Legislator Case Law & Legislation
d0d0ffc0-2f65-47bf-8a08-a934444c6c22 AI generated

d0d0ffc0-2f65-47bf-8a08-a934444c6c22 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number d0d0ffc0-2f65-47bf-8a08-a934444c6c22
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Bylos Nr. TS-68-1053/2017Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija 2.5.14 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS 2017 m. rugsėjo 6 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ugnė GailiÅ«nienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundÄ dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarimo Nr. 59-141, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, panaikinimo, n u s t a t ė :

Legislator headnote

AI generated

d0d0ffc0-2f65-47bf-8a08-a934444c6c22 · Vilniaus miesto apylinkės teismas: PareiÅ¡kėjo įsitikinimu, Komisija išėjo už savo kompetencijos ribų ir skundžiamu nutarimu ėmėsi spręsti Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo įgyvendinimo klausimÄ , t. y. vykdyti teisingumÄ , kas pagal KonstitucijÄ yra iÅ¡imtinė teismo prerogatyva. Mano, kad individualiame plane numatyta priemonė (gerbÅ«vio darbų atlikimas) yra tuščiažodžiavimas arba turi akivaizdžiÄ korupcinę potekstę.Atsiliepimų į nuteistojo J. P. skundÄ negauta.Nuteistojo J. P. skundas netenkintinas, Komisijos 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarimas Nr. 59-141 paliktinas nepakeistas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Bylos Nr. TS-68-1053/2017Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija 2.5.14 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS 2017 m. rugsėjo 6 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ugnė GailiÅ«nienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundÄ dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarimo Nr. 59-141, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, panaikinimo, n u s t a t ė :

J. P. nuteistas 2016 m. liepos 21 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 3 metams. Pritaikius BK 641 straipsnį bausmė sumažinta 1/3 ir skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmės subendrinta su 2011 m. gruodžio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir skirta galutinė 2 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 27 d. nuosprendžiu minėtas teismo nuosprendis pakeistas ir nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausme 2 metams ir 3 mėnesiams. Pritaikius BK 641 straipsnį bausmė sumažinta 1/3 ir skirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmės subendrinta su 2011 m. gruodžio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir skirta galutinė 1 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės vykdymo pradžia – 2016 m. kovo 22 d., pabaiga - 2018 m. sausio 22 d. Neatliktos bausmės dalis 2017 m. rugsėjo 6 dienai – 4 mėnesiai 16 dienų. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu Nr. 59-141 nutarė netaikyti J. P. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ . Komisija atsižvelgė į J.

P. vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ - 42 balus, ankstesnio lygtinio paleidimo metu padarytÄ naujÄ nusikalstamÄ veikÄ , į gyvenimo stilių laisvėje- nusikaltimÄ Ä¯vykdytÄ su bendrininkais, ryÅ¡ių palaikymÄ su kriminalinę praeitį turinčiais asmenimis ir ketinimÄ toliau juos palaikyti, į ankstesnių nusikaltimų padarymÄ apsvaigus nuo alkoholio, į emocinę gerovę- patenkinamÄ nuteistojo saviveiksmingumÄ , pažemintÄ savęs vertinimÄ , polinkį savo galios jausmÄ palaikyti per priklausomo, įtakai pasiduodančio santykio mezgimÄ , savo jausmų, iÅ¡gyvenimų slopinimÄ , sunkumų iÅ¡veikimÄ greito atlygio siekiančiu, neteisėtu elgesiu, į mÄ stymÄ ir elgesį- sunkumų identifikuoti kylančias problemas turėjimÄ , negebėjimÄ apsvarstyti savo elgesio, veiksmų, nenumatytų neigiamų pasekmių, turimÄ polinkį pasirÅ«pinti kitais, atsisakant savo paties reikmių, poreikių brandaus patenkinimo;

į nuostatas- kylančius sunkumus laikantis visuomenės vertybių ir normų, į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu- pažeistus režimo reikalavimus 11 kartų (11 kartų buvo baustas) bei konkrečių planų stokÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis nesilaikys įstatymų ir nusikals.J. P. pateikė teismui skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti NutarimÄ . Nuteistojo teigimu, Nutarimas neatitinka jam keliamų reikalavimų. Nurodo, kad Komisijos nutarimo teiginys „ankščiau teistas 3 kartus“ yra sÄ moningas faktų iÅ¡kraipymas, kadangi teistumui iÅ¡nykus asmuo laikomas neteistu.

Taip pat akcentuoja, kad Komisija, priimdama jam nepalankų NutarimÄ , nepagrįstai vertino jam paskirtas nuobaudas kaip jį neigiamai charakterizuojančiÄ aplinkybę, nors, anot pareiÅ¡kėjo, turi bÅ«ti vertinami taikytos socialinės reabilitacijos priemonės rezultatai. Mano, kad Komisija, vartodama teiginį „nesilaikys įstatymų ir nusikals“ pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintÄ nekaltumo prezumpcijos principÄ . Nesutinka, kad bausmės vykdymo metu priimti sprendimai gali paneigti prieÅ¡ daugiau kaip 1 metus teismo sprendimu realizuotÄ bausmės tikslÄ , teigia, kad jam atlikus didelę bausmės dalį nėra jokio pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad jis nebuvo nubaustas arba yra nubaustas nepakankamai griežtai, kad iÅ¡ jo nebuvo ar nėra atimta galimybė daryti nuskalstamas veikas, arba kad jis nepakankamai paveiktas nedaryti naujų nusikalstamų veikų.

PareiÅ¡kėjo įsitikinimu, Komisija išėjo už savo kompetencijos ribų ir skundžiamu nutarimu ėmėsi spręsti Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo įgyvendinimo klausimÄ , t. y. vykdyti teisingumÄ , kas pagal KonstitucijÄ yra iÅ¡imtinė teismo prerogatyva. Mano, kad individualiame plane numatyta priemonė (gerbÅ«vio darbų atlikimas) yra tuščiažodžiavimas arba turi akivaizdžiÄ korupcinę potekstę.Atsiliepimų į nuteistojo J. P. skundÄ negauta.Nuteistojo J. P. skundas netenkintinas, Komisijos 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarimas Nr. 59-141 paliktinas nepakeistas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatyta minimali paskirtosios laisvės atėmimo bausmės dalis, kuriÄ nuteistieji turi bÅ«ti faktiÅ¡kai atlikę, kad galėtų teikti praÅ¡ymÄ Komisijai dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Susipažinęs su nuteistojo J. P. asmens byla, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad J. P. atitinka formaliuosius kriterijus dėl lygtinio paleidimo taikymo: jis yra atlikęs daugiau nei 1/3 teismo paskirtos bausmės, pateikė Komisijai praÅ¡ymÄ paleisti jį lygtinai, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.

Teismas taip pat nenustatė BVK 158 straipsnyje numatytų aplinkybių, kurioms esant asmenys negali bÅ«ti paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos lygtinai.Tačiau atitikimas Å¡iems BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytiems formaliesiems lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo kriterijams yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sÄ lyga. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliÄ sias sÄ lygas, kurioms esant gali bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet bÅ«tina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

J. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 42 balai, vidutinė. Pažymėtina, jog esant didesnei nei žema nusikalstamo elgesio rizikai lygtinis paleidimas galimas, jei yra matyti pažanga Å¡iÄ rizikÄ mažinant, ir tik, jei ji sudaro pagrindÄ manyti, kad nuteistasis ateityje nebenusikals. Vertindamas Å¡iÄ pažangÄ , teismas atsižvelgia į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį bausmės atlikimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes.

Lygtinis paleidimas iÅ¡ laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina, kad bausmės tikslai (paskirtis) bus įgyvendinti nuteistÄ jį lygtinai paleidus iÅ¡ pataisos įstaigos.Pripažintina, kad J. P. Å¡iuo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, baigė psichoedukacinę programÄ â€žAgresijos ir autoagresijos valdymas“, „Įžanginę grupę“, skirtÄ psichikÄ veikiančių medžiagų vartojimo problemų turintiems asmenims, lanko AA susirinkimus, asmuo jau ilgesnį laika nevartoja psichikÄ veikiančių medžiagų, nestebimi jo savitvardos, emocinės kontrolės praradimai, smurtinis elgesys, pataisos namuose dirba.

Vilniaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2016 m. lapkričio 7 d., nuobaudų neturi, neskatintas. Atvyko iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus, kur 11 kartų pažeidė režimo reikalavimus ir už tai buvo baustas. Minėtos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau Å¡iuo aspektu pabrėžtina ir tai, kad gerai elgtis atliekant laisvės atėmimo bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Teismas, vertindamas skundo argumentus dėl Komisijos nutarimo panaikinimo ir nuteistajam lygtinio paleidimo taikymo, privalo visapusiÅ¡kai įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumÄ : nusikalstamos veikos pavojingumÄ , jos pobÅ«dį, nuteistojo asmenybę, teistumų skaičių, ar anksčiau nuteistojo atžvilgiu taikytas lygtinis paleidimas, kaip nuteistasis elgėsi lygtinio paleidimo metu.

IÅ¡ nuteistojo asmens byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis buvo anksčiau teistas 3 kartus, vyrauja smurtiniai nusikaltimai, nuteistajam buvo taikytas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos, tačiau panaikintas, nuteistasis iÅ¡vadų iÅ¡ ankstesnių teistumų, parodyto teismo pasitikėjimo nepadarė. Å iuo metu nuteistasis atlieka subendrintÄ bausmę už dviejų tyčinių nusikaltimų, padarytų sunkinančiomis aplinkybėmis padarymÄ . Padaryti nusikaltimai, jų pobÅ«dis rodo, jog nusikaltimai nėra atsitiktiniai, o dėsningi jo nusikalstamo elgesio padariniai.

Svarbia aplinkybe, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , teismas laiko tai, kad praeityje J. P. 1 kartÄ jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau panaikintas už tai, kad jis nevykdė teismo paskirtų įpareigojimų bei padarė naujÄ nusikalstamÄ veikÄ , už kuriÄ buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme, tuo nepateisindamas jam parodyto pasitikėjimo, nepadarydamas reikiamų iÅ¡vadų, suteikdamas pagrindo abejoti jo ketinimais laikytis įstatymų.Skunde nuteistasis J. P. nurodo, kad Komisija nepagrįstai nurodė, kad jis yra teistas 3 kartus, kadangi teistumui iÅ¡nykus asmuo laikomas neteistu.

Pažymėtina, kad teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiÅ«riu nebelaikomas teistu) negali bÅ«ti suprantamas kaip, kad esÄ iÅ¡nyksta pats asmens nuteisimo faktas ir nereiÅ¡kia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputacijÄ , negali bÅ«ti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Vadinasi, sÄ vokos „teistas“ ir „turintis teistumÄ â€œ iÅ¡ esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiÅ«riu gali pasibaigti ar bÅ«ti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali bÅ«ti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutarimas).

Todėl, teismo vertinimu, Komisija, nurodydama, kad nuteistasis teistas 3 kartus, šį faktÄ vertino kaip vienÄ iÅ¡ nuteistojo asmenybę apibÅ«dinančių aplinkybių Nuteistasis skunde nurodo, kad Komisija, priimdama skundžiamÄ nutarimÄ , nesiremia BVK 164 straipsnio 5 dalimi, tačiau, teismo vertinimu, Komisija, nors ir nenurodo BVK 164 straipsnio 5 dalies, tačiau vadovaujasi Å¡ia nuostata ir skundžiamo nutarimo rezoliucinėje dalyje pateikia motyvuotas (motyvai pateikiami Nutarimo apraÅ¡omojoje dalyje) rekomendacijas pataisos įstaigai ir nuteistajam dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, nustato aiÅ¡kius Å¡ių rekomendacijų įgyvendinimo terminus, nurodo apskundimo terminÄ .

Teismas nesutinka su nuteistojo teiginiu, kad nuobaudos skyrimas negali bÅ«ti traktuojamas kaip nuteistÄ jį neigiamai charakterizuojanti aplinkybė. PrieÅ¡ingai, teismo vertinimu, tai, kad J. P. bausmės atlikimo metu 11 kartų pažeidė režimo reikalavimus, rodo, kad nuteistasis buvo linkęs nesilaikyti nustatytos tvarkos, pažeisti teisės aktų reikalavimus, ir taip pat suteikia pagrindo abejoti, ar J. P. laikytųsi lygtinio paleidimo sÄ lygų.Nuteistojo įsitikinimu, Komisija, vartodama teiginį „aukščiau iÅ¡dėstytos aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, kad J.

P. nesilaikys įstatymų ir nusikals“, pažeidžia Konstitucijoje įtvirtintÄ nekaltumo prezumpcijos principÄ . Teismas, atsakydamas į šį pareiÅ¡kėjo argumentÄ , pažymi, kad BVK 157 straipsnio 1 dalis nustato, kad lygtinai paleistas gali bÅ«ti tik nuteistasis, dėl kurio yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, taigi įstatymas įpareigoja KomisijÄ nustatyti, ar toks pagrindas yra, ir toks teiginys negali bÅ«ti laikomas nekaltumo prezumpcijos pažeidimu. Teismas, vertindamas visas pirmiau nurodytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo metu negalima pagrįstai teigti, jog nuteistojo J.

P. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jis, lygtinai paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. IÅ¡analizavęs visas aplinkybes, peržiÅ«rėjęs nuteistojo asmens bylÄ , teismas sutinka su Komisijos nuomone, kad J. P. nėra pakankamai įvertinęs savo praeities, nėra padaręs reikalingų iÅ¡vadų, abejotinos nuteistojo pastangos vykdyti įsipareigojimÄ doru elgesiu bei stropiu darbu įrodyti, jog ateityje nebedarys nusikalstamų veikų, vykdys kitų įstatymų reikalavimus.Komisijos 2017 m. rugpjūčio 9 nutarimas Nr. 59-141 netaikyti nuteistajam J.

P. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos yra motyvuotas ir pagrįstas. Teismo vertinimu, Komisija tinkamai įvertino visas aplinkybes ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad J. P. lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos Å¡iuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teismas, n u t a r i a : Nuteistojo J. P. skundÄ dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarimo Nr. 59-141 panaikinimo atmesti.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarimÄ Nr. 59-141 palikti nepakeistÄ . Nutartis per septynias dienas nuo Å¡ios nutarties nuoraÅ¡o įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                      Ugnė GailiÅ«nienė