2022-05-18 Nr. AB-16344-3-62-3-03559-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2351-624/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03559-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. J. Z. A.-M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. J. Z. A.-M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas M. J. Z. A.-M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. 21S43524 (toliau – ir Sprendimas), Departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 21 d. d. sprendimą Nr. 6K-2426 (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, jam gimtojoje šalyje dėl (duomenys neskelbtini) priežasčių kilo (duomenys neskelbtini) problemų. Pareiškėjas atsisakė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjo (duomenys neskelbtini) pareiškė, kad ketina (duomenys neskelbtini) pareiškėją. Pareiškėjas sulaukė visuotinio (duomenys neskelbtini) pasmerkimo, jam kilo grėsmė būti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sprendimu pagal vietinius papročius, todėl buvo priverstas bėgti iš kilmės šalies. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog atsakovas nepagrįstai nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, išsiųsti jį į kilmės šalį, uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjas atsakovo Sprendimą skundė, tačiau Komisijos sprendimu pareiškėjo skundas buvo atmestas. Pareiškėjo teigimu, atsakovas neatliko pareiškėjo pasakojime nurodytų aplinkybių objektyvaus ir visapusiško vertinimo, nesudarė galimybių pareiškėjui pateikti papildomų įrodymų. Pareiškėjas teismui buvo pateikęs dokumentą, įrodantį, jog pareiškėjo (duomenys neskelbtini) jo (duomenys neskelbtini) ir jam grėsė pavojus būti (duomenys neskelbtini).

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį esminis motyvas susijęs su pareiškėjo atsisakymu (duomenys neskelbtini), tapti (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjo (duomenys neskelbtini) grasino jį (duomenys neskelbtini). Departamento vertinimu, pareiškėjo pasakojimas pasižymėjo esminiais trūkumais – nebuvo paremtas jokiais objektyviais duomenimis, buvo abstraktus, nenuoseklus, neinformatyvus. Departamentas pažymėjo, kad pareiškėjas, siekdamas apginti savo teises, į kilmės šalies institucijas nesikreipė. Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų jo apsaugoti. Departamentas nurodė, kad pareiškėjo istorija apie grasinimus savaime nelėmė pabėgėlio statuso jam suteikimo. Departamentas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjo kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nesiekė tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, be to, pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, prieglobsčio pasiprašė tik po sulaikymo. Departamentas sprendė, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvos Respublikoje nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas, o nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršijo įstatyme numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. balandžio 1 d. sprendimu pareiškėjo M. J. Z. A.-M. skundą tenkino iš dalies – pakeitė Departamento Sprendimo 3 punktą, išdėstydamas jį taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“ bei atitinkamai pakeitė ir Komisijos sprendimo dalį, o likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 2 d. neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, buvo sulaikytas, pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas prašyme nurodė, jog kilmės šalyje sulaukė (duomenys neskelbtini) grasinimų nužudyti, nes atsisakė (duomenys neskelbtini) ir tapo (duomenys neskelbtini); Departamente 2021 m. lapkričio 19 d. atliktos apklausos metu pareiškėjas teigė, kad 2018 m. pradėjo abejoti (duomenys neskelbtini), pradėjo plačiau domėtis ir skaityti apie (duomenys neskelbtini), o 2020 m. (duomenys neskelbtini) ir apie tai papasakojo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareiškėjo istoriją papasakojo (duomenys neskelbtini), kuris papasakojo pareiškėjo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas taip pat teigė, jog jo (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini), žmonės už (duomenys neskelbtini) baudžiami (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) paragino jį išvykti pas (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini) su juo gali blogai pasielgti. Pas (duomenys neskelbtini) pareiškėjas gyveno apie (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas iš (duomenys neskelbtini) sužinojo, kad jis dėl (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini), siekiant jį (duomenys neskelbtini), todėl dėl baimės būti (duomenys neskelbtini) pareiškėjas nusprendė išvykti į Lietuvos Respubliką; Departamentas Sprendimu nuspendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, išsiųsti pareiškėją į kilmės šalį, uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus bei įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo jo išsiuntimo dienos; Komisijos sprendimu pareiškėjo skundas dėl Departamento Sprendimo buvo atmestas.

6. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86, 87 straipsnių nuostatomis, 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ 1 straipsnio A dalies nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatomis, bylos medžiaga, pažymėjo, kad pareiškėjo pasakojimas apie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo lakoniškas, nepasižymėjo detalumu, išsamumu, buvo grindžiamas bendro pobūdžio argumentais, nepateikiant aplinkybių ir priežasčių, lėmusių priimti tokį svarbų sprendimą, kuris nėra būdingas (duomenys neskelbtini). Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas, atsakydamas į Departamento specialistės užduodamus klausimus, vengė tiesioginių atsakymų, pateikinėjo minimalias ir nespecifines detales, atsakinėjo lakoniškai, neatskleidė (duomenys neskelbtini) esmės ir sąlygų. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu minėtų aplinkybių neatskleidė, nenurodė kokios konkrečios priežastys privertė jį (duomenys neskelbtini).

7. Teismas sutiko su Departamento išvada, kad pareiškėjo pasakojimo apie (duomenys neskelbtini) abstraktumas kėlė pagrįstų abejonių dėl jo istorijos patikimumo. Teismas nustatė, jog pareiškėjui 2018 m. pradėjus abejoti dėl (duomenys neskelbtini), jam buvo (duomenys neskelbtini), jis (duomenys neskelbtini), gyveno su (duomenys neskelbtini), 2020 m. jis tapo (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) apie tai sužinojo tik 2021 m. balandžio mėn. Teismas abejojo, kad pareiškėjas sugebėtų taip ilgai nuslėpti šį (duomenys neskelbtini) faktą nuo (duomenys neskelbtini), be to, pareiškėjo pateiktos aplinkybės dėl (duomenys neskelbtini) sužinojimo buvo taip pat abstrakčios, be objektyvių duomenų. Teismas vertino, jog pareiškėjas Departamentui nebuvo pateikęs dokumentų, įrodančių jo persekiojimo, grasinimų nužudyti ar patvirtinimo apie (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) faktą.

8. Teismas nurodė, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu pateikė ranka surašytą raštą, kuriame nurodoma, jog (duomenys neskelbtini), dalyvaujant (duomenys neskelbtini) ir dar vienam liudytojui, (duomenys neskelbtini), nes pareiškėjas (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, minėtas raštas negalėjo būti laikomas patikimu įrodymu, nes jis nebuvo oficialaus pobūdžio dokumentas, nepatvirtintas antspaudu, ne originalas, buvo neaiškios jo surašymo ir atsiuntimo aplinkybės. Todėl teismas raštą vertino kaip abejotiną, neturintį esminės įrodomosios galios pareiškėjo pasakojimui pagrįsti, bei nurodė, kad iš bylos duomenų pakanka įrodymų daryti išvada, kad pareiškėjo pasakojimas yra bendro pobūdžio, nenuoseklus, neįtikinamas.

9. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pažymėjo, jog pareiškėjo kilmės šalies įstatymai draudžia (duomenys neskelbtini), tačiau nebuvo nustatyta atvejų, kad už (duomenys neskelbtini) būtų vykdomi persekiojimai. Teismas taip pat nurodė, jog pareiškėjo tariami persekiotojai ((duomenys neskelbtini)) nėra valstybinis subjektas, todėl pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės šalis. Duomenų, kad kilmės šalis negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjui apsaugos nuo tariamo užpuolimo, nebuvo. Be to, pareiškėjas gyveno (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) miestuose, kuriuose beatodairiškas smurtas nesiekė tokio lygio, jog vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad pareiškėjui kilmės valstybėje kiltų grėsmė, teismas nenustatė. Teismas pareiškėjo gyvenamosios vietos nelaikė individualiu, persekiojimo tikimybę didinančiu faktoriumi. Be to, teismas pažymėjo, jog pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), visą laiką gyveno kilmės šalyje, yra gerai pažįstamas su vietiniais papročiais ir kultūra. Teismas sprendė, kad pareiškėjo baimė buvo grindžiama išimtinai jo paties subjektyviu situacijos suvokimu, o ne objektyviais duomenimis. Pareiškėjo baimė patirti persekiojimą, teismo vertinimu, visiškai pagrįstos baimės pabėgėlio statuso taikymo nuostatos neatitiko, todėl pareiškėjas neatitiko ir Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jam negalėjo būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Teismas taip pat nurodė, jog pareiškėjo išvykimo iš kilmės šalies tikroji priežastis galimai yra siekis ne bėgti nuo persekiojimo, o dėl ekonominių priežasčių patekti į Europos Sąjungos erdvę.

10. Teismo vertinimu, nebuvo nustatytai nei tikėtino persekiojimo, nei tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, nebuvo identifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Teismas taip pat pabrėžė, kad Departamento surinkta informacija ginčui buvo aktuali, o priešingos informacijos pareiškėjas nepateikė.

11. Teismas sutiko ir su Departamento išvada, kad pareiškėjo kilmės šalyje nebuvo nustatyta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 – 3 punktuose nurodytų veiksmų, todėl teismui nebuvo pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėjui gresia kankinimas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas, taip pat nebuvo duomenų, kad pareiškėjui galėtų grėsti egzekucija ar mirties bausmė. Teismas taip pat nenustatė ir rimtos, asmeninės grėsmės pareiškėjo gyvybei, sveikatai saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu pareiškėjo kilmės šalyje, todėl teismas atmetė ir pareiškėjo prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo.

12. Teismas nurodė, kad teisinis reglamentavimas neįpareigojo Komisijos organizuoti žodinio pareiškėjo skundo nagrinėjimo, be to, Komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjo skundo nagrinėjimas būtų reikalingas, tokių aplinkybių nebuvo pateikęs ir pats pareiškėjas. Teismas taip pat pažymėjo, jog teismo posėdis vyko žodinio proceso tvarka, todėl pareiškėjas turėjo galimybę visus savo argumentus tiesiogiai išsakyti teismui ir jo teisė būti išklausytam buvo užtikrinta.

13. Vertindamas draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, pirmosios instancijos teismas laikė, kad penkerių metų draudimo atvykti laikotarpis nėra proporcingas bei konstatavo, kad nagrinėjamu atveju proporcinga skirti pareiškėjui 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos terminą, nes byloje nebuvo duomenų, rodančių, jog pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą ar padaręs kokių nors teisės pažeidimų, taip pat nebuvo duomenų apie pareiškėjo keliamą grėsmę, o jo prašymas buvo išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka.\

III. 14. Pareiškėjas M. J. Z. A.-M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti: panaikinti Departamento Sprendimą, Komisijos sprendimą ir įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes turi būti užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas pareiškėjo išklausymas.

15. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, apsiribojo bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertino asmeninių pareiškėjo savybių ir jų santykio su žinoma bendra informacija visumos, neužtikrino įrodymų visapusiško ištyrimo. Vertinant baimės patirti persekiojimą ateityje pagrįstumą, nereikalaujama, kad pareiškėjas jau būtų patyręs persekiojimą praeityje, nors šiuo atveju faktų apie tai byloje yra. Pareiškėjui pagrįstai kyla persekiojimo grėsmė, nes (duomenys neskelbtini) (o ypač – (duomenys neskelbtini)), kaip grupė, susiduria su persekiojimu. Pareiškėjo vertinimu, skundas šiame kontekste visiškai nebuvo analizuotas.

16. Pareiškėjas pažymi, jog teisinių kategorijų valdymas ir įstatyme apibrėžtų pagrindų išskyrimas jam yra pernelyg sudėtingas, jis nuoširdžiai papasakojo savo situaciją ir visas aplinkybes, kurias jis subjektyviai suprato kaip reikšmingas, o pareiga teisiškai kvalifikuoti aplinkybes tenka atsakovui. Atsakovas, nustatęs, jog pareiškėjo pasakojime yra spragų ar netikslumų, turėjo atlikti pakartotinę pareiškėjo apklausą. Atsakovas neįvertino visų pareiškėjo prašymui išnagrinėti reikšmingų aplinkybių ir jo pateiktų duomenų dėl kilmės valstybėje galbūt kylančios grėsmės, todėl negalėjo spręsti, kad pareiškėjo pasakojimas neatitiko tikrovės, buvo nenuoseklus ar nedetalus. Be to, teismas visiškai nenagrinėjo padėties (duomenys neskelbtini). Pareiškėją išsiuntus į kilmės šalį, jo teisės ir pagrindinės laisvės būtų pažeistos.

17. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas iš esmės tapačiais argumentais kaip ir atsiliepime pirmosios instancijos teismui. Atsakovas papildomai nurodo, kad ginčijamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus reikalavimus, teisingai išnagrinėtos reikšmingos aplinkybės, ištirti įrodymai, tinkamai taikytos teisės normos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 18. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo ir Komisijos sprendimo, kuriuo pareiškėjo skundas netenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo prašymo įpareigoti Departamentą išnagrinėti jo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo pagrįstumo.

19. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą, tačiau nustatė neproporcingai ilgą terminą, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, skundą tenkino iš dalies ir sutrumpino draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką terminą iki 3 metų.

20. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame, grįsdamas reikalavimus, teigia, kad Departamentas netinkamai išnagrinėjo jo prašymą suteikti prieglobstį, neįvertino jo asmeninių savybių, įrodymų, todėl priėmė nepagrįstą Sprendimą, kurio teismas, neįvertinęs pareiškėjo kilmės šalies situacijos, nepagrįstai nepanaikino. Pareiškėjas nurodo, kad grąžinimo į kilmės šalį atveju, jam kiltų persekiojimo grėsmė.

21. Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 d.), nesutinka su jo išvadomis: teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 bei 87 straipsniuose (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII‑1396 redakcija), kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

22. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2021 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2374-629/2021).

23. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

24. Vertinimo kriterijai, kuriais vadovaujantis nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija). Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs. Pažymėtina, kad 2011 m. gruodžio 13 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų, su kuria yra suderintos Įstatymo nuostatos (Įstatymo 1 str. 2 d. ir priedo 19 p.), 4 straipsnio 5 dalis nurodo, jog kai valstybės narės taiko principą, pagal kurį prašytojas privalo pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą, ir kai prašytojo pareiškimų faktai nepagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, tokių faktų nereikia patvirtinti, jei įvykdomos šios sąlygos:

a) prašytojas realiai stengėsi pagrįsti savo prašymą;

b) pateikta visa prašytojo informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija;

c) prašytojo pareiškimai yra nuoseklūs ir patikimi bei neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo, atveju;

d) prašytojas paprašė tarptautinės apsaugos kiek įmanoma anksčiau, nebent jis gali nurodyti tinkamą priežastį, kodėl taip nepadarė;

e) yra nustatyta, kad prašytojas bendrai patikimas. Pažymėtina, kad šios direktyvos 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nagrinėdamos, ar prašytojas patiria visiškai pagrįstą persekiojimo baimę ar realų didelės žalos pavojų arba turi galimybę naudotis apsauga nuo persekiojimo ar didelės žalos kilmės šalies dalyje, kaip nurodyta 1 dalyje, valstybės narės, priimdamos sprendimą dėl prašymo, atsižvelgia į bendrąsias toje šalies dalyje esančias aplinkybes ir į asmenines prašytojo aplinkybes, kaip nurodyta 4 straipsnyje. Tuo tikslu valstybės narės užtikrina, kad iš atitinkamų šaltinių, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro ir Europos prieglobsčio paramos biuro, būtų gaunama tiksli naujausia informacija.

25. Pažymėtina, kad prieglobsčio prašytojo kilmės valstybės informacijos svarba akcentuojama ir Tvarkos apraše: priimdamas sprendimus dėl prašymo suteikti prieglobstį nenagrinėjimo, prieglobsčio suteikimo ir panaikinimo, Migracijos departamentas vadovaujasi tikslia naujausia informacija apie prieglobsčio prašytojų kilmės valstybes ir trečiąsias valstybes (toliau – ir COI), gauta iš keleto įvairių šaltinių, įskaitant Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes bei konsulines įstaigas, kitas ES valstybes nares, Europos prieglobsčio paramos biurą (toliau – ir EPPB), Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybą, Europos Tarybą, kitas tarptautines organizacijas, nevyriausybines organizacijas, žiniasklaidos priemones bei kitus šaltinius (7 p.); įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, nagrinėjantis prašymą suteikti prieglobstį iš esmės, privalo, be kita ko, surinkti reikiamą COI (92.8 p); tyrimas, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba to paties įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą, atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į, be kita ko, tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, įskaitant kilmės valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą (97.1 p.); prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais, patikimumas vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus; ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja jo šeimos narių arba kitų liudytojų pateiktai informacijai; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams (99 p.); kt.

26. Pagal 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 439/2010 dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo 4 straipsnio nuostatas, EPPB (nuo 2022 m. sausio 19 d. – Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra), kuris įsteigtas siekiant įgyvendinti bendros Europos prieglobsčio sistemos tikslus, skaidriu ir nešališku būdu renka svarbią, patikimą, tikslią ir naujausią informaciją apie prašymus suteikti tarptautinę apsaugą pateikusių asmenų kilmės valstybes, naudodamasi visais svarbiais informacijos šaltiniais, įskaitant vyriausybinių, nevyriausybinių ir tarptautinių organizacijų bei Europos Sąjungos institucijų ir įstaigų pateiktą informaciją, ir remdamasi tokia informacija rengia ataskaitas dėl kilmės valstybių.

27. Nagrinėjamu atveju, Departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, rėmėsi (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) duomenimis apie padidintos rizikos asmenų profilius, į kuriuos reikia atsižvelgti, priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo, išskyrė, be kita ko, asmenis, kaltinamus (duomenys neskelbtini) ir / arba (duomenys neskelbtini) (Sprendime nurodyta – (duomenys neskelbtini)), tačiau nurodė, kad pareiškėjas „nepriklauso nei vienai iš grupių, kurios anot EBBP, gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme“, jokių tokio vertinimo atsakovas motyvų nenurodė ir ginčo nagrinėjimo teisme metu.

28. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu vertinimu: pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindė baime kilmės valstybėje būti nužudytam (duomenys neskelbtini), kuris esą yra (duomenys neskelbtini) ir labai griežtas asmuo, dėl (duomenys neskelbtini), taigi, gali būti priskirtinas prie asmenų, kaltinamų (duomenys neskelbtini). Primintina, kad (duomenys neskelbtini) prasme tokiems asmenims priskiriami asmenys, atsisakę (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) („This profile refers to persons who are considered to have (duomenys neskelbtini) the (duomenys neskelbtini) or (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini))“).

29. Nors minėtose (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), o ir vėliau skelbtuose EPPB pranešimuose ((duomenys neskelbtini)) yra pateikiama informacija, su kokiomis rizikomis susiduria asmenys, kaltinami (duomenys neskelbtini), ginčijamame Sprendime pareiškėjo paaiškinimai tokios informacijos kontekste nevertinti.

30. Nors nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti dėl pareiškėjo paaiškinimų, susijusių su jo įvardyta baime būti persekiojamu bei persekiotojo tikslaus neįvardijimo, detalumo stokos, pagal Tvarkos aprašo 89 punktą, duomenų, reikiamų prašymui suteikti prieglobstį pagrįsti, nustatymas ir vertinimas atliekamas Migracijos departamentui bendradarbiaujant su prieglobsčio prašytoju. Departamentas privalo sudaryti prieglobsčio prašytojui tinkamas sąlygas pateikti visą turimą informaciją ir kitus įrodymus, reikiamus prašymui suteikti prieglobstį pagrįsti, įskaitant paaiškinimus dėl trūkstamos informacijos ir (arba) jo pareiškimuose nustatytų nenuoseklumų ar prieštaringumų, bei surinkti visą prieinamą papildomą informaciją, reikiamą prieglobsčio prašytojo pateiktiems duomenims patvirtinti arba paneigti. Nagrinėjamu atveju nėra galima teigti, kad pareiškėjo 2021 m. lapkričio 19 d. apklausa, trukusi (duomenys neskelbtini) minutes, vykdyta vadovaujantis aptartomis Tvarkos aprašo nuostatomis.

31. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Migracijos departamentas tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėjo visų pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį teisiškai svarbių aplinkybių, todėl Sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.). Atitinkamai naikintinas ir Komisijos sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas dėl Sprendimo panaikinimo atmestas. Pirmosios instancijos teismas, pritardamas atsakovo išvadoms, sprendime nepagrįstai konstatavo, jog Migracijos departamento ir Komisijos sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.

32. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjų skundas tenkinamas, t. y. Sprendimas naikinamas ir Migracijos departamentas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo M. J. Z. A.-M. apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 1 d. sprendimą panaikinti.

Pareiškėjo M. J. Z. A.-M. skundą tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. 21S43524 ir Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. 6K-2426 bei įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo M. J. Z. A.‑M. prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan