d0baa985-d870-482b-ad3d-8a814fbd91e5 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-1824-658/2018 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00922-2017-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.4.1.; 3.2.4.9.6.4.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1. (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 7 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algimanto Kukalio, Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir ArÅ«no Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. V. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-959-435/2018 pagal ieÅ¡kovo A. V. ieÅ¡kinį atsakovui L. V., tretiesiems asmenims R. V., G. A., D. Å . ir Kauno 11-ajam notarų biurui dėl testamento pripažinimo negaliojančiu. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Ginčas byloje kilęs dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.

2. IeÅ¡kovas A. V. ieÅ¡kiniu teismo prašė pripažinti negaliojančiu B. O. V. testamentÄ patvirtintÄ 2002 m. lapkričio 14 d. Kauno m. 11-ame notaro biure notarės S. B., bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

3. Nurodė, kad 2010 m. rugpjūčio 11 d. mirė jo motina B. O. V., kuri iki mirties gyveno kartu su ieškovu, jo seserimis R. V. ir G. A., bei atsakovu L. V.. L. V. yra ieškovo sūnėnas, mirus jo motinai jis liko našlaitis ir ieškovo mama jį augino. B. O. V. būnant gyvai visi vaikai rūpinosi jos priežiūra ir sveikata. Daugiausiai mama rūpinosi sesuo G. A.. Mamai mirus visi vaikai prisidėjo prie laidotuvių. Po jos mirties jai priklausančiame name liko gyventi sesuo R. V., ieškovas ir atsakovas.

Mirus mamai ieÅ¡kovas nesikreipė į notarÄ , kadangi visi buvo nutarę toliau gyventi name. 2015 m. lapkričio 13 d. ieÅ¡kovas per notarÄ gavo praneÅ¡imÄ , kad L. V. kaip namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, nutraukia panaudos sutartį su ieÅ¡kovu ir R. V.. Tokios sutarties su atsakovu sudaręs nebuvo ir tik gavęs praneÅ¡imÄ sužinojo, kad atsakovas paveldėjo namÄ pagal testamentÄ . IeÅ¡kovas nurodė, kad 1999 metais B. O. V. dėl nelaimingo atsitikimo patyrė galvos traumÄ . Kurį laikÄ buvo komos bÅ«klėje ir ilgiau kaip metus gydėsi (duomenys neskelbtini).

Po to ji buvo ištisai gydoma. Dėl patirtos galvos traumos mama negalėjo savimi pasirūpinti, nesuprasdavo savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti. Neatpažindavo savo vaikų, jeigu išeidavo iš kiemo, tai nerasdavo namų. Nepažinojo pinigų, negalėjo pirkti pati maisto ir rūbų. Aplinkybės dėl B. O. V. sveikatos būklės leidžia manyti, kad testamentas, kuriuo jos turtas yra paliktas atsakovui L. V., neatitiko tikrosios valios, kadangi jo sudarymo metu B. O. V. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, todėl turi būti pripažintas negaliojančiu.

4. Atsakovas L. V. atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad testatorės B. O. V. sprendimas testamentu savo turtÄ palikti atsakovui buvo sveikas, protingas bei pagrįstas dėl faktiÅ¡kai susiklosčiusių glaudžių santykių tarp jos ir atsakovo. Pagal giminystės ryšį atsakovas yra testatorės B. O. V. anÅ«kas. Po atsakovo motinos mirties, 1995 metais ji buvo paskirta atsakovo globėja. Atsakovas visÄ laikÄ rÅ«pinosi B.

O. V. – prisidėjo prie jos iÅ¡laikymo, mokėjo sÄ skaitas už jos komunalinius mokesčius, vežiodavo pas gydytojus, į bažnyčiÄ , jos praÅ¡ymu pirkdavo maisto produktus. Prie rÅ«pinimosi B. O. V. taip pat prisidėjo atsakovo teta G. A.. Nurodė, kad kartu su B. O. V. taip pat gyvenęs ieÅ¡kovas prie rÅ«pinimosi savo motina neprisidėjo, nemokėdavo sÄ skaitų už komunalines paslaugas, todėl visa naÅ¡ta tekdavo jai. Taip pat jis namuose girtaudavo, dėl ko dažnai konfliktuodavo su savo motina.

Kartu gyvenanti kita B. O. V. duktė – R. V. prie motinos iÅ¡laikymo taip pat neprisidėjo, savo dalį už komunalinių paslaugų sÄ skaitas mokėdavo nereguliariai. Dėl to B. O. V. sprendimas savo turtÄ testamentu palikti atsakovui, o ne savo vaikams, yra protingas ir pagrįstas. Taip pat pažymėjo, jog atsakovas nedalyvavo sudarant testamentÄ , t. y. testatorė testamentÄ sudarė atsakovui nežinant, kartu su savo dukra G. A.. Pažymėjo, kad po 1999 metais įvykusios galvos traumos B. O. V. visiÅ¡kai pasveiko ir Å¡i trauma neturėjo įtakos jos priimamų sprendimų suvokimui 2002–2009 metų laikotarpiu.

Testamento sudarymo momentu B. O. V. gyveno pakankamai savarankiÅ¡kÄ gyvenimÄ , gebėjo pasirÅ«pinti savimi ir Å«kiu – augino naminius gyvulius, prižiÅ«rėjo sodÄ , lankydavosi bažnyčioje, prenumeruodavo ir skaitydavo spaudÄ . 2002 metais tvarkėsi dokumentus dėl savo gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), registravimo Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastre ir registre bei Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyboje. Tai rodo, jog 2002 metais sudarydama testamentÄ , kuriuo turtÄ paliko atsakovui, B. O.

V. pilnai suvokė savo veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kė tikrÄ jÄ valiÄ , todėl nėra pagrindo testamentÄ pripažinti negaliojančiu. Be to, apie testamento egzistavimÄ testatorės vaikams buvo žinoma, tačiau ieÅ¡kovas jo sudarymÄ ginčyti ėmėsi tik praėjus 6 metams nuo palikimo atsiradimo. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas tik siekia užtęsti iÅ¡keldinimo procesÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Kauno apylinkės teismas 2018 m. birželio 5 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo A.

V. atsakovui L. V. 1 252,35 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai, o valstybei 69,16 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas sprendimÄ grindė Å¡iais argumentais: 1.1. Teismas nustatė, kad testatorė 1999 m. sausio 29 d. neaiÅ¡kiomis aplinkybėmis patyrė galvos smegenų traumÄ ir buvo operuota, pooperacinė eiga buvo sunki, taikytas reabilitacinis gydymas, o dėl traumos nustatytas invalidumas. Teismas taip pat nustatė, kad testatorė 1999–2002 metų laikotarpyje nė karto nebuvo konsultuota psichiatro, nenustatytas joks psichikos sutrikimas, neatliktas psichologinis testavimas, įraÅ¡uose ambulatorinėje kortelėje nefiksuojami grubÅ«s atminties, orientacijos, mÄ stymo sutrikimai.

BÅ«sena blogėjo nuo 2005 metų po sÅ«naus mirties. 1.2. Teismas, įvertinęs liudytojų J. L. ir J. Å . P. parodymus, juos vertintino kritiÅ¡kai, kadangi liudytojos nors ir žinojo apie B. O. V. traumÄ , tačiau negalėjo prisiminti bylai aktualių faktinių aplinkybių laike. Liudytoja L. A. nurodė, kad ji lankė B. O. V. ligoninėje iÅ¡ karto po traumos, o po pusmečio matėsi, kad ji jau buvo kitokia nei iki traumos – nebenorėjo bendrauti, nebuvo iki tol buvusios gyvasties. Po to matė 2006 metais, kai jau buvo akivaizdÅ«s senatviniai požymiai. 1.3.

Teismas sprendė, kad byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , jog testatorė B. O. V. testamento sudarymo metu – 2002 m. lapkričio 14 d. buvo tokios bÅ«senos, kuri neleido jai adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jos valiÄ atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto. Teismo ekspertizės akte esanti medicininės dokumentacijos analizė iÅ¡ esmės sutapo tiek su teismo posėdyje apklaustų dalyvaujančių byloje asmenų paaiÅ¡kinimais, tiek su liudytojų parodymais.

Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad po testatorės patirtos galvos traumos 1999 m. sausio 29 d., ji po maždaug pusmečio gydymo pasveiko ir toliau gyveno savo amžių atitinkantį normalų gyvenimÄ â€“ pagal fizines galimybes rÅ«pinosi savimi ir Å«kiu, bendravo su aplinkiniais, lankydavosi bažnyčioje, prenumeravo ir skaitė spaudÄ , rÅ«pinosi komunalinių mokesčių už paslaugas apmokėjimu. 2002 metais tvarkėsi dokumentus dėl savo gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), registravimo, 2004 metais sudarė nekilnojamojo turto perleidimo sandorį su atsakovu ir šį sandorį tvirtinusiai notarei abejonių dėl B.

O. V. psichinės bÅ«klės ar negebėjimo suprasti atliekamo sandorio esmės, nekilo. 1.4. Teismo ekspertizės aktas patvirtino, kad testatorės psichinė bÅ«klė pablogėjo po jos sÅ«naus mirties 2005 metais, ir Å¡is įrodymais neprieÅ¡tarauja tiek atsakovo, tiek trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimams, o iÅ¡ dalies ir liudytojų parodymams. Argumentas, kad testatorė po traumos nebebuvo tokia, kaip iki jos taip pat nėra pagrindas teigti, kad testatorė B. O. V. negalėjo priimti jos valiÄ atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto.

Tai, kad testatorė po traumos nebedirbo apmokamo darbo ar nebebuvo tiek energinga ir gyvybinga kiek iki tol, įvertinęs jos amžių, sudėtingÄ ir netrumpÄ gydymÄ po traumos bei su amžiumi senkančiÄ fizinę sveikatÄ , teismas laikė normalia pagyvenusio žmogaus bÅ«kle, kuri neleido daryti iÅ¡vados dėl jos neadekvataus situacijos vertinimo. 1.5. Teismas nurodė, jog ieÅ¡kovo teiginys, kad testatorė po traumos nepažindavo savo vaikų buvo paneigtas jo paties teismo posėdžio metu, o liudytoja J.

Å . P. taip pat patvirtino, kad testatorė jÄ atpažindavo. Trečiasis asmuo R. V. teismo posėdžio metu patvirtino, kad mamos sveikata pradėjo blogėti 2003–2005 metais, jau po ginčijamo testamento suraÅ¡ymo. 1.6. B. O. V. sprendimas visÄ savo turtÄ palikti ne vaikams, o anÅ«kui, atsižvelgiant į tai, kad ji po savo dukters mirties buvo paskirta L. V. globėja, kartu su juo gyveno, jį augino ir rÅ«pinosi juo, į jų tarpusavio santykius pastarajam suaugus, į abipusį pasitikėjimÄ , o taip pat į testatorės santykius su kartu gyvenusiais vaikais, teismo nuomone, buvo protingas, racionalus ir logiÅ¡kas.

Teismas laikė, kad B. O. V. adekvačiai vertino situacijÄ , savo valiÄ testamente iÅ¡reiÅ¡kė laisvai ir aiÅ¡kiai. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 6. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas A. V. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 5 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Teismas iÅ¡ esmės rėmėsi 2017 m. lapkričio 28 – gruodžio 27 d. teismo ekspertizės aktu Nr. 83TPK-397/2017, tačiau jame padarytos iÅ¡vados prieÅ¡tarauja nurodytiems B.

O. V. sveikatos sutrikimams. Teismas nesiaiÅ¡kino, kokie tai sveikatos sutrikimai, ar kognityvinis defektas ir lengvas kognityvinis sutrikimas yra tas pats sutrikimas, kokiÄ Ä¯takÄ Å¡ie sveikatos sutrikimai galėjo turėti testatorės supratimui apie sudaromÄ testamentÄ . 1.2. Apeliantas teigia, kad teismo ekspertei nebuvo pateikta B. O. V. ligos istorija iÅ¡ (duomenys neskelbtini), kur ji gydėsi. Dėl to kyla abejonių dėl ekspertės iÅ¡vados pagrįstumo. Apelianto nuomone, dėl Å¡ių aplinkybių yra pagrindas skirti pakartotinę psichiatrijos ekspertizę.

7. Atsakovas L. V. atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 5 d. sprendimÄ ir neskirti pakartotinės ekspertizės. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 2.1. Atsakovo nuomone, pagrindo skirti pakartotinę ekspertizę nėra, nes ekspertė atsakė į visus jai keltus klausimus, o sprendimas grįstas ne iÅ¡imtinai ekspertės iÅ¡vada, bet ir raÅ¡ytiniais dokumentais ir liudytojų parodymais. Be to, pats ieÅ¡kovas patvirtino, kad po galvos traumos testatorė buvo atsigavusi, gebėjo skaičiuoti ir rÅ«pintis savo turtu, o apeliantas ja nesirÅ«pino. 2.2.

Tiek ligos istorija, tiek liudytojų parodymai ir pačio apelianto parodymai patvirtino, kad B. O. V. patirta trauma neturėjo įtakos jos priimamų sprendimų suvokimui 2002 metais. Visi dalyvaujantys asmenys pripažino, kad pirmieji psichinės negalios simptomai atsirado tik 2005 metais po jos sÅ«naus mirties, ir tik nuo 2007–2008 metų jai tapo reikalinga nuolatinė priežiÅ«ra. Iki 2005 metų ji dalyvavo visuose strateginiuose sprendimuose, dėl statybų, žemės, ji viskÄ suprasdavo, vertindavo ir užbaigdavo savo iniciatyva.

Atsižvelgiant į tai, nėra bÅ«tinybės skirti pakartotinę ekspertizę. Teismo ekspertizės akte esanti medicininės dokumentacijos analizė iÅ¡ esmės sutampa su teismo posėdyje apklaustų dalyvaujančių byloje asmenų paaiÅ¡kinimais ir liudytojų parodymais. 2.3. Apeliantas klaidingai teigia, kad 1999 metais po traumos testatorei atsiradęs kognityvinis sutrikimas turėjo bÅ«ti konstatuotas kaip 2002 metais buvęs psichikos sutrikimas. Medicinos iÅ¡raÅ¡uose matyti, kad po traumos atsiradę padariniai buvo laikini, t. y. testatorė buvo ambulatoriÅ¡kai gydoma ir jai buvo darytos galvos operacijos, todėl ligos iÅ¡raÅ¡uose, kurie ženklina testatorės bÅ«senÄ po sugrįžimo į namus 2000 metais jau nelieka galvos traumos padarinių.

Pažymi, kad ekspertė tyrė tik testamento sudarymo metu buvusiÄ testatorės bÅ«klę, todėl ji motyvuotai teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kodėl 1999 metais potrauminė padėtis buvo laikina, po kurios testatorė pasveiko ir neturėjo įtakos jos bÅ«senai 2002 metais. Dėl Å¡ių priežasčių nėra prieÅ¡taravimų ekspertizės akte ir nėra bÅ«tinybės skirti pakartotinę ekspertizę.

8. Trečiasis asmuo R. V. atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 5 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 3.1. Teismas nevertino aplinkybės, kad nuo 1999 metų testatorei dėl traumos suteikta II invalidumo grupė. Be to, ekspertė vertino duomenis iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos ambulatorinės B. O. V. kortelės, o jai nebuvo pateikta B. O.

V. ligos istorija iÅ¡ gydymo įstaigos, kurioje ji buvo gydoma testamento suraÅ¡ymo metu, t. y. iÅ¡ (duomenys neskelbtini). Dėl to ekspertė negalėjo pilnai įsigilinti į jos ligos istorijÄ . Ekspertė į teismo klausimus atsakė nekonkrečiai ir konstatavo, kad turinčiai galvos smegenų traumÄ II grupės invalidei nenustatytas joks psichikos sutrikimas. Ekspertizės akte prieÅ¡taringas ekspertės atsakymas į antrÄ klausimÄ , teigiant, kad 2002 m. lapkričio 14 d. B. O. V. galimai galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

Tai nėra iÅ¡vada, duodanti pagrindÄ teigti, kad ji suprato savo veiksmų esmę. 3.2. B. O. V. laikotarpiu, kai buvo suraÅ¡ytas testamentas, buvo gydoma (duomenys neskelbtini), teismui tai buvo žinoma, tačiau ligos istorijos iÅ¡ Å¡ios poliklinikos ekspertams pateikta nebuvo, todėl ekspertizė atlikta pavirÅ¡utiniÅ¡kai, į teismo klausimus nėra atsakymų. Dėl to bÅ«tina bylÄ grÄ Å¾inti teismui nagrinėti iÅ¡ naujo ir ekspertams pakartotinei ekspertizei atlikti pateikti visus su B. O. V. liga susijusius medicininius dokumentus. 3.3.

NelogiÅ¡ka, kad bÅ«dama sveiko proto, suvokdama testamento prasmę, B. O. V. paliktų visÄ savo turtÄ vienam anÅ«kui, o kitiems savo vaikams senatvėje sudarytų sÄ lygas atsidurti gatvėje, be jokios gyvenamos vietos. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 9. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas ir absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas bylÄ toliau nagrinėja apeliaciniu skundu apibrėžtose ribose. Dėl naujų įrodymų prijungimo 10. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas.

Pagal bendrÄ jÄ taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau Å¡is draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali bÅ«ti pateikiami:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau.

11. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus raÅ¡ytinius įrodymus – (duomenys neskelbtini) receptus (2 T., b. l. 74). Apeliantas nenurodė, kÄ Å¡ie įrodymai patvirtina.

12. Teisėjų kolegija, susipažinusi su naujai pateiktais dokumentais nustatė, kad jie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme ir apeliantas nepagrindė, kodėl minėtų dokumentų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Be to, apelianto pateikti receptai yra iÅ¡raÅ¡yti 1999 ir 2007 metais ir neapima ginčo laikotarpio (byloje praÅ¡oma pripažinti negaliojančiu 2002 m. lapkričio 14 d. testamentÄ ), todėl Å¡ioje byloje negalėtų bÅ«ti vertinami, nes neatitinka įrodymų sÄ sajumo kriterijaus (įrodymai konkrečioje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas).

Todėl teisėjų kolegija atsisako priimti Å¡iuos ieÅ¡kovo pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus (CPK 180–181 straipsniai, 314 straipsnis). Dėl įrodymų vertinimo ir pakartotinės ekspertizės skyrimo 13. IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieÅ¡kovas yra testatorės B. O. V., mirusios (duomenys neskelbtini), sÅ«nus, o atsakovas jos anÅ«kas. B. O. V. 2002 m. lapkričio 14 d. Kauno m. 11-ame notarų biure sudarė oficialųjį testamentÄ , kuriuo atsakovui paliko visÄ savo kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ (1 T., b. l. 93).

IeÅ¡kovas teigė, kad B. O. V. dėl sveikatos bÅ«klės testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti, todėl testamentas turi bÅ«ti pripažintas negaliojančiu Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89 straipsnio pagrindu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė. Teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, nenustatė pagrindo padaryti iÅ¡vadÄ , kad B. O. V., sudarydama testamentÄ , negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų padarinių.

14. CK 5.15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad testamentÄ gali sudaryti tik veiksnus Å¡ioje srityje asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikÅ¡mę ir pasekmes. Fizinio asmens, kuris nors ir bÅ«damas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios bÅ«senos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal Å¡io fizinio asmens ieÅ¡kinį (CK 1.89 straipsnio 1 dalis). Testamentas ar jo dalis gali bÅ«ti pripažinti negaliojančiais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais pagal įpėdinių pagal įstatymÄ arba testamentÄ , kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys bÅ«tų pripažintos negaliojančiomis (CK 5.16 straipsnio 2 dalis, 5.17 straipsnio 1 dalis).

15. Kasacinis teismas, spręsdamas dėl testamento teisėtumo, yra pažymėjęs, kad kiekvienas veiksnus fizinis asmuo laisva valia ir savo nuožiÅ«ra gali testamentu palikti visÄ savo turtÄ ar jo dalį pasirinktam vienam ar keliems asmenims. Testamentas gali bÅ«ti nuginčytas tik esant įstatymo nustatytiems teisiniams pagrindams. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 1.89 straipsnio taikymo, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad testatoriaus valia turi bÅ«ti gerbiama, vykdoma ir gali bÅ«ti paneigta tik patikimai įrodžius, kad testamento suraÅ¡ymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų padarinių.

Tokia išvada gali būti padaryta tik tuo atveju, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjos valios atitikties jos tikrajai valiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013, 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439-219/2017, 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-687/2018).

16. Ieškovas apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir siekia kitokio jų įvertinimo. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik 2017 m. lapkričio 28 – gruodžio 27 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 83TPK-397/2017, kurio išvados yra prieštaringos. Taip pat apelianto teigimu, teismo ekspertizės atlikimui nebuvo pateikta B. O. V. ligos istorija iš (duomenys neskelbtini), kur ji gydėsi. Dėl to, apelianto nuomone, kyla abejonių dėl ekspertės išvados pagrįstumo ir yra pagrindas skirti pakartotinę psichiatrijos ekspertizę.

17. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis. Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų viseto duomenų padaryti iÅ¡vadas. Ä®rodymų patikimumÄ patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iÅ¡ keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas.

Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimÄ , svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar nėra prieÅ¡taravimų tarp faktinių duomenų, gautų iÅ¡ tos pačios rÅ«Å¡ies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas.

Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; kt.).

18. CPK 216 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad eksperto iÅ¡vada pateikiama ir iÅ¡dėstoma raÅ¡tu ekspertizės akte. Ekspertizės akte turi bÅ«ti smulkiai apraÅ¡omi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos iÅ¡vados ir pagrįsti atsakymai į teismo iÅ¡keltus klausimus. Pagal CPK 218 straipsnį eksperto iÅ¡vada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto iÅ¡vada turi bÅ«ti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje.

19. Eksperto iÅ¡vada, kuria suformuluotas kategoriÅ¡kas atsakymas į teismo pateiktÄ klausimÄ , pripažįstama tiesioginiu įrodymu; eksperto iÅ¡vada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios iÅ¡vados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto iÅ¡vadai pagrįsti ar paneigti gali bÅ«ti pateikiami atitinkami kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007).

Jeigu eksperto iÅ¡vada yra nepakankamai aiÅ¡ki ar neiÅ¡sami, teismas gali paskirti papildomÄ ekspertizę (CPK 219 straipsnio 1 dalis). Jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto iÅ¡vados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieÅ¡taravimų tarp kelių ekspertų iÅ¡vadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti jÄ daryti kitam ekspertui ar ekspertams (CPK 219 straipsnio 2 dalis).

20. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų Å¡altiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto iÅ¡vada turi bÅ«ti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje iÅ¡dėstytas įrodymų vertinimo taisykles. Pagrindas atmesti kaip įrodymÄ eksperto iÅ¡vadÄ ar jos dalį gali bÅ«ti paties ekspertizės akto trÅ«kumai: ekspertizės akto turinys prieÅ¡taringas, iÅ¡vados neiÅ¡plaukia iÅ¡ tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikÅ¡mingi faktoriai, iÅ¡vada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neiÅ¡samiai, ir kitais panaÅ¡iais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto neÅ¡aliÅ¡kumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiÅ¡kėjimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016).

21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ , 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi paskyrė pomirtinę B. O. V. teismo psichiatrinę ekspertizę, pavedė jÄ atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Socialinės apsaugos ministerijos Kauno 1-ajam teismo psichiatrijos skyriui. 2017 m. lapkričio 28 – gruodžio 27 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-397/2017 iÅ¡vadose ekspertė nurodė, jog B. O. V. 2002 metais nenustatytas joks psichikos sutrikimas ir 2002 m. lapkričio 14 d. ji galimai galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (1 T., b. l. 163–164).

22. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į apeliaciniame skunde keliamÄ klausimÄ dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, kadangi, apelianto teigimu, atliktai teismo ekspertizei nebuvo pateikta visa B. O. V. ligos istorija, 2018 m. lapkričio 18 d. nutartimi nutarė iÅ¡reikalauti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) B. O. V. ligos istorijÄ . Apeliacinės instancijos teisme gautas (duomenys neskelbtini) 2018 m. lapkričio 16 d. raÅ¡tas Nr. ŠS-891 (11.3.), kuriame nurodyta, jog B. O. V. (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiÅ«ros paslaugos teiktos iki 2004 m. sausio 29 d.

Nuo 2004 m. sausio 29 d. B. O. V. buvo prisiraÅ¡iusi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl asmens sveikatos istorija buvo perduota UAB „(duomenys neskelbtini)“ žiniai (2 T., b. l. 103). Teisėjų kolegija, iÅ¡tyrusi Å¡ioje byloje esančios B. O. V. asmens sveikatos istorijos kortelę, gautÄ iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“, nustatė, kad pirmi gydytojų joje padaryti įraÅ¡ai yra nuo 1999 metų pradžios, o paskutinis 2010 m. liepos 12 d. IÅ¡ B. O. V. asmens sveikatos istorijos kortelės duomenų matyti, kad iki 1999 m. liepos 20 d.

Å¡ioje kortelėje įraÅ¡us, iÅ¡skyrus iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ir epikrizę iÅ¡ (duomenys neskelbtini), darė (duomenys neskelbtini) (tuo metu (duomenys neskelbtini)) gydytojai, o nuo 2004 m. gegužės 19 d. įraÅ¡ai pagrinde daryti UAB „(duomenys neskelbtini)“ gydytojų ir slaugytojų. IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, ekspertei, atlikusiai pomirtinę B. O. V. teismo psichiatrinę ekspertizę, buvo pateikta visa ligos istorija, t. y. ne tik kai B. O.

V. gydėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet taip pat ir turimi duomenys iš (duomenys neskelbtini) (apelianto nurodomo (duomenys neskelbtini)).

23. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad teismo psichiatrijos ekspertizės akte padarytos iÅ¡vados prieÅ¡tarauja nurodytiems B. O. V. sveikatos sutrikimams, o pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino, kokie tai sveikatos sutrikimai ir kokiÄ Ä¯takÄ Å¡ie sveikatos sutrikimai galėjo turėti testatorės supratimui apie sudaromÄ testamentÄ . 24. 2017 m. lapkričio 28 – gruodžio 27 d. pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-397/2017 iÅ¡vadose nurodyta, kad remiantis medicininės dokumentacijos duomenimis, dėl 1999 m. sausio 29 d.

B. O. V. patirtos galvos traumos, atsirado lygsvaros sutrikimai, atminties susilpnėjimas, galvos skausmas, žodžių sumaišymas. Dėl patirtos traumos buvo nustatytas invalidumas, išliko kognityvinis defektas. Testatorė 1999–2002 metų laikotarpyje nebuvo konsultuota psichiatro, nenustatytas joks psichikos sutrikimas, neatliktas psichologinis testavimas, neįvertintos pažintinės funkcijos. Byloje esančios B. O. V. asmens sveikatos istorijos kortelės duomenų matyti, jog ginčo laikotarpiu, t. y. 2002 metais nebuvo užfiksuoti jokie grubūs B. O.

V. atminties, mÄ stymo, nuoseklios socialinės elgsenos sutrikimai, kas laikytina kognityviniais sutrikimais ar defektais. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad B. O. V. sveikatos bÅ«klė pradėjo blogėti 2005 metais po sÅ«naus mirties. Tai patvirtino byloje esantys B. O. V. medicininiai dokumentai ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiÅ¡kinimai, bei liudytojų parodymai. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, iÅ¡ ginčijamo sprendimo turinio aiÅ¡kiai matyti, kad pirmosios instancijos teismas ekspertės iÅ¡vadÄ vertino kartu su kitais įrodymais, bei analizavo ar testatorės sveikatos sutrikimai galėjo turėti įtakos jos supratimui apie sudaromÄ testamentÄ .

25. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantui nenurodžius jokių kitų aplinkybių, leidžiančių suabejoti atliktos teismo ekspertizės pagrįstumu, o apeliacinės instancijos teismui patikrinus ir atmetus keltÄ abejonę dėl galimai ne visos dokumentacijos pateikimo ekspertui, nėra pagrindo ir pakartotinės ekspertizės skyrimui.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi ekspertizės aktu, ir tai, jog teismo nuomonė sutapo su ekspertizės akte ekspertės nurodyta nuomone, nereiÅ¡kia, kad teismas ekspertizei byloje suteikė virÅ¡enybės statusÄ . Nagrinėjamu atveju teismas rėmėsi ne tik 2017 m. lapkričio 28 – gruodžio 27 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 83TPK-397/2017, bet ir kitais įrodymais: dalyvaujančių byloje asmenų paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais, byloje esančiais B. O.

V. medicininiais duomenimis, dokumentais apie mokėtus komunalinius mokesčius bei apie testorės nekilnojamojo turto registravimÄ . Pirmosios instancijos teismas įrodymus ne tik įvardijo, bet ir iÅ¡samiai tyrė, analizavo bei vertino. IÅ¡ ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad teismas ekspertizės akto iÅ¡vadas vertino ir medicininių dokumentų kontekste, bei prieÅ¡taravimų tarp jų nenustatė. Taip pat pirmosios instancijos teismas vertino Å¡alių, trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimus ir liudytojų parodymus, bei, atsižvelgęs į jų suinteresuotumÄ arba bendravimo intensyvumÄ su B. O.

V., nurodė, kodėl vienų duotus paaiÅ¡kinimus ir parodymus laikė mažiau patikimais įrodymais nei ekspertės aktÄ , kitus raÅ¡ytinius įrodymus ar kitus paaiÅ¡kinimus ir parodymus. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas civilinio proceso teisės normų, įvertino visÄ byloje surinktÄ medžiagÄ . Teismas sprendimÄ priėmė remdamasis Å¡ių įrodymų visuma. Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų 27. Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, bei savo sprendime iÅ¡dėstė motyvus dėl jų vertinimo, argumentuotai atsakė į pagrindinius nagrinėtos bylos aspektus, bei teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas.

Apeliaciniu skundu apeliantas iÅ¡ esmės siekia kitokio įrodymų vertinimo, tačiau vien tai, kad jis subjektyviai kitaip vertina tuos pačius įrodymus, nesudaro pagrindo tenkinti apeliacinį skundÄ . Pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o jo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28. IeÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmetus, iÅ¡ jo priteistinos atsakovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas L. V. apeliacinės instancijos teisme patyrė 217,80 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimu (2018 m. gruodžio 3 d. praÅ¡ymas, 2018 m. rugpjūčio 31 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra Serija CER Nr. 0005159, 2018 m. rugsėjo 21 d. mokėjimo nurodymas Nr. 537; 2 T., b. l. 107–108).

Atsakovo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų (8.11 punktas, maksimali suma 1 163,76 Eur), yra pagrįstos pateiktais įrodymais, todėl atmetus apeliacinį skundÄ , priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo A. V. (CPK 93, 98 straipsniai). Kadangi trečiasis asmuo R. V. palaikė apeliacinį skundÄ ir prašė bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ atsakovo, todėl netenkinus apeliacinio skundo, jai bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos.

29. Pagal Kauno apygardos teismo pažymÄ , apeliaciniame procese turėta 15,28 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios valstybei priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo A. V. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. birželio 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovui L. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 217,80 Eur (du Å¡imtus septyniolikÄ eurų 80 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų patirtų apeliacinės instancijos teisme. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) valstybei 15,28 Eur (penkiolikÄ eurų 28 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, kurios turi bÅ«ti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Algimantas Kukalis Nerijus Meilutis Arūnas Rudzinskas