2022-05-04 Nr. AB-10916-3-62-3-03544-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2211-881/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03544-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. J. A. U. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. J. A. U. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja M. J. A. U. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Migracijos departamento sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėja paaiškino, kad yra (duomenys neskelbtini) Demokratinės Socialistinės Respublikos (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) pilietė. 2021 m. birželio mėn. į jų namus įsiveržė ginkluoti vyrai iš (duomenys neskelbtini) grupuotės, kurie ieškojo jos brolio, norėdami nužudyti. Brolio ieškojo todėl, kad jis dirbo kartu su (duomenys neskelbtini) grupės nariu, kuris neseniai buvo nužudytas, ir tą nužudymą siejo su jos broliu. Apsilankę kitą sykį, neradę brolio, (duomenys neskelbtini) vyrai namuose viską išvertė, o ją stipriai sumušė, sulaužė petį. Pareiškėjos motina priklausė (duomenys neskelbtini) grupuotei, o užpuolikai turėjo šį faktą patvirtinantį dokumentą, dėl ko dabar gali kilti pavojus visai šeimai. (duomenys neskelbtini) grupuotės šeimos nariai yra (duomenys neskelbtini) sistemingai persekiojami. Pabūgusi tikėtinos, galimai kilsiančios grėsmės jos gyvybei, pareiškėja su broliu nusprendė išvykti iš (duomenys neskelbtini), atsidūrė Baltarusijos Respublikoje, kirto Lietuvos Respublikos valstybinę sieną, buvo sulaikyti, tada paprašė suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjos baimę dėl pakartotinio užpuolimo patvirtina aplinkybė, kad jai išvykus, įvyko incidentas namuose, kurio metu buvo sunkiai sužalotas jos tėvas.

3. Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 8 d. priėmė sprendimą nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, išsiųsti į kilmės valstybę, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką, o Komisija pareiškėjos skundą 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)atmetė.

4. Pareiškėja, nesutikdama su sprendimų argumentais, teigė, kad ji nurodė konkrečias individualias aplinkybes, dėl kurių kyla realus pavojus jos gyvybei. Pareiškėjos pasakojimą patvirtina kilmės šalies informacija, kad (duomenys neskelbtini) yra sunku gyventi, būna grasinimų ir nužudymų, susijusių su politika, todėl gali kilti grėsmė pareiškėjos sveikatai ir gyvybei. Atsakovas neįvertino šių aplinkybių, todėl nepagrįstai atmetė prieglobsčio prašymą. Taip pat Komisija nepasisakė dėl pareiškėjos išdėstytų motyvų, kiek tai susiję su jos išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos ir draudimu atvykti, o tik argumentavo, jog sprendimas teisėtas, nes pareiškėja neturėjo teisės kirsti sieną, neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Vien toks pareiškėjos veiksmas neturėtų sukelti sunkių padarinių, nes sienos kirtimas įvyko siekiant prašyti prieglobsčio, t. y. atlikti teisėtus veiksmus.

5. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informavo, jog neturi duomenų, kad pareiškėjos buvimas (gyvenimas) keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Migracijos departamentas ginčijamu sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjai tikimybės ir, atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

7. Pareiškėja prieglobsčio prašymą grindė (duomenys neskelbtini) grupuotės persekiojimu, nes šie ieško jos brolio, t. y. pareiškėjai tariamai gresiantis persekiojimas nėra sąlygotas jos rasės, religijos, tautybės, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais. Vien dėl to pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnyje nustatytų sąlygų dėl pabėgėlio statuso suteikimo, todėl jai pagrįstai nesuteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje. Be to, pareiškėjos įvardijami persekiotojai – (duomenys neskelbtini) grupuotė – nėra valstybinis subjektas. Duomenų, pagrindžiančių prielaidą, kad kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjai apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (jos rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais), pareiškėja nepateikė. Surinkus aktualią kilmės valstybės informaciją, nebuvo nustatyta, kad šiuo metu pareiškėjos kilmės valstybėje yra vykdomi sistemingi (duomenys neskelbtini) grupuotės šeimos narių persekiojimai, t. y. priešingai, kilmės valstybės informacija nepatvirtina pareiškėjos pasakojimo apie grįžimo į kilmės valstybę atveju jai kylančias grėsmes.

8. Nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjai suteikimo poreikį. Atsižvelgus į tai, pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jai nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Iš atsakovo surinktos informacijos apie padėtį (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad pareiškėjos gyvenamojoje vietovėje šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus. Taigi, pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

9. Pareiškėja neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jos prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta.

10. Dėl draudimo atvykti atsakovas pažymėjo, kad pagal Įstatymo 133 straipsnio 2 dalį, užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Taigi, priėmus sprendimą išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, privalo būti ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui. Pareiškėjai draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad ji į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę.

11. Vertinant, ar pareiškėjai gali būti suteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ar papildoma apsauga), buvo atliktas išsamus bei visapusiškas pareiškėjos situacijos tyrimas ir tinkamai pritaikytos Įstatymo nuostatos.

II. 12. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 24 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, t. y. pakeitė Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) rezoliucinės dalies 3 punktą ir uždraudė pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; pakeitė Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) rezoliucinės dalies 4 punktą ir nusprendė įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi Šengeno erdvėje 2 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; atitinkamai pakeitė Komisijos 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėja pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kurį grindė tuo, kad kilmės šalyje pareiškėją ir jos brolį bandė nužudyti. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjai suteikti pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje. Taip pat nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi Šengeno erdvėje 3 metus nuo pareiškėjos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Komisija 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)atmetė pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.

14. Teismas, remdamasis ginčui aktualiomis Įstatymo, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatomis, nurodė, kad suteikiant pabėgėlio statusą turi būti įrodyta, jog persekiojimo veiksmų priežastis yra asmens rasė, religija, pilietybė, tautybė, priklausymas tam tikrai socialinei grupei ar politiniai įsitikinimai. Baimė būti persekiojamam turi būti pagrįsta konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio. Prieglobsčio prašytojas turi galimybę savo prašymą grįsti tiek rašytiniais įrodymais, tiek kitais būdais užfiksuotais duomenimis ar dokumentais, todėl teismas, vertindamas ginčijamų sprendimų pagrįstumą bei teisėtumą, turi išanalizuoti, ar pareiškėjo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomus faktus, ar pareiškėjo pasakojimas yra išsamus, detalus, nuoseklus ir neprieštaringas.

15. Pareiškėja skunde teigė, kad prieglobstis jai turi būti suteiktas dėl to, jog ji bijo būti nužudyta (duomenys neskelbtini) grupuotės. Vertindamas pareiškėjos skundo teiginius ir Migracijos departamento surinktą informaciją apie pareiškėjos kilmės šalį, kurią teismas laikė nekeliančia abejonės, teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad pareiškėjos pasakojimas neleidžia identifikuoti nei tariamo persekiotojo, nei persekiotojo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją bei, atitinkamai, nepagrindžia rizikos patirti persekiojimą tikimybės. Pareiškėjos paaiškinimai yra abstraktūs, nedetalūs ir migloti, ji paaiškino tik tiek, kad tie, kas sužino apie (duomenys neskelbtini) grupuotę, būna nužudomi, tačiau apklausos metu neteigė, jog po to, kai grupuotė, kaip teigiama, įsiveržė į pareiškėjos namus, ieškodama jos brolio, jai būtų ir toliau grasinta asmeniškai. Migracijos departamentas tyrimo metu nustatė, kad nuo 1983 m. (duomenys neskelbtini) vyko aktyvus karas tarp (duomenys neskelbtini) mažumos – (duomenys neskelbtini) grupuotės ((duomenys neskelbtini)), ir (duomenys neskelbtini) vadovaujamos (duomenys neskelbtini) vyriausybės. Konfliktas tęsėsi iki 2009 m. gegužės mėn. (duomenys neskelbtini) grupuotė Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybės buvo paskelbta teroristine organizacija. Buvę (duomenys neskelbtini) bijo, kad yra stebimi kariuomenės ir žvalgybos, tačiau šaltinių teigimu, tai būtų aktualu tik tų (duomenys neskelbtini) narių, kurie įsitraukę į nusikalstamą veiklą, atžvilgiu. Nevyriausybinės organizacijos teigia, jog stebimi gali būti ir aktyvūs (duomenys neskelbtini) pasekėjai ar tie, kurie rinko pinigus remti (duomenys neskelbtini), tokie žmonės gali būti apklausti ir stebimi. Kai kurie buvusių (duomenys neskelbtini) grupuotės šeimos nariai gali susidurti su spaudimu, jei išvykę jų šeimos nariai užsienyje aktyviai veikia, pavyzdžiui, reikalauja teisingumo karo aukoms. Pareiškėjos nurodoma (duomenys neskelbtini) grupuotė yra šiaurės (duomenys neskelbtini) veikianti (duomenys neskelbtini) grupuotė, vykdanti nelegalią veiklą, kuri įtariama ryšiais su (duomenys neskelbtini) kariuomene ir saugumo pajėgomis.

16. Be to, teismas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) grupuotė nėra valstybinis subjektas. Nors pareiškėja teigė, kad dėl užpuolimo kreipėsi į policiją ir pateikė pareiškimo policijai kopiją, tačiau nepateikė duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybės teisėsaugos institucijos negalėtų ar nenorėtų suteikti prieglobsčio prašytojai apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei, kad toks negalėjimas ar nenoras būtų susijęs su jos rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais. Teismas pažymėjo, kad pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybės jos nevykdo.

17. Pareiškėja teismui teikė papildomus įrodymus – ligoninės išrašą, namų nuotraukas po užpuolimo, bažnyčios patvirtinimą apie įvykusį užpuolimą ir vėlesnį pakartotinį užpuolimą (užpultas tėvas, sunkiai sužalotas), pateikiamos ir, kaip teigiama, užpulto tėvo nuotraukos. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja apklausos metu teigė, jog jai užpuolikai sulaužė petį, medicininiame išraše nurodytas raktikaulio dalies lūžimas, tačiau pareiškėjos pateiktame pareiškime policijai nurodyta, lūžo plaštakos, o bažnyčios patvirtinime nurodyta, jog pareiškėjai buvo sulaužyta kairė plaštaka. Taigi, visuose dokumentuose pateikiama informacija yra skirtinga, todėl teismas tai vertino kritiškai. Pateiktas bažnyčios patvirtinimas nėra savarankiškas įrodymas, patvirtinantis tariamą pareiškėjos pasakojimą, kadangi iš pareiškėjos pasakojimo matyti, jog bažnyčios atstovas nebuvo tariamo įvykio dalyvis, negalima identifikuoti šio asmens tapatybės ir nustatyti jo patvirtinimo patikimumo. Teismas vertino, kad tai tėra trečiojo, su įvykiu nesusijusio asmens, kuris nurodė pažįstantis pareiškėjos šeimą, nuomonė, kuri buvo surašyta pagal pareiškėjos žodžius, siekiant pagrįsti prieglobsčio prašymą. Teismas nurodė, kad pareiškėjos pateiktos nuotraukos taip pat nėra informatyvios, kadangi iš jų negalima nuspręsti, kada, kokioje vietoje buvo užfiksuoti vaizdai, nėra galimybių nuspręsti, ar jose pavaizduotas gulintis vyras yra pareiškėjos tėvas, jog nusiaubti namai yra būtent pareiškėjos namai, bei, atitinkamai, kad namai buvo nusiaubti grupuotės užpuolimo metu.

18. Dėl pareiškėjos pozicijos, kad ji gali būti persekiojama dėl jos motinos priklausymo (duomenys neskelbtini) grupuotei, teismas pažymėjo, jog Migracijos departamentas, remdamasis Jungtinės Karalystės vidaus reikalų biuro 2020 m. sausio mėn. išleista ataskaita, skundžiamame sprendime įvertino (duomenys neskelbtini) gyvenimo aplinkybes po 2015 m., taip pat buvusių (duomenys neskelbtini) grupuotės narių gyvenimo sąlygas, jiems kylančias grėsmes ir kita. Migracijos departamentas pažymėjo, kad iki 2015 m. informacija apie (duomenys neskelbtini) šeimos narių persekiojimą buvo plačiai aptariama žiniasklaidoje, nevyriausybinių organizacijų, tačiau šiuo metu informacijos apie sisteminį netinkamą elgesį (duomenys neskelbtini) šeimos narių atžvilgiu nėra randama, taip pat nėra duomenų apie tai, jog vyktų sisteminis persekiojimas vaikų atžvilgiu, taip siekiant išgauti informacijos iš artimųjų, kurie kaip nors susiję su (duomenys neskelbtini) grupuote.

19. Vadovaujantis naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Migracijos departamento surinkta informacija yra svarbi vertinant kilmės valstybėje vykstančių pokyčių dinamiką, kad būtų nustatyta, ar yra persekiojimo baimės rizika ar realus pavojaus patirti tokius veiksmus. Jos pagrindu teismas padarė išvadą, kad 2020 m. situacija nepatvirtina, jog su (duomenys neskelbtini)s būtų siejami sisteminio pobūdžio persekiojimai. Teismo vertinimu, atsakovas vadovavosi naujausia prieinama informacija apie pareiškėjos kilmės valstybę, įvertino oficialiuose šaltiniuose skelbiamą informaciją, o taip pat ir neoficialią, aktualią bei naujausią informaciją.

20. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja iš kilmės valstybės išvyko ne su motina, kuri, pareiškėjos teigimu, yra persekiojama dėl priklausymo (duomenys neskelbtini), bet su broliu ir sužadėtiniu. Išvykusi iš kilmės valstybės, kitose saugiose valstybėse prieglobsčio neprašė. Dėl pareiškėjos pateikto 2021 m. liepos 5 d. dokumento, susijusio su jos sužadėtinio vykdomu areštu dėl sąsajų su (duomenys neskelbtini)s, teismas pažymėjo, kad pareiškėja nei pirmosios, nei antrosios apklausos Migracijos departamente metu šių aplinkybių nenurodė, prieglobsčio prašymo šiomis aplinkybės negrindė, be to, kaip minėta, sulaikymo orderis yra išduotas ne pareiškėjos atžvilgiu. Byloje nenustatyta, kad pareiškėja asmeniškai patyrė valstybinių ar nevalstybinių subjektų persekiojimą kilmės valstybėje.

21. Taigi, pasak teismo, byloje nenustatyta realios grėsmės pareiškėjai grįžimo į kilmės valstybę atveju. Atitinkamai, nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Remiantis Migracijos departamento surinkta informacija, (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl pareiškėja taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

22. Įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes tiek Migracijos departamento atlikto tyrimo metu, tiek teismo posėdyje, taip pat išanalizavęs atsakovo ir pareiškėjos pateiktus duomenis, teismas sutiko su atsakovo vertinimu, jog pareiškėjos istorija savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso ar papildomos apsaugos jai suteikimo. Nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios sąlygotų prielaidą, jog pareiškėjai jos gyvenamojoje vietoje gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Nenustatyta, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjai gresia pavojus dėl beatodairiško smurto bei kad ji negalėtų (duomenys neskelbtini) įsikurti ir saugiai gyventi.

23. Teismo vertinimu, Migracijos departamento byloje pateikti duomenys įrodo, jog atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjos situacija įvertinta individualiai, atlikta apklausa, detaliai analizuoti ir įvertinti visi jos nurodyti argumentai. Atsakovas apklausose siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojos pateikto prašymo suteikti prieglobstį. Pareiškėjos pasakojimas yra abstraktus, nekonkretizuotas, grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais apie „blogą“ padėtį kilmės šalyje.

24. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos baimė grindžiama išimtinai jos pačios subjektyviu situacijos suvokimu ir neatitinka „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostatos, todėl pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Pareiškėjos skundo argumentai neleidžia teismui suabejoti Migracijos departamento sprendimuose padarytų išvadų pagrįstumu ir dėl pareiškėjai papildomos apsaugos suteikimo negalimumo, nes vien tariama grėsmė iš (duomenys neskelbtini) grupuotės, kuri yra abejotina, nėra pagrindas suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas. Teismas įvertintino ir tai, kad pareiškėja nesiekė teisėtu būdu patekti į Lietuvos Respublikos teritoriją, Lietuvos Respublikos sieną kirto nelegaliai, prieglobsčio prašymą pateikė tik po to, kai buvo sulaikyta, todėl negalima vertinti, jog pareiškėja elgėsi teisėtai, rūpestingai ir atsakingai.

25. Teismas dėl Migracijos departamento sprendime nustatyto draudimo pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos nurodė, kad nesutinka su Migracijos departamento išvada, jog pareiškėjos atžvilgiu pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga ir adekvati priemonė jos padarytam pažeidimui. Pažymėjo, kad pagal Tvarkos nuostatas, reglamentuojančias draudimą atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta suteikti prieglobstį, kurio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas buvo nutrauktas arba kuriam buvo panaikintas suteiktas prieglobstis ir kuris buvo grąžintas arba išsiųstas, ir jį detalizuojantį Tvarkos aprašo 44.4.1 papunktį, nustačius dvi ir daugiau aplinkybių, nurodytų Tvarkos aprašo 44.3 papunktyje, gali būti nustatomas maksimalus 3 metų draudimo atvykti terminas. Kai užsienietis atitinka Tvarkos apraše nurodytus kriterijus, kitokie nei Tvarkos apraše numatyti draudimo laikotarpiai gali būti nustatomi, jeigu, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į Tvarkos apraše nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga (Tvarkos aprašo 5 punktas).

26. Teismas nurodė, kad Migracijos departamento sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl pasiekti nurodytą tikslą (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) būtina uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą, t. y. 5 metus. Byloje nėra pateikta duomenų, rodančių, kad pareiškėja praeityje būtų pažeidusi atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekusi nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje padariusi kokių nors teisės pažeidimų. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėja būtų išsiunčiama jau ne pirmą kartą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar kitų aplinkybių, kurios galėtų lemti maksimalaus draudimo atvykti termino taikymą. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjos atžvilgiu nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų jai taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą, todėl, teismo vertinimu, toks terminas negali būti laikomas proporcingu ir protingu. Atsižvelgdamas į tai, teismas Migracijos departamento sprendimo dalį, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, pakeitė, nustatydamas, kad pareiškėjai uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Nusprendus pakeisti Migracijos departamento sprendimo dalį dėl draudimo pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką ir sumažinus terminą iki 2 metų, teismas pakeitė ir sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, sutrumpinant laikotarpį, įvedant į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 27. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 24 d. sprendimą ir skundą tenkinti.

28. Pareiškėja nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu pareiškėja pateikė papildomus, jos prieglobsčio prašymą pagrindžiančius, rašytinius įrodymus, t. y. policijos pareiškimą, ligoninės išrašą, namų nuotraukas po užpuolimo, bažnyčios patvirtinimą apie įvykusį užpuolimą ir vėlesnį pakartotinį užpuolimą (užpultas tėvas, sunkiai sužalotas), pateikė ir užpulto tėvo nuotraukas. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjos apklausos metu duoti parodymai prieštaravo jos rašytiniams įrodymams, išskiriant užpuolimo metu sulaužytą kūno dalį. Prieštaravimo dėl peties / raktikaulio / rankos lūžio nėra, atmesti nurodytų rašytinių įrodymų kaip nepatikimų – nebuvo pagrindo, rašytiniai įrodymai patvirtino pareiškėjos pasakojimo dalį apie patį užpuolimą ir jo metu jos sutrikdytos sveikatos mastą, taikant abejonės privilegiją, nurodyti teiginiai turėjo būti vertinti pareiškėjos naudai. Teismui pateiktos nuotraukos po jos namų užpuolimo bei tėvo sumušimo turėjo būti vertinamos pareiškėjos apklausos metu nurodytų teiginių kontekste, o ne izoliuotai viena nuo kitos.

29. Pareiškėja pažymi, kad nė vienas iš pateiktų rašytinių įrodymų nebuvo įvertinti ginčijamais atsakovo sprendimais, formaliai nurodant, kad pareiškėja nepateikė jokių rašytinių dokumentų, pagrindžiančių jos pasakojimą, kadangi atsakovas neužtikrino bendradarbiavimo su pareiškėja. Migracijos departamentas privalo sudaryti prieglobsčio prašytojui tinkamas sąlygas pateikti visą turimą informaciją ir kitus įrodymus, reikiamus prašymui suteikti prieglobstį pagrįsti, tačiau iš byloje pateiktos apklausos transkripcijos matyti, kad pareiškėja 2021 m. spalio 28 d. vykusios apklausos metu Migracijos departamentui paaiškino, jog neturi telefono, nepalaiko kontakto su motina, negali su ja susisiekti dėl objektyvių priežasčių, o visi dokumentai, galintys patvirtinti jos pasakojimą, liko kaime. Pareiškėjai įteikiant Migracijos departamento sprendimą, ji pareigūnams bandė paaiškinti, kad turi papildomų dokumentų, kuriuos nori pateikti, tačiau jai buvo nurodyta, kad tokia galimybe galės pasinaudoti vėliau, atvykus advokatui. Pareiškėjos sesuo 2021 m. gruodžio 19 d. telefonu siuntė dokumentus advokatui Pauliui Vinkleriui, tačiau jokio atsakymo negavo, siųsti dokumentai į bylą nebuvo pateikti.

30. Pareiškėjos teigimu, nagrinėjamu atveju susiklostė ydinga situacija, kai atsakovas apskritai nesudarė galimybės pareiškėjai pateikti prieglobsčio prašymą patvirtinančius dokumentus prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, ir priėmė sprendimą, kuriame konstatuojamas pasakojimo nepatikimumas, akcentuojant dokumentų, pagrindžiančių jos prieglobsčio prašymą, nepateikimą, o teismas, gavęs nurodytus dokumentus, netinkamai juos įvertinęs (izoliuotas įrodymų vertinimas, nepagrįstai konstatuotas jų prieštaringumas), atmetė kaip nepagrindžiančius pareiškėjos pasakojimo. Pirmosios instancijos teismo padaryti procesinio pobūdžio (netinkamas įrodymų tyrimas, vertinimas) bei materialiojo pobūdžio (netinkamas abejonės privilegijos taikymas, Tvarkos aprašo 99 punktas) pažeidimai, lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.

31. Be to, pažymi, kad Įstatymo 86 straipsnyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti ir nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos. Atsakovui surinkus kilmės valstybės informaciją, kuri patvirtina pareiškėjos teiginius dėl jos užpuoliko sąsajų su kilmės valstybės armija ir saugumo pajėgomis, atsakovui nesurinkus jokios kilmės valstybės informacijos apie iš tiesų egzistuojančią teisėsaugos sistemą, kuri būtų pajėgi apsaugoti pareiškėją nuo (duomenys neskelbtini) grupuotės veiksmų, nėra pagrindo konstatuoti, kad nėra informacijos, kuri įrodytų aplinkybę, jog kilmės valstybės teisėsaugos institucijos negalėtų ar nenorėtų suteikti prieglobsčio prašytojai apsaugos nuo tariamo persekiojimo. Tokią informaciją surinkti turi atsakovas, o ne prieglobsčio prašytojas. Nesant nurodyto turinio informacijos, nėra pagrindo atmesti pareiškėjos baimės patirti sunkaus pobūdžio smurtinius veiksmus pagrįstumo.

32. Pareiškėja apklausos metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) grupuotė rado jos motinos dokumentus, pagrindžiančius priklausymą (duomenys neskelbtini) grupuotei. Buvimo metu Lietuvoje gauta ir informacija apie jos sužadėtinio (su kuriuo atvyko ir prašė prieglobsčio kartu Lietuvos Respublikoje) priskyrimą (duomenys neskelbtini) grupuotei. Taigi, pirminė rizika patirti persekiojimo veiksmus dėl motinos ryšių atsidaro iki išvykimo iš kilmės valstybės, o dėl sužadėtinio sąsajų – jau išvykus iš (duomenys neskelbtini), ką privalėjo įvertinti teismas, remdamasis sur place (liet. vietoje) pabėgėlio samprata.

33. Atsakovas neatliko pareigos surinkti aktualią ir naujausią informaciją apie (duomenys neskelbtini), jų šalininkų, šeimos narių persekiojimą, nors akivaizdu, jog tokia informacija egzistuoja ir yra vieša.

34. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

35. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjos apeliacinio skundo teiginiai yra nepagrįsti ir deklaratyvūs, o pareiškėja turėjo visas galimybes, turėdama telefoną, pateikti Migracijos departamentui turimus dokumentus, tačiau jų nepateikė. Visi pareiškėjos pateikti dokumentai buvo įvertinti tiek Migracijos departamento iki teismo posėdžio (pateiktas dokumentų įvertinimas), tiek teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme.

36. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja pateikė nuotraukas, o ne dokumentų originalus. Be to, pareiškėja apklausos metu teigė, kad jai užpuolikai sulaužė petį, medicininiame išraše nurodyta – raktikaulio dalies lūžimas, trauma dešinėje pusėje, tačiau pareiškėjos pateiktame pareiškime policijai nurodyta, jog lūžo plaštakos, o bažnyčios patvirtinime jau nurodoma, kad pareiškėjai tariamai buvo sulaužyta kairė plaštaka. Akivaizdu, kad visuose dokumentuose, kuriuose turėtų būti vienoda ir patikima informacija, ji yra skirtinga, todėl, Migracijos departamento vertinimu, pagrįstai pirmosios instancijos teismo įvertintina kritiškai. Bažnyčios atstovas, parašęs raštą, nebuvo tariamo įvykio dalyvis (pareiškėja teigė, kad viena buvo su broliu), todėl tai tėra pateikta nuomonė, kuri buvo surašyta pagal pareiškėjos žodžius, siekiant pagrįsti pareiškėjos prieglobsčio prašymą. Dėl pateiktų nuotraukų (nusiaubtas kambarys, gulintis vyras) vertinimo pažymi, kad šios nuotraukos nepatvirtina, nei kad gulintis vyras yra pareiškėjos tėvas, nei, kad nusiaubti namai yra pareiškėjos namai, kuriuose ji gyveno (duomenys neskelbtini) bei, atitinkamai, kad namai buvo nusiaubti grupuotės užpuolimo metu.

37. Pabrėžia, kad pareiškėja prieglobsčio prašymą grindė (duomenys neskelbtini) grupuotės persekiojimu, nes jie ieško jos brolio, t. y. pareiškėjai tariamai gresiantis persekiojimas nėra sąlygotas jos rasės, religijos, tautybės, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais. Be to, pareiškėjos įvardijami persekiotojai – (duomenys neskelbtini) grupuotė – nėra valstybinis subjektas, o pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybės jos nevykdo. Duomenų, pagrindžiančių prielaidą, kad kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjai apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei, jog toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (jos rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais), pareiškėja nepateikė.

38. Be to, atsakovas nurodo, kad surinkus aktualią kilmės valstybės informaciją, nebuvo nustatyta, jpg šiuo metu pareiškėjos kilmės valstybėje yra vykdomi sistemingi (duomenys neskelbtini) šeimos narių persekiojimai, t. y. priešingai, kilmės valstybės informacija nepatvirtina pareiškėjos pasakojimo apie grįžimo į kilmės valstybę atveju jai kylančias grėsmes. Pareiškėja nenurodė jokių grėsmių jai kilusių iki minėtos grupuotės užpuolimo, susijusių su tuo, kad motina priklausė (duomenys neskelbtini), todėl darytina išvada, jog nei pareiškėja, nei jos motina nebuvo persekiojamos (duomenys neskelbtini) dėl motinos sąsajų su (duomenys neskelbtini) grupuote.

39. Pareiškėja legaliai atvyko į (duomenys neskelbtini) (jos kelionės tikslas buvo (duomenys neskelbtini)), tačiau dėl prieglobsčio suteikimo ten nesikreipė, vietoje to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką (Europos Sąjungą).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 40. Nagrinėjamoje byloje ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento sprendimo ir Komisijos sprendimo, kuriais netenkintas pareiškėjos prašymas suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos bei uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, teisėtumo ir pagrįstumo, bei įpareigojimo atsakovą nagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

41. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundo argumentus, atsakovo atsiliepimą į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjai prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, tačiau nustatė neproporcingą terminą uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką, dėl to skundą tenkino iš dalies, pakeitė Migracijos departamento sprendimą ir sutrumpino draudimo pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką terminą iki 2 metų, o į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą nusprendė įvesti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos

42. Pareiškėja apeliaciniame skunde, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad teismas netinkamai, izoliuotai įvertino patiektus įrodymus, kurių Migracijos departamentas, spręsdamas prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, apskritai netyrė ir nevertino. Taip pat teigia, kad Migracijos departamentas nesudarė jai sąlygų pateikti papildomus įrodymus, kas rodo visišką atsakovo nebendradarbiavimą.

43. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta, kad tai yra būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

44. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

45. Teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuoja Įstatymo 86 bei 87 straipsnių nuostatos.

46. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse; šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo; paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

47. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu; šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

48. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

49. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT taip pat yra pažymėjęs, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, jog asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas (EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendimas byloje H. L. R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94).

50. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs.

51. Kaip jau minėta, pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, netinkamai įvertinęs pareiškėjos pasakojimą ir jį patvirtinančią kilmės šalies informaciją.

52. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018; ir kt.).

53. Nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad, priešingai nei teigia pareiškėja, teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus, įskaitant pareiškėjos papildomai pateiktus įrodymus, bei šių įrodymų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius argumentus. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjai, nesuteikia pagrindo spręsti, jog teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.

54. Atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kad atsakovas nebendradarbiavo su pareiškėja ir nesudarė jai sąlygų pateikti įrodymus. Iš byloje pateiktos apklausos transkripcijos matyti, kad pareiškėja 2021 m. spalio 28 d. vykusios apklausos metu Migracijos departamentui paaiškino, jog neturi telefono, nepalaiko kontakto su motina, o visi dokumentai, galintys patvirtinti jos pasakojimą, liko kaime. Taip pat pareiškėja nurodė, kad telefoną turi jos brolis, kuris taip pat buvo migrantų stovykloje. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent Migracijos departamento atstovas apklausos metu pasiteiravo, ar pareiškėja turi įrodymų, kurie pagrįstų jos pasakojimą, tačiau, pareiškėja, atsakydama, jog visi įrodymai yra jos kaime ir su savimi ji nieko neturi, savaime sudarė prielaidą manyti, kad ji negali jų gauti ir pateikti. Be to, apeliaciniame skunde teigiama, kad pareiškėja neturėjo telefono, nes jis buvo paimtas 2021 m. gruodžio 13 d. ją apgyvendinus Tribonių pasienio užkardoje, dėl ko negalėjo pateikti įrodymų, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog apklausa vyko 2021 m. spalio 28 d., jos metu pareiškėja teigė neturi įrodymų ir net neparodė ketinimo juos gauti, nors vis tik teigė, kad naudojasi brolio telefonu.

55. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, byloje surinktos medžiagos pagrindu, neturi pagrindo byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad pareiškėjos teismui pateikti įrodymai nėra pakankami prieglobsčio prašymui pagrįsti. Kita vertus, net ir tuo atveju, jei pareiškėjos papildomai pateikti įrodymai ir būtų vertinami kaip įrodymai, pagrindžiantys jos papasakotą istoriją ir kad prieglobsčio prašytojos pasakojimas apie tariamai patirtą sužalojimą yra detalus, tačiau jis prieštarauja kitam kumuliatyviam patikimumo vertinimo kriterijui, t. y. turimai kilmės valstybės informacijai.

Remiantis atsakovo surinkta informacija, (duomenys neskelbtini) grupuotė yra šiaurės (duomenys neskelbtini) veikianti (duomenys neskelbtini) grupuotė, vykdanti nelegalią veiklą, kuri įtariama ryšiais su (duomenys neskelbtini) kariuomene ir saugumo pajėgomis. Grupuotė užsiima narkotikų platinimu, vagystėmis, apiplėšimais ir prostitucija. 2016 m. buvo suimti 38 grupuotės nariai, įskaitant jų lyderį. 2016 m. susirėmimo su policija metu (duomenys neskelbtini) nariai nušovė du policijos pareigūnus, tačiau nuo to laiko apie grupuotę daug informacijos nėra rasta. 2020 m. vietos žiniasklaida pranešė, kad (duomenys neskelbtini) saugumo pajėgos suėmė mažiausiai 30 (duomenys neskelbtini)jaunuolių, kurie tvirtino priklausymą (duomenys neskelbtini) gaujai, atsakingos už įvairius smurto aktus regione.

Šių duomenų nepakanka išvadai, kad grupuotė yra tokia pavojinga, jog kilmės valstybės teisėsaugos institucijos negalėtų ar nenorėtų suteikti prieglobsčio prašytojai apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei, kad toks negalėjimas ar nenoras būtų susijęs su jos rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais. Be to, pati pareiškėja nurodė, kad grupuotė neva ieškojo jos brolio, o ne pareiškėjos, kuris galimai pakliuvo į šią situaciją. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, pareiškėja nurodė, kad kreipėsi į policiją, teismui pateikė galimai jos rašytą pareiškimą policijai, tačiau nėra jokių duomenų, jog policija nesiėmė jokių veiksmų pareiškėjai apsaugoti, nors pirmiau minėta viešai skelbiama informacija apie (duomenys neskelbtini) grupuotę, kad tokių grupuočių nariai yra suimami, t. y. kilmės valstybė netoleruoja šios grupuotės atliekamų veiksmų.

Iš byloje esančių duomenų, negalima daryti išvados, kad pareiškėjos nurodoma grupuotė atitiktų persekiojimo vykdytojo statusą Įstatymo 86 straipsnio 2 dalies prasme.

56. Be kita ko, pareiškėja pridūrė, kad jos mama priklausė (duomenys neskelbtini) grupuotei, o tai patvirtinančius dokumentus rado grupuotės nariai, kurie buvo jos namuose, ir dėl to jai taip pat kils pavojus. Viena vertus, pirmiau nurodyta informacija apie (duomenys neskelbtini) grupuotę nepatvirtina, kad šios grupuotės taikinys būtų būtent (duomenys neskelbtini) priklausę asmenys ar jų šeimos nariai. Kita vertus, atsakovo surinkta informacija apie kilmės šalį, patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) patiria tam tikrą diskriminaciją, kaip ir kitos tautinės mažumos, tačiau nėra informacijos, jog (duomenys neskelbtini) sieti su (duomenys neskelbtini)s ar įtarti veikimu prieš vyriausybę yra sistemiškai persekiojami, kaip ir jų artimieji. Įvertinus tai, prieglobsčio prašytojos pasakojimas nepagrindžia rizikos, jog grįžus į (duomenys neskelbtini) patirtų kankinimus dėl jos mamos sąsajų su (duomenys neskelbtini) pasipriešinimu, todėl jos deklaruojama baimė grįžti vertintina, kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio, ir nelaikytina visiškai pagrįsta.

57. Atsižvelgus į tai, kad nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija priaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad pareiškėja taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose, o įvertinus surinktą informaciją apie kilmės valstybę (civilinis karas ar kitoks konfliktas (duomenys neskelbtini) nevyksta), prieglobsčio prašytoja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

58. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aplinkybė, kad kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (Vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009).

59. Kartu pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamento surinkta kilmės valstybės informacija gauta iš keleto įvairių šaltinių, priešingos informacijos pareiškėja nepateikė, todėl nėra jokio pagrindo jos vertinti kritiškai aktualumo, išsamumo ar patikimumo aspektais.

60. Remiantis anksčiau išdėstytu aktualiu nagrinėjamam atvejui teisiniu reguliavimu bei teismų praktika, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad sprendimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo priima Migracijos departamentas, jis atlieka tyrimą ir įvertina konkrečią pareiškėjo situaciją kilmės šalyje, taigi, priimant sprendimą vertinama ne tik kilmės valstybės, bet ir individuali prieglobsčio prašytojo pateikta informacija.

61. Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėja apeliaciniame skunde neišdėstė nesutikimo su skundžiamo Migracijos departamento spendimo dalimi dėl jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir draudimo atvykti argumentų, teisėjų kolegija šiuo aspektu atskirai nepasisako.

62. Apibendrindama tai, kas išdėstyta teisėjų kolegija sprendžia, kad Migracijos departamentas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjos nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui teisingai išnagrinėti ir sprendimui priimti, kontekste. Atsakovo atliktas pareiškėjos nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai, laikantis egzistuojančio teisinio reglamentavimo ir teismų praktikos. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų esminių pareiškėjos nurodytų argumentų. Teiginys, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, t. y. ne taip, kaip palankiau pareiškėjai, nesuteikia pagrindo spręsti, jog teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.

63. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas todėl pagrįstai sprendė, jog ginčijamas Migracijos departamento sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjos M. J. A. U. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Vilija Mikuckienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė