d0cc8ec2-40e4-4fca-852e-8f340ec15ee0 · Kauno apygardos teismas

                                                                                       Civilinė byla Nr. 2A-17-264/2015;                                                                                       Teisminio proceso Nr.2-05-3-15841-2012-4                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 30.9.1; (S)                                                                                         121.15; 121.21 KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. vasario 18 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų:

Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkės), AuÅ¡ros Baubienės (pranešėjos), Jolitos Cirulienės, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei,Dalyvaujant apeliantui (ieÅ¡kovui) P. K. ir jo atstovei advokatei V. N., apeliantės (atsakovės) B. D. atstovams advokatui A. G. ir įgaliotai atstovei L. B.,teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo P. K. atstovės advokatės V. N. ir atsakovės B. D. atstovo advokato A. G. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2029-192/2014 pagal ieÅ¡kovo P. K. ieÅ¡kinį atsakovei B.

D. dėl savavaliÅ¡kos statybos įteisinimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė:Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (I tomas b. l. 3 – 6), kuriuo prašė:Pripažinti ieÅ¡kovui teisę rengti gyvenamojo namo palėpinio aukÅ¡to (pastogės) įteisinimo dokumentus be gyvenamojo namo bendraturtės B. D. sutikimo; Nustatyti, kad atsakovė, neteisėtai neduoda leidimo; Pripažinti ieÅ¡kovui teisę be atsakovės sutikimo įteisinti palėpinį aukÅ¡tÄ (pastogę), pagal atliktus inventorizacinius matavimus, bei rengti jam priklausančios namo, dalies Å¡iltinimo projektÄ ;

Nustatyti gyvenamojo namo naudojimosi palėpiniu aukÅ¡tu (pastoge) tvarkÄ pagal Valstybinės įmonės Registrų centro Kauno filialo pastogės patalpų planÄ , kuriuo ieÅ¡kovui bÅ«tų skiriama naudotis bendru 57,56 kv.m. plotu, kurį sudaro patalpos plane pažymėtos indeksais 1-6 (6.20 kv.m.), 2-14 (10.20 kv.m.), 2-13 (10.15 kv.m.), 2-12 (6.70 kv.m.), 2-15 (22.02 kv.m.), 2-16 (2.19 kv.m.), atsakovei - 12.70 kv.m. plotu, kurį sudaro patalpa plane pažymėta indeksu 1-7 (12.70). IeÅ¡kinyje nurodė, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė dalinės nuosavybės teise valdo gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ bei kitus statinius.

Ieškovui dalinės nuosavybės teise priklauso 79/100 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas Nr. (duomenys neskelbtini), 21/100 kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini), bei 815/1180 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovei dalinės nuosavybės teise priklauso 21/100 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas Nr. (duomenys neskelbtini), 21/100 kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini), bei 365/1180 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini).

Antrame (palėpiniame) gyvenamojo namo aukšte yra ieškovui ir atsakovei dalinės nuosavybės teise priklausančios, jų abiejų naudojamos, patalpos - pastogė, dėl kurios naudojimosi tvarkos šalys nesusitaria. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui dalinės nuosavybės teise priklauso 79/100, o atsakovei -21/100 pastato, ieškovo vertinimu pastogė turėtų būti padalinta tokiomis proporcijomis: ieškovui 79/100, o atsakovei - 21/100. Susitarti dėl pastogės padalinimo, naudojimo ir įteisinimo tarpusavio susitarimu šalims nepavyko.

IeÅ¡kovas nurodo, kad atsakovės valdoma pastogės dalis yra didesnė nei ta, kuri jai priklausytų pagal teisiÅ¡kai dalinamas proporcijas (21/100). Ä® faktiÅ¡kai valdomÄ pastogės dalį atsakovė patenka pažeidžiant ieÅ¡kovo teises. IeÅ¡kovas nurodė, kad pastogės bÅ«klė reikalauja bÅ«tinųjų darbų: stogo rekonstrukcijos, iÅ¡orinių sienų apÅ¡iltinimo bei kitų darbų, dėl kurių ieÅ¡kovas ir atsakovė nesusitaria. Tai trukdo naudotis ne tik Pastoge, bet ir po ja esančiu, ieÅ¡kovui ir atsakovei priklausančiu pirmu aukÅ¡tu.

Daroma žala ne tik dėl turto laisvo disponavimo, naudojimo pagal paskirtį, apribojimų, bet ir dėl jo vertės mažėjimo. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ( I tomas b. l. 58 – 62), kuriuo prašė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti kaip neįrodytÄ ir nepagrįstÄ bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodo, kad kol nėra įteisintos savavaliÅ¡kai pastogėje įrengtos patalpos negali bÅ«ti nustatinėjama jomis naudojimosi tvarka. Palėpės yra nekilnojamas turtas, todėl visos teisės, susitarimai liečiantys Å¡ias patalpas turės bÅ«ti registruojami nekilnojamojo turto registre.

Kadangi palėpės patalpos nėra įregistruotos, todėl ir atitinkamas teismo sprendimas negalės bÅ«ti įregistruotas. Naudojimosi palėpe tvarka negali bÅ«ti nustatyta, kadangi nėra iÅ¡spręstas nuosavybės į atitinkamas palėpės patalpas klausimas. Atsakovė nurodo, kad atsakovės naudojama palėpės dalis buvo įrengta jos pačios lėšomis bei darbu. Todėl sprendžiant klausimÄ dėl nuosavybės dalių pasikeitimo padidinus bendrÄ daiktÄ dėl atitinkamų patalpų įrengimo, turėtų padidėti tik vienos atsakovės dalis. IeÅ¡kovo siÅ«loma tvarka netenkina atsakovės ir dėl to, kad ieÅ¡kovas apriboja atsakovei galimybę patekti į palėpę.

Atsakovė neprieÅ¡tarauja namo apÅ¡iltinimo ir palėpinio aukÅ¡to statybos įteisinimo projektų rengimui bei atitinkamų darbų atlikimui. Atsakovė sutinka iÅ¡duoti sutikimÄ jei atitinkami sprendimai nepažeis jos teisių ir interesų.Atsakovė taip pat pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį (I tomas b. l. 80 – 82), kuriuo prašė nustatyti (pakeisti) naudojimosi gyvenamuoju namu, pažymėtu plane lAlb tvarkÄ , pagal kuriÄ : ieÅ¡kovas vienas naudotųsi namo patalpomis inventorinėje byloje pažymėtomis Nr. 2-1 (9,87 kv. m), 2-2 (4,11 kv. m), 2-3 (2,80 kv. m), 2-4 (14,73 kv. m), 2-5 (25,52 kv. m), 2-6 (14,50 kv. m), 2-7 (15,16 kv. m), 2-8 (3,46 kv. m), 2-9 (1,80 kv. m), 2-10 (3,46 kv. m), 2-11 (8,23 kv. m), 2. atsakovė viena naudotųsi namo patalpomis inventorinėje byloje pažymėtomis Nr. 1-1 (5,54 kv. m), 1-2 (8,20 kv. m), 1-3 (12,13 kv. m), 1-4 (1,08 kv. m), 1-5 (1,10 kv. m); ieÅ¡kovas ir atsakovė bendrai naudosis namo palėpe; ieÅ¡kovas įpareigojamas leisti atsakovei patekti į bendrai naudojamÄ namo palėpę per patalpÄ 2-10 (3,46 kv. m);

PrieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso 21/100 dalis gyvenamojo namo. Likusios 79/100 Å¡io nekilnojamojo turto dalys priklauso ieÅ¡kovui. IeÅ¡kovas ir atsakovė nuosavybės teises į minėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯gijo 1993 m. privatizuodami atitinkamas namo dalis. Sudarant privatizavimo sutartis, buvo inventorizuotas tik pastato pirmas aukÅ¡tas, todėl į palėpėje buvusias patalpas nebuvo atsižvelgta nustatant dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, kokiomis namas buvo privatizuojamas.

IeÅ¡kovas leisdavo atsakovei per jam tenkančioje dalyje esančius laiptus (patalpoje 2-10) patekti į palėpės patalpas. Tačiau paskutinius Å¡eÅ¡etÄ metų ieÅ¡kovas apribojo atsakovei galimybę pateikti į namo palėpę, todėl atsakovė yra priversta praÅ¡yti pakeisti (iÅ¡ naujo nustatyti) naudojimosi tvarkÄ Å¡alims priklausančiu namu. Pažymėjo, kad Å¡iuo metu palėpėje esančios patalpos nėra įteisintos, todėl negali bÅ«ti nustatyta naudojimosi tvarka konkrečiomis palėpėje esančiomis patalpomis.

Atsakovė siekia nustatyti tokiÄ naudojimosi tvarkÄ , kuri užtikrintų realiÄ galimybę atsakovei patekti į palėpės patalpas, ir tokia naudojimosi tvarka mažiausiai apribotų ieÅ¡kovo teises naudotis jam tenkančia dalimi. Atsakovė nepraÅ¡o patalpÄ 2-10 priskirti kaip bendrojo naudojimo, o tik įpareigoti ieÅ¡kovÄ leisti atsakovei patekti į palėpę per Å¡iÄ ieÅ¡kovui tenkančiÄ konkrečiÄ patalpÄ . Atsakovės nuomone, Å¡iuo atveju pagal analogija gali bÅ«ti taikomos Civilinio kodekso 4.126 straipsnio nuostatos, kurios numato, jog teismas gali nustatyti servitutÄ (teisę naudotis kitam asmeniui priklausančiu nekilnojamuoju daiktu), jei jo nenustačius nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal jo paskirtį.

Atsižvelgiant į tai, kad nėra jokios kitokios galimybės patekti į palėpę kitaip kaip tik per patalpÄ 2-10, todėl atsakovei turi bÅ«ti suteikta teisė ribotai pasinaudoti (patekti) ieÅ¡kovui tenkančia namo dalimi, ir toks ribojimas negali bÅ«ti laikomas neteisėtu.IeÅ¡kovas atsiliepimu į prieÅ¡ieÅ¡kinį (I tomas b. l. 91 – 92)prašė atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , pažeidžiantį ieÅ¡kovo teises; leisti ieÅ¡kovui be atsakovės sutikimo rengti namo apÅ¡iltinimo projektÄ ir Å¡io namo palėpinio aukÅ¡to statybos įteisinimo projektÄ ; nustatyti gyvenamojo namo naudojimosi pastoge tvarkÄ pagal VÄ® RC Kauno filialo pastogės patalpų planÄ , kuriuo ieÅ¡kovui bÅ«tų skiriama naudotis 57,56 kv.m. ploto dalimi, plane pažymėtomis indeksais 1-6 (6.20 kv.m.), 2-14 (10.20 kv.m), 2-13 (10.15 kv.m), 2-12 (6.70 kv.m), 2-15 (22.02 kv.m), 2-16 (2.19 kv.m), atsakovei – 12.70 kv.m ploto dalimi, plane pažymėta indeksu 1-7 (12.70).

Nurodė, kad su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutinka, visi motyvai nurodyti ieÅ¡kinyje. Atsakovės reikalavimai yra visiÅ¡kai nepagrįsti ir atmestini.                                                       II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėKauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 10 d. sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: Patvirtino gyvenamojo namo naudojimosi tvarkÄ , pagal kuriÄ ieÅ¡kovas naudojasi namo patalpomis inventorinėje byloje pažymėtomis Nr. 2-1 (9,87 kv. m), 2-2 (4,11 kv. m), 2-3 (2,80 kv. m), 2-4 (14,73 kv. m), 2-5 (25,52 kv. m), 2-6 (14,50 kv. m), 2-7 (15,16 kv. m), 2-8 (3,46 kv. m), 2-9 (1,80 kv. m), 2-10 (3,46 kv. m), 2-11 (8,23 kv. m), o atsakovė naudojasi namo patalpomis inventorinėje byloje pažymėtomis Nr. 1-1 (5,54 kv. m), 1-2 (8,20 kv. m), 1-3 (12,13 kv. m), 1-4 (1,08 kv. m), 1-5 (1,10 kv. m).Pripažino ieÅ¡kovo teisę atlikti savavaliÅ¡kų statinių – gyvenamojo namo pastogės patalpų įteisinimo veiksmus be bendraturtės B.

D. sutikimo, nuosavybės teises į pastogės patalpÄ Ä¯registruojant abiejų bendrasavininkų vardu kaip jų bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę.Nustatė atsakovės naudai įėjimo (išėjimo) servitutÄ Ä¯ patalpÄ - palėpę, esančiÄ gyvenamajame name, suteikiant teisę bet kuriuo paros metu naudotis įėjimu, esančiu patalpoje pažymėtoje Nr. II-10/3,46 m2, t.y. įeiti, eiti, iÅ¡eiti, neÅ¡ti su palėpės naudojimu, valdymu ir eksploatavimu, remontu susijusius daiktus.Kitoje dalyje ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.Teismas nustatė:

Dėl reikalavimo pradėti savavaliÅ¡kos statybos įteisinimo procedÅ«rÄ be bendraturčio sutikimo. Maždaug 1925 metais kartu su visu gyvenamuoju namu pastatyta ir namo pastogė, vėliau gyvenamojo namo bendrasavininkai pastogėje pastatydami pertvaras įsirengė kambarius. Pirmoji inventorizacija gyvenamajam namui atlikta 1993-12-06, tačiau palėpė tuo metu neinventorizuota. Palėpė Nekilnojamojo turto registre neįregistruota iki Å¡iol. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡alys iÅ¡ esmės neprieÅ¡tarauja dėl pastogės patalpoje savavaliÅ¡kai atliktų pakeitimų įteisinimo.

Teismas nurodė, jog tai, kad ieÅ¡kovas nepateikė tinkamai parengtos projektinės dokumentacijos neturi esminės įtakos teismui sprendžiant ar savavaliÅ¡kos statybos įteisinimas esmingai nepažeidžia atsakovės teisių ir įstatymo saugomų interesų. Teismas nustatė, kad nėra pateiktÄ jokių įrodymų dėl to, kad atliktais darbais pastogėje bÅ«tų pažeistos Å¡alių teisės ir interesai, todėl nėra pagrindo ieÅ¡kovui neleisti pradėti įstatymu nustatytos savavaliÅ¡kos statybos įteisinimo procedÅ«ros.

Kadangi gyvenamasis namas ieÅ¡kovui (79/100) ir atsakovei (21/100) priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl Å¡alims priklausanti pastogės dalis yra lygi jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ir gyvenamojo ploto santykiui (CK 4.82 str. ). Atsižvelgiant į bylos aplinkybes teismas pripažino ieÅ¡kovo teisę atlikti gyvenamojo namo pastogės patalpų įteisinimo veiksmus be bendraturtės B. D. sutikimo, nuosavybės teises į pastogės patalpÄ Ä¯registruojant abiejų bendrasavininkų vardu kaip jų bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę (pagal LR CK 4.82 straipsnį).

Teismas nesprendė ar nagrinėjamu savavaliÅ¡kos statybos atveju ieÅ¡kovui gali bÅ«ti iÅ¡duotas statybÄ leidžiantis dokumentas, tÄ spręs statybÄ leidžiančius dokumentus iÅ¡duodantys subjektai, kadangi atliktų savavalinių darbų atitiktį vieÅ¡osios teisės normų reikalavimams vertina kompetentingos institucijos. Teismas Å¡iuo atveju nagrinėjo ar atsakovės atsisakymas nėra trukdymas kitam bendraturčiui pasinaudoti įstatymo suteikiama teise. Teismas atsižvelgiant į tai, kad leidimas pradėti savavaliÅ¡kos statybos įteisinimo procedÅ«ras be bendraturčio sutikimo neatleidžia statytojo nuo pareigos iÅ¡pildyti visus kitus privalomus įstatymo reikalavimus, tame tarpe ir pakoreguoti jau atliktÄ statybÄ pagal įstatymo reikalavimus, atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl pripažinimo teisės įteisinti gyvenamojo namo palėpinį aukÅ¡tÄ (pastogę), pagal konkrečius jau atliktus inventorizacinius matavimus.

Teismas ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl pripažinimo, kad B. D., neteisėtai neduoda leidimo atmetė, nes jo patenkinimas tokių padarinių ieÅ¡kovui nesukeltų, kadangi materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali bÅ«ti savarankiÅ¡kas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimas. Dėl ieÅ¡kovo planuojamų rekonstrukcijos darbų. Tam, kad gautų statinio projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ , po to – ir statybos leidimÄ , statytojas, be kitų privalomų reikalavimų, privalo pateikti ir žemės sklypo bei statinio bendraturčių sutikimÄ , jeigu žemės sklypas ir rekonstruojamas statinys priklauso bendrosios nuosavybės teise keliems bendraturčiams.

Teismas nurodė, kad kai bendraturtis siekia įgyvendinti savo kaip galimo statytojo teisę, kiti bendraturčiai galėtų ginčyti ne teisę kaip tokiÄ , bet tik jos įgyvendinimo bÅ«dÄ ir sÄ lygas. Tačiau tam, kad kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikÅ¡ti savo pozicijÄ dėl statybos darbus (rekonstrukcijÄ ) inicijuojančio bendraturčio bÅ«simų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – bÅ«simos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiÅ«lymo pateikimas.

Ginant ginčijamÄ teisės į statybÄ Ä¯gyvendinimo bÅ«dÄ ir sÄ lygas, bÅ«tina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo orientacinį laikotarpį. Savo ruožtu nesutikimas turi bÅ«ti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiÅ«lymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams. Teismas sprendė, kad nepateikus nei teismui, nei atsakovei projektinių ketinamos atlikti rekonstrukcijos sprendinių nėra galimybės spręsti dėl jų bÅ«simo poveikio atsakovės teisėms, tokiu bÅ«du ir dėl jos motyvų dėl atsisakymo duoti sutikimÄ , todėl ieÅ¡kovo reikalavimÄ pripažinti jam teisę rengti jam priklausančios namo dalies Å¡iltinimo projektÄ be bendraturtės B.

D. sutikimo teismas atmetė.Dėl naudojimosi tvarkos palėpe nustatymo. Teismas nustatė, kad nėra pagrindo neleisti pradėti įstatymu nustatytos savavaliÅ¡kos statybos įteisinimo procedÅ«ros ir tenkino ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl savavaliÅ¡kų darbų įteisinimo procedÅ«ros pradėjimo. Tačiau teismas nesprendė ar nagrinėjamu savavaliÅ¡kos statybos atveju ieÅ¡kovui gali bÅ«ti iÅ¡duotas statybÄ leidžiantis dokumentas, tÄ spręs statybÄ leidžiančius dokumentus iÅ¡duodantys subjektai. Teismas nurodė, kad savavaliÅ¡ka statyba gali bÅ«ti legalizuota tik esant dviejų bÅ«tinų juridinių faktų sutapčiai: pirma, kompetentingos valstybės institucijos turi teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti remonto rekonstrukcijos atitiktį normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams bei paveldosaugos ir saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, antra, turi bÅ«ti konstatuota, kad savavaliÅ¡kos statybos įteisinimas esmingai nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų.

Nesant vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų savavaliÅ¡kos statybos (rekonstrukcijos), įteisinimas negalimas. Leidimas pradėti savavaliÅ¡kos statybos (remonto darbų) įteisinimo procedÅ«ras be bendraturčio sutikimo neatleidžia statytojo nuo pareigos iÅ¡pildyti visus kitus privalomus įstatymo reikalavimus, todėl Å¡alių atlikti savavaliÅ¡kos statybos darbai gali bÅ«ti privalomai keičiami. Teismas sprendė, kad neužbaigus įstatymu nustatytos savavaliÅ¡kos statybos įteisinimo procedÅ«ros ir neįregistravus ginčo palėpės Nekilnojamojo turto registre, nustatyti naudojimosi palėpe, kuri yra bendroji dalinė Å¡alių nuosavybė, tvarkos, nėra galimybės, todėl atmetė Å¡alių reikalavimus dėl naudojimosi tvarkos palėpe nustatymo.

Dėl įpareigojimo leisti atsakovei B. D. patekti į bendrai naudojamÄ namo palėpę per patalpÄ 2-10 (3,46 kv. m). Teismas nustatė, kad į ginčo patalpÄ -palėpę yra tik vienas įėjimas – per atsakovo naudojamÄ patalpÄ Nr. II-10 (b.l. 96), kuri yra gyvenamojo namo priestate, iÅ¡ kurio patenkama į ieÅ¡kovo naudojamas patalpas (b.l. 12). Dėl Å¡ių aplinkybių ginčo nėra. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad kitos galimybės patekti į bendrai naudojamÄ palėpę nėra, taip pat įvertinęs tai, kad tarp Å¡alių eilę metų jau buvo nusistovėjusi tokia tvarka, kurios praÅ¡o atsakovė, o papildomų laiptų įrengimas yra finansiÅ¡kai per sunki naÅ¡ta atsakovei, bei susipažinęs su Å¡alių bei liudytojų paaiÅ¡kinimais, ir įvertinęs raÅ¡ytinius byloje esančius įrodymus sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas tenkinti atsakovės reikalavimÄ dėl ieÅ¡kovo įpareigojimo leisti atsakovei B.

D. patekti į bendrai naudojamÄ namo palėpę per patalpÄ 2-10 (3,46 kv. m), kuri yra gyvenamojo namo priestate, iÅ¡ kurio taip pat patenkama į ieÅ¡kovo naudojamas patalpas. Teismas siekdamas iÅ¡ esmės iÅ¡spręsti tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ atsakovės B. D. naudai nustatė įėjimo (išėjimo) servitutÄ Ä¯ patalpÄ , palėpę, esančiÄ gyvenamajame name, suteikė teisę bet kuriuo paros metu naudotis įėjimu, esančiu patalpoje pažymėtoje Nr. II-10/3,46 m2, t.y. įeiti, eiti, iÅ¡eiti, neÅ¡ti su palėpės naudojimu, valdymu ir eksploatavimu, remontu susijusius daiktus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu (II tomas b. l. 46 – 50) praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ dalyje, tenkinti apelianto ieÅ¡kinio reikalavimÄ â€“ nustatyti gyvenamojo namo naudojimosi palėpiniu aukÅ¡tu tvarkÄ pagal Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo pastogės patalpų planÄ , kuriuo ieÅ¡kovui bÅ«tų skiriama naudotis bendru 57,56 kv.m. plotu, kurį sudaro patalpos plane pažymėtos indeksais 1-6 (6.20 kv.m.), 2-14 (10.20 kv.m), 2-13 (10.15 kv.m), 2-12 (6.70 kv.m), 2-15 (22.02 kv.m), 2-16 (2.19 kv.m), atsakovei – 12.70 kv.m plotu, kurį sudaro patalpa plane pažymėta indeksu 1-7 (12.70). Taip pat praÅ¡o priteisti apelianto patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Dėl apelianto reikalavimo pradėti savavaliÅ¡kos statybos įteisinimo procedÅ«rÄ be bendraturčio sutikimo. Apeliantas nurodė, kad sutinka su teismo sprendimu Å¡ioje dalyje.Dėl apelianto reikalavimo rengti jam priklausančio namo dalies apÅ¡iltinimo projektÄ . Apeliantas nurodė, kad atsisako nuo Å¡io savo reikalavimo.Dėl ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo naudojimosi tvarkos palėpe nustatymo. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė šį reikalavimÄ vadovaudamasis tik vienu argumentu, kad ginčo patalpa palėpė nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

Apelianto nuomone teismui pripažinus ieÅ¡kovo teisę atlikti pastogės patalpų įteisinimÄ paÅ¡alinama teismo nurodyta kliÅ«tis ir tai netrukdo nuspręsti dėl naudojimosi palėpe tvarkos. Palėpinis aukÅ¡tas yra inventorizuotas abiejų bendraturčių užsakymu ir suderinimu. Ginčo dėl matavimų nėra. Ä®teisinimas bus atliekamas pagal pateiktus inventorizacinius matavimus. Taip paÅ¡alinama teismo nurodyta kliÅ«tis. Toks sprendimas neprieÅ¡tarautų galiojantiems teisės aktams. Apelianto teigimu, reikalavimas prieÅ¡ tai įteisinti palėpini aukÅ¡tÄ , o tik kitoje byloje nustatyti naudojimosi ja tvarkÄ prieÅ¡tarautų proceso ekonomiÅ¡kumo principui.

Nenustatymas patalpų realių dalių ir paliekant bendrasavininkams bendrai naudotis palėpe riboja bendrasavininkų nevaržomÄ naudojimÄ si savo nuosavybe bei prieÅ¡tarauja teismų praktikos nustatytiems adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje, socialinės taikos ir naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo bei faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijams. Nenustačius naudojimosi tvarkos ginčas tik gilėtų ir Å¡alys neiÅ¡vengtų dar vieno teisminio proceso. Nenustačius palėpinio aukÅ¡to realių dalių bÅ«tų padaryta žala abiems savininkams, nes bÅ«tų apsunkinti bet kokie klausimai susiję su nuosavybės eksploatavimu.

Teismas taip pat nepasisakė dėl UAB „314 Architektai“ prieÅ¡projektinių pasiÅ«lymų atmetimo motyvų.Dėl įpareigojimo leisti atsakovei B. D. patekti į bendrai naudojamÄ namo palėpę per patalpÄ 2-10 (3,46 kv. m). Apeliantas nurodo, kad pirmos instancijos teismas šį prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ tenkino visiÅ¡kai nepagrįstai, nesant tam nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Teismo sprendime nustatytas servitutas į įėjimÄ , tačiau iÅ¡ esmės tai servitutas į patalpÄ plane pažymėtÄ 2-10, kuri pagal privatizavimo metu nustatytÄ naudojimosi namu tvarkÄ yra naudojama apelianto, kuri yra neatsietina nuo ieÅ¡kovo virtuvės, joje yra laikomi apelianto asmeniniai daiktai, virtuvės ir kiti asmeninio naudojimo reikmenys.

Apelianto nuomone pirmos instancijos teismas neįvertino, kad apeliantas pateikęs prieÅ¡projektinius naudojimosi tvarkos pasiÅ«lymus, kuriuose pateikti bÅ«dai kaip patekti į atsakovės palėpės dalį nepažeidžiant apelianto interesų, tačiau teismas Å¡ių pasiÅ«lymų nesvarstė. Atsakovė nepateikė jokių techninių sprendimų kaip galima bÅ«tų patekti į palėpini aukÅ¡tÄ . Teismas nepagrįstai nurodė, kad įrengti laiptus atsakovei bÅ«tų per brangu. Nėra pagrindo taikyti servitutÄ ir riboti kito savininko nuosavybės teisę vien dėl to, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau.Apeliantas nurodo, kad teismas pritaikydamas servitutÄ neiÅ¡sprendė naudojimosi žeme servituto.

Norint atsakovei patekti į palėpinį aukÅ¡tÄ per apelianto įėjimÄ , atsakovei tektų turėti servitutÄ ir į apelianto žemės sklypo dalį. Å ių klausimų pirmos instancijos teismas nesprendė ir dėl to pažeidė ne tik apelianto interesus, bet ir Å¡iuos klausimus reglamentuojančias teisės normas. Nagrinėjamu atveju apelianto nuomone servitutas negali bÅ«ti neatlygintinas. Leidimas per apelianto įėjimÄ patekti į patalpas apelianto privatumo teisių pažeidimas Å¡iuo atveju sukeltų apeliantui pasekmes – jam bÅ«tų bÅ«tina iÅ¡ jam nustatytos patalpos plane pažymėtos 2-10 iÅ¡neÅ¡ti visus asmeninius daiktus, perplanuoti savo susiklosčiusį Å¡eimos gyvenimÄ taip, kad paÅ¡alinių žmonių patekimas į patalpÄ 2-10 nepakenktų jo ir kitų Å¡eimos narių asmeniniams interesams.

Apeliantas nurodo, kad teismas neįvertino, kad po namo privatizavimo apeliantas leido atsakovei patekti į palėpini aukÅ¡tÄ tik gera valia ir kol ji įsirengs patekimÄ Ä¯ palėpę pati.Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (II tomas b. l. 71 – 77) praÅ¡o atmesti apelianto apeliacinį skundÄ ir palikti Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimÄ ieÅ¡kovo skundžiamoje dalyje nepakeistÄ bei priteisti atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas už advokato teisinę pagalbÄ suraÅ¡ant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ .

Atsakovė nurodo, kad yra pateikusi apeliacinį skundÄ , todėl visiÅ¡kai palaiko jame nurodytus argumentus. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo Å¡iuos argumentus:Dėl naudojimosi tvarkos palėpe nustatymo. Atsakovės nuomone, pirmos instancijos teismas pagrįstai netenkino ieÅ¡kovo reikalavimo nustatyti naudojimosi neįteisinta namo palėpės patalpa tvarkÄ . Teismas pripažino ieÅ¡kovui teisę spręsti atitinkamos palėpės įteisinimo klausimÄ be atsakovės sutikimo, o tai patvirtina, jog namo palėpė yra įrengta savavaliÅ¡kai, be to ji nėra įregistruota nekilnojamojo turto registre.

Taigi kol palėpėje įrengtos patalpos nebus įteisintos įstatymų nustatyta tvarka, negali bÅ«ti nustatyta naudojimosi Å¡iomis patalpomis tvarka, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas nustatyti naudojimosi palėpę tvarkÄ yra pagrįstai atmestas. Palėpės patalpos yra nekilnojamas turtas (pastato dalis), todėl visos teisės, susitarimai liečiantys Å¡ias patalpas turės bÅ«ti registruojami nekilnojamojo turto registre. Ginčo palėpės patalpos nėra įregistruotos nekilnojamojo turto registre, kÄ patvirtina ir iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ nekilnojamojo turto registro bei ieÅ¡kovo reikalavimai, todėl ir atitinkamas teismo sprendimas negalėtų bÅ«ti registruotas nekilnojamojo turto registre.

Taip pat Å¡iuo metu naudojimosi palėpe tvarka negali bÅ«ti nustatyta, kadangi nėra iÅ¡spręstas ir nuosavybės į atitinkamas palėpės patalpas klausimas. Tik įteisinus palėpės patalpas ir iÅ¡sprendus ginÄÄ dėl palėpės patalpų priklausymo bus tiksliai žinoma kokia dalis atitinkamos palėpės priklauso kiekvienai iÅ¡ Å¡alių ir tik tada galės bÅ«ti nustatyta naudojimosi palėpe tvarka.Atitinkama ieÅ¡kovo siÅ«loma tvarka negalėtų bÅ«ti patvirtinama ir dėl to, jog ieÅ¡kovas apriboja atsakovei galimybę patekti į palėpę.

Å iuo metu į palėpę galima patekti ir patenkama tik per patalpoje 2-10 esančius laiptus, per kuriuos buvo patenkama daugiau kaip 40 metų. IeÅ¡kovas siÅ«lo panaikinti galimybę atsakovei patekti į palėpę per Å¡iuos laiptus ir siÅ«lo arba įrengti laiptus iÅ¡ lauko, arba įrengti segmentinius vidaus laiptus pirmajame aukÅ¡te. IeÅ¡kovo siÅ«lymai atsakovei yra nepriimtini, kadangi atsakovei yra 90 metų, todėl laipioti metaliniais laiptais, kurie žiemÄ apÅ¡als ar bus apsnigti, o vasara po lietaus bÅ«nant slidiems, jau vien dėl saugumo atsakovė negalės, todėl tokių laiptų įrengimas bÅ«tų atsakovei nesaugus;

Iš pateiktų priešprojektinių pasiūlymų negalima nustatyti kaip turėtų atrodyti patys laiptai, kokių gabaritų jie bus, kiek ploto užims ir taip jau mažoje atsakovės valdomoje žemės sklypo dalyje, koks bus tiltelis, kokios durys su langu ir t.t. Nenurodyta atitinkamų darbų vertė ir neišspręstas finansavimas. Naujų konstrukcijų įrengimas turėtų būti finansuojamas pagal šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje (atsakovė turėtų finansuoti 21 proc., o ieškovas 79 proc.).

IeÅ¡kovas nenurodo ar sutinka apmokėti 79 procentus atitinkamų darbų, tik deklaravo, jog prisidėtų, tačiau nei kiek ir kokiomis dalimis nenurodė. Nėra atsižvelgta į Å¡alių dalių pasikeitimÄ dėl atitinkamai atsakovės turint sutikimus atliktų darbų ir ieÅ¡kovo neturint sutikimo atliktų darbų. BÅ«tų nukrypta nuo Å¡alims priklausančių dalių, kurios turėtų bÅ«ti perskaičiuotos. IeÅ¡kovas siekia užvaldyti atsakovės sutuoktinio įrengtÄ ir beveik 50 metų naudotÄ patalpÄ .

Dėl iÅ¡vardintų priežasčių atsakovės nuomone, ieÅ¡kovo reikalavimai yra atmestini.Atsakovė nesutinka su apelianto argumentu, kad pirmos instancijos teismui pripažinus ieÅ¡kovo teisę atlikti pastogės patalpų įteisinimÄ - paÅ¡alinama teismo nurodyta kliÅ«tis, ir tai netrukdo nuspręsti dėl naudojimosi palėpe tvarkos. Be to, atsakovė yra įsitikinusi, kad teismas visiÅ¡kai nepagrįstai suteikė atitinkamÄ teisę. Akcentuotina, kad atsakovė nėra prieÅ¡ savavaliÅ¡kai pastatytų patalpų įteisinimÄ , tačiau jos turi bÅ«ti įteisinamos nepažeidžiant ir atsakovės teisių ir interesų.

Teigia, kad inventorizacija yra tik užfiksuota faktinė įrengtų patalpų bÅ«klė inventorizacijos atlikimo metu, tačiau ja nėra iÅ¡spręstas klausimas nei dėl atitinkamų patalpų įrengimo teisėtumo, nei dėl Å¡alims priklausančių dalių. Atsakovė nesutinka su ieÅ¡kovo nuomone, kad toks sprendimas neprieÅ¡tarautų jokiems galiojantiems teisės aktams. Atsakovė taip pat nesutinka su ieÅ¡kovo teiginiu, kad reikalavimas prieÅ¡ tai įteisinti palėpinį aukÅ¡tÄ , o tik kitoje byloje nustatyti naudojimosi ja tvarkÄ prieÅ¡tarautų proceso ekonomiÅ¡kumo principui.

Atsakovė nurodo, kad teisės aktai paprasčiausiai neleidžia nustatyti neįteisinto daikto naudojimosi tvarkos. Todėl Å¡iuo atveju apie proceso ekonomiÅ¡kumÄ negali bÅ«ti ir kalbos.Atsakovė nurodo, kad realias dalis (naudojimosi tvarkÄ ) bus galima nustatyti tik po to, kai bus iÅ¡spręstas ginčas bent jau dėl idealinių dalių nustatymo. Kai bus aiÅ¡kumas, kokiomis dalimis Å¡alims priklauso nuosavybės teisės į palėpę, tik tada galės bÅ«ti sprendžiamas klausimas, kaip turi bÅ«ti naudojamasi dėl atitinkamos palėpės.Atsakovė teigia, kad ji niekada neturėjo ir neturi jokio prieÅ¡iÅ¡kumo ieÅ¡kovo atžvilgiu.

Atsakovė turėjo vienintelį norÄ , kad bet kokie namo įteisinimo ar pertvarkymo darbai bÅ«tų derinami su ja, taip pat turėjo norÄ ir toliau naudotis tomis patalpomis, kurios buvo įrengtos jos ir jos sutuoktinio darbu ir lėšomis. Tuo tarpu ieÅ¡kovas siekė ir siekia viskÄ spręsti vienas, nederinant atitinkamų klausimų su atsakove. Apribojo atsakovei galimybę pateikti į palėpę, į kuriÄ ji patekdavo per vienintelį esantį įėjimÄ daugiau kaip 40 metų. Atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kovas praÅ¡ydamas nustatyti ar naudojimosi tvarkÄ ar suteikti teisę įteisinti palėpinį aukÅ¡tÄ ar praÅ¡ydamas suteikti teisę rengti apÅ¡iltinimo projektÄ atitinkamai UAB „314 Architektai“ prieÅ¡projektiniais pasiÅ«lymais nesivadovavo.

Neprašė nustatyti naudojimosi tvarkÄ pagal pateiktus prieÅ¡projektinius pasiÅ«lymus, todėl teismas visiÅ¡kai pagrįstai nesprendė kiek atitinkami prieÅ¡projektiniai pasiÅ«lymai yra susiję su ginčo klausimu. Jie turėjo bÅ«ti vertinami tik kaip vienas iÅ¡ įrodymų. Atitinkamais prieÅ¡projektiniais pasiÅ«lymai galėjo bÅ«ti vadovautasi, jei ieÅ¡kovas bÅ«tų prašęs leisti atlikti darbus (laiptų įrengimo ir pan.), pagal pateiktus prieÅ¡projektinius pasiÅ«lymus, tačiau toks reikalavimas nebuvo pareikÅ¡tas.Dėl įpareigojimo leisti atsakovei B.

D. patekti į bendrai naudojamÄ namo palėpę per patalpÄ 2-10 (3,46 kv.m). Atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde motyvuojamoje skundo dalyje pateikia tam tikrus argumentus, kodėl jo nuomone, teismas atitinkamoje dalyje priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ . Tačiau pažymėtina, kad rezoliucinėje skundo dalyje nepraÅ¡o atitinkamo reikalavimo pakeisti ar atmesti. IeÅ¡kovas praÅ¡o tik panaikinti sprendimo dalį. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo, kad turėjo bÅ«ti nustatytas ne servitutas, bet naudojimosi patalpa tvarka.

IeÅ¡kovui tiek ir atsakovei atitinkama patalpa priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Atsakovės nuomone, teismas turėjo nustatyti teisę atsakovei ribotai naudotis atitinkama patalpa, t.y. per jÄ patekti į palėpę. Tuo tarpu ieÅ¡kovo teisės naudotis atitinkama patalpa yra kur kas platesnės, tai ir laikyti daiktus, tai ir pastovai bÅ«ti ir t.t. Atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kovas kaip ir atsakovė yra patalpos 2-10 bendrasavininkiai, todėl nei vieno iÅ¡ bendrasavininkių Å¡iuo atveju nuosavybės teisės neapribojamos, o nustatoma naudojimosi Å¡alims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu namu ir atskira jo dalimi (patalpa) tvarka.

Bendraturčiai jiems priklausantį daiktÄ turėtų pertvarkyti abu, o ne tik atsakovė. Be to, atitinkamas daikto pertvarkymo iÅ¡laidos taip pat turėtų bÅ«ti dengiamos pagal Å¡alims priklausančias dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Atsakovės vertinimu ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde nurodomi pasiÅ«lymai buvo ir Å¡iuo metu yra nepakankamai konkretÅ«s. IeÅ¡kovas tik deklaratyviai nurodo, jog jis neva sutinka apmokėti naujo užlipimo įrengimÄ . Tačiau nenurodo nei kokiomis proporcijomis nei konkrečiai kokio sprendinio įgyvendinimÄ sutinka apmokėti.

Atsakovė neprieÅ¡tarauja tam, kad bÅ«tų įrengtas papildomai naujas užlipimas į palėpės patalpas, taip pat sutinka atitinkamo užlipimo darbus finansuoti jai nuosavybės teise priklausančia dalimi, tačiau atsakovė turi vienintelį reikalavimÄ , kad atitinkamas užlipimas bÅ«tų saugus ir tinkamas naudoti jai pagal amžių. Atsakovė nurodo, kad žemė Å¡alims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl esant reikalavimui teismas turėtų svarstyti naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo klausimÄ bet ne servitutu.

Tačiau nesant byloje pareikÅ¡to atitinkamo reikalavimo pirmos instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai nesprendė Å¡io klausimo ir dėl jo nepasisakė.Atsakovė sutinka su ieÅ¡kovo argumentais, kad atitinkama tvarka ribos tam tikras ieÅ¡kovo teises pilna apimtimi naudotis patalpa, tačiau atitinkamas ribojimas bus kur kas mažesnis nei visiÅ¡kas draudimas atsakovei patekti į palėpės patalpas. Todėl toks ribojimas yra proporcingas ir pateisinamas.Atsakovės vertinimu ieÅ¡kovas norėtų, kad atsakovė viena pertvarkytų abiems Å¡alims priklausantį namÄ tačiau įstatymas gina abiejų bendrasavininkų teises.

Ä®statymas numato, kad visi klausimai turi bÅ«ti sprendžiami Å¡alių susitarimu, o ne vieno asmens valia (pageidavimu). IeÅ¡kovas visÄ laikÄ visus klausimus dėl Å¡alims priklausančio namo siekė spręsti savo nuožiÅ«ra be atsakovės sutikimų ir derinimų, nes jo nuomone jis turi tokiÄ teisę. Tuo tarpu atsakovė visÄ laikÄ siekė spręsti visus klausimus Å¡alių susitarimu.Atsakovė apeliaciniu skundu ( II tomas b. l. 55 – 65) praÅ¡o panaikinti 2014 m. kovo 10 d. Kauno apylinkės teismo sprendimÄ dalyje, kurioje buvo tenkintas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys, taip pat priteistas žyminis mokestis ir iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iÅ¡ atsakovės B.

D., ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ - visus ieÅ¡kovo reikalavimus atmesti, o žyminį mokestį ir iÅ¡laidas susijusias su procesiniu dokumentu įteikimu, valstybei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo. Taip pat praÅ¡o pakeisti 2014 m. kovo 10 d. Kauno apylinkės teismo sprendimÄ dalyje, kurioje buvo tenkintas prieÅ¡ieÅ¡kinys, nurodant, jog patekimui į patalpÄ - palėpę esančiÄ gyvenamajame name, B. D. suteikiama teisė ribotai naudotis patalpa, pažymėta inventorinėje byloje 11-10/3,46 m2, bet kuriuo paros metu naudotis įėjimu, t.y.

įeiti, eiti, iÅ¡eiti, neÅ¡ti su palėpės naudojimu, valdymu ir eksploatavimu, remontu susijusius daiktus. Bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Dėl ieÅ¡kinio reikalavimų susijusių su palėpės įteisinimu. IeÅ¡kinio dalykas buvo suformuluotas netinkamai, todėl atsakovė negalėjo atsikirsti ir neatsikirtinėjo į visÄ eilę teismo skundžiamame sprendime tam tikrų vėliau konstatuotų aplinkybių.

Be to, teismas spręsdamas ginÄÄ išėjo už ieÅ¡kovo ir netiksliai suformuluotų ieÅ¡kinio ribų. Teismas suteikė teisę ieÅ¡kovui atlikti veiksmus, kurių ieÅ¡kovas net neprašė ir dėl kurių atsakovė net neatsikirtinėjo. Teismas taip pat virÅ¡ydamas reikalavimus sprendė apie tai, kokiomis dalimis Å¡alys turėtų registruoti nuosavybės teises, nors atitinkamos aplinkybės nebuvo ginčo objektu ir nebuvo atskirai įrodinėjamos. Teismas netinkamai taikė materialines normas ir visiÅ¡kai nepagrįstai leido ieÅ¡kovui atlikti tam tikrus veiksmus be atsakovės sutikimo.

Dėl ieÅ¡kinio reikalavimų suformulavimo. Atsakovė atsikirtinėjo į ieÅ¡kovo suformuluotus reikalavimus, taip kaip jie buvo suformuluoti. Ji nurodė, jog su vienu jai žinomo dokumento rengimu (palėpinio aukÅ¡to įteisinimo projekto rengimu) ji neprieÅ¡tarauja. Ji prieÅ¡taraus atitinkamiems tolimesniems veiksmams, jei atitinkamai bus ribojamos atsakovės teisės naudotis jos sutuoktinio prieÅ¡ daugiau kaip 40 metų įrengta patalpa ir jai bus apribota galimybė patekti į palėpinį aukÅ¡tÄ . Ä® likusius reikalavimus (į reikalavimÄ pripažinti teisę rengti kažkokius kitokius dokumentus) atsakovė negalėjo atsikirsti, nes jokie kitokie dokumentai, kurios pageidavo rengti ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nebuvo įvardinti.

Teismui iÅ¡nagrinėjus bylÄ pagal neaiÅ¡kius reikalavimus, buvo pažeistos teisės normos bei buvo apribota atsakovei teisė gintis nuo pareikÅ¡tų reikalavimų.Dėl ieÅ¡kinio reikalavimų ribų peržengimo. IeÅ¡kovas prašė pripažinti tik teisę rengti palėpinio aukÅ¡to (pastogės) įteisinimo dokumentus. Ä® kurį atsakovė kaip jau nurodyta aukščiau ir atsikirtinėjo. Tuo tarpu teismas pripažino teisę atlikti pastogės patalpų įteisinimo veiksnius. T.y. teismas pripažino ieÅ¡kovui kur kas platesnę teisę, nei ieÅ¡kovas prašė.

Teisė atlikti veiksmus yra labai plačios apimties, ir gali bÅ«ti aiÅ¡kinama labai plačiai, įskaitant ir palėpinio aukÅ¡to perstatymÄ , pertvarkymÄ , dalies patalpų nugriovimÄ , laiptų į atsakovės naudojamas patalpas įrengimÄ ir t.t. Taip pat ieÅ¡kovas nebuvo pareiÅ¡kęs reikalavimo kaip ir kokiu bÅ«du atitinkama palėpė turėtų bÅ«ti įteisinama (kokiomis dalimis), tuo tarpu teismas nurodė, jog nuosavybės teises į pastogės patalpÄ Ä¯registruotina abiejų bendrasavininku vardu kaip jų bendroji dalinė nuosavybė (pagal LR CK 4.82 straipsnį).

Teismas pats pripažino, kad ieÅ¡kovui gali tekti pakoreguoti jau atliktus statybos darbus, tačiau atitinkamus darbus teismas suteikė teisę atlikti ieÅ¡kovui be atsakovės sutikimo ir suderinimo, kadangi nurodė, jog ieÅ¡kovas turi teisę atlikti veiksmus (kas reiÅ¡kia ir darbus) be atsakovės sutikimo.Apeliantė nurodo, kad dalį ginčo palėpės patalpų įrengė atsakovės sutuoktinis turint ieÅ¡kovo tėvų sutikimÄ . Tuo tarpu teismas suteikė teisę atlikti ieÅ¡kovui bet kokius įteisinimo veiksmus, įskaitant ir jei ieÅ¡kovui pasirodys tai reikalinga nugriauti tam tikras patalpas.

Tokiu bÅ«du dabar ieÅ¡kovas turės teisę atitinkamÄ patalpÄ pertvarkyti taip, kad ja negalėtų naudotis atsakovė, nors jÄ Ä¯rengė bÅ«tent atsakovės sutuoktinis. Taigi teismas leido kitam asmeniui (ieÅ¡kovui) spręsti klausimÄ ir dėl atsakovės nuosavybės teisių be atsakovės sutikimo ir pritarimo.Dėl CK 4.82 ir CK 4.77 str. normų taikymo. Apeliantės teigimu teismas netinkamai taikė Å¡ioje byloje Civilinio kodekso 4.82 straipsnio nuostatas. Å is straipsnis Å¡ioje byloje negalėjo bÅ«ti taikomas, kadangi ieÅ¡kovas ir atsakovė nėra atskirų buto ar kitokių patalpų savininkai.

Tiek ieÅ¡kovas, tiek ir atsakovė yra vieno ir to paties gyvenamojo namo, kuris nėra padalintas į atskirus nekilnojamuosius objektus (butus ar kitas patalpas), bendrasavininkai. Jei Å¡alys bÅ«tų buvę atskirų patalpų savininkai, tokiu atveju nebÅ«tų reikalinga nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos pagal CK 4.75 straipsnį, tačiau teismas jÄ nustatė. Å iuo atveju, sprendžiant klausimÄ dėl Å¡alims priklausančios palėpės dalies, turėjo bÅ«ti taikomos Civilinio kodekso 4.77 straipsnio nuostatos, kadangi atlikus tam tikrus darbus buvo padidinta bendroji dalinė nuosavybė.

Tačiau pažymėtina, kad nei ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje, nei atsakovė savo prieÅ¡ieÅ¡kinyje nenurodė reikalavimų, kaip turėtų bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl atitinkamos palėpės nuosavybės priklausymo (pasikeitimo). Tačiau teismas iÅ¡eidamas iÅ¡ pareikÅ¡tų reikalavimų nusprendė iÅ¡spręsti nuosavybės teisių nustatymo į palėpę klausimÄ . Pažymėtina, kad atitinkamÄ klausimÄ teismas iÅ¡sprendė netinkamai. Teismo suformuluotas sprendimas (rezoliucinė dalis) niekada negalės bÅ«ti įgyvendintas.

Teismas nurodė, kad suteikiama teisė registruoti nuosavybės teises abiejų bendrasavininkių vardu kaip bendrÄ jÄ daline nuosavybę (pagal LR CK 4.82 straipsnį). Tačiau kyla klausimas kaip galės bÅ«ti įgyvendinamas teismo sprendimas ir įregistruotos nuosavybės teises į palėpę pagal CK 4.82 straipsnį, kai nei ieÅ¡kovas nei atsakovė jokių patalpų nuosavybės teise neturi, o yra tik konkretaus namo bendrasavininkai.Apeliantė nurodo, kad teismas netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino atsakovės atsikirtimus į ieÅ¡kinį ~ nesutikimo su ieÅ¡kiniu motyvus, todėl netinkamai iÅ¡sprendė ginÄÄ , netinkamai taikė materialines teisės normas.

Teismas galėjo pripažinti ieÅ¡kovui teisę atlikti kokius nors veiksmus be atsakovės sutikimo tik tokiu atveju, jei bÅ«tų pripažinta, kad atsakovė pažeisdama interesų derinimo ir bendradarbiavimo principus nepagrįstai atsisako leisti kažkÄ atlikti ieÅ¡kovui. Teismas pripažino, jog atsakovė neprieÅ¡taravo palėpės įteisinimui. Apeliantė skunde nurodo, kad ji prieÅ¡taravo, kad bÅ«tų atliekami atsakovei nežinomi (neaiÅ¡kus) veiksmai, t.y. rengiami nežinomi dokumentai, atliekami nežinomi darbai.

Atskleidus atitinkamus veiksmus atsakovė būtų sprendusi ar leisti atitinkamų veiksmų atlikimui. Byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad atsakovė būtų nepagrįstai atsisakiusi derinti kokius nors ieškovo pateiktus sprendinius. Atsakovė aiškiai nurodė, kodėl atitinkami priešprojektiniai pasiūlymai pažeidžia jos teises. Jokių kitokių konkrečių veiksmų, kurių būtų neleidusi atsakovė atlikti ieškovui, byloje nebuvo nurodyta. Atsakovės vertinimu visiškai nesuprantama, kodėl teismas pripažino ieškovui teisę atlikti visus palėpės įteisinimo veiksmus (nors prašyta buvo tik rengti neaiškius dokumentus) be atsakovės sutikimo.

Teismas pripažino, jog nežiūrint į tai, jog šiuo metu statybos darbai atlikti, tačiau gali tekti juos pertvarkyti. Ir teismas sprendė, kad ieškovas tokius pertvarkymus gali daryti be atsakovės sutikimo. Apeliantės manymu, teismas visiškai nepagrįstai leido ieškovui atlikti net ir teismui kol kas nežinomus veiksmus be atsakovės sutikimo, kurie gali pažeisti atsakovės teises.Apeliantės vertinimu labai svarbu yra ir tai, kad statytojas yra ir atsakovė (jos velionis sutuoktinis), todėl turės būti sprendžiamas klausimas ir dėl atsakovės atliktų darbų įteisinimo (galbūt nugriovimo), tačiau teismas leido atitinkamus klausimus spręsti ieškovui savo nuožiūra be atsakovės sutikimo.

Atsakovė atsisakė iÅ¡duoti tik abstraktų sutikimÄ . Tuo tarpu teismas iÅ¡davė ieÅ¡kovui abstraktų sutikimÄ atlikti net daugiau nei prašė pats ieÅ¡kovas.Dėl atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio. Teismas įformindamas atsakovės teisę patekti į palėpės patalpas netinkamai taikė materialinės teisės normas. T.y. teismas nustatė servitutÄ , nors atsakovės nuomone turėjo bÅ«ti nustatyta naudojimosi konkrečia gyvenamojo namo patalpa tvarka. Atsakovė nurodo, kad prašė vadovautis servitutų nustatymÄ reglamentuojančiomis teisės normomis pagal analogijÄ , o ne tiesiogiai.

Servitutas gali bÅ«ti nustatomas tik į svetimÄ (kitam savininkui nuosavybės teise priklausantį) daiktÄ . Tuo tarpu atsakovė kaip ir ieÅ¡kovas yra viso namo bendrasavininkiai ir atitinkama patalpa priklauso ieÅ¡kovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise. Taip pat servitutas galėjo bÅ«ti nustatomas visam namui, kadangi teisiÅ¡kai registruotas nekilnojamas daiktas yra tik namas, o ne atskira patalpa. Atsižvelgiant į tai apeliantės nuomone atitinkama teismo rezoliucinė dalis turėtų bÅ«ti keistina, iÅ¡braukiant žodžius, jog nustatomas servitutas.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.

Teismas spręsdamas dėl išlaidų paskirstymo turėjo vadovautis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, kuri numato, jog jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Šiuo konkrečiu atveju teismas tenkino mažiau kaip pusę ieškovo reikalavimu, taip pat iš esmės patenkino visus atsakovės reikalavimus, todėl bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstytos pagal tenkintų ir atmestų reikalavimų dydį, o ne kiekvienos šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos iš kitos.

Teismas priteisdamas atsakovei iÅ¡laidas iÅ¡ ieÅ¡kovo nepriteisė atsakovės sumokėto žyminio mokesčio, todėl atitinkamos iÅ¡laidos papildomai priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo, o iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteistinos iÅ¡laidos sumažintinos pagal tenkintus ir atmestus reikalavimus. Apeliantė pažymi, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos taip pat turėtų bÅ«ti perskirstytos iÅ¡nagrinėjus apeliacinį skundÄ (CPK 93 str. 5 d.) Todėl galutinis bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas iÅ¡spręstinas atsižvelgiant ir į apeliacinio skundo tenkinimo rezultatus.Apeliantė akcentuoja, jog visiÅ¡kai nėra suprantama ir skundžiamame sprendime net nemotyvuojama, kodėl iÅ¡ atsakovės priteista 19,90 Lt žyminio mokesčio valstybei.

Todėl vien dėl Å¡ios priežasties atitinkama sprendimo dalis yra naikintina. Atsakovės nuomone ji sumokėjo visÄ privalomÄ Å¾yminį mokestį, todėl atitinkamas žyminis mokestis priteistas visiÅ¡kai nepagrįstai. Tuo tarpu iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, turėjo bÅ«ti priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Todėl Å¡iuo atveju iÅ¡ esmės visos iÅ¡laidos turėjo bÅ«ti priteistos iÅ¡ ieÅ¡kovo.Dėl priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.

Apeliantė nurodo, kad teismo sprendimas turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas. Teisėtumas reiÅ¡kia, kad teismo sprendimas turi bÅ«ti grindžiamas galiojančia teise, o pagrįstumas - kad teisė buvo taikyta teismo nustatytiems faktams, kurie nustatyti įstatymo numatytais įrodymais, teisėtomis įrodinėjimo priemonėmis ir įrodymus tinkamai įvertinus. Sprendimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, jei teismas, iÅ¡spręsdamas bylÄ , teisingai taiko materialiosios ir proceso teisės normas, o padarytos iÅ¡vados atitinka įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas byloje reikÅ¡mingas aplinkybes ir pagrįstos atitinkamomis teisės normomis.

Aukščiau nurodyti argumentai patvirtina, jog pirmos instancijos teismo priimtas sprendimas negali bÅ«ti laikomas nei pagrįstų nei teisėtu, todėl turėtų bÅ«ti keistinas.IeÅ¡kovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (II tomas b. l. 79 – 82) praÅ¡o atmesti atsakovės apeliacinį skundÄ ir tenkinti ieÅ¡kovo P. K. apeliacinį skundÄ bei priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodo Å¡iuos argumentus:Dėl ieÅ¡kinio reikalavimo įteisinti palėpę bei ieÅ¡kinio reikalavimų suformulavimo.

 Atsakovė apeliaciniame skunde daug dėmesio skyrė įstatymo aiÅ¡kinimui dėl ieÅ¡kinio reikalavimų formulavimo teisingumo ir komentavo ieÅ¡kovo pradinio ieÅ¡kinio reikalavimus. Tačiau bylos nagrinėjimui tai neturi jokios reikÅ¡mės, nes byloje buvo nagrinėjamas ieÅ¡kovo tikslintas ieÅ¡kinys. Ä® šį ieÅ¡kinį atsakovė pati pateikė iÅ¡samų atsiliepimÄ ir turėjo teisę teikti bet kokius įrodymus, todėl jokios jos procesinės teisės nebuvo pažeistos ir bet kokie komentarai Å¡ia tema neturi reikÅ¡mės bylai.Apeliaciniame skunde iÅ¡sakyti teiginiai, kad atsakovė „iÅ¡ principo neprieÅ¡tarauja palėpės įteisinimo projekto rengimui“ - prieÅ¡tarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, raÅ¡ytiniams įrodymams bei liudytojų duotiems parodymams.

Jei atsakovė sutiktų - nebÅ«tų kilęs konfliktas. Tokių teiginių iÅ¡sakymas - puikiai iliustruoja atsakovės manipuliacinį, neteisėtÄ ir klastingÄ elgesį.             Dėl ieÅ¡kinio reikalavimo ribų peržengimo. VisiÅ¡kai nepagrįstas ir byloje esantiems procesiniams dokumentams prieÅ¡taraujantis atsakovės argumentas, kad teismas, spręsdamas ginčijamos palėpės įteisinimo klausimÄ , peržengė ieÅ¡kinio reikalavimo ribas. Å ioje dalyje tenka pacituoti, kad patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas vienu reikalavimu prašė:

„pripažinti ieÅ¡kovui P. K. teisę rengti gyvenamojo namo palėpinio aukÅ¡to (pastogės) įteisinimo dokumentus be gyvenamojo namo bendraturtės sutikimo ir nustatyti, kad bendraturtė, neteisėtai neduoda leidimo“, kitu reikalavimu prašė: „pripažinti ieÅ¡kovui teisę be bendraturtės sutikimo įteisinti palėpinį aukÅ¡tÄ (pastogę), pagal atliktus inventorizacinius matavimus“. Todėl teismas, spręsdamas šį klausimÄ , neišėjo už ieÅ¡kinio reikalavimų ribų, o atsakovės neteisingas byloje esančių procesinių dokumentų skaitymas, ne tik aiÅ¡kinimas, - tik eilinis siekis klaidinti teismÄ .Atsakovė nurodo neteisybę ir byloje nenagrinėtus faktus, kad dalį ginčo palėpės patalpų įrengė atsakovės sutuoktinis turint ieÅ¡kovo tėvų sutikimÄ .

Pažymėtina, kad tokio sutikimo rengti palėpinį aukÅ¡tÄ ieÅ¡kovo tėvai atsakovės vyrui niekada nėra davę. Be to, Å¡is klausimas nebuvo sprendžiamas bylos nagrinėjimo metu. Dėl CK 4.82 ir CK 4.77 str. normų taikymo. IeÅ¡kovo vertinimu, skirtingai nei mano atsakovė, Å¡ioje byloje turėtų bÅ«ti taikomos abiejų CK 4.82 ir CK 4.77 str. nurodytų straipsnių nuostatos. IeÅ¡kovas ir atsakovė yra namo dalių bendrasavininkai. Namo pirmo aukÅ¡to naudojimosi tvarka jau buvo nustatyta Å¡alims privatizuojant namÄ .

IeÅ¡kovas neginčija Å¡ios nustatytos pirmo aukÅ¡to naudojimosi tvarkos. JÄ ginčija tik atsakovė. IeÅ¡kovas Å¡ioje dalyje palaiko iÅ¡sakytus savo patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimus ir apeliacinio skundo argumentus. Tačiau pasisakant dėl atsakovės apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų argumentų, pastebėtina tai, kad atsakovė vėlgi melagingai, visiÅ¡kai nepagrįstai kalba, kad jos naudojama palėpės dalis statyta su ieÅ¡kovo tėvų sutikimu, o ieÅ¡kovas savo dalį palėpės įsirengė, be atsakovės sutikimo.

Vertinant byloje esančius įrodymus darytina prieÅ¡inga iÅ¡vada: apie palėpės įrengimÄ esant ieÅ¡kovo tėvų sutikimui byloje visai nebuvo nagrinėta, apie tai atsakovė pirmÄ kartÄ prabilo tik apeliaciniame skunde. Tuo tarpu byloje yra atsakovės sutikimas rengti namo rekonstrukcijos (palėpės įrengimo) projektÄ , nors jis ir nebuvo įformintas notariÅ¡kai.             IeÅ¡kovo manymu, atsakovė neteisingai nurodo, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė nuosavybės teise neturi jokių konkrečių patalpų, kurių naudingasis plotas galėtų bÅ«ti paskaičiuotas.

Ieškovui dalinės nuosavybės teise priklauso 79/100 dalis namo, atsakovei 21/100 dalis. Jau 1993 m. gruodžio 28 d. privatizavimo sutartyje buvo nurodyta, kuriomis patalpomis naudosis ieškovas.              Dėl servituto nustatymo. Šioje dalyje ieškovas nesutinka su sprendimu ir palaiko savo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus. Tačiau visiškai nesuprantama atsakovės apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo, kad teismas suteiktų jai teisę naudotis ieškovui priklausančia patalpa 2-10 (3.46 kv.m.) bet kuriuo paros metu naudotis įėjimu, t.y.

įeiti, eiti, iÅ¡eiti, neÅ¡ti su palėpės naudojimu, valdymu ir eksploatavimu, remontu susijusius daiktus. Å ioje dalyje svarbu tai, kad, kaip jau minėta aukščiau, privatizavimo sutartyje nurodyta, kad ieÅ¡kovui P. K. nustatyta naudojimosi tvarka į namo patalpas 2-10 (3.46 kv. m.). IeÅ¡kovas atsakovei yra siÅ«lęs pagal architektų paruoÅ¡tÄ planÄ iÅ¡ patalpos-koridoriaus 1-1 (ne iÅ¡ kambario, kaip nurodo atsakovė) įrengti standartinius palėpinius laiptus, prie kurių įrengimo prisidėtų savo valdoma namo dalimi ar kiek nustatytų teismas, tačiau atsakovė to kategoriÅ¡kai atsisakė.

Kaip ir nurodyta ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde, ieÅ¡kovas įsitikinęs, kad leidimas bet kuriuo paros metu naudotis patalpa 2-10, pažeistų ieÅ¡kovo bei jo artimųjų privatumÄ , nuosavybės teises ir apeliaciniame skunde iÅ¡vardintus disponavimo nuosavybe principus.             Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo. IeÅ¡kovas atkreipia dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys buvo bÅ«tinas sprendžiant abiejų bendrasavininkų naudojimosi jiems priklausančia nuosavybe klausimus.

IeÅ¡kovas ilgai ir kantriai bandė susitarti tiek iki ieÅ¡kinio, tiek sudarant taikos sutartį - tam prieÅ¡taravo atsakovė. Tad aiÅ¡kinant CPK 93 str. 4 d. atsižvelgiant į atsakovės elgesį, teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo principo. Kitas Å¡ioje dalyje svarbus spęstinas klausimas neturtinių reikalavimų apimčių įvertinimas. IeÅ¡kovas mano, kad Å¡ioje dalyje teismas priėmė pagrįstÄ sprendimÄ .                           IV.

Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų. Byloje nustatyta, kad šalys yra bendraturčiai žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise ieškovui priklauso 79/100 dalys, o atsakovei - 21/100 dalis nekilnojamojo turto (1 t. b. l. 23-24, 26-27).

IeÅ¡kovas ir atsakovė nuosavybės teises į minėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯gijo 1993 m. privatizuodami atitinkamas namo dalis. Nors tarp Å¡alių nėra susitarimo dėl patalpų naudojimosi tvarkos nustatymo įregistruoto nekilnojamojo turto registre, Å¡alys neginčija, kad faktiÅ¡kai naudojasi 1993 m. privatizavimo sutartyse nustatyta naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu, kurio bendras plotas 131, 69 kv.m (1 t. b. l. 40, 132). Pastogėje Å¡alys įsirengė patalpas, kurioms teisinė registracija neatlikta, statyba neįteisinta.

IeÅ¡kovas patikslintame ieÅ¡kinyje prašė leisti be bendraturtės sutikimo parengti palėpinio aukÅ¡to (pastogės) įteisinimo dokumentus, be bendraturtės sutikimo įteisinti palėpinį aukÅ¡tÄ pagal atliktus inventorizacinius matavimus, parengti jam priklausančios namo dalies Å¡iltinimo projektÄ bei nustatyti pastogės naudojimosi tvarkÄ pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ variantÄ , jam paskiriant 57, 38 kv/m, o atsakovei patalpÄ , pažymėtÄ indeksu 1-7 (kambarys -12, 70 kv. m ploto), o atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinyje prašė nustatyti pirmo aukÅ¡to patalpų naudojimosi tvarkÄ pagal 1993 m. privatizavimo sutartyse nurodytÄ naudojimosi tvarkÄ , pastogės patalpas paliekant bendram naudojimui bei įpareigoti ieÅ¡kovÄ leisti jai patekti į pastogės patalpas per patalpÄ pažymėtÄ indeksu 2-10, kuria faktiÅ¡kai naudojasi ieÅ¡kovas, kuris trukdo patekti į namo palėpę, todėl atsakovė yra priversta praÅ¡yti pakeisti (iÅ¡ naujo nustatyti) naudojimosi tvarkÄ Å¡alims priklausančiu namu.

Teismas ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Dėl ieÅ¡kovo apeliacinio skundoDėl ieÅ¡kinio reikalavimo nustatyti palėpinio aukÅ¡to naudojimosi tvarkÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Apeliantas (ieÅ¡kovas) praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kinio reikalavimas dėl palėpinio aukÅ¡to (pastogės) patalpų naudojimosi tvarkos nustatymo.              IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė nustatyti gyvenamojo namo naudojimosi palėpiniu aukÅ¡tu tvarkÄ pagal Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo pastogės patalpų planÄ , kuriuo ieÅ¡kovui bÅ«tų skiriama naudotis bendru 57,56 kv. m plotu, kurį sudaro patalpos plane pažymėtos indeksais 1-6 (6.20 kv.m.), 2-14 (10.20 kv.m), 2-13 (10.15 kv.m), 2-12 (6.70 kv.m), 2-15 (22.02 kv.m), 2-16 (2.19 kv.m), atsakovei – 12.70 kv.m plotu, kurį sudaro patalpa plane pažymėta indeksu 1-7 (12.70). Pirmosios instancijos teismas šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ atmetė, padaręs iÅ¡vadÄ , kad neužbaigus įstatymu nustatytos savavaliÅ¡kos statybos įteisinimo procedÅ«ros ir neįregistravus ginčo palėpės Nekilnojamojo turto registre, nustatyti naudojimosi palėpe, kuri yra bendroji dalinė Å¡alių nuosavybė, tvarkos nėra galimybės.Apeliantas teigia, kad palėpinis aukÅ¡tas yra inventuorizuotas abiejų bendraturčių užsakymu ir suderinimu, todėl patenkinus jo ieÅ¡kinio reikalavimÄ - pripažinus ieÅ¡kovo teisę atlikti savavaliÅ¡kų statinių – gyvenamojo namo pastogės patalpų įteisinimo veiksmus be bendraturtės B.

D. sutikimo, nebelieka kliūčių nustatyti palėpės patalpų naudojimosi tvarkÄ . Nenustačius palėpinio aukÅ¡to realių dalių bÅ«tų padaryta žala abiems bendraturčiams, kiltų nauji ginčai. Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡ie apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo Å¡io ieÅ¡kinio reikalavimo patenkinimui. Nagrinėjamoje byloje tarp Å¡alių nėra ginčo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo gyvenamojo namo pirmo aukÅ¡to patalpomis. Bylos duomenys patvirtina ir pirmosios instancijos teismas nustatė, kad namo palėpėje tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovės įrengtos patalpos neįteisintos įstatymų nustatyta tvarka, palėpės patalpos nėra įregistruotos nekilnojamojo turto registre.

               Pagal LR nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnio nuostatas Nekilnojamojo turto registre registruojami su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais susiję juridiniai faktai (registruoto nekilnojamojo daikto (dydžio, paskirties ir pan.) pakitimai, naujo nekilnojamojo daikto suformavimas ir kt.). Statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka, tai reiškia, kad turi būti laikomasi šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų statybos techninių reglamentų reikalavimų.

Pagal Statybos įstatymo nuostatas savavaliÅ¡kos statybos faktas nustatomas administracine tvarka kompetentingai institucijai suraÅ¡ius savavaliÅ¡kos statybos aktÄ . Byloje toks aktas nepateiktas, todėl pasikeitusi faktinė padėtis nereiÅ¡kia savavaliÅ¡kos statybos fakto, kol tai nėra konstatuota statybų valstybinę priežiÅ«ra atliekančios Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, todėl Å¡alims nesutariant dėl palėpės patalpų įteisinimo pirmos instancijos teismas pagrįstai tenkino ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl pastogės patalpų įteisinimo veiksmų atlikimo be bendraturtės sutikimo, kadangi pagal Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡Ä gyvenamojo namo bendras plotas yra 131, 69 kv. m. (1 t. b. l. 23-34, 144), o su pastogės patalpų plotu – 70, 08 kv. m. (pagal 2006 08 01 atliktus kadastrinius matavimus) nėra suformuotas kaip nekilnojamasis daiktas.

          Apeliantas teigia, kad teismas nepasisakė dėl UAB „314 Architektai“ prieÅ¡projektinių pasiÅ«lymų atmetimo motyvų. Teisėjų kolegija laiko Å¡iuos argumentus nepakankamais ir nesudarančiais pagrindo reikalavimo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo patenkinimui. Kaip matyti iÅ¡ prieÅ¡projektinių pasiÅ«lymų (1 t. b. l. 46-49) naujai užfiksavus pastogės patalpas, kurių bendras plotas – 70, 08 kv. m, gyvenamojo namo bendras plotas sudarytų 201, 77 kv. m. Pagal ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ nustatyti pastogės naudojimosi tvarkÄ , ieÅ¡kovui atitenkančių naudojimuisi pastogės patalpų plotas – 57, 38 kv. m, atsakovei – 28 kv., t.y. apelianto naudojimuisi atitektų didesnė dalis - 80/100 (nuosavybės teisė į 79/100), o atsakovei mažesnė – 20/100 dalis (nuosavybės teisė į 21/100 d.).Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis).

Padidėjus bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomam nekilnojamajam daiktui atitinkamai padidėja bendraturčių turimos to daikto dalys proporcingai turimoms bendrosios dalinės nuosavybės idealiosioms dalims. Pagal CK 4.77 straipsnio 2 dalį, jeigu bendraturtis padidina bendrÄ jį daiktÄ ar jo vertę neturėdamas kitų bendraturčių sutikimo ir jeigu padidintos daikto ar jo vertės dalies negalima atskirti nesužalojant bendro daikto, tai visų bendraturčių dalys padidėja proporcingai jų turimoms dalims.

              IeÅ¡kovas neginčija pirmos instancijos teismo sprendimo dalies dėl pastogės patalpų įregistravimo abiejų bendraturčių vardu kaip jų bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę proporcingai jų turimoms dalims, todėl nėra pagrindo spręsti, jog ieÅ¡kovas įgijo nuosavybės teisę į bendrojo naudojimosi patalpoje – palėpėje – jo lėšomis įrengtas patalpas neatlygintinai, nes atsakovė nuosavybės teisę į palėpę kaip į bendrojo naudojimo patalpas, proporcingai jai nuosavybės teise priklausančių namo patalpų plotui gali pretenduoti į atitinkamÄ dalį palėpėje įrengtų patalpų plotu (CK 4. 77 str. 2 d.).

Atsakovė su tokia naudojimo tvarka nesutinka, nurodo, kad ji faktiÅ¡kai naudojasi palėpės patalpomis 1-7 (12, 70 kv. m.) ir 1-6 (6, 20 kv. m.), todėl palėpės patalpos lieka bendram naudojimui. Esant Å¡ioms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, kad UAB „314 Architektai“ prieÅ¡projektiniuose pasiÅ«lymuose ieÅ¡kovo siÅ«loma naudojimosi pastogės patalpomis tvarka neadekvati turimoms dalims bendrojoje dalinėje nuosavybėje, pastogės patalpos neįteisintos ir pažeidžia atsakovės kaip bendraturtės interesus, todėl pirmos instancijos teismas šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ pagrįstai atmetė (CPK 178 str.).

           Atsižvelgdama į bylos Å¡alių dispozityvumo ir rungimosi principÄ , kolegija nurodo, kad CK 4.75 straipsnis turi bÅ«ti aiÅ¡kinamas ir taikomas taip, kad jeigu bendraturčių teisme pareikÅ¡tais reikalavimais dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo pateikti siÅ«lomi naudojimosi tvarkos projektai yra netinkami, neracionalÅ«s, ydingi ir neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, tai teismas turi diskrecijos teisę netenkinti bendraturčių tokių reikalavimų ir atsisakyti nustatyti bendro daikto valdymo, naudojimosi juo ir disponavimo tvarkÄ .

Å is teismo atsisakymas neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iÅ¡ naujo kreiptis į teismÄ dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitÄ naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektÄ . Taigi nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas nereiÅ¡kė reikalavimo keisti bendraturčių dalių nuosavybėje, spręstina, kad jo pateiktas naudojimosi bendru namu tvarkos projektas neatitinka Å¡alių nuosavybės teisių dalių įgyvendinimo, nes nustačius naudojimosi tvarkÄ pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ projektÄ , ieÅ¡kovui bÅ«tų paskirta naudotis pastogės patalpomis, kurių plotas yra didesnis negu jo turima dalis bendrosios nuosavybės teisėje, tuo tarpu kitai Å¡aliai bÅ«tų paskirta naudotis patalpomis, kurių plotas yra mažesnis už turimas nuosavybės teise, todėl palėpės patalpos lieka Å¡alių bendram naudojimui.              Dėl atsakovės apeliacinio skundoDėl apeliantės (atsakovės) argumentų, susijusių su palėpės įteisinimu.Atsakovė nesutinka su sprendimo dalimi, kuria pirmos instancijos teismas pripažino ieÅ¡kovo teisę atlikti savavaliÅ¡kų statinių – gyvenamojo namo pastogės patalpų įteisinimo veiksmus be bendraturtės B.

D. sutikimo, nuosavybės teises į pastogės patalpÄ Ä¯registruojant abiejų bendrasavininkų vardu kaip jų bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, nurodydama, kad pagal byloje pateiktÄ ieÅ¡kovo projektÄ Ä¯teisinus palėpės patalpas, ji negalės naudotis patalpa 1-6 ir negalės patekti į palėpę. Tačiau kolegijos vertinimu Å¡ie argumentai nepagrįsti ir nesudaro pagrindo Å¡ios skundžiamos sprendimo dalies panaikinimui ar pakeitimui. Apeliantė neginčija namo kadastrinių matavimų byloje atliktų 2006 08 01 duomenų teisingumo, taip pat ieÅ¡kovo prieÅ¡projektiniame pasiÅ«lyme nurodytų pastogės patalpų iÅ¡dėstymo, patalpų dydžio bei plotų, kurie sutampa su 2006 08 01 kadastrinių matavimų duomenimis.

Pažymėtina tai, kad ieÅ¡kovas Å¡iÄ teisę turi įgyvendinti laikydamasis teisės aktuose nustatytų taisyklių, ieÅ¡kovas siÅ«lė ginčo sprendimo bÅ«dus, tačiau atsakovė, atsakydama į jo siÅ«lymus taikiai iÅ¡spręsti ginÄÄ , nedavė sutikimo įrengtoms palėpės patalpoms įteisinti, todėl pirmos instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovė nemotyvuotai atsisako duoti sutikimÄ palėpei įteisinti ir pažeidžia bendraturčio teisę naudotis bendrÄ ja daline nuosavybe.           Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo - įpareigojimo leisti atsakovei B.

D. patekti į bendrai naudojamÄ namo palėpę per patalpÄ 2-10 (3,46 kv.m)             Atsakovė kaip savo bendros dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimo bÅ«dÄ Ä¯vardijo reikalavimÄ - įpareigoti leisti patekti į palėpę per patalpÄ 2-10, o ieÅ¡kovas pasiÅ«lė alternatyvų bÅ«dÄ â€“ įsirengti laiptus namo iÅ¡orėje ar atsakovei paskirtose naudotis patalpose. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , nustatė servitutÄ , t. y. suteikė teisę atsakovei per ieÅ¡kovui tenkančiÄ patalpÄ Â 2-10 (3, 46 kv. m.) patekti į bendrai naudojamÄ namo palėpę (t.y. įeiti, eiti, iÅ¡eiti, neÅ¡ti su palėpės naudojimu, valdymu ir eksploatavimu, remontu susijusius daiktus.            Bylos duomenimis ginčo patalpa pažymėta indeksu 2-10 (koridorius - 3, 46 kv. m) 1993 m. gruodžio 28 d. pirkimo-pardavimo sutartimi priskirta naudotis ieÅ¡kovui ( 1 t. b. l. 40).

PrieÅ¡ieÅ¡kinio 1 reikalavimu atsakovė prašė nustatyti namo pirmojo aukÅ¡to patalpų naudojimosi tvarkÄ , kuri visiÅ¡kai sutampa su ieÅ¡kovui paskirtomis naudotis patalpomis pagal 1993 m. gruodžio 28 d. pirkimo-pardavimo sutartį, inventorinės bylos 2006 08 01 duomenimis bei UAB „314 Architektai“ prieÅ¡projektiniu pasiÅ«lymu.Kaip minėta, tarp Å¡alių nėra ginčo dėl pirmo aukÅ¡to patalpų naudojimosi tvarkos nustatymo, Å¡alys neginčija, kad faktiÅ¡kai naudojasi 1993 m. privatizavimo sutartyse nustatyta naudojimosi tvarka.

PrieÅ¡ieÅ¡kinyje atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kovas neleidžia jai naudotis patalpa pažymėta indeksu 2-10 (koridorius - 3, 46 kv/m) patekimui į namo palėpę. Apeliantė (atsakovė) apeliaciniame skunde praÅ¡o Å¡alinti iÅ¡ sprendimo rezoliucinės dalies nustatytÄ servitutÄ , jos nuomone, teismas turėjo nustatyti ne servitutÄ , bet nustatyti teisę atsakovei ribotai naudotis patalpa pažymėta indeksu 2-10/3,46 kv. m, t.y. per jÄ patekti į palėpę, nes patalpa priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, tuo tarpu ieÅ¡kovo teisės naudotis atitinkama patalpa yra kur kas platesnės, tai ir laikyti daiktus, tai ir pastovai bÅ«ti ir t.t.

            Ieškovas apeliaciniame skunde neprašo šio priešieškinio reikalavimo pakeisti ar panaikinti. Kaip matyti iš UAB „314 Architektai“ priešprojektiniuose pasiūlymuose ieškovo siūlomi variantai atsakovei įrengti laiptus iš lauko į palėpę, arba įrengti segmentinius vidaus laiptus pirmajame aukšte jos naudojamose pirmo aukšto patalpose, priešprojektiniame pasiūlyme, jo aiškinamajame rašte nedetalizuota, nepateikti siūlomų įsirengti namo išorėje laiptų konstrukcijų išmatavimai, medžiagos, nėra paskaičiuotos laiptų įrengimo išlaidos.

Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartimi Å¡alims pasiÅ«lyta pateikti papildomus įrodymus dėl laiptų įrengimo iÅ¡laidų paskaičiavimo, tačiau Å¡alys jų nepateikė. Todėl spręstina, kad ieÅ¡kovo siÅ«lomi variantai atsakovei įsirengti laiptus savo lėšomis, kurių dalį ieÅ¡kovas sutiktų kompensuoti, negalimas nesant paminėtų duomenų, o atsakovės nurodytas patekimo į pastogę bÅ«das nagrinėjamu atveju yra vienintelis, nes pastogės patalpos yra priskirtos bendram naudojimui, Å¡alims priklausančios gyvenamojo namo dalys tarp Å¡alių neatidalintos, todėl laiptinė į pastogę yra priskiriama prie namo bendrojo naudojimo.

Aplinkybę, kad atsakovė ilgÄ laikÄ faktiÅ¡kai naudojosi laiptais į palėpę patvirtino pirmos instancijos teismo 2013 11 27 posėdyje apklaustos liudytojos P. T., V. V., Å¡ios aplinkybės neneigia ir ieÅ¡kovas bei jo pakviesta liudytoja O. K.. IeÅ¡kovas neginčija aplinkybės, kad atsakovė faktiÅ¡kai ilgÄ laikÄ naudojosi palėpės patalpomis 1-7, 1-6, todėl pagal nusistovėjusiÄ tarp Å¡alių tvarkÄ atsakovės teisės neturėtų bÅ«ti labiau ribojamos nei ieÅ¡kovo. Pažymėtina, kad kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas CK 4.126 straipsnio 1 dalies nuostatas, reglamentuojančias servituto nustatymÄ teismo sprendimu, yra pažymėjęs, kad servitutas priverstinai gali bÅ«ti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai bÅ«tinas, t. y. bylÄ dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar Å¡ios teisės yra susijusios su naudojimusi vieÅ¡pataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir ar egzistuoja objektyvus bei konkretus jų poreikis, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sÄ naudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „B.

E.“ v. UAB „Autonivera, bylos Nr. 3K-3-82/2007, 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪK „Naujieji BerniÅ«nai“ ir kt. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-157/2009; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. J. J., bylos Nr. 3K-3-210/2012; kt.).    Atsižvelgiant į Å¡ios bylos faktines aplinkybes, į tai, kad atsakovė įrodė, kad kitos galimybės patekti į palėpę ji objektyviai neturi, laiptai iÅ¡ patalpos 2-10 į palėpę yra priskiriami namo bendraturčiams kaip bendro naudojimo dalis (CK 4. 82 str. 1 d.), todėl pirmos instancijos teismas nustatęs servitutÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų ribų neperžengė, taikė įstatymÄ , reglamentuojantį panaÅ¡ius santykius (CPK 3 str. 6 d., CK 4.126 str.).

Todėl kolegija atmeta apeliantės (atsakovės) teiginius dėl  šios sprendimo rezoliucinės dalies pakeitimo. IeÅ¡kovo atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundÄ teiginiai, kad teismas pritaikydamas servitutÄ neiÅ¡sprendė jo atlygintinumo klausimo, nenustatė naudojimosi žeme servituto nesudaro pagrindo Å¡ios sprendimo dalies panaikinimui, nes ieÅ¡kovas tokio reikalavimo apeliaciniame skunde nekelia. Todėl kolegija neturi teisinio pagrindo iÅ¡eiti už ieÅ¡kovo apeliacinio skundo ribų (CPK 320 str.).

Kolegijos nuomone, tai, kad teismo nustatytas servitutas sudarys ieškovui tam tikrų nepatogumų naudojantis patalpa pažymėta indeksu 2-10, tačiau tokio pobūdžio jo teisių ribojimas bus kur kas mažesnis nei visiškas draudimas atsakovei patekti į palėpės patalpas. Todėl toks ribojimas yra proporcingas ir pateisinamas (CK 4. 75 str. 1 d., CPK 178 str., 185 str.).Dėl paskirstytų bylinėjimosi išlaidųApeliantės nuomone, pirmos instancijos teismas nepagrįstai iš ieškovo nepriteisė atsakovei jos sumokėto žyminio mokesčio už priešieškinį, todėl prašoma šias bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovo.

Teisėjų kolegija šiuos teiginius laiko nepagrįstais. Apeliantė priešieškiniu reiškė 3 neturtinio pobūdžio reikalavimus, patenkinti du, dėl vieno jų (t.y. namo pirmojo aukšto patalpų naudojimosi tvarkos nustatymo tarp šalių ginčo nebuvo), todėl teismas atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, turėjo teisę nukrypti nuo CPK 93 str. 1, 2 d. nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 str. 4 d.).

Skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodyta, kad valstybei iš šalių lygiomis dalimis priteisiamos 39, 33 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, tačiau nemotyvuota, kodėl iš atsakovės priteista 19,90 Lt žyminio mokesčio valstybei. Kolegijos nuomone, sutiktina su apeliantės argumentais, kad ši suma priteista valstybei (19,90 Lt žyminis mokestis) nepagrįstai, nes atsakovė už priešieškinį yra sumokėjusi 143 Lt žyminį mokestį, todėl iš atsakovės priteista ši bylinėjimosi išlaidų dalis šalintina iš sprendimo rezoliucinės dalies, tačiau tai nekeičia sprendimo esmės, kuriuo išspręstas šalių ginčas.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Dėl kitų ieÅ¡kovo ir atsakovės apeliacinių skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.Esant Å¡ioms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino CK normas, reglamentuojančias bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimÄ bei procesines teisės normas, reglamentuojančiais įrodinėjimÄ bei įrodymų vertinimÄ , todėl ieÅ¡kovo ir atsakovės apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais naikinti ar keisti sprendimo nėra pagrindo.

Apeliaciniai skundai atmetami, o Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimas iÅ¡ esmės paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme.Atmetus apeliacinius skundus, tarp Å¡alių nepaskirstytinos jų turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str.). Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : apeliacinius skundus atmesti.Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimÄ iÅ¡ esmės palikti nepakeistÄ .IÅ¡ sprendimo rezoliucinės dalies paÅ¡alinti sprendimo dalį, kuria iÅ¡ atsakovės B.

D. valstybei priteistas 19, 90 Lt žyminis mokestis. Teisėjos                                                                                          Aušra Baubienė                                                                                                                                                                                             Dalė Burdulienė                                                                                                  Jolita Cirulienė