d0c6f2b4-6e76-4cdf-b8a6-e528cf0d1b69 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1S-192-954/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39312-2015-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 7 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgos Vasiliauskienės ir AuÅ¡ros Vingilės, nerengiant teismo posėdžio iÅ¡nagrinėjo nuteistojo A. B. skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2021 m. kovo 1 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisijos) 2021 m. sausio 22 d. nutarimÄ Nr. 61-10, taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. A. B. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį – 7 metų laisvės atėmimo bausme. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsniu, bausmė subendrinta su Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 7 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2017 m. sausio 5 d., bausmės pabaiga – 2023 m. lapkričio 16 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai (2021 m. sausio 20 d.) – 2 metai 9 mėnesiai 26 dienos.

3. Komisija 2021 m. sausio 22 d. priėmė nutarimÄ Nr. 61-10, kuriuo nutarė A. B. taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ .

4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. sausio 30 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2021 m. sausio 22 d. nutarimÄ taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, jog nors nuteistasis ir daro pažangÄ mažindamas nusikalstamo elgesio rizikÄ , tačiau Å¡i pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtinkinanti, kad neabejotinai sudarytų sÄ lygas konstatuoti, Å¡iuo metu dar nėra pagrindo daryti neabejotinos iÅ¡vados, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

5. Nuteistasis A. B. skundžia Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartį, praÅ¡o jÄ panaikinti ir paleisti jį lygtinai iÅ¡ pataisos įstaigos nustatant baudžiamojo poveikio priemones. 5.1. Skunde nurodo, jog apylinkės teismas vertino tik aplinkybes susijusias su jo asmenybe, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu ir be jokių argumentų padarė iÅ¡vadÄ , esÄ nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad Å¡iuo metu lygtinai paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Skundo autoriaus nuomone, teismas atmesdamas Komisijos nutarimÄ neatsižvelgė į aplinkybių visumÄ , jį teigiamai charakterizuojančių, tai yra, kad yra atlikęs nemaÅ¾Ä dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bausmę atlieka paprastos grupės sÄ lygomis, nuo 2020 m. lapkričio 19 d. jam suteikta teisė iÅ¡vykti be sargybos arba be palydos, yra keturiolika kartų skatintas, pataisos namuose dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir jas sėkmingai baigia, dengia finansinius įsipareigojimus, kas rodo jo siekį išėjus į laisvę dirbti ir gauti legalias pajamas, o ne vėl imtis nusikalstamų veikų. 5.2.

Skundo autoriaus teigimu, priimdamas skundžiamÄ nutartį teismas nepagrįstai neįvertino daugelio Komisijos itin didelės reikÅ¡mės turinčių aplinkybių, tai yra, kad jau yra įvykdęs jam pasiÅ«lytas socialiniame reabilitacijos plane numatytas priemones, turi suformavęs aiÅ¡kius pasiekiamus ateities tikslus, aktyviai ieÅ¡ko sprendimų, atlikus pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimÄ naudojant OAsys metodikÄ nustatyta, kad jis priklauso žemos rizikos grupei - 36 balų, toks kriterijus formaliai duoda pagrindÄ taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.

Å ios aplinkybės jį charakterizuoja teigiamai, rodo teigiamÄ skirtos bausmės poveikį bei tai, jog atitinka nustatytas sÄ lygas reikalingas lygtinio paleidimo taikymui. 5.3. Taip pat skunde nurodo, kad apylinkės teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos Å¡iuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, nes BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, apelianto nuomone, jau yra realizuoti arba sėkmingai realizuojami.

Jo teigiamas elgesys pataisos namuose įrodo, kad nusikalstamas elgesys laisvėje nėra jam priimtinas. Nuteistojo teigimu, Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1992 m. spalio 19 d. rekomendacija Nr. R (92)16 „Dėl Europos visuomenių sankcijų ir priemonių taisyklių“. Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1999 m. rugsėjo 30 d. rekomendacijoje Nr. R(99)22 „Dėl kalėjimų perpildymo bei kalinių skaičiaus augimo“, pažymima, kad taikant visuomeninės sankcijas ir priemones vietoje laisvės atėmimo bausmių, bÅ«tina atkreipti dėmesį į kitų sankcijų ir priemonių platesnį taikymÄ .

Skundo autoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismas veikė prieÅ¡ingai Å¡ioms rekomendacijoms ir nukrypo nuo teismų praktikos panaÅ¡aus pobÅ«džio byloje. Nėra jokių svarių aplinkybių patvirtinančių bÅ«tinumÄ jam bausmės atlikimÄ tęsti pataisos namuose, nes savo elgesiu ir požiÅ«riu į visuomenę įrodė, jog bausmės paskirtį jau yra realizavęs (BK 41 straipsnio 2 dalis). 5.4. Skundo autoriaus teigimu, vien ta aplinkybė, jog jis laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ , nėra pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos.

Taip pat apelianto nuomone negalima neatsižvelgti ir į Europos Žmogaus Teisių Teisingumo Teismo sprendimus, kuriuose pasisakoma, jog valstybė privalo atsisakyti savo griežtos baudžiamosios politikos tam, kad sumažintų įkalintų asmenų skaičių, arba įdiegti alternatyvių bausmės priemonių sistemÄ . Lygtinis paleidimas bÅ«tent ir priskirtinas prie alternatyvių bausmės priemonių. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog kalinimo sÄ lygos visose be iÅ¡imties Lietuvos įkalinimo įstaigose yra nepriimtinos, todėl lygtinio paleidimo politikos liberalizavimas yra neiÅ¡vengiama bÅ«tinybe.

Anot skundo autoriaus, skundžiama apylinkės teismo nutartis privalo bÅ«ti panaikinta ne tik jo skunde paminėtais motyvais (kaip prieÅ¡taraujanti aukÅ¡tesnės instancijos teismų praktikai, ir kaip jo konstitucinę teisę į teisingÄ teismÄ pažeidžianti dėl nemotyvuotumo), tačiau gali bÅ«ti panaikinta ir apeliacinės instancijos teismo iniciatyva kitais, skunde nepaminėtais, motyvais. Nuteistojo A. B. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę Å¡io straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punktuose nustatytÄ bausmės dalį. IÅ¡ aptarto straipsnio lingvistinio aiÅ¡kinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutÄ .

Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikÅ¡mingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mÄ stymo pokyčius, kurie turi bÅ«ti akivaizdÅ«s ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog bÅ«tų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. IÅ¡nagrinėjusi nuteistojo A. B. skundo argumentus, skundžiamÄ nutartį ir teismui pateiktÄ medžiagÄ bei įvertinusi pataisos procesui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, savo sprendimÄ iÅ¡samiai argumentavo, aiÅ¡kiai nurodė, kodėl Å¡iuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebÅ«tų vertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurios turėtų esminės reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo taikymo, A.

B. nepateikė. Tai, kad priimtas sprendimas neatitinka nuteistojo lÅ«kesčių, nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino A. B. asmenybės charakteristikÄ , iÅ¡kraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis. AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo taikymo ir jame iÅ¡dėstytos iÅ¡vados neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimÄ , kadangi teismas sprendimÄ priima vadovaudamasis tik įstatymu ir teisine sÄ mone. PrieÅ¡ingu atveju, bÅ«tų ignoruotas teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principas, kurio reikalavimai analizuojamu atveju nėra pažeisti.

8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. B. yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali bÅ«ti sprendžiamas jo lygtinio paleidimo klausimas. Jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodikÄ , atitinkanti 36 balus, yra prilyginama žemai rizikos grupei. Esant Å¡ioms aplinkybėms, vertinant jas aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, akivaizdu, kad ir nagrinėjamu atveju be iÅ¡dėstytų duomenų, bÅ«tina nustatyti ir akivaizdžiÄ nuteistojo pažangÄ mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ pataisos namuose, kuri turi bÅ«ti akivaizdi ir įtikinanti, kad bausmės tikslai Å¡iuo metu jau yra pasiekti ir kad jis jau bÅ«damas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų.

Tai reiÅ¡kia, jog bÅ«tent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiÅ«ris į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , pasekmes, siekis taisytis, požiÅ«ris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymÄ si, su kuriais neiÅ¡vengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti iÅ¡vadÄ , manymÄ , kad nuteistasis pasitaisė, jis gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiÅ«ris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriÅ¡kas.

9. Bylos duomenys patvirtina, jog A. B. individualų socialinės reabilitacijos planÄ ir Komisijos numatytas priemones vykdo – įgijo vidurinį iÅ¡silavinimÄ , dirba, dalyvavo įvairiose privalomose ir papildomose socialinės reabilitacijos programose. Teigiamai nuteistojo elgesį apibÅ«dina ir tai, kad jam nuo 2020 m. lapkričio 19 d. suteiktas leidimas iÅ¡vyki be sargybos ar palydos, o nuo 2020 m. lapkričio 26 d. perkeltas gyventi už pataisos įstaigos ribų, paprastoje grupėje. Per visÄ bausmės laikotarpį yra keturiolika kartų paskatintas, palaiko socialinius ryÅ¡ius su savo artimaisiais.

Teisėjų kolegija pažymi, kad už jo gerÄ elgesį ir gerÄ darbÄ buvo taikytos paskatinimo priemonės – perkeltas iÅ¡ paprastosios grupės į lengvÄ jÄ grupę, pareikÅ¡ta padėka, prieÅ¡ terminÄ panaikintos drausminės nuobaudos, be to 3 kartus buvo iÅ¡leistas trumpalaikių (trijų parų) atostogų. Teisėjų kolegijos nuomone, toks elgesys rodo, kad nuteistasis A. B. savo elgesį koreguoja reikiama linkme. Å ios teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, tačiau visgi nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu A.

B. jau padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindamas savo nusikalstamo elgesio rizikÄ .

10. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nuteistajam A. B., nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nustatyti net penki kriminogeniniai veiksniai: pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 m.), smurtinio elgesio istorija, buvo įtakotas asocialios grupės, priteistos skolos, problemų sprendimo įgÅ«džiai. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiÅ¡kiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumÄ . Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais iÅ¡dėstytas mintis, jo psichologinę bÅ«senÄ , siekius ir tikslus, todėl abejoti Å¡ių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibÅ«dinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingÄ reikÅ¡mę turi konkretÅ«s nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti Å¡ių kriminogeninių veiksnių įtakÄ galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Vertinamu atveju paminėtų kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su galimu pakartotiniu nuteistojo A. B. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytÄ individualų socialinės reabilitacijos planÄ .

TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir nuteistajam nustatyta nors ir žema – 36 balų – pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuriÄ sudaro ne tik statiniai (20 balų), bet ir reikÅ¡mingas skaičius (16 balų) dinaminių veiksnių, kuriuos nuteistasis A. B., nepriekaiÅ¡tingai elgdamasis, aktyviai dalyvaudamas pataisos procese ir koreguodamas savo elgesį pagal jam nustatytas problemines sritis gali realiai ir ženkliai sumažinti.

11. Nors nuteistasis A. B. skunde nurodė, kad jo elgesys bausmės atlikimo vietoje yra teigiamas ir nėra jokių kliūčių taikyti lygtinio paleidimo, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad asmens elgesio bei mÄ stysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgÄ laikotarpį vykstantis procesas, todėl bÅ«tina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Be to, pažymima ir tai, kad sprendžiant klausimÄ dėl asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų jo asmenybę apibÅ«dinančių ir elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma.

Surinkti duomenys neleidžia vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, jog A. B. nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme – jis keturiolika kartų pažeidė pataisos įstaigos vidaus taisykles, už kÄ net devynis kartus buvo baustas drausmine tvarka. Nors nuobaudos Å¡iuo metu yra negaliojančios, tačiau tai pačių pažeidimų fakto neÅ¡alina ir nuteistÄ jį charakterizuoja neigiamai, kaip nelinkusį nuosekliai laikytis nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų bei paklusti nustatytai tvarkai.

Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu yra svarbus faktorius vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam. Nors A. B. skatintas 14 kartų, tačiau, kaip ir minėta, taip pat buvo baustas ir drausmine tvarka, iÅ¡ lengvosios grupės grÄ Å¾intas į paprastÄ jÄ , todėl teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys nerodo iÅ¡skirtinai pavyzdingo jo elgesio visos bausmės atlikimo metu. PrieÅ¡ingai, patvirtina skundo autoriaus nepakankamÄ elgesio korekcijÄ , tai, kad A.

B., net ir bÅ«damas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytÄ elgesio tvarkÄ , ne visuomet sugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, yra vienodai svarbi, ir Å¡iuo metu neleidžia konstatuoti, kad nuteistasis sugeba iÅ¡laikyti pavyzdingÄ elgesį ilgÄ laikÄ , išėjęs į laisvę jis savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis. Be to, pažymima, jog nuteistasis A. B. paskutinį vidaus tvarkos taisyklių pažeidimÄ , už kurį jam buvo paskirta drausminė nuobauda, padarė kiek daugiau nei prieÅ¡ metus laiko, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo teigiama elgesio korekcija stebima pakankamai neseniai – nuo 2020 m. kovo 27 d., kai buvo prieÅ¡ terminÄ panaikinta nuobauda.

12. Teismas iÅ¡ esmės sutinka su skundo teiginiais, jog sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ neturi bÅ«ti vertinami nusikaltimo pavojingumas ir pobÅ«dis, neatliktas bausmės dalis, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobÅ«džio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymÄ nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiÅ«ris į padarytÄ nusikaltimÄ . IÅ¡ skundžiamos nutarties matyti, kad nusikaltimo pavojingumas apylinkės teismo nebuvo sureikÅ¡mintas, jis įvertintas visų aplinkybių kontekste. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismo iÅ¡vada, dėl negalimumo taikyti nuteistajam A. B. lygtinį atleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, nebuvo nulemta nusikaltimo pavojingumu, o yra pagrįsta konkrečių aplinkybių visuma.

13. Atsakant į skundo argumentus dėl Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, EŽTT praktikos, pažymėtina, kad be Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, kiekvienu konkrečiu atveju individualiai turi bÅ«ti vertinama nuteistojo bausmės atlikimo aplinkybės ir sprendimas priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, o be to, skunde paminėtos rekomendacijos yra tik patariamojo (rekomendacinio) pobÅ«džio. Nagrinėjamu atveju teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimÄ dėl lygtinio paleidimo taikymo, savo sprendimÄ aiÅ¡kiai ir detaliai argumentavo, argumentus pagrįsdamas iÅ¡analizuotomis ir įvertintomis aplinkybėmis, todėl nuteistajam, prieÅ¡ingai, nei teigiama skunde, nurodyti aiÅ¡kÅ«s lygtinio paleidimo netaikymo motyvai ir nurodyti konkretÅ«s jo veiksmai, siekiant maksimalios jo elgesio korekcijos.

Be to, akcentuotina, jog taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistÄ jį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ . Å iuo atveju pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos.

14. SkundÄ nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis A. B. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ . Teismo nuomone, nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įvertinant ankstesnį patyrimÄ bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtÄ jo elgesį.

AukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ , netinkamai įvertino Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo A. B. skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo A. B. skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2021 m. kovo 1 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai Algirdas Giedraitis Jurga Vasiliauskienė Aušra Vingilė