2024-03-06 Nr. AB-3864-3-61-3-04298-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-105-520/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04298-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dental Investments“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dental Investments“ skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Dental Investments“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir atsakovas) 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. 49SD-8647-(14.49.136 E) (toliau – ir Sprendimas Nr. 1); 2) panaikinti trečiojo suinteresuoto asmens NŽT 2021 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. 1SS-1636-(5.59 E) (toliau – ir Sprendimas Nr. 2); 3) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. lapkričio 29 d. (skunde nurodyta data „2017 m. lapkričio 19 d.“ laikytina rašymo apsirikimu) prašymą.

2. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Vilniaus m., (toliau – ir Žemės sklypas), kuriam Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 2.3-1914-01 (toliau – ir Įsakymas) nustatytas servitutas (kiti servitutai), suteikiantis teisę visame Žemės sklypo plote neatlygintinai įrengti ir eksploatuoti inžinerinius tinklus, tiesti kelius bei eiti ir važiuoti transporto priemonėmis bet kuriuo metu. Kadangi Žemės sklypui buvo nustatytas neatlygintinis servitutas, pareiškėjas pateikė prašymą atsakovui, prašydamas: 1) pakeisti Įsakymu nustatytą servitutą (arba panaikinti ir nustatyti naujai), t. y. nustatyti atlygintinį Žemės sklypo servitutą; 2) nustatyti, kad viešpataujančiojo daikto savininkas už nustatytą servitutą tarnaujančiojo daikto savininkui moka 6 proc. dydžio nuo Žemės sklypo rinkos vertės periodines kompensacijas, mokamas vieną kartą per metus iki einamųjų metų gruodžio 31 d.; 3) nustatyti, kad viešpataujančiojo daikto savininkas vykdyti statybos darbus turi teisę tik tarnaujančiojo daikto savininko sutikimu.

2.2. Atsakovas 2017 m. gruodžio 29 d. raštu nusprendė pareiškėjo prašymą persiųsti nagrinėti pagal kompetenciją, tačiau Lietuvos administracinių ginčų komisija 2018 m. kovo 2 d. sprendimu šį raštą panaikino ir įpareigojo atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymą. Atsakovas priėmė 2020 m. kovo 12 d. sprendimą, kuriuo nusprendė administracinę procedūrą nutraukti, nes pareiškėjo prašyme nurodyti klausimai yra nagrinėjami Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-3362-931/2020. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 22 d. sprendimu panaikino NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. kovo 12 d. sprendimo dalį dėl reikalavimų pakeisti (arba panaikinti ir nustatyti iš naujo) servitutą bei nustatyti, kad viešpataujančiojo daikto savininkas turi teisę vykdyti statybos darbus tik tarnaujančiojo daikto savininko sutikimu, ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti šiuos pareiškėjo prašymo reikalavimus, kitą skundo dalį atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. liepos 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1820-789/2021 šį Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą.

2.3. Atsakovas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą Sprendimą Nr. 1, kuriame nurodė, jog servituto būtinumas nėra išnykęs, Žemės sklype suformuota gatvė, todėl nusprendė atsisakyti priimti sprendimą panaikinti pareiškėjo prašyme nurodytą servitutą. Sprendimas Nr. 1 yra formalaus pobūdžio, nes jame nebuvo išnagrinėti pareiškėjo prašymai, o tai, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-3104-1063/2021 pagal pareiškėjo skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) administracijai (toliau – ir Administracija), kurio vienas iš reikalavimų yra nustatyti kompensaciją už servitutą (6 proc. dydžio nuo Žemės sklypo rinkos vertės, mokant vieną kartą per metus iki einamųjų metų gruodžio 31 d.), nepanaikina atsakovo pareigos išnagrinėti prašymą.

2.4. Nesutikdamas su Sprendimu Nr. 1, pareiškėjas taip pat pateikė skundą dėl šio sprendimo NŽT, tačiau NŽT priėmė Sprendimą Nr. 2, kuriuo nusprendė Sprendimą Nr. 1 palikti nepakeistą. Sprendime Nr. 2 cituojamos teisės aiškinimo taisyklės dėl servituto vietos ir ploto pakeitimo nagrinėjamu atveju yra neaktualios, kadangi pareiškėjas prašė pakeisti Įsakymu nustatytą servitutą, t. y. nustatyti atlygintinį Žemės sklypo servitutą.

2.5. Ginčo situacija prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintam nuosavybės neliečiamumo principui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.39 straipsnio 1 daliai bei kitiems CK straipsniams, nes Žemės sklypui nustatytas servitutas turi būti pakeistas į atlygintinį. Žemės sklype yra įregistruotas itin platus servitutas, todėl tokio servituto turinys faktiškai atitinka nuosavybės teisės perėmimą (turto paėmimą visuomenės reikmėms), dėl ko jis negali būti neatlygintiniu, nes priešingu atveju pažeidžiama tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų pusiausvyra, paneigiama tarnaujančiojo daikto savininko teisė į nuosavybę. Nei Įsakymo priėmimo metu, nei skundo pateikimo metu galiojusi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio redakcija nenustatė, kad privačiame žemės sklype gali būti nustatytas neatlygintinis servitutas.

3. Atsakovas NŽT Vilniaus miesto skyrius, nurodydamas, jog kartu atstovauja ir trečiajam suinteresuotam asmeniui NŽT, atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

4. Atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-2990-426/2019 nutarė atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, kuriuo pareiškėjas be kita ko prašė atnaujinti terminą skundui paduoti ir panaikinti Įsakymo 2 punkto dalį, iš Administracijos priteisti periodinę kompensaciją už naudojimąsi nustatytu servitutu. Taip pat Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-315-656/2020 nutarė pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Šioje byloje pareiškėjas prašė solidariai iš atsakovų UAB „Anreka“ ir UAB „Didžioji statyba“ priteisti 4 000 Eur už naudojimąsi jam priklausančiu Žemės sklypu. Be to, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3104-1063/2021 atmetė pareiškėjo skundą, kuriame pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo 6 proc. (8 280 Eur) dydžio nuo Žemės sklypo vidutinės rinkos vertės periodinę kompensaciją, mokamą vieną kartą per metus iki einamųjų metų gruodžio 31 d., nustatant, kad žemės sklypo vertei pasikeitus, atitinkamai (taikant 6 proc. tarifą) mokėtinos kompensacijos dydis perskaičiuojamas. Nebuvo ginčijamas neatlygintinio servituto statusas (administracinis aktas, kuriuo buvo nustatytas neatlygintinis servitutas), pareiškėjas siekė prisiteisti kompensaciją už naudojimąsi Žemės sklypu, kuriam nustatytas neatlygintinis servitutas.

4.2. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso pareiškėjui, jame yra registruotas kelias – (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). NŽT patikėjimo teise nevaldo jokios Žemės sklypo dalies. Žemės sklypo paskirtis, naudojimo būdas – kita, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Viešajame registre taip pat yra įrašas, kad visoje Žemės sklypo teritorijoje yra nustatytas servitutas. Teritorijoje, kurioje yra Žemės sklypas, galioja Vilniaus miesto tarybos 2004 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 1-634 patvirtintas teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) detalusis planas, pagal kurio sprendinius yra suplanuota gatvės zona. Žemės sklype Įsakymu yra nustatytas servitutas, suteikiantis teisę visame Žemės sklypo plote neatlygintinai įrengti ir eksploatuoti inžinerinius tinklus, tiesti kelius, eiti ir važiuoti transporto priemonėmis bet kuriuo paros metu. Įsakymas nebuvo ginčijamas buvusio Žemės sklypo savininko, o pareiškėjas, įsigydamas Žemės sklypą, įvertino visus su tuo susijusius dokumentus ir nusprendė įsigyti Žemės sklypą su jame nustatytais apribojimais (šiuo atveju – neatlygintiniu servitutu).

4.3. Atsakovas gavo Administracijos 2017 m. liepos 27 d. raštą Nr. A51-50116/17(2.14.2.12-MP8), kuriuo buvo informuotas, jog susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos naudojimo būdo Žemės sklype būtinybė yra išlikusi, t. y. naudotis nustatytu servitutu, suteikiančiu teisę visame Žemės sklypo plote neatlygintinai įrengti ir eksploatuoti inžinerinius tinklus, tiesti kelius bei eiti ir važiuoti transporto priemonėmis bet kuriuo paros metu. Žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tinklo dalis, kuri būtina tolimesnei teritorijos plėtrai. Atsakovas 2017 m. rugpjūčio 24 d. raštu informavo pareiškėją apie šias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į tai, kad servituto būtinumas nėra išnykęs, taip pat į tai, kad Žemės sklype buvo ir yra atliekami susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų projektavimo darbai, atsisakė priimti sprendimą panaikinti prašymuose nurodytą servitutą. Atsakovas 2017 m. gruodžio 4 d. gavo pareiškėjo 2017 m. lapkričio 29 d. prašymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. liepos 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1820-789/2021 paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo NŽT buvo įpareigota iš esmės išnagrinėti pareiškėjo prašymą, taip pat pripažino, kad prašyme keliamas antrasis reikalavimas yra identiškas reikalavimui, kuris reiškiamas civilinėje byloje Nr. e2-3362-931/2020.

4.4. Atsakovas pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą bei motyvuotai atsakė į visus keliamus klausimus. Atsakydamas į prašymą, atsakovas sunumeravo atsakymus ir argumentus, kad nekiltų abejonių, į kurį klausimą yra atsakoma. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjui šiuo atveju nepavyko pasiekti norimo rezultato, nesudaro pagrindo pripažinti, jog administraciniai aktai yra naikintini.

4.5. Žemės sklype nustatytas servitutas yra neatlygintinis, todėl papildoma kompensacija už jau nustatytą servitutą nėra galima. Įsakymas yra teisėtas ir galiojantis, todėl jo nepanaikinus jokios kompensacijos nėra galimos. Aplinkybę, kad nustatytas servitutas yra reikalingas valstybei bei jos piliečiams, patvirtina tai, jog toje vietoje jau yra įrengta (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas, siekdamas gauti kompensaciją už naudojimąsi Žemės sklypu, kuriam yra nustatytas neatlygintinis servitutas, turi ginčyti ir Įsakymą, o tuo atveju, jei Įsakymo ginčijimas nėra įmanomas dėl senaties terminų, pripažintina, kad pareiškėjo reikalavimai yra nepagrįsti.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Dental Investments“ skundą.

6. Teismas nustatė šias ginčo faktines aplinkybes:

6.1. Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso Žemės sklypas, kurį jis įsigijo 2016 m. rugpjūčio 5 d. Įsakymo 1.6 punkte nustatyta, kad 8 089 kv. m ploto žemės sklypo Nr. 1G (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankirtoje paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis: kitos paskirties žemė – inžinerinės infrastruktūros teritorijos (susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams), o 2 punktu Žemės sklypui nustatytas servitutas, suteikiantis teisę visame sklypo plote neatlygintinai įrengti ir eksploatuoti inžinerinius tinklus, tiesti kelius bei eiti ir važiuoti transporto priemonėmis bet kuriuo metu (tarnaujantis daiktas). Servitutas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2007 m. kovo 13 d.

6.2. Žemės sklype Savivaldybei nuosavybės teise priklauso kelias – 0,168 km ilgio (duomenys neskelbtini), kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 2019 m. lapkričio 25 d. Sutartis Nr. DJ-7668, įrašas galioja nuo 2019 m. gruodžio 2 d. (kelio statybos pradžios metai – 2017, kelio statybos pabaigos metai – 2019).

6.3. Pareiškėjas su 2017 m. lapkričio 29 d. prašymu kreipėsi į atsakovą, prašydamas: 1) pakeisti Įsakymu nustatytą servitutą (arba panaikinti ir nustatyti naujai), t. y. nustatyti atlygintinį Žemės sklypo servitutą; 2) nustatyti, kad viešpataujančiojo daikto savininkas už nustatytą servitutą tarnaujančiojo daikto savininkui moka 6 proc. dydžio nuo Žemės sklypo rinkos vertės periodines kompensacijas, mokamas vieną kartą per metus iki einamųjų metų gruodžio 31 d.; 3) nustatyti, kad viešpataujančiojo daikto savininkas vykdyti statybos darbus turi teisę tik tarnaujančiojo daikto savininko sutikimu.

6.4. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su ankstesniu jo prašymo nagrinėjimu ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3102-1047/2020, kuriuo, be kita ko, atsakovas buvo įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymo reikalavimus pakeisti (arba panaikinti ir nustatyti naujai) servitutą bei nustatyti, kad viešpataujančiojo daikto savininkas vykdyti statybos darbus turi teisę tik tarnaujančiojo daikto savininko sutikimu. Atsakovas, vykdydamas įsiteisėjusį teismo sprendimą, Sprendimu Nr. 1 pakartotinai išnagrinėjo prašymą ir atsisakė jį tenkinti, nes servituto būtinumas nėra išnykęs ir Žemės sklype suformuota gatvė, todėl nėra pagrindo panaikinti nustatytą servitutą. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu Nr. 1, kreipėsi į NŽT direktorių, kuris priėmė Sprendimą Nr. 2, kuriame konstatavo, jog atsakovo Sprendimas Nr. 1 yra pagrįstas ir teisėtas.

7. Teismas nurodė, jog, kaip matyti iš pareiškėjo prašymo turinio, jame pareiškėjas nurodė tris prašymus (klausimus). Teismas atkreipė dėmesį, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo išnagrinėta administracinė byla Nr. eI-3102-1047/2020 pagal pareiškėjo skundą atsakovui, kurioje konstatuota, kad prašyme keliamas antrasis reikalavimas (nustatyti, kad viešpataujančiojo daikto savininkas už nustatytą servitutą tarnaujančiojo daikto savininkui moka 6 proc. dydžio nuo Žemės sklypo rinkos vertės periodines kompensacijas, mokamas vieną kartą per metus iki einamųjų metų gruodžio 31 d.) yra identiškas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3362-931/2020 keliamam reikalavimui, todėl šio pareiškėjo prašymo reikalavimo atžvilgiu atsakovas pagrįstai priėmė sprendimą administracinę procedūrą nutraukti ir pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Vilniaus apygardos administracinis teismas panaikino NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. kovo 12 d. sprendimo dalį ir įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymo reikalavimus: 1) pakeisti (arba panaikinti ir nustatyti naujai) servitutą; 2) nustatyti, kad viešpataujančiojo daikto savininkas vykdyti statybos darbus turi teisę tik tarnaujančiojo daikto savininko sutikimu. Atsakovas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-3102-1047/2020 apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2021 m. liepos 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1820-789/2021 šį sprendimą paliko nepakeistą. Dėl to nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, svarbu įvertinti, ar atsakovas, pakartotinai nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, tinkamai įvertino nurodytas faktines aplinkybes ir pateikė motyvuotus atsakymus į prašymo pirmąjį ir trečiąjį reikalavimus.

8. Teismo vertinimu, atsakovas Sprendimu Nr. 1 pateikė ne formalų, o išsamų ir motyvuotą atsakymą į prašyme keliamus klausimus (reikalavimus), šiame sprendime neapsiribojama vien nuorodomis į aktualias teisės aktų nuostatas, kiekvienas klausimas ir atsakymas į jį yra aiškiai išskirti. Vertindamas pareiškėjo argumentą, jog atsakovas nepagrįstai atsisakė pakeisti servitutą į atlygintinį, o šiuo atveju nustatyto servituto turinys faktiškai atitinka turto paėmimą visuomenės poreikiams, teismas nurodė, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad Žemės sklype servitutas buvo nustatytas 2007 m. kovo 2 d. Įsakymu, t. y. servitutas pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype, dar iki jam įgyjant į jį nuosavybės teise, nustatytas administraciniu aktu.

9. Teismas taip pat pažymėjo, jog Sprendime Nr. 1 ir Sprendime Nr. 2 paaiškinta, kad atsakovas 2017 m. rugpjūčio 24 d. raštu informavo pareiškėjo advokatą, kad 2017 m. liepos 5 d. raštu Nr. 49SDŽ-383-(14.49.22.) kreipėsi į Savivaldybę, prašydamas pateikti informaciją, ar Žemės sklype yra išlikusi būtinybė naudotis nustatytu servitutu. Savivaldybės Miesto plėtros departamentas 2017 m. liepos 27 d. raštu Nr. A51 50116/17(2.14.2.12 MP8) informavo atsakovą, kad Žemės sklype yra išlikusi būtinybė naudotis nustatytu servitutu, nes Žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tinklo dalis, kuri būtina tolimesnei teritorijos plėtrai, taip pat pažymėjo, kad teritorijoje, kurioje yra Žemės sklypas, galioja Vilniaus miesto tarybos 2004 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 1-634 patvirtintas teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) detalusis planas, pagal kurio sprendinius yra suplanuota gatvės zona. Šiame Žemės sklype esančiai gatvei Savivaldybės tarybos 2005 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-978 buvo suteiktas (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimas. Iš Savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972, sprendinių nustatyta, kad Žemės sklypas ir teritorija, esanti į pietryčius, yra pažymėta kaip esama gatvė, jungianti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

10. Teismas nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad atsakovas nepagrįstai Sprendimu Nr. 1 atsisakė pakeisti (panaikinti ir nustatyti naują) nustatytą servitutą, nes Įsakymas nėra nuginčytas, o Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-2990-426/2019 netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą paduoti skundui dėl Įsakymo 2 punkto panaikinimo ir tuo pagrindu skundą atsisakė priimti. Teismas, įvertinęs, jog Įsakymo 2 punktas yra galiojantis ir nenuginčytas, būtinybė naudotis neatlygintiniu servitutu yra išlikusi, padarė išvadą, kad atsakovas pagrįstai nusprendė netenkinti pareiškėjo prašymo dėl jo pakeitimo.

11. Teismas taip pat nurodė, jog atsakovas Sprendime Nr. 1 atsakė ir į prašymo trečiąjį reikalavimą (nustatyti, kad viešpataujančiojo daikto savininkas vykdyti statybos darbus turi teisę tik tarnaujančiojo daikto savininko sutikimu), pažymėdamas, kad kol Žemės sklype yra galiojantis ir nepanaikintas neatlygintinis servitutas, suteikiantis teisę visame žemės sklypo plote neatlygintinai įrengti ir eksploatuoti inžinerinius tinklus, tiesti kelius bei eiti ir važiuoti transporto priemonėmis bet kuriuo paros metu, todėl Savivaldybei atskiras Žemės sklypo savininko sutikimas yra nereikalingas ir ji turi teisę neatlygintinai Žemės sklypo teritorijoje įrengti inžinerinę infrastruktūrą.

12. Teismo vertinimu, kadangi pagal galiojantį teisinį reguliavimą inžineriniams statiniams yra priskiriami keliai ir gatvės, o Įsakymu Žemės sklypui yra nustatytas servitutas, suteikiantis teisę visame Žemės sklypo plote neatlygintinai įrengti ir eksploatuoti inžinerinius tinklus, tiesti kelius bei eiti ir važiuoti transporto priemonėmis bet kuriuo paros metu, sutiktina su atsakovu, jog nagrinėjamu atveju atskiras Žemės sklypo savininko sutikimas yra nereikalingas.

13. Teismas, apibendrinęs nustatytas ginčo faktines ir teisines aplinkybes, padarė išvadą, jog Sprendimas Nr. 1 ir Sprendimas Nr. 2 yra pagrįsti ir teisėti, todėl pareiškėjo skundo reikalavimai netenkinti.

III. 14. Pareiškėjas UAB „Dental Investments“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

15. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neišsprendė Įsakymo 2 punktu nustatyto servituto, esančio Žemės sklype, atlygintinumo klausimo. Šiuo aspektu tinkamai neįvertinta, jog Įsakymu nustatant neatlygintinį servitutą buvo padaryta valstybės institucijos (apskrities viršininko) teisės klaida, nes servituto nustatymo bei bylos nagrinėjimo metu teisinis reguliavimas nenustatė, jog servitutas gali būti nustatytas neatlygintinis, be to, kaip pripažįstama teismų praktikoje, servitutas pagal savo prigimtį yra atlygintinis institutas.

15.2. Pirmosios instancijos teismas neįvertino to, jog pareiškėjui priklausančiame Žemės sklype yra įregistruotas itin platus servitutas, suteikiantis teisę visame sklypo plote neatlygintinai įrengti ir eksploatuoti inžinerinius tinklus, tiesti kelius bei eiti ir važiuoti transporto priemonėmis bet kuriuo paros metu. Visame Žemės sklypo plote yra pastatyta (duomenys neskelbtini) bei inžineriniai tinklai. Todėl servituto turinys faktiškai atitinka turto paėmimą visuomenės poreikiams, tačiau nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Įsakymu nustatytas servitutas savo turiniu laikytinas klaida, o nepakeitus servituto bus tęsiamas teisės į nuosavybę pažeidimas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas.

16. Atsakovas NŽT Vilniaus miesto skyrius, atstovaudamas ir trečiajam suinteresuotam asmeniui NŽT, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

17. Atsakovas, pakartodamas ginčo faktines aplinkybes bei nurodydamas iš esmės tuos pačius atsiliepimo į skundą argumentus, teigia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

18. Atsakovo vertinimu, galiojant nenuginčytam Įsakymo 2 punktui bei pripažinus juo nustatyto servituto poreikį, pareiškėjo reikalavimai nepripažintini pagrįstais, o kadangi nustatytas servitutas yra neatlygintinis, papildoma kompensacija už jį negalima. Šiuo atveju nagrinėjant pareiškėjo apeliacinį skundą taip pat reikšmingi įsiteisėję teismų sprendimai, priimti administracinėse ir civilinėse bylose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 19. Bylos esminis dalykas – atsakovo NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. 49SD-8647-(14.49.136 E), kuriuo netenkinti pareiškėjo UAB „Dental Investments“ 2017 m. lapkričio 29 d. prašymo reikalavimai: pakeisti Žemės sklypui nustatytą servitutą (arba panaikinti ir nustatyti naujai), t. y. nustatyti atlygintinį servitutą; nustatyti, kad viešpataujančiojo daikto savininkas už nustatytą servitutą tarnaujančiojo daikto savininkui moka 6 proc. dydžio nuo Žemės sklypo rinkos vertės periodines kompensacijas, mokamas vieną kartą per metus iki einamųjų metų gruodžio 31 d.; nustatyti, kad viešpataujančiojo daikto savininkas vykdyti statybos darbus turi teisę tik tarnaujančiojo daikto savininko sutikimu, pagrįstumas ir teisėtumas. Pareiškėjas skunde taip pat yra suformulavęs reikalavimus panaikinti NŽT 2021 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. 1SS-1636-(5.59 E) ir įpareigoti atsakovą NŽT Vilniaus miesto skyrių iš naujo išnagrinėti jo (pareiškėjo) 2017 m. lapkričio 29 d. prašymą.

20. Byloje nustatyta, kad atsakovo Sprendimu minėti pareiškėjo prašymo reikalavimai netenkinti, nustačius, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindų panaikinti ar pakeisti Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 2.3-1914-01 nustatytą Žemės sklypui servitutą (2007 m. kovo 13 d. įregistruotas Nekilnojamojo turto registre), taip pat nustatyti, kad servitutas yra atlygintinis, o kadangi Žemės sklype yra galiojantis ir nepanaikintas neatlygintinis servitutas, suteikiantis teisę visame Žemės sklypo plote neatlygintinai įrengti ir eksploatuoti inžinerinius tinklus, tiesti kelius bei eiti ir važiuoti transporto priemonėmis bet kuriuo paros metu (Įsakymo 2 p.), tol Savivaldybei atskiras Žemės sklypo savininko (pareiškėjo) sutikimas yra nereikalingas ir ji turi teisę neatlygintinai Žemės sklypo teritorijoje įrengti inžinerinę infrastruktūrą (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 str. 5 d. 6 p., Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713, 8 p.).

21. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsikirtimus į skundą, atsakovo Sprendimą pripažino pagrįstu ir teisėtu.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų patenkinti skundo reikalavimai, teigia, jog servituto nustatymo metu ir dabar teisės aktai nenustato, kad servitutas nustatomas neatlygintinis, todėl susidariusi situacija vertintina kaip Vilniaus apskrities viršininko (valstybinės institucijos) padaryta klaida (teisės pažeidimas); servitutas pagal prigimtį yra atlygintinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-2-1075/2019), o nustatytas servitutas savo turiniu yra tolygus pareiškėjo turto paėmimui visuomenės reikmėms, todėl NŽT ar NŽT vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu padaryta klaida turi būti pašalinta (Žemės įstatymo 23 str. 1 d.). Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino, ar Įsakymo 2 punktu nebuvo padaryta klaida, ar juo užtikrinta pusiausvyra tarp asmens nuosavybės apsaugos ir bendrojo intereso reikalavimų, o tai lėmė neteisėto ir neteisingo sprendimo priėmimą.

23. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad Įsakymo 1.6 punkte nurodyta, jog Žemės sklypo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis: kitos paskirties žemė – inžinerinės infrastruktūros teritorijos (susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams), o 2 punktu Žemės sklypui nustatytas servitutas, suteikiantis teisę visame sklypo plote neatlygintinai įrengti ir eksploatuoti inžinerinius tinklus, tiesti kelius bei eiti ir važiuoti transporto priemonėmis bet kuriuo metu. Byloje nėra ginčo, kad Žemės sklype pastatyta (duomenys neskelbtini), priklausanti nuosavybės teise Savivaldybei, įrengti inžineriniai tinklai, Savivaldybei yra išlikusi būtinybė naudotis nustatytu servitutu, nes Žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tinklo dalis, kuri būtina tolimesnei teritorijos plėtrai.

24. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Įsakymo 2 punktą, tačiau įsiteisėjusia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-2990-426/2019 atsisakyta priimti šį skundą, nustačius, jog skundas paduotas praleidus skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą). Pažymėtina, kad skundas buvo grindžiamas tuo, jog turi būti panaikinta Įsakymo 2 punkto dalis, kuria nustatytas neatlygintinis servitutas, ir priteista pareiškėjui iš Administracijos periodinė 6 proc. dydžio kompensacija, sudaranti 8 280 Eur už naudojimąsi Žemės sklypui nustatytu servitutu, mokama vieną kartą per metus iki einamųjų metų gruodžio 31 d.

25. Įvertinus pareiškėjo atsakovui teiktame prašyme dėl nustatyto servituto pakeitimo arba jo panaikinimo ir naujo nustatymo argumentus, šioje byloje teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog iš esmės pareiškėjas ginčija Įsakymo 2 punktą, teigdamas, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius privalėjo ištaisyti Vilniaus apskrities viršininko padarytą klaidą, nustatant neatlygintinį servitutą, tačiau nenurodo jokio teisinio pagrindo, nustatančio pareigą atsakovui pakeisti ar panaikinti Įsakymo 2 punktą.

26. Žemės įstatymo (byloje taikoma redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d.) 23 straipsnio 1 dalis nustato, kad žemės servitutai nustatomi CK nustatytais pagrindais; servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje; administraciniu aktu servitutus nustato NŽT vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu. Žemės įstatymo 23 straipsnio 7 dalis nustato, kad žemės savininkams ir valstybinės žemės patikėtiniams nuostoliai dėl nustatytų servitutų (išskyrus nuostolius žemės savininkams dėl servitutų, nustatytų sandoriais, kai nuostoliai atlyginami šalių susitarimu) turi būti atlyginami viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko lėšomis.

27. Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad žemės savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis dėl nuostolių, patiriamų dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto servituto, atlyginimo turi teisę kreiptis į viešpataujančiojo daikto savininką <...>. Nuostolių dydis ir atlyginimo terminai nustatomi viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų ar valstybinės žemės patikėtinių susitarimu <...>. Šalims nesusitarus, ginčus dėl nuostolių dydžio ir atlyginimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka sprendžia teismas. Kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui atlyginama sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė bei nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą praradimo. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui dydis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

28. CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Kompensacija apskaičiuojama, vadovaujantis Žemės įstatymu, Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289, ir Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541.

29. Nagrinėjamu atveju Įsakyme nebuvo nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko (Savivaldybės ar Administracijos) prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui (Žemės sklypo savininkui) (Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 (originali redakcija), 16.6 p.), t. y. nustatant Žemės sklypui servitutą ir įregistruojant jį viešajame registre, nebuvo išspręstas klausimas dėl jo atlygintinumo.

30. Atsižvelgiant į pareiškėjo nurodomus argumentus, kad atsakovas pagal pareiškėjo prašymą privalėjo ištaisyti Vilniaus apskrities viršininko priimtame Įsakyme padarytą klaidą ir nustatyti atlygintinį servitutą, akcentuotina, jog nuo 2020 m. lapkričio 1 d. galiojančios redakcijos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (2020 m. gegužės 28 d. įstatymo Nr. XIII-2987 redakcija) 15 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinį sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas, gavęs motyvuotą informaciją apie administraciniame sprendime esančius rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas (toliau šiame straipsnyje – klaidos), imasi priemonių klaidoms ištaisyti. Jeigu klaidos ištaisymas pakeistų administracinio sprendimo turinį iš esmės, klaidų ištaisymo procedūra negalima, o administracinis sprendimas gali būti pripažintas netekusiu galios vadovaujantis šio įstatymo 16 straipsniu arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 15 str. 4 d.). Viešojo administravimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalis nustato, kad viešojo administravimo subjektas gali pripažinti netekusiu galios savo arba įstatymų nustatytais atvejais žemesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimtą: 1) neteisėtą administracinį sprendimą; 2) teisėtą administracinį sprendimą, jeigu administracinio sprendimo pripažinimas netekusiu galios yra leidžiamas pagal kitus įstatymus arba jeigu administracinis sprendimas yra sąlyginis ir per nustatytą laikotarpį asmuo nustatytų sąlygų neįvykdo.

31. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas atsakovui nenurodė jokių teisiškai pagrįstų aplinkybių, dėl kurių vadovaudamasis aptartomis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis atsakovas privalėjo panaikinti ar pakeisti Įsakymą.

32. Kaip jau minėta, tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti kompensacijos, kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymą, ir dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių atlyginimo (CK 4.129 str.), šios dvi teisės yra savarankiškos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2008; 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-69/2009; kt.). Pagal pirmiau aptartą Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalį, žemės savininkas dėl nuostolių, patiriamų dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto servituto, atlyginimo turi teisę kreiptis į viešpataujančiojo daikto savininką, o jiems nesusitarus, kreiptis į teismą dėl patiriamų nuostolių atlyginimo.

33. Servituto atlygintinumo klausimas gali būti sprendžiamas ne tik nustatant servitutą, bet ir nagrinėjant ginčus dėl servituto įgyvendinimo. Nustačius servitutą ir kartu neišsprendus jo atlygintinumo klausimo, tarnaujančiojo daikto savininkas nepraranda teisės reikalauti kompensacijos; ši jo teisė gali būti įgyvendinta šalių tarpusavio susitarimu arba apginta teismo sprendimu atskiroje byloje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010; kt.).

34. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog Vilniaus apskrities viršininko įsakymo nuostata, kad nustatytas neatlygintinas servitutas, nereiškia, jog už nustatytą servitutą neturi būti atlyginta (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-2-1075/2019).

35. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad pareiškėjas teise reikalauti įstatyme nustatytos kompensacijos (nuostolių atlyginimo) už servituto nustatymu atsiradusius nuosavybės teisės suvaržymus pasinaudojo, kreipdamas į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuriame 2021 m. gegužės 14 d. buvo iškelta administracinė byla pagal jo (pareiškėjo) skundą atsakovui Administracijai dėl žalos atlyginimo, t. y. 6 proc. (8 280 Eur) dydžio nuo Žemės sklypo vidutinės rinkos vertės periodinės kompensacijos, mokamos vieną kartą per metus iki einamųjų metų gruodžio 31 d., nustatant, jog Žemės sklypo vertei pasikeitus, atitinkamai (taikant 6 proc. tarifą) mokėtinos kompensacijos dydis perskaičiuojamas, priteisimo. Šioje administracinėje byloje pareiškėjas patikslino skundą ir nurodė, kad prašo panaikinti Administracijos 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą, kuriuo atsisakyta išpirkti iš jo (pareiškėjo) Žemės sklypą, priteisti iš Administracijos 535 000 Eur nuostoliams už Žemės sklype nustatytą servitutą atlyginti ir procesines palūkanas. Regionų administracinis teismas (iki 2024 m. sausio 1 d. buvęs Vilniaus apygardos administracinis teismas) 2024 m. sausio 16 d. sprendimu šiuos skundo reikalavimus atmetė. Sprendimas nėra įsiteisėjęs (byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, bylos Nr. eA-1356-629/2024).

36. Akcentuotina ir tai, kad dėl minėto pareiškėjo inicijuoto ginčo yra jau pasisakęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartyje (administracinė byla Nr. eA-2033-502/2023) (kartu žr. ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-44-575/2023). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vadovaudamasis pirmiau paminėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, įvertinęs tai, jog servitutas nustatytas Įsakymu (administraciniu aktu (prieš savininko valią)), servitutas nustatytas privačiam Žemės sklypui bei nurodant, kad jis bus nustatomas iki Žemės sklypas bus perduotas Savivaldybės tarybai, padarė išvadą, kad už Įsakymu nustatytą servitutą pagal pareiškėjo reiškiamą administracinėje byloje reikalavimą turi būti atlyginta, tačiau pareiškėjas turi įrodyti nuostolius.

37. Apibendrinant šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo pareikštų skundo reikalavimų, todėl priimtas sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

38. Pareiškėjas prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau atsižvelgus į tai, jog apeliacinis skundas atmestas, šis pareiškėjo prašymas netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dental Investments“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Dainius Raižys

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė