d0d01aa4-577b-4c9a-b620-99c35c41465d · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-174-478/2018Teisminio proceso Nr. 1-02-0-00029-2017-4Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7. (S)                           KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 7 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų JÅ«ratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko,apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo K.

Å . apeliacinį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio, kuriuo K. Å . pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnyje, ir nuteistas 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.Vadovaujantis BK 641 straipsniu, K. Å . paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, Å¡i bausmė subendrinta su Å ilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, prie Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iÅ¡ dalies pridedant neatliktos bausmės dalį ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas 7 (septyniems) mėnesiams.Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2017 m. lapkričio 14 d. n u s t a t ė : K. Å . nuteistas už tai, kad jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, vadovaujantis Alytaus pataisos namų direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 2-793 „Dėl trumpalaikės iÅ¡vykos už pataisos namų teritorijos ribų suteikimo“, 2017 m. rugpjūčio 11 d., apie 12.00 val., iÅ¡vyko iÅ¡ Alytaus pataisos namų, esančių (duomenys neskelbtini), į trumpalaikę trijų parų iÅ¡vykÄ aplankyti močiutę M.

K., gyv. (duomenys neskelbtini), ir be svarbios priežasties nustatytu laiku iki 2017 m. rugpjūčio 14 d., 12.00 val., negrįžo į įkalinimo vietÄ .Nuteistasis K. Å . apeliaciniame skunde praÅ¡o Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu paskirtÄ realiÄ laisvės atėmimo bausmę pakeisti į piniginę baudÄ arba suÅ¡velninti bausmę. Skunde nuteistasis nurodo, kad jam paskirta bausmė yra per griežta. Negrįždamas iÅ¡ atostogų, jis neplanavo bėgti, tokių minčių net nebuvo.

Tiesiog pramiegojo, o vėliau jau nespėjo grįžti. Viskas gavosi per žioplumÄ . Apeliantas praÅ¡o atsižvelgti, kad pataisos namuose yra charakterizuojamas teigiamai, tris kartus buvo paskatintas, tik grįžęs į pataisos namus, sugebėjo per labai trumpÄ laikÄ susirasti darbÄ , gauna atlyginimÄ , vykdo įsipareigojimus antstoliams. Todėl, nuteistojo teigimu, bauda bÅ«tų efektyvesnė bausmė, naudingesnė tiek valdžiai, tiek visuomenei.Atsiliepime į nuteistojo apeliacinį skundÄ Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras Tomas BuÅ¡kevičius praÅ¡o K.

Å . apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Nuteistojo K. Å . apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.Apeliantas praÅ¡o suÅ¡velninti jam skirtÄ laisvės atėmimo bausmę, kadangi apylinkės teismas neįvertino jo teigiamos charakteristikos, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, tačiau teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo praÅ¡ymas yra nepagrįstas, jį tenkinti įstatyminio pagrindo nėra, nes nuteistajam paskirta bausmė nei teisingumo, nei teisėtumo principų nepažeidžia.Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tuomet, kai nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ arba aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę.

Å iuo atveju, tokių aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas K. Å . bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formÄ ir rūšį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties, ir paskyrė tinkamos rÅ«Å¡ies ir dydžio bausmę.IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog skirdamas apeliantui bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad K.

Å . padarė vienÄ tyčinę nusikalstamÄ veikÄ teisingumui, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 242 straipsnis, 11 straipsnio 3 dalis). Nauja nusikalstama veika padaryta laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Å is teistumas apeliantui yra tryliktas, jis sistemingai nusikalsta nuo pat paauglystės. Ankstesni teistumai rodo, jog nuteistajam bÅ«dingas nusikaltimų modelis, jis nuolat vykdo turtinio pobÅ«džio nusikalstamas veikas (vagystės, plėšimai). Nors paskutinė nusikalstama veika yra kitokio pobÅ«džio, tačiau tai nekeičia fakto, jog K.

Å . yra linkęs nesilaikyti įstatymų imperatyvų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis apelianto teisinę padėtį lengvinančiomis bei sunkinančiomis aplinkybėmis. K. Å . atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkina tai, kad baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ jis padarė bÅ«damas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog kaltinamajame akte K. Å . buvo inkriminuota kita jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y. veikos įvykdymas bÅ«nant apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), tačiau Å¡i aplinkybė bylÄ nagrinėjant teisme nepasitvirtino. Nuteistasis teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad iÅ¡vykęs į trumpalaikę iÅ¡vykÄ už pataisos įstaigos teritorijos ribų, gyveno pas draugÄ Å ilutėje, Å¡ventė savo gimtadienį, vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau tai nebuvo priežastis negrįžti į pataisos namus.

IÅ¡važiavimÄ atgal į Alytaus miestÄ jis tiesiog pramiegojo, o vėliau bijojo prisistatyti į policijos komisariatÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad BK 242 straipsnyje numatytas nusikaltimas yra trunkamasis. K. Å . į pataisos namus turėjo sugrįžti 2017 m. rugpjūčio 14 d., o policijos pareigÅ«nų buvo surastas bei sulaikytas tik 2017 m. rugpjūčio 31 d. Taigi, laikyti, jog daugiau nei dviejų savaičių negrįžimÄ Ä¯ pataisos namus lėmė vien alkoholio vartojimas, iÅ¡ tiesų nepagrįsta.

Apylinkės teismas nustatė atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kuri K. Å . kaltinamajame akte nebuvo inkriminuota, t. y. kad veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistu. Å iuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis teismų praktika, įtarimuose ar kaltinamajame akte nenurodytÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę teismai pripažįsta tik tada, kai jÄ sudarantys faktai yra nurodyti kaltinamajame akte, tačiau nekvalifikuoti kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė (pavyzdžiui, kad asmuo nusikalstamÄ veikÄ buvo padaręs bendrininkų ar organizuota grupe ir pan.).

Jei atsakomybę sunkinanti aplinkybė iÅ¡aiÅ¡kėja tik teisme ir nėra praÅ¡ymo pakeisti kaltinimÄ , ji nepripažįstama atsakomybę sunkinančia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-367/2013). Å iuo atveju kaltinamajame akte konkrečiai įvardinti visi ankstesni apelianto teistumai, kurie nepaaiÅ¡kėjo tik bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl apylinkės teismas iÅ¡ kaltinamajame akte nurodytų duomenų teisingai sprendė dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimo.

Be to, tai, jog K. Å . yra recidyvistas, savo baigiamojoje kalboje apylinkės teisme nurodė ir prokuroras. Nors apeliantas skunde teigia, jog yra charakterizuojamas teigiamai, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, bylos medžiaga K. Å . itin pozityviai neapibÅ«dina. Jis nevedęs, nedirbantis, turintis neiÅ¡nykusį teistumÄ . Alytaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojas, vykdantis direktoriaus funkcijas, V. L. ir nuteistojo bÅ«rio virÅ¡ininkas R. L. apeliantÄ apibÅ«dina tik patenkinamai. K. Å . charakterizuotas kaip manipuliatyvus, sugebantis vertinti savo elgesį, tačiau stokojantis savikritiÅ¡kumo, linkęs save Å¡iek tiek pateisinti.

Per visÄ bausmės atlikimo laikÄ jis tris kartus paskatintas ir vienÄ kartÄ baustas drausmine tvarka. Bausmę atlikinėja paprastojoje grupėje. Socialinės reabilitacijos programose dalyvauja patenkinamai (1 t., b. l. 153). Taigi, nuteistasis nėra aktyvus elgesio pataisos programų dalyvis, jis nesistengia elgtis nepriekaiÅ¡tingai. Nors pataisos įstaigoje nuteistasis dirbo tvarkdariu, tačiau užimtumo turėjimas nėra kuo nors ypatinga, iÅ¡skirtinai teigiamai apeliantÄ apibÅ«dinanti aplinkybė. Atkreiptinas dėmesys, jog pateiktoje charakteristikoje pažymėta, jog socialinius ryÅ¡ius K.

Å . palaiko tik su močiute: raÅ¡o laiÅ¡kus, bendrauja telefonu, t. y. nuteistojo artimųjų ratas, kurie galėtų jį palaikyti bei jam padėti, yra itin siauras. Be to, bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad, nors nuteistasis į trumpalaikę iÅ¡vykÄ vyko pas močiutę, tačiau su ja buvo susitikęs vos 10-15 minučių, o toliau gyveno bei slapstėsi pas draugus, kas patvirtina, jog ir su močiute socialinis ryÅ¡ys nėra stiprus.Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, spręsti, jog apeliantui tikslinga parinkti kitÄ BK 242 straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – baudÄ , nėra pagrindo.

Be to, bylos teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu K. Å . pripažino, jog turi skolų apie 80 eurų (2 t., b. l. 69-70), tačiau jas dengia. Atsižvelgiant į tai, kad, jau minėta, nuteistasis sistemingai daro turtinio pobÅ«džio nusikalstamas veikas, spręstina, jog pakankamai lėšų pragyvenimui tokiam, kokio jis nori, nuteistasis neturi. Todėl baudos skyrimas, kai baudžiamasis įstatymas už nesunkaus nusikaltimo padarymÄ numato teismui diskrecijÄ skirti kaltininkui baudÄ nuo 50 iki 2000 MGL (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), laikytina netinkama bausmės rÅ«Å¡imi, kuri ne tik, kad nepadėtų įgyvendinti bausmės tikslų, bet, prieÅ¡ingai, skatintų vėl nusikalsti, siekiant sumokėti paskirtÄ baudÄ .

Laisvės atėmimas Å¡iuo atveju yra proporcinga ir adekvati bausmės rÅ«Å¡is, kuri atitinka padarytos veikos pavojingumÄ bei paties K. Å . asmenybę.Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 242 straipsnio sankcija numato laisvės atėmimo bausmę iki dvejų metų, tačiau apylinkės teismas nuteistajam paskyrė gerokai mažesnę – devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Be to, teismas teisingai taikė BK 641 straipsnio nuostatas ir pagrįstai paskirtÄ bausmę sumažino vienu trečdaliu, todėl paskirtosios Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmės dar labiau Å¡velninti nėra teisinio pagrindo.

Ä®statymo taikymo klaidos apeliacinės instancijos teismas nenustatė ir apylinkės teismui atliekant Å¡ios bausmės bendrinimÄ su Å ilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi. Pažymėtina ir tai, kad apylinkės teismas taikė nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo bÅ«dÄ , t. y. bausmes sudėjo ne visiÅ¡kai, bet iÅ¡ dalies.Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kuriomis remiantis K. Å . bausmė galėtų bÅ«ti Å¡velninama BK 62 straipsnio 1, 2 dalies ar 54 straipsnio 3 dalies pagrindu.

Jo pasikartojantys nusikalstami veiksmai neleidžia daryti iÅ¡vados, jog pastarasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. K. Å . jokių iÅ¡vadų iÅ¡ ankstesnių susidÅ«rimų su teisėsaugos institucijomis nedaro, savo elgesio kritiÅ¡kai nevertina, nenori laikytis visuomenėje priimtų elgesio normų, todėl bausmė jam individualizuota tinkamai. Pažymėtina, jog bausmė neiÅ¡vengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymÄ .

Tuo pasireiÅ¡kia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančiÄ bausmę ir sÄ moningai pasirinkęs daryti nusikaltimÄ , prisiima ir galimas pasekmes, taip pat ir tikimybę bÅ«ti nubaustam laisvės atėmimu. Vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad K. Å . paskirta bausmė nėra aiÅ¡kiai per griežta, ji proporcinga nuteistojo asmenybę charakterizuojančioms aplinkybėms bei jo pavojingumui, todėl yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmės tikslus, dar labiau Å¡velninti jam paskirtÄ bausmę nėra jokio objektyvaus ir teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo K. Å . apeliacinį skundÄ atmesti.Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjai                 JÅ«ratė Jakubonienė                           Algirdas Remeika                           Gytis Večerskas