d0c5ce41-b4af-4bc0-92e8-fd8e166b3b97 · Å iaulių apygardos teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-48-309/2016Teisminio proceso Nr. 1-40-1-780-2000-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2.; 1.2.3.2.8.; 1.2.4.1.; 2.1.3.2.; 2.1.2.11.; 2.1.15.2.; 2.1.15.7. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LI ETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 28 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko, teisėjų Raimundo Jurgaičio, Vidmanto Mylės, sekretoriaujant Dijanai Drizgienei, dalyvaujant prokurorei Daivai Kaučikienei, nukentėjusiajam A.

P., jo atstovei advokatei Vladai Buivydienei, kaltinamajam M. V., jo gynėjui advokatui Henrikui Oseckiui,           vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio iÅ¡silavinimo, nedirbantis, paskutinė žinoma gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas: 1994-10-13 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 104 straipsnį (1961 m.

BK redakcija) laisvės atėmimu 7 metams, paleistas 1998-01-22 lygtinai prieÅ¡ terminÄ 3 m. 4 mėn. 16 d., teistumas neiÅ¡nykęs,        kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 111 straipsnio 1 dalį (1961 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. 18-147, įsigaliojusio 1961 m. rugsėjo 1 d., redakcija), 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ (Lietuvos Respublikos 2009 m. birželio 16 d. įstatymo Nr. XI-303, įsigal. 2009 m. birželio 30 d. (Žin., 2009, Nr. 77-3168) redakcija).

          Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:          2015 m. vasario 25 d. Å aulių miesto apylinkės teismo nutartimi (2 t., 196–197 b. l.) į teismo posėdį perduota baudžiamoji byla, kurioje:         M. V. kaltinamas tuo, kad jis 2000 m. rugsėjo 15 d., apie 2.30 val., bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu tyčia sudavė vienÄ kartÄ buteliu nukentėjusiajam A. P. į galvos sritį ir vienÄ kartÄ sudužusio butelio dalimi į veido sritį, taip padarydamas besiskverbiančiÄ deÅ¡inės akies ragenos ir odenos žaizdÄ , rainelės iÅ¡kritimÄ , kraujo iÅ¡siliejimÄ Ä¯ priekinę akies kamerÄ ir akį, muÅ¡tinę žaizdÄ pakauÅ¡yje, muÅ¡tines žaizdas kaktoje, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, t. y. dėl deÅ¡inės akies sužalojimo padarė sunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes nukentėjusysis A.

P. neteko regėjimo deÅ¡ine akimi ir 35 procentų bendro darbingumo, tai yra padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 111 straipsnyje (1961 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. 18-147, įsigaliojusio 1961 m. rugsėjo 1 d., redakcija).         2015 m. gegužės 20 d. teismo posėdyje nukentėjusysis A. P. pateikia praÅ¡ymÄ pakeisti kaltinimÄ byloje ir jį iÅ¡dėstyti:M. V. yra kaltinamas tuo, kad jis 2000 m. rugsėjo 15 d., apie 2.30 val. bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio konflikto metu iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų tyčia sudavė ne mažiau kaip du kartus buteliu nukentėjusiajam A.

P. į galvos sritį ir vienÄ kartÄ butelio Å¡uke į deÅ¡inę akį, taip padarydamas besiskverbiančiÄ deÅ¡inės akies ragenos ir odenos žaizdÄ , rainelės iÅ¡kritimÄ , kraujo iÅ¡siliejimÄ , į priekinę akies kamerÄ ir akį, muÅ¡tinę žaizdÄ pakauÅ¡yje, muÅ¡tines žaizdas kaktoje, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, t. y. dėl deÅ¡inės akies sužalojimo padarė sunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes nukentėjusysis A. P. neteko regėjimo deÅ¡ine akimi ir 80 procentų bendro darbingumo, ir tokiu bÅ«du pasikėsino tyčia nužudyti nukentėjusįjį A.

P.. Tokiais veiksmais M. V. kaltinamas įvykdęs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte (Lietuvos Respublikos 2009 m. birželio 16 d. įstatymo Nr. XI-303, įsigal. 2009 m. birželio 30 d. (Žin., 2009, Nr. 77-3168) redakcija).            2015 m. gegužės 20 d. nutartimi teismas priima nukentėjusiojo praÅ¡ymÄ pakeisti kaltinimÄ baudžiamojoje byloje (3 t., 56–57 b. l.). 2015 m. gruodžio 1 d. nutartimi (3 t., 158–159 b. l.) Å iaulių apylinkės teismas baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal teismingumÄ perduoda Å iaulių apygardos teismui.          Kaltinamasis M.

V. teismo posėdyje dėl tyčinio sunkaus kÅ«no sužalojimo (sunkaus sveikatos sutrikdymo) kaltu prisipažino visiÅ¡kai, dėl pasikėsinimo nužudyti iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2000 m. rugsėjo 14 d., apie pietus, susitiko su J. N., A. N., trečios merginos vardo nepamena. Bendravo J. N. nuomojamame bute, adresu: (duomenys neskelbtini), vartojo nedaug alkoholio. Vakare A. ne kartÄ telefonu bendravo su nukentėjusiuoju A. P.. A. pasakė, jog ji yra skolinga A. P. 200 dolerių, tačiau Å¡iuo metu neturi, sakė nukentėjusiajam ateiti kitÄ dienÄ .

Apie 2 valandÄ nakties nukentėjusysis, kuris matėsi esantis neblaivus, atėjo į butÄ ir pradėjo ginčytis su A. dėl skolos. Jie visi buvo tame pačiame kambaryje, jis sėdėjo fotelyje. Nukentėjusysis kėlė triukÅ¡mÄ , Å¡aukė ant A., todėl jis neapsikentęs nukentėjusiajam pasakė, „baikit tÄ ginÄÄ , nes A. žadėjo pinigus tau grÄ Å¾inti rytoj“. Nukentėjusysis ėmė pulti ant jo, todėl nukentėjusiajam smogė nuo stalo paimtu buteliu į galvÄ , matė, jog jis turėjo metalinį strypÄ , kuriuo jam trenkė į petį ar Å¡onÄ .

Jie susistumdė ir jis dar kartÄ nukentėjusiajam su nudaužtu buteliu smogė į veido sritį. Nukentėjusysis iÅ¡bėgo iÅ¡ buto, jis jo nesivijo. Praėjus 20 minučių, į butÄ Ä¯siveržė nukentėjusiojo brolis ir jį sumušė. Jis buvo praradęs sÄ monę, merginos jį nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Buvo apklausiamas policijos pareigÅ«nų, sakė, jog niekam pretenzijų neturi.           2000 m. spalio 2 d. atvyko į (duomenys neskelbtini), kur visada oficialiai dirbo, gyveno nuomojamame bute. (duomenys neskelbtini) gyveno su I.

V., susilaukė sÅ«naus. Turtinę žalÄ nukentėjusiajam atlygino visiÅ¡kai. Ekstradicijos iÅ¡laidas atlygino. Dėl neturtinės žalos atlyginimo nekalbėjo, nes neturėjo progos. Kiek žino, I. V. kalbėjo dėl neturtinės žalos, bet nepavyko susitarti. Nukentėjusysis skambino I. V. ir pasakė, kad, jei praÅ¡omos sumos nesumokės, bus kaltinamas pasikėsinimu nužudyti.              Nukentėjusysis A. P. teismo posėdyje parodė, kad iki įvykio su kaltinamuoju M.

V. nebuvo pažįstami. Jis A. buvo paskolinęs 200 dolerių kelionei į užsienį. 2000 m. rugsėjo 14 d. jis dirbo bare „D.“. Kai vakare į barÄ atėjo A. ir jis jos paklausė dėl skolos, A. atsakė „taip užsidirbau gerai viskas gerai“. Paklausus, kodėl neatnešė skolos, ji neva išėjo į namus atneÅ¡ti pinigų, tačiau pinigų neatnešė. Pabaigęs darbÄ , jis su draugu grįžo namo, iÅ¡gėrė po 100 gramų degtinės ir paskambino A. dėl skolos.

A. jam pasakė „atvažiuok ir atiduosiu“. Liepęs draugui palaukti, jis iÅ¡kviestu taksi nuvyko pas A. Atvykus A. pasakė, kad skolos atiduoti nesiruoÅ¡ia, o jis atsakė „jeigu tu su manim neatsiskaitysi aÅ¡ imsiuos priemonių“, galvojo kreiptis į policijÄ . Kaltinamasis, kuris sėdėjo fotelyje, bandė kažkÄ sakyti, tačiau jis, jam iÅ¡ už nugaros paėmęs už pečių, pasakė: „gerbiamasis aÅ¡ ne pas tave tu man neskolingas“. IÅ¡einant iÅ¡ buto, pajuto smÅ«gį į galvÄ , pakaušį.

Sukosi pasižiÅ«rėti, kas įvyko, pajuto, kad kaltinamasis jį sugriebė už peties ir tuo sudužusiu buteliu jis gavo smÅ«gį į veidÄ . Bėgdamas pro duris, gavo tris smÅ«gius į nugarÄ , tačiau dėl to pretenzijų nereiÅ¡kia. Grįžus namo, draugas iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ ir buvo pristatytas į ligoninę.             Turtinė žala – 800 eurų, ji atlyginta. Neturtinė žala – 40 000 litų, Å¡i žala neatlyginta, Å¡iai sumai ieÅ¡kinį palaiko.

Su kaltinamojo sugyventine buvo sutarę dėl neturtinės žalos, bet vėliau advokatė patarė nesitarti.             2016 m. kovo 1 d. teismo posėdyje buvo pateiktas patikslintas civilinis ieÅ¡kinys, kuriuo atsisakoma neturtinės žalos priteisimo, o praÅ¡oma priteisti 40 000 eurų negautoms pajamoms atlyginti.           Liudytoja J. N. teismo posėdyje parodė, kad nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo iki 2000 m. rugsėjo 14 d. nepažinojo. TÄ dienÄ ji buvo pas pusseseres A.

N. ir E. N., adresu: (duomenys neskelbtini). Kai ji atvyko, kaltinamasis jau buvo. Visi bendravo, vartojo alkoholį. Jau buvo vėlus metas, kai atėjo nukentėjusysis A. P. Ji A. P. nematė, nes buvo virtuvėje. Kambaryje girdėjosi triukÅ¡mas, tačiau ji į kambarį neužėjo, išėjo į namus. IÅ¡ pusseserių pasakojimų žino, jog nukentėjusysis puolė vienÄ pusseserę, o kaltinamasis jÄ gynė.            Liudytojas A. K. teismo posėdyje parodė, kad su nukentėjusiuoju A.

P. yra draugai. 2000 m. rugsėjo 14 d. atvažiavo pas A. P. į barÄ â€žD.“, kur nukentėjusysis dirbo. Nukentėjusiajam paskambino mergina, kuri jam buvo skolinga pinigų. Nukentėjusysis pasakė, kad jam į barÄ turėtų atvežti pinigus, tačiau pinigų neatvežė ir jie, pasibaigus darbui, iÅ¡važiavo pas A. P. į namus. BÅ«nant namuose, kartu su nukentėjusiuoju iÅ¡gėrė po 150 gramų degtinės. A. P., paskambinęs merginai, jos paklausė „kodėl neatvežei pinigų“, o ji pasakė „atvažiuok ir pasiimsi“.

Nukentėjusysis iÅ¡važiavo apie pusę dvyliktos nakties, užtruko apie dvideÅ¡imt minučių. Kai grįžo, jis atidaręs duris pamatė, kad nukentėjusiojo veidas kruvinas, todėl iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ . Nukentėjusysis apie įvykį daug nepasakojo, tik sakė „gavau iÅ¡ butelio“.              Ekspertas Henrikas Daujotas teismo posėdyje parodė, kad 2000 m. rugsėjo 25 d. buvo suraÅ¡yta iÅ¡vada. Buvo atvykęs nukentėjusysis apžiÅ«rai, pareikalauti dokumentai iÅ¡ medicinos universiteto klinikų, kur nukentėjusysis buvo gydomas akių ligų skyriuje.

Ä®vertinus medicininius dokumentus, suraÅ¡yta iÅ¡vada, kad A. P. padaryti kÅ«no sužalojimai: besiskverbianti deÅ¡inės akies ragenos ir odenos žaizda, rainelės iÅ¡kritimas, kraujo iÅ¡siliejimas į priekinę akies kamerÄ ir akį, muÅ¡tinė žaizda pakauÅ¡yje, muÅ¡tinės žaizdos kaktoje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose. A. P. padarytas sunkus kÅ«no sužalojimas, nes jis neteko regėjimo deÅ¡ine akimi. 2004 m. jau pagal naujas taisykles sutriko sveikatos mastas ir jis neteko 35 procentų bendro darbingumo.             Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti dviejų trauminių poveikių pasekoje, vienam jų paveikus veidÄ , kitam pakaušį.

Kiti sužalojimai yra tik veide – ir muštinės žaizdos, ir akies sužalojimas, jie galėjo būti padaryti vienu metu. Buvo padaryti ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais.              Ekspertas taip pat nurodė, kad daugiau nukentėjusysis pas juos nebuvo atvykęs, „kiti procentai“ pas juos nėra nustatyti. Paaiškino, kad procentai nustatomi pagal lentelę, dėl neįgalumo yra visai kiti vertinimai.          Nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokole (1 t., 58–62 b. l.) užfiksuota, kad nukentėjusysis A.

P. parodė kur ir kaip buvo sužalotas.             2000-09-25 Valstybinės teismo medicinos tarnybos teismo medicinos tarnybos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 65–66 b. l.) konstatuota, kad A. P. padaryti kÅ«no sužalojimai: besiskverbianti deÅ¡inės akies ragenos ir odenos žaizda, rainelės iÅ¡kritimas. Kraujo iÅ¡siliejimas į priekinę akies kamerÄ ir akį, muÅ¡tinė žaizda pakauÅ¡yje, muÅ¡tinės žaizdos kaktoje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose.

Sužalojimai padaryti ne mažiau trijų trauminių poveikių pasekoje paveikiant galvos ir veido sritis. A. P. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.         2004-06-29 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Å iaulių skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 72 b. l.) konstatuota, kad A. P. padaryti kÅ«no sužalojimai: besiskverbianti deÅ¡inės akies ragenos ir odenos žaizda, rainelės iÅ¡kritimas, kraujo iÅ¡siliejimas į priekinę akies kamerÄ ir akį, muÅ¡tinė žaizda pakauÅ¡yje, muÅ¡tinės žaizdos kaktoje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose.

A. P. dėl deÅ¡inės akies sužalojimo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes jis neteko 35 procentų bendro darbingumo.        2000-09-18 teisės medicinos specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., 122 b. l.), konstatuota, kad M. V. padaryta juosmens kairiame Å¡one juostos formos melsva kraujosruva 3x8 cm, kitų sužalojimų nenustatyta. BK 111 straipsnio 1 dalyje (1961 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. 18-147, įsigaliojusio 1961 m. rugsėjo 1 d., redakcija) nustatyta baudžiamoji atsakomybė už tyčinį žmogaus kÅ«no sužalojimÄ .

Tyčinis sunkus kÅ«no sužalojimas tai: užkrėtimas liga ar kitoks susargdinimas, pavojingas gyvybei arba sukėlęs regėjimo, girdėjimo ar kurio nors kito organo ar jo funkcijų netekimÄ , psichinę ligÄ , nėštumo nutrÅ«kimÄ , užkrėtimÄ Å¾mogaus imunodeficito virusu (ŽIV), taip pat kitokį sveikatos sutrikimÄ , susijusį su pastoviu ne mažiau kaip trečdalio bendrojo darbingumo netekimu ne mažiau kaip trečdalio bendrojo darbingumo netekimu, arba nepataisomÄ veido subjaurojimÄ .BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte Lietuvos Respublikos 2009 m. birželio 16 d.

įstatymo Nr. XI-303, įsigal. 2009 m. birželio 30 d. (Žin., 2009, Nr. 77-3168) redakcija) nustatyta baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus nužudymÄ dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Tokios paskatos yra veikÄ kvalifikuojantis požymis. Nužudymas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų – tai nužudymas, padarytas negerbiant bei demonstratyviai ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas, kai kaltininko elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, kai siekiama pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į aplinkinius, kai nusikalstama be jokios dingsties arba kaip pretekstÄ savo veiksmams panaudojant mažareikÅ¡mę dingstį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-523/2009, 2K-7-156/2010).

Chuliganiškos paskatos reiškiasi neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo nužudymu nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo arba panaudojant menkavertę dingstį. Šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra padaroma be priežasties ar akivaizdžiai neadekvati priežasčiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-448/2011, 2K-381/2013 ). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nužudymas nelaikomas padarytas dėl chuliganiškų paskatų tais atvejais, kai tai įvyksta tarpusavio asmeninių konfliktų, nesutarimų metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2012, 2K-8-696/2015).

BK 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pasikėsinimas padaryti nusikalstamÄ veikÄ yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Nuo baigto nusikaltimo pasikėsinimas skiriasi tuo, kad čia yra ne visi norėto padaryti nusikaltimo objektyvieji požymiai. Pasikėsinimas, kaip tyčinio nusikaltimo stadija, pasireiÅ¡kia tuo, jog kaltininkas jau yra pradėjęs realizuoti ketinimÄ padaryti nusikaltimÄ , tačiau jo nebaigia dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios.

Nustatant nusikaltimo, kuris nutrÅ«ko pasikėsinimo stadijoje, požymius, atskleidžiant kaltininko tyčiÄ , bÅ«tina nustatyti valinį jos turinį, siekimÄ apibrėžtų padarinių, kurie neatsiranda dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltininko valios. Todėl kvalifikuojant nebaigtas veikas turi bÅ«ti tiksliai nustatyta, kokio konkrečiai rezultato kaltininkas siekė.BK 129 straipsnyje numatyta veika yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali bÅ«ti padaromas tiesiogine ar netiesiogine tyčia, tačiau tais atvejais, kai veika nutrÅ«ksta pasikėsinimo stadijoje, pasikėsinimu nužudyti gali bÅ«ti kvalifikuojami tik tokie veiksmai, kurie padaromi tiesiogine tyčia.

Veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius, kai ji padaroma netiesiogine ar tiesiogine neapibrėžta tyčia. Veika, kuria siekiama konkretaus rezultato, laikoma padaryta tiesiogine apibrėžta tyčia. Tyčinis sveikatos sutrikdymas, padarytas esant tiesioginei apibrėžtai tyčiai atimti gyvybę, kvalifikuojamas kaip pasikėsinimas nužudyti.Apie kaltininko tyčios turinį sprendžiama atsižvelgiant į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ , nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko bei nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, prieÅ¡ nusikaltimÄ , po jo padarymo ir kt.

Veika kvalifikuojama kaip pasikėsinimas nužudyti esant apibrėžtai kaltininko tyčiai atimti kito žmogaus gyvybę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K–22/2009).  Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis M. V. kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ 2000 m. rugsėjo 15 d., t. y. galiojant 1961 m. priimtam Baudžiamajam Kodeksui (1961 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. 18-147, įsigaliojusio 1961 m. rugsėjo 1 d., redakcija). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog asmenims, padariusiems nusikalstamÄ veikÄ iki 2003 m. gegužės 1 d., nuosprendžio priėmimo senatis nustatoma pagal to Baudžiamojo kodekso nuostatas, pagal kurį buvo kvalifikuota kaltininko veika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-692/2007, 2K-692/2007, Nr. 2K-7-371/2011).

Nustatant, ar M. V. suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo (pagal 1961 m. BK – patraukimo baudžiamojon atsakomybėn) senaties terminas, reikėtų vadovautis 1961 m. BK 49 straipsnio nuostatomis.     BK 49 straipsnio 3 dalyje (1961 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. 18-147, įsigaliojusio 1961 m. rugsėjo 1 d., redakcija) konstatuota, jog senaties eiga sustoja, jeigu padariusis nusikaltimÄ asmuo pasislepia nuo tardymo ar teismo. Å iais atvejais senaties eiga atsinaujina nuo to momento, kai asmuo sulaikomas arba kai jis pats atvyksta ir prisipažįsta padaręs nusikaltimÄ .

Tačiau asmuo negali bÅ«ti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu nuo to laiko, kai jis padarė nusikaltimÄ , praėjo penkiolika metų ir senatis nenutrÅ«ko dėl naujo nusikaltimo padarymo.          Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis M. V. nuo 2000 m. rugsėjo 15 d. bÅ«tų padaręs nusikalstamÄ veikÄ , jam bÅ«tų iÅ¡kelta baudžiamoji byla ir jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad nuo M. V. inkriminuojamos veikos, padarytos 2000 m. rugsėjo 15 d., yra praėję daugiau nei penkiolika metų.IÅ¡ pirmiau iÅ¡dėstytų aplinkybių seka, kad M.

V. šiuo metu negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, nes suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties (apkaltinamojo nuosprendžio) terminas. Suėjus šiam terminui bei nenustačius jokių kliūčių, dėl kurių nebūtų galima taikyti baudžiamosios atsakomybės senaties, M. V. atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktinas BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Pažymėtina ir tai, kad baudžiamosios atsakomybės senaties institutas siejasi su nekaltumo prezumpcija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose:

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencijos) 6 straipsnio 2 dalyje, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 2 dalyje.             Teismas nepasisako kaip turėtų bÅ«ti vertinama M. V. veika, nes Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), aiÅ¡kindamas Konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo nuostatas, yra konstatavęs, kad nekaltumo prezumpcija pažeidžiama, jeigu teismo sprendimas, susijęs su asmeniu, kaltinamu nusikalstamos veikos padarymu, atspindi nuomonę, jog jis yra kaltas, neįrodžius jo kaltumo pagal įstatymÄ .

Pakanka, kad (net nesant jokių formalių iÅ¡vadų) bÅ«tų tam tikrų samprotavimų, leidžiančių manyti, jog teismas laiko kaltinamÄ jį kaltu. Turi bÅ«ti daromas esminis skirtumas tarp aiÅ¡kaus teismo paskelbimo, nesant galutinio nuosprendžio, kad asmuo padarė atitinkamÄ nusikaltimÄ , ir teiginio, kad kažkas yra tiesiog įtariamas padaręs nusikaltimÄ (t. y. vadinamasis įtarimo bÅ«klės apraÅ¡ymas). Pirmaisiais sprendimais pažeidžiama nekaltumo prezumpcija, tuo tarpu antruosius EŽTT daug kartų pripažinęs atitinkančiais Konvencijos 6 straipsnį (Minelli;

Englert; Nölkenbockhoff; Capeau v. Belgium, no. 42914/98, § 25, ECHR 2005-I, Vulakh and others v. Russia, no. 33468/03, judgment of 10 January 2012 ir kt.).           Dėl civilinių ieškinių          2015-03-13 nukentėjusysis A. P. pareiškė civilinį ieškinį 801,41 Eur turtinei žalai atlyginti ir 40 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (3 t., 12–13 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis parodė, kad 801,41 Eur turtinė žala atlyginta, atsisakė neturtinės žalos atlyginimo ir pateikė civilinį ieškinį 40 000 Eur negautoms pajamoms atlyginti.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 156,57 litų (335,24 Eur) žalos atlyginimo (1 t., 87–90 b. l.). Iš Šiaulių teritorinės ligonių kasos rašto (51 b. l.) matyti, kad už A. P. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninei sumokėta 1 156,57 litų (335,24 Eur), šias išlaidas apmokėjo Šiaulių teritorinė ligonių kasa.BPK 117 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad civilinis ieškovas turi teisę atsisakyti pareikšto ieškinio iki to laiko, kol teismas neišėjęs į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio.

BPK 107 straipsnyje numatyta, kad įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriÅ¡kai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Kai gaunamas pareiÅ¡kimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieÅ¡kinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas.Kadangi nukentėjusysis atsisako reikalavimų atlyginti nusikalstama veika padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ , todėl procesas Å¡ioje dalyje nutraukiamas.Baudžiamoji byla M.

V. nutraukiama dėl senaties termino suėjimo. Teismui priėmus sprendimÄ dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties taikymo, baudžiamieji teisiniai santykiai tarp asmens ir valstybės nutrÅ«ksta, nes iÅ¡nyksta kaltininko pareiga atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus. Jam baudžiamoji atsakomybė negali bÅ«ti įgyvendinama, t. y. negali bÅ«ti priimamas apkaltinamasis nuosprendis, skiriama bausmė ir negali atsirasti teistumas. Kadangi civilinis ieÅ¡kinys baudžiamojoje byloje yra baudžiamųjų teisinių santykių dalis, Å¡iems santykiams pasibaigus, civilinio ieÅ¡kinio tenkinimas negalimas.

Nutraukus baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl senaties, civilinis ieÅ¡kinys baudžiamojoje byloje paliekamas nenagrinėtas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-260/2076, Nr. 2K-216/2010, 2K-285-222/2015). Daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a:           BaudžiamÄ jÄ bylÄ M.

V. atžvilgiu nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).          KardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ panaikinti ir M. V. nedelsiant paleisti teismo posėdžių salėje.ProcesÄ dėl A. P. pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nutraukti.A. P. civilinį ieÅ¡kinį dėl negautų pajamų atlyginimo palikti nenagrinėtÄ .Å iaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ .

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo gali bÅ«ti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Å iaulių apygardos teismÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                                      Zigmas Kavaliauskas Teisėjai                                                                                                              Raimundas Jurgaitis                                                                                                                Vidmantas Mylė