d0c2ed57-ad7e-4f2f-afa0-61ce3cf2de31 · Klaipėdos apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-265-361/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49488-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; (S) 1.2.4.6.2.1; 2.4.6.1 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 9 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos primininkas ir pranešėjas), Eduardo Maškevičiaus ir Aurelijos Sadauskaitės, sekretoriaujant Linai Gricienei, dalyvaujant prokurorei Margaritai Kiudytei-Čarienei, nuteistojo M.

V. gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. V. apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2021 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžio, kuriuo M. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta laisvės atėmimo 1 metams bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du su Plungės apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie neatliktos 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį naujuoju nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir M.

V. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 1 metams 8 mėnesiams bausmė. Bausmės pradžiÄ nuspręsta skaičiuoti nuo 2021 m. rugpjūčio 17 d. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytos dvi M. V. laikinojo sulaikymo dienos nuo 2020 m. gruodžio 19 iki 2020 m. gruodžio 21 d. ir laikinojo sulaikymo ir suėmimo nuo 2021 m. birželio 8 d. iki 2021 m. rugpjūčio 17 d. laikas. KardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ nuspręsta taikyti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, kardomÄ jÄ priemonę panaikinti.

Teisėjų kolegija nustatė: I. Bylos esmė 1. M. V. nuteistas už tai, kad 2020 m. gruodžio 19 d., apie 22.10 val., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, trenkė kumščiu vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ savo artimam giminaičiui – broliui R. V., taip sukėlė jam fizinį skausmÄ . II. Apeliacinio skundo praÅ¡ymai ir argumentai 2. Nuteistasis M. V. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendį ir jam paskirti su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę. 2.1.

Dėl kaltės. Teigia, jog teismas netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias įrodymų vertinimÄ ir bausmės paskyrimÄ , todėl paskyrė per griežtÄ bausmę. Teismas nebuvo objektyvus, Å¡aliÅ¡kai vertino byloje esančius įrodymus ir nepaÅ¡alino kilusių prieÅ¡taravimų. Teismas apelianto kaltę dėl smurtavimo ir fizinio skausmo sukėlimo, t. y. smÅ«gio į nosį broliui sudavimo, grindė tuo, kad broliui iÅ¡ nosies bėgo kraujas, nors tokia aplinkybė nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo nustatyta. 2020 m. gruodžio 21 d.

Asmens apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad jokių akivaizdžių sumuÅ¡imų, sužalojimų ar kraujosruvų ant R. V. veido nepastebėta. Jeigu, teismo vertinimu, smÅ«gis buvo toks stiprus, kad net bėgo kraujas, tai ant veido bÅ«tų likę sužalojimų. IÅ¡vadÄ , kad nuo apelianto smÅ«gio broliui R. V. iÅ¡ nosies bėgo kraujas, teismas grindė įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, kuriame nurodyta, kad ant grindų matyti kraujo dėmė. Mano, kad ant grindų matoma kraujo dėmė neįrodo apelianto kaltės. Bylos nagrinėjimo metu kaip liudytojas apklaustas pareigÅ«nas E. T. nurodė, kad neatsimena, ar matė kokius nors smurto požymius ant nukentėjusiojo R.

V., ir parodė, kad akivaizdžiai neblaivus buvo ir apelianto brolis. Liudytoja policijos pareigūnė R. B. parodė, kad taip pat neatsimena, ar buvo kruvina nukentėjusiojo nosis, tačiau atsimena, kad matė kraujo ant grindų. Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas T. V. parodė, kad jam paskambinęs R. V. tik pasakė, kad gavo nuo apelianto į nosį, bet, paklausus, ar skauda, pasakė, kad neskauda. Taigi, teismas, teigdamas, kad R. V. buvo sukeltas fizinis skausmas, rėmėsi ne bylos medžiaga, o savo pasvarstymais, kad smūgis į nosį turėjo būti skausmingas.

BPK 301 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų parodymais. Išskyrus R. V. parodymus, byloje daugiau nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių apelianto kaltę. Byloje nėra jokių apelianto kaltės įrodymų. Be to, būdamas neblaivus, R. V. galėjo to skausmo ir nepajusti. Teismas, skirdamas bausmę, visiškai neatsižvelgė į tai, kad įvykio metu tiek apeliantas, tiek ir jo brolis buvo neblaivūs. Brolis neturi jam jokių pretenzijų ir atsisakė duoti parodymus teisme.

Jų santykiai yra visiÅ¡kai normalÅ«s, nekonfliktiÅ¡ki, o tai, kad jie kartais pasikumščiuoja, nereiÅ¡kia, jog apeliantui reikėjo kelti baudžiamÄ jÄ bylÄ ir paskirti laisvės atėmimo bausmę. 2.2. Dėl bausmės. Teismas paskyrė apeliantui griežčiausiÄ sankcijoje numatytÄ bausmę – laisvės atėmimÄ , nors galėjo paskirti viešųjų darbų, laisvės apribojimo arba areÅ¡to bausmę. Teismas nevertino, kad brolis apeliantui neturi jokių pretenzijų, abu konflikto metu buvo neblaivÅ«s, o Å¡is nusikaltimas yra mažareikÅ¡mis.

Teismas tik formaliai įvertino apelianto asmenybę ir faktines įvykio aplinkybes. Bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Å ioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės neleidžia daryti iÅ¡vados, kad, teismo nuomone, aktuali nusikalstama veika yra daug didesnio nei rÅ«Å¡inio tokių nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnio ar kad apelianto asmenybė yra tokia pavojinga visuomenei, jog yra bÅ«tinas jo izoliavimas nuo bendruomenės. 2.3. Dėl veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo.

Mano, kad teismas nepagrįstai nepritaikė BK 37 straipsnio nuostatų. Kaltinamasis gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau Å¡ie požymiai (arba tik kai kurie iÅ¡ jų) egzistuoja tik formaliai. Å iuo atveju apeliantas yra formaliai kaltinamas padaręs nesunkų nusikaltimÄ . Teismas privalėjo atsižvelgti ir į tai, kad jo brolis R. V. neturi jam jokių pretenzijų ir apeliantui skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium su nukentėjusiuoju R.

V., buvo panaikinta. Mano, kad toks konfliktas su broliu negali būti vertinamas kaip didelio pavojingumo ir tokio laipsnio, už kurį turėtų būti skiriama laisvės atėmimo bausmė.

3. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundÄ , prokurorė – atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylÄ Ä¯rodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutikdama su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams ir jų esmės iÅ¡ naujo nekartoja, kadangi tiek liudytojų parodymai, tiek raÅ¡ytinė bylos medžiaga yra detaliai aptarti ir iÅ¡analizuoti nuosprendyje.

5. Dar kartÄ Ä¯vertinusi pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad M. V. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯rodyta byloje surinktais ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Apylinkės teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles (BPK 20 straipsnio 5 dalis) įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas, aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ M. V. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

6. Teismas, prieÅ¡ingai, nei teigia apeliantas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, atsižvelgė į byloje esančių faktinių duomenų visetÄ , tinkamai iÅ¡analizavo visas įvykio aplinkybes ir, įvertinęs byloje esamų įrodymų patikimumÄ ir pakankamumÄ , motyvuotai atmetė nuteistojo keltÄ versijÄ , neva jis neblaivaus brolio nemušė ir jam fizinio skausmo nesukėlė.

7. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis (nuteistasis), teismui gali tik teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus. Be to, įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas iÅ¡vadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys Nr. 2K-114/2008, 2K-42-942/2016). Nuteistajam M. V. nepriimtinos apylinkės teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančiomis įstatymui ar rodančiomis, kad teismas priėmė sprendimÄ remdamasis prielaidomis.

8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybę, kad nuteistasis M. V. tarpusavio konflikto metu, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, trenkė kumščiu vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ savo artimam giminaičiui – broliui R. V. ir taip sukėlė jam fizinį skausmÄ , patvirtina liudytojų policijos pareigÅ«nų E. T. ir R. B. parodymai, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, E. T. 2020 m. gruodžio 20 d. tarnybinis praneÅ¡imas apie įvykį, filmuotos vaizdo ir garso medžiagos policijos „Body“ kamera apžiÅ«ros protokolas, BITR ataskaitų žiÅ«ryklės duomenys, Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įraÅ¡as.

9. Nors apelianto broliai, t. y. nukentėjusysis R. V. ir liudytojas T. V., teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus prieÅ¡ jį, tačiau apylinkės teismas, laikydamasis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatų, pagrįstai byloje surinktiems įrodymams patikrinti rėmėsi Å¡ių proceso dalyvių parodymais, duotais tyrėjams. Nukentėjusysis R. V. ikiteisminio tyrimo metu, be kita ko, parodė: „Pokalbio metu M. V. staiga trenkė man kumščiu į veido sritį, taip sukeldamas man fizinį skausmÄ â€œ (t. 1, b. l. 31), „Kodėl staiga, be jokios priežasties, M.

V. vienÄ kartÄ kumščiu trenkė į veido sritį (nosį), ko pasekoje iÅ¡ nosies pradėjo bėgti kraujas ir taip sukeldamas man fizinį, aÅ¡ paaiÅ¡kinti negaliu“ (t. 1, b. l. 45–46). Liudytojas T. V. tyrėjui parodė, kad „R. pasakė, kad gavo į nosį. Jis paklausė nuo ko, R. pasakė, kad nuo Manto. Jis neklausė su kuo davė, tik paklausė ar skauda, R. pasakė, kad neskauda. <...> Kadangi yra abu jo broliai tiek M., tiek R., jis daugiau jokių parodymų nenori duoti, jis su jais kartu negyvena“ (t. 1, b. l. 51–53).

10. Taigi, prieÅ¡ingai, nei teigia apeliantas, jo kaltė padarius aktualiÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯rodyta ne vien tuo, jog pareigÅ«nai brolių bute rado kraujo, ar vien nukentėjusiojo tyrėjams duotais parodymais, bet ir nuosekliais ir tarpusavyje derančiais bei vienas kitÄ papildančiais kitais aptartais įrodymais ir jų visuma. Apylinkės teismo posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visuma leidžia kaip pagrįstÄ ir teisingÄ vertinti teismo iÅ¡vadÄ , jog M. V. prieÅ¡ savo brolį R. V. smurtavo ir sukėlė jam fizinį skausmÄ .

M. V. smÅ«giavo R. V. į nosį, esančiÄ gyvybiÅ¡kai svarbiame žmogaus kÅ«no organe – galvoje. Tokį smÅ«gį R. V. tikrai pajautė, nes jis buvo skausmingas. IÅ¡ R. V. nosies po jam M. V. suduoto kumščiu smÅ«gio bėgo kraujas ir kraujo pėdsakai užfiksuoti įvykio vietos apžiÅ«ros protokole. Aplinkybė, jog abu broliai aktualios veikos padarymo metu buvo neblaivÅ«s, nereiÅ¡kia, kad tai Å¡alina smurtÄ prieÅ¡ neblaivų brolį pavartojusio apelianto kaltę ar mažina tokios nusikalstamos veikos pavojingumÄ .

11. Galiausiai aplinkybė, jog nukentėjęs nuo apelianto jaunesnis penkeriais metais brolis jau ne pirmÄ kartÄ patiria vyresniojo brolio smurtÄ , tik sutvirtina apygardos teismo manymÄ , jog jo smurtiniai veiksmai buvo pavojingi ir jo asmenybė iÅ¡liko recidyvi, pavojinga. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis (LITEKO) nustatyta, kad M. V. Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2020 m. vasario 24 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ už tai, kad 2019 m. spalio 21 d. apie 15.50 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), bute kilus žodiniam konfliktui, tyčia savo broliui R.

V. sudavė vienÄ smÅ«gį kumščiu į nosį ir vienÄ smÅ«gį kumščiu į kairį antakį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam R. V. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymo mastÄ (baudžiamoji byla Nr. 1-66-363/2020, nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. kovo 17 d.). Už Å¡io nusikaltimo padarymÄ M. V. skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, ji, pritaikius BK 641 straipsnį, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 8 punktais, bausmės vykdymÄ nuspręsta atidėti 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant M.

V. visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ tęsti darbÄ , 4 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. Be to, Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mai 2021 m. gegužės 13 d. nutartimi tenkino Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus teikimÄ ir nuteistajam M. V. panaikino bausmės vykdymo atidėjimÄ pagal minėtÄ 2020 vasario 24 d. apylinkės teismo nuosprendį ir nutarė vykdyti nuosprendžiu paskirtÄ laisvės atėmimo 1 metams 4 mėnesiams bausmę.

Teismas Å¡ioje nutartyje, be kita ko, motyvavo, kad, atidėjus bausmės vykdymÄ , nebuvo pasiekti bausmės tikslai, nes M. V. pasislėpė vengdamas bausmės atlikimo, vengia vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus ir nėra galimybės vykdyti probacijos, probuojamajam bausmės vykdymo atidėjimo metu pradėti du nauji ikiteisminiai tyrimai (LITEKO, baudžiamoji byla Nr. T-149-363/2021).

12. Atsižvelgdama į Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija kaip nepagrįstÄ vertina apelianto argumentÄ , jog jis yra nubaustas per griežtai, o bausmės tikslus galima pasiekti paskiriant jam Å¡velnesnę viešųjų darbų, laisvės apribojimo arba areÅ¡to bausmę. Apelianto nusikalstami smurtinio pobÅ«džio veiksmai prieÅ¡ brolį pasikartojo. Akivaizdu, jog iÅ¡ ankstesnio nuteisimo M. V. jokių socialiai atsakingų iÅ¡vadų nepadarė, nesistengė pasitaisyti laisvėje, ignoravo teismo parodytÄ pasitikėjimÄ . Todėl sutiktina su apylinkės teismo motyvu, jog Å¡velnesnėmis negu laisvės atėmimas bausmėmis nebuvo pasiekti bausmės tikslai. M. V. nuosprendžiu skirta bausmė yra individualizuota tinkamai, bausmių subendrinimo nuostatos taikytos teisingai.

13. Apibendrindama tai, kas anksčiau iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptarti bylos duomenys tarpusavyje sudaro logiÅ¡kÄ , nuosekliÄ Ä¯rodymų grandinę ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl apelianto padarytos nusikalstamos veikos. Todėl apylinkės teismas pagrįstai laikė Å¡iuos duomenis patikimais ir jais grindė apkaltinamojo nuosprendžio iÅ¡vadas pripažindamas M. V. kaltu 2020 m. gruodžio 19 d. padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje. M.

V. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo patvirtina byloje iÅ¡tirti duomenys ir jo veika, atsižvelgiant į padarinius, teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikant BK 37 straipsnį 14. Vadovaujantis BK 37 straipsniu, padaręs nusikaltimÄ asmuo gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikÅ¡me.

Nusikaltimas mažareikÅ¡miu yra pripažįstamas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nustatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio bÅ«tų tikslinga kaltininkÄ už padarytÄ nusikaltimÄ traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nurodyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo sudėtis straipsnio dispozicijoje nenustatyta.

15. Fizinio skausmo sukėlimas muÅ¡ant artimÄ giminaitį ar Å¡eimos narį ar kitaip prieÅ¡ jį smurtaujant yra minimalÅ«s nusikaltimo padariniai, dėl kurių kyla baudžiamoji atsakomybė (BK 140 straipsnio 2 dalis), tačiau tokiais veiksmais pažeidžiama Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugoma ir ginama vertybė – žmogaus asmens neliečiamumas. Neteisėto smurto pavartojimas nukentėjusiajam padaro ne tik fizinę žalÄ , bet ir žemina žmogaus orumÄ , o tai draudžia Lietuvos Respublikos Konstitucija (21 straipsnio 3 dalis).

Todėl fizinio smurto pavartojimas, sukėlęs kad ir minimalius nusikalstamus padarinius, mažareikÅ¡miu nusikaltimu gali bÅ«ti pripažįstamas tik itin retais, iÅ¡imtiniais atvejais, kai yra ypatingų aplinkybių, be kita ko, tuomet, kai smurtinius kaltininko veiksmus sukelia provokuojamas nukentėjusiojo elgesys. Baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali bÅ«ti sprendžiama, ar jie nėra mažareikÅ¡miai, ir nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumas yra vertinamasis požymis, tačiau teismų praktikoje nurodoma, kad paprastai neturėtų bÅ«ti pripažintos mažareikÅ¡mėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalÄ kito asmens sveikatai.

16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. V. smurtavo artimoje aplinkoje prieÅ¡ jaunesnįjį brolį be jokios priežasties. M. V., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, trenkė kumščiu vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ artimam giminaičiui – broliui R. V.. Tokiais veiksmais nukentėjusiajam buvo sukeltas aiÅ¡kus, realiai juntamas fizinis skausmas. Sumušęs brolį, M. V. pasiÅ¡alino iÅ¡ namų, tikėtina, supratęs, jog už tokį smurtÄ brolis jam neatleis ir kviesis policijÄ . Todėl apelianto argumentai, kad sumuÅ¡tas brolis neturi jam jokių pretenzijų, o jam skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium su broliu, buvo panaikinta, nėra pakankami iÅ¡vadai dėl padarytos veikos mažesnio pavojingumo ir nėra pagrindas veikÄ pripažinti mažareikÅ¡me.

Sprendžiant dėl padarytos veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo negali turėti reikÅ¡mės nusikaltimo subjekto požymiai, nes jie nusako ne veikos, o asmenybės pavojingumÄ ar nepavojingumÄ ir gali turėti reikÅ¡mės skiriant bausmę, bet ne sprendžiant dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo.

17. Atsižvelgdama į anksčiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog apylinkės teismo nuosprendis yra iÅ¡samiai motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo. Dėl proceso iÅ¡laidų 18. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, teikiant valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ nuteistajam M. V., priteisimo. Pagal Å¡iÄ pažymÄ antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos sudaro 162 Eur.

19. Pagal nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančiÄ BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui sumokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad, nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Å i nuostata reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimÄ , dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės, t. y. apeliaciniame procese bÅ«tinas gynėjo dalyvavimas. Be to, sprendžiant dėl iÅ¡laidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016 ir kt.).

20. Atsižvelgusi į tai, kas iÅ¡dėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad nurodyta valstybės iÅ¡laidų, patirtų už nuteistajam suteiktÄ teisinę pagalbÄ , suma, kuriÄ praÅ¡oma priteisti, yra neprotinga ar neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai. Nuteistasis M. V. yra darbingo amžiaus, iki suėmimo vertėsi individualia veikla. PraÅ¡oma priteisti proceso iÅ¡laidų suma yra reali ir pagrįsta, todėl ji iÅ¡ieÅ¡kotina iÅ¡ nuteistojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo M. V. apeliacinį skundÄ atmesti. IÅ¡ nuteistojo M. V. priteisti 162 Eur valstybei antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimÄ . Teisėjai Dalius Jocys Eduardas MaÅ¡kevičius Aurelija Sadauskaitė