintų pinigų sumų, kad IeÅ¡kovė teisme iÅ¡ pradžių teigė atneÅ¡usi pinigus G. B. grynais, po to patvirtino, jog pagal paskolos sutartis - pinigų G. B. neperdavė, nors pagal pirmosios instancijos teismo sprendime padarytas iÅ¡vadas - paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento (CK 6.870 str. 2d.). Akivaizdu, kad IeÅ¡kovė realiai G.

B. paskolos nesuteikė, o “laisvu noru darė pervedimus už nepilnamečio iÅ¡laikymÄ â€œ (2017-10-30 d. posėdžio garso įraÅ¡o 52 min.). 12.8. Kad paskolos sutartys realiai nebuvo sudarytos ir suteiktos, patvirtina ir IeÅ¡kovės Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktų IeÅ¡kovės ir G. B. (2007-06-28 Ä®galiojimo pagrindu) vardu Metinių gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijų (forma FR0001) už 2007 m. - 2011 m. mokestinius laikotarpius (pateiktos dvi deklaracijos už laikotarpius nuo 2006-09-01 iki 2007-08-31 ir nuo 2006-10­01 iki 2007-09-30), iÅ¡ kurių matyti, kad skiltyse „gautos paskolos“ ir/ar “suteiktos paskolos“ jokių sumų nebuvo deklaruota. 12.9.

Pirmosios instancijos teismas sprendime daro visiÅ¡kai nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad T. B. priimdamas pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-03-29d. sprendimÄ pinigus į savo asmeninę sÄ skaitÄ iÅ¡ tetos N. G., o ne iÅ¡ tėvo G. B., (paskolos) prievolę pripažino bei jÄ patvirtino. 12.10. Teismas abstrakčiai nurodė, jog priteista advokato padėjėjui patirtų atstovavimo iÅ¡laidų suma nevirÅ¡ija 2004-04-02 teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ numatytų maksimalių dydžių ir priteisė skolos byloje 3262,70 Eurų sumÄ už advokato padėjėjo darbÄ .

13. IeÅ¡kovė N. G. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareikÅ¡tÄ apeliacinį skundÄ , su juo nesutinka ir praÅ¡o atmesti, kaip nepagrįstÄ . IeÅ¡kovė nurodė Å¡iuo argumentus: 13.1. ieÅ¡kovė reiÅ¡kia reikalavimÄ ne atsakovui kaip asmeniui, kuris gavo iÅ¡laikymÄ iÅ¡ vėlionio, tačiau kaip asmeniui kuris priėmė palikimÄ . Prievolė grÄ Å¾inti skolÄ palikėjui kilo sudarytų sandorių pagrindu, o pastarajam mirus, prievolė privalo bÅ«ti įvykdyta iÅ¡ palikimo dalies, kurį priėmė atsakovas.

IeÅ¡kovė nereiÅ¡kia reikalavimo atsakovui dėl iÅ¡laikymo lėšų grÄ Å¾inimo. 13.2. Apelianto cituojamomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu negalima vadovautis, nes visiÅ¡kai nesutampa Å¡ios nutarties ir nagrinėjamo atvejo ratio decidendi. 2009 m. liepos 10 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009, buvo sprendžiamas ginčas dėl nepilnamečiui vaikui sumokėto iÅ¡laikymo grÄ Å¾inimo, nustačius, jog iÅ¡laikymÄ teikęs asmuo nėra vaiko tėvas. 13.3.

Pirmosios instancijos teismas detaliai ir tiksliai nustatė susiklosčiusias faktines aplinkybes ir pasisakė dėl apelianto nurodytų argumentų. Pirmosios instancijos teismas apelianto nurodytas aplinkybes vertino LR CK 1.91 str. kontekste. Teismas nustatė, jog nebuvo įrodyta, kad ieÅ¡kovė reikalavo sudaryti paskolos sutartis ar kad grasino G. B. ekonominiais padariniais, taip pat kad ieÅ¡kovė savanaudiÅ¡kai pasinaudojo G. B. susiklosčiusiomis sunkiomis aplinkybėmis. Tai, kad paskolų sutartyse Å¡alys susitarė dėl palÅ«kanų ir delspinigių mokėjimo negrÄ Å¾inus paskolintų lėšų iki 2010 m. pabaigos, nelaikytina ieÅ¡kovės savanaudiÅ¡ku pasinaudojimu.

IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, jog ji, o ne G. B. kreipėsi į jÄ su praÅ¡ymu paskolinti pinigus savo nepilnamečio sÅ«naus iÅ¡laikymui, nes jis nei santaupų, nei turto neturėjo. 13.4. PrieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, teismas vertino tÄ aplinkybę, jog ieÅ¡kovė nereikalavo grÄ Å¾inti skolos iÅ¡ palikėjo dar jam esant gyvam. Teismas konstatavo, jog Å¡i aplinkybė sandorių galiojimui jokios įtakos neturi, nes tai yra ieÅ¡kovės valia. Be to atsiliepime į apeliacinį skundÄ reikia paminėti ir tai, jog ieÅ¡kovė duodama paaiÅ¡kinumus, nurodė, jog kreipėsi į skolininkÄ dėl skolos grÄ Å¾inimo, tačiau pastarasis vis prašė mokėjimus atidėti.

IeÅ¡kovės valia ir geranoriÅ¡kumas, nesikreipiant dėl skolos priteisimo, neatleido skolininko, nei nuo skolos grÄ Å¾inimo, nei nuo iÅ¡ to kylančių prievolių (palÅ«kanų ir delspinigių) vykdymo. 13.5. IeÅ¡kovė iÅ¡ esmės sutiko su skundžiamo sprendimo iÅ¡dėstytais argumentais ir palaikė savo pozicijÄ iÅ¡dėstytÄ ieÅ¡kinyje ir atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai 14. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normÄ bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

15. Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių palikimo priėmimÄ ir atsakomybę už palikėjo skolas.

16. Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visÄ palikėjo turtÄ â€“ tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Teisių perėjimo universalumas, be kita ko, reiÅ¡kia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimÄ priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Ä®pėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visÄ palikimÄ besÄ lygiÅ¡kai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas, o tai reiÅ¡kia, kad įpėdiniams, priėmusiems palikimÄ , pereina pareiga atsakyti ir už palikėjo prievoles.

17. CK 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiÅ¡kimo ir tenkinimo tvarkÄ , 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikÅ¡ti reikalavimus priėmusiems palikimÄ Ä¯pėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikÅ¡ti teisme ieÅ¡kinį dėl paveldimo turto. Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali atnaujinti Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytÄ terminÄ , jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

Taigi kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolÄ ) perimtų skolininko įpėdinis, apie tai turi pareikÅ¡ti nurodytame straipsnyje nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju, pagrįstai teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė savo teisę pareikÅ¡ti reikalavimus palikėjo įpėdiniui įgyvendino vienu iÅ¡ CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų bÅ«dų - pareiÅ¡kė teisme ieÅ¡kinį dėl paveldimo turto, t. y. dėl skolos priteisimo. Teismas nurodo, kad toks kreditoriaus reikalavimo teisės palikėjo įpėdiniams perkėlimo bÅ«das yra numatytas įstatymu ir atitinka CK 5.63 straipsnio tikslus.

18. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos atsakovas ginčijo palikėjo ir ieÅ¡kovės sudarytas paskolų sutartis trimis skirtingais teisiniais pagrindais: CK 1.86 straipsnio pagrindu kaip tariamÄ sandorį, CK 1.78 straipsnio pagrindu kaip niekinį, nes prieÅ¡tarauja imperatyviai CK 2.134 str. 1d. nuostatai bei CK 1.91 straipsnio pagrindu kaip dėl susidėjusių aplinkybių labai nenaudingomis sÄ lygomis.

19. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Dispozityvių civilinių bylų procese be išimčių taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis).

Ä®statymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumÄ , o atsakovas – nesutikimo su ieÅ¡kovo reikalavimais pagrindÄ . Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti nukrypstama nuo rungtyniÅ¡kumo principo, todėl taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, t. y. kiekviena iÅ¡ Å¡alių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai).

20. RaÅ¡ytiniai įrodymai - į bylÄ pateiktų Å¡eÅ¡ių paskolų sutarčių turinys bei ieÅ¡kovės atlikti mokėjimo pavedimai patvirtina, kad Å¡alys susitarė, jog N. G. pinigus skolino G. B. ne grynaisiais, bet mokėjimo pavedimu atlikdama tikslinius periodinius mokėjimo pavedimus už G. B. antstolei B. P. ir J. B., kurie buvo skirti nepilnamečio sÅ«naus T. B. iÅ¡laikymui (taip susitarta paskolos sutartyse, taip nurodyta ir mokėjimo pavedimuose). Paskolos sutartyse nurodyta, jog pats G. B. asmeniÅ¡kai dėl rimtų priežasčių to padaryti negali. Pagal paskolos sutartis iÅ¡ viso G. B. buvo paskolinta 25 000 Lt, tačiau teismui atlikus ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktų mokėjimo pavedimų perskaičiavimus, nustatyta, jog ieÅ¡kovė, vykdydama su G. B. pasiraÅ¡ytas sutartis, iÅ¡ viso pervedė/paskolino G. B. 24832,30 Lt (7191,43 Eur), o ne 7240,50 Eur.

21. CK 2.134 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandorių nei su pačiu savimi, nei su tuo asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra, taip pat su savo sutuoktiniu bei tėvais, vaikais ir kitais artimaisiais giminaičiais. Tačiau byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtino, kad ieškovė atstovaujamojo vardu jokių sandorių nesudarinėjo, tai patvirtino ir teismo paskirta ir atlikta rašysenos ekspertizė – paskolų sutartys pasirašytos ne vienos, o abiejų šalių bei skirtingu metu (t.2, b. l. 188-190; 192-195), todėl apelianto (atsakovo) nurodytas sandorio negaliojimo pagrindas neįrodytas.

22. Nagrinėjamoje byloje apeliantas taip pat įrodinėjo, kad N. G. ir G. B. sudarytos paskolų sutartys yra tariamasis sandoris, nes ieÅ¡kovė realiai nesuteikė G. B. paskolos, o vėliau paskolintų pinigų nereikalavo grÄ Å¾inti. Kolegija laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , jog Å¡ias atsakovo nurodytas aplinkybes paneigia į bylÄ pateiktos paskolų sutartys, jų pagrindu ieÅ¡kovės atlikti mokėjimai, ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai apie sutarčių sudarymo aplinkybes, jog palikėjas prašė jos paskolinti pinigų ir atlikti už jį mokėjimus.

Ginčijamos paskolos sutartys atitinka įstatyme numatytÄ formÄ , t. y. jos yra raÅ¡ytinės; paskolos sutartyse aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta paskolos davėjo valia perduoti paskolos gavėjui pinigus; paskolos sutartyse aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta paskolos gavėjo valia priimti paskolintas lėšas ir įsipareigojimas jas grÄ Å¾inti iki 2010 m. gruodžio 30 d.; paskolos sutartys patvirtina, jog jos buvo tikslinės ir jos buvo vykdomos (įvykdytos, nes pinigai buvo pervesti). Ä® bylÄ pateikti įrodymai – palikėjo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai, turto deklaracija patvirtina, jog lėšų, iÅ¡ kurių G.

B. bÅ«tų galėjęs teikti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam sÅ«nui, neturėjo (t. 2, b. l. 73-75; 89-90; 92-99). Civilinės bylos Nr. 2-5490-127/2011 medžiaga patvirtina, kad G. B. gyveno su motina iÅ¡ pastarosios pensijos, nedirbo, nes rÅ«pinosi ir prižiÅ«rėjo sergančiÄ , II-os grupės invalidę mamÄ (71 metų) (t. 1, b. l. 72; t. 2, b. l. 100-101). IeÅ¡kovės pateiktos metinės pajamų deklaracijos, valstybinio socialinio draudimo fondo pažymos, iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ VÄ® Registrų centras apie turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ patvirtina, jog ieÅ¡kovė turėjo ir lėšų, ir turto (t. 1, b. l. 127-128; 130-142;

T.2, b. l. 7-35; 50-54; 76-87). Paskolos dalykas buvo perduotas bankiniais mokėjimo nurodymais, todėl nei ieÅ¡kovė, nei palikėjas neturėjo jokios pareigos deklaruoti ginčijamų paskolos sandorių. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovė nereikalavo iÅ¡ palikėjo jam esant gyvam grÄ Å¾inti paskolintas lėšas, sandorių galiojimui jokios įtakos neturi, nes tai ieÅ¡kovės valia.

23. Apeliantas taip pat praÅ¡o ginčijamas paskolos sutartis pripažinti dėl to, jog jei ginčo susitarimai buvo sudaryti ne dėl akių, tai susitarimų nuostatos turi bÅ«ti vertinamos kaip sudarytos piktavaliÅ¡kai dėl susidariusių palikėjui sunkių aplinkybių, priverčiant jį sudaryti sutartis labai nenaudingomis sÄ lygomis.

24. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos Å¡alies atstovo piktavaliÅ¡ko susitarimo su antrÄ ja Å¡alimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sÄ lygomis, gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieÅ¡kinį.

25. Teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos kontekste pažymi, kad sandoriai – tai sÄ moningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Valios iÅ¡reiÅ¡kimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų. Dovanojimo sutartis yra valios aktas, kuriuo Å¡io sandorio Å¡alys sÄ moningai siekia tam tikro tikslo – dovanotojas nori neatlygintinai perduoti turtÄ kito asmens nuosavybėn, o apdovanotasis nori jį neatlygintinai gauti.

Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad tam, jog bÅ«tų sudaryta dovanojimo sutartis, labai svarbiÄ reikÅ¡mę turi žmogaus (dovanotojo) vidinė valia, kuriai susiformuoti reikia turėti motyvus ir tikslÄ . Teisinę reikÅ¡mę turi tik tiesioginis teisinis tikslas, kurio siekia sandorio Å¡alys, jį sudarydamos; nuo to ir priklauso to sandorio teisinė prigimtis, todėl bÅ«tina nustatyti, ar dovanojimo sutartimi dovanotojas tikrai norėjo ir siekė neatlygintinai perduoti savo turtÄ apdovanojamajam jo nuosavybėn ir ar tikrai siekė nustatyti kitas sutarties sÄ lygas.

Tokiam sandoriui sudaryti dovanotojo valia turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta vieÅ¡ai ir įstatymo nustatyta forma. IÅ¡orinis valios iÅ¡reiÅ¡kimas turi atitikti vidinį – tikrÄ jį valios turinį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje A. V. ir kt. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-85/2011).

26. Pažymėtina, kad sutartys gali bÅ«ti pripažintos negaliojančiomis įstatymuose nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumÄ , apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Turneka“ v.

J. Č. ir kt., bylos Nr. 3K-3-472/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-189/2008; kt.). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad byloje nebuvo įrodyta, kad ieÅ¡kovė reikalavo sudaryti paskolos sutartis ar kad grasino G. B. ekonominiais padariniais, taip pat kad ieÅ¡kovė savanaudiÅ¡kai pasinaudojo G. B. susiklosčiusiomis sunkiomis aplinkybėmis. Kolegija laiko pagrįstu pirmosios instancijos teismo argumentu, jog tai, kad paskolų sutartyse Å¡alys susitarė dėl palÅ«kanų ir delspinigių mokėjimo negrÄ Å¾inus paskolintas lėšas iki 2010 m. pabaigos, nelaikytina ieÅ¡kovės savanaudiÅ¡ku pasinaudojimu.

IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad ne ji, bet G. B. kreipėsi į jÄ su praÅ¡ymu paskolinti pinigus savo nepilnamečio sÅ«naus iÅ¡laikymui, nes jis nei santaupų, nei turto neturėjo. CK 6.156 straipsnyje įtvirtinta teisė laisvai sudaryti sutartis, savarankiÅ¡kai spręsti dėl tarpusavio teisių ir pareigų. Å iame straipsnyje nustatytas sutarties laisvės principas apima ir Å¡alių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rÅ«Å¡ies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus. Be to, Å¡alys gali sudaryti sutartį, nustatydamos joje sÄ lygas, bÅ«dingas skirtingų rÅ«Å¡ių sutartims.

Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad Å¡alys gali sudaryti miÅ¡rias sutartis, t. y. sutartis, turinčias kelių rÅ«Å¡ių sutarčių elementų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-687/2015). Tokiu bÅ«du teismas pagrįstai sprendė, jog taip pat nėra pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovė savanaudiÅ¡kai pasinaudojo G. B. sunkia finansine padėtimi. Kadangi ieÅ¡kovė ir mirusiojo G. B. sudarytos paskolų sutartys negali bÅ«ti pripažintos negaliojančiomis atsakovo nurodytais pagrindais, laikytina, kad ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo skolÄ pagal nurodytas sutartis yra teisėtas, pagrįstas ir tenkintinas ta dalimi, kiek faktiÅ¡kai buvo atlikta mokėjimų.

27. Taip pat kolegija pažymi, jog priešingai nei nurodo apeliantas, byloje nėra įrodymų, kurie galėtų pagrįsti teiginį, jog palikėjas sudarydamas paskolos sutartis jų nesuprato, buvo neveiksnus ar pan. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju buvo sudarytos paskolų sutartys laikotarpiu nuo 2007 metų iki 2010 metų. Byloje nėra jokių įrodymų, jog tuo laikotarpiu palikėjas buvo neveiksnus, negalėjo valdytis savo veiksmų ar jų suprasti. Priešingai, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų (Vilniaus m. 1-osios apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-5490-127/2011, b. t. I., P 72-73) nagrinėtoje byloje, palikėjas buvo pateikęs ginčo paskolų sutartis, aiškino jų turinį ir kaip matyti puikiai jį suprato.

28. Apelianto argumentas, jog teismas nevertino, kad ieÅ¡kovės atlikti pavedimai per bankÄ visiÅ¡kai neatitinka paskolų sutartyse paskolintų pinigų sumų yra nepagrįstas. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, t.y. mokėjimo nurodymai patvirtina, jog paskolos dalykas, t.y. lėšos buvo perduotos. Pagal sudarytas paskolos sutartis matyti, jog buvo sutarta paskolinti 25 000 Lt, tačiau iÅ¡ mokėjimo nurodymų teismas nustatė, jog paskolinta buvo 24832,30 Lt, bÅ«tent pagal realiai suteiktos paskolos sumÄ teismas ir paskaičiavo skolÄ . Taigi, tarp pasiraÅ¡ytų paskolos sutarčių ir realiai pervesto sumos yra labai nedidelis skirtumas, o teismo priimtas sprendimas skolÄ priteisti pagal realiai perduotas lėšas yra teisingas ir pagrįstas.

29. Kolegija taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v.

VÄ® Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D.

P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Å ilo bitė“ ir kt. v. LR valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; kt.). Ä®vertinusi byloje esančius įrodymus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ių taisyklių nepažeidė.

Vien ta aplinkybė, jog yra priimtas apeliantui nepalankus teismo sprendimas, nereiÅ¡kia, kad tai yra padaryta nenustačius visų reikÅ¡mingų nagrinėjamai bylai aplinkybių, netinkamai iÅ¡tyrus įrodymų visumÄ ar kad teismas padarė įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimus. Dėl analogijos 30. Kasacinio teismo praktikoje ne sykį yra pažymėta, kad precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip byloms, kuriose buvo sukurtas precedentas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016 15 punktÄ ).

Å iuo aspektu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiÅ¡kina ir taiko ne a priori (lot. iÅ¡ anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir Å¡ias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiÅ¡kinimas gali ir turi bÅ«ti suprantamas ir aiÅ¡kinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes Å¡is aiÅ¡kinimas yra ne aiÅ¡kinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (lot. argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas).

Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panaÅ¡umo su byla, kuriÄ nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikÅ¡tų tÄ patį, kaip taikyti teisės normÄ teisiniam santykiui, kurio Å¡i norma nereglamentuoja. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panaÅ¡ias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tÄ bylÄ , kuriÄ nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iÅ¡aiÅ¡kino atitinkamÄ teisės normÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7162/2009 ir kt.).

31. Apelianto cituojamomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu negalima vadovautis, nes visiÅ¡kai nesutampa Å¡ios nutarties ir nagrinėjamo atvejo ratio decidendi. 2009 m. liepos 10 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009, buvo sprendžiamas ginčas dėl nepilnamečiui vaikui sumokėto iÅ¡laikymo grÄ Å¾inimo, nustačius, jog iÅ¡laikymÄ teikęs asmuo nėra vaiko tėvas.

32. Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikÅ¡mingas Å¡iai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .

33. Kiti apelianto skundo argumentai iÅ¡ esmės nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme 34. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡ jo ieÅ¡kovei priteista bylinėjimosi iÅ¡laidų suma, nes pasak jo nagrinėjant bylÄ ir rengiant procesinius dokumentus nereikėjo specialių žinių.

35. Ieškovė nesutinka su tokia apelianto pozicija, pažymėdama, jog pats apeliantas nurodė, jog patyrė daugiau kaip 2000 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl jo argumentai, jog ieškovės patirtos išlaidos yra per didelės, prieštarauja pačio atsakovo pozicijai.

36. Susipažinus su ieÅ¡kovės pateiktais duomenimis apie jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmosios instancijos teisme, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrindė, ar Å¡ios iÅ¡laidos nevirÅ¡ija 2004-04-02 teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ (toliau – Rekomendacijos) numatytų maksimalių dydžių.

37. IÅ¡ byloje esančio ieÅ¡kovės pateikto patikslinto praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo matyti, kad ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro: Teisinės konsultacijos susijusios su byloje pareikÅ¡tais reikalavimais 200 eurų, Patikslinto ieÅ¡kinio parengimas ir įrodymų rinkimas 700 eurų, Atsiliepimo į prieÅ¡ieÅ¡kinį parengimas 600 eurų, PraÅ¡ymas dėl iÅ¡nagrinėtos civilinės bylos medžiagos prijungimo parengimas 150 eurų, Atsiliepimo į praÅ¡ymÄ skirti teismo ekspertizę parengimas 200 eurų, Dokumentų pagal teismo įpareigojimÄ pateikimas teismui 150 eurų, Atstovavimas teismo posėdžiuose 520 eurų.

38. Nors byloje pateikti įrodymai apie tai, kad ieÅ¡kovė N. G. teisme patyrė 3049,20 EUR iÅ¡laidų už advokato paslaugas suraÅ¡ant procesinius dokumentus ir atstovaujant jos interesus teisme, teismas, vertindamas Å¡ių iÅ¡laidų kompensuojamosios dalies pagrįstumo klausimÄ , atsižvelgia į Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 dėl patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo (toliau- Rekomendacijos) nustatytus maksimalius užmokesčio dydžius.

Rekomendacijose neribojama Å¡alių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau Å¡alys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatÄ , kad teismas negalės bylÄ laimėjusiai Å¡aliai priteisti daugiau tokių iÅ¡laidų, negu įtvirtinta Rekomendacijose, iÅ¡skyrus iÅ¡imtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panaÅ¡iais atvejais.

Nepaisant to, visais atvejais byloje sprendimÄ priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo iÅ¡laidos turi bÅ«ti priteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-21 nutartis c.b. Nr. 3K-3-122/2011).

39. Rekomendacijų 8.19 punkte nurodyta, kad už vienÄ teisinių konsultacijų valandÄ taikomas koeficientas sudaro 0,1. Rekomendacijų 9 punkte nurodyta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Byloje 2017 m. rugpjūčio 9 d. įvyko posėdis, kurio trukmė buvo 35 minutės. 2017 m. spalio 30 d. įvyko posėdis, kurio trukmė buvo 2 valandos ir 17 min. 2017 m. lapkričio 29 d.

įvyko posėdis, kurio trukmė buvo 20 min. 2018 m. balandžio 4 d. įvyko posėdis, kurio trukmė buvo 2 valandos ir 3 min. Tai gi, bendras posėdžių laikas už kurį pagal Rekomendacijas gali bÅ«ti atlyginama siekia 5 valandas. Todėl atsižvelgiant į paminėtÄ , maksimalios ieÅ¡kovui priteistinos iÅ¡laidos už atstovavimÄ Å¡ioje byloje Å¡iame etape gali siekti 0,1X(1+2+2)X817,6 Eur – 408,70 Eurų už atstovavimÄ teisme (patikslinto praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 7 p.).

Byloje nėra duomenų kiek laiko truko ieškovei suteiktos teisinės konsultacijos, todėl šios išlaidos objektyviai negalėjo būti priteisiamos ieškovei (patikslinto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų 1 p.).

40. IeÅ¡kovė byloje taip pat pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo sumažino ieÅ¡kinio reikalavimus. Toks procesinis dokumentas bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo prasme, negali bÅ«ti prilyginamas ieÅ¡kinio parengimui, kadangi jame yra tik patikslinami ieÅ¡kinyje jau suformuluoti reikalavimai bei pateikiami atsikirtimai. Rekomendacijų 8.16 punkte nurodyta, kad už kitÄ dokumentÄ , kuriame pareikÅ¡tas praÅ¡ymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiÅ¡kinimai maksimalus dydis apskaičiuojamas taikant koeficientÄ 0,4, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių).

Atsižvelgiant į paminėtÄ , ieÅ¡kovei priteistinos iÅ¡laidos už atsiliepimo į prieÅ¡ieÅ¡kinį parengimÄ , praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡nagrinėtos civilinės bylos medžiagos prijungimo parengimÄ bei atsiliepimo į praÅ¡ymÄ skirti teismo ekspertizę parengimÄ , Å¡ioje byloje maksimaliai galėtų siekti po 0,4 X 817,6 eurų = 327,04 eurų.

41. Rekomendacijų 8.2 punkte nurodyta, kad už ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinį, atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ar prieÅ¡ieÅ¡kinį užmokestis už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalus dydis apskaičiuojamas taikant koeficientÄ 2,5, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių). Atsižvelgiant į paminėtÄ , ieÅ¡kovei priteistinos iÅ¡laidos už atsiliepimo į prieÅ¡ieÅ¡kinį parengimÄ Å¡ioje byloje maksimaliai galėtų siekti 2,5 X 817,60 eurų = 2044 eurų.

42. IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad patyrė 150 eurų iÅ¡laidų susijusių su dokumentų pagal teismo įpareigojimÄ pateikimu teismui. Rekomendacijų 8.17 punkte nurodyta, kad už kitų, nei nurodyta Å¡ių rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimÄ maksimalus dydis apskaičiuojamas taikant koeficientÄ 0,1, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių). Atsižvelgiant į paminėtÄ , ieÅ¡kovei priteistinos iÅ¡laidos už dokumentų pagal teismo įpareigojimÄ pateikimÄ teismui Å¡ioje byloje maksimaliai galėtų siekti 0,1 X 817,60 eurų = 81,76 eurų.

43. Viso maksimali ieÅ¡kovės patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų Å¡ioje byloje suma remiantis minėtomis Rekomendacijomis galėtų sudaryti 3515,64 eurus. Tačiau ieÅ¡kovė nepagrindė Rekomendacijose įtvirtinto maksimalaus civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ dydžio priteisimo teisinio pagrindo dėl ko priteisti maksimalių bylinėjimosi iÅ¡laidų byloje nėra teisinio pagrindo.

44. Todėl teismas, vadovaudamasis CPK 93 str., 98 str. ir atsižvelgdamas į bylos sudėtingumÄ , teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , nagrinėjamų klausimų (ne)naujumÄ , ginčo sumos dydį, specialių žinių reikalingumÄ , sprendžia, jog ieÅ¡kovei priteistina artima rekomendacijų vidurkiui bylinėjimosi iÅ¡laidų suma - 1500 eurų bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ atsakovo T. B.. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 45. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. IeÅ¡kovė N. G. pateikė teismui duomenis apie patirtas 816,75 eurų bylinėjimosi iÅ¡laidas už atsiliepimo į apeliacinė skundÄ parengimÄ .

46. Å ios iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių. Dėl Å¡io, iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai priteistinos 1500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str.).

47. Rekomendacijų 8.11punkte nurodyta, kad už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ maksimalus dydis apskaičiuojamas taikant koeficientÄ 1,3, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių). Atsižvelgiant į paminėtÄ , ieÅ¡kovei priteistinos iÅ¡laidos už atsiliepimo į prieÅ¡ieÅ¡kinį parengimÄ Å¡ioje byloje maksimaliai galėtų siekti 2,5 X 817,60 eurų = 1061,77 eurų.

48. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Å¡ios nutarties 43 p. bei vadovaudamasis CPK 93 str., 98 str. ir įvertinęs bylos sudėtingumÄ , teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , nagrinėjamų klausimų (ne)naujumÄ , ginčo sumos dydį, specialių žinių reikalingumÄ , ankstesnį advokato dalyvavimÄ Å¡ioje byloje pirmosios instancijos teisme, sprendžia, jog ieÅ¡kovei priteistina artima rekomendacijų vidurkiui bylinėjimosi iÅ¡laidų suma - 477 eurų bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ atsakovo T.

B. apeliacinės instancijos teisme. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas, n u t a r i a : apelianto (atsakovo) T. B. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. sprendimÄ pakeisti dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, nurodant: Priteisti ieÅ¡kovei N. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 1500 eurų bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme.

Likusioje dalyje sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovei N. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 477 eurų bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Alvydas Barkauskas Vaclovas Paulikas RÅ«ta Petkuvienė