d0d13fe9-30fe-4e1c-b05a-537cae906f6d · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-3186-142/2015Proc. Nr. 3-61-3-01095-2014-5Procesinio sprendimo kategorija 38; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 21 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArÅ«no Kaminsko, Liudmilos Zaborovskos ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiÅ¡kėjos UAB „Cgates“ atstovui – Å¡ios bendrovės juristui Tomui Tobulevičiui, atsakovės Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovėms – Å¡ios institucijos Teisės ir personalo skyriaus vyriausiajai specialistei Vilmai Melienei ir Ekonominių interesų departamento NesÄ Å¾iningos komercinės veiklos ir reklamos skyriaus vyriausiajai specialistei Ditei Rimkutei, trečiojo suinteresuotojo asmens Lietuvos Respublikos ryÅ¡ių reguliavimo tarnybos atstovei ­â€“ Å¡ios institucijos Teisės departamento Teisės taikymo skyriaus vyriausiajai specialistei Indrei Jurgelionienei vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos UAB „Cgates“ skundÄ atsakovei Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos ryÅ¡ių reguliavimo tarnyba,n u s t a t ė :PareiÅ¡kėja UAB „Cgates“ (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su 2014 m. vasario 21 d. skundu (t.

I, b. l. 1–5), praÅ¡ydama panaikinti atsakovės Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – atsakovas) 2014 m. sausio 16 d. nutarimÄ Nr. 12NKV-9 „Dėl UAB „Cgates“ Lietuvos Respublikos nesÄ Å¾iningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo“ (t. I, b. l. 28–47), kuriuo pareiÅ¡kėjui už Lietuvos Respublikos nesÄ Å¾iningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo (toliau – NesÄ Å¾iningos veiklos draudimo įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies pažeidimÄ buvo paskirta 3 000,00 Lt bauda (toliau – nutarimas).

PareiÅ¡kėjas su nutarimu nesutinka. Mano, kad nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes iÅ¡ nutarimo nėra aiÅ¡ku už kokius konkrečiai veiksmus (pažeidimÄ ) pareiÅ¡kėjui skirta bauda. Mano, kad Å¡is nutarimo trÅ«kumas yra esminis, nes nutarimas priimtas, pažeidžiant Lietuvos Respublikos nesÄ Å¾iningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimų nagrinėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 1R-68 (toliau – Pažeidimų nagrinėjimo taisyklės), 51.2 punkto nuostatas, numatančias, kad nutarimų motyvuojamojoje dalyje privaloma nurodyti konkrečias teisės normas, kurios buvo taikomos priimant sprendimÄ .

Nurodo, kad atsakovas nepagrįstai nustatė ir vertino aplinkybę, kad vartotojams nebuvo suteikta informacija, jog jiems skambinantieji asmenys galimai mokės savo paslaugų teikėjui papildomai. Pažymi, kad tokia informacija niekaip neįtakoja vartotojų (pareiÅ¡kėjo klientų) mokamos kainos, todėl pareiÅ¡kėjas neturėjo pareigos vartotojams tokiÄ informacijÄ pateikti, be to, tai bÅ«tų objektyviai neįmanoma. Mano, kad atsakovas priimdamas nutarimÄ be pakankamo pagrindo iÅ¡plėtė profesinio atidumo ir rÅ«pestingumo sÄ vokų reikÅ¡mę.

Pastebi, kad įstatymai bÅ«tent Lietuvos Respublikos ryÅ¡ių reguliavimo tarnybai (toliau – RRT) suteikia kompetencijÄ ir pareigÄ vertinti, ar Å«kio subjektas laikosi elektroninių ryÅ¡ių paslaugas reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Nurodo, kad RRT yra patikrinusi ir įvertinusi pareiÅ¡kėjo paslaugų teikimo sutarčių sÄ lygas ir nustačiusi, kad jos atitinka teisės aktų reikalavimus. PraÅ¡o priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjo atstovas palaikė skundo argumentus ir prašė jį tenkinti.Atsakovas atsiliepime su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (t.

I, b. l. 87–91). Nurodo, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiÅ¡kėjo argumentai teisiÅ¡kai nepagrįsti. Nurodo, kad nutarime ne kartÄ aiÅ¡kiai įvardijami konkretÅ«s pareiÅ¡kėjo veiksmai, kurie pažeidžia NesÄ Å¾iningos veiklos draudimo įstatymÄ . Pabrėžia, kad tokie veiksmai yra esminės informacijos vartotojams neatskleidimas. Mano, kad nutarimas yra iÅ¡samus ir konkretus. Pastebi, kad pareiÅ¡kėjas klaidingai interpretuoja nutarimÄ , manydamas, kad nutarime yra padaryta iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjas privalo vartotojams pateikti informacijÄ apie galimus skambučių pabrangimus asmenims, kurie skambins vartotojams iÅ¡ kitų operatorių tinklų.

Nurodo, kad iÅ¡ nutarimo turinio matyti, jog pareiÅ¡kėjui paskirta bauda dėl informacijos apie ryÅ¡io plano tarifus, galutinę produkto kainÄ , kokių ir kiek paslaugų suteikiama už pasirinkto plano mėnesinį mokestį, neatskleidimo. Atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas skunde neginčija su tuo susijusių nutarime nurodytų faktų. Pažymi, kad nurodytos informacijos neatskleidimÄ patvirtina didelis skaičius (daugiau nei 100) vartotojų skundų bei, iÅ¡nagrinėjus skundus, priimti RRT įsakymai, kuriuose buvo ne kartÄ konstatuotas esminės informacijos neatskleidimo vartotojams faktas.Teismo posėdyje atsakovo atstovės palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė atmesti pareiÅ¡kėjo skundÄ kaip nepagrįstÄ .Trečiasis suinteresuotasis asmuo atsiliepimo į skundÄ nepateikė, tačiau dėl pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų aplinkybių pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus (t.

I, b. l. 83–85), kuriuose akcentavo, kad elektroninių ryÅ¡ių paslaugų teikėjai sutartyse, sudaromose su galutiniais paslaugų gavėjais, turi pateikti iÅ¡samiÄ informacijÄ apie galutiniams paslaugų gavėjams, bet ne jiems skambinantiems asmenims, taikomus užmokesčius. Nurodė, kad ginčų tarp pareiÅ¡kėjo ir galutinių paslaugų gavėjų nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad daugeliu atvejų pareiÅ¡kėjas nesuteikė galutiniams paslaugų gavėjams visos reikÅ¡mingos informacijos, turinčios įtakos jų apsisprendimui sudaryti sutartis.Trečiojo suinteresuotojo asmens atstovė teismo posėdyje prašė ginÄÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra.Skundas atmestinas.Nagrinėjamas ginčas kilo dėl atsakovo 2014 m. sausio 16 d. priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Skundžiamu nutarimu atsakovas pripažino pareiÅ¡kėjÄ pažeidus NesÄ Å¾iningos veiklos draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį (nesÄ Å¾iningos komercinės veiklos draudimÄ ) ir paskyrė jam 3 000,00 Lt baudÄ už klaidinantį informacijos neatskleidimÄ (NesÄ Å¾iningos veiklos draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo pagrindinė veikla yra telekomunikacijų paslaugų teikimas (t. I, b. l. 8). Paslaugų teisiniuose santykiuose prieÅ¡ sudarant paslaugų sutartį ir pradedant teikti paslaugas privaloma vartotojui suteikti iÅ¡samiÄ informacijÄ , susijusiÄ su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sÄ lygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis bei kitokiÄ informacijÄ , turinčiÄ Ä¯takos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.719 straipsnis ir 6.353 straipsnis).

Visuomeninius santykius, susijusius su telekomunikacijų paslaugų teikimu reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninių ryÅ¡ių įstatymas (toliau – ERÄ®). ERÄ® 36 straipsnio 1 dalis nustato, kad „IÅ¡kilus ginčui tarp elektroninių ryÅ¡ių paslaugų teikėjo ir galutinio paslaugų gavėjo, galutinis paslaugų gavėjas turi teisę kreiptis į RyÅ¡ių reguliavimo tarnybÄ , kad Å¡i iÅ¡ankstine ne teismo tvarka iÅ¡spręstų jo ginÄÄ su elektroninių ryÅ¡ių paslaugų teikėju“.

Byloje nustatyta, kad tarp pareiÅ¡kėjo ir dalies jo klientų (galutinių paslaugų gavėjų) kilo ginčai, susiję su paslaugų teikimo sutarčių sudarymu ir vykdymu. Siekdami iÅ¡spręsti kilusius ginčus, galutiniai paslaugų gavėjai kreipėsi su praÅ¡ymais į RRT (t. I, b. l. 93 –166, 171–198; t. II, b. l. 1–199; t. III, b. l. 1–198; t. IV, b. l. 1–200; t. V, b. l. 1–152). RRT, pagal kompetencijÄ iÅ¡nagrinėjusi dalį galutinių paslaugų gavėjų ir pareiÅ¡kėjo ginčų, 2013 m. birželio 19 d. raÅ¡tu (toliau – RRT raÅ¡tas) kreipėsi į atsakovÄ , nurodydama, kad pareiÅ¡kėjo veiksmai galimai atitinka nesÄ Å¾iningos komercinės veiklos, kuri yra draudžiama pagal NesÄ Å¾iningos veiklos draudimo įstatymÄ , požymius (t.

I, b. l. 92). Pagal NesÄ Å¾iningos veiklos draudimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, teisė ir pareiga kontroliuoti, kaip laikomasi minėto įstatymo nuostatų yra numatyta atsakovui. RRT raÅ¡te buvo nurodyta, kad visi galutiniai paslaugų vartotojai teigė, kad nebuvo informuoti apie visas su pareiÅ¡kėju sudaromų paslaugų teikimo sutarčių sÄ lygas. RRT raÅ¡to pagrindu dėl pareiÅ¡kėjo galimo NesÄ Å¾iningos veiklos draudimo įstatymo pažeidimo buvo pradėta nagrinėjimo procedÅ«ra, kuriÄ atsakovas baigė priimdamas skundžiamÄ nutarimÄ .

Nutarimu atsakovas iÅ¡ esmės pripažino, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo komercinė veikla atitiko NesÄ Å¾iningos veiklos draudimo įstatyme numatytus nesÄ Å¾iningos komercinės veiklos požymius. Nutarimo rezoliucinėje dalyje atsakovas nurodė, kad 3 000,00 Lt bauda pareiÅ¡kėjui yra skiriama už NesÄ Å¾iningos veiklos draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies pažeidimÄ (t. I, b. l. 47). NesÄ Å¾iningos veiklos draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalis numato, kad nesÄ Å¾ininga komercinė veikla yra draudžiama.

NesÄ Å¾iningos veiklos draudimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis paaiÅ¡kina, kokia komercinė veikla yra laikoma nesÄ Å¾ininga, t. y. pateikia nesÄ Å¾iningos komercinės veiklos požymius:

1) neatitinka profesinio atidumo reikalavimų ir 2) iÅ¡ esmės iÅ¡kreipia arba gali iÅ¡ esmės iÅ¡kreipti vidutinio vartotojo ekonominį elgesį siÅ«lomo produkto atžvilgiu arba iÅ¡ esmės iÅ¡kreipia, arba gali iÅ¡ esmės iÅ¡kreipti vartotojų grupės vidutinio nario ekonominį elgesį siÅ«lomo produkto atžvilgiu, kai komercinė veikla nukreipta į tam tikrÄ vartotojų grupę. Pagal NesÄ Å¾iningos veiklos draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalį, profesinis atidumas – tai specialiųjų įgÅ«džių ir rÅ«pestingumo standartas, kurio pagrįstai galima tikėtis iÅ¡ komercinės veiklos subjekto vartotojų atžvilgiu ir kuris atitinka sÄ Å¾iningÄ praktikÄ rinkoje ir (arba) bendrÄ sÄ Å¾iningumo principÄ Å¡io subjekto veiklos srityje.

PareiÅ¡kėjo ir vartotojų sutartys nagrinėjamu atveju buvo sudarytos ne prekybai skirtose patalpose, t. y. vartotojų namuose. Sutarties sudarymo ne prekybai skirtose patalpose kontekste, vartotojui gali bÅ«ti daromas potencialus psichologinis spaudimas arba vartotojas gali susidurti su netikėtumais, nepaisant to, ar vartotojas prekiautojÄ kvietė, ar ne (2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iÅ¡ dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva I999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB, preambulės 21 punktas).

Nagrinėjamu atveju, dėl sutarties sudarymo metu patirto psichologinio spaudimo patvirtino ir dalis vartotojų (t. II, b. l. 163, 185; t. IV, b. l. 118). Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo atžvilgiu pagrįstai taikytas aukÅ¡tas rÅ«pestingumo standartas. SÄ voka „iÅ¡ esmės iÅ¡kreipti vartotojų ekonominį elgesį“ NesÄ Å¾iningos veiklos draudimo įstatymo kontekste reiÅ¡kia – vykdant komercinę veiklÄ vartotojų atžvilgiu stebimai susilpninti vartotojo gebėjimÄ priimti informacija paremtÄ sprendimÄ ir taip paskatinti vartotojÄ priimti sprendimÄ dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebÅ«tų priėmęs (NesÄ Å¾iningos veiklos draudimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalis).

NesÄ Å¾iningos komercinės veiklos pagrindinius pasireiÅ¡kimo bÅ«dus numato NesÄ Å¾iningos veiklos draudimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalis: „NesÄ Å¾ininga komercinė veikla dažniausiai pasireiÅ¡kia kaip klaidinanti arba agresyvi. NesÄ Å¾ininga komercine veikla laikoma ir kita komercinė veikla, kuri atitinka Å¡io straipsnio 2 dalies reikalavimus“. Vienas iÅ¡ Å¡ių nesÄ Å¾iningos komercinės veiklos pasireiÅ¡kimo bÅ«dų – klaidinanti komercinė veikla – pagal NesÄ Å¾iningos veiklos draudimo įstatymo 4 straipsnį, tai klaidinantys veiksmai arba klaidinantis informacijos neatskleidimas.

Atsakovas nutarime konstatavo, kad pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾ininga komercinė veikla pasireiÅ¡kė ne klaidinančiais veiksmais, o klaidinančiu informacijos neatskleidimu, taip kaip jis yra apibrėžiamas NesÄ Å¾iningos veiklos draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje: „Atsižvelgiant į informacijos perdavimo priemonių ribotumÄ , klaidinančiu informacijos neatskleidimu laikomi tokie veiksmai, dėl kurių vidutinis vartotojas skatinamas arba gali bÅ«ti skatinamas priimti tokį sprendimÄ dėl sandorio, kurio kitomis aplinkybėmis jis nebÅ«tų priėmęs“.

Minėto 6 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose pateikiamas baigtinis, alternatyvus sÄ raÅ¡as veiksmų, kurie laikytini atitinkantys 6 straipsnio 1 dalyje pateikiamus klaidinančio informacijos neatskleidimo požymius, t. y. tokie veiksmai gali bÅ«ti: „1) esminės informacijos, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis galėtų priimti informacija paremtÄ sprendimÄ dėl sandorio, neatskleidimas arba 2) esminės informacijos, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis galėtų priimti informacija paremtÄ sprendimÄ dėl sandorio, nuslėpimas ar jos pateikimas neaiÅ¡kiai, nesuprantamai, dviprasmiÅ¡kai ar ne laiku arba 3) komercinės veiklos tikslo, jeigu jis neaiÅ¡kus pagal kitas aplinkybes, neatskleidimas“.Skunde pareiÅ¡kėjas akcentuoja tai, kad nutarime nebuvo nurodytos konkrečios teisės normos, kuriomis remiantis jis buvo priimtas, todėl pareiÅ¡kėjui nebuvo aiÅ¡ku už kokius konkrečiai jo veiksmus, pasireiÅ¡kiančius kaip klaidinantis informacijos neatskleidimas (esminės informacijos neatskleidimÄ , komercinės veiklos tikslo neatskleidimÄ ar esminės informacijos nuslėpimÄ ), atsakovas paskyrė jam baudÄ .

Å iuo aspektu, pastebėtina, kad atsakovas nutarime nurodė teisės aktÄ , kuriuo grindžia savo sprendimÄ ir teisės akto nuostatÄ , kuriÄ pareiÅ¡kėjas pažeidė, t. y. nurodė, kad buvo pažeistas nesÄ Å¾iningos komercinės veiklos draudimas (NesÄ Å¾iningos veiklos draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalis) ir, kad pareiÅ¡kėjo veikla atitinka NesÄ Å¾iningos veiklos draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ draudimÄ , tačiau atsakovas nutarime nenurodė NesÄ Å¾iningos veiklos draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies konkretaus taikyto punkto.

Pažeidimų nagrinėjimo taisyklių (redakcija, galiojusi skundžiamo nutarimo priėmimo metu) 51.2 punktas inter alia įtvirtina reikalavimÄ , kad nutarime bÅ«tų nurodomos konkrečios teisės normos. Teisės normos nurodymas, nurodant įstatymo straipsnį ir straipsnio dalį (jei jos yra), tačiau nenurodant straipsnio dalies konkretaus punkto (jei tokie yra), tik iÅ¡ dalies atitinka konkretumo reikalavimÄ , tačiau negalima teigti, kad toks teisės normos nurodymas yra visiÅ¡kai nekonkretus. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad atsakovas Pažeidimų nagrinėjimo taisyklių 51.2 punkto reikalavimÄ pažeidė iÅ¡ dalies, todėl teismas toliau sprendžia klausimÄ , ar tokio pobÅ«džio nutarimo priėmimo metu atsakovo padarytas pažeidimas gali bÅ«ti laikytinas esminiu ir lemiančiu tai, kad nutarimas bÅ«tų panaikintas kaip neteisėtas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio prasme.Å iuo aspektu aktuali Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – VAÄ®) 8 straipsnio 1 dalis, įtvirtinanti reikalavimus individualiems administraciniams aktams.

Minėta nuostata numato, kad individualūs administraciniai aktai turi būti pagrįsti teisės aktų normomis ir objektyviais duomenimis (faktais), o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Šie reikalavimai susiję su tuo, kad individualus administracinis aktas asmeniui, kuriam jis yra skirtas, turi būti aiškus ir nedviprasmiškai suprantamas. Nagrinėjamu atveju nesutiktina su pareiškėju, kad nėra aišku, už kokius konkrečiai pareiškėjo veiksmus buvo pritaikytos sankcijos. Nutarimo turinyje tai pakankamai aiškiai ir išsamiai aprašyta, pavyzdžiui, nutarimo 17 puslapio 3 pastraipoje atsakovas nurodo, kad „tyrimo dėl UAB „Cgates“ veiksmų metu nustatyta, kad vartotojams prieš sudarant fiksuoto telefono ryšio teikimo paslaugų sutartį UAB „Cgates“ neatskleidė esminės informacijos, kuri susijusi su galutine produkto kaina“, nutarimo 18 puslapio 4 pastraipoje atsakovas nurodo:

„Taigi UAB „Cgates“ turėdama pareigÄ , sutarčių su paslaugų gavėju sudarymo aspektu, suteikti vartotojams esminę informacijÄ apie teikiamas paslaugas, jos nesuteikė“ ir kt. (t. I, b. l. 44–45). Atsižvelgiant į tai, matyti, kad pareiÅ¡kėjo neteisėti veiksmai yra siejami ne su esminės informacijos nuslėpimu ar su komercinės veiklos tikslo neatskleidimu, o bÅ«tent su esminės informacijos neatskleidimu. Laikytina, kad pareiÅ¡kėjas neturėjo pagrindo kitaip suprasti nutarimo turinio ir suprato jį tinkamai.

Sutiktina su atsakovu, kad pareiÅ¡kėjas pats tai patvirtina skunde nurodydamas, kad „iÅ¡ Nutarimo turinio galima numanyti, kad PareiÅ¡kėjui paskirta nuobauda už Ä®statymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytÄ pažeidimÄ , t. y. už esminės informacijos, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis galėtų priimti informacija paremtÄ sprendimÄ dėl sandorio, neatskleidimÄ â€œ (t. I, b. l. 3). Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad faktinė aplinkybė, jog nutarime nėra nurodytas konkretus su esminės informacijos neatskleidimu susijęs NesÄ Å¾iningos veiklos draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies taikytinas punktas nelaikytina esminiu nutarimo trÅ«kumu, nes nutarimas yra motyvuotas, jame konkrečiai nurodyti pareiÅ¡kėjo veiksmai, kurie pažeidžia NesÄ Å¾iningos veiklos draudimo įstatymo normas, nurodyti nustatyti faktai bei aplinkybės, turinčios įtakos pažeidimo konstatavimui.Kaip matyti iÅ¡ nutarime taikyto NesÄ Å¾iningos veiklos draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Å¡i nuostata yra susijusi su klaidinančio informacijos neatskleidimo pasekmėmis vidutiniams vartotojams.

Nutarime nurodyta, kad nagrinėjamu atveju daugelis vartotojų yra vyresnio amžiaus. Nepaisant to, atsakovas pareiÅ¡kėjo veiklÄ vertino vidutinio vartotojo atžvilgiu (t. I, b. l. 43). Vidutinio vartotojo sÄ voka yra pateikta NesÄ Å¾iningos veiklos draudimo įstatymo 2 straipsnio 13 punkte, kuris nustato, kad vidutinis vartotojas yra tas vartotojas, kuris yra pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsižvelgiant į socialinius, kultÅ«rinius ir kalbinius veiksnius.Teismų praktikoje vidutinis vartotojas suprantamas kaip tam tikras standartas, hipotetinis visų vartotojų (ar tam tikros vartotojų grupės) vidurkis, kuriuo remiantis vertinama, ar pateikta informacija, atsižvelgiant į jos turinį bei pateikimo aplinkybes, gali klaidinti vidutinį vartotojÄ ir paveikti jo ekonominį elgesį.

Vidutinio vartotojo atidumo laipsnis konkrečiomis prekių ar paslaugų savybėmis gali bÅ«ti skirtingas atsižvelgiant į tam tikras prekių ar paslaugų rÅ«Å¡is ar kategorijas, tačiau ekonominis vidutinio vartotojo elgesys paprastai siejamas su bendru įspÅ«džiu apie prekę ar paslaugÄ , jos savybes, kainÄ ir pan. Be to, vidutinio vartotojo sÄ voka siejama su gautos informacijos suvokimu, o ne gebėjimu jÄ gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2010).

Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktikoje „vidutinis vartotojas“ bendrÄ ja prasme reiÅ¡kia gerai informuotÄ , protingai atidų ir apdairų vartotojÄ (1998 m. liepos 16 d. sprendimas Gut Springenheide and Tusky C-210/96, Rink. p. I-4657; 2000 m. sausio 13 d. sprendimas Estee Lauder C-220/98, Rink. p. I-117; 2001 m. spalio 25 d. Sprendimas Toshiba Europe C-112/99, Rink. p. I-7945; 2002 m. spalio 24 d. sprendimas Linhart C-99/01, Rink. p. I-9375; 2003 m. balandžio 8 d. sprendimas Pippig Augenoptik C-44/01, Rink. p. I-3095; kt.).

Taigi, vartotojų amžius per se nėra sÄ lyga, lemianti tai, ar vartotojai patenka į vidutinių vartotojų kategorijÄ , ar ne. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovas pagrįstai pareiÅ¡kėjo veiklÄ vertino vidutinio vartotojo atžvilgiu. Vertinant, ar informacija yra tokia, su kuria vartotojas objektyviai galėjo susipažinti, bÅ«damas pakankamai informuotu, protingai atidžiu ir apdairiu asmeniu, bÅ«tina tinkamai iÅ¡analizuoti faktinę situacijÄ , t. y. bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar atsakovas pagrįstai konstatavo faktines aplinkybes, liudijančias apie pareiÅ¡kėjo nesilaikymÄ profesinio atidumo reikalavimų, sÄ lygojusių iÅ¡kreiptÄ vidutinio vartotojo elgesį teikiamos paslaugos atžvilgiu.

PareiÅ¡kėjas skunde teigė ir pareiÅ¡kėjo atstovas teismo posėdžio metu akcentavo, kad vartotojai skundėsi ir nutarimas buvo priimtas iÅ¡ esmės dėl to, kad pareiÅ¡kėjas nenurodė vartotojams apie galimus skambučių pabrangimus asmenims, kurie skambins vartotojams iÅ¡ kitų operatorių tinklų. Pagrįsdamas tokiÄ iÅ¡vadÄ , pareiÅ¡kėjas nurodo su tuo susijusiÄ skundžiamo nutarimo dalį. Byloje nustatyta, kad skundžiamo nutarimo motyvai iÅ¡dėstyti nutarimo 16–19 puslapiuose (t.

I, b. l. 43–45). Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjo cituojama nutarimo dalis yra iÅ¡ 2014 m. sausio 16 d. vykusio komisijos posėdžio apraÅ¡omosios dalies (t. I, b. l. 41), laikytina, kad nagrinėjamu atveju, vertinant nutarimo motyvų pagrįstumÄ , tai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybė. Vartotojų nurodomos aplinkybės (daugeliu atveju vartotojų praÅ¡ymai buvo adresuoti net ne atsakovui, o RRT) neprivalo sutapti su atsakovo tyrimo metu konstatuotais pažeidimais. Kaip minėta atsakovas tyrimÄ pradėjo RRT raÅ¡to pagrindu (t. y. ne dėl vartotojų praÅ¡ymų).

Be to, atsakovas turi teisę tokį tyrimÄ pradėti ir savo iniciatyva (NesÄ Å¾iningos veiklos draudimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalis). Atsakovas, teisės aktų nustatyta tvarka atlikęs tyrimÄ , nutarime konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas vartotojams neatskleidė esminės informacijos. Atsakovas nutarime nustatė, kad esmine informacija nagrinėjamu atveju laikytini mokėjimo plano tarifai, nes anot RRT tarifai suteikia vartotojams informacijÄ apie jiems taikomas konkrečias kainas (t. I, b. l. 45). Pagal NesÄ Å¾iningos veiklos draudimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 3 punktÄ , jeigu neaiÅ¡ku pagal kitas aplinkybes, esmine komercinio pasiÅ«lymo informacija laikoma inter alia galutinė produkto kaina arba jos apskaičiavimo bÅ«das (jeigu kaina pagrįstai negali bÅ«ti apskaičiuota iÅ¡ anksto).

Atsižvelgiant į tai, atsakovas nutarime konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas neatskleidė vartotojams galutinės produkto (paslaugos) kainos, jos apskaičiavimo bÅ«do (t. I, b. l. 46). Byloje nustatyta, kad atsakovas, priimdamas skundžiamÄ nutarimÄ , inter alia vertino faktinę aplinkybę, kad vartotojai Dana Regina Gaižauskienė, Elena Miliauskienė, Irutė Regina Nemanienė, Marija (turėtų bÅ«ti – Marijona) PlančiÅ«nienė, Jadvyga JuÅ¡kienė, Birutė Teresė JaseliÅ«nienė, Vytautas Bučionis, Jadvyga Å ulčienė, Ona Leonida Pavlionienė (turėtų bÅ«ti – Pavlonienė), Liucija Kulvietytė, Aldona RumÅ¡ienė, Raimonda Jaseikaitė (turėtų bÅ«ti – Jasiukaitienė), Marija Bartkuvienė, Jadvyga Ignatjeva, Antanas Kumensas, Joana Jankauskienė, Albina Sereikienė, Marija KriaučiÅ«nienė, Regina Mirončikaitė, Stanislava Parkauskienė (turėtų bÅ«ti – Parkauskaitė), Dina Kigin (turėtų bÅ«ti – Kigim), Vera Stupakova, Marija Kalinina, Teresė Eugenija GasiÅ«naitė, Svetlana Suročkina (turėtų bÅ«ti – Soročkina), Stefanija Irena Rubinskienė ir Algimantas PaÅ¡kevičius nurodė RRT, jog jie nebuvo informuoti apie siÅ«lomos paslaugos sÄ lygas (mokėjimo plano tarifus) (t.

I, b. l. 44). Atsižvelgdamas į tai, teismas taip pat vertina su Å¡iais vartotojais susijusiÄ byloje esančiÄ medžiagÄ . Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar vidutiniams vartotojams buvo suteikta esminė informacija ir sudaryta galimybė priimti Å¡ia informacija paremtÄ sprendimÄ dėl sandorio, t. y. sudaryti su pareiÅ¡kėju paslaugų teikimo sutartį, ar ne.Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas su vartotojais sudarė paslaugų teikimo sutartis naudodamas standartines (iÅ¡ anksto parengtas ir su kita Å¡alimi nederintas) sutarties sÄ lygas.

Sudarytų sutarčių sÄ lygose nebuvo pateikta informacija apie vartotojams galiosiančias skambučių kainas (paslaugų tarifus). Sutartyse buvo numatyta, kad paslaugų teikimo tvarka, atsiskaitymo už paslaugas tvarka, sutarties nutraukimo tvarka, paslaugų tarifai ir kt. yra nustatyta paslaugų teikimo taisyklėse, kurios yra sudedamoji sutarties dalis ir yra vieÅ¡ai skelbiamos pareiÅ¡kėjo klientų aptarnavimo skyriuose, interneto svetainėje www.mvisata.lt (t. II, b. l. 25 ir kt.). Nepaisant tokios minėtų taisyklių paskelbimo tvarkos, sutartyse prie kliento rekvizitų pareiÅ¡kėjo buvo iÅ¡ anksto įraÅ¡yta pastaba:

„Sutartį ir Taisykles perskaičiau, supratau, su sÄ lygomis sutinku“. Byloje nėra duomenų apie tai, kad minėtos taisyklės prieÅ¡ sudarant sutartį buvo pateikiamos (popieriniu egzemplioriumi ar kokiu nors kitokiu bÅ«du) vartotojams susipažinti. Kartu su sutartimi buvo pasiraÅ¡omas taip pat standartinių sÄ lygų sutarties priedas, kuriame buvo nurodomas užsakomas paslaugos planas (jo pavadinimas), nurodant, kad pasirinkto plano mėnesinis mokestis yra 19,90 Lt su PVM, tačiau Å¡is planas niekaip nedetalizuotas (t.

II, b. l. 24; t. IV, b. l. 184 ir kt.), iÅ¡ anksto įraÅ¡ant pastabÄ â€žKlientas: „Su sutarties priedo sÄ lygomis ir pokalbių tarifais susipažinau, sutinku. <...>“.“ PareiÅ¡kėjo įraÅ¡ytos tokio pobÅ«džio pastabos patvirtina, kad vartotojo susipažinimo su paslaugų tarifais ir sutikimo su jais aplinkybės laikomos svarbiomis ir paties pareiÅ¡kėjo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad minėti pokalbių tarifai prieÅ¡ sudarant sutartį buvo pateikti vartotojams susipažinti. Dalis vartotojų, kreipdamiesi į RRT savo praÅ¡ymuose nurodė, kad informacija apie tarifus nebuvo pateikta nei raÅ¡tu, nei žodžiu (t.

II, b. l. 21, 77), dalis vartotojų nurodė, kad apskritai nebuvo informuoti apie paslaugų teikimo sÄ lygas (t. III, b. l. 107, 118, 155; t. IV, b. l. 23; t. V, b. l. 14). PareiÅ¡kėjas nei atsakovui (pažeidimo nagrinėjimo metu), nei teismui (kartu su skundu ar teismo posėdžio metu) taip pat nepateikė įrodymų, leidžiančių daryti pagrįstas iÅ¡vadas, kad vartotojams esminė informacija prieÅ¡ sudarant sutartis buvo suteikta. PareiÅ¡kėjas, bÅ«damas profesionalus komercinę veiklÄ vykdantis verslo subjektas, savo srities specialistas, galėjo ir privalėjo vartotojų informavimui skirti didesnį dėmesį.

Å ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas ir (ar) jo įgalioti atstovai galėjo apriboti vartotojų galimybę priimti informacija paremtÄ sprendimÄ siÅ«lomos paslaugos atžvilgiu, todėl tokie pareiÅ¡kėjo veiksmai ne tik neatitiko profesinio atidumo reikalavimų, tačiau ir iÅ¡kreipė vartotojų ekonominį elgesį siÅ«lomos paslaugos atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad atsakovas pagrįstai konstatavo NesÄ Å¾iningos veiklos draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies pažeidimÄ .

Pagal NesÄ Å¾iningos veiklos draudimo įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2013 m. gruodžio 14 d. iki 2015 m. sausio 1 d.) 13 straipsnio 1 dalį, už nesÄ Å¾iningÄ komercinę veiklÄ atsakovas skundžiamo nutarimo priėmimo metu pagal savo kompetencijÄ komercinės veiklos subjektams, nepraleisdamas 3 metų senaties termino, galėjo skirti nuo 1 000,00 Lt iki 30 000,00 Lt baudÄ . Pagal minėto straipsnio 3 dalį, skiriamos baudos dydis nustatomas pagal mažiausios ir didžiausios baudų vidurkį, o skiriant konkrečiÄ baudÄ , atsižvelgiama į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, pažeidimo pobÅ«dį, pažeidimo trukmę ir mastÄ .

Atsakovas pareiÅ¡kėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, todėl, nustatęs tik pareiÅ¡kėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, pagrįstai sumažino pareiÅ¡kėjui skiriamos baudos dydį. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi bÅ«ti motyvuojamas nutarime. Nustatyta, kad atsakovas nutarime pateikė iÅ¡samius baudos mažinimo motyvus (lengvinančių aplinkybių egzistavimas, pažeidimo padarymas pirmÄ kartÄ , pareiÅ¡kėjo pastangos su vartotojais ginčus spręsti taikiai).

Atsižvelgdama į tai ir į nutarime nurodytas nutarimo priėmimo metu egzistavusias pareiÅ¡kėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (geranoriÅ¡kas pareiÅ¡kėjo bendradarbiavimas), pažeidimo pobÅ«dį (klaidinančiu informacijos neatskleidimu iÅ¡kreiptas vartotojų ekonominis elgesys), trukmę ir mastÄ (pažeidimas nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar mažareikÅ¡mis), vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjui paskirta 3 000,00 Lt bauda nėra akivaizdžiai per didelė, tokio dydžio bauda yra teisinga, proporcinga ir adekvati padarytam teisės pažeidimui. Skundžiamas nutarimas yra iÅ¡samiai pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), iÅ¡ esmės tinkamai pagrįstas teisės aktų normomis, nutarimu taikoma poveikio priemonė (3 000,00 Lt baudos paskyrimas) pagrįsta ir iÅ¡samiai motyvuota.

Byloje nenustatyta ir kitų skundžiamo nutarimo naikinimo pagrindų, t. y. to, kad jį bÅ«tų priėmęs nekompetentingas administravimo subjektas ar jo priėmimo metu bÅ«tų pažeistos pagrindinės procedÅ«ros. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas, pagrįstas ir motyvuotas, todėl tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ ir nutarimÄ naikinti remiantis pareiÅ¡kėjo skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Atmetus pareiÅ¡kėjo skundÄ kaip nepagrįstÄ , nėra pagrindo spręsti bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo klausimÄ (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,n u s p r e n d ž i a:PareiÅ¡kėjo UAB „Cgates“ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                            Arūnas Kaminskas            Liudmila Zoborovska            Halina Zaikauskaitė