2019-09-25 Nr. AB-18095-3-62-3-01154-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-597-438/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01154-2017-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.1.1; 20.2.1.2; 20.2.2; 20.2.3.1; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja padavė skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK), 1 000 Eur turtinei ir 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja skunde nurodė, kad:

1.1. Pareiškėjai 2016 m. gegužės 11 d. buvo surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas, už tai, kad ji 2016 m. gegužės 11 d., 2 val. 18 min., (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę, turėdama 0,15 promilių neblaivumo laipsnį ir neturėdama 2 metų stažo vairuoti tos rūšies transporto priemonę. Kauno AVPK 2016 m. birželio 17 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-63828910-16 (toliau – ir Nutarimas) pripažinta, kad pareiškėja padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 3 dalyje, ir jai paskirta 260 Eur dydžio bauda. Pareiškėja, nesutikdama su priimtu Nutarimu, pateikė skundą, tačiau Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartimi jos skundą atmetė. Pareiškėjai apskundus minėtą teismo nutartį, Kauno apygardos teismas 2016 m. lapkričio 22 d. nutartimi jos apeliacinį skundą patenkino – panaikino Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir pareiškėjos administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 126 straipsnio 3 dalį nutraukė.

1.2. Kauno apygardos teismui nutraukus administracinio teisės pažeidimo bylą, nustačius, kad pareiškėjos veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, yra pagrindas konstatuoti, kad Kauno AVPK (jo pareigūnas), priimdamas Nutarimą, nesilaikė ATPK 248, 257, 284 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų, taip pat pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, dėl to nenustačius ir neįrodžius visų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, pareiškėjos atžvilgiu priėmė neteisėtą sprendimą skirti administracinę nuobaudą. Pareiškėja, gindama savo pažeistas teises, kreipėsi į advokatą, kuris parengė skundą dėl priimto Nutarimo, atstovavo pareiškėją pirmosios instancijos teisme, parengė apeliacinį skundą, dėl ko pareiškėja iš viso patyrė 1 000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, t. y. turtinę žalą.

1.3. Administracinės nuobaudos paskyrimas sukėlė pareiškėjai neigiamas emocijas, stresą, išgyvenimus, o šios nuobaudos nuginčijimo procesas lėmė papildomas laiko sąnaudas ir nepatogumus, dėl ko pareiškėja patyrė ir neturtinę žalą.

2. Atsakovo atstovas Kauno AVPK atsiliepimu prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad:

2.1. Pareiškėja nepagrindė, kad Kauno AVPK pareigūnai padarė neteisėtus veiksmus jos atžvilgiu. Administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų duomenų visiškai pakako konstatuoti ATPK 126 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą. Nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje buvo priimtas remiantis objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis: alkotesterio duomenimis, kuriuo pareiškėjai buvo nustatytas 0,15 promilių neblaivumas, pareigūnų pateiktais duomenimis, pareiškėjos paaiškinimais, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu ir specialisto išvada. Nors atlikus tyrimą Kauno apskrities priklausomybės ligų centre, pareiškėjai nustatytas 0,00 promilių neblaivumas, tačiau įvertinus laiko tarpą tarp abiejų patikrinimų (t. y. policijos pareigūno atlikto patikrinimo alkotesteriu ir sveikatos priežiūros įstaigoje atlikto patikrinimo) ir pirminio patikrinimo metu nustatytą 0,15 promilių neblaivumą, buvo padaryta pagrįsta išvada, kad alkoholis galėjo natūraliai pasišalinti iš pareiškėjos organizmo.

2.2. Atsižvelgiant į tai, kad atsakomybei kilti svarbus apsvaigimo faktas, nustatytas būtent vairavimo metu, buvo priimtas pagrįstas Nutarimas pareiškėjai už padarytą ATPK 126 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą skirti administracinę nuobaudą. Todėl šiuo atveju nėra teisinio pagrindo civilinei atsakomybei atsirasti. Pareiškėjai neįrodžius, kad neteisėtais pareigūnų veiksmais jai buvo padaryta žala, atsakovui nekyla pareiga pareiškėjai atlyginti žalą.

II. 3. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

4. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nenurodė, kokiu priešingu teisei veikimu ar neveikimu ji buvo patraukta administracinėn atsakomybėn, o tik deklaratyviai paminėjo, kad Kauno AVPK pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

5. Teismas nustatė, kad 2016 m. gegužės 11 d., apie 2 val. 18 min., (duomenys neskelbtini) pareiškėją, vairavusią transporto priemonę, sustabdė policijos pareigūnai ir alkotesterio (kurio metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka) pagalba nustatė lengvą 0,15 promilių neblaivumo laipsnį. Prieš tikrinant neblaivumą, pareiškėja teigė alkoholio nevartojusi. Pareiškėjai, nesutinkant su nustatytu neblaivumu, policijos pareigūnai pasiūlė savarankiškai kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicininės apžiūros neblaivumui nustatyti atlikimo, tai pareiškėja vėliau ir padarė. Policijos pareigūnai minėtus veiksmus atliko griežtai laikydamiesi teisės aktų reikalavimų. Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartyje taip pat jokių neteisėtų Kauno AVPK pareigūnų veiksmų, vykdant administracinio teisės pažeidimo teiseną pareiškėjos atžvilgiu, šių pareigūnų neteisėto veikimo ar neveikimo renkant pirminius įrodymus, iškeliant ir nagrinėjant pareiškėjos administracinio teisės pažeidimo bylą bei vykdant kitas teisės aktų pavestas tiesiogines pareigas, nebuvo nustatyta.

6. Teismas pabrėžė, kad administracinė teisena pareiškėjos atžvilgiu buvo nutraukta tik dėl to, jog Kauno apygardos teismas, vertindamas alkotesterio parodymus, kuriuose nustatytas 0,15 promilių girtumas ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto 2016 m. gegužės 17 d. išvadą Nr. T-A 3552/2016(01), kurioje nustatyta, kad pareiškėjos kraujyje etilo alkoholio nerasta, vadovavosi 2016 m. rugpjūčio 11 d. teismo posėdžio metu eksperto paaiškinimais, jog alkoholis iš kūno šalinamas 0,05–0,30 promilės per valandą. Atsižvelgęs į tai, kad ekspertas kategoriškai nepatvirtino, koks būtent alkoholio kiekis gali pasišalinti iš pareiškėjos kūno, Kauno apygardos teismas aukščiau nurodytą kiekį vertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, t. y. laikant, jog alkoholis iš kūno šalinamas 0,05 promilės/val. Įvertinęs tai, kad alkotesteriu nustatytas 0,15 promilių girtumas buvo nustatytas 2 val. 18 min., o kraujas Kauno apskrities priklausomybės ligų centre paimtas 3 val. 15 min., Kauno apygardos teismas konstatavo, kad aplinkybė, jog pareiškėjos kraujyje etilo alkoholio nerasta praėjus mažiau nei 1 valandai po to, kai pareiškėjai policijos pareigūno alkotesteriu buvo nustatytas 0,15 promilių girtumas, negali būti laikytina natūralia fiziologinių organizmo procesų pasekme.

7. Teismas taip pat pažymėjo, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartimi buvo atmetęs pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą, palikdamas galioti Kauno AVPK priimtą Nutarimą, kuriuo pareiškėja buvo pripažinta kalta padariusi ATPK 126 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą. Šios aplinkybės tik patvirtina faktą, kad administracinė byla pareiškėjos atžvilgiu buvo nutraukta ne dėl kažkokių tai atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, o tik dėl kitokio įrodymų vertinimo.

8. Teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad Kauno AVPK pareigūnai, nagrinėję administracinio teisės pažeidimo bylą, elgėsi neteisėtai, t. y. nevykdė įstatymuose jiems nustatytų pareigų arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba nors ir vykdė šias funkcijas suteiktų įgalinimų ribose, tačiau veikė šališkai, nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeidžiant bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo bylos duomenys ir joje nustatytos aplinkybės nulėmė pareigūno vidinį įsitikinimą, kad pareiškėja administracinį teisės pažeidimą padarė. Nors Kauno apygardos teismas nustatė, kad toks įsitikinimas buvo klaidingas, tačiau tai buvo siejama ne su atitinkamais neteisėtais pareigūnų veiksmais, bet kitaip vertinant tuos pačius įrodymus.

9. Teismas konstatavo, kad Kauno AVPK neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju neatliko. Nustatęs, kad nėra vienos iš būtinųjų sąlygų viešajai atsakomybei kilti, teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju atsakovui atsakomybė nekyla, todėl pareiškėjos reikalavimas atlyginti žalą yra nepagrįstas.

III. 10. Pareiškėja padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas už advokato parengtą apeliacinį skundą. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad:

10.1. Pareiškėja, nesutikdama su alkotesterio parodymais, prašė duoti pakartotinai tikrintis blaivumą alkotesteriu, tačiau policijos pareigūnai atsisakė tai padaryti. Taigi policijos pareigūnai, nesuteikę pareiškėjai galimybės pasitikrinti blaivumą antrą kartą alkotesteriu, šiai pasakius, kad ji neseniai išsivaliusi ir išsiskalavusi dantis, dėl ko alkotesteris parodė netiksliai, nebuvo pakankamai atidūs ir rūpestingi renkant įrodymus. Pareiškėja, nesutikdama su alkotesterio parodymais, iš karto po to, kai leido pareigūnai, važiavo blaivumą tikrintis į sveikatos priežiūros įstaigą. Gydytoja iš karto patikrino jos blaivumą alkotesteriu ir paėmė kraują. Tiek patikra alkotesteriu, tiek kraujo tyrimai parodė, kad pareiškėja yra blaivi ir jai nustatytas 0,00 promilių blaivumas.

10.2. Kauno AVPK buvo pateikta specialisto išvada, medicininės apžiūros aktas, tačiau nepaisant to, buvo priimtas Nutarimas, kuriuo pareiškėja pripažinta kalta, padariusi administracinį teisės pažeidimą, visiškai nevertinant pareiškėjos pateiktų dokumentų ir išskirtinę reikšmę suteikiant policijos pareigūnų tarnybiniams pranešimams ir jų atlikto blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatui. Kauno AVPK, tirdamas šį įvykį, taip pat privalėjo išsamiai ir objektyviai nustatyti faktines aplinkybes, tačiau to nepadarė.

10.3. Pareiškėjos atžvilgiu atliktas tyrimas ir priimtas Nutarimas yra akivaizdus nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimas, kadangi pareiškėjai teko našta įrodinėti savo nekaltumą. Pareigūnų veiksmų neteisėtumo faktas konstatuotas Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartimi, o faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Nevykdydamas ATPK 256 straipsnyje nustatytos pareigos rinkti įrodymus, pareigūnas savo vidinio įsitikinimo nepagrindė visapusišku bylos išnagrinėjimu dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, todėl tokie jo veiksmai pripažintini aplaidžiais, turinčiais paviršutiniškumo požymių ir tai suponuoja neteisėtų veiksmų konstatavimą.

10.4. Nagrinėjamu atveju neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai pasireiškė tuo, kad nebuvo laikytasi ATPK įtvirtintų imperatyvių reikalavimų: pareiškėjos atžvilgiu nepagrįstai, t. y. nesiaiškinant visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, objektyviai nenustačius ir neįrodžius visų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, buvo priimtas Nutarimas, kuriuo buvo paskirta administracinė nuobauda. Neteisėtas nubaudimas šiuo metu konstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi).

10.5. Dėl neteisėtų veiksmų pareiškėja patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, nes naudojosi advokato paslaugomis savo teisėms administracinio teisės pažeidimo byloje apginti, o pats administracinio teisės pažeidimo teisenos procesas pareiškėjai sukėlė neigiamus išgyvenimus ir papildomus nepatogumus.

11. Atsakovas Kauno AVPK atsiliepimu prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:

11.1. Aplinkybė, kad pareigūnas, įvertinęs visas aplinkybes ir priėmęs Nutarimą, prioritetą teikė pirminiams alkotesterio duomenims, negali būti vertinama kaip nepateisinamas aplaidumas, paviršutiniškas veikimas ir veikimas pažeidžiant bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pareigūnams teisės aktai neįtvirtina pareigos kiekvienu atveju be išimties po du kartus asmenį tikrinti alkotesteriu, tuo nepaneigiant asmens teisės prašyti, kad jam nesutinkant su alkotesterio duomenimis jis būtų dar kartą patikrintas. Taigi tuo atveju, jeigu teisės aktai neįtvirtina pareigos veikti atitinkamu būdu, toks neveikimas negali būti vertinimas kaip imperatyvių normų pažeidimas.

11.2. Visiškai nepagrįstas ir pareiškėjos teiginys, kad pareigūnai priėmė Nutarimą neištyrę visų įvykio aplinkybių ir neatskleidus administracinio teisės pažeidimo esmės. Pareiškėja nepateikė jokių objektyvių duomenų, leidžiančių spręsti apie pareigūnų galbūt padarytus teisės aktų pažeidimus. Akivaizdu, kad apeliacinio skundo argumentas, kad pareigūnų veiksmai priimant Nutarimą laikytini kaip nepateisinamas aplaidumas, paviršutiniškas veikimas bei veikimas pažeidžiant bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, neatitinka tikrovės ir yra visiškai nepagrįstas.

11.3. Pareiškėja neįrodė, kad neteisėtais pareigūnų veiksmais jai buvo padaryta žala. Todėl atsakovui nekyla pareiga atlyginti pareiškėjai padarytą neturtinę žalą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėja nurodė patyrusi tiek turtinę, tiek neturtinę žalą dėl neteisėtų Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (jo pareigūnų) veiksmų, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą ir 2016 m. birželio 17 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-63828910-16 skiriant administracinę baudą už Administracinių teisės pažeidimų kodekso (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) 126 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą.

13. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą, konstatavęs, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta Kauno AVPK (jo pareigūnų) neteisėtų veiksmų nagrinėjant pareiškėjos administracinio teisės pažeidimo bylą ir priimant Nutarimą skirti pareiškėjai nuobaudą už padarytą pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 3 dalyje.

14. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad Kauno AVPK jos administracinio teisės pažeidimo bylos neišnagrinėjo tinkamai, dėl to padarė neteisėtus veiksmus, dėl kurių ji patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą.

15. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, gali būti tenkinamas, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-162-968/2019).

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad ATPK 284 straipsnio 1 dalies ir 286 straipsnio 2 dalies nuostatų turinys, jį vertinant kartu su ATPK 248 ir 257 straipsniais, reikalaujančiais visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, tinkamai įvertinti surinktus įrodymus, yra pagrindas daryti išvadą, jog administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis pareigūnas privalo išsamiai išnagrinėti visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais, nustatyti visus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus ir tik tuomet priimti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo skiriama administracinė nuobauda.

17. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad Kauno apygardos teismas, apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, 2016 m. lapkričio 22 d. nutartimi konstatavo, jog Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartimi, pripažinęs Nutarimą teisėtu ir pagrįstu, administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo netinkamai – neištyrė visų administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybių, neteisingai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, dėl ko teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyvių bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kauno apygardos teismas 2016 m. lapkričio 22 d. nutartimi, konstatavęs, kad surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti, jog pareiškėja padarė administracinį teisės pažeidimą, panaikino Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartį, o pareiškėjos administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė nenustačius ATPK 126 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors Kauno apygardos teismas eksplicitiškai nekonstatavo, kad Kauno AVPK (jo pareigūnai), nagrinėdami pareiškėjos administracinio teisės pažeidimo bylą, padarė neteisėtus veiksmus (pvz., pažeidė konkrečias teisės aktų nuostatas ar bylą tyrė aplaidžiai), tačiau minėtos Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartyje nustatytos aplinkybės dėl netinkamo administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimo Kauno apylinkės teisme yra pagrindas konstatuoti, kad administracinio teisės pažeidimo byla nebuvo tinkamai išnagrinėta ir Kauno AVPK. Pabrėžtina, kad būtent Kauno AVPK (jo pareigūnai), nagrinėdami pareiškėjos administracinio teisės pažeidimo bylą dar prieš priimant Nutarimą ir bylai pasiekiant teismą, turėjo ištirti visas administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybes, teisingai įvertinti teisiškai reikšmingas aplinkybes, pašalinti byloje esančius prieštaravimus, pagrįsti savo vidinį įsitikinimą visapusišku, pilnutiniu ir objektyvių bylos aplinkybių išnagrinėjimu, t. y. surinkti neabejotinus įrodymus, kurių nebūtų galima paneigti kitais duomenimis, kad pareiškėja vairavo automobilį turėdama 0,15 promilių neblaivumo laipsnį, tačiau akivaizdu to nepadarė, kadangi, kaip minėta, įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartimi pareiškėjos administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta nenustačius pažeidimo įvykio ir sudėties, t. y. nesurinkus pakankamai įrodymų pareiškėjos padarytam pažeidimui konstatuoti.

19. Taigi, priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje yra pagrindas daryti išvadą, kad Kauno AVPK priimdamas Nutarimą pareiškėjos atžvilgiu padarė neteisėtus veiksmus, t. y. pažeidė šios nutarties 16 punkte nurodytas ATPK normas, neišnagrinėdamas pareiškėjos administracinio teisės pažeidimo bylos tinkamai, dėl ko pareiškėja patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Akivaizdu, kad tarp Kauno AVPK neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo patirtos žalos yra priežastinis ryšys, nes jei atsakovo atstovas nebūtų priėmęs ginčijamo Nutarimo, pareiškėjai nebūtų reikėję kreiptis į teismus dėl minėto Nutarimo panaikinimo, t. y. patirti išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei patirti papildomus išgyvenimus ir nepatogumus. Todėl šioje byloje yra pagrindas spręsti dėl žalos atlyginimo pareiškėjai.

20. Pareiškėjos patirta turtinė žala susideda jai iš advokato teiktų atstovavimo paslaugų teismuose administracinio teisės pažeidimo byloje. Šios pareiškėjos patirtos procesinės išlaidos advokato pagalbai apmokėti nagrinėjamu atveju atitinka Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žalos sąvoką, t. y., kad žala yra turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).

21. Pareiškėjos pateikta 2016 m. lapkričio 23 d. sąskaita-faktūra (b. l. 19) ir 2016 m. lapkričio 23 d. pinigų priėmimo kvitas (b. l. 18) patvirtina, kad pareiškėja realiai patyrė išlaidas advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti už jos atstovavimą (suteiktą teisinę pagalbą) administracinio teisės pažeidimo byloje: 600 Eur už skundo Kauno apylinkės teismui parengimą ir atstovavimą minėtame teisme bei 400 Eur už apeliacinio skundo Kauno apygardos teismui parengimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos sumos advokato pagalbai apmokėti yra adekvataus dydžio, tinkamai atlyginančios advokato darbą. Šį vertinimą patvirtina ir tai, kad aptariamos sumos neviršija nagrinėjamu atveju pagal įstatymo analogiją taikytinų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) rekomenduojamų dydžių (8.2, 8.11 p.). Todėl konstatuotina, kad pareiškėjai priteistina 1 000 Eur suma jos patirtai turtinei žalai atlyginti.

22. Kaip konstatuota, dėl neteisėtų Kauno AVPK veiksmų pareiškėja patyrė papildomus išgyvenimus, nepatogumus, t. y. neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

23. Visgi vertinant, ar yra pagrindas kompensuoti pinigais pareiškėjos patirtą neturtine žalą, pažymėtina, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013).

24. Nors pareiškėja, siekdama įrodyti, kad nepadarė administracinio teisės pažeidimo, dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė tam tikrus išgyvenimus ir nepatogumus, tačiau nenustatyta, kad dėl to pareiškėja būtų patyrusi ilgalaikes neigiamas pasekmes. Todėl konstatuotina, kad pareiškėja nagrinėjamu atveju nepatyrė tokio sunkaus pobūdžio išgyvenimų ir nepatogumų, kad būtų pagrindas jos patirtą neturtinę žalą atlyginti pinigais. Vertintina, kad pripažinimas, jog jos teisės buvo pažeistos, neteisėtu Nutarimu ją nubaudžiant, yra pakankama satisfakcija jos patirtai neturtinei žalai kompensuoti.

25. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, konstatavęs, kad neteisėti veiksmai pareiškėjos atžvilgiu nebuvo padaryti ir ji žalos nepatyrė. Todėl pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, pripažįstant, kad pareiškėja patyrė neturtinę žalą dėl neteisėto Nutarimo priėmimo, ir priteisiant pareiškėjai 1 000 Eur turtinei žalai atlyginti.

V. 26. Pareiškėja (jos atstovas) taip pat padavė prašymą priteisti 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato parengtą apeliacinį skundą šioje byloje.

27. Pareiškėjos pateikta 2019 m. rugpjūčio 20 d. sąskaita-faktūra (b. l. 76) ir 2019 m. rugpjūčio 20 d. mokėjimo nurodymas (b. l. 75) patvirtina, kad pareiškėja realiai patyrė išlaidas už advokato parengtą apeliacinį skundą šioje byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėta suma advokato pagalbai už parengtą apeliacinį skundą apmokėti yra adekvataus dydžio, tinkamai atlyginanti advokato darbą. Šį vertinimą patvirtina ir tai, kad aptariama suma neviršija nagrinėjamu atveju pagal įstatymo analogiją taikytinų Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto dydžio, priteistino už apeliacinio skundo parengimą. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjai priteistina 1 000 Eur suma jos patirtoms bylinėjimosi išlaidoms už advokato parengtą apeliacinį skundą atlyginti.

28. Pareiškėjai nepateikus duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme šioje byloje, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 41 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos G. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjos G. B. skundą tenkinti iš dalies – pripažinti, kad pareiškėja patyrė neturtinę žalą Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priėmus neteisėtą 2016 m. birželio 17 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-63828910-16, priteisti pareiškėjai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) turtinei žalai atlyginti. Kitą pareiškėjos skundo dalį atmesti.

Priteisi pareiškėjai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Rytis Krasauskas

Gintaras Kryževičius