d0ce7e1c-d23a-488e-94b0-b932caa42b95 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-216-142/2015Proceso Nr. 3-61-3-08152-2013-5Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. vasario 10 d.Vilnius             Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArÅ«no Kaminsko, Margaritos Stambrauskaitės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiÅ¡kėjui M. R., pareiÅ¡kėjo atstovui advokatui Remigijui KalaÅ¡nykui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M.

R. skundÄ dėl sprendimo panaikinimo ir neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo atsakovams Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus,n u s t a t ė :PareiÅ¡kėjas M. R. (toliau – pareiÅ¡kėjas) padavė teismui skundÄ , kuriame praÅ¡o panaikinti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimÄ Nr. 7S-949 ir įpareigoti atsakovÄ iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. dėl Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies taikymo neiÅ¡mokėtÄ valstybinės pensijos dalį, t. y. 13 500,30 Lt.

PaaiÅ¡kina, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjo valstybinė pensija buvo perskaičiuota (sumažinta) vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsniais. PareiÅ¡kėjo nuomone, Konstituciniam Teismui 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažinus, kad Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies ir Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos prieÅ¡tarauja Konstitucijai, pensijos nepriemoka pareiÅ¡kėjui turi bÅ«ti grÄ Å¾inta. Tačiau Kalėjimų departamentas atsisako tÄ padaryti.

Dėl antikonstitucinėmis pripažintų įstatymų nuostatų taikymo susidariusi valstybinės pensijos nepriemoka yra pareiÅ¡kėjo turtinis praradimas, kuris turi bÅ«ti pripažintas jo teisių pažeidimu ir Å¡is pažeidimas turi bÅ«ti deramai paÅ¡alintas.PareiÅ¡kėjas pateikė praÅ¡ymÄ atnaujinti skundo padavimo terminÄ (b. l. 30–32). PaaiÅ¡kino, kad apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo iÅ¡ Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo. Vėliau pareiÅ¡kėjas turėjo pagrindo manyti, kad valstybę atstovaujančios institucijos priims atitinkamus sprendimus, kuriais bus paÅ¡alinti neigiami nekonstitucinio teisės akto sukelti padariniai.

Be to, jo pažeistos teisės gynybÄ apsunkino teisinis neaiÅ¡kumas, nes tik Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 ir 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 iÅ¡aiÅ¡kino tokios teisės gynybos terminus ir tvarkÄ .Teisme pareiÅ¡kėjas ir jo atstovas palaikė skundÄ ir prašė tenkinti.Kalėjimų departamentas atsiliepime su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 11–14, 39–41).

PaaiÅ¡kina, kad Kalėjimų departamentas skiria, moka ir perskaičiuoja valstybines pensijas griežtai laikydamasis įstatymų ir kitų teisės aktų. Todėl ir pareiÅ¡kėjo valstybinė pensija buvo perskaičiuota vadovaujantis galiojančiomis Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kurios vėliau Konstitucinio Teismo buvo pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai. Kol Seimas nepriėmė teisės akto dėl teisinių pasekmių, kilusių taikant Konstitucijai prieÅ¡taraujančiomis pripažintas Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas, atsakovas neturi teisinio pagrindo iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui valstybinės pensijos nepriemokÄ .

Atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas dėl pensijos iÅ¡mokėjimo kreipėsi praleidęs skundo padavimo terminÄ , vadovaujasi LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 m. Mano, kad nėra pagrindo atnaujinti skundo padavimo terminÄ . PraÅ¡o atidėti bylos nagrinėjimÄ , kol bus nustatytas sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo mechanizmas.Atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai.Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti (b. l. 33–34, 43–44).

PaaiÅ¡kina, kad Kalėjimų departamento paskirtų valstybinių pensijų mokėjimo funkcijÄ perėmė tik nuo 2013 m. sausio 1 d. Nuo Å¡ios datos pareiÅ¡kėjui mokama valstybinė pensija nebuvo mažinama pagal ginčo metu galiojusias Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas. Mano, kad nėra pagrindo atnaujinti pareiÅ¡kėjui skundo padavimo terminÄ .Atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai.  Skundo padavimo terminas atnaujintinas. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui paskirta valstybinė pensija už tarnybÄ (b. l.

15) nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. buvo mokama sumažinta, t. y. perskaičiuota vadovaujantis ginčo laikotarpiu galiojusios Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies redakcija, Laikinojo įstatymo 4 straipsniu (b. l. 17–20). Remdamasis Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pareiÅ¡kėjas su 2013 m. lapkričio 15 d. praÅ¡ymu kreipėsi į Kalėjimų departamentÄ dėl valstybinės pensijos nepriemokos iÅ¡mokėjimo (b. l. 21). Kalėjimų departamentas 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. 7S-949 „Dėl informacijos pateikimo“ pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo netenkino, motyvuodamas tuo, kad sumažintÄ pensijÄ mokėjo vadovaudamasis galiojančiais įstatymais (b. l. 16).Taigi ginčas byloje kilo dėl pareiÅ¡kėjui paskirtos valstybinės pensijos perskaičiavimo laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. teisėtumo ir pagrįstumo ir Kalėjimų departamento sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.Dėl kreipimosi į teismÄ terminų.Gindamas teisę atgauti neteisėtai sumažintos valstybinės pensijos dalį, pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ .

LVAT, nagrinėdamas tokio pobÅ«džio administracines bylas, suformulavo tokiose bylose taikytinų teisės normų aiÅ¡kinimo taisykles, kuriomis turi bÅ«ti vadovaujamasi ir Å¡ioje administracinėje byloje (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 13 straipsnis, Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis). LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama ginÄÄ dėl Laikinojo įstatymo taikymo neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo, 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, taip pat 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 iÅ¡aiÅ¡kino, kad kreipimuisi į administracinį teismÄ su skundu dėl valstybinės pensijos nepriemokos taikytinas 3 metų procesinis terminas.

Taip pat iÅ¡aiÅ¡kino, kad pirmosios sumažintos valstybinės pensijos iÅ¡mokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju siejama skundo padavimo teismui termino pradžia. Taip pat LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 pažymėjo, kad, nors valstybinė pensija yra mokama kiekvienÄ mėnesį, tai nereiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjas kiekvienÄ mėnesį, kada jam bÅ«davo iÅ¡mokama sumažinta valstybinė pensija, iÅ¡ naujo sužinodavo apie savo teisių pažeidimÄ , todėl pažeidimo pasekmių skaidymas etapais nėra pagrįstas.Taigi pareiÅ¡kėjui apie jo teises pažeidžiančius veiksmus vėliausiai tapo žinoma po 2010 m. vasario 18 d. (b. l. 22), kai nebuvo iÅ¡mokėta tam tikra valstybinės pensijos dalis.

Todėl į teismÄ kreipdamasis tik 2013 m. gruodžio 27 d., praleido skundo padavimo terminÄ .Remiantis nurodyta teismų praktika, 3 metų kreipimosi į teismÄ terminas, kuris valstybinių pensijų bylose taikomas pagal analogijÄ su Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalimi, yra atnaujinamas terminas. Tai reiÅ¡kia, kad paaiÅ¡kėjus svarbioms aplinkybėms, teismas gali tokį terminÄ atnaujinti.Nagrinėjamu atveju teismas, vadovaudamasis ABTÄ® 10 straipsniu, 2014 m. spalio 27 d. nutartimi iÅ¡aiÅ¡kino pareiÅ¡kėjui teisę praÅ¡yti atnaujinti skundo padavimo teismui terminÄ , nurodyti objektyvias termino praleidimo priežastis, jas pagrįsti įrodymais (b. l. 24–25).

PareiÅ¡kėjas nurodyta teise pasinaudojo ir pateikė praÅ¡ymÄ atnaujinti skundo padavimo terminÄ (b. l. 30–32). Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad procesinis skundo padavimo terminas atnaujintinas.Asmens suvokimas apie savo teisių pažeidimÄ , nors ir grindžiamas subjektyvia nuomone, iÅ¡ esmės priklauso ir nuo teisinio reguliavimo ypatybių, keliamo ginčo sudėtingumo. LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo ir Valstybinių pensijų įstatymo nuostatas, 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 pripažino, kad įstatymų leidėjas nesureguliavęs pareigÅ«nų ir karių teisės gauti valstybinės pensijos nepriemokÄ , jos įgyvendinimo tvarkos bei ribojimų klausimų.

Minėtuose teisės aktuose nėra nustatyti ir kompetentingos institucijos, įgaliotos mokėti pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ , veiksmų apskundimo terminai. Taigi pagal ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalies prasmę, specialus trejų metų terminas kreiptis į teismÄ dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo expressis verbis nėra įtvirtintas vieÅ¡ai paskelbtame norminiame teisės akte. Tai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjas, 2010 m. vasario mėnesį gavęs pirmÄ jÄ sumažintÄ pensijÄ , nežinodamas, ko iÅ¡ jo reikalauja teisė, neturėjo realių galimybių savo elgesį orientuoti pagal sÄ lygas, kurios buvo nustatytos vėlesnėje LVAT jurisprudencijoje (ABTÄ® 13 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad iki 2013 m. kovo mėnesio ginčo teisinių santykių srityje vyravo teisinis neaiÅ¡kumas ir neapibrėžtumas, darytina iÅ¡vada, kad asmens teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimas valstybinių pensijų gavėjams buvo žymiai apsunkintas. Taip pat Konstituciniam Teismui 2010 m. balandžio 20 d. sprendimu, 2010 m. birželio 29 d. nutarimu ir 2012 m. vasario 6 d. nutarimu konstatavus, kad įstatymų leidėjas, susidarius ypatingai situacijai, kai inter alia dėl ekonomikos krizės neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra bÅ«tina valstybinėms pensijoms mokėti, dideliu mastu mažindamas valstybines pensijas privalo numatyti asmenims, kuriems tokia pensija buvo paskirta ir mokama, susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmÄ , pagal kurį valstybė įsipareigotų tokiems asmenims, nebelikus minėtos ypatingos situacijos, per protingÄ laikotarpį teisingai kompensuoti jų praradimus, atsiradusius dėl valstybinės pensijos sumažinimo, pensijų gavėjai įgijo teisėtÄ lÅ«kestį tikėtis, kad praradimai, patirti dėl valstybinių pensijų mažinimo dideliu mastu, bus jiems kompensuojami teisėkÅ«ros subjektų nustatyta tvarka bei terminais, t. y. iÅ¡vengiant teisminės valdžios įsikiÅ¡imo.

LVAT 2014 m. sausio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS502-169/2014 nurodytas aplinkybes pripažino objektyviomis kliÅ«timis skundui į teismÄ laiku paduoti ir sprendė, kad jos yra pagrindas atnaujinti skundo padavimo terminÄ .Teismas, įvertinęs tai, kad ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra sudėtingas, o teisminė praktika ginčo klausimais buvo suformuota tik minėtomis LVAT iÅ¡plėstinių teisėjų kolegijų 2013 m. kovo 12 d. ir 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimis, atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjo elgesį ginant pažeistas teises (į Kalėjimų departamentÄ dėl valstybinės pensijos nepriemokos pareiÅ¡kėjas kreipėsi 2013 m. lapkričio 15 d. praÅ¡ymu, t. y. per protingÄ terminÄ nuo LVAT 2013 m. kovo 12 d. nutarties Nr. A552-519/2013, kurioje buvo iÅ¡aiÅ¡kinta pažeistos teisės gynimo tvarka ir terminai), pažeistos teisinės vertybės svarbÄ , ginčo santykių socialinį jautrumÄ , vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais sprendžia, kad skundo padavimo teismui terminas atnaujintinas.

Dėl ginčo esmės. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo valstybinė pensija sumažinta vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi ir Laikinojo įstatymo 4 straipsniu. PareiÅ¡kėjas ir skunde, ir teisme nurodė, kad praÅ¡o priteisti pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį neiÅ¡mokėtÄ valstybinės pensijos dalį, tačiau byloje nėra duomenų, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų, dėl kurių buvo pagrindas jo pensijÄ mažinti pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį.

Kalėjimų departamentas 2013 m. lapkričio 29 d. raÅ¡te Nr. 7S-949, 2013 m. lapkričio 29 d. pažymose Nr. LV-1563 ir Nr. 1564, taip pat atsiliepime į skundÄ nurodė, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjo valstybinė pensija buvo mažinama pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį ir Laikinojo įstatymo 4 straipsnį (b. l. 16–20).Iki 2010 m. sausio 1 d. galiojusioje Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad kiekvienos Å¡io įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos dydis bei Å¡ios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal Å¡io straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali virÅ¡yti užpraeito ketvirčio prieÅ¡ tÄ mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto Å¡alies Å«kio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio.

Nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. galiojusioje Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies redakcijoje pensijos maksimalus dydis bei Å¡ios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų kitų valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendros sumos vienam asmeniui maksimalus dydis sumažintas nuo užpraeito ketvirčio prieÅ¡ tÄ mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto Å¡alies Å«kio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio iki 1,3 dydžio.Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigÅ«nų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) perskaičiuojamos taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.Nurodytų teisės aktų atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai tyrė Konstitucinis Teismas ir 2012 m. vasario 6 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 23, 29, 48, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija, 2010 m. lapkričio 12 d. redakcija) tiek, kiek ji apima Å¡io įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieÅ¡taravo (-auja) Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d.Vien tik ginčui aktualių įstatymo nuostatų pripažinimas netekusiomis galios deramai asmens teisių pažeidimo pasekmių nepašalina. Dėl antikonstitucine pripažintos įstatymo nuostatos taikymo susidariusi valstybinės pensijos nepriemoka pareiškėjui išmokėta nebuvo. Šis turtinis praradimas pripažintinas pareiškėjo teisių pažeidimu ir teismas privalo jį deramai pašalinti.

Minėtose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartyse konstatuota, kad įstatymų leidėjas, pakeitęs teisinį reguliavimÄ Konstitucijai prieÅ¡taraujančiu bÅ«du, neteisėtai apribojo pareiÅ¡kėjo teisę ginčo laikotarpiu gauti paskirto dydžio valstybinę pensijÄ , o Å¡io ribojimo tiesioginė pasekmė – valstybinės pensijos nepriemoka. Veiksmingas pareiÅ¡kėjo teisių gynimas bÅ«tų su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusio pažeidimo pasekmių visiÅ¡kas paÅ¡alinimas, t. y. visos pensijos nepriemokos, susidariusios dėl antikonstitucinėmis pripažintų nuostatų taikymo, priteisimas.Teismui atnaujinus skundo padavimo teismui terminÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas turi teisę teisme reikalauti paÅ¡alinti teisių pažeidimÄ , susijusį su visa neiÅ¡mokėta valstybinės pensijos nepriemoka.Teismas pažeistų Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto lygiateisiÅ¡kumo principÄ , jeigu iÅ¡imtis bÅ«tų rezervuota tik Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje ir ABTÄ® 4 straipsnio 2 dalyje numatytiems atvejams ir nebÅ«tų taikoma tuo atveju, kai asmuo kreipiasi į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo jau po to, kai yra priimtas tam tikras Konstitucinio Teismo nutarimas.

Tai būtų nesuderinama su Konstitucijos 110 straipsniu ir ABTĮ 4 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Taigi nustatyto pažeidimo aptartu būdu nepašalinus, būtų pažeistos Konstitucijos normos ir principai, o įstatymo dalis, kuri buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, ir toliau būtų realiai taikoma tiems teisiniams santykiams, kurie dar nėra galutinai susiklostę, t. y. būtų vykdomi Konstitucijai prieštaraujančio įstatymo pagrindu priimti sprendimai, kurie dar negali būti laikomi įvykdytais Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme.

LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad kol sprendimas dėl ne visos pensijos mokėjimo nėra galutinis, t. y. gali bÅ«ti apskųstas, o skundo padavimo atveju – iki skundo iÅ¡nagrinėjimo, jis negali bÅ«ti laikomas įvykdytu pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasmę. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato iÅ¡imčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tuomet, kai nustatytų faktų (Å¡iuo atveju aplinkybių, kad pareiÅ¡kėjas atitinka teisės aktuose nustatytas sÄ lygas tam tikro dydžio pensijai gauti) teisinė kvalifikacija yra baigta.

Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visÄ numatytÄ sprendimo priėmimo procedÅ«rÄ , įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo iÅ¡nagrinėjimÄ teisme, kai iÅ¡nyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti (žr. administracines bylas Nr. A12-219/2004, Nr. A10-57/2004; Nr. A7-55-04).Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad iki skundo iÅ¡nagrinėjimo teisme atsakovo sprendimas perskaičiuoti pareiÅ¡kėjo valstybinę pensijÄ nėra galutinis, todėl laikomas neįvykdytu, o pareiÅ¡kėjo teisės prisiteisti nepagrįstai neiÅ¡mokėtos pensijos dalį nepaneigia tai, kad valstybinė pensija buvo perskaičiuota iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2012 m. rugsėjo 21 d., taip pat tai, kad į teismÄ pareiÅ¡kėjas kreipėsi po Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo.Taigi pareiÅ¡kėjo valstybinės pensijos mažinimas pagal ginčo laikotarpiu galiojusiÄ Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį nėra pateisinamas ir dėl to neiÅ¡mokėta valstybinės pensijos dalis pareiÅ¡kėjui turi bÅ«ti grÄ Å¾inta.

Atsakovas pateikė teismui 2013 m. lapkričio 29 d. pažymÄ Nr. LV-1564 apie valstybinės pensijos mokėjimÄ 2010–2012 m., kurioje nurodė, kad dėl Valstybinių pensijų 3 straipsnio 3 dalies taikymo pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėta 13 500,30 Lt (b. l. 19–20), taip pat nurodė ir atsiliepime į skundÄ (b. l. 12). PareiÅ¡kėjas neginčijo Å¡ios pažymos duomenų teisingumo, prieÅ¡ingai, rėmėsi ja paduodamas skundÄ teismui. Teismui taip pat nėra pagrindo abejoti pažymos teisingumu, nes duomenų teisingumÄ savo paraÅ¡ais patvirtino valstybinę pensijÄ apskaičiuojančios ir mokančios institucijos atsakingi darbuotojai.

Taigi dėl Konstitucijai prieštaraujančiu pripažinto teisinio reguliavimo taikymo pareiškėjui iš viso neišmokėta 13 500,30 Lt valstybinės pensijos.LVAT teisėjų kolegija 2014 m. sausio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-177/2014 išaiškino, kad pagal nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalį (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XII-86 redakcija), Kalėjimų departamento asmeniui paskirtas pensijas moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) įgaliotos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos.

PareiÅ¡kėjui paskirtos pensijos mokėjimo funkcija yra pavesta VSDFV Vilniaus skyriui (VSDFV 2013 m. sausio 28 d. įsakymas Nr. V-54). Nurodytų teisės normų nustatytas naujas pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų mokėjimo administravimas reiÅ¡kia, kad Å¡ių pensijų mokėjimo administravimo funkcija be jokių iÅ¡imčių perėjo VSDFV Vilniaus skyriui. Savo ruožtu tai reiÅ¡kia, kad bÅ«tent Å¡i institucija nurodytai pensijai mokėti valstybės skiriamo finansavimo prasme tampa atsakinga už jo panaudojimÄ pagal paskirtį nepriklausomai nuo to, ar toks finansavimas bus nukreiptas į dar nemokėtų pensijų mokėjimÄ , ar bus (pagal teismų priimtus sprendimus turės bÅ«ti) nukreiptas į iki 2013 m. sausio 1 d. susidariusių neiÅ¡mokėtų pensijų įsiskolinimų padengimÄ .

Todėl dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies taikymo neiÅ¡mokėta valstybinės pensijos dalis priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV Vilniaus skyriaus.Ta aplinkybė, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs sumažintų pensijų kompensavimo mechanizmo, todėl valstybinę pensijÄ mokančios institucijos neturėjo ir neturi teisinio pagrindo iÅ¡mokėti sumažintų pensijų dalies, teismo vertinimu, nedaro įtakos bylos baigčiai. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Konstitucijos 6 straipsnį Konstitucija yra vientisas bei tiesiogiai taikomas aktas ir kiekvienas asmuo savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija.

PareiÅ¡kėjo pažeistos teisės gynimas teisme nėra priklausomas nuo jokio papildomo veiksmo, t. y. specialaus, kompensavimo klausimus galimai sureguliuosiančio, įstatymo priėmimo. PareiÅ¡kėjas neprivalo susilaikyti nuo kreipimosi į teismÄ , kol bus priimtas toks jo pažeistas teises atkursiantis įstatymas. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo turtinė teisė buvo pažeista, jo pensijÄ neleistinai perskaičiavus pagal ginčo laikotarpiu galiojusios Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas, kurios vėliau buvo pripažintas prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai.

BÅ«tent pastaroji aplinkybė ir leidžia teismui priimti pareiÅ¡kėjui palankų sprendimÄ , o jis, manydamas, kad jam taikoma teisės norma pažeidžia KonstitucijÄ , dėl pensijos dalies iÅ¡mokėjimo ir į vieÅ¡ojo administravimo subjektÄ , ir į teismÄ galėjo kreiptis iÅ¡ esmės bet kada, t. y. nelaukdamas, kol bus priimtas įstatymas, įtvirtinsiantis kompensavimo mechanizmÄ . PrieÅ¡ingas situacijos vertinimas ne tik prieÅ¡tarautų tiesioginiam pažeistų konstitucinių teisių gynimo principui, bet ir sukurtų neapibrėžtumo situacijÄ pareiÅ¡kėjui, kuris nebÅ«tų tikras, kada jo pažeistos teisės bus atkurtos legislatyviniu aktu ir ar jos apskritai bus atkurtos.

Tuo labiau kad, kaip jau konstatuota, galimybė ginti pensijų mokėjimo klausimais pažeistas teises yra saistoma atitinkamų terminų. Todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo pažeistos teisės gynimas teisme nėra priklausomas nuo jokio papildomo veiksmo, t. y. specialaus, kompensavimo klausimus galimai sureguliuosiančio, įstatymo priėmimo.Dėl skundžiamo sprendimo.Skundžiamas Kalėjimų departamento sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas tiek, kiek juo atsisakyta iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui dėl Konstitucijai prieÅ¡taraujančiu pripažinto teisinio reguliavimo taikymo neiÅ¡mokėtÄ valstybinės pensijos dalį, nes toks atsisakymas iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui pensijos nepriemokÄ prieÅ¡tarauja Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo nuostatoms, todėl naikintinas, kaip nepagrįstas.

Kitos sprendimo dalies, kurioje pareiÅ¡kėjui pateikiami informacinio pobÅ«džio duomenys, nėra teisinio pagrindo naikinti.Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsniu, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 127 straipsniun u s p r e n d ė:Atnaujinti M. R. skundo padavimo terminÄ .PareiÅ¡kėjo M. R. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Panaikinti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. 7S-949 dalį, kurioje atsisakyta iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui valstybinės pensijos nepriemokÄ .

KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, pareiÅ¡kėjo M. R. naudai 3 909,96 Eur (13 500,30 Lt) pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjai                                                                     ArÅ«nas Kaminskas     Margarita Stambrauskaitė     Halina Zaikauskaitė