d0cd1189-610d-4fba-beca-877bc4f898ce · Klaipėdos apygardos teismas

c.b.Pranešėja AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė                                                                 Civilinė byla Nr. 2A-578-460/2012Teisėja Aldona Burbienė                                                                              (Proceso Nr. 2-33-3-00009-2011-4)Procesinio sprendimo kategorija (S) 29.1; 30.8; 33; 121.21KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. balandžio 13 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė, posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ Nr. 2-225-225/2011 pagal pareiÅ¡kėjos V.

B. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims V. J., R. J., B. R., J. Ž., K. V., Rietavo savivaldybės administracijai, UAB „Plungės prekyba“, VÄ® Registrų centro TelÅ¡ių filialui bei suinteresuotų asmenų V. J. ir R. J. (apeliantų) apeliacinį skundÄ dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimo.Teisėja n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja teismo prašė patvirtinti pastato valdymo faktÄ , jog ji nuo 2002 m. kovo mėnesio valdo 31 kv. m ploto Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimÄ indeksu 4I1ž, esantį (duomenys neskelbtini).

Nurodė, jog pastatÄ Ä¯sigijo iÅ¡ K. V., kuris Å¡iuo pastatu naudojosi nuo 1999 metų, jis pagal žodinį susitarimÄ pastatÄ Ä¯gijo iÅ¡ Rietavo vartotojų kooperatyvo. Jokių raÅ¡ytinių sutarčių dėl pastato sudaryta nebuvo. Pastatas buvo pastatytas apie 1970 metus, buvo naudojamas kaip garažas prie kooperatyvo parduotuvės, tačiau nebuvo įteisintas. Rietavo kooperatyvÄ prijungus prie Plungės vartotojų kooperatyvo, Å¡is pastatas nebuvo įtrauktas į apskaitÄ . Nuo 2002 metų pastatÄ naudoja kaip savo, jame laiko kurÄ , niekas nėra pareiÅ¡kęs pretenzijų dėl jo valdymo.Suinteresuotas asmuo K.

V. fakto patvirtinimui neprieÅ¡taravo, nurodė, jog nuo 1999 metų pagal susitarimÄ su Rietavo kooperatyvu jis naudojosi pareiÅ¡kėjos nurodyta patalpa kaip dirbtuvėmis, o 2002 metais Å¡iÄ patalpÄ Å¾odiniu susitarimu perleido J. B.. Suinteresuoti asmenys J. Ž., B. R. pareiÅ¡kimuose nurodė, jog pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymui neprieÅ¡tarauja. Suinteresuotas asmuo UAB „Plungės prekyba“ atsiliepime fakto patvirtinimui neprieÅ¡taravo, nurodė, jog perėmus Rietavo kooperatyvo turtÄ , pareiÅ¡kėjos nurodytas pastatas nebuvo įtrauktas į apskaitÄ ir UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ jo neperėmė.

Suinteresuotas asmuo Rietavo savivaldybės administracija atsiliepime fakto patvirtinimui prieÅ¡taravo, nurodė, jog pastatas yra kitame žemės sklype negu namas, kuriame gyvena pareiÅ¡kėja, pareiÅ¡kėjos nurodytas pastatas apie 1970 metais pristatytas prie (duomenys neskelbtini) namo gyventojų sandėliukų, gali iÅ¡kilti problemų dėl naudojimosi žemės sklypu tarp gyventojų ir pareiÅ¡kėjos, reikės formuoti servitutÄ , sumažės ir taip mažas žemės sklypas. Be to, pareiÅ¡kėja daiktÄ naudoja nuo 2002 metų, nėra suėjęs 10 metų terminas, numatytas CK 4.68 straipsnyje.Suinteresuoti asmenys V.

J. ir R. J. su pareiÅ¡kėjos praÅ¡omu patvirtinti faktu nesutiko, atsiliepime nurodė, jog 2011-02-25 jie įsigijo patalpas (duomenys neskelbtini), iÅ¡ G. V. K.. IÅ¡ jiems perduotos Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos matyti, jog pareiÅ¡kėjos nurodytas statinys, indeksas 4I1ž, 2009 m. kovo mėnesio duomenimis yra 10,614 m2 ploto, todėl padarė iÅ¡vadÄ , jog statinys buvo neteisėtai padidintas pačios pareiÅ¡kėjos. Be to, toje pačioje byloje, panaikintų dokumentų skyriuje, prie įkainojimo duomenų yra prieraÅ¡as „savavaliÅ¡kas“, tai rodo, jog tai yra savavaliÅ¡ka statyba, nesant dokumentų ar leidimų, ir negali sukurti teisinių pasekmių.

Kadangi statinys yra įtrauktas į (duomenys neskelbtini) namo inventorinę bylÄ , nė vienas Å¡io namo bendraturčių V. B. nuosavybės teisės neperdavė, pareiÅ¡kėja negali teisių įgyti. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, negali bÅ«ti nustatytas pastatų valdymo nuosavybės teise faktas. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Registrų centras atsiliepime pareiÅ¡kimui neprieÅ¡taravo. Plungės rajono apylinkės teismas 2011-11-08 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino; patvirtino nekilnojamojo turto valdymo faktÄ , jog pareiÅ¡kėja V.

B. nuo 2002 m. kovo mėnesio valdo 31 m2 ploto Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymimÄ indeksu 4I1ž, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog pareiÅ¡kėja nėra įgijusi nuosavybės į pastatÄ , valdymas yra atsiradęs sÄ Å¾iningai, pareiÅ¡kėja valdo daiktÄ teisėtai kaip savÄ , nuosavybės teisės nėra įregistruotos, yra visos sÄ lygos, numatytos CK 4.23 str.– 4.27 str. Suinteresuoti asmenys V. J. ir R. J. (apeliantai) teismui pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo sprendimÄ civilinėje byloje ir netenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo patvirtinti nekilnojamojo turto valdymo fakto.

Nurodo, jog Teismų praktikoje valdymo faktas nėra apibrėžiamas vien kaip naudojimasis turtu. Valdymo veiksmų pobÅ«dis – tai asmens aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtu turtu ne tik naudojasi, bet moka už jį mokesčius, atlieka pagerinimus, tvarko turtÄ , atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus. Jokių mokėjimų, pagerinimų ar tvarkymo veiksmų teismo proceso metu nebuvo įrodinėjama. Nurodytas statinys buvo pastatytas savavaliÅ¡kai. Jis nebuvo įtrauktas nei į Rietavo vartotojų kooperatyvo, nei į dabartinės UAB „Plungės kooperatinės prekybos“ balansÄ , todėl pats valdymo faktas civilinės teisės požiÅ«riu negali bÅ«ti nustatinėjamas, nes neteisėtos statybos atveju nei statytojas, nei pastato perėmėjas negali konstatuoti, kad valdo statinį, nes valdo tik statybines medžiagas.

Plungės rajono apylinkės teismas neįvertino fakto, kad nekilnojamojo turto perleidimo faktas nebuvo įformintas, pagal reikalavimus keliamus tokio pobÅ«džio sandoriams įforminti. Pažymi, jog nustatyti statinio valdymo nuosavybės teise juridinį faktÄ galima tik tada, kai pats statinio priklausomumo asmeniui faktas buvo įregistruotas, tačiau registravimÄ patvirtinantys dokumentai yra dingę ir negalima jų atkurti. Plungės rajono apylinkės teismas neatsižvelgė į faktÄ kad Rietavo savivaldybės administracija taip pat prieÅ¡tarauja fakto patvirtinimui savo prieÅ¡taravimus motyvuodama tuo, jog pastatas yra kitame žemės sklype, negu namas, kuriame gyvena pareiÅ¡kėja.

Plungės rajono apylinkės teismas nagrinėdamas bylÄ neįpareigojo pareiÅ¡kėjos pateikti teismui duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima įvertinti statinio pobÅ«dį. Nes priklausomai nuo to ar statinys yra laikino ar nuolatinio pobÅ«džio priklauso jo teisinė registracija, nes formuojant nekilnojamojo turto objektus privalo bÅ«ti taikomos ir Statybos įstatymo nuostatos. Pažymi, kad nebuvo pateikta jokių nuosavybės atsiradimo pagrindo į statinį ir statinio pobÅ«dį apibrėžiančių leistinų įrodymų.

Kaip minėta, nuosavybės teisių į statinius įgijimas ir nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų praeityje egzistavimas bei jų dingimas (neiÅ¡likimas) kaip sÄ lygos tokio juridinio fakto nustatymui yra bÅ«tinas tokio juridinio fakto elementas, kuris Å¡iuo konkrečiu atveju nėra įrodytas. Taip pat nėra įrodytas ir faktas, kad statinys, dėl kurio teisinės registracijos pateiktas praÅ¡ymas valdymo faktui nustatyti, yra statinys, kuriam privaloma teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre.

Suinteresuotas asmuo Rietavo savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, jog laikosi savo nuomonės, iÅ¡sakytos 2011 m. sausio 20 d. atsiliepime į pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ â€“ pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ atmesti. Nurodo, jog ginčo pastatas yra kitame žemės sklype, nesusijusiame su pareiÅ¡kėjos. Rietavo savivaldybės administracijos manymu, ginčo pastatÄ turėtų valdyti viena iÅ¡ nesuformuoto sklypo (duomenys neskelbtini) namo gyventoja. Pažymi, jog nėra suėjęs įstatyme nustatytas 10 metų terminas įgyjamajai senačiai.

PareiÅ¡kėja atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, jog valdymas yra atsiradęs sÄ Å¾iningai, pareiÅ¡kėja valdo daiktÄ teisėtai kaip savÄ , nuosavybės teisės nėra įregistruotos, yra visos sÄ lygos, numatytos CK 4.23 str.–4.27 str. pareiÅ¡kimo tenkinimui dėl pastato valdymo fakto patvirtinimo.Apeliacinis skundas tenkintinas. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra Å¡ių sÄ lygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, bylos Nr. 3K-7-67/2011):

1) pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du;

2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė (CK 4.69 straipsnio 3 dalis);

3) asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ , jį sÄ Å¾iningai valdo visÄ valdymo laikÄ ;

4) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas teisėtai;

5) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis);

6) daiktas valdomas nepertraukiamai;

7) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas kaip savas;

8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ . Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad daikto valdymas iÅ¡ esmės yra faktinė bÅ«sena, kuri gali sukelti teisės į daiktÄ atsiradimÄ â€“ nuosavybės teisės atsiradimÄ Ä¯gyjamÄ ja senatimi (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Antada“ pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-32/2008).

Atsižvelgiant į tai, kad, siekiant taikyti įgyjamÄ jÄ senatį, turi bÅ«ti nustatyta, jog faktinis daikto turėjimas atsirado tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kad faktinis daikto valdymas turi tęstis ilgÄ laikÄ ir iÅ¡likti sÄ Å¾iningu, teisėtu, atviru, laikytina, jog nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra ,,įteisinti“ realiai esančiÄ nuosavybės teisę. Taikant šį institutÄ užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedÅ«rų spragos ir iÅ¡taisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos bei kitos klaidos, suinteresuotų asmenų padarytos nekilnojamojo daikto įgijimo ar sukÅ«rimo procese.

Dėl pastato valdymo ir įgijimo teisėtumo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo taisyklės, kad atviro daikto valdymo sÄ lyga pagal CK 4.68 straipsnį nuosavybės teisei įgyjamÄ ja senatimi pripažinti gali bÅ«ti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas vieÅ¡ame registre, todėl teisme nustačius visas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi sÄ lygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu pareiÅ¡kėjui gali bÅ«ti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamÄ ja senatimi į daiktÄ , jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (CK 4.68–4.71 straipsniai).

PareiÅ¡kėjas nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo datos gali nuosavybės teisę įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, bylos Nr. 3K-7-67/2011). Å ioje byloje pareiÅ¡kėja prašė teismo nuosavybės teisės įgijimo tikslu nustatyti nuosavybės teisės įgijimÄ pagal įgyjamÄ jÄ senatį į Å«kinį pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Ginčo pastatui 2010 metais buvo atlikti kadastriniai matavimai ir jam suteiktas unikalus numeris, tačiau daiktinės teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos (b. l. 32). Byloje teismui yra pateikta Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla Nr. 25765/418. Teismas pažymi, kad Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos Nr. 25765/418 antrÄ jÄ dalį sudaro „panaikinti dokumentai“ (b. l. 65–68). Palyginus statinių iÅ¡dėstymo planus, matyti, jog pagal 1986 metais atliktÄ inventorizacijÄ Å«kinio pastato (toliau – Statinio), kuris pažymėtas žalia spalva, sienos remiasi į 2I1p sienÄ , Statinio matmenys yra 3,48 m x 3,05 m (b. l. 66).

Be to, inventorinėje techninėje kortelėje namų valdai dėl dalies „pagalbiniais pastatai“ nustatyta, jog 1980 metais statyto ūkinio pastato matmenys yra 3,48 m x 3,05 m, plotas 10,61 m2 (b. l. 68). Teismas ypatingai atkreipia dėmesį į tai, kad minėtoje byloje pateiktame statinių išdėstymo plane (b. l.

63) pažymėtas pareiÅ¡kėjos nurodytas statinys indeksu 4I1ž, kurio siena ribojasi su statiniu, pažymėtu indeksu 2I1p-4. Å ie matavimai sudaryti pagal  2009-03-09 kadastrinių matavimų duomenis. Minėtame plane matyti, jog ginčo pastato matmenys yra 3,48 m x 3,05 m. Taigi bendras Statinio plotas 2009-03-09 duomenimis buvo 10,61 m2. Be to, 2009-03-09 ir 2010-09-23 statinių iÅ¡dėstymo planuose neatitinka ne tik Statinio plotas, tačiau ir forma (b. l. 8, 63). Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog daiktas gali bÅ«ti įgyjamas įgyjamÄ ja senatimi, jeigu jis gali bÅ«ti privačios nuosavybės teisės objektu.

Pirmiausia jis turi bÅ«ti nuosavybės teisės objektas. Tai – teisei neprieÅ¡taraujančiu bÅ«du ir tvarka sukurtas daiktas. Statinys kaip nekilnojamasis daiktas sukuriamas statybos bÅ«du ar esamo daikto rekonstrukcija (CK 4.47 straipsnio 4, 12 punktai, Statybos įstatymas ir kiti statybÄ reglamentuojantys teisės aktai). Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjos praÅ¡oma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ Ä¯ nekilnojamÄ jį daiktÄ , kuris atsirado rekonstrukcijos bÅ«du, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali bÅ«ti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybÄ ir statybos rekonstrukcijÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

Jeigu objektas Å¡ių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas, neatitinka CK 4.253 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Apibendrindamas tai, kas anksčiau pasakyta, teismas mano, kad pareiÅ¡kėja nepagrįstai teigia, kad ji valdo bÅ«tent 31 m2 ploto Statinį, kadangi vien iÅ¡ Å¡ių duomenų matyti, jog dar 2009 metais Statinio plotas buvo apie 20 m2 mažesnis. PareiÅ¡kėja nepateikė įrodymų, kad visÄ laikÄ nuo pastatymo ar bent jau nuo 2002 metų jos nurodytas Statinys yra bÅ«tent tokio dydžio ir formos, kokį jį praÅ¡o pripažinti nuosavybės teise (CPK 178 straipsnis, CPK 197 straipsnis).

Be to, pabrėžtina, kad pareiÅ¡kėja nesilaikė ir CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo terminui, nes į teismÄ kreipėsi po 8 metų, o ne po 10 metų nepertraukiamo valdymo, kaip imperatyviai nustatyta įstatyme.Teismas primena, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra aÅ¡tuonių anksčiau nurodytų sÄ lygų visuma. Å iuo atveju pareiÅ¡kėja nesilaikė bent dviejų aptartų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nustatytų sÄ lygų, todėl nagrinėjamoje byloje kitos sÄ lygos aptariamos nebus, nes bent vienos sÄ lygos nesilaikymas nesudaro pagrindo pripažinti nuosavybės teisę į daiktÄ Ä¯gyjamÄ ja senatimi.

Apibendrindamas iÅ¡dėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialiosios teisės normas, tai turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, todėl apeliacinis skundas tenkintinas, Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimas panaikintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas, vadovaudamasis CPK 325–333 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kimÄ atmesti.

Teisėja                                                                                                    Aušra Maškevičienė