d0cdeaed-e37d-45a9-a2d7-2b4ffedc3fba · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. eI3-2441-505/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00090-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 17.5; 51.4; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS  S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2020 m. birželio 11 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Urbonienės, sekretoriaujant Oksanai Berezovskei, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M.

M. patikslintÄ skundÄ atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas M. M. su patikslintu skundu (reg. Nr. DOK-2329) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimÄ Nr. RE-371-(15.2) dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino nepratęsimo bei įpareigoti atsakovę iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo 2019 m. lapkričio 25 d. praÅ¡ymÄ dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo iÅ¡ naujo.

PareiÅ¡kėjas patikslintame skunde nurodė, kad 2019 m. gruodžio 20 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiÅ«ros departamentas priėmė sprendimÄ Nr. RE-371-(15.2) dėl 2018 m. balandžio 12 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-446-(15.2) įvykdymo termino nepratęsimo, motyvuodamas tuo, jog privalomasis nurodymas gali bÅ«ti pratęsiamas tik vienÄ kartÄ . Pažymėjo, kad iÅ¡ ginčijamo sprendimo nėra aiÅ¡ku, kodėl praÅ¡ymas pratęsti terminÄ yra atmestas ir kokias teisines pasekmes sprendimas sukelia.

PareiÅ¡kėjo įsitikinimu, tiriant jo skundÄ , turėjo bÅ«ti patikrinti skunde nurodomi konkretÅ«s faktai ir nurodyta nustatytų duomenų atitiktis / neatitiktis konkretiems teisės aktų reikalavimams ir tuomet padarytos iÅ¡vados dėl pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimų buvimo / nebuvimo bei, nustačius pažeidimų, priemonių joms apginti taikymo. Mano, jog ginčijamas sprendimas yra nemotyvuotas, priimtas pažeidžiant pagrindines procedÅ«ras ir taisykles, turinčias užtikrinti jo objektyvumÄ ir pagrįstumÄ , todėl negali bÅ«ti pripažintas teisėtu.

Atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, jog individualiame administraciniame akte motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas. Akte turėtų bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktÄ (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014, 2014 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-839/2014, 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009).

Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2014 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-827/2014, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011). Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas.

Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi bÅ«ti žinomi ne tik vieÅ¡ojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimÄ , bet ir asmeniui, dėl kurio jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi bÅ«ti toks, kad iÅ¡ jo bÅ«tų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius Å¡iuose santykiuose, bÅ«tų aiÅ¡kus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. VisiÅ¡kai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iÅ¡ dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014).

Teigė, jog kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumÄ Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi bÅ«ti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sÄ lygas, kad bÅ«tų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (LVAT 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010, „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 20, 2010).

PaaiÅ¡kino, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo suformuojant du įsiterpusius valstybinės žemės sklypus ir sujungiant juos su M. M. ir M. S. sklypais, todėl jeigu bus patenkintas apeliacinis skundas, privalomajame nurodyme nurodyti veiksmai praras reikÅ¡mę ir bus pertekliniai, bus padaryta žala ne tik turtui, bet ir asmeniui. Teigė, kad dar 2017 metų spalio mėnesį jis buvo apvogtas, todėl buvo pastatyti vartai saugoti ne tik namÄ , bet ir kiemo teritorijÄ , įjungiant perimetro režimÄ .

Prašė patikslintÄ skundÄ patenkinti. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) prašė pareiÅ¡kėjo patikslintÄ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į patikslintÄ skundÄ nurodė, kad, 2018 m. kovo 12 d. gavus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno rajono skyriaus raÅ¡tÄ Nr. 7SD-1650-(14.7.104.) „Dėl informacijos pateikimo pagal bendradarbiavimo susitarimÄ â€œ apie neteisėtÄ valstybinės žemės užėmimÄ statiniais, kuriems statyti nereikia gauti statybÄ leidžiančio dokumento, Inspekcijos specialistas 2018 m. balandžio 9 d. atliko patikrinimÄ valstybinėje žemėje Å¡alia žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktÄ Nr. FAK-734-(15.2), kuriame nurodė, kad valstybinėje žemėje neteisėtai įrengta ~ 158,00 m² betoninių trinkelių aikÅ¡telė, įrengti ~ 1,30 m aukščio ir ~ 5,00 m ilgio dveji metaliniai vartai su varteliais.

Atsižvelgdama į tai, Inspekcija 2018 m. balandžio 12 d. surašė privalomÄ jį nurodymÄ paÅ¡alinti pažeidimus Nr. PN-446-(15.2) iki 2018 m. spalio 12 d. Pažymėjo, jog 2018 m. spalio 10 d. pareiÅ¡kėjas su praÅ¡ymu kreipėsi į InspekcijÄ dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, tačiau 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. RE-419-(15.2) privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pratęstas nebuvo, todėl pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (administracinė byla Nr. eI-2347-422/2019) ir jo skundas buvo patenkintas iÅ¡ dalies.

Nurodė, jog Inspekcija, vykdydama 2019 m. balandžio 24 d. teismo sprendimÄ , pareiÅ¡kėjui pratęsė privalomojo nurodymo įvykdymo terminÄ iki 2019 m. lapkričio 27 d., o 2019 m. lapkričio 25 d. pareiÅ¡kėjas pakartotinai su praÅ¡ymu kreipėsi į InspekcijÄ dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, tačiau Inspekcijos departamentas 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. RE-371-(15.2) nusprendė nepratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo termino atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimÄ , t. y., įvertinęs pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo turinį ir motyvus, atsižvelgdamas į tai, kad Inspekcijos departamento 2019 m. birželio 12 d. sprendimu jau vienÄ kartÄ buvo pratęstas privalomojo nurodymo įvykdymo terminas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 11 straipsnio 8 dalies imperatyviomis teisės normomis, numatančiomis, kad privalomojo nurodymo įvykdymo terminas gali bÅ«ti pratęstas Inspekcijos sprendimu tik vienÄ kartÄ , skundžiamu sprendimu atsisakė patenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ .

Inspekcijos nuomone, pareiÅ¡kėjas neįrodė aplinkybių, kad Inspekcija skundžiamu sprendimu pažeidė Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų reikalavimus. Pabrėžė, jog Inspekcija, bÅ«dama vieÅ¡ojo administravimo subjektu, asmenų praÅ¡ymus, skundus, praneÅ¡imus nagrinėja pagal jos teisės aktais nustatytÄ kompetencijÄ , vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymu, Asmenų praÅ¡ymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo vieÅ¡ojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose vieÅ¡ojo administravimo subjektuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymu, Inspekcijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d.

įsakymu Nr. 349. Mano, kad skundžiamo sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas yra iÅ¡samus, pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek teisiniais argumentais, skundžiamo sprendimo iÅ¡vada yra konkreti ir teisėta. Atkreipė dėmesį į tai, kad jau iÅ¡nagrinėtos bylos metu ir teismui priėmus 2019 m. balandžio 24 d. sprendimÄ , pareiÅ¡kėjui buvo žinomas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatų imperatyvus reglamentavimas, numatantis, kad, esant pagrindui, Inspekcija turi teisę tik vienÄ kartÄ priimti sprendimÄ pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminÄ .

Teigė, jog pareiÅ¡kėjas dar vieno teisminio ginčo inicijavimu siekia sudaryti galimybę nepagrįstai ilgai vilkinti neteisėtos statybos padarinių Å¡alinimÄ . Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiÅ«rÄ , suraÅ¡iusi privalomÄ jį nurodymÄ pareiÅ¡kėjui, įgijo teisėtÄ bei pagrįstÄ lÅ«kestį, jog neteisėtos statybos padariniai bus paÅ¡alinti per kuo trumpesnį terminÄ . Paminėjo, jog pareiÅ¡kėjui jau buvo suteiktas maksimalus teisės aktų leidžiamas terminas privalomajam nurodymui įvykdyti.

Prašė pareiÅ¡kėjo patikslinto skundo netenkinti. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepimo į pareiÅ¡kėjo patikslintÄ skundÄ nepateikė. Skundas netenkintinas. Å ioje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. RE-371-(15.2) „Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino nepratęsimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2018 m. kovo 12 d. raÅ¡tu Nr. 7SD-1650-(14.7.104.) „Dėl informacijos pateikimo pagal bendradarbiavimo susitarimÄ â€œ Inspekcija buvo informuota apie neteisėtÄ valstybinės žemės užėmimÄ statiniais, kuriems statyti nereikia gauti statybÄ leidžiančio dokumento, Å¡alia žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Minėto raÅ¡to pagrindu Inspekcijos Kauno departamento vyriausiasis specialistas 2018 m. balandžio 9 d. atliko patikrinimÄ valstybinėje žemėje ir surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktÄ Nr. FAK-734-(15.2), kuriame nustatė, kad valstybinėje žemėje, Å¡alia pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), neteisėtai įrengta ~ 158,00 m² betoninių trinkelių aikÅ¡telė, kuri iÅ¡ dviejų pusių apribota ~ 1,30 m aukščio ir ~ 5,00 m ilgio dvejais metaliniais vartais su varteliais, kurių ilgis ~ 1,00 m, aukÅ¡tis ~ apie 1,30 m.

PareiÅ¡kėjui nepateikus valstybinės žemės patikėtinio (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos) sutikimo, susitarimo statyti aikÅ¡telę ir vartus su varteliais valstybinėje žemėje, Inspekcijos Kauno departamentas 2018 m. balandžio 12 d. surašė privalomÄ jį nurodymÄ paÅ¡alinti pažeidimus Nr. PN-446-(15.2), kuriuo iÅ¡ statytojo M. M. pareikalavo iki 2018 m. spalio 12 d. atlaisvinti bendrojo naudojimo pravažiavimÄ , iÅ¡ardant ~ 5,00 m ilgio dvejus vartus su greta esančiais varteliais vakarinėje ir rytinėje bendrojo naudojimo pravažiavimo dalyje, iÅ¡ardyti aikÅ¡telę, paÅ¡alinant valstybinėje žemėje esančias trinkeles prie žemės sklypo ir sutvarkyti statybvietę.

Administracinės bylos duomenys patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas 2018 m. spalio 10 d. su praÅ¡ymu kreipėsi į InspekcijÄ dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, praÅ¡ydamas jį pratęsti iki 2019 m. sausio 12 d., tačiau Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamentas 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. RE-419-(15.2) netenkino pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminÄ . Prie Å¡ios administracinės bylos prijungta administracinė byla Nr. eI-2347-422/2019 patvirtina, jog pagal pareiÅ¡kėjo 2018 m. gruodžio 7 d. skundÄ dėl Inspekcijos 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«muose buvo iÅ¡kelta administracinė byla, kurioje teismas 2019 m. balandžio 24 d. sprendimu panaikino Inspekcijos 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimÄ ir įpareigojo InspekcijÄ iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo 2018 m. spalio 10 d. praÅ¡ymÄ iÅ¡ naujo.

Bylos duomenys patvirtina, jog Inspekcija, vykdydama Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 24 d. sprendimÄ , 2019 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. RE-162-(15.2) pratęsė pareiÅ¡kėjui privalomojo nurodymo įvykdymo terminÄ iki 2019 m. lapkričio 27 d. Administracinės bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2019 m. lapkričio 25 d. su praÅ¡ymu (reg. 2019 m. lapkričio 26 d. Nr. PRIE-272) pakartotinai kreipėsi į InspekcijÄ dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.

Konkrečiu atveju Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. RE-371-(15.2) buvo nuspręsta nepratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo termino, nes nėra teisinio pagrindo. PareiÅ¡kėjas patikslintame skunde teigia, jog Inspekcija 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. RE-371-(15.2) pažeidė Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 8 straipsnio nuostatų reikalavimus, keliamus administracinio akto turiniui, todėl iÅ¡ sprendimo nėra aiÅ¡ku, kodėl praÅ¡ymas pratęsti terminÄ yra netenkinamas, kokias pasekmes sprendimas sukelia pareiÅ¡kėjui.

Teismas pažymi, jog Inspekcija yra vieÅ¡ojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje vadovaujasi VAÄ® nuostatomis, sudarančiomis prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatÄ , jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, nustato vieÅ¡ojo administravimo principus, vieÅ¡ojo administravimo sritis, vieÅ¡ojo administravimo subjektų sistemÄ ir administracinės procedÅ«ros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti vieÅ¡ojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimÄ ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstÄ ir objektyvų asmenų praÅ¡ymų, skundų ir praneÅ¡imų nagrinėjimÄ , įtvirtina kitas asmenų ir vieÅ¡ojo administravimo subjektų teises ir pareigas vieÅ¡ojo administravimo srityje (VAÄ® 1 straipsnis).

VAÄ® 8 straipsnio nuostatos įpareigoja vieÅ¡ojo administravimo subjektus priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindÄ , motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas, t. y. individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės – motyvuotos, jame turi bÅ«ti aiÅ¡kiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.

Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2013 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-617/2013). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl VAĮ 8 straipsnio savo praktikoje yra pasisakęs: „<...> Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai.

Todėl, kai nėra pagrindo atitinkamÄ individualų administracinį aktÄ pripažinti visiÅ¡kai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trÅ«kumai yra esminiai, sukliudę Å¡io individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimÄ , Å¡io pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti Å¡iuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybÄ .

Å is vertinimas turi bÅ«ti atliekamas individualaus administracinio akto požiÅ«riu, t. y. bÅ«tent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtÄ sprendimÄ â€œ (LVAT 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010, „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 20, 2010). Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 32 straipsnis numato, kad savavaliÅ¡kos statybos padariniai Å¡alinami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo (toliau – ir PriežiÅ«ros įstatymas) nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju skundžiamu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. RE-371-(15.2) buvo nuspręsta nepratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo termino, jo nepratęsimo teisiniu pagrindu nurodant PriežiÅ«ros įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, jeigu dėl objektyvių nuo asmens, kuriam suraÅ¡ytas privalomasis nurodymas, nepriklausančių priežasčių privalomasis nurodymas per nustatytÄ terminÄ negali bÅ«ti įvykdytas, Å¡io straipsnio 6 dalyje nurodytas asmuo, kuriam suraÅ¡ytas privalomasis nurodymas, gali iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos raÅ¡tu kreiptis į InspekcijÄ su motyvuotu praÅ¡ymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminÄ .

Inspekcija, įvertinusi praÅ¡ymo motyvus, priima sprendimÄ pratęsti arba atsisakyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminÄ . Priėmus sprendimÄ pratęsti šį terminÄ , jis pratęsiamas, tačiau ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme, ir tik vienÄ kartÄ , o faktiniu atsisakymo pratęsti terminÄ pagrindu skundžiamame sprendime nurodytos aplinkybės, jog 2018 m. balandžio 12 d. suraÅ¡yto privalomojo nurodymo paÅ¡alinti pažeidimus Nr. PN-446-(15.2) įvykdymo terminas Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento 2019 m. birželio 12 d. sprendimu jau vienÄ kartÄ buvo pratęstas iki 2019 m. lapkričio 27 d., todėl Inspekcija dar kartÄ pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminÄ neturi teisinio pagrindo.

Teismo vertinimu, skundžiamo sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas yra pakankamai iÅ¡samus, t. y. pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis pareiÅ¡kėjui paaiÅ¡kinant, kad Inspekcijos departamentas 2019 m. birželio 12 d. sprendimu pratęsė privalomojo nurodymo įvykdymo terminÄ iki 2019 m. lapkričio 27 d., taip pat pagrįstas ir teisiniais argumentais sprendime nurodant PriežiÅ«ros įstatymo 11 straipsnio 8 dalies teisinį reglamentavimÄ bei atkreipiant pareiÅ¡kėjo dėmesį į tai, kad Inspekcija priimti sprendimÄ pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminÄ turi teisę tik vienÄ kartÄ ir ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatyta privalomajame nurodyme, skundžiamo sprendimo iÅ¡vada yra konkreti, taip pat nurodyta akto apskundimo tvarka.

IÅ¡ nagrinėjamoje byloje pateiktų įrodymų akivaizdu, kad Inspekcijos 2018 m. balandžio 12 d. suraÅ¡yto privalomojo nurodymo paÅ¡alinti pažeidimus Nr. PN-446-(15.2) įvykdymo terminas Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento 2019 m. birželio 12 d. sprendimu pareiÅ¡kėjui jau vienÄ kartÄ buvo pratęstas iki 2019 m. lapkričio 27 d. Teisėjų kolegija pažymi, jog Inspekcija galėtų pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminÄ antrÄ kartÄ , jei tokia teisė jai bÅ«tų suteikta įstatymais, tačiau nei PriežiÅ«ros įstatymas, nei kiti įstatymai Å¡iuo atveju tokios galimybės nenustato, todėl, atsižvelgdamas į faktines aplinkybes bei į PriežiÅ«ros įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nustatytų sÄ lygų ribas, į tai, kad Inspekcijos buvo įvertintas pareiÅ¡kėjo 2019 m. lapkričio 25 d. praÅ¡ymo turinys ir motyvai ir kad Inspekcijos departamento 2019 m. birželio 12 d. sprendimu jau vienÄ kartÄ pareiÅ¡kėjui buvo pratęstas privalomojo nurodymo įvykdymo terminas, vadovaudamasis aktualiu teisiniu reglamentavimu, t. y.

PriežiÅ«ros įstatymo 11 straipsnio 8 dalies imperatyviomis teisės normomis, numatančiomis, kad privalomojo nurodymo įvykdymo terminas gali bÅ«ti pratęstas Inspekcijos sprendimu tik vienÄ kartÄ , teismas konstatuoja, jog Inspekcija skundžiamu sprendimu pagrįstai atsisakė patenkinti pareiÅ¡kėjo 2019 m. lapkričio 25 d. praÅ¡ymÄ . Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad ginčijamas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimas Nr. RE-371-(15.2) „Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino nepratęsimo“ yra pakankamai motyvuotas VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies prasme, priimtas kompetentingo administravimo subjekto, atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, jame nurodyti visi privalomi rekvizitai, teisinis pagrindas, pareiÅ¡kėjui paaiÅ¡kinti Inspekcijos sprendimo faktinis ir teisinis pagrindai bei nurodyta jo apskundimo tvarka, t. y. nenustatyta, kad priimant ginčijamÄ administracinį aktÄ bÅ«tų pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo jį naikinti ir įpareigoti atsakovę iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo 2019 m. lapkričio 25 d. praÅ¡ymÄ dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo iÅ¡ naujo (ABTÄ® 56 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : Pareiškėjo M. M. skundo netenkinti. Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus. Teisėjai Rimantas Giedraitis Daina Kukalienė Asta Urbonienė