d0c01caa-bb26-4b1b-a57e-9cea24280cff · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-6015-362/2019 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01111-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.1; 20.5.1; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 10 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėjas Arvydas Martinavičius, sekretoriaujant Daliai SemaÅ¡kaitei, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui D. P., nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui, teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D.

P. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ skundÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas D. P. skunde Å iaulių apygardos administracinio teismo prašė iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 28 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Skunde pareiÅ¡kėjas D. P. nurodė, kad nuo 2017-05-01 iki 2018-01-20 buvo kalinamas Å iaulių tardymo izoliatoriuje, ir ten buvo laikomas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Buvo laikomas kamerose, po penkis asmenis ir daugiau, kur ploto tekdavo žymiai mažiau, nei tai numato teisės normos, ypač atmetus plotÄ , kurį užima baldai, sanitarinis mazgas. Dėl esančių kameroje baldų buvo priverstas nuolat sėdėti ar gulėti. Nebuvo pakankamai užtikrinamas socialinių reabilitacinių programų įgyvendinimas. Dėl didelio suimtųjų kiekio teko valgyti atÅ¡alusį maistÄ . Nebuvo signalizacijos mygtuko, tad pareigÅ«nus tekdavo kviesti, beldžiant į duris. Pasivaikščioti buvo galima tik vienÄ valandÄ per parÄ , kiemeliuose nebuvo Å¡iukÅ¡lių kibirėlių, suoliukų, jie nebuvo valomi ar drėkinami, stogo konstrukcijose, sienose, kanalizacijoje yra asbesto.

Kamerose nebuvo tinkamos ventiliacijos, vėdinama tik per langÄ , drėgna ir tamsu, kamerose nebuvo užtikrinama tinkama temperatÅ«ra, buvo Å¡alta, žiemÄ temperatÅ«ra nukrisdavo iki 10-14 C°, o vasarÄ pakildavo iki 35 C°, nebuvo užtikrinamas Å¡varaus oro kiekis, oro judėjimo greitis per mažas, nebuvo užtikrinamas tinkamas patalpų apÅ¡vietimas, natÅ«rali Å¡viesa beveik nepatekdavo į kamerÄ , o dirbtinė naktinė buvo per silpna. Kameros neremontuotos, lubos ir sienos nebuvo tinkamos ventiliacijos, sienos ir lubos pasidengusios pelėsiu, grybeliu, dažai atsilupę, dėl ko jam nuolat pasireikÅ¡davo galvos ir gerklės skausmai, sukildavo temperatÅ«ra.

Kameros šaltos, kaip šaltos ir kratos bei karantino kameros. Nuo sienų ir lubų byrėjo dažai, tinkas. Apatinių ir viršutinių rūbų nemokomai neplaudavo, o jei, neturint pinigų, galėdavai skalbtis nemokomai, kildavo biurokratinės kliūtys. Būdavo išduodama per mažai higienos priemonių ir tualetinio popieriaus, per dvi savaites buvo skiriamas vienas rulonėlis. Šiukšlių konteineriai stovėjo po langais, nuo jų sklido nemalonus kvapas. Trumpalaikio sulaikymo ir paskirstymo kamerose tualetai neatitverti, jos pilnos dulkių, kratos patalpose vonelės nešvarios, Nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, nėra atskiros oro šalinimo sistemos iš sanitarinio mazgo, tad kameroje būdavo nemalonus kvapas.

Kameroje nebuvo kabliukų rankÅ¡luosčiui. DuÅ¡u buvo galima naudotis tik kartÄ per savaitę, jei nebÅ«davo karÅ¡to vandens, tai į duÅ¡Ä ir nenuvesdavo, papildomos galimybės nusiprausti duÅ¡e nebuvo. Kameroje parazitai, deratizacija, dezinsekcija nevykdomi, ar vykdomi tik po daugkartinių praÅ¡ymų. Maistas nebuvo tinkamai užtikrinamas ir nebuvo kaloringas, tad dienos norma buvo apie 1300-1500 kcal, ir neatitiko numatytų fiziologinių normų, sÄ lygos pavalgyti užtikrinamos nebuvo. Dėl to jis pasidarė konfliktiÅ¡kas, grubus, užsidaręs, nukentėjo jo kaip žmogaus orumas, reputacija, buvo dideli dvasiniai sukrėtimai, jis patyrė emocinius, dvasinius iÅ¡gyvenimus, fizinius skausmus, nukentėjo jo orumas, reputacija, patyrė emocinius, dvasinius iÅ¡gyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimÄ .

Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalÄ . PraÅ¡o už laikotarpį, praleistÄ Å iaulių tardymo izoliatoriuje, priteisti 28 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Å iaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto, Å¡is teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , tenkantį vienam asmeniui.

Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Įskaitos skyriaus 2019-06-01 pažymos „Dėl D. P.“, pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2017-07-03 iki 2018-01-15 buvo laikomas įstaigoje kamerose Nr. 32,14,64, kameroje būdavo 2-6 asmenys. Kadangi kamerose esančių asmenų skaičius niekada nėra pastovus, pareiškėjui periodiškai tekdavo nuo 3,72 kv. m iki 11,2 kv. m gyvenamasis plotas. Atsižvelgiant į tai, kad byloje minimalaus ploto pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas neturėtų būti vertinamas.

Kiekvienoje kameroje yra inventorius, numatytas teisės aktuose, valymo inventorius yra išduodamas pagal suimtųjų prašymus, kameras valyti privalo patys suimtieji / nuteistieji. Inventorius skiriamas pagal teisės aktų reikalavimus, dirbtinis apšvietimas įrengiamas pagal reikalavimus, tačiau patys suimtieji dažnai gadina inventorių. Tualetai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus. Ventiliacija vyksta natūraliu būdu. Sanitariniai mazgai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus. Vidinio ryšio įrengimo būtinumas numatytas tik naujai statomiems ir rekonstruojamiems pastatams.

Pasivaikščiojimai vykdomi teisės aktų nustatyta tvarka, kiemeliai Å¡varÅ«s, asbesto konstrukcijose nėra, užimtumo programos, kurios yra savanoriÅ¡kos, yra vykdomos. Å varÄ kamerose turi palaikyti patys suimtieji, kamerų pagrindinis valymas atliekamas ne rečiau kaip kartÄ per mėnesį, esant reikalui, organizuojamas profilaktinis aplinkos kenksmingumo Å¡alinimas. PareiÅ¡kėjo buvimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu jo laikymo kamerose atliktas atitikimo higienos normoms patikrinimas, 2017-04-18 patikrinimo aktu nustatyta, kad kameroje Nr. 32 oro temperatÅ«ra, santykinė oro drėgmė, dirbtinis apÅ¡vietimas atitinka reikalavimus, pelėsio nėra, kamerÄ vėdinti per langÄ galima, 2018-03-27 patikrinimo aktu nustatyta, kad kameroje Nr. 64 oro temperatÅ«ra, dirbtinis apÅ¡vietimas atitinka reikalavimus, pelėsio nėra.

Daugiau skundų dėl kamerų neatitikimo higienos normoms nebuvo. Å iukÅ¡lių konteineriai laikomi atskiroje teritorijoje nei režiminis korpusas. Apatiniai rÅ«bai skalbiami nemokomai, virÅ¡utiniai – turint asmeninėje sÄ skaitoje lėšų, tokių neturint, kartÄ per tris mėnesius suteikiama teisė iÅ¡siskalbti virÅ¡utinius drabužius nemokomai. Dėl teisės skalbti rÅ«bus nemokomai pareiÅ¡kėjas nesikreipė. Tualetinis popierius ir kitos higienos priemonės buvo iÅ¡duodamas pagal nustatytas normas.

DuÅ¡u buvo naudojamasi pagal nustatytÄ tvarkÄ . Maitinimas atitinka fiziologines normas. Laikino sulaikymo kameroms netaikomos higienos normos, kurios taikomos gyvenamosioms kameroms, pareiÅ¡kėjas jose buvo labai trumpai. Atsakovas niekaip neiÅ¡skyrė pareiÅ¡kėjo iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sÄ lygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų. PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis, padarytÄ Å¾alÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus.

Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti. PareiÅ¡kėjo D. P. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjas nagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje jis buvo laikomas kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų. Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal LR CK 6.271 str.). Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Teismas pažymi, kad ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.

Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali bÅ«ti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimÄ ) ir savo reikalavimÄ pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada bÅ«tent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas vieÅ¡ojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).

Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Å iaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m2 gyvenamojo ploto. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , taigi darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ visas kameros plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Kaip matyti iÅ¡ atsakovo pateiktos 2019-06-01 pažymos Nr. 60/09-19873 „Dėl D.

P.“, pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje aptariamu laikotarpiu buvo nuo 2017-07-13 iki 2018-01-15. Pažymoje nurodyta, kokiÄ , dienÄ kokioje kameroje ir su kiek žmonių buvo kalinamas pareiÅ¡kėjas, kas leidžia detalizuoti kiekvienÄ dienÄ jam tenkantį kameros plotÄ . Aptariamu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo kamerose Nr. 32,64,14 kalinamas 98 dienas, po 2-6 asmenis kameroje, per visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį pareiÅ¡kėjui teko nuo 3,72 kv. m iki 11,17 kv. m kameros ploto. Taigi darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjas visu aptariamu laikotarpiu, iÅ¡ viso 98 dienas, buvo laikomas sÄ lygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytÄ kameros plotÄ vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracija nepažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. veikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad baldai ar sanitarinis mazgas varžė jo judėjimo laisvę daugiau, nei tai yra bÅ«tina, jam dėl to reikėjo visÄ laikÄ sėdėti ar gulėti. Kaip jau nurodyta aukščiau, Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Å iaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m2 gyvenamojo ploto, o teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , ir darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ visas kameros plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)) yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencijos) 3 straipsnį nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų bÅ«ti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad bÅ«tų laikomasi Konvencijos, tačiau nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiÅ¡kinimo, jog 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ .

EŽTT tame pačiame 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13), be kitų aktualių kalinimo sÄ lygų vertinimo aspektų, iÅ¡aiÅ¡kino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologijÄ pagal Konvencijos 3 straipsnį. EŽTT vertinimu, kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ . Kita vertus, į skirto ploto kameroje apskaičiavimÄ reikėtų įtraukti plotÄ , užstatytÄ baldais.

Å iuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ neturėtų bÅ«ti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Å ios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje paprastai aiÅ¡kinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirÄ ploto apskaičiavimo metodologijÄ ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iÅ¡ bendro ploto iÅ¡skaičiuoti sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ (žr., pvz., 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑741‑415/2017, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017 ir kt.).

Ä® sanitarinį mazgÄ , skaičiuojant plotÄ , tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑1511‑525/2017 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų kameros plotÄ ginčo laikotarpiu pažeista nebuvo, kaip buvo minėta prieÅ¡ tai, jam teko ne mažiau kaip 3,72 kv. m kameros ploto, todėl apskaičiuojant pareiÅ¡kėjui tekusį kameros plotÄ Å¡iuo atveju iÅ¡ bendro kameros ploto neatimamas baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas.

Vertinant sanitarinių mazgų įrengimÄ , nustatyta, jog tualetai nuo kameros atskirti mÅ«rine ar OSB sienele, sienelės aukÅ¡tis nuo 2,09 m (kameroje Nr. 64 ) iki 2,23 m (kameroje Nr. 14). Vertinant baldų buvimÄ kamerose, iÅ¡ pažymos „Apie gyvenamose kamerose esančių baldų užimtÄ plotÄ â€œ jų perteklius nustatytas kameroje Nr. 14, kur įrengti 4 dviaukščiai gultai vietoje galimų trijų. Kameros Nr. 14 plotas yra 19,56 kv. m, pertekliniai baldai užima 1,27 kv. m, tad kameros plotas mažėja iki 18,29 kv. m.

Pareiškėjas kameroje buvo laikomas 12 dienų, kameroje buvo nuo 3 iki 5 asmenų, vienam asmeniui teko 3,67 kv. m (kai kameroje buvo 5 asmenys) kameros ploto, tad pareiškėjo judėjimo laisvė nebuvo apribota daugiau nei būtina. Teismui pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019-06-06 pažymoje Nr. 60/09-20684 nurodoma, jog pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių tardymo izoliatoriuje negalimas dėl įstaigos statuso. Teismui pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus 2019-06-07 pažymoje Nr. 61/04-1525 „Dėl D.

P.“ nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas D. P. laikotarpiu nuo 2017-05-10 iki 2018-01-20 nesikreipė su skundais į Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktorių dėl netinkamų laikymo sÄ lygų kamerose. Socialinis darbas ir užimtumas su suimtaisiais organizuojami. Pateikta Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2017-12-29 pažyma Nr. 62/08-82 „Apie 2017 metais atliktus remonto darbus“, kurioje nurodyta, jog remonto darbai buvo vykdomi, kameroje Nr. 32 nuvalytos lubos, užtepta hidroizoliacija, jos perdažytos, tai atlikta 2017 m. vasario mėn. Ä® Å¡iÄ kamerÄ pareiÅ¡kėjas buvo patalpintas po remonto atlikimo.

Teismui pateikti Å iaulių tardymo izoliatoriaus higienos – dezinfekcijos planai, duomenų, jog Å¡ie planai vykdomi nebuvo, pateikta nėra. Pagal nustatytÄ Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 1/01-186 tvarkÄ , suimtiesiems užtikrinamas 1 val. pasivaikščiojimas gryname ore per parÄ . Pagal nustatytÄ Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 1/01-358 (pakeista 2018-04-16 įsakymu Nr. 1-01-130) tvarkÄ , suimtiesiems užtikrinamas 2 val. pasivaikščiojimas gryname ore per parÄ , duomenų, jog Å¡ie įsakymai nebuvo vykdomi, nepateikta.

Pagal nustatytÄ Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 1/01-236 ir 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1/01-210 tvarkÄ , asmeninė patalynė ir apatiniai rÅ«bai suimtiesiems skalbiami nemokomai, virÅ¡utinių rÅ«bų skalbimas ir cheminis valymas atliekami už turimas asmenines lėšas, pagal Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2015 m. lapkričio 02 d. įsakymu Nr. 1/01-243 nustatytÄ tvarkos papildymÄ , virÅ¡utinių rÅ«bų skalbimas ir cheminis valymas atliekami, suimtajam neturint pinigų, ir nemokomai.

Pagal patvirtintÄ Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2011 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1/01-88 Å iaulių tardymo izoliatoriuje vykdoma „Suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa“. Ä®rodymų, jog pareiÅ¡kėjas neturėjo galimybės pasinaudoti Å¡ia programa, teismui nepateikta. PareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamentas atliko patikrinimų dėl sÄ lygų atitikimo higienos reikalavimams jo buvimo kamerose. 2017-04-18 patikrinimo aktu nustatyta, kad kameroje Nr. 32 oro temperatÅ«ra, santykinė oro drėgmė, dirbtinis apÅ¡vietimas atitinka reikalavimus, pelėsio nėra, kamerÄ vėdinti per langÄ galima, nuolatinį kenkėjų stebėjimÄ ir naikinimÄ vykdo licencijuota įmonė, sÄ lygos skalbti ir džiovinti apatinius ir virÅ¡utinius rÅ«bus sudarytos, minkÅ¡tas inventorius dezinfekuojamas, 2018-03-27 patikrinimo aktu nustatyta, kad kameroje Nr. 64 oro temperatÅ«ra, dirbtinis apÅ¡vietimas atitinka reikalavimus, pelėsio nėra, kamerÄ vėdinti per langÄ galima, 2017-05-19 patikrinimo aktu nustatyta, kad kratos patalpoje vonelės Å¡varios, sÄ lygos skalbti ir džiovinti apatinius ir virÅ¡utinius rÅ«bus sudarytos, 2017-12-15 patikrinimo aktu nustatyta, kad sÄ lygos skalbti ir džiovinti apatinius ir virÅ¡utinius rÅ«bus sudarytos, nuolatinį kenkėjų stebėjimÄ ir naikinimÄ vykdo licencijuota įmonė, 2017-12-04 patikrinimo aktu nustatyta, kad pasivaikščiojimo kiemeliai Å¡varÅ«s, valomi kasdien.

Å iaulių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2018-04-24 Maisto tvarkymo subjekto dėl vartotojo praneÅ¡imo patikrinimo aktu nustatė, kad patikrinimo metu higienos ir laikymo sÄ lygų pažeidimo nenustatyta, iÅ¡skyrus tai, jog kai kurie patiekalai atvėsę daugiau, nei leistina. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorijos Å iaulių skyrius Cheminių tyrimų protokolu, suraÅ¡ytu 2018-05-18, nustatė, jog dirbančių vyrų maisto davinio energetinė vertė yra 3564 kcal, Cheminių tyrimų protokolu, suraÅ¡ytu 2017-11-20, nustatė, jog nedirbančių vyrų maisto davinio energetinė vertė yra 2512 kcal.

Susipažinus su asmens sveikatos istorija nustatyta, jog aptariamu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas pas Å iaulių tardymo izoliatoriaus gydytojus kreipėsi dėl vidurių užkietėjimo, kad susirgimai bÅ«tų susiję su netinkamomis sÄ lygomis kamerose, nenurodė. PareiÅ¡kėjo svoris, bÅ«nant Å iaulių tardymo izoliatoriuje, iÅ¡ esmės nesikeitė – pirminės apžiÅ«ros metu nustatytas svoris 95 kg, vėlesnių svėrimu metu svoris buvo 94 kg. PareiÅ¡kėjo buvimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu galiojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, o ne pareiÅ¡kėjo nurodoma Lietuvos higienos norma HN 76:2010.

Tokiu bÅ«du, kaip pareiÅ¡kėjas ir nurodo savo skunde, pagrindinė priežastis neturtinei žalai atsirasti buvo per mažas jam tenkantis plotas ir netinkamos sÄ lygos apgyvendinimo kamerose. IÅ¡ pateiktos byloje medžiagos matyti, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124, kuris nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Å iaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m2 gyvenamojo ploto, pažeistas nebuvo, viso buvimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2017-07-13 iki 2018-01-15 metu (viso 98 dienas) pareiÅ¡kėjui teko didesnis, nei Å¡is įsakymas numato, kameros plotas, dėl baldų pertekliaus pareiÅ¡kėjo judėjimo laisvė nebuvo apribota daugiau, negu bÅ«tina.

Pastebėtina, kad pareiÅ¡kėjo skundo teiginys dėl kamerų neatitikimo sveikatos ir higienos normoms paneigtas iÅ¡ dalies, nustatyta, jog kamerose Nr. 32 (ten pareiÅ¡kėjas buvo 29 dienas) oro temperatÅ«ra, santykinė oro drėgmė, dirbtinis apÅ¡vietimas atitiko reikalavimus, pelėsio nėbuvo, kameroje Nr. 64 (ten pareiÅ¡kėjas buvo 57 dienas) oro temperatÅ«ra, dirbtinis apÅ¡vietimas atitiko reikalavimus, pelėsio nebuvo. Teismui nėra pateikta duomenų dėl kitų higienos sÄ lygų užtikrinimo ir jų užtikrinimo kitose jo buvimo kamerose, bet teismas atkreipia dėmesį, jog pats pareiÅ¡kėjas nėra pateikęs skundų dėl netinkamų sÄ lygų gyvenamojoje kameroje.

Kadangi pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl netinkamų sÄ lygų visiÅ¡kai paneigti nebuvo, tad abejonės traktuotinos pareiÅ¡kėjo naudai. Atkreiptinas dėmesys, jog Å¡ie pažeidimai nėra individualizuoti. PareiÅ¡kėjas, nurodydamas, jog higienos sÄ lygos kameroje nebuvo užtikrintos (drėgna, Å¡alta, pelėsis, atsilupę dažai), tuo pačiu nurodo, jog jam dėl Å¡ių netinkamų sÄ lygų pasireiÅ¡kė gerklės skausmai, kilo temperatÅ«ra, tačiau Å¡ie jo argumentai nėra patvirtinti asmens sveikatos istorija.

Vertinant tualetų įrengimÄ , teismas pažymi, jog nors tualetai kamerose įrengti, sutinkamai su teisė aktų reikalavimais, kurie numato, jog tualetas turi bÅ«ti atitvertas ne žemesne nei 1,5 m aukščio sienele, visgi pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-442/2016) laikomasi pozicijos, jog minėtas sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumÄ .

Teismui pateiktoje Å iaulių tardymo izoliatoriaus San. Mazgų zonų kamerose lentelėje užfiksuota, kad žemiausia sanitarinio mazgo sienelė buvo 2,09 m 80 cm aukščio, tad privatumo pažeidimo dėl sienelės aukščio nenustatyta, tačiau, atsižvelgiant, jog tualetas nebuvo visiÅ¡kai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, pareiÅ¡kėjo nurodomÄ aplinkybę, jog iÅ¡ tualeto sklido blogas kvapas, vertinama kaip pagrįsta. Pažymėtina, jog iÅ¡ pateiktų nuotraukų matyti, jog visose sanitariniuose mazguose yra arba durys, arba įėjimas atskirtas užuolaida, tad stebėti gamtinius reikalus atliekantį asmenį nei nuo durų pusės per akutę, nei iÅ¡ kameros galimybės nėra.

Atmestini argumentai dėl netinkamo pasivaikščiojimo laiko, Å¡is laikas yra nustatytas Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu, tad teisės aktų reikalavimų buvo laikomasi. Ä® vienÄ kiemelį verdami vienos kameros gyventojai, tad jame daugiau 6 asmenų nebuvo. Teismui nepateikti įrodymai dėl neÅ¡varių pasivaikščiojimo kiemelių, prieÅ¡ingai, pateikti pateikti įrodymai, jog kiemeliai Å¡varÅ«s. Pažymėtina, jog teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių dydžio ar inventoriaus juose buvimo.

Kuo remdamasis pareiÅ¡kėjas nurodo, jog asbesto Å¡iferyje, o tuo labiau kanalizacijoje ir sienose, yra, nepateikta, tad Å¡is argumentas taip pat atmestinas. Teismui nėra pateikta jokių įrodymų, jog pareiÅ¡kėjas nebÅ«tų galėjęs naudotis nustatyta Å iaulių tardymo izoliatoriuje rÅ«bų skalbimo tvarka, ar kad bÅ«tų kreipęsis į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ dėl numatytų tvarkų pakeitimo. Nėra įrodymų dėl netinkamai atliekamo profilaktinio aplinkos kenksmingumo Å¡alinimo.

Atmestinas argumentas dėl netinkamo maitinimo, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjo pateiktas raciono energetinės vertės vertinimas yra teisingas. Skundų dėl maisto trūkumo nei atsakovui, nei gydymo įstaigoms neteikė. Atlikti maisto kokybės patikrinimai pažeidimų nenustatė, tačiau buvo nustatyta, jog kartais maistas buvo patiekiamas ne karštas, o tik šiltas. Patekus į Šiaulių tardymo izoliatorių, kaip matyti iš sveikatos istorijos, pareiškėjo svoris iš esmės nekito.

Nors pareiÅ¡kėjas nurodo, jog kai kada juos nenuvesdavo į duÅ¡Ä , tačiau to niekaip nekonkretizuoja, praÅ¡ymų ar skundų dėl tokio negalėjimo pasinaudoti duÅ¡u pareiÅ¡kėjas neteikė, tad Å¡is argumentas taip pat atmestinas. PareiÅ¡kėjas buvimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 09 d. įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ nauja redakcija, kurioje numatyta, jog nemokamas higienos reikmenų paketas iÅ¡duodamas pirmÄ kartÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, o vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprÅ«pinami tik esant apraÅ¡o 5 punkte nustatytoms sÄ lygoms, t. y., esant jų raÅ¡ytiniam praÅ¡ymui.

Duomenų, jog buvo pateikti raÅ¡ytiniai praÅ¡ymai, nėra. Pats pareiÅ¡kėjas nenurodė, jog jis teikė tokius raÅ¡ytinius praÅ¡ymus, kurie nebuvo tinkamai iÅ¡spręsti, tad Å¡is argumentas atmestinas. Duomenų, jog pareiÅ¡kėjo buvimo kameros nedalyvavo socialinio užimtumo programose, nėra, tad argumentas dėl socialinių reabilitacinių programų įgyvendinimo nebuvimo atmestinas. Vertinant baldų buvimÄ kameroje, pažymėtina, jog atsakovas nepaneigė pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių, jog kamerose nėra kabliukų rankÅ¡luosčiams pasidėti, tačiau pažymėtina, jog Å¡ie nurodyti pažeidimai yra visiÅ¡kai nedetalizuoti, duomenų, jog buvo pateikti praÅ¡ymai dėl tokių kabliukų įrengimo, nėra, taip pat niekaip nėra paaiÅ¡kinta, kuo jie sietini su padaryta neturine žala, tad Å¡is argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4. punkte įtvirtinta, kad tardymo izoliatoriaus kamerose turi būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Nors šių taisyklių 2 punktas ir numato, jog veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, atsakovas šiuo atveju nepateikė jokių argumentų, kad aliarminio iškvietimo įrengimui reikalinga atlikti darbus, kurie pagal teisės aktų nuostatas būtų priskiriami pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbams.

Atsakovui neįrodžius minėtų aplinkybių, teismui nėra pateikta jokių įrodymų, jog Å¡ios sistemos darbai yra susiję su pastato rekonstrukcija, padaryta iÅ¡vada, jog teisės aktai Å iaulių TI numatė aliarminio iÅ¡kvietimo (signalizacijos mygtuko) įrengimÄ , tačiau įstaiga nesilaikė Å¡io reikalavimo. Tačiau vien tai, kad nebuvo įrengtas signalizacijos mygtukas, nereiÅ¡kia, jog tai yra toks pažeidimas dėl kuriuo pareiÅ¡kėjui kilo neturtinė žala. Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiÅ¡kėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trÅ«kumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokiÄ nors žalÄ .

Argumentų dėl konkrečiu atveju padarytos žalos pareiÅ¡kėjui nepateikus, Å¡ie pareiÅ¡kėjo teiginiai atmetami kaip nepagrįsti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018). PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl sunkumo iÅ¡sikvieti pareigÅ«nus yra deklaratyvÅ«s, į Å iaulių TI administracijÄ dėl minėtų nepatogumų pareiÅ¡kėjas nesikreipė, duomenų, jog jo saugumui ar sveikatai buvo kilusi grėsmė, nepateikta, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl iÅ¡kvietimo mygtuko įrengimo atmestini kaip nepagrįsti.

Vertinant apÅ¡vietimÄ kameroje, Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 14 punktas numato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx, tad pareiÅ¡kėjo argumentas, jog tokio dydžio nesiekia natÅ«ralus apÅ¡vietimas, yra atmestinas. Naktinio apÅ¡vietimo dydžio Å¡i higienos norma nereglamentuoja. Taip pat Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ nereglamentuoja, iÅ¡ ko ir kaip turi bÅ«ti padengtos grindys, sienos, lubos, tad argumentas dėl netinkamos sienų dangos atmestinas, 39 punktas numato, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių.

Lietuvos Respublikos KultÅ«ros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. Ä®V-190 „Dėl nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių pripažinimo saugomomis Å iaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 28219) yra pripažintas nekilnojama kultÅ«ros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, tad jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl Å¡io pastato statuso yra negalimi. Nepakankamas natÅ«ralus apÅ¡vietimas kompensuojamas dirbtiniu apÅ¡vietimu, ventiliacija užtikrinama per langÄ . Teismui nepateikta duomenų apie higienos sÄ lygų laikymÄ si laikino sulaikymo kamerose.

Pažymėtina, kad reikalavimai, taikomi gyvenamosioms kameroms, laikino laikymo kameroms netaikomi, tačiau abejonės traktuotinos pareiškėjo naudai, tačiau įvertintina ir tai, kad pareiškėjas per 98 dienas, būtas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, laikino sulaikymo kamerose buvo 3 kartus, ne daugiau kaip po 2-3 valandas, tad poveikis ilgalaikiu negali būti laikomas. Kratos patalpose , kaip nustatyta patikrinimų metu, vonelės buvo švarios. Atmestinas argumentas dėl po langais stovinčių šiukšlių konteinerių.

Atsakovas nurodo, jog Å¡ie konteineriai stovi visiÅ¡kai kitoje vietoje, pareiÅ¡kėjas, nors ir buvo trejose kamerose, visiÅ¡kai nedetalizuoja, po kokios kameros langais buvo Å¡ie konteineriai. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiÅ¡kiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Konstatuotina, kad vadovaujantis minėtais teisės aktais, pataisos įstaigų administracijų pareiga – užtikrinti, kad asmenys jose bÅ«tų laikomi sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis. Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų laikymo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis. Byloje nėra duomenų, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos. Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau spręstina, ar valstybė pagal nacionalinę teisę užtikrino pareiÅ¡kėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje minimalias higienos normas, t. y. ar CK 6.271 straipsnio prasme veikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to ar yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui kilo atitinkamos pasekmės. Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Kaip minėta, ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalÄ . Remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijos kaltė nesudaro bÅ«tinos valstybės atsakomybės sÄ lygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui.

Teismas atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nustatytÄ taisyklę, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02). Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiÅ¡kėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje tinkamas laikymo sÄ lygas, t. y.

CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui kilo atitinkamos pasekmės. Dėl pareiÅ¡kėjui už neigiamus iÅ¡gyvenimus priteistinos sumos pažymėtina, jog asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi bÅ«ti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo.

Teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi bÅ«ti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ . Kita vertus, pastebėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ ).

AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas atkreipia dėmesį į bylai svarbiÄ aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi į teismÄ praėjus 17 mėnesių nuo tada, kai jis iÅ¡vyko iÅ¡ Å iaulių TI.

Pažymėtina, kad asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 str. prasme) poveikis jo fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 str. prasme). Laiko veiksnys asmens patirtas dvasines ir fizines kančias menkina, jos blėsta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012). Todėl aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas delsė pasinaudoti teismine gynyba 17 mėnesių, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog jo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kaip nurodoma pareiÅ¡kime.

Sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti atsižvelgtina į tai, kad byloje nenustatyta, jog Å iaulių TI administracija kuriuo nors pareiÅ¡kėjo kalinimo laikotarpiu iÅ¡skyrė jį iÅ¡ kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam ankÅ¡tas kalinimo sÄ lygas ar kitaip blogino jo kalinimo sÄ lygas, nėra nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų visÄ laikÄ laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų, nors tai bylos medžiaga visiÅ¡kai ir nepaneigta, taip pat į tai, kad Å iaulių TI bÅ«tent netinkamos kalinimo sÄ lygos (galimai prastos higienos sÄ lygos gyvenamosiose ir laikino laikymo kamerose, blogas kvapas kameroje, nekarÅ¡tas maistas ir kt.) iÅ¡ esmės nepakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai (byloje nepateikta neginčytinų duomenų, kad pareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai, buvimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje aptariamu laikotarpiu metu, pareiÅ¡kėjas pas gydytojus nesikreipė, o jei kreipėsi, tai nenurodė, jog simptomai bÅ«tų susiję su netinkamomis sÄ lygomis), įvertinus tai, kad pareiÅ¡kėjui visÄ laikÄ buvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus gyvenamasis plotas kamerose, tačiau kameroje Nr. 14 buvo pertekliniai baldai, kurie neribojo judėjimo laisvės daugiau, nei bÅ«tina, kitos sÄ lygos Å iaulių tardymo izoliatoriaus Å¡ioje gyvenamojoje kameroje tik dalinai buvo užtikrintos (blogas kvapas iÅ¡ sanitarinio mazgo, galimai netinkamos higienos sÄ lygos gyvenamosiose ir laikino laikymo kamerose, abejones traktuojant pareiÅ¡kėjo naudai), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, pažymint, į tai, kad dalis argumentų yra paneigti bylos medžiaga, tačiau dalis ir patvirtinta, atkreipdamas dėmesį į visus skunde iÅ¡dėstytus pareiÅ¡kėjo argumentus bei atsakovo atsikirtimus, pažymint, jog pareiÅ¡kėjas į teismÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi praėjus 17 mėnesių nuo jo iÅ¡vykimo iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atsižvelgiant į teismų praktikÄ dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo, kurioje numatoma, jog vertinant higienos normų pažeidimų įtakÄ (reikÅ¡mę) neturtinės žalos atlyginimo bÅ«dui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiÅ¡kėjo patirtÄ skriaudÄ , todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017), tačiau įvertinus ir tokias aplinkybes, kaip blogas kvapas kameroje, nekarÅ¡tas maistas, atsižvelgiant į teismų praktikÄ dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartys administracinėse bylose Nr. A-2199-662/2015, Nr. A-2183-662/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1656-858/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1938-442/2015), pareiÅ¡kėjui priteistinas 50 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo D. P. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 50 (penkiasdeÅ¡imt) Eur neturtinei žalai atlyginti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka per sprendimÄ priėmusius teismo rÅ«mus.

Teisėjas Arvydas Martinavičius