2023-03-20 Nr. BB-2244-1-01-1-20979-2021-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-994/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20979-2021-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. kovo 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. K. ir jo gynėjo advokato Algimanto Šindeikio kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 28 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 13 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistasis A. K. ir jo gynėjas advokatas A. Šindeikis prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą nutraukti; priteisti nuteistojo A. K. patirtas proceso išlaidas.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismų sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti dėl padarytų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 1 straipsnio, 20 straipsnio 3, 4, 5 dalių, 44 straipsnio 6 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų nuostatų pažeidimų. Teismai nesilaikė duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo taisyklių, neišsamiai ir selektyviai įvertino byloje esančius įrodymus, dalies reikšmingų duomenų nepripažino įrodymais, bylos įrodymus vertino tik iš kaltinimo pozicijų, darydami išvadas, vadovavosi išimtinai kaltinamojo akto motyvais, nekreipdami dėmesio į nuteistąjį teisinančius įrodymus, byloje esančių prieštaravimų nepašalino, kilusias abejones aiškino ne nuteistojo, bet kaltinimo naudai, taip pažeisdami in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principą.

Kasaciniame skunde analizuojami nuteistojo A. K. viso bylos proceso metu duoti parodymai, kuriuose jis teigė, jog nukentėjusiajam jokių smūgių nesudavė, jie vertinami kaip nuoseklūs A. K. teisinantys įrodymai, kuriuos, kasatorių nuomone, patvirtina kiti bylos įrodymai (telefono išklotinių duomenys, liudytojų J. M., K. Š., V. T. parodymai). Be kita ko, kasaciniame skunde kritikuojamas teismų atliktas nukentėjusiojo ir kitų byloje apklaustų liudytojų parodymų vertinimas bei pateikiamas savas jų vertinimas. Akcentuojama aplinkybė, kad dėl nukentėjusiojo psichinės sveikatos, jo parodymai negalėjo būti byloje pripažinti įrodymu. Taip pat keliamas klausimas dėl procesinio pažeidimo (BPK 20 straipsnio 4, 5 dalys), kai apeliacinės instancijos teisme buvo paskirta, tačiau neatlikta teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė, dėl to byloje liko tinkamai neįvertintas nukentėjusiojo parodymų patikimumas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y., ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Pagal kasacinio teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).

Paduotame kasaciniame skunde išimtinai keliamas tik įrodymų vertinimo klausimas ir iš jo kildinamas netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas (BK 138 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 1 dalis). Tačiau tokie teiginiai, kuriais tik nesutinkama su teismų išvadomis dėl įrodymų vertinimo ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, pateikiant proceso dalyviams savą bylos įrodymų bei situacijos vertinimą, nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus. Kartu pažymėtina, kad priešingai nei teigia kasatoriai, apeliacinės instancijos teismas skundžiamame procesiniame sprendime išdėstė aiškius bei nuoseklius motyvus dėl nukentėjusiojo parodymų vertinimo ir nukentėjusiojo pakaltinamumo aspektu (nutarties 11 punktas), atliko jo parodymų vertinimą ne tik atskirai, bet ir visų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų kontekste, nesuteikdamas jiems išskirtinės įrodomosios reikšmės. Tuo tarpu nuteistasis A. K. ir jo gynėjas nepateikia teisinių argumentų, kurie pagrįstų šio teismo išvadų nepagrįstumą ir tik formaliai nurodo, kad pripažįstant nukentėjusiojo parodymus įrodymais ir vertinant bylos įrodymus buvo padaryti BPK 1 straipsnio, 20 straipsnio 3, 4, 5 dalių, 44 straipsnio 6 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų nuostatų ir in dubio pro reo principo pažeidimai.

Kasaciniame skunde, be kita ko, deklaratyviai keliamas ir įrodymų pakankamumo klausimas, tačiau pažymėtina, kad įrodymų pakankamumo klausimas yra žemesnių instancijų teismų kompetencijos sritis. Nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo A. K. ir jo gynėjo advokato Algimanto Šindeikio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Artūras Pažarskis

Daiva Pranytė-Zalieckienė