d0c8e2d0-030e-485e-a311-e72965cffca8 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-1183-855/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32263-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.3.; 3.2.4.11.; 3.3.1.18.4. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 16 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Giedrės Čėsnienės, Andriaus Veriko ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal apelianto (ieÅ¡kovo) Å . S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 30 d. sprendimo ir 2023 m. kovo 3 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Å . S. ieÅ¡kinį atsakovei L. M. ir atsakovės L. M. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui Å . S. dėl nuostolių atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovas Å . S. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės L. M. 7 820,69 Eur nuostolių atlyginimÄ , 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Procesiniuose dokumentuose ieÅ¡kinio reikalavimus grindė Å¡iais pagrindiniais argumentais:

1.1. IeÅ¡kovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovei, kaip įpėdinei, nuosavybės teisės į buto dalį perėjo priėmus palikimÄ pagal antstolio sudarytÄ turto apyraÅ¡Ä nuo palikėjos R. S. mirties (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės liudijimas iÅ¡duotas į ½ turto 2020 m. rugpjūčio 27 d.

1.2. Nepriklausomai kada iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas, atsakovė turi pareigÄ apmokėti iÅ¡laidas paveldėtam turtui iÅ¡laikyti, iÅ¡saugoti, tačiau atsakovė nevykdo Å¡ios pareigos. Laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki dabar ieÅ¡kovas, taip pat po motinos mirties paveldėjęs ½ dalį buto, moka už atsakovės buto daliai tenkančius komunalinius bei namo administravimo mokesčius, nors mokesčius turėtų mokėti abu bendraturčiai. Atsakovė ieÅ¡kovui yra skolinga 4 960,70 Eur už jos buto dalies iÅ¡laikymÄ ir kitus mokėjimus. IeÅ¡kovas atsakovės praÅ¡o padengti nuostolius tik už bendrÄ sias daikto iÅ¡laikymo iÅ¡laidas, o ne ieÅ¡kovo, gyvenusio bute, turėtas iÅ¡laidas, susijusias su buto eksploatacijos kaÅ¡tais: praÅ¡oma atlyginti iÅ¡laidas už centrinį Å¡ildymÄ , kitas paslaugas – namo administravimo, priežiÅ«ros iÅ¡laidas, elektrÄ bendrosioms namo reikmėms, vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimÄ .

1.3. Atsakovė taip pat nėra apmokėjusi jos daliai tenkančių motinos paliktų skolų, kurios pagal vykdomuosius dokumentus sudaro: 3 420 Eur antstolio V. Mitkaus kontorai, 1 833,01 Eur D. Šidlausko ir A. Stanišauskaitės antstolių kontorai, 4 66,98 Eur antstolei, iš viso - 5 719,99 Eur. Pusę motinos turėtų skolų, t. y. 2 859,99 Eur, turėtų atlyginti atsakovė.

1.4. Atsižvelgiant į tai, atsakovė ieškovui turėtų viso atlyginti 7 820,69 Eur (4 960,70 Eur + 2 859,99 Eur).

1.5. Byloje netaikytinas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas, nes bylos dalykas nėra susijęs su netinkamos kokybės produkcija ar žala. IeÅ¡kovo reikalavimui taikomas bendrasis deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminas, kuris skaičiuojamas nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo apie savo teisių pažeidimÄ . IeÅ¡kovas apie aplinkybę, jog įvykdė skolinius įsipareigojimus už atsakovę, sužinojo tik 2020 m. liepos 29 d., gavęs paveldėjimo teisės liudijimÄ , kuomet ieÅ¡kovas sužinojo nesantis vienintelis paveldėtojas ir skolininkas palikėjos kreditorių atžvilgiu. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo 2020 m. liepos 29 d.

2. Atsakovė L. M. pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo Å . S. 1 106,17 Eur skolÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Tiek atsikirtimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, tiek savo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ procesiniuose dokumentuose atsakovė grindė Å¡iais pagrindiniais argumentais:

2.1. Antstolio D. Å idlausko kontoroje buvo vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos naudai dėl atsakovės ir ieÅ¡kovo motinos skolų. Dalį iÅ¡ieÅ¡komų sumų buvo sumokėjusi Å¡alių mama, o likusiÄ dalį – 582,18 Eur sumokėjo atsakovė. Å alims priėmus motinos palikimÄ , motinos skolų iÅ¡ieÅ¡kojimas buvo vykdomas iÅ¡ abiejų, todėl pusę atsakovės antstoliui sumokėtos sumos turi sumokėti ieÅ¡kovas, t. y. 291,09 Eur.

2.2. Už laikotarpį, kai ieÅ¡kovas gyveno bute, susidarė 760,99 Eur skola, kurios jis neapmokėjo ir kuriÄ apmokėjo atsakovė; taip pat liko nesumokėta 54,09 Eur skola už administravimo ir priežiÅ«ros paslaugas, kuriÄ taip pat apmokėjo atsakovė. Nurodytos skolos yra ieÅ¡kovo asmeninės skolos, ir jis jas turi sumokėti atsakovei, todėl ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti 815,08 Eur skolos.

2.3. Tokiu būdu iš viso ieškovas atsakovei skolingas 1 106,17 Eur.

2.4. Su ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimais didžiÄ ja dalimi nesutiko, kadangi reikalavimų pagrindas nėra įrodytas, t. y. nėra aiÅ¡ku, kokios sumos susidarė už asmenines ieÅ¡kovo skolas, nėra aiÅ¡ku, už kokį laikotarpį paskaičiuotos skolos, tai pat nėra aiÅ¡ku, ar mokėjimai nesidubliuoja. Be to, dalis mokėjimų atlikta ne ieÅ¡kovo, o jo sutuoktinės. Daliai reikalavimų turėtų bÅ«ti taikomas ieÅ¡kinio senaties terminas.

2.5. Atsakovė nesutinka, jog bÅ«tų taikomas 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Pirmiausia, ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas dėl nuostolių atlyginimo, o Å¡iam reikalavimui yra taikomas trejų metų senaties terminas. Antra, ieÅ¡kovas klaidina teismÄ , jog apie teisių pažeidimÄ sužinojo tik 2020 m. Sudėtinga paveldėjimo procedÅ«ra susidarė dėl ieÅ¡kovo piktnaudžiavimo bei ketinimų vienam pasiimti paveldimÄ turtÄ . Atsakovė pripažįsta, jog 2008 m. priėmė motinos palikimÄ pagal apyraÅ¡Ä . Pas antstolį buvo sudaryti du apyraÅ¡ai, kurie skyrėsi skolinių įsipareigojimų dydžiu. Notarė buvo nurodžiusi patikslinti apyraÅ¡Ä , tačiau ieÅ¡kovas atsisakė. Esant skirtingiems apyraÅ¡ams, notaras neiÅ¡davė paveldėjimo liudijimo. Tai buvo patogi situacija ieÅ¡kovui, nes paveldėtu turtu naudojosi tik jis su Å¡eima. Turtas nebuvo registruotas ieÅ¡kovo vardu, todėl nebuvo į kÄ nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimo, o ieÅ¡kovui priėmus palikimo dalį, turto dalis iÅ¡kart buvo areÅ¡tuota antstolių dėl asmeninių skolų. IeÅ¡kovui 2016 m. rugpjūčio 10 d. kreipusis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl praÅ¡ymo pripažinti jį tinkamai priėmus palikimÄ , notaras atsiliepimu į ieÅ¡kinį nurodė, jog tikslinga į bylÄ Ä¯traukti atsakovę, tačiau ieÅ¡kovas atsisakė tai padaryti, nenorėdamas informuoti apie iÅ¡keltÄ bylÄ bei esamÄ situacijÄ . Notaras M. Sipavičius nurodė, jog ieÅ¡kovas sÄ moningai nesikreipia dėl turto paveldėjimo, pridėjo teismo nutartį, kurioje nurodyta, jog atsakovė ketina priimti palikimÄ . Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovui nuo 2008 m. buvo žinoma, jog atsakovė taip pat paveldėjo turtÄ .

3. Teisme buvo gautas atsakovės pareiÅ¡kimas dėl atsisakymo nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio dalies, kuriuo atsakovė atsisakė reikalavimo dėl 760,99 Eur, nes Å¡iÄ sumÄ ieÅ¡kovas yra sumokėjęs.

4. IeÅ¡kovo atstovas baigiamųjų kalbų metu prašė ieÅ¡kinį tenkinti dalyje dėl 7 501,20 Eur, t. y. pirminį reikalavimÄ mažinant dviem sumomis: 1) dėl 28,40 Eur dėl skaičiavimo klaidos; 2) 291,07 Eur pripažinus prieÅ¡ieÅ¡kinį. Dėl 28,40 Eur ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinio atsisakymÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 30 d. sprendimu priėmė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimo dėl 28,40 Eur skolos priteisimo ir atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo dėl 760,99 Eur skolos priteisimo atsisakymus ir bylos dalį dėl 28,40 Eur bei dėl 760,99 Eur skolų priteisimo nutraukė; likusioje dalyje ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: priteisė atsakovei L. M. iÅ¡ ieÅ¡kovo Å . S. 227,10 Eur skolÄ , 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (227,10 Eur) nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio priėmimo teisme dienos (2022 m. spalio 28 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

6. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas pateikė ieÅ¡kinio reikalavimo dėl 28,40 Eur skolos priteisimo atsisakymÄ , civilinę bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukė ir laikė, kad ieÅ¡kinio reikalavimas yra dėl 7 792,29 Eur skolos.

7. Kadangi įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 30 d. sprendime c.b. Nr. e2-1926-567/2021 nustatytas prejudicinis faktas, kad dar 2016 m. ieÅ¡kovas nelaikė, kad atsakovė nėra tinkamai priėmusi palikimo, teismas sprendė, kad nėra pagrindo sutikti su ieÅ¡kovo pozicija, kad ieÅ¡kinio senatis pradėtina skaičiuoti nuo 2020 m. liepos 29 d., kai jis gavo paveldėjimo teisės liudijimÄ , kuriame jis nėra vienintelis paveldėtojas, todėl įvertinęs tai, kad ieÅ¡kinys paduotas 2021 m. lapkričio 29 d., atsakovė praÅ¡o taikyti 3 metų ieÅ¡kinio senatį reikalavimams, teismas sutiko su atsakovės pozicija ir reikalavimams iki 2018 m. lapkričio 28 d. taikė ieÅ¡kinio senatį.

8. Daliai reikalavimų (iki 2018 m. lapkričio 28 d.) pritaikius ieškinio senatį, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atitinkamai dalis reikalavimų atmestini, o būtent:

8.1. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad 2 801,96 Eur skola UAB „Vilniaus energija“ susidarė už laikotarpį nuo 2008 m. iki 2014 m., 924,58 Eur skola namo administratoriams susidarė laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2013 m. liepos 2 d., 23,23 Eur skola „elektra bendrosios reikmėms“ susidarė laikotarpiu nuo 2008 m. birželio 9 d. iki 2009 m. spalio 19 d., 799,70 Eur skola (VSDFV – 155,16 Lt, sumokėta 2008 m. birželio 9 d., du antstoliai – 167 Lt/sumokėta 2008 m. spalio 3 d., 2508,73 Lt/sumokėta 2008 m. spalio 3 d), 52,72 Eur ir 59,13 Eur skolos VĮ „Registrų centras“ sumokėtos 2017 m. spalio 13 d., 44,11 Eur skola Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėta 2016 m. lapkričio 22 d., 652,77 Eur skola VĮ „Turto bankas“ susidarė laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 7 d. iki 2019 m. kovo 12 d., sprendė, kad minėtiems reikalavimams taikytina 3 metų ieškinio senatis, todėl juos atmetė.

8.2. Dėl 195,12 Eur skolos „elektra bendrosioms reikmėms“ teismas nurodė, kad Å¡i skola susidarė už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 22 d. iki 2021 m. liepos 9 d., tad reikalavimui dėl 61,07 Eur (10,95+26+5+10+9,12) nuo 2015 m. birželio 22 d. iki 2018 m. lapkričio 13 d. taikė 3 metų ieÅ¡kinio senatį ir jį atmetė. Dėl likusios skolos dalies - 134,05 Eur sumos, teismas, atsižvelgęs į tai, kad Å¡i reikalavimo suma susidarė už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 31 d. iki 2021 m. liepos 9 d., į tai, kad ieÅ¡kovas nepateikė teismui 15,97 Eur mokėjimo už elektrÄ bendrosioms reikmėms patvirtinančio įrodymo, kad atsakovė neneigė savo pareigos atsiskaityti už bendrojo naudojimo elektrÄ , ieÅ¡kovo reikalavimÄ 134,05 Eur reikalavimÄ tenkino iÅ¡ dalies ir jam iÅ¡ atsakovės priteisė 118,08 Eur sumÄ .

8.3. Dėl 869 Eur skolos „kitos paslaugos“ teismas nurodė, kad Å¡i skola susidarė už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 22 d. iki 2021 m. liepos 9 d., tad reikalavimui dėl 174,56 Eur (50+76,06+25,25+5+18,25) nuo 2015 m. birželio 22 d. iki 2017 m. liepos 4 d. taikė 3 metų ieÅ¡kinio senatį ir jį atmetė. Dėl likusios skolos dalies - 694,44 Eur sumos, kuri susidarė už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d., teismas nurodė, jog ieÅ¡kovo nuosavybės teisė į dalį buto įregistruota 2020 m. rugpjūčio 11 d., tačiau iÅ¡ pateiktų duomenų neaiÅ¡ku, ar nuo nuosavybės teisės įregistravimo minėta skaičiuojama suma tik už ieÅ¡kovui tenkančiÄ dalį, be to, į bylÄ nepateiktos sÄ skaitos/praneÅ¡imai, kurių pagrindu paskaičiuojami mokesčiai, iÅ¡ mokėjimų kvitų neaiÅ¡ku, už kokį laikotarpį ir kÄ tiksliai mokama skola, todėl Å¡ių argumentų pagrindu teismas darė iÅ¡vadÄ , kad vien iÅ¡ mokėjimų nurodymų negali spręsti dėl praÅ¡omų priteisti sumų pagrįstumo.

8.4. Dėl 139,20 Eur skolos „vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimÄ â€œ teismas sprendė, kad 20,25 Eur reikalavimui, kuris susidarė laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 12 d. iki 2021 m. liepos 1 d, taikytina 3 metų ieÅ¡kinio senatis, dėl kitos reikalavimo dalies – 118,95 Eur teismas sprendė, kad kadangi nėra ginčo, jog laikotarpiu, už kurį praÅ¡oma priteisti skolÄ , bute gyveno atsakovas, tad reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės skolÄ už buto, kuriame gyveno ieÅ¡kovas, negali bÅ«ti tenkinama. Dėl nurodytų priežasčių reikalavimÄ dėl skolos „vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimÄ â€œ priteisimo iÅ¡ atsakovės teismas atmetė.

8.5. Dėl 2 785,78 Eur skolos už Å¡ildymÄ už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 22 d. iki 2021 m. liepos 31 d. teismas sprendė, kad 450 Eur (80+20+50+250+50) reikalavimui, kuris susidarė laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 22 d. iki 2017 m. liepos 4 d., taikytina 3 metų ieÅ¡kinio senatis, dėl kitos reikalavimo dalies teismas sprendė, kad kadangi nėra ginčo, jog laikotarpiu, už kurį praÅ¡oma priteisti skolÄ , bute gyveno atsakovas, tad reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės skolÄ už buto, kuriame gyveno ieÅ¡kovas, negali bÅ«ti tenkinama. Dėl nurodytų priežasčių reikalavimÄ dėl 2 785,78 Eur skolos priteisimo iÅ¡ atsakovės teismas atmetė.

8.6. Dėl 545,68 Eur skolos, susidariusios už komunalines paslaugas (antstolis V. Mitkus) nuo 2018 m. lapkričio 24 d. iki 2020 m. liepos 31 d., teismas nurodė, kad Å¡is reikalavimas ieÅ¡kovo nepagrįstas objektyviais įrodymais ir neaiÅ¡ku, ar jis susijęs su ginčo buto skola: iÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų kvitų matyti, kad dalį mokėjimų atliko ieÅ¡kovas, dalį I. S.; mokėjimuose nurodytos paskirtys „už komunalines paslaugas“, „skola“, „skola „Vilniaus energija“, „už komunalines“, tačiau be Å¡ių kvitų nėra pateikta jokių šį reikalavimÄ patvirtinančių duomenų; iÅ¡ civilinių bylų, kurių pagrindu užvestos vykdomosios bylos, matyti, kad skolų laikotarpis buvo 2015-2018 metai, todėl šį reikalavimÄ teismas atmetė, visų pirma, dėl ieÅ¡kinio senaties termino, antra, kadangi ieÅ¡kovas procesiniuose dokumentuose neatskleidė praÅ¡omo reikalavimo esmės.

9. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė atsisakė reikalavimo dėl 760,99 Eur skolos, ieÅ¡kovui skolÄ UAB „Vilniaus vandenys“ sumokėjus, civilinę bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukė.

10. Ä®vertinęs, kad atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 291,09 Eur sumÄ , kuriÄ ji 2022 m. rugsėjo 13 d. sumokėjo vykdomojoje byloje I. S. ir Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai dėl ieÅ¡kovo ir atsakovės motinos skolų, kad ieÅ¡kovas Å¡ios skolos sumos neginčijo ir pripažino Å¡ioje dalyje prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ , teismas, esant pateiktiems duomenims apie skolos faktÄ ir jos sumokėjimÄ , tenkino atsakovės reikalavimÄ ir priteisė atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo 291,09 Eur skolÄ .

11. Teismas, įvertinęs, kad atsakovė 54,09 Eur sumokėjo UAB „Civinity namai“ už laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. suteiktas pastato administravimo ir priežiūros paslaugas, kad ginčo butu tuo metu naudojosi ieškovas, sprendė, kad atsakovei iš ieškovo priteistina 54,09 Eur suma.

12. Teismas, atlikęs įskaitymÄ (atsižvelgęs į tai, kad ieÅ¡kovui priteistina 118,08 Eur suma, o atsakovei priteistina 345,18 Eur suma), iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei galutinai priteisė 227,10 Eur sumÄ , 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 3 d. papildomu sprendimu, atsižvelgęs į patenkintų/atmestų ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų proporcijas, į tai, kad Å¡alys bylos nagrinėjimo metu atsisakė dalies reikalavimų, priteisė atsakovei L. M. iÅ¡ ieÅ¡kovo Å . S. 580,08 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, taip pat ieÅ¡kovui grÄ Å¾ino 0,47 Eur, atsakovei grÄ Å¾ino 12,90 Eur žyminio mokesčio.

I. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

14. Apeliantas (ieÅ¡kovas) Å . S. pateikė apeliacinius skundus (i) dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 30 d. sprendimo ir (ii) dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 3 d. papildomo sprendimo. Apeliaciniais skundais ieÅ¡kovas praÅ¡o: pakeisti Vilniaus miesto 2023 m. sausio 30 d. sprendimÄ , tenkinant ieÅ¡kinį ir priteisiant iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai 7 792,29 Eur, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, priteisiant iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės naudai 291,09 Eur; priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai visas pastarojo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinius skundus grindė Å¡iais pagrindiniais argumentais:

14.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai nustatė faktines aplinkybes, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normas, reguliuojančias ieÅ¡kinio senatį, todėl priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ . Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo aplinkybės, kad ieÅ¡kinys, be kita ko, buvo pareikÅ¡tas tuo pagrindu, jog ieÅ¡kovas už atsakovę įvykdęs prievoles tretiesiems asmenims, t. y. antstoliams, komunalines bei administravimo paslaugas pastatui bei butui iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti teikiančioms įmonėms, įgijo regreso teisę iÅ¡ atsakovės reikalauti už jÄ sumokėtų lėšų atlyginimo. IeÅ¡kinys pareikÅ¡tas dėl atsakovės, kaip daikto savininkės pagal paveldėjimÄ , prievolių, susijusių su tuo daiktu, nevykdymu ir ieÅ¡kovo Å¡ių prievolių įvykdymo už atsakovę. Tokiems reikalavimams pareikÅ¡ti yra nustatytas 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

14.2. Teismas netinkamai kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusius civilinius santykius, kildinamas juos iÅ¡ delikto, nors Å¡alis siejo prievoliniai teisiniai santykiai, atsiradę įstatymų pagrindu. Palikėjai R. S. mirus, pagal atsakovės 2008 m. rugpjūčio 27 d. praÅ¡ymÄ buvo sudarytas palikėjos turto apyraÅ¡as ir 2020 m. rugsėjo 4 d. iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas. Pripažintina, kad atsakovė nuo palikimo atsiradimo momento (duomenys neskelbtini) priėmė jai tenkančiÄ mirusios palikimo dalį, įskaitant ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Priėmusi jai tenkančiÄ turto dalį, atsakovė kartu priėmė ir visas su palikimÄ sudarančiu turtu susijusias prievoles. Be to, bylos nagrinėjimo metu atsakovė Å¡ių aplinkybių iÅ¡ esmės neginčijo, ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies pripažino, todėl Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovas turi galiojančiÄ reikalavimo teisę atsakovės atžvilgiu.

14.3. 2020 m. liepos 2 d. notaras atsakovės sudaryto velionės motinos turto apyraÅ¡o neturėjo. Pati atsakovė neįrodinėjo fakto, kad supažindino ieÅ¡kovÄ su apyraÅ¡u ar pranešė, kad tokį turi, todėl ieÅ¡kovas apie šį faktÄ sužinojo tik gavęs savo paveldėjimo teisės liudijimÄ 2020 m. liepos 29 d., o iki tos dienos jis pagrįstai manė, kad yra vienintelis priėmęs palikimÄ . Todėl apie savo teisių pažeidimÄ , vykdant kito bendraturčio įstatymines prievoles, sužinojo tik po to, kai buvo iÅ¡vieÅ¡intas juridinis faktas, jog atsakovė priėmė palikimÄ pagal turto apyraÅ¡Ä .

14.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kinio dalį dėl 139,20 Eur vietinės rinkliavos mokesčio priteisimo, kadangi Å¡is mokestis siejamas ne su asmenimis, gyvenančiais ar negyvenančiais butuose, tačiau šį mokestį privalo mokėti turto savininkai. Dėl tų pačių motyvų teismas nepagrįstai atmetė reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovės pusę, t. y. 2 785,78 Eur buto ir kitų patalpų Å¡ildymo iÅ¡laidų, kadangi Å¡ildymas butui teikiamas centralizuotai, nepriklausomai nuo gyvenimo fakto, o Å¡ildant butÄ , buvo Å¡ildoma ir atsakovei priklausanti buto dalis ir ji nesiėmė jokių veiksmų, kad Å¡ildymÄ atjungti.

14.5. Priimdamas 2023 m. kovo 3 d. papildomÄ sprendimÄ , pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 277 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ 20 d. nuo teismo sprendimo priėmimo terminÄ papildomam sprendimui priimti. Be to, teismas, priimdamas ieÅ¡kovui iÅ¡ esmės nepalankų sprendimÄ , nepagrįstai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

15. Atsakovė L. M. pateikė atsiliepimus į apeliacinius skundus, kuriuose prašė ieškovo apeliacinius skundus atmesti ir priteisti atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimus grindė šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. IeÅ¡kovas pats savo reikalavimÄ atsakovei kildina iÅ¡ žalos (nuostolių) jam padarymo. Toks jo reikalavimas atitinka tokiam atvejui taikytinÄ CK 4.76 straipsnio nuostatÄ (jeigu vienas iÅ¡ bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir iÅ¡laikyti bendrÄ daiktÄ (turtÄ ), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimÄ ). Tokiems reikalavimams CK bÅ«tent ir numato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). Taip pat ieÅ¡kovas nepagrįstai remiasi CK 6.51 straipsnio nuostatomis, kurios reglamentuoja trečiojo asmens teisę įvykdyti prievolę už skolininkÄ , kai dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko turto trečiasis asmuo gali netekti tam tikrų teisių į skolininko turtÄ , ir tokios prievolės įvykdymo pasekmes. Visi byloje ieÅ¡kovo pareikÅ¡ti reikalavimai atsakovei buvo kildinami iÅ¡ bendraturčių tarpusavio teisinių santykių dėl bendro turto iÅ¡laikymo ar bendrų solidarių paveldėtų prievolių vykdymo. Ä®pėdinių tarpusavio santykiams dėl paveldėtų bendrų prievolių įvykdymo ir bendraturčių tarpusavio santykiams dėl iÅ¡laidų bendro daikto iÅ¡laikymui turėtų bÅ«ti taikomos ne CK 6.51 straipsnio, o atitinkamai CK 6.9 ir 4.76 straipsnių nuostatos.

15.2. Nepagrįstai apeliantas rėmėsi CK 6.233 straipsnio, reglamentuojančio iÅ¡laidų, patirtų dėl kito asmens reikalų tvarkymo be pavedimo, atlyginimÄ , nuostatomis. Apeliantas neįrodinėjo ir byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, kad jis, suvokdamas, kad tvarko ne savo, o atsakovės reikalus, juos bÅ«tų tvarkęs ir nebÅ«tų galimybės sužinoti atsakovės valios dėl tokio tvarkymo.

15.3. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs byloje esančius įrodymus, padarė iÅ¡vadÄ , kad jų nepakanka dalies ieÅ¡kovo reikalavimams pagrįsti ir tuo pagrindu atitinkamÄ dalį ieÅ¡kovo reikalavimų atmetė. Apeliantas savo skunde neteikia argumentų, kodėl tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada yra nepagrįsta ar neteisinga, nenurodo, kokių konkrečiai byloje esančių duomenų pirmosios instancijos teismas neįvertino ar įvertino netinkamai. Todėl apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei netinkamai nustatė faktines aplinkybes, yra deklaratyvus, nepagrįstas ir atmestinas.

15.4. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 30 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1926-567/2021, kurioje dalyvavo tos pačios Å¡alys (apeliantas Å . S. kaip ieÅ¡kovas, L. M. kaip atsakovė), yra įsiteisėjęs, aptartos aplinkybės buvo reikÅ¡mingos ir įėjo į įrodinėjimo dalykÄ toje byloje, todėl Å¡ios aplinkybės yra prejudiciniai faktai, kurių papildomai įrodinėti nereikėjo, ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais pasirėmė nustatydamas apelianto sužinojimo apie tai, kad atsakovė taip pat priėmė palikimÄ , momentÄ . Tai, kad apeliantas galimai nežinojo atsakovės iniciatyva sudaryto paveldėto turto apyraÅ¡o turinio niekaip nepaneigia fakto, kad apie patį palikimo priėmimÄ iÅ¡ atsakovės pusės jis žinojo nuo pat 2008 metų.

15.5. Pirmosios instancijos teismas CPK 277 straipsnio 2 dalyje numatyto 20 d. nuo sprendimo priėmimo termino nepraleido, nes klausimas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo papildomu sprendimu pirmosios instancijos teismo buvo iÅ¡keltas priimant pagrindinį 2023 m. sausio 30 d. sprendimÄ ir tai Å¡iame sprendime buvo aptarta. Pirmosios instancijos teismui pagrindiniame sprendime pasisakius, kad bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimas bus iÅ¡spręstas ateityje, dar kartÄ kelti Å¡io klausimo nebuvo jokio tikslo ir pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimÄ peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneÅ¡a dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

17. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 30 d. sprendimo, kuriuo teismas ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies, taip pat 2023 m. kovo 3 d. papildomo sprendimo, kuriuo tarp Å¡alių paskirstytos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

18. Apeliacine tvarka apskųstu 2023 m. sausio 30 d. sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismas iÅ¡sprendė civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo (apelianto) ieÅ¡kinį ir atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl Å¡alių tarpusavio atsiskaitymų, susijusių su po jų motinos mirties paveldėtų skolų ir paveldėto buto, adresu (duomenys neskelbtini), naudojimo ir iÅ¡laikymo iÅ¡laidų apmokėjimu. Pirmosios instancijos teismas priėmė ieÅ¡kovo ir atsakovės atsisakymus atitinkamai nuo dalies ieÅ¡kinio ir dalies prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų, likusioje dalyje ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies priteisdamas ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 118,08 Eur sumÄ ; prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisdamas atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo 345,18 Eur sumÄ ir po patenkintų reikalavimų prieÅ¡prieÅ¡inio įskaitymo priteisė atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo 227,10 Eur sumÄ ir procesines palÅ«kanas.

19. Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, apeliaciniu skundu įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai nustatė faktines aplinkybes, pažeidė CPK 12, 178, 185 straipsnius, netinkamai aiškino ir taikė CK normas, reguliuojančias ieškinio senatį, pažeidė CPK 263, 270 straipsnius.

Dėl taikytino ieškinio senaties termino

20. Visų pirma, atsakovei prašant atmesti ieškovo ieškinio reikalavimų dalį dėl praleistos ieškinio senaties, nagrinėjamoje byloje yra keliamas ginčo teisiniams santykiams taikytino ieškinio senaties termino klausimas.

21. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytÄ sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams atlyginti žalÄ , kadangi ieÅ¡kovui pareiÅ¡kus reikalavimÄ dėl atsakovės, kaip daikto savininkės, prievolių, susijusių su daiktu, nevykdymo ir prievolės už atsakovę įvykdymo regreso tvarka, taikytinas bendrasis CK 1.125 straipsnio 1 dalyje numatytas deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminas, tuo tarpu atsakovės nuomone, ieÅ¡kovo reikalavimas susijęs su nuostolių atlyginimu, kuriam taikytinas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

22. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pagrindo ir dalyko, reikalavimÄ dėl 4 960,70 Eur iÅ¡ atsakovės priteisimo ieÅ¡kovas sieja su jo, kaip teigiama, už atsakovę įvykdyta prievole padengti jų abiejų po motinos mirties lygiomis dalimis (po ½ dalį) paveldėto buto, esančio V(duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymo iÅ¡laidas – komunalinius mokesčius (už buto Å¡ildymÄ , elektrÄ bendroms namo reikmėms, Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ ) bei daugiabučio namo administravimo ir priežiÅ«ros mokesčius už laikotarpį nuo atsakovės palikimo priėmimo (2008 m. rugpjūčio 27 d.) iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo (2021 m. lapkričio 29 d.), tuo tarpu reikalavimÄ dėl 2 859,99 Eur priteisimo ieÅ¡kovas sieja su jo, kaip teigiama, už atsakovę įvykdyta prievole padengti mirusios palikėjos R. S. turėtas skolas pagal antstolių vykdomus vykdomuosius dokumentus.

23. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, palikėjai R. S. nuosavybės teise priklausęs butas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise Å¡iuo metu priklauso ir buvo po jos mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) paveldėtas jos vaikų – ieÅ¡kovo Å . S. ir atsakovės K. M., kurių nuosavybės teisė į šį turtÄ VÄ® „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre įregistruota / iÅ¡vieÅ¡inta atitinkamai 2020 m. liepos 29 d. ir 2020 m. rugpjūčio 27 d. jiems iÅ¡duotų paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimų pagrindu. Taigi, ginčo Å¡alys yra nekilnojamojo turto bendraturčiai, valdo ginčo butÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise, o dalis ieÅ¡kovo byloje pareikÅ¡tų ieÅ¡kinio reikalavimų yra susiję su jo patirtų, iÅ¡laikant šį turtÄ , iÅ¡laidų, prie kurių atlyginimo, kaip teigia ieÅ¡kovas, neprisidėjo kita bendraturtė – atsakovė, kompensavimu.

24. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog keleto įpėdinių paveldėtas turtas yra visų jų bendroji dalinė nuosavybė, ir visi iÅ¡ tokio santykio kylantys ginčai sprendžiami taikant ne tik paveldėjimo, bet ir daiktinės teisės normas, reglamentuojančias bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-15 Apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1. Teismų praktika. 2018, Nr. 47). Pagal CK 4.76 straipsnio nuostatas, kiekvienas iÅ¡ bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti iÅ¡laidas jam iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iÅ¡ bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir iÅ¡laikyti bendrÄ daiktÄ (turtÄ ), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimÄ . BÅ«tent pastaroji teisės norma, suteikianti teisę bendraturčiui į nuostolių, kuriuos jis turėjo, atlyginimÄ tuo atveju, jeigu kitas bendraturtis nevykdo savo pareigos tvarkyti ir iÅ¡laikyti bendrÄ daiktÄ (turtÄ ), ir sudaro nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovo pareikÅ¡to reikalavimo teisinį pagrindÄ . Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CK 4.76 straipsnio prasme nuostolius sudaro kitų bendraturčių padidėjusios iÅ¡laidos daikto iÅ¡laikymui dėl to, kad vienas iÅ¡ bendraturčių neprisideda prie jo iÅ¡laikymo bei kiti nuostoliai, atsiradę dėl Å¡ios pareigos nevykdymo, pavyzdžiui, pablogėjusios bendro daikto kokybės atkÅ«rimo iÅ¡laidos, dėl nepakankamos daikto priežiÅ«ros kitiems asmenims padaryti nuostoliai ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2021).

25. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ ir jį aiÅ¡kinančiÄ teismų praktikÄ , apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , jog Å¡ioje ginčo dalyje - dėl ieÅ¡kovo pareikÅ¡tų reikalavimų, susijusių su jo patirtomis buto, kurio bendraturte yra ir atsakovė, iÅ¡laikymo iÅ¡laidomis, kurie teisiÅ¡kai kvalifikuotini kaip reikalavimai dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

26. Kita vertus, kitoje ieÅ¡kinio dalyje ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas reikalavimas dėl palikėjos (ieÅ¡kovo ir atsakovės motinos) turėtų ir atitinkamai po jos mirties vaikų paveldėtų prievolių, kaip teigiama, visiÅ¡ko įvykdymo iÅ¡ ieÅ¡kovo pusės (ieÅ¡kovo teigimu, jis padengė tiek jam tenkančiÄ palikėjos skolų dalį, tiek ir atsakovei, kaip lygiavertei įpėdinei, tenkančiÄ palikėjos skolų dalį) teisiÅ¡kai kvalifikuotinas kaip regresinis reikalavimas ieÅ¡kovui įvykdžius prievolę už skolininkę (atsakovę) CK 6.50-6.51 straipsnių prasme, pagal kuriuos asmuo, įvykdęs prievolę už skolininkÄ , įgyja regreso teisę reikalauti iÅ¡ skolininko bei jam pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku, todėl tokiam reikalavimui taikytinas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

Dėl ieškinio senaties termino pradžios / pabaigos momento

27. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kinio senaties termino eiga ieÅ¡kovui prasidėjo dar (duomenys neskelbtini), kuomet pagal atsakovės – įpėdinės L. M. praÅ¡ymÄ buvo antstolio R. VižainiÅ¡kio sudarytas palikimo apyraÅ¡as ir tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas sužinojo, jog jis nėra vienintelis savo motinos R. S. įpėdinis, atitinkamai sužinojo, kad ir atsakovei - palikėjos dukrai L. M. kyla su paveldimu turtu susijusios prievolės – tiek iÅ¡laikyti paveldėtÄ turtÄ , tiek padengti mirusios palikėjos turto skolas. Apeliacinės instancijos teismas su tokia iÅ¡vada nesutinka.

28. IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant ieÅ¡kinio senaties termino pradžios nustatymo klausimais, iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, jog jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2012; kt.). Sprendžiant dėl asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie jo teisės pažeidimÄ , kartu dėl ieÅ¡kinio senaties termino pradžios, svarbi aplinkybė yra asmens suvokimo apie jo teisės pažeidimÄ momentas ir tai, ar apskritai asmuo žinojo, kad jis turi teisę, kuri yra pažeista.

29. Viena vertus, spręsdamas dėl ieÅ¡kinio senaties termino pradžios, pirmosios instancijos teismas iÅ¡ dalies pagrįstai rėmėsi prejudicinę reikÅ¡mę nagrinėjamai bylai turinčiais faktais, konstatuotais įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1926-567/2021 pagal ieÅ¡kovo Å . S. ieÅ¡kinį atsakovei L. M. dėl pastarajai iÅ¡duoto 2020 m. rugpjūčio 27 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo panaikinimo (ieÅ¡kinys buvo atmestas), apie tai, kad:

29.1. palikėjos R. S. įpėdinių - ieÅ¡kovo ir atsakovės nuosavybės teisė į paveldėtÄ turtÄ atsirado nuo antstolio R. VižainiÅ¡kio palikimo apyrašų sudarymo (atitinkamai 2008 m. rugpjūčio 21 d. pagal ieÅ¡kovo Å . S. praÅ¡ymÄ ir 2008 m. rugpjūčio 27 d. pagal atsakovės L. M. praÅ¡ymÄ ) momento, nors Å¡alys ilgÄ laikÄ (iki 2020 m. vasaros) vengė iÅ¡vieÅ¡inti nuosavybės teises į paveldėtÄ turtÄ ; nuosavybės teisė į paveldėtÄ turtÄ Ä¯gyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento, nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimÄ , nes paveldėjimo teisės liudijimas yra tik įpėdinio teises įforminantis dokumentas, todėl jo iÅ¡davimas nekeičia teisių į paveldėtÄ turtÄ atsiradimo momento ir Å¡ių teisių apimties;

29.2. dar 2016 m. liepos 29 d., t. y. po VÄ® „Turto bankas“ praneÅ¡imo apie iÅ¡keldinimÄ iÅ¡ palikėjos buto gavimo, ieÅ¡kovas kreipėsi į Vilniaus miesto 30-Ä jį notarų biurÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ palikėjos R. S. palikimÄ bei paaiÅ¡kinti, kodėl jam ir L. M. nebuvo iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimai iki tol, kol nebuvo iÅ¡duotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas. Vadinasi, dar 2016 m. ieÅ¡kovas nelaikė, kad atsakovė nėra tinkamai priėmusi palikimÄ , tačiau ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas jau įrodinėja prieÅ¡ingai.

30. Taigi, iÅ¡ aukščiau nurodytų įsiteisėjusiame prejudicinę reikÅ¡mę turinčiame sprendime nustatytų aplinkybių matyti, kad ieÅ¡kovui apie tai, kad atsakovė L. M. taip pat iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ paveldėti po motinos mirties likusį turtÄ , kad ji taip pat turėtų bÅ«ti laikoma įpėdine, turinčia teisę į paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimÄ , buvo žinoma 2016 metais. Kita vertus, nei minėtoje ankščiau teismų nagrinėtoje tarp tų pačių Å¡alių byloje nėra jokių duomenų, įrodymų bei teismo iÅ¡vadų, nei Å¡iuo metu nagrinėjamoje byloje nėra duomenų ir įrodymų apie tai, kad ieÅ¡kovui apie jo motinos palikimo priėmimÄ iÅ¡ atsakovės L. M. pusės buvo žinoma ankščiau, nei 2016 metais, o juo labiau – iÅ¡ karto po motinos mirties, kai pats ieÅ¡kovas kreipėsi dėl paveldimo turto apyraÅ¡o sudarymo. Tokiu bÅ«du pritartina apelianto argumentui, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neturėjo pakankamo pagrindo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovui apie apyraÅ¡o iÅ¡ atsakovės pusės sudarymÄ ir atitinkamai apie tai, kad jis nėra vienintelis mirusios motinos įpėdinis, kuriam pereina atitinkamas turtas bei prievolės, buvo žinoma dar 2008 metais.

31. Sutikdamas su apelianto pozicija šiuo klausimu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kaip matyti iš bylos medžiagos, kaip konstatuota jau minėtame Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 30 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1926-567/2021 ir kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų:

31.1. po palikimo apyrašų sudarymo 2008 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais į notarÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo nesikreipė nei pats ieÅ¡kovas, nei atsakovė, taigi ieÅ¡kovui objektyviai galėjo bÅ«ti nežinoma apie tai, jog ir atsakovė savarankiÅ¡kai yra kreipusis dėl palikimo apyraÅ¡o sudarymo;

31.2. abiejų Å¡alių vengimas gauti paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimus lėmė tai, kad 2016 m. balandžio 22 d. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreipėsi į Vilniaus miesto 30-Ä jį notarų biurÄ dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo iÅ¡davimo; 2016 m. birželio 21 d. Vilniaus 30-ojo notaro biuro notaras iÅ¡davė valstybei, atstovaujamai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ , pagal kurį valstybė paveldėjo R. S. nekilnojamÄ jį turtÄ ; tik 2016 m. liepos 29 d., t. y. po VÄ® „Turto bankas“ 2016 m. liepos 21 d. praneÅ¡imo apie buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perėjimÄ valstybei ir įpareigojimo buto gyventojus jį atlaisvinti gavimo, ieÅ¡kovas Å . S. kreipėsi į Vilniaus miesto 30-Ä jį notarų biurÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ palikėjos R. S. palikimÄ , o 2016 m. rugpjūčio 10 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas pripažinti jį tinkamai priėmus mirusiosios R. S. palikimÄ pagal 2008 m. rugpjūčio 21 d. palikimo apyraÅ¡Ä vykdomojoje byloje ir panaikinti atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, 2016 m. birželio 21 d. iÅ¡duotÄ palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ ; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimas, kuriuo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys tenkintas, pripažįstant, kad ieÅ¡kovas Å . S. tinkamai priėmė mirusiosios R. S. palikimÄ pagal 2008 m. rugpjūčio 21 d. palikimo apyraÅ¡Ä vykdomojoje byloje Nr. 0128/08/01556 bei panaikinant atsakovei Lietuvos Respublikai neteisėtai 2016 m. birželio 21 d. iÅ¡duotÄ palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ , įsiteisėjo 2017 m. sausio 5 d; ieÅ¡kovas į notarų biurÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo raÅ¡tu kreipėsi tik 2018 m. sausio 2 d. ir pakartotinai 2020 m. liepos 1 d., o atsakovė – tik 2020 m. birželio 18 d.

31.3. savo 2013 metais teiktame atsiliepime į UAB „Vilniaus energija“ ieÅ¡kinį dėl skolos už butui teiktÄ Å¡ildymÄ priteisimo Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-8774-235/2013, atsakovė L. M. pati nurodė, kad nėra paveldėjusi motinos turto, nėra priėmusi motinos palikimo, neplanuoja ir nenori to daryti, neketina turėti nieko bendro su butu ir pan.

32. IÅ¡ tokios įvykių eigos, ieÅ¡kovo bei atsakovės elgesio po motinos mirties, vykusių teismo procesų ir pan., apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo spręsti apie tai, kad ieÅ¡kovui apie palikimo priėmimÄ iÅ¡ atsakovės L. M. pusės objektyviai buvo žinoma ir galėjo bÅ«ti žinoma ankščiau nei 2016 metais, kai pats ieÅ¡kovas sužinojo apie palikimo perėjimÄ Lietuvos valstybei ir tada ėmėsi veiksmų nustatyti tikrÄ faktinę situacijÄ paveldėjimo byloje, realiai įgyvendinti savo, kaip įpėdinio, paveldėjimo teises, o ieÅ¡kovo veiksmus vertinęs Vilniaus apygardos teismas minėtame prejudiciniame sprendime, nebegalinčiame bÅ«ti kvestionuojamu, konstatavo, jog 2016 metais ieÅ¡kovas laikė, kad atsakovė yra priėmusi palikimÄ ir jai taip pat turėtų bÅ«ti iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas.

33. Tuo pačiu pažymėtina, kad nepaisant to, kada ieÅ¡kovas Å . S. sužinojo apie tai, jog jo sesuo - atsakovė L. M. yra lygiavertė palikėjos turto bei prievolių įpėdinė, kuri atitinkamai privalo vykdyti tiek prievoles, susijusias su paveldėto ir dabar jau jai taip pat priklausančio nekilnojamojo turto iÅ¡laikymu / priežiÅ«ra, tiek pačios palikėjos turėtas prievoles, esminę reikÅ¡mę nustatant ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ ieÅ¡kovo nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡tiems reikalavimams, apeliacinės instancijos teismo nuomone, turi momentas, kada ieÅ¡kovas sužinojo ir suvokė, kad jo, kaip nekilnojamojo turto bendraturčio ir tuo pačiu palikėjos skolų įpėdinio teisės buvo atsakovės pažeistos, o tokį momentÄ apibrėžia konkrečių ieÅ¡kovo turtinių iÅ¡laidų – tiek iÅ¡laikant bendrÄ su atsakove nekilnojamÄ jį turtÄ , tiek vykdant už palikėjÄ jos turėtas prievoles - realaus patyrimo momentas.

34. CK 4.76 straipsnio norma yra pakankami aiÅ¡kiai ir vienareikÅ¡miai suformuluota, t. y. bendraturtis turi teisę į realiai jau patirtų nuostolių atlyginimÄ . Taigi, nagrinėjamoje situacijoje konstatuotina, kad tik realiai apmokėdamas tam tikras su nekilnojamojo turto iÅ¡laikymu susijusias iÅ¡laidas ir/ar dengdamas mirusios motinos prievoles bei tÄ darydamas suvokdamas, jog apmoka ir atsakovei, kaip buto bendraturtei ir lygiavertei skolų perėmėjai, tenkančiÄ tokių iÅ¡laidų dalį, ieÅ¡kovas sužinojo ir galėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimÄ , tokio pažeidimo mastÄ / dydį (atsakovei tenkančiÄ konkrečiÄ prievolės sumÄ ), atitinkamai galėjo per aukščiau nurodytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ kreiptis teisminės gynybos, reikalaudamas tokių iÅ¡laidų / nuostolių kompensavimo iÅ¡ atsakovės pusės.

35. Tokiu bÅ«du atsakovei byloje praÅ¡ant taikyti ieÅ¡kinio senatį ieÅ¡kovo pareikÅ¡tiems reikalavimams, įvertinus aukščiau apeliacinės instancijos teismo daromas iÅ¡vadas, atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas su ieÅ¡kiniu atsakovei nagrinėjamoje byloje kreipėsi 2021 m. lapkričio 29 d., darytina iÅ¡vada, jog nustačius visas kitas bÅ«tinas aplinkybes bei sÄ lygas, ieÅ¡kovui galėtų bÅ«ti iÅ¡ atsakovės priteisiamos:

35.1. su bendrÄ ja daline nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymu bei priežiÅ«ra susijusios iÅ¡laidos, ieÅ¡kovo faktiÅ¡kai patirtos per paskutinį trejų metų iki kreipimosi į teismÄ laikotarpį, t. y. nuo 2018 m. lapkričio 29 d. iki 2021 m. lapkričio 29 d.;

35.2. su mirusiosios palikėjos R. S. turėtų ir įpėdinių paveldėtų skolų / prievolių vykdymu susijusios iÅ¡laidos, ieÅ¡kovo faktiÅ¡kai patirtos per paskutinių deÅ¡imties metų iki kreipimosi į teismÄ laikotarpį, t. y. nuo 2011 m. lapkričio 29 d. iki 2021 m. lapkričio 29 d.

Dėl bylos procesinės baigties

36. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo, viena vertus, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nedarė jokio skirtumo tarp ieÅ¡kovo pareikÅ¡tų reikalavimų pagrindo ir pobÅ«džio, t. y. neatliko tinkamos visų reikalavimų teisinės kvalifikacijos, iÅ¡ esmės visus ieÅ¡kovo reikalavimus vertino kaip reikalavimus dėl nuostolių, susijusių su atsakovei tenkančios bendrojo turto tvarkymo ir iÅ¡laikymo pareigos nevykdymu, atlyginimo CK 4.76 straipsnio prasme, ir jiems visiems taikė sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nors, kaip jau buvo konstatuota Å¡ioje nutartyje apeliacinės instancijos teismo, ieÅ¡kovo reikalavimai dalyje dėl atsakovės prievolių pagal mirusios palikėjos skolas dalies įvykdymo kvalifikuotini kaip regresiniai reikalavimai CK 6.50-6.51 straipsnių prasme, kuriems taikytinas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

37. Kita vertus, taikydamas ieÅ¡kinio senaties institutÄ , pirmosios instancijos teismas vertino atitinkamų prievolių ir įsiskolinimų, susijusių su butu, esančiu (duomenys neskelbtini) (pvz., mokesčių už buto Å¡ildymÄ , Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ , namo administravimÄ ir pan.), susidarymo momentÄ / laikotarpį, tačiau ne momentÄ , kada konkrečiai pats ieÅ¡kovas patyrė ir realiai turėjo vienokias ar kitokias su buto iÅ¡laikymu susijusias iÅ¡laidas arba kada pats ieÅ¡kovas realiai padengė mirusios palikėjos vienokias ar kitokias skolas ir atitinkamai įgijo teisę reikalauti iÅ¡ atsakovės dalies tokių iÅ¡laidų / nuostolių kompensavimo, nes bÅ«tent su Å¡iuo momentu sietina ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia. Pirmosios instancijos teismas nenustatė ir netyrė, kokio pobÅ«džio ir kokio dydžio iÅ¡laidos, susijusios su bendrÄ ja daline nuosavybe esančio turto iÅ¡laikymu, buvo patirtos ieÅ¡kovo, ar apskritai jos buvo patirtos ieÅ¡kovo aktualiu ieÅ¡kinio senaties instituto (ne)taikymo prasme laikotarpiu, taip pat nenustatė ir netyrė, ar aktualiu ieÅ¡kinio senaties instituto (ne)taikymo laikotarpiu ieÅ¡kovas patyrė ir kokias bÅ«tent su mirusios palikėjos turėtų skolų padengimu susijusias iÅ¡laidas, ir atitinkamai ar įgijo teisę reikalauti dalies tokių iÅ¡laidų kompensavimo iÅ¡ atsakovės.

38. Be to, kaip visiÅ¡kai pagrįstai apeliaciniame skunde nurodė ieÅ¡kovas, spręsdamas dėl atitinkamų tiek ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu, tiek ir atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡omų priteisti iÅ¡laidų, susijusių su bendrÄ ja daline nuosavybe esančiu butu, atlyginimo galimumo, teismas didžiÄ ja dalimi kaip kriterijų visų tokių iÅ¡laidų priteisimui / nepriteisimui vertino tai, kas – ieÅ¡kovas (su Å¡eima) ar atsakovė (su Å¡eima) konkrečiu aktualiu laikotarpiu faktiÅ¡kai gyveno bute ir juo naudojosi, atskirai nenustatydamas ir nevertindamas su butu susijusių iÅ¡laidų pobÅ«džio ir prigimties – ar tai buvo iÅ¡laidos, susijusios su bendro turto tvarkymu ir iÅ¡laikymu CK 4.76 straipsnio prasme, kurias bendraturčiai privalo patirti nepriklausomai nuo faktinio naudojimosi turtu, ar tai buvo kitokio pobÅ«džio iÅ¡laidos, susijusios, pavyzdžiui, su turto faktine eksploatacija.

39. Å iuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ iÅ¡laidos bendram daiktui iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti yra suprantamos kaip iÅ¡leidžiamos lėšos, kurių paskirtis – iÅ¡saugoti turtÄ nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jas apibÅ«dina bÅ«tinumo ir protingumo kriterijai. IÅ¡laidos daiktui gali bÅ«ti pripažįstamos bÅ«tinomis, jei jos reikalingos turtui iÅ¡saugoti nuo žuvimo, jo naudingoms ir vertingoms savybėms palaikyti, neleisti turtui labai pablogėti. Tai daikto iÅ¡laikymo iÅ¡laidos, kuriomis iÅ¡laikoma esama turto vertė, bet nesiekiama daikto pagerinti. Tokių iÅ¡laidų antrasis kriterijus yra protingumas. Pagal jį įvertinama, kokio dydžio iÅ¡laidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam tinkamai iÅ¡saugoti ir iÅ¡laikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2021).

40. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio turinio, iÅ¡ atsakovės buvo praÅ¡oma padengti ne absoliučiai visas ieÅ¡kovo patirtas su ginčo butu susijusias iÅ¡laidas: ieÅ¡kovas nurodė nepraÅ¡antis priteisti iÅ¡laidų, susijusių su jo individualių poreikių tenkinimu tuo metu, kai jis faktiÅ¡kai gyveno bute ir juo naudojosi (pvz., už faktiÅ¡kai suvartotÄ elektros energijÄ , vandenį ir pan.), o praÅ¡antis priteisti bÅ«tinas turtui iÅ¡saugoti jo iÅ¡laikymo iÅ¡laidas, kurios savininko patirtinos nepriklausomai nuo faktinio gyvenimo bute (pvz., už viso daugiabučio namo administravimo ir priežiÅ«ros paslaugas, už elektrÄ bendrojo naudojimo objektams ir pan.). Pirmosios instancijos teismas detalesnės praÅ¡omų priteisti iÅ¡laidų pobÅ«džio analizės neatliko, dalį praÅ¡omų priteisti iÅ¡laidų, pavyzdžiui, už buto Å¡ildymÄ tam tikru laikotarpiu, atmetė vien dėl to, kad atsakovė nurodytu laikotarpiu ginčo bute negyveno, nors ieÅ¡kovas byloje įrodinėjo, kad centralizuotas bÅ«sto Å¡ildymas teikiamas nepriklausomai nuo turto savininko valios, yra bÅ«tinas turtui iÅ¡saugoti, jį apsaugoti nuo bÅ«klės pablogėjimo, supuvimo ir pan., atitinkamai tokios iÅ¡laidos patiriamos nepriklausomai nuo faktinio naudojimosi / nesinaudojimo turtu.

41. Apibendrinant darytina iÅ¡vada, kad dėl aukščiau nurodyto netinkamo ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų taikymo, taip pat dėl realių ieÅ¡kovo iÅ¡laidų patyrimo fakto, laiko / momento, dydžio nenustatymo, ieÅ¡kovo praÅ¡omų priteisti iÅ¡laidų pobÅ«džio nevertinimo bei kitų aukščiau Å¡ioje nutartyje apeliacinės instancijos teismo nustatytų materialinių ir procesinių teisės normų pažeidimo, dėl kurių atitinkamoje dalyje nebuvo atskleista bylos esmė, galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla, o tai savo ruožtu sudaro pagrindÄ panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui. Pirmosios instancijos teismui automatiÅ¡kai atmetus dalį ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimų dėl neva praleisto ieÅ¡kinio senaties termino, nebuvo tirtas tokių reikalavimų materialinis teisinis pagrįstumas iÅ¡ esmės, o tÄ padaryti apeliacinės instancijos teismas negali, nes tai reikÅ¡tų Å¡alių teisės į vėlesnę galimÄ apeliacijÄ pažeidimÄ .

42. Pažymėtina ir tai, kad nors apeliantas savo skunde iÅ¡ esmės nepateikė argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo, kiek tai susiję su prieÅ¡ieÅ¡kinio patenkinimu, tačiau kadangi, kaip konstatuota aukščiau, pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė dėl ieÅ¡kinio reikalavimų, o galutiniu sprendimu taikė ieÅ¡kovo ir atsakovės ieÅ¡kinio bei prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų įskaitymÄ , atsiranda poreikis panaikinti sprendimÄ pilna apimtimi, t. y. ir dalyje dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio.

43. Panaikinus pagrindinį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 30 d. sprendimÄ , naikintinas ir papildomas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 3 d. sprendimas, kuriuo iÅ¡spręstas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas kaip iÅ¡vestinis iÅ¡ pagrindinio sprendimo, ir klausimas dėl visų Å¡iame procese Å¡alių patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo (įskaitant ir patirtų apeliacinės instancijos teisme) taip pat grÄ Å¾intinas nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r ė :

Apelianto (ieškovo) Š. S. apeliacinius skundus tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 30 d. sprendimÄ ir 2023 m. kovo 3 d. papildomÄ sprendimÄ panaikinti ir bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Giedrė Čėsnienė

Andrius Verikas

Renata Volodko