d0cb137d-7675-4eed-87ae-a70209d3fe99 · Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-781-877/2022 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12126-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.4.3.; 2.5.1.; 2.5.3.; 3.2.6.1. (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. liepos 7 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant Ingridai Zetrinienei, Vilmai Mikelionienei, dalyvaujant ieškovui V. N., jo atstovei advokatei S. V.. atsakovui E. M., jo atstovei advokatei A. D., trečiajam asmeniui notarui V. L., trečiojo asmens notarės V.

B. atstovei advokatei A. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. N. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui E. M. dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, sandorių dėl palikimo priėmimo fakto pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, notarė V. B., notaras V. L. Teismas n u s t a t ė : I. IeÅ¡kovo reikalavimai ir argumentai 1. IeÅ¡kovas, sutikslinęs reikalavimus, prašė: nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ieÅ¡kovas V.

N. priėmė palikimÄ po (duomenys neskelbtini) mirusios savo mamos M. N. mirties faktiÅ¡kai pradėjęs paveldimÄ turtÄ valdyti; juridinį faktÄ nustatyti V. N. paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu; pripažinti negaliojančiais Kauno miesto 13-ojo notaro biuro notarės V. B. patvirtintÄ G. N. sandorį dėl palikimo priėmimo fakto, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), ir A. M. sandorį dėl palikimo priėmimo fakto, reg. Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti įraÅ¡Ä apie 2002-10-22 palikimo priėmimo fakto įregistravimÄ po palikėjos M.

N. mirties Testamentų registre, įregistravimo data 2002-10-25, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini). 1.1. IeÅ¡kovas procesiniuose dokumentuose nurodė ir jo atstovė teismo posėdyje paaiÅ¡kino, jog (duomenys neskelbtini) metais mirė ieÅ¡kovo mama M. N.. Ji nebuvo sudariusi testamento, todėl įpėdiniai pagal įstatymÄ buvo jos vaikai ieÅ¡kovas V. N. ir A. M. ir sutuoktinis G. N.. IeÅ¡kovo po mamos M. N. mirties jos palikimÄ priėmė pradėdamas palikimu paliktÄ turtÄ faktiÅ¡kai valdyti. Po mamos mirties iÅ¡ karto apsigyveno kartu su tėvu bute ir per 2001 m. vasarÄ ir rudenį pakeitė dujinę viryklę, virtuvės ir vonios kranus, klozetÄ , nupirko ir pajungė skalbimo maÅ¡inÄ , pakeitė buto plastikiniais, atliko kitus buto atnaujinimo darbus, perdažė žalia spalva sodo namÄ , kiekvienais metais dirbo sodo žemę ir naudojosi jo derliumi, vėliau pakeitė buto duris.

Atnaujinus buitines sÄ lygas ir įrengus buto pakeitimus, bute ieÅ¡kovas deklaravo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Bute gyvena iki Å¡iol, jį visÄ laikÄ prižiÅ«rėjo ir valdė kaip savo, mokėjo komunalinius buto mokesčius, darė einamÄ jį remontÄ . 1.2. Mirus ieÅ¡kovo tėvui G. N., paaiÅ¡kėjo, kad ieÅ¡kovas po savo mamos mirties neturi sutvarkytų paveldėjimo dokumentų, todėl bÅ«tina nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį palikimo priėmimo faktÄ . 1.3. IeÅ¡kovo teigimu, notarės V. B. patvirtinti G.

N. ir A. M. dokumentai, užvardinti kaip „Sandoris dėl palikimo priėmimo fakto“, tačiau savo turiniu neatitinka tokio sandorio ir dėl to yra ydingi iÅ¡ esmės, kadangi pasibaigus palikimo priėmimo terminui įpėdinis gali priimti palikimÄ be kreipimosi į teismÄ tiktai tokiu atveju, jeigu su tuo sutinka visi kiti palikimÄ priėmę įpėdiniai – tai yra imperatyvi įstatymo norma. Jos nesilaikymas sukelia teisines pasekmes- toks sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). 1.4.

Notaro patvirtinti sandoriai dėl palikimo priėmimo fakto yra niekiniai ir negalioja, todėl negali sukelti teisinių pasekmių, dėl to turėtų bÅ«ti panaikintas įraÅ¡as Testamentų registre apie palikimo priėmimo faktÄ po M. N. mirties, įregistruotas 2002-10-25. 1.5. IeÅ¡kovas niekada nebuvo informuotas apie tai, kad G. N. ir A. M. po motinos mirties kreipėsi į notarÄ dėl palikimo priėmimo. Å iÄ aplinkybę ieÅ¡kovas sužinojo tik 2020-07-03, kai buvo gautas Kauno miesto 21-ojo notaro biuro raÅ¡tas dėl paveldėjimo bylų, todėl pagal 5.58 straipsnio nuostatas vienerių metų terminas kreiptis į teismÄ dėl palikimo priėmimo teisėtumo nėra praleistas.

II. Atsakovo atsikirtimai ir argumentai 2. Atsakovas procesiniuose dokumentuose bei jo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, prašė jį atmesti. 2.1. Nurodė, kad Po M. N. mirties likusį turtÄ faktiÅ¡kai pradėjo valdyti jos sutuoktinis G. N. ir dukra A. M.. A. M. gyvenusi su tėvais, adresu (duomenys neskelbtini), kuri prižiÅ«rėjo tėvus iki mamos mirties, o po mamos mirties rÅ«pinosi tėvu G. N.. A. M. kartu su tėvu G. N. rÅ«pinosi ir po mamos mirties likusiu turtu - remontavo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), jį prižiÅ«rėjo, mokėjo mokesčius.

Buto remontai, pagerinimo darbai buvo atliekami ir daiktai buvo perkami iÅ¡ A. M. ir G. N. lėšų. BÅ«tent A. M. ir G. N. kreipėsi į Kauno 21-Ä jį notarų biurÄ , iÅ¡reikÅ¡dami valiÄ paveldėti po M. N. mirties likusį turtÄ . Aplinkybė, jog pareiÅ¡kėjui V. N. nebuvo žinomos faktas, jog G. N. ir A. M. kreipėsi į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo tik patvirtina aplinkybę, kad IeÅ¡kovas mažai nusimanė apie tėvų ir jo sesers santykius, nedalyvavo tvarkant paveldėjimo dokumentus po mamos mirties, taip pat nepriėmė po mamos mirties likusio palikimo faktiniu valdymu, kadangi po M.

N. mirties likusiu turtu rÅ«pinosi jos sutuoktinis G. N. ir A. M., kurie ir priėmė palikimÄ pradėdami faktiÅ¡kai jį valdyti, taip pat ir kreipėsi į notarų biurÄ . 2.2. Atmestinas V. N. argumentas, jog A. M. negalėjo rÅ«pintis tėvais, kadangi ji sirgo (duomenys neskelbtini). Å is teiginys atmestinas, kadangi A. M. atsikraustė gyventi pas tėvus adresu (duomenys neskelbtini), dar mamai M. N. esant gyvai, rÅ«pinosi abiem tėvais, mirus mamai rÅ«pinosi tėveliu ir po mamos mirties likusiu turtu. M. N. mirė (duomenys neskelbtini), A.

M. (duomenys neskelbtini), todėl labai ilgÄ laikÄ buvo pajėgi ir rÅ«pinosi tėveliu, o jai susirgus ja ir G. N. rÅ«pinosi E. M. 2.3. IeÅ¡kovas V. N. ieÅ¡kinyje nurodo tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes, jog po mamos mirties pareiÅ¡kėjas iÅ¡kart apsigyveno kartu su tėvu, bei ėmė valdyti ir rÅ«pintis po mamos mirties likusiu turtu. V. N. niekada neturėjo finansinių galimybių atlikti nurodytus pagerinimo darbus, kadangi niekada neturėjo nuolatinio darbo. Negana to, po M. N. mirties V. N. buvo vedęs ir gyveno (duomenys neskelbtini) su tuometine sutuoktine.

Vėliau, kai V. N. apsigyveno adresu (duomenys neskelbtini), buvo tėvo iÅ¡laikomas, nes neturėjo nuolatinio darbo ir pragyvenimo Å¡altinio, nuolat konfliktuodavo, piktnaudžiaudavo ir iki Å¡iol piktnaudžiauja alkoholiu. 2.4. Pagal Å¡iuo metu galiojančias CK ir CPK nuostatas, kitus palikimo priėmimÄ reglamentuojančius teisės aktus, palikimo priėmimo faktiniu valdymu nustatomas teismo sprendimu. Kaip nurodo trečiasis asmuo V. B., 2002 m. notaras tam tikrais atvejais galėjo nustatyti palikimo priėmimo turto faktiniu valdymu faktÄ .

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad G. N. ir A. M. 2002 m. spalio 22 d. kreipėsi į Kauno miesto 13- ajį notaro biurÄ dėl M. N. palikimo priėmimo. Notarė, įsitikinusi, kad yra pagrindas konstatuoti, kad asmenys priėmė palikimÄ pradėdami faktiÅ¡kai jį valdyti tokį faktÄ patvirtino. Pažymėtina, kad notarė visas savo funkcijas atliko tinkamai, patvirtinimui dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu nėra taikomas terminas, taip pat notarė neturėjo jokios pareigos ieÅ¡koti kitų įpėdinių, nors, kaip nurodo IeÅ¡kovas procesiniuose dokumentuose, jis po mamos mirties apsigyveno tėvų namuose (duomenys neskelbtini) gatvėje, todėl, tikėtina, kad Å¡ios aplinkybės turėjo bÅ«ti žinomos. 2.5.

IeÅ¡kovas yra praleidęs senaties terminÄ reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. IeÅ¡kinio senatis - tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį teisme (CK 1.124 straipsnis). IeÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo Å¡alis (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), taigi E. M. praÅ¡o taikyti senaties terminÄ . Pažymėtina, kad IeÅ¡kovas nenurodo pateisinamų priežasčių dėl ko praleido senaties terminÄ , senaties terminas praleistas dvideÅ¡imčia metų.

III. Trečiojo asmens notarės V. B. argumentai 3.1. Nagrinėjamu atveju 2002 m. spalio 22 d. A. M. ir G. N. kreipusis į Kauno miesto 13-ajį notaro biurÄ dėl M. N. palikimo priėmimo, notarė patikrino aplinkybes, kad paveldėtojai palikimÄ priėmė faktiniu valdymu - tiek iki palikėjos mirties, tiek ir po jos, gyveno kartu tuose pačiuose namuose, o tai reiÅ¡kia, kad po palikėjos mirties įpėdiniai pradėjo naudotis palikimu kaip savu. Ä®pėdinių pareiÅ¡kimuose yra naudojamos atitinkamos tuo metu tokiam sandoriui formuluotės „ [p]alikimÄ esu priėmęs faktiniu palikimo valdymu.

Tai patvirtina: <...>“. Taigi, vadovaujantis tuo metu buvusia notarinių veiksmų atlikimo praktika, notarė patvirtino palikimo priėmimÄ faktiniu valdymu bÅ«du. Atsižvelgiant į tai, kad palikimas buvo priimtas faktinio valdymo bÅ«du, vien tai, kad Å¡is faktas buvo patvirtintas vėliau nei per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 2 d.), nereiÅ¡kia, kad notarė nepagrįstai priėmė pareiÅ¡kimus dėl M. N. palikimo priėmimo, kuriais patvirtintas palikimo priėmimas faktinio valdymo bÅ«du.

Notarei nustačius, kad palikimas buvo priimtas faktinio valdymo bÅ«du, nepraleidus įstatyme nustatyto 3 mėnesių termino, tokio palikimo priėmimo bÅ«do tvirtinimas nėra apibrėžtas terminu. Pažymėtina, kad pats PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ dėl tokio paties juridinio fakto nustatymo praėjus 20 metų nuo palikimo atsiradimo dienos. 3.2. Dėl aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių suinteresuoto asmens E. M. savarankiÅ¡kas reikalavimas nustatyti juridinį faktÄ apie tai, kad A. M. ir G.

N. priėmė palikimÄ po M. N. mirties faktinio valdymo bÅ«du yra nenagrinėtinas, nes Å¡is faktas jau yra registruotas vieÅ¡ame registre kaip įvykęs ir nėra nuginčytas. 3.3. CK 5.8 str. nustatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimÄ , gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ , pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį palikimÄ priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimÄ priėmė kitas asmuo.

PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kime praÅ¡o atnaujinti praleistÄ terminÄ ginčyti M. N. palikimo priėmimo teisėtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ argumentuodamas, kad neva nebuvo informuotas ir nežinojo, jog jo tėvas G. N. ir sesuo A. M. po mamos M. N. mirties priėmė jos palikimÄ . 3.4. Ä®pėdinių G. N. ir A. M. palikimo priėmimo faktas buvo įregistruotas 2002 m. spalio 25 d. ir iÅ¡vieÅ¡intas vieÅ¡ajame Testamentų registre. PareiÅ¡kėjas negalėjo visÄ 18 metų laikotarpį nežinoti vieÅ¡ajame registre iÅ¡vieÅ¡intos informacijos apie palikimo priėmimÄ .

PareiÅ¡kėjas nepagrindžia kaip jis galėjo faktiniu valdymu priimti palikimÄ , juo naudotis kaip savu ir bene 20 metų nežinoti iÅ¡vieÅ¡intos informacijos apie tai, kad turtas faktiÅ¡kai priklauso kitiems asmenims. Reikalavimo pripažinti G. N. ir A. M. praÅ¡ymus negaliojančiais atžvilgiu taikytina senatis. IV. Trečiojo asmens VÄ® Turto bankas atsiliepimas 4. Trečiasis asmuo VÄ® Turto bamkas 2020 m. rugpjūčio 18 d. atsiliepimu į pradinį ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nurodė jo reikalavimÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra. 4.1.

Nurodė, kad nėra gavusi praneÅ¡imo apie galimÄ palikėjos M. N. palikimo perėjimÄ valstybei ir neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių apie faktinį jo paveldimo turto priėmimÄ valdyti. 4.2. Å ioje byloje pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog po jo motinos mirties jis per CK nustatytÄ trijų mėnesių laikotarpį pradėjo rÅ«pintis pareiÅ¡kime nurodytu turtu ir įgyvendino į jį sav savo teises kaip savininkas, turi bÅ«ti papildomai pagrįsti raÅ¡ytiniais įrodymais. V. Trečiojo asmens notaro V.

L. paaiÅ¡kinimai 5. Teismo posėdyje notaras V. L. nurodė, kad 2004 m. jis gavo dalį notarės V. B. paveldėjimo bylų. V. N. į jį kreipėsi pagal tėvo G. N. jam iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ dėl palikimo priėmimo. Jam buvo pasakyta, kad nuo 2004 m. iki 2016-07-11 nebuvo pradėta M. N. paveldėjimo byla. Pateikdamas šį atsakymÄ notaras Testamento registro duomenų netikrino. AtsakymÄ dėl M. N. paveldėjimo bylos ieÅ¡kovui pateikė 2020 m. liepos 3 d. registruotu laiÅ¡ku. Teismas k o n s t a t u o j a :

IeÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies. VI. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 5. IÅ¡ byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų bei raÅ¡ytinių įrodymų, esančių Kauno miesto 13-ojo notarų biuro paveldėjimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)„Dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo į mirusiosios N. M. palikimÄ â€œ, nustatyta kad (duomenys neskelbtini) mirė M. N., kurios paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Po M. N. mirties 2002 m. spalio 22 d. jos įstatyminiai įpėdiniai – dukra A.

M. ir sutuoktinis G. N. priėmė palikimÄ , pateikę Kauno miesto 13-ojo notarų biuro notarei V. B. sandorius apie palikimo priėmimÄ , kuriuose nurodė, jog po M. N. mirties liko paveldimas turtas – butas, kuris priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, akcijos; kitu įpėdiniu nurodė M. N. sÅ«nų V. N. (ieÅ¡kovÄ ); palikimÄ yra priėmę faktiniu valdymu: tai patvirtina, kad buvo registruoti ir gyveno kartu su M. N. iki pat jos mirties adresu (duomenys neskelbtini) bei po jos mirties liko gyventi tuo pačiu adresu.

PareiÅ¡kimų apie palikimo priėmimÄ pagrindu buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), 2002 m. spalio 25 d. palikimo priėmimo faktas įregistruotas testamentų registre, palikimo priėmimo fakto identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini). 2002 m. spalio 22 d. įgaliojimu įpėdinis G. N. įgaliojo dukrÄ A. M. vesti paveldėjimo bylÄ po M. N. mirties. Duomenys paveldėjimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog nebuvo iÅ¡duoti paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimais į M.

N. turtÄ .

6. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma:

1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis);

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iÅ¡ juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams.

Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymÄ , kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytÄ eilę tampa asmenys, turintys tokiÄ teisę palikimo atsiradimo momentu (CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai).

7. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimÄ , jis turi jį priimti. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį paveldėtojai atsiradusį palikimÄ gali priimti jį faktiÅ¡kai pradėję valdyti ar padavę pareiÅ¡kimÄ notarui dėl palikimo priėmimo. Palikimo priėmimas yra aktyvÅ«s valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į visÄ palikimÄ , o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančiÄ visÄ jo palikimo dalį sudarantį turtÄ (t. y. turtÄ , turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Palikimo priėmimas faktiÅ¡kai pradėjus valdyti paveldimÄ turtÄ â€“ tai įpėdinių valios iÅ¡reiÅ¡kimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visÄ palikimÄ . Faktinis palikimo priėmimas reiÅ¡kia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimÄ ir turėti į jį nuosavybės teises (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

8. Visi įpėdiniai, pretenduojantys į palikimÄ , nepriklausomai nuo paveldėjimo bÅ«do (pagal įstatymÄ arba pagal testamentÄ ), įpėdinių eilės ir kitų aplinkybių, pateikti pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo arba pradėti faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ turėtų per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento (kaip jis apibrėžtas CK 5.3 straipsnyje). 9. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovas per įstatymo nustatytÄ terminÄ dėl palikimo priėmimo po savo motinos mirties į notarÄ nesikreipė.

IÅ¡ byloje pateikto raÅ¡ytinio įrodymo- Kauno miesto savivaldybės administracijos Centro seniÅ«nijos pažymos matyti, kad V. N. nuo 2000-12-07 iki 2001-11-08 buvo nurodęs savo faktinės gyvenamosios vietos adresÄ (duomenys neskelbtini), o nuo 2001-11-08 deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ Å¡iuo adresu (DOK-84306 priedas). Tokie pat duomenys yra užfiksuoti ir teismo posėdžio metu apžiÅ«rėtoje buto (duomenys neskelbtini), Namų knygoje, iÅ¡ kurios matyti, kad V. N. į butÄ atvyko iÅ¡ (duomenys neskelbtini) 2000 m. gruodžio 7 d., tuo metu dirbo vairuotoju UAB “(duomenys neskelbtini)”, o savo gyvenamÄ jÄ vietÄ minėtu adresu oficialiai deklaravo 2001 m. lapkričio 8 d.

Å ie raÅ¡ytiniai įrodymai neabejotinai patvirtina, kad ieÅ¡kovas paveldėjimo objektu po M. N. esančiame bute apsigyveno dar iki jos mirties. Kasacinio teismo praktikoje laikomas nuostatos, kad vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiÅ¡kai jį pradedant valdyti, turi bÅ«ti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimÄ , pobÅ«dį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai palikimÄ sudaro gyvenamasis namas, faktiÅ¡kas jo valdymas ir reiÅ¡kia tolesnį gyvenimÄ tame name, kuriame įpėdinis gyveno iki palikėjo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013). RaÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovas (duomenys neskelbtini), apsigyveno dar iki motinos mirties, jame ir toliau gyveno kartu su tėvu ir seserimi. IeÅ¡kovas nurodė bei byloje apklausti liudytojai kaimynai V. V., A. B., V. A. patvirtino, kad jam apsigyvenus bute jis buvo apleistas, po motinos mirties ėmėsi jį tvarkyti,elgtis su turtu kaip jo savinikas: nupirko dujinę viryklę, skalbyklę, pakeitė vandens čiaupus, pirkinius butui ir remontÄ planavo kartu su tėvu, sesers neatsiklausdavo, ji prie to neprisidėjo, nes tuo metu niekur nedirbo ir neturėjo pinigų, buvo iÅ¡laikoma iÅ¡ tėvo gaunamos pensijos.

Be to, ieÅ¡kovas prižiÅ«rėjo sodo sklypÄ ir pastatÄ . VSDFV duomenys apie ieÅ¡kovo darbovietes patvirtina, kad jis dirbo transporto įmonėse Kaune, ir patvirtina ieÅ¡kovo nurodomas aplinkybes, kad turėjo pajamų buto remontui ir tvarkymui, o dėl savo darbo pobÅ«džio jis didžiÄ jÄ savo darbo laiko dalį praleisdavo tolimuosiuose reisuose, dėl ko kasdien gyvenamojoje vietoje nebÅ«davo ir paneigia atsakovo argumentus, kad ieÅ¡kovas bute negyveno bei leidžia teismui buvusios ieÅ¡kovo sutuoktinės liudytojos I.

K., su kuria ieškovas susipažino ne anksčiau kaip 2004 m. jau po motinos mirties, duotus parodymus vertinti kritiškai.

10. Ä®vertinęs byloje surinktus duomenis, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas yra palikėjos M. N. pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymÄ , po jos mirties priėmė palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai palikimÄ valdyti (Civilinio kodekso 5.51 straipsnis, 5.50 straipsnis). PraÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas ieÅ¡kovui sukels teisines pasekmes, todėl jo reikalavimas laikomas pagrįstu ir tenkinamas - nustatoma, kad po M. N. mirties jos palikimÄ priėmė ieÅ¡kovas, pradėjęs paveldimÄ turtÄ faktiÅ¡kai valdyti (Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 177, 178 straipsniai).

11. Kitu ieÅ¡kinio reikalavimu ieÅ¡kovas ginčija kitų įpėdinių vienaÅ¡alius sandorius, patvirtintus notaro, dėl palikimo priėmimo, nors iÅ¡ kitos pusės ir pripažįsta, kad G. N. taip pat priėmė savo sutuoktinės palikimÄ . Pagal palikimo atsiradimo metu galiojusiÄ Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalies redakcijÄ , įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismÄ dėl turto apyraÅ¡o sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ .

12. Kaip teisingai teismo posėdyje nurodė notarės V. B. atstovė advokatė A. V., tik kelios dienos prieÅ¡ palikėjos mirtį 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujasis Civilinis kodeksas, kurio 5.50 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismÄ dėl turto apyraÅ¡o sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . Å ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

13. Testamentų tvirtinimo ir paveldėjimo bylų tvarkymo rekomendacijose, patvirtintose 2012 m. sausio 26 d. Notarų rÅ«mų prezidiumo nutarimu Nr.11.1, 26 punkte įtvirtinta, kad palikimo priėmimo turto faktiniu valdymu faktas nustatomas vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu. Jeigu kiti įpėdiniai ginčija įpėdinio palikimo priėmimo turto faktiniu valdymu faktÄ ar įpėdinis nepateikia įrodymų, patvirtinančių palikimo priėmimÄ turto faktiniu valdymu, įpėdinis dėl palikimo priėmimo turto faktiniu valdymu fakto nustatymo kreipiasi į teismÄ .

Taigi, tuo metu įpėdiniui pateikus įrodymus, patvirtinančius palikimo priėmimÄ turto faktiniu valdymu, notaras galėjo patvirtinti palikimo priėmimo faktÄ ir įpėdiniui nebuvo pareigos kreiptis į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Nors aukščiau nurodytos rekomendacijos oficialiai buvo patvirtintos tik 2012 m. sausio 26 d. Notarų rÅ«mų prezidiumo nutarimu Nr. 11.1, t. y. jau po ginčijamo paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, tačiau jomis iÅ¡ esmės buvo patvirtinta nusistovėjusi notarinių veiksmų atlikimo tvarka, atkartotos CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-242/2013).

14. Nagrinėjamu atveju 2002 m. spalio 22 d. A. M. ir G. N. kreipusis į Kauno miesto 13-ajį notaro biurÄ dėl M. N. palikimo priėmimo, notarė patikrino aplinkybes, kad paveldėtojai palikimÄ priėmė faktiniu valdymu - tiek iki palikėjos mirties, tiek ir po jos, gyveno kartu tame pačiame bute, o tai reiÅ¡kia, kad po palikėjos mirties įpėdiniai pradėjo naudotis palikimu kaip savu. Vadovaujantis tuo metu buvusia notarinių veiksmų atlikimo praktika, notarė patvirtino palikimo priėmimÄ faktiniu valdymu.

Atsižvelgiant į tai, kad palikimas buvo priimtas faktinio valdymo būdu, vien tai, kad šis faktas buvo patvirtintas vėliau nei per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 2 d.), nereiškia, kad notarė nepagrįstai priėmė pareiškimus dėl M. N. palikimo priėmimo, kuriais patvirtintas palikimo priėmimas faktinio valdymo būdu. Notarei nustačius, kad palikimas buvo priimtas faktinio valdymo būdu nepraleidus įstatyme nustatyto 3 mėnesių termino, tokio palikimo priėmimo būdo tvirtinimas nėra apibrėžtas terminu.

Pats ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ dėl tokio paties juridinio fakto nustatymo praėjus 20 metų nuo palikimo atsiradimo dienos. Byloje esančių įrodymų visuma bei nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad A. M. ir G. N. sudaryti ir notarės patvirtinti vienaÅ¡aliai sandoriai dėl palikimo priėmimo yra niekiniai ir negalioja, todėl ieÅ¡kinio reikalavimas yra nepagrįstas, dėl to atmetamas (CPK 178 str.).

16. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ieÅ¡kinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ ir apibrėžtumÄ , nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės bÅ«ti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ , per visÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ nesikreipė į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kad apgintų pažeistÄ teisę, prieÅ¡inga teisinio santykio Å¡alis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista.

Kita vertus, ieÅ¡kinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusiÄ Å¡alį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Taigi ieÅ¡kinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamÄ poveikį civilinei apyvartai, ieÅ¡kinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių iÅ¡aiÅ¡kinimas tampa sudėtingesnis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 34 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

17. CK 5.8 str. nustatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimÄ , gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ , pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį palikimÄ priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimÄ priėmė kitas asmuo.

18. Atsakovas reikalauja šiam ieškinio reikalavimui taikyti ieškinio senatį, tokios pat pozicijos laikosi ir notarė V. B.. Atsakovas nurodo, kad palikimo priėmimo faktas 2002 m. spalio 25 d. buvo įregistruotas viešame registre, todėl laikoma, kad ši aplinkybė ieškovui yra žinoma.

19. IeÅ¡kovo teigimu jis niekada nebuvo informuotas ir nežinojo, kad jo tėvas G. N. ir A. M. po motinos M. N. mirties kreipėsi į notarÄ dėl palikimo priėmimo. 2016 m. liepos 11 d., kai ieÅ¡kovas kaip G. N. įgaliotinis kreipėsi dėl M. N. paveldėjimo bylos, informacija, kad paveldėjimo byla užvesta, notaro biure jam nebuvo suteikta, prieÅ¡ingai, notaro iÅ¡duotame liudijime buvo nurodyta, kad paveldėjimo byla laikotarpyje nuo 2004 m. spalio 2 d. iki 2016 m. liepos 11 d. Kauno miesto 21-ojo notaro biure neužvesta. Akivaizdu, kas notaras ieÅ¡kovui nepateikė pilnos informacijos apie M. N. palikimo priėmimÄ , nors jam ir buvo perduota V. B. užvesta paveldėjimo byla, o pats notaras galėjo gauti iÅ¡samius duomenis apie tai iÅ¡ Testamentų registro. Apie užvestÄ paveldėjimo bylÄ ir įpėdinius ieÅ¡kovas sužinojo tik 2020-07-03, kai buvo gautas Kauno miesto 21-ojo notaro biuro raÅ¡tas dėl paveldėjimo bylų, o su pareiÅ¡kimu į teismÄ kreipėsi 2020 m. rugpjūčio 3 d..

20. Bendroji ieÅ¡kinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad Å¡io termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ ; Å¡ios taisyklės iÅ¡imtis nustato CK bei kiti įstatymai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistÄ teisę tik žinodamas, kad Å¡i pažeista.

Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ tÄ pačiÄ dienÄ , kai Å¡i buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimÄ asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie Å¡ios teisės pažeidimÄ diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistÄ teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011).

21. Subjektyvusis sužinojimo apie tam tikrÄ Ä¯vykį, su kuriuo ieÅ¡kovas sieja savo teisių pažeidimÄ , momentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai įvertinant ne tik ieÅ¡kovo teiginius apie tam tikrÄ sužinojimo laikÄ ir aplinkybes, tačiau taip pat taikant protingo, rÅ«pestingo bei atidaus asmens standartÄ ir tiriant, ar apie nurodomÄ Ä¯vykį tokį standartÄ atitinkantis asmuo turėjo (galėjo) sužinoti anksčiau. Nustatant Å¡ias aplinkybes taip pat bÅ«tina atsižvelgti ir į konkretaus ieÅ¡kovo charakteristikÄ â€“ patirtį, iÅ¡silavinimÄ , galimybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).

22. Å iuo atveju teismÄ Ä¯tikino ieÅ¡kovo argumentai, kad jis apie palikimo priėmimo faktÄ sužinojo tik po tėvo G. N. mirties, gavęs notaro raÅ¡tÄ . PalikimÄ priėmusiems kitiems įpėdiniams pagal paveldėjimo bylos duomenis paveldėjimo teisės liudijimai lig Å¡iol nėra iÅ¡duoti, jie iki galo nėra įgyvendinę savo teisės į palikimÄ , o Å¡iuo metu abu įpėdiniai yra mirę, atsakovas Å¡ioje byloje yra A. M. sÅ«nus. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovui palikimÄ priėmę įpėdiniai neleido naudotis paveldėtu turtu, kad jis buvo raginamas iÅ¡sikelti, t.y. ieÅ¡kovui nebuvo jokio pagrindo manyti, kad jo teisės pažeidžiamos.

Atsižvelgiant į ieÅ¡kovo iÅ¡silavinimÄ ir profesijÄ nėra pagrindo netikėti, kad jis neturi teisinių žinių ir nesidomėjo testamentų registre esančiais duomenimis apie palikimo priėmimÄ . Å ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad V. N. apie tai, kad kiti įpėdiniai priėmė M. N. palikimÄ sužinojo tik 2020-07-03, kai buvo gautas Kauno miesto 21-ojo notaro biuro raÅ¡tas dėl paveldėjimo bylų, todėl su pareiÅ¡kimu į teismÄ kreipdamasis į teismÄ 2020 m. rugpjūčio 3 d.

CK 5.58 straipsnyje nustatyto vienerių metų senaties termino nepraleido.

23. Atmetus ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, netenkinamas ir iÅ¡vestinis reikalavimas dėl įraÅ¡o testamentų registre panaikinimo.

24. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas pažymi, kad ieÅ¡kovas Å¡ioje byloje įrodė, jog priėmė palikimÄ po savo motinos M. N. mirties (duomenys neskelbtini) kartu su kitais įpėdiniais pagal įstatymÄ - tėvu G. N. ir seserimi A. M., atitinkamai kurių palikimo priėmimo faktiniu valdymu ieÅ¡kovas nenuginčijo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 25. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis.).

26. Šiuo atveju buvo patenkintas ieškovo reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, o reikalavimas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais atmestas, todėl vertinama, kad 50 procentų ieškinio reikalavimų patenkinta, 50 procentų atmesta.

27. IeÅ¡kovas Å¡ioje byloje turėjo 113 Eur žyminio mokesčio iÅ¡laidų: 38 Eur už pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę nustatymo ir 75 Eur dėl sandorių ginčijimo. Patenkinus reikalavimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, 38 Eur žyminio mokesčio ieÅ¡kovui priteisiami iÅ¡ atsakovo.

28. IeÅ¡kovas taip pat naudojosi advokatų kontoros „Smolex“ advokatų teisine pagalba, kurios dydis Å¡ioje byloje yra 3177,30 Eur. Teisinės pagalbos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijų, pagrįstos jų apmokėjimÄ patvirtinančiais įrodymais, todėl atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, 50 proc . Å¡ių iÅ¡laidų (1588,65 Eur) priteisiama ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo. Pažymima, kad DOK-58213 pažymoje apie bylinėjimosi iÅ¡laidas yra nurodyta dalyvavimas 2021-12-29 posėdyje, tačiau nors kaip teisingai nurodė atsakovo atstovė adv. A. D. toks posėdis nevyko, tačiau posėdis vyko 2021-12-10, kurio trukmė suapvalinus yra 2 val, todėl toks posėdžio datos nurodymas laikomas spausdinimo klaida ir nesudaro pagrindo į bendrÄ sumÄ neįskaičiuoti Å¡ių iÅ¡laidų ir jų nepaskirstyti Å¡alims.

29. IÅ¡ viso ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteisiama 1626,65 (38+1588,65) Eur 30. Atsakovas naudojosi advokatės A. D. teisine pagalba, kurios dydis Å¡ioje byloje yra 2383,30 Eur. Teisinės pagalbos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijų, pagrįstos jų apmokėjimÄ patvirtinančiais įrodymais, todėl atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, 50 proc . Å¡ių iÅ¡laidų (1191,65 Eur) priteisiama atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo.

31. Vadovaujantis ekonomiškumo principu, šalims viena iš kitos priteistinos išlaidos įskaitomos ir ieškovui iš atsakovo priteisiama 435 Eur.

32. Trečiasis asmuo notarė V. B. šioje byloje dalyvavo dėl ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančiais jos patvirtintus sandorius. Ieškovo reikalavimus šioje dalyje atmetus, notarės turėtos 1512,50 Eur bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovo.

33. Valstybė Å¡ioje byloje turėjo 33,79 Eur (suapvalinus- 34 Eur) procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų, kurios iÅ¡ Å¡alių priteisiamos lygiomis dalimis- po 17 Eur. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : PatikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ po (duomenys neskelbtini) mirusios savo motinos M.

N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties faktiÅ¡kai pradėjęs paveldimÄ turtÄ valdyti. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti. Kitus ieÅ¡kinio reikalavimus atmesti. Priteisti iÅ¡ E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas 435 Eur (keturis Å¡imtus trisdeÅ¡imt penkis eurus) už advokato teisinę pagalbÄ . Priteisti iÅ¡ V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) notarės V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas 1512,50 Eur (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus dvylika eurų 50 ct) už advokato teisinę pagalbÄ .

Priteisti valstybei iÅ¡ V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17 Eur (septyniolika eurų) procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų. Priteisti valstybei iÅ¡ E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17 Eur (septyniolika eurų) procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų. Valstybei priteistos sumos turi bÅ«ti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidų įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Teisėja Rita Liukaitytė