2022-01-12 Nr. AB-946-3-62-3-02664-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-232-438/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02664-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Marijampolės pataisos namų apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), priteisti 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas teigė, kad jis laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 7 d. iki 2020 m. rugsėjo 23 d. buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis. Pataisos namų patalpos buvo perpildytos, trūko laisvo ploto, patalpose buvo prasta ventiliacija, apšvietimas, šildymas, trūko spintelių asmeniniams daiktams susidėti, nebuvo kabyklų rankšluosčiams pasikabinti, prie miegamųjų patalpų buvo pastatyti šiukšlių konteineriai, todėl patalpoje buvo nemalonūs kvapai, dušas buvo nehigieniškas, netinkamai įrengtas, be pertvarų.

3. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko.

4. Marijampolės PN nurodė, kad pareiškėjas Marijampolės PN bausmę atliko nuo 2019 m. gruodžio 7 d. iki 2020 m. rugsėjo 23 d., jis buvo paskirtas į 7 būrio 24 gyvenamąją patalpą, vėliau apgyvendintas 2 būrio 206 gyvenamojoje patalpoje. Vienam asmeniui tekęs plotas buvo nuo 2,76 kv. m. iki 3,27 kv. m. Gyvenamosios patalpos buvo vėdinamos per langus, kamerų tipo patalpose iki 15 parų ir nuteistųjų bendrabutyje įrengta šachtinė ištraukiamoji ventiliacija. Gyvenamoji patalpa Nr. 24 aktualiu nagrinėjamu laikotarpiu nebuvo tikrinta Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistų. Konteineriai įrengti per 20 metrų nuo gyvenamosios patalpos Nr. 24, tačiau nei durų, nei langų į gyvenamąją patalpą nuo konteinerių pusės nėra. Visos pataisos namų patalpos yra įrengtos ir aprūpintos buitiniu inventoriumi. Teisės aktuose nenumatyta reikalavimų, kad dušo patalpose turėtų būti įrengtos dušo pertvaros. Nepaisant to, 2018 metais birželio mėn. dušo patalpose dušo pertvaros buvo įrengtos.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. kovo 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir priteisė jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), 111.1. punktu, pažymėjo, kad vienam asmeniui turi būti užtikrintas ne mažesnis kaip 3,1 kv. m patalpos plotas. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, konstatavo, kad ginčo laikotarpiu 265 paras pareiškėjui nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Konstatavęs gyvenamojo ploto normos pažeidimą, teismas sprendė, kad gyvenamosiose patalpose buvusių baldų užimamas plotas santykinai mažino vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą.

7. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl neįrengtų spintelių daiktams susidėti neatsiejamai susiję su nustatytu gyvenamojo ploto pažeidimu, laikotarpiais nuo 2019 m. gruodžio 7 d. iki 2020 m. sausio 30 d., nuo 2020 m. vasario 5 d. iki 2020 m. balandžio 2 d., nuo 2020 m. balandžio 14 d. iki 2020 m. rugpjūčio 25 d., nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 22 d.

8. Teismas pažymėjo, jog Marijampolės PN pateikė teismui fotonuotraukas, kurios patvirtina, kad kamerų tipo patalpose esančioje dušo patalpoje tarp maudymosi vietų yra įrengtos pertvaros. Teisės normose nėra įtvirtinto ir reikalavimo dušinėje ar persirengimo patalpoje įrengti pertvaras bei dureles, todėl neteisėtų Marijampolės PN veiksmų dėl dušo patalpos įrengimo teismas nenustatė.

9. Atsiliepime į skundą atsakovas atstovas pažymėjo, kad teismui pateiktos Marijampolės PN dušo patalpų nuotraukos patvirtina, jog atsakovo atstovas tinkamai vykdo ir laikosi galiojančių teisės aktų ir jų nepažeidžia, tačiau teismas pabrėžė, kad pateiktos nuotraukos nepatvirtina, jog dušo patalpų įrengimas atitinka Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ 13 punktą. Tokių duomenų nėra ir 2017 m. balandžio 19 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento patikrinimo akte, todėl šioje dalyje pareiškėjo pretenzijos dėl dušų neįrengimo, teismo teigimu, yra pagrįstos.

10. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad švarios ir tvarkingos aplinkos gyvenamosiose patalpose sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų valios. Marijampolės PN negali būti atsakingas už tai, kad įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas. Teismo vertinimu, asmenys, kurie reguliariai vėdina ir tvarko patalpas, neturi problemų dėl nešvaros, pelėsio ar drėgmės patalpose. Pareiškėjas nenurodė konkrečių atvejų, kai dėl nešvarios patalpos buvo sukeltos pasekmės jo sveikatai, nesiejo šio pažeidimo su konkrečiai jam pasireiškusiomis individualiomis neigiamomis pasekmėmis. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas atsakovui kėlė pretenzijas dėl konkrečių prausyklos būklės sąlygotų jo teisių ar interesų pažeidimų, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė, todėl teismas darė išvadą, jog pareiškėjas dėl šios skundo dalies neįrodė kaltų atsakovo pareigūnų veiksmų ir neturtines žalos egzistavimo fakto.

11. Taigi, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad Marijampolės PN ginčo laikotarpiais nuo 2019 m. gruodžio 7 d. iki 2020 m. sausio 30 d., nuo 2020 m. vasario 5 d. iki 2020 m. balandžio 2 d., nuo 2020 m. balandžio 14 d. iki 2020 m. rugpjūčio 25 d., nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 22 d. (viso 265 paras) neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, todėl konstatavo, kad Marijampolės PN pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis. Vertindamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas vertino, be kita ko, byloje nustatytus pareiškėjo teisių pažeidimus, šių pažeidimų trukmę, intensyvumą, ginamų vertybių pobūdį, pareiškėjo patirtus nepatogumus bei padarytos žalos dydį įvertino 1 000 Eur.

III. 12. Atsakovo atstovas Marijampolės PN apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, pareiškėjui nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

13. Minimalaus gyvenamojo ploto neužtikrinimas yra tik formalaus pobūdžio ir negalėjo sukelti tokio lygio neigiamų pasekmių, kurias būtų galima vertinti kaip neturtinę žalą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio prasme. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kaip pasireiškė ir kokia konkrečiai neturtinė žala jam buvo padaryta. Pareiškėjas nepagrindė ir neindividualizavo neigiamų pasekmių. Nagrinėjamoje byloje yra pagrindas nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš netinkamų jo kalinimo sąlygų Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 7 d. iki 2020 m. rugsėjo 23 d.

15. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nustatęs, kad 265 paras pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, be to, atsakovo atstovas neįrodė, kad dušo patalpos buvo tinkamai įrengtos ir aprūpintos inventoriumi. Atsakovo atstovas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir mano, kad šiuo atveju reikėtų apsiriboti pareiškėjo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu.

16. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo atstovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.), t. y. šiuo atveju tikslinga atskirai aptarti tik tuos aspektus, dėl kurių atsakovo atstovas apeliaciniame skunde kelia ginčą, t. y. dėl jo argumentų dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

17. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tai reiškia, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti tenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos jam padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos.

18. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad pareiškėjo nusiskundimai dėl, be kita ko, neužtikrinto minimalaus ploto buvo pagrįsti, to neginčija ir atsakovo atstovas, kuris iš esmės nesutinka su tuo, kad pareiškėjui neturtinė žala buvo atlyginta pinigais.

19. Pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteisto neturtinės žalos atlyginimo, apeliacinės instancijos teismas pirmiausiai pabrėžia, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

20. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą šalies ekonominę situaciją; į pragyvenimo lygį; į piliečių bendrą materialinį lygį; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016).

21. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl nagrinėjamu atveju priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, įvertinusi byloje esančią medžiagą, atsižvelgia į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į byloje konstatuotų pažeidimų pobūdį ir trukmę (pareiškėjui Marijampolės PN 265 parų nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas; taip pat teismas nustatė (atsakovo atstovas nepaneigė) dušo patalpų įrengimo pažeidimą). Byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar išskyręs jį iš kitų asmenų. Atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista suma laikytina adekvačia ir teisinga kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti. Atsižvelgiant į teismo nustatytus pažeidimus, šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad pažeidimo pripažinimas gali būti laikoma tinkama ir proporcinga satisfakcija pareiškėjo žalai atlyginti.

22. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytus pareiškėjo laikymo kalinimo įstaigoje pažeidimus, nustatė iš esmės proporcingą neturtinės žalos atlyginimo dydį. Šiuo atveju atsakovo atstovas apeliaciniame skunde neįrodė, kad pirmosios instancijos teismo priteista suma yra neproporcinga kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius