2020-04-29 Nr. AB-8683-3-61-3-00729-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-470-492/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00729-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 14.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Statybų archeologija“ skundą atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinės bendrovė „Statybų archeologija“ (toliau – ir UAB „Statybų archeologija“, pareiškėjas, bendrovė) elektroninių ryšių priemonėmis 2018 m. vasario 28 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. sausio 31 d. nutarimą juridiniam asmeniui arba kitai organizacijai ar jų padaliniui Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pažeidimo byloje Nr. RG-5 (toliau – ir Nutarimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Departamento vyriausiasis valstybinis inspektorius L. K. 2018 m. sausio 15 d. pareiškėjui surašė protokolą Nr. ATKL-2 (toliau – ir Protokolas) už Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 6 dalies pažeidimą. Departamento skyriaus vedėja D. Š. 2018 sausio 31 d. priėmė Nutarimą, kuriuo pareiškėjui skyrė 2 896 Eur baudą už Įstatymo 18 straipsnio 6 dalies pažeidimą.

3. Pareiškėjas nesutiko su konstatuotu pažeidimu ir nurodė, kad žvalgomieji archeologiniai tyrimai buvo atliekami, laikantis archeologinių tyrimų metodikos ir nepažeidžiant Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2001 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. ĮV-538 „Dėl Paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.13.01:2011 „Archeologinio paveldo tvarkyba“ patvirtinimo“ patvirtinto Paveldo tvarkybos reglamento 2.13.01:2011 „Archeologinio paveldo tvarkyba“ (toliau – ir Reglamentas), 20.1–20.6 punktuose nustatytų specialiųjų žvalgomųjų archeologinių tyrimų metodikos reikalavimų. Kaip numatyta žvalgomųjų archeologinių tyrimų projekto aiškinamajame rašte, tyrimai buvo atliekami dėl numatytų fasado restauracijos darbų. Iš pateikto projekto matyti, kad žvalgomųjų archeologinių tyrimų tikslas – patikrinti, ar projektuojamų darbų vietoje yra išlikęs nesuardytas archeologinis kultūrinis sluoksnis. Tyrimų apimtyje, be kita ko, nurodyta, kad prieš vykdant darbus prie bažnyčios fasado iki įžemio bus ištirtas vienas 2x2 m dydžio šurfas. Nepasiekiant įžemio, jis bus pasiekiamas kalamuoju grąžtu. Šurfe neaptikus archeologiškai vertingo kultūrinio sluoksnio, žemės darbų metu bus vykdomi archeologiniai žvalgymai. Ištyrus šurfą, buvo surinkta pakankamai duomenų paveldosauginėms sąlygoms parengti, t. y. iškeltas ir projekte patvirtintas tyrimo tikslas buvo visiškai įgyvendintas. Šurfas buvo tirtas iki 2 m gylio. Tyrimų metu atidengtas pamatas bei jo atraminės banketės. Apie 1 m atstumu nuo pamato vidutiniškai 0,7 m gylyje atidengtos XX a. inžinerinės komunikacijos (perkasimai). Atsižvelgus į tai, rekomenduota iki 1 m gylio atlikti archeologinius žvalgymus. Esant poreikiui gilesniems žemės kasimo darbams, atsižvelgiant į planuojamų darbų apimtis ir gylius, rekomenduota tęsti žvalgomuosius archeologinius tyrimus.

4. Atsižvelgiant į tyrimo metodiką, būdus ir apimtis, pareiškėjo manymu, analogiški rezultatai būtų buvę gauti, kasant tiek 2x2 m, tiek ir didesnės apimties šurfus. Šurfo dydis buvo neženkliai sumažintas, įvertinus tyrimų vietos situaciją darbų saugos aspektu, nes jau buvo sumontuoti pastoliai ir pradėti fasado restauracijos darbai. Projekte 2x2 m dydžio šurfas buvo pasirinktas dėl to, kad tokio dydžio šurfas suteikia galimybę lengviau ir saugiau pasiekti tyrimui reikalingą gylį. Kadangi tyrimo tikslas yra išlikusių nesuardytų sluoksnių paieška, yra logiška teigti, kad tyrimas atliekamas ne ploto, o gylio aspektu. Todėl nežymus pasirinkto dydžio šurfo sumažinimas nesutrukdė atlikti tiriamojo darbo ir pasiekti užsibrėžtą tyrimo tikslą, taip pat nebuvo nukrypta nuo Reglamento reikalavimų. Pareiškėjas pažymėjo, kad menkaverčiai neatitikimai tarp jau aprobuotų projektų bei tyrimų apimčių yra ir kitų tyrėjų vykdytuose archeologiniuose tyrimuose, todėl šis atvejis turi būti vertinamas kaip leistinas ir dėl objektyvios priežasties pagrįstas. Pareiškėjo teigimu, nebuvo padaryta žala teisės saugomoms vertybėms ir nebuvo sutrukdyta tinkamai atlikti tiriamąjį darbą, todėl pareiškėjas prašė pradėtą administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

5. Pareiškėjo manymu, jis nepažeidė Įstatymo 18 straipsnio 6 dalies nuostatų, nes, užbaigus archeologinius tyrimus ir Mokslinei archeologijos komisijai (toliau – ir Komisijai) pateikus ataskaitą su rekomendacija dėl archeologinių žvalgymų reikalingumo ir archeologinių tyrimų projektą, pareiškėjo veiksmai pasibaigė. Žemės darbų, kurių atlikimas sąlygojo archeologinių žvalgymų būtinumą, bendrovę apskritai nevykdė, juos turėjo vykdyti pats archeologinių tyrimų užsakovas (t. y. statytojas) ar jo pasirinkti asmenys. Užsakovas apie jo atliekamus žemės darbus bendrovės neinformavo, o vėliau raštu užsakovas Departamentui paaiškino, kad žemės darbai vyko tik paviršiniuose sluoksniuose, archeologiniai sluoksniai nebuvo judinami, todėl tyrėjų, t. y. bendrovės, neinformavo ir archeologiniams žvalgymams archeologų nebekvietė, nes tam nebuvo poreikio. Tokie paaiškinimai buvo pateikti bylos nagrinėjimo metu, tačiau į juos nebuvo atsižvelgta.

6. Pareiškėjo teigimu, galimo pažeidimo nustatymo diena laikytina 2017 m. gegužės 9 d., todėl vadovaujantis Įstatymo 311 straipsnio 2 dalimi, Departamentas turėjo ne vėliau kaip iki 2017 m. birželio 10 d. priimti sprendimą ir už nustatytą pažeidimą paskirti baudą arba nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Šiuo atveju Protokolas surašytas 2018 m. sausio 15 d., t. y. praėjus daugiau nei aštuoniems su puse mėnesio nuo galimo pažeidimo padarymo dienos, todėl Nutarimas yra neteisėtas jau vien dėl to, kad priimtas, suėjus nuobaudos skyrimo senaties terminui.

7. Pareiškėjas pažymėjo, kad Departamento tarnautojai bei jų įgalioti asmenys nenustatė žalos padarymo fakto. Atsižvelgiant į Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų atestavimo komisijos (toliau – ir Atestavimo komisija) posėdžio protokolo 2017 m. rugsėjo 20 d. išvadą, nustatyta, kad archeologo A. M. padarytas pažeidimas yra nešiurkštus, susijęs išimtinai su archeologinių tyrimų leidimų tvarkos pažeidimu, tyrimo metu nebuvo gauta duomenų, leidžiančių daryti išvadą apie tiriamos vietovės kultūrinio sluoksnio suardymą ar vertingųjų savybių sunaikinimą, todėl vienbalsiai buvo priimtas sprendimas netenkinti Departamento reikalavimo sustabdyti archeologo A. M. atestato galiojimą.

8. Pareiškėjo manymu, Departamento paskirta 2 896 Eur bauda yra per didėlė, neadekvati ir neatitinka galbūt padaryto pažeidimo masto. Pažeidimas nėra šiurkštus, neturi piktybiškumo ar sistemiškumo požymių. Be to, nėra duomenų, kad pareiškėjas savo veiksmais būtų padaręs žalą. Nutarimas yra aprašomojo pobūdžio, deklaratyvus ir nemotyvuotas, nenurodomi pagrindiniai faktai, objektyvioji inkriminuojamo pažeidimo pusė, vadovaujamasi neobjektyviai atliktais recenzento samprotavimais, nepateikiami argumentai, kokiu teisiniu pagrindu atsakingas darbuotojas nesilaikė senaties termino.

9. Atsakovas Departamentas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

10. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas vykdė žvalgomuosius archeologinius tyrimus Kauno senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 20171) ir Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčios (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 22366) teritorijose, Kauno m. sav., Kauno m., Rotušės g. 8 pagal 2017 m. kovo 29 d. archeologinių tyrimų leidimą Nr. LA-22. Archeologinių tyrimų projektas Departamento Mokslinės archeologijos komisijos aprobuotas 2017 m. kovo 28 d.

11. Bendrovės archeologas A. M. 2015 m. gegužės 2 d. pateikė Kauno senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 20171) ir Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčios (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 22366) teritorijose, Kauno m. sav., Kauno m., Rotušės g. 8 2017 m. žvalgomųjų archeologinių tyrimų ataskaitą (toliau – ir Ataskaita). Archeologas dr. R. V. 2017 m. gegužės 9 d. žvalgomųjų archeologinių tyrimų recenzijoje užfiksavo, kad tyrimai atlikti ne pagal projektą, t. y. vietoje 4 kv. m tirti tik 3 kv. m, o realiai tik 1,5 kv. m, nes pusė šurfo neištirta dėl kabelių. Taip pat nebuvo atliktas numatytas gręžinys iki įžemio, nebuvo atlikti žvalgymai žemės judinimo darbų metu. Ypač svarbus neatitikimas yra žvalgomųjų neatitikimas, kas galėjo nulemti objekto vertingųjų savybių sunaikinimą. Ataskaitoje nėra paaiškinama, kokia neatitikimų su projektu priežastis.

12. Iš žvalgomųjų archeologinių tyrimų ataskaitos recenzijoje nurodytų pastabų, nustatyta, kad archeologiniai tyrimai atlikti, nesilaikant Reglamento ir Departamento direktoriaus 2013 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. Į-221 „Dėl Leidimų atlikti archeologinius tyrimus išdavimo tvarkos aprašo ir Leidimo atlikti archeologinius tyrimus formos patvirtinimo“ patvirtinto Leidimo atlikti archeologinius tyrimus išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), todėl buvo pažeistos Įstatymo 18 straipsnio 6 dalies nuostatos. Reglamentas numato privalomą archeologinio žvalgymo atlikimą, net jei archeologiškai vertingo kultūrinio sluoksnio šurfe nėra užfiksuotos nekilnojamosios kultūros vertybės vertingosios savybės. Pagal Aprašo 68 punktą, tyrėjas Departamentui turi pateikti prašymą dėl archeologinių tyrimų vietos pakeitimo ar papildymo ir projekto pakeitimo ar papildymo projektą. Pareiškėjas Departamentui nepateikė prašymo ir pakeitimo ar papildymo projekto. Mokslinei archeologijos komisijai pateiktoje archeologinių tyrimų ataskaitoje buvo nurodyta, kad archeologiškai vertingo kultūrinio sluoksnio ir radinių nebuvo aptikta. Atsižvelgiant į tai, turėjo būti atlikti aprobuotam žvalgomųjų archeologinių tyrimų projekte numatyti archeologiniai žvalgymai, būtini neaptikus archeologiškai vertingo kultūrinio sluoksnio surfe. Pareiškėjas buvo įpareigotas atlikti archeologinius žvalgymus, t. y. atlikti projekte numatytą gręžinį iki įžemio, tačiau to nepadarė, pakeitimo ar papildymo projekto nekeitė.

13. Atsakovas nurodė, kad Kultūros ministerija 2017 m. spalio 13 d. raštu Nr. S2-2738 prašė išnagrinėti bendrovės archeologo A. M. veiksmus ir nustatyti, ar nebuvo padaryti kultūros paveldo apsaugos reikalavimų pažeidimai. Pareiškėjui atsakomybė buvo taikoma už Įstatymo pažeidimą, tačiau ne dėl žalos padarymo. Kadangi nenustatytos lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, todėl buvo skirtas numatytos baudos vidurkis, t. y. 2 896 Eur. Nutarimas priimtas 2018 m. sausio 31 d., t. y. kiek daugiau nei po 8 mėnesių, tačiau nepažeidžiant nuobaudos skyrimo terminų, nustatytų Įstatymo 311 straipsnio 2 dalyje.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino – panaikino Departamento Nutarimą.

15. Teismas nustatė, kad:

15.1. A. M. pateikė Ataskaitą, pagal kurią buvo nustatyta, jog suprojektuotų restauravimo darbų vietoje šalia bažnyčios ŠR išorinio fasado archeologiškai vertingas kultūrinis sluoksnis neaptiktas. Taip pat nurodyta, jog yra tikėtina, kad ankstyvesni horizontai suardyti šalia pamatų anksčiau patiesus inžinerinių tinklų trasas. Pažymėta, kad nebuvo aptikta jokių archeologinių radinių.

15.2. Komisija 2017 m. balandžio 25 d. posėdyje nusprendė nepriimti A. M. Ataskaitos ir siūlė pradėti administracinę procedūrą dėl tyrėjo A. M. atestato panaikinimo.

15.3. Byloje pateikta archeologo dr. R. V. 2017 m. gegužės 9 d. žvalgomųjų archeologinių tyrimų recenzija, kurioje nurodyta, kad tyrimai atlikti ne pagal projektą.

15.4. Atestavimo komisija 2017 m. rugsėjo 20 d. posėdyje nusprendė sustabdyti A. M. nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto atestato Nr. 2849, išduoto 2014 m. birželio 18 d., galiojančio iki 2019 m. birželio 18 d., galiojimą 6 mėnesiams ir įpareigoti A. M. organizuoti papildomus žvalgomuosius archeologinius tyrimus objektuose, kurių pateiktose tyrimų ataskaitose komisija įžvelgė pažeidimų.

15.5. Departamentas išnagrinėjęs Įstatymo pažeidimo bylą pagal 2018 m. sausio 15 d. protokolą Nr. ATKL-1, 2018 m. sausio 31 d. priėmė skundžiamą Nutarimą, kuriame konstatavo, kad pareiškėjas netinkamai taikė teisės aktų nuostatas, nesilaikė aprobuotame žvalgomųjų archeologinių tyrimų projekte nurodytų veiksmų ir savavališkai pakeitė vieno iš numatytų šurfo apimtis ir archeologinių tyrimų metodiką, todėl pažeidė Aprašo 68 punkto, Reglamento 19.1.1 papunkčio ir Įstatymo 18 straipsnio 6 dalies nuostatas. Už nurodytą pažeidimą Departamentas Nutarimu pareiškėjui paskyrė 2 896 Eur baudą.

16. Teismas nurodė, kad pagal Įstatymo 311 straipsnio 1 dalį, už šio įstatymo pažeidimus 31 straipsnio 2 dalyje nurodytiems subjektams tam įgalioti Departamento pareigūnai, nustatę, kad šio įstatymo reikalavimai pažeisti, surašo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyto turinio protokolą. Įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų atžvilgiu pradėtos bylos nagrinėjamos ir baudos skiriamos ne vėliau kaip per mėnesį nuo pažeidimo nustatymo dienos, tačiau ne vėliau kaip per 3 metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per 3 metus nuo jo paaiškėjimo dienos (Įstatymo 311 straipsnio 2 dalis).

17. Teismas vertino, kad vien Protokolo surašymo momentas negali būti siejamas su pažeidimo nustatymo diena. Siekiant nustatyti pažeidimo nustatymo dieną, svarbu įvertinti institucijos turimą informaciją iki Protokolo surašymo bei jos atliktus veiksmus, siekiant išsiaiškinti galimai padaryto pažeidimo aplinkybes.

18. Teismas sprendė, kad Departamento Komisija viešo posėdžio metu 2017 m. balandžio 25 d. svarstydama archeologo A. M. pateiktą ataskaitą, sužinojo apie pareiškėjo galbūt padarytą pažeidimą, o, gavusi dr. R. V. 2017 m. gegužės 9 d. recenziją, sužinojo išsamius duomenis apie pažeidimo padarymo faktą, aplinkybes ir pažeidimą atlikusius subjektus. Pažeidimas dėl netinkamai atliktų žvalgybos darbų konstatuotas 2017 m. rugsėjo 20 d., kai buvo priimtas administracinis aktas dėl A. M. nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto atestato Nr. 2849 galiojimo sustabdymo. Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų ar paaiškinimų, jog siekė gauti papildomus duomenis, tirdamas pareiškėjo galbūt padarytą pažeidimą, taip pat nenurodė jokių kitų svarbių aplinkybių, kodėl tyrimas užtruko ir Protokolas buvo surašytas tik 2018 m. sausio 15 d.

19. Teismo vertinimu, toks Departamento delsimas yra nesuderinamas su gero administravimo principu. Teismas konstatavo, kad Departamentas praleido Įstatymo 311 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą baudai skirti, todėl Nutarimą panaikino Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu – skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

III. 20. Atsakovas Departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

21. Atsakovo manymu, teismas tinkamai neįvykdė pareigos išnagrinėti bylą objektyviai ir visapusiškai, ištirti ir įvertinti visas bylos faktines aplinkybes, sprendimą pagrįsti teisės normomis ir faktinėmis aplinkybėmis, t. y. priimti motyvuotą sprendimą.

22. Atsakovas pakartoja atsiliepime į skundą nurodytas faktines aplinkybes ir argumentus dėl pareiškėjo pažeidimo, už kurį ginčijamu Nutarimu skirta bauda. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl praleisto termino baudai skirti, atsakovas nurodo, kad teismas netinkamai nustatė terminą dėl sužinojimo apie padarytą pažeidimą, t. y. nuo 2017 m. balandžio 25 d., todėl nepagrįstai nurodė, kad iki Protokolo surašymo dienos (2018 m. sausio 15 d.) praėjo daugiau nei pusė metų.

23. Atsakovas, siekdamas paneigti pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, nurodo pažeidimo nustatymo ir nagrinėjimo aplinkybes:

23.1. Departamentas apie galimą pažeidimą sužinojo, gavęs Kultūros ministerijos 2017 m. spalio 13 d. raštą Nr. S2-2738 „Dėl A. M. veiksmų ištyrimo“ ir nedelsdamas ėmėsi aktyvių priemonių, siekiant išsiaiškinti visas faktines aplinkybes.

23.2. Departamentas 2017 m. lapkričio 2 d. raštu Nr. (1.36.)2-2609 „Dėl A. M. veiksmų ištyrimo“ kreipėsi į Kultūros ministeriją su prašymu pateikti Nekilnojamosios kultūros paveldo apsaugos specialistų atestavimo komisijos surinktą medžiagą ir 2017 m. rugsėjo 20 d. posėdžio išvadas.

23.3. Kultūros ministerija 2017 m. lapkričio 8 d. raštu Nr. S2-2938 „Dėl A. M. veiksmų ištyrimo“ pateikė Nekilnojamosios kultūros paveldo apsaugos specialistų atestavimo komisijos surinktą medžiagą ir 2017 m. rugsėjo 20 d. posėdžio išvadas.

23.4. Departamentas 2017 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. (11.13) 2-2822 teikė šaukimą UAB „Statybų archeologija“ vadovui J. Š. 2017 m. gruodžio 12 d. atvykti į Departamentą apklausai ir rašytinių parodymų pateikimui.

23.5. UAB „Statybų archeologija“ 2017 m. gruodžio 7 d. informavo Departamentą, kad gavo šaukimą atvykti, tačiau prašė patikslinti: 1) šaukiamo asmens statusą administracinėje byloje; 2) paprašė susipažinti su nustatytais faktiniais duomenimis ir gauti konkrečius klausimus, į kuriuos reiktų atsakyti.

23.6. Departamentas 2017 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. (11.13)2-2990 pateikė pakartotinį šaukimą UAB „Statybų archeologija“ vadovui J. Š. 2018 m. sausio 4 d. atvykti į Departamentą ir pateikti paaiškinimus. Atsižvelgiant į Įstatyme nustatytą teisę šio įstatymo pažeidimų įtariamam asmeniui teikti paaiškinimus raštu, Departamentas uždavė 2 klausimus, prašant paaiškinti aplinkybes.

23.7. UAB „Statybų archeologija“ 2017 m. gruodžio 27 d. pateikė paaiškinimus pagal Departamento rašte Nr. (11.13)2-2990 užduotus klausimus.

23.8. Departamentas 2018 m. sausio 8 d. raštu Nr. (11.13)2-54 UAB „Statybų archeologija“ informavo, kad susipažino su pateiktas paaiškinimais ir pakartotinai teikia šaukimą UAB „Statybų archeologija“ vadovui J. Š. atvykti į Departamento Klaipėdos skyrių administraciniam tyrimui.

23.9. Departamento Klaipėdos skyriuje 2018 m. sausio 15 d. surašytas Protokolas, kuriame nurodyta, kad UAB „Statybų archeologija“ archeologai, vykdydami Kauno senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 20171), Jėzuitų vienuolyno komplekso (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 22365) ir Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčios (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 22366) teritorijose, Kauno m. sav., Kauno m., Rotušės g. 8 žvalgomuosius archeologinius tyrimus nesilaikė aprobuotame žvalgomųjų archeologinių tyrimų projekte nurodytų veiksmų ir savavališkai pakeitė vieno iš numatytų šurfo apimtis ir archeologinių tyrimų metodiką, tuo pažeisdami Aprašo 68 punkto, Reglamento 19.1.1 papunkčio ir Įstatymo 18 straipsnio 6 dalies nuostatas.

23.10. Departamentas 2018 m. sausio 22 d. raštu Nr. (11.13)2-184 UAB „Statybų archeologija“ vadovui J. Š. teikė šaukimą 2018 m. sausio 31 d. atvykti į Departamento Kontrolės skyrių administracinės bylos nagrinėjimui pagal protokolą Nr. ATK1-2.

23.11. Departamentas 2018 m. sausio 31 d. priėmė Nutarimą, kuriuo UAB „Statybų archeologija“ taikė atsakomybę pagal Įstatymo 31 straipsnį.

24. Atsakovas apibendrindamas nurodo, kad apie galimą pažeidimą sužinojo, gavęs Kultūros ministerijos 2017 m. spalio 13 d. raštą Nr. S2-2738 ir nedelsdamas ėmėsi aktyvių priemonių, siekiant išsiaiškinti visas faktines aplinkybes, todėl nesutinka su teismo sprendime išdėstyta nuomone, kad Departamentas delsė nagrinėti galimą kultūros paveldo pažeidimą.

25. Atsakovas pažymi, kad pagal Įstatymo 31 straipsnio 2 dalį, šio įstatymo 311 straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų atžvilgiu pradėtos bylos nagrinėjamos ir baudos skiriamos ne vėliau kaip per mėnesį nuo pažeidimo nustatymo dienos, tačiau ne vėliau kaip per 3 metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, - per 3 metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju skundžiamas nutarimas priimtas 2018 m. sausio 31 d., t. y. kiek daugiau nei po 8 mėnesių, tačiau nepažeidžiant nuobaudos skyrimo terminų, nustatytų Įstatymo 311 straipsnio 2 dalyje. Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą ir tai lėmė neteisingą bylos išsprendimą ir neteisėto bei nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2018 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. RG-5, kuriuo pareiškėjui UAB „Statybų archeologija“ paskirta 2 896 Eur bauda už pažeidimų, numatytų Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje, Reglamento 19.1.1 papunktyje ir Aprašo 68 punkte padarymą, teisėtumo ir pagrįstumo.

27. Pirmosios instancijos teismas, kuriam pareiškėjas apskundė šį Nutarimą, konstatavęs, kad ginčijamas Nutarimas be svarbių priežasčių nebuvo priimtas per 1 mėnesį nuo pažeidimo nustatymo dienos (Įstatymo 311 str. 2 d.) pareiškėjo skundą patenkino ir panaikino ginčijamą Nutarimą. Teismas nustatė, kad Departamento Komisija apie pareiškėjo galbūt padarytą pažeidimą sužinojo viešo posėdžio metu 2017 m. balandžio 25 d., svarstydama archeologo A. M. pateiktą ataskaitą, o Protokolą surašė 2018 m. sausio 15 d., t. y. daugiau nei po pusės metų. Toks Departamento delsimas, teismo vertinimu, yra nesuderinamas su gero administravimo principu. Teismas konstatavo, kad Departamentas praleido Įstatymo 311 straipsnio 2 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą baudai skirti ir tai buvo pagrindas Nutarimą panaikinti.

28. Paduotame apeliaciniame skunde atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis dėl pagrindų panaikinti skundžiamą Nutarimą, prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo teigimu, Departamentas apie galimą pažeidimą sužinojo, gavęs Kultūros ministerijos 2017 m. spalio 13 d. raštą Nr. S2-2738, ir nedelsdamas ėmėsi aktyvių priemonių, siekiant išsiaiškinti visas faktines aplinkybes, o Nutarimą priėmė, nepažeisdamas Įstatymo 311 straipsnio 2 dalyje nustatytų administracinės nuobaudos skyrimo terminų. Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą, neišnagrinėjo bylos iš esmės, ir tai lėmė neteisingą bylos išsprendimą ir neteisėto bei nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą.

29. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės bei argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti iš naujo ar kitaip.

30. Departamento įgalioti pareigūnai, nustatę, kad Įstatymo reikalavimai pažeisti, 31 straipsnio 2 dalyje nurodytiems subjektams surašo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyto turinio protokolą (Įstatymo 311 str. 1 d.). Įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų atžvilgiu pradėtos bylos nagrinėjamos ir baudos skiriamos ne vėliau kaip per mėnesį nuo pažeidimo nustatymo dienos, tačiau ne vėliau kaip per 3 metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per 3 metus nuo jo paaiškėjimo dienos (Įstatymo 311 str. 2 d.). Taigi, Įstatyme nustatyti patraukimo už ne trunkamą pažeidimą atsakomybėn terminai: 1 mėnesio terminas, kuris nėra naikinamasis ir kurio pradžia siejama su pažeidimo nustatymo diena, t. y. momentu, kada Departamento pareigūnai, įgalioti surašyti protokolą, nustato pakankamai duomenų tokiam pažeidimui užfiksuoti bei kvalifikuoti, t. y. pažeidimo padarymo aplinkybes, jį padariusį subjektą ir pažeidimą kvalifikuojančias aplinkybes, kuris (momentas) paprastai sutampa su protokolo surašymo diena; 3 metų terminas, kurio pradžia sutampa su pažeidimo padarymo diena ir kurio (šio termino) pasibaigimas patraukimą atsakomybėn už tokio pobūdžio pažeidimą daro negalimu. Aplinkybė, kada buvo gauta arba objektyviai turėjo ir galėjo būti gauta pakankamai duomenų pažeidimui užfiksuoti bei kvalifikuoti, t. y. momentas, laikytinas pažeidimo nustatymo diena, nuo kurios skaičiuotinas vieno mėnesio terminas sankcijai skirti, yra įrodinėjimo dalykas kiekvienoje byloje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1192-624/2020).

31. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas vertino, kad vien Protokolo surašymo momentas negali būti siejamas su pažeidimo nustatymo diena. Siekiant nustatyti pažeidimo nustatymo dieną, svarbu įvertinti institucijos turimą informaciją iki Protokolo surašymo bei jos atliktus veiksmus, siekiant išsiaiškinti galimai padaryto pažeidimo aplinkybes. Teismas akcentavo, kad Departamento Komisija dar 2017 m. balandžio 25 d. posėdyje nusprendė nepriimti A. M., kuris yra UAB „Statybų archeologija“ darbuotojas – archeologas, Kauno senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 20171) ir Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčios (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 22366) teritorijose, Kauno m. sav., Kauno m., Rotušės g. 8 2017 m. kovo mėnesį atliktų žvalgomųjų archeologinių tyrimų ataskaitos ir siūlė pradėti administracinę procedūrą dėl tyrėjo A. M. atestato naikinimo (b. l. 36, 97–98). Taigi faktinės aplinkybės dėl netinkamai atliktų žvalgybos darbų minėtuose objektuose atsakovui buvo žinomos, jos buvo nurodytos ir dr. R. V. 2017 m. gegužės 9 d. pateiktoje recenzijoje. Teisėjų kolegija, pritardama argumentui, kad atsakovui apie žvalgomųjų archeologinių tyrimų metu padarytą pažeidimą buvo žinoma vėliausiai nuo dr. R. V. 2017 m. gegužės 9 d. recenzijos pateikimo, pripažįsta nepagrįstais atsakovo teiginius, kad tik po to, kai Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų atestavimo komisija 2017 m. rugsėjo 20 d. priėmė nutarimą dėl A. M. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto atestato Nr. 2849 galiojimo sustabdymo, Departamentas, gavęs Kultūros ministerijos 2017 m. spalio 13 d. raštą Nr. S2-2738 „Dėl A. M. veiksmų ištyrimo“ sužinojo apie galimą UAB „Statybų archeologija“ padarytą pažeidimą.

32. Pažymėtina, kad Kultūros ministerija nepateikė atsakovui daugiau duomenų apie padarytą pažeidimą, negu buvo sužinota Departamento Komisijos 2017 m. balandžio 25 d. posėdyje ir gavus dr. R. V. 2017 m. gegužės 9 d. recenziją. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto atestato stabdymo procedūra yra savarankiška ir neturi įtakos ar teisinės reikšmės sprendimo dėl atsakomybės taikymo juridiniam asmeniui (pareiškėjui) už padarytus pažeidimus priėmimui. Todėl sprendžiant dėl administracinės atsakomybės terminų skaičiavimo yra reikšmingi tie Departamento veiksmai iki protokolo surašymo, kurie buvo atlikti po to, kai tapo žinoma esminė informacija apie pažeidimą (pažeidimo padarymo faktines aplinkybes, jį padariusį subjektą, pažeidimą kvalifikuojančius duomenis). Tiek Departamento Komisija, tiek Departamento įgalioti pareigūnai, kuriems yra pavesta taikyti atsakomybę už Įstatymo pažeidimus, yra to paties viešojo administravimo subjekto atstovai, turintys kartu siekti institucijai nustatytų tikslų. Institucijos delsimas atlikti jai pavestus veiksmus, vidinės komunikacijos stoka, negali būti vertinama kaip objektyvūs veiksniai, nulėmę Įstatyme nustatytų atsakomybės taikymo terminų praleidimą. Administracinės atsakomybės taikymo efektyvumas yra neatsiejamas nuo jos taikymo operatyvumo, todėl Įstatyme numatytas vieno mėnesio terminas, nors ir nėra naikinamasis, gali būti netaikomas tik tais atvejais, kai nustatomos reikšmingos aplinkybės, pagrindžiančios svarbias jo praleidimo priežastis.

33. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Departamentas teismui nepateikė jokių įrodymų, jog vykdė tyrimus ar rinko įrodymus minėtam pažeidimui nustatyti, taip pat nenurodė jokių kitų svarbių aplinkybių, kodėl tyrimas užtruko ir Protokolas buvo surašytas tik 2018 m. sausio 15 d. Apeliacinės instancijos teismui atsakovas taip pat nepateikė duomenų, kodėl Departamento Komisijos 2017 m. balandžio 25 d. nustatyti faktai bei 2017 m. gegužės 9 d. recenzija buvo nepakankami pradėti administracinę procedūrą. Byloje nesant duomenų, kad nuo sužinojimo apie padarytą pažeidimą momento iki Kultūros ministerijos 2017 m. spalio 13 d. rašto Nr. S2-2738 gavimo, atsakovas būtų atlikęs kokius nors aktyvius veiksmus patraukti pareiškėją administracinėn atsakomybės, terminas atsakomybei taikyti pagrįstai laikytas praleistu. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodomi vėliau, po 2017 m. spalio 13 d. atlikti veiksmai, laikytini neturinčiais reikšmės skaičiuojant atsakomybės taikymo terminus, nes buvo atliekami jau pasibaigus minėtam vieno mėnesio terminui. Teismui konstatavus, kad administracinės atsakomybės taikymo pareiškėjui terminas buvo praleistas, nebuvo pagrindo nagrinėti Nutarimu nustatyto pažeidimo iš esmės. Nenustačius reikšmingų aplinkybių, kurios pagrįstų ilgesnio negu vieno mėnesio termino taikymą nuo sužinojimo momento apie Įstatymo pažeidimo padarymą, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo panaikintas Nutarimas dėl to, kad buvo praleistas Įstatymo 311 straipsnio 2 dalyje nustatytą nuobaudos skyrimo terminas, laikytinas teisėtu ir pagrįstu, o atsakovo apeliacinio skundo argumentai laikytini nepagrįstais ir atmestinais.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė