2021-05-05 Nr. AB-9616-3-61-3-03939-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-1196-662/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03939-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 37.2; 37.3; 37.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo F. S. (F. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo F. S. (F. S.) skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (trečiasis suinteresuotasis asmuo – Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorius-pataisos namai) dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas F. S. (F. S.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino ir prašė: 1) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2019 m. lapkričio 5 d. nutarimą Nr. NN-1380 „Dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą“ (toliau – ir Nutarimas); 2) įpareigoti Departamentą užtikrinti tinkamas pataisos namų kalinimo sąlygas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Departamento Nutarimu buvo perkeltas iš Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus (toliau – ir Kauno NTI-PN), tačiau šis Nutarimas prieštarauja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) nuostatoms ir kitiems teisės aktams. Kauno NTI-PN laikomi asmenys iki 24 metų, tačiau pareiškėjui yra 36 metai, todėl jis negali būti laikomas Kauno NTI-PN. Pareiškėjas yra nuteistas laisvės atėmimo bausme, kuri turi būti atliekama pataisos namų sąlygomis, tačiau jis atlieka bausmę tardymo izoliatoriaus sąlygomis, kas yra prilyginama kalėjimo rėžimui. Kalėjimo rėžimo bausmės atlikimo sąlygos yra nepalyginamai sunkesnės ir griežtesnės nei teismo nuosprendžiu paskirtos pataisos namų sąlygos. Kauno NTI-PN yra suskirstytas į du sektorius, t. y. pataisos namų ir tardymo izoliatoriaus, tačiau pareiškėjas laikomas tardymo izoliatoriaus sektoriuje. Departamento pateikti duomenys patvirtina, jog kameroje Nr. 606 jis yra laikomas tardymo izoliatoriaus sąlygomis.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 25 d. bendru Vilniaus PN, Kauno NTI-PN bei Departamento įstaigų vadovų sutarimu priimtas sprendimas nuteistuosius (buvusius pareigūnus), atliekančius bausmę Vilniaus PN, kur tuo metu buvo ir pareiškėjas, tolimesniam bausmės atlikimui perkelti į Kauno NTI-PN. Departamento direktorius, turėdamas įstatymų jam suteiktą diskrecijos teisę perkelti nuteistuosius iš vienos pataisos įstaigos į kitą bei, vadovaudamasis minėtų įstaigų vadovų sutarimu, pakeitė atitinkamus Departamento direktoriaus įsakymo punktus. Departamento direktoriaus 2019 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. V-148 patvirtinto Nuteistųjų, kuriems teismo nuosprendžiu paskirta arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, paskyrimo į konkrečią laisvės atėmimo įstaigą tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 1.4 papunktyje numatyta nuteistųjų perkėlimo tvarka ir nurodyta, kad į Kauno NTI-PN perkeliami vyrai, kurie buvo arba šiuo metu yra valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojai, kuriems paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė ir kuriems teismas nustatė atlikti bausmę. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas yra buvęs pareigūnas ir dėl išvardintų aplinkybių buvo perkeltas iš Vilniaus PN į Kauno NTI-PN. Nė vienas teisės aktas nenumato nuteistajam galimybės pasirinkti įstaigos, kurioje jis norėtų tęsti tolimesnį bausmės atlikimą.

5. Dėl pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų atsakovas nurodė, kad pareiškėjui Kauno NTI-PN yra užtikrinamos pataisos namų sąlygos ir jis tolimesnį bausmės atlikimo laiką gali tęsti dabartinėje įstaigoje. Departamentas neturi duomenų, jog pareiškėjui yra taikomos tardymo izoliatoriaus sąlygos, nes dėl šios aplinkybės jis nesikreipė į Departamentą, o atskirai informacijos apie kiekvieną nuteistąjį Departamentas nekaupia ir šios informacijos neturi.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno NTI-PN atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Departamento Nutarimu pareiškėjas 2019 m. lapkričio 7 d. iš Vilniaus PN buvo perkeltas į Kauno NTI-PN tolimesniam laisvės atėmimo bausmės atlikimui. Pareiškėjas Kauno NTI-PN laikomas paprastosios grupės laikymo sąlygomis. Pareiškėjas buvo paskirtas į paprastąją grupę, 6 skyrių, 606 kamerą, 2 lovą. Buvusius ar esamus valstybės tarnautojus izoliuoti nuo kitų nuteistųjų yra įstaigos teisė, bet ne pareiga. Pareiškėjui buvo suteikta teisė kartą per savaitę apsipirkti parduotuvėje, per du mėnesius gauti vieną trumpalaikį ir vieną ilgalaikį pasimatymą (per visą buvimo laikotarpį nepasinaudojo šia teise), gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų, du kartus per savaitę paskambinti telefonu, kasdien pasivaikščioti tris valandas. Kauno NTI-PN, vadovaujantis įstatymo normomis, reglamentuojančiomis nuteistųjų laikymo sąlygas pataisos namuose, ėmėsi visų teisėtų priemonių, kad būtų užtikrinti visi įstatymuose numatyti reikalavimai.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2001 m. lapkričio 20 d. iki 2002 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vidaus tarnybos 2-ajame pulke atliko privalomąją pradinę karo tarnybą. Departamentas, vadovaudamasis BVK 69 straipsniu ir Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 (toliau – ir Tvarkos aprašas), 3.2 papunkčiu, atsižvelgdamas į tai, kad dėl gyvenamųjų patalpų rekonstrukcijos darbų nuteistajam nebus užtikrintos laikymo sąlygos, numatytos BVK 70 straipsnio 3 dalyje, nutarė perkelti pareiškėją iš Vilniaus PN į Kauno NTI-PN tęsti bausmės atlikimą. Pareiškėjas į Kauno NTI-PN atvyko 2019 m. lapkričio 7 d. iš Vilniaus PN.

10. Teismas, įvertinęs BVK 69 straipsnio 1–4 dalyse, Aprašo 1.4 papunktyje, Tvarkos aprašo 3.2 papunktyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 25 d. bendru Vilniaus PN, Kauno NTI-PN bei Departamento įstaigų vadovų sutarimu priimtas sprendimas nuteistuosius (buvusius pareigūnus), atliekančius bausmę Vilniaus PN, tolimesniam bausmės atlikimui perkelti į Kauno NTI-PN. Pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėjas yra buvęs pareigūnas. Nors pareiškėjas skunde teigia, jog Kauno NTI-PN laikomi asmenys iki 24 metų, tačiau Aprašo 1.4 papunktis imperatyviai nustato pareigą perkelti tiek buvusius, tiek esamus pareigūnus į Kauno NTI-PN, kuriems paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė ir kuriems teismas nustatė atlikti bausmę pataisos namuose, t. y. nėra nustatytas reikalavimas amžiaus cenzui. Todėl pareiškėjo skundo teiginiai dėl to, kad jis yra 36 metų amžiaus, o Kauno NTI-PN laikomi asmenys iki 24 metų, atmestini.

11. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjui teismo nuosprendžiu buvo paskirta bausmę atlikti pataisos namų sąlygomis. Pareiškėjas į Kauno NTI-PN atvyko 2019 m. lapkričio 7 d., o Kauno NTI-PN direktoriaus 2019 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. N-242 „Dėl nuteistiesiems gyvenamųjų vietų skyrimo ir nuteistųjų perkėlimo į kitas gyvenamąsias vietas“ 1.19 papunkčiu pareiškėjas buvo paskirtas į paprastąją grupę, 6 skyrių, 606 kamerą, 2 lovą.

12. Teismas vertino, kad pareiškėjui buvo užtikrintos BVK 73 straipsnyje paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems nustatytos teisės. Teismas neabejojo, kad pareiškėjui buvo suteikta teisė apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje bei, kad jam buvo suteikta galimybė per du mėnesius gauti vieną ilgalaikį ir vieną trumpalaikį pasimatymą. Be to, Kauno NTI-PN nurodė, jog pareiškėjas šia teise nei karto nepasinaudojo. Duomenų apie pareiškėjui suteiktą ilgalaikį ar trumpalaikį pasimatymą byloje nėra. Iš Kauno NTI-PN Administracijos reikalų skyriaus Siunčiamų suimtųjų (nuteistųjų) prašymų, skundų, pasiūlymų apskaitos žurnalo teismas nustatė, jog pareiškėjas siuntė laiškus 2019 m. lapkričio 18 d. (2 kartus), 2019 m. lapkričio 22 d., 2019 m. lapkričio 29 d. (6 kartus), 2019 m. gruodžio 4 d., 2019 m. gruodžio 6 d., 2019 m. gruodžio 19 d., 2019 m. gruodžio 23 d., 2020 m. sausio 3 d., 2020 m. sausio 23 d., 2020 m. sausio 27 d., 2020 m. vasario 7 d. (2 kartus). Iš Nuteistojo / suimtojo gaunamų ir siunčiamų laiškų apskaitos kortelės teismas nustatė, jog pareiškėjas siuntė laiškus 2019 m. gruodžio 18 d. Taip pat nustatė, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 10 d. iki 2020 m. vasario 8 d. teise paskambinti telefonu naudojosi 204 kartus, t. y. jam buvo užtikrinama teisė du kartus per savaitę paskambinti telefonu. Be to, pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 21 d. iki 2020 m. sausio 31 d. 7 kartus naudojosi teise paskambinti vaizdo skambučiu. Kauno NTI-PN direktoriaus 2019 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 1-315 patvirtintoje Nuteistųjų dienotvarkėje nustatyta, jog darbo dienomis bei poilsio ir švenčių dienomis pasivaikščiojimas gryname ore vyksta nuo 13.30 val. iki 19.30 val.

13. Teismas nurodė, kad Kauno NTI-PN taip pat organizuojamas nuteistųjų išvedimas į džiovyklos patalpas bei stalo žaidimų kambarį, išleidimas iš gyvenamųjų patalpų, nustatyta dienotvarkė, išvedimas į koplyčią pataisos namuose, suimtųjų ir nuteistųjų priėmimas asmeniniais klausimais, sielovados užimtumas, krepšinio, futbolo ir tinklinio užsiėmimai bei lankymasis bibliotekoje, muzikos užsiėmimai, nuteistųjų išvedimas į staliaus dirbtuves, sudaroma nuteistiesiems galimybė po darbo pasinaudoti dušu. Surinktų duomenų visuma patvirtina, jog pareiškėjui Kauno NTI-PN užtikrinamos ne tik BVK 73 straipsnyje numatytos teisės, tačiau papildomai užtikrinami užsiėmimai, kuruos pareiškėjas turi teisę lankyti.

Be to, pareiškėjas 2019 m. lapkričio 15 d. su skundu kreipėsi į Kauno NTI-PN administraciją dėl netinkamos naudojimui lovos. Kauno NTI-PN 2019 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. 12-235 informavo pareiškėją, jog bus vykdomos rekonstrukcijos, kurių metu bus pakeisti tinkliniai gultai. Pareiškėjas 2019 m. lapkričio 25 d. su skundu kreipėsi į Kauno NTI-PN administraciją dėl netinkamų laikymo sąlygų. Kauno NTI-PN 2019 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. 12-415 informavo pareiškėją, jog buvusius ar esamus valstybės tarnautojus izoliuoti nuo kitų nuteistųjų yra įstaigos teisė, o ne pareiga.

Nuteistieji iš gyvenamųjų rakinamų kamerų išleidžiami pagal nustatytą dienotvarkę. Taip pat nurodė, jog pareiškėjas kiekvieną dieną nuo 10.00 val. iki 12.00 val. ir nuo 13.30 val. iki 15.30 val. kartu su kitais nuteistaisiais yra išleidžiamas iš rakinamų gyvenamųjų kamerų į 6 aukšto patalpas pasivaikščioti arba užsiimti kitokia asmeninio pobūdžio veikla. Informavo, jog įstaigos išduotą nuteistiesiems patalynę ir rankšluosčius skalbia VĮ „Mūsų amatai“, o asmeninius rūbus nuteistieji gali išsiskalbti ir išsidžiovinti Kauno NTI-PN 3 aukšte įrengtoje skalbykloje pagal Kauno NTI-PN direktoriaus įsakymu patvirtintą grafiką.

Paaiškino, jog pareiškėjas įrengtoje virtuvėlėje gali gaminti valgį, o įrengtuose šaldytuvuose – laikyti maistą. Tačiau byloje duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Kauno NTI-PN administraciją dėl netinkamai užtikrintų BVK 73 straipsnyje nustatytų teisių, nėra. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas Kauno NTI-PN nėra laikomas tardymo izoliatoriaus sąlygomis, Kauno NTI-PN tinkamai įgyvendina BVK numatytus tikslus bei užtikrina pareiškėjui tolimesnį bausmės atlikimą pataisos namų sąlygomis.

14. Teismas sprendė, kad skundžiamas Departamento Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį pareiškėjo skunde nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo. Netenkinus šio pareiškėjo skundo reikalavimo, teismas netenkino ir išvestinio skundo reikalavimo įpareigoti Departamentą užtikrinti tinkamas pataisos namų kalinimo sąlygas.

III. 15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 21 d. sprendimą ir patenkinti skundą, priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

16. Pareiškėjas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Teismas netinkamai taikė BVK 69 straipsnį, vadovavosi neaktualia šio straipsnio redakcija. Skundžiamame Nutarime nurodyta, kad pareiškėjas perkeliamas dėl to, jog dėl gyvenamųjų patalpų rekonstrukcijos darbų jam nebus užtikrintos tinkamos laikymo sąlygos, numatytos BVK 70 straipsnio 3 dalyje. Ši priežastis nėra įtvirtinta BVK 69 straipsnio 1 dalyje, todėl Nutarimas nesuderinamas su šia nuostata. Tvarkos aprašas leidžia nuteistuosius perkelti iš vienos pataisos įstaigos į kitą, tačiau pareiškėjas Nutarimu buvo perkeltas iš pataisos namų į Kauno NTI-PN tardymo izoliatorių. Departamento direktorius neturi įgaliojimų perkelti nuteistuosius asmenys iš pataisos namų į tardymo izoliatorių. Aplinkybę, kad pareiškėjas kalinamas Kauno NTI-PN tardymo izoliatoriuje patvirtina Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. 1-1501-983/2020 nustatyti faktai. Pareiškėjo perkėlimu yra pažeistas BVK 71 straipsnis bei pareiškėjo teisės ir laisvės;

16.2. Nesutinkama su teismo pozicija, kad pareiškėjui Kauno NTI-PN užtikrinamos pataisos namų kalinimo sąlygos. Nors yra užtikrinamos BVK 73 straipsnyje numatytos teisės, tačiau nėra užtikrinamos esminės gyvenimo sąlygos, kurios reglamentuotos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Įsakymas): pareiškėjas kalinamas kameroje, o ne gyvenamajame kambaryje (Įsakymo 5.1 p. pažeidimas); sanitarinis ir higienos mazgas įrengti kameroje ir nėra tinkamai atitverti nuo likusio kameros ploto (Įsakymo 5.7 p. pažeidimas); turi būti įrengta drabužių ir avalynės džiovykla (kiekvienam būriui), tačiau įrengta tik drabužių džiovykla visam tardymo izoliatoriui, o ne kiekvienam būriui (Įsakymo 5.9 p. pažeidimas); yra atimta galimybė tinkamai naudotis laisvalaikio kambariu, kuris nėra tinkamai įrengtas (aprūpintas baldais), kaip tai nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymas Nr. V-245, bei maisto laikymo patalpa (virtuvėlė), kuri nėra tinkamai įrengta (aprūpinta baldais). Šios skirtingos paskirties patalpos Kauno NTI-PN įrengtos vienoje patalpoje, t. y. Kauno NTI-PN 6 skyriaus 613 kameroje, kas iš esmės prieštarauja higienos normoms (Įsakymo 5.8, 5.10, 5.11 p. pažeidimai); nėra užtikrinami tinkami pasivaikščiojimai, nes pareiškėjas į pasivaikščiojimo kiemelius yra vedamas drausmės grupės režimu;

16.3. Pasikeitus BVK (redakcija 2019 m. liepos 6 d. – 2020 m. birželio 30 d.) buvo pakeistas ir įsigaliojo BVK 62 straipsnis, iš kurio buvo pašalinta sąvoka – nepilnamečių pataisos namai, todėl nepilnamečių pataisos namai (kaip įstaiga) neegzistuoja;

16.4. Pareiškėjas apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 50 straipsnio 3 dalimi, buvo nuteistas laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose. Ši norma nustato, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas nustato BVK. Todėl tiesiogiai turi būti taikomas BVK, o ne Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklės, Areštinių vidaus tvarkos taisyklės ar kitas BVK poįstatyminis teisės aktas;

16.5. Vadovaujantis BVK 3 straipsnio 3 dalimi, 6 straipsniu, 74 straipsnio 1 dalimi, 92 straipsnio 4 dalimi, Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 20.5.6 papunkčiu, 110 straipsnio 2 dalies 9 punktu, vertintina, kad atsižvelgiant į tai, jog kitose pataisos įstaigose pilnamečiams nuteistiesiems yra suteikiama galimybė įsigyti ir turėti tabako gaminių ir reikmenų (pypkę, popieriaus, filtrų), vienkartinį žiebtuvėlį, degtukų, pareiškėjui Kauno NTI-PN parduotuvėje irgi turi būti sudarytos galimybės įsigyti šias prekes. Atliekant laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN, buvo sudarytos sąlygos įsigyti tabako gaminių ir jų priedų pataisos įstaigos parduotuvėje. Pareiškėjas Kauno NTI-PN administracijai teikė skundus dėl nesuteikiamos galimybės pataisos įstaigos parduotuvėje įsigyti tabako gaminių ir jų priedų, į kuriuos buvo atsakyta, jog nepilnamečių įstaigoje draudžiama įsigyti ir turėti tabako gaminių. Pareiškėjo teigimu, tokia Kauno NTI-PN administracijos pozicija pažeidžia teisinį reglamentavimą, pareiškėjo teises, uždraudžiant rūkyti;

16.6. Nagrinėjamu atveju yra aktualūs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimai dėl BVK 69 straipsnio taikymo, pateikti 2020 m. kovo 12 d. sprendime analogiškoje administracinėje byloje Nr. A-1317-662/2020, kurie patvirtina, kad nagrinėjamu atveju teismas netinkamai taikė BVK 69 straipsnio ir Tvarkos aprašo nuostatas;

16.7. Teismo poziciją, kad pareiškėjas nesikreipė su skundais į Kauno NTI-PN administraciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų, paneigia su apeliaciniu skundu teikiami įrodymai.

16.8. Kauno NTI-PN pareiškėjui nėra suteikiama teisė pabaigti Vilniaus pataisos namuose pradėtus mokslus bei nėra suteikiamas darbas.

16.9. Teismas nepagrįstai, neginčytinai ir besąlygiškai palaikė atsakovo pusę, nesivadovaudamas teisiniu reglamentavimu, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismų praktika, bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, šališkai, neišsamiai ir neobjektyviai, nesilaikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnyje, 56 straipsnio 6 dalyje, 78 straipsnio 1 dalyje, 80 straipsnio 1 dalyje, 86 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

16.10. Nagrinėjamu atveju taikytina BVK 3 straipsnio 3 dalies nuostata, kuri nurodo, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymų kolizijos atveju taikomas švelnesnę nuteistojo teisinę padėtį nustatantis įstatymas.

17. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

18. Atsakovo teigimu, teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, laikydamasis įstatymo nuostatų. Teismas priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, proceso teisės normų nepažeidė, vadovavosi naujausia teismų praktika. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Pareiškėjas nepateikė jokių faktinių įrodymų, leidžiančių teigti, kad teismo sprendimas turi būti panaikintas.

19. Atsakovas pažymi, kad Kauno NTI-PN asmenys iki 24 metų ir vyresni visiškai nekontaktuoja, nes yra laikomi atskirose patalpose, skirtinguose aukštuose, turi skirtingas dienotvarkes. Po planuojamo Kauno TI ir Kauno NTI-PN sujungimo asmenys iki 24 metų ir vyresni bausmę atliks vienoje įstaigoje, tačiau, kaip ir dabar, jokio kontakto skirtingos amžiaus grupės tarpusavyje neturės. Todėl pareiškėjo nurodyta aplinkybė dėl bausmės atlikimo kartu su iki 24 metų asmenimis ir dėl to pažeistų įstatymų, turi būti atmesta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento Nutarimo, kuriuo nuspręsta pareiškėją F. S. perkelti iš Vilniaus PN į Kauno NTI-PN, bei Departamento įpareigojimo užtikrinti tinkamas pataisos namų kalinimo sąlygas, pagrįstumo ir teisėtumo.

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė nustatęs, kad Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas ir Kauno NTI-PN pareiškėjui po jo perkėlimo į šią įstaigą užtikrinamas bausmės atlikimas pataisos namų sąlygomis.

19. Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, laikydamasis pozicijos, kad nebuvo teisinio pagrindo jį perkelti iš Vilniaus PN į Kauno NTI-PN ir po perkėlimo Kauno NTI-PN jam nėra užtikrinamos pataisos namų kalinimo sąlygos.

20. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja BVK, o tikslu nustatyti pareiškėjo perkėlimo teisinį pagrindą yra aktuali BVK 69 straipsnio 1 dalis, kuria vadovavosi Departamentas priimdamas skundžiamą Nutarimą.

21. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčui yra aktuali BVK 69 straipsnio 1 dalies redakcija, kurioje nustatyta, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimo leidžiama dėl nuteistojo ligos, kitų išimtinių aplinkybių, dėl kurių toliau laikyti nuteistąjį toje pačioje pataisos įstaigoje negalima, arba kitais šiame Kodekse nustatytais atvejais. Pirmosios instancijos teismas taip pat citavo BVK 69 straipsnio 2–3 dalyse nurodytas nuostatas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nurodyta BVK redakcija galiojo nuo 2019 m. balandžio 3 d. iki 2019 m. liepos 6 d., tačiau, atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas Nutarimas buvo priimtas 2019 m. lapkričio 5 d., ginčui yra aktuali BVK redakcija, galiojusi nuo 2019 m. liepos 6 d. iki 2020 m. sausio 1 d. Šios redakcijos BVK 69 straipsnio 1 dalis nustatė, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, gali būti perkeltas iš vienos pataisos įstaigos į kitą toliau atlikti bausmės, jeigu to reikia siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitaciją, užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą arba kitais šiame Kodekse nustatytais atvejais.

22. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas teisinį pareiškėjo perkėlimo pagrindą nustatinėjo vadovaudamasis ginčui neaktualios redakcijos BVK nuostatomis, yra pagrindas pripažinti materialiosios teisės normų pažeidimą, netinkamai jas pritaikant, kas yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (ABTĮ 147 str.).

23. ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.

24. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

25. ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas.

26. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Taigi teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas, o teismo sprendimas savo turiniu turi būti aiškus, suprantamas, nedviprasmiškas ir motyvuotas.

27. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, kad konstituciniai imperatyvai, jog teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia (lot. be kita ko) reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija.

28. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas bylą išnagrinėjo ir skundžiamą sprendimą iš esmės priėmė remdamasis atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, kurios nėra patvirtintos konkrečiais byloje pateiktais įrodymais, o skundžiamą Nutarimą pripažinęs teisėtu ir pagrįstu, neįvertinęs jame nurodytų aplinkybių ir argumentų, pažeidė nurodytus proceso teisės pricipus ir taisykles.

29. Pažymėtina, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 patvirtinto Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d.) 3.2 papunktyje, kurio vadovavosi Departamento direktorius priimdamas skundžiamą Nutarimą, nustatyta, kad jeigu nuteistojo perkėlimas iš vienos pataisos įstaigos į kitą reikalingas siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitaciją, užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą, perkeliančioji įstaiga pateikia Kalėjimų departamentui motyvuoto nutarimo dėl nuteistojo perkėlimo, kuris turi būti suderintas su priimančiąja įstaiga, projektą.

30. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.) buvo numatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.

31. Teismas privalėjo susipažinti su ginčijamu Nutarimu, jame nurodytomis aplinkybėmis ir motyvais, t. y. pareiškėjo perkėlimas be aptarto teisinio reglamentavimo buvo grindžiamas gyvenamųjų patalpų rekonstrukcijos darbais, dėl kurių pareiškėjui nebus užtikrintos laikymo sąlygos. Teismas privalėjo įvertinti ne tik šias atsakovo nurodytas aplinkybes ginčui aktualios redakcijos BVK 69 straipsnio 1 dalies ir Tvarkos aprašo 3.2 papunkčio kontekste, bet ir šias aplinkybes galbūt patvirtinančius duomenis, esant būtinumui papildomus įrodymus išreikalauti iš atsakovo, tačiau to nepadarė. Tik teismui atlikus minėtus veiksmus, būtų galima vertinti, ar pareiškėjo ginčijamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka VAĮ 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus.

32. Akcentuotina ir tai, kad pareiškėjas skundu kėlė klausimą dėl jam, kaip nuteisto kalėti pataisos įstaigos rėžimo sąlygomis, po perkėlimo į Kauno NTI-PN neužtikrintų pataisos namų kalinimo sąlygų ir laikymo tardymo izoliatoriaus sąlygomis. Pirmosios instancijos teismas tyrimo šiuo aspektu neatliko.

33. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus tiriant įrodymus, nustatė visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištyrė bei tuo pagrindu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Priešingai, nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, kad teismas, tinkamai nesilaikęs proceso taisyklių, bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, nenustatęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, dėl to galbūt neteisingai išnagrinėjo bylą ir tuo pagrindu priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme bei teisinį reguliavimą, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-904-520/2018).

35. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 147 str.).

36. Pareiškėjas prašo apeliacinės instancijos teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju galutinis procesinis sprendimas šioje administracinėje byloje dar nėra priimtas, todėl pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 147 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo F. S. (F. S.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 21 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Dainius Raižys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė