N-438-1296-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Nr

Administracinė byla Nr. N438-1296/2012

Teisminio proceso Nr. 4-41-3-00750-2010-7

Procesinio sprendimo kategorija 53 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. nutarties M. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą M. S. už tai, kad jis 2010 m. liepos 21 d., apie 17.00 val., Šiaulių rajone, vairuodamas motociklą Yamaha (duomenys neskelbtini) viršijo didžiausią leistiną 90 km/h greitį, t. y. važiavo 203 km/h greičiu. Šiais veiksmais M. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 136.2 punkto reikalavimus. Šiaulių rajono apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu pripažino M. S. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 6 dalyje numatytą teisės pažeidimą ir skyrė jam 1 250 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dviems mėnesiams (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-896-68/2010).

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas taip pat surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą M. S. už tai, kad jis 2010 m. liepos 21 d., apie 17.02 val., Šiaulių rajone, vairuodamas motociklą Yamaha (duomenys neskelbtini) nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Šiais veiksmais M. S. pažeidė KET 17 punkto reikalavimus. Šiaulių rajono apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu pripažino M. S. kaltu padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą ir skyrė jam administracinę nuobaudą – 20 parų administracinį areštą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-900-459/2010).

Apeliaciniu skundu M. S. prašė panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 3 d. ir 2010 m. rugpjūčio 5 d. nutarimus, įvertinti kiekvieną iš padarytų teisės pažeidimų atskirai ir, vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirti jam vieną subendrintą administracinę nuobaudą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. spalio 25 d. nutarimu M. S. apeliacinį skundą tenkino iš dalies, panaikino Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 3 d. nutarimą byloje Nr. A2.6.-896-68/2010 ir 2010 m. rugpjūčio 5 d. nutarimą byloje Nr. Nr. A2.6.-900-459/2010, ir priėmė naują sprendimą: pripažino M. S. kaltu ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymu ir skyrė jam 1 250 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dviems mėnesiams; pripažino M. S. kaltu ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymu ir skyrė jam 20 parų administracinį areštą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams; vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, šias nuobaudas subendrino apėmimo būdu ir galutinai M. S. paskyrė 20 parų administracinį areštą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams.

II. Šiaulių rajono apylinkės teisme 2012 m. liepos 23 d. buvo gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. S. prašymas, kuriuo jis prašė, pritaikius ATPK 329 straipsnio nuostatas, sutrumpinti jam skirtą specialiosios teisės atėmimo terminą. Nurodė, jog administracinį areštą atliko, dėl padarytų pažeidimų nuoširdžiai gailisi, suprato, jog negalima pažeidinėti įstatymų, per nuobaudos paskyrimo terminą nepadarė naujo pažeidimo, todėl laiko, jog nuobaudos tikslai yra pasiekti, o kadangi darbdavys ketina jį įdarbinti tolimųjų reisų vairuotuoju, jam reikalinga teisė vairuoti transporto priemonę.

Šiaulių rajono apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 18 d. nutartimi M. S. prašymo dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo netenkino.

Teismas konstatavo, jog M. S. su prašymu sutrumpinti jam skirtą specialiosios teisės atėmimo terminą pateikė: 1) UAB „Saudingos autotransportas“ rekomendaciją, iš kurios matyti, kad darbdavys M. S. charakterizuoja tik teigiamai ir tarpininkauja dėl teisės vairuoti jam grąžinimo, kadangi nori įdarbinti vairuotoju; Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Radviliškio miesto seniūnijos raštus dėl charakterizuojančios medžiagos ir M. S. šeimos sudėties, iš kurių matyti, jog pagal gyvenamąją vietą nusiskundimų dėl M. S. nėra gauta; gimimo liudijimo kopiją, iš kurios matyti, jog M. S. turi mažametę dukrą P. S., gim. 2008 m. vasario 2 d. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog iš prašymo bei pridėtų dokumentų turinio matyti, kad M. S. charakterizuojamas tik teigiamai, jo darbdavys tarpininkauja dėl teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo, yra praėję daugiau nei pusę paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laiko. Pirmosios instancijos teismas kartu pažymėjo, jog iš Šiaulių AVPK Kelių policijos biuro turimų duomenų matyti, kad M. S. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu yra padaręs administracinį teisės pažeidimą (2010 m. lapkričio 27 d.), numatytą ATPK 131 straipsnio 4 dalyje, už kurį 2011 m. sausio 26 d. jam paskirta administracinė nuobauda. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog M. S. prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones sutrumpinimo neatitinka vieno iš ATPK 329 straipsnyje keliamų reikalavimų, kadangi ATPK 329 straipsnio pagrindu besikreipiantis asmuo turi būti teisės atėmimo laikotarpiu nepadaręs teisės pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad M. S. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu padarė teisės pažeidimą, todėl jo atžvilgiu ATPK 329 straipsnio nuostatos yra netaikytinos ir prašymas dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo netenkintinas.

III. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. S. pateikė apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, paskirtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 25 d. nutarimu. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Apeliantas pripažįsta, jog 2010 m. lapkričio 27 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 131 straipsnio 4 dalyje, už kurį 2011 m. sausio 26 d. jam paskirta administracinė nuobauda, kurią, anot apelianto, jis atliko. Apeliantas pabrėžia, jog administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas dėl nepalankiai jam susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių, dėl ko jis labai galisi. Apeliantas akcentuoja, jog nuo šios administracinės nuobaudos skyrimo momento jau praėjo daugiau nei pusantrų metų ir per tą laiką jis nepadarė jokio naujo administracinio teisės pažeidimo, kas įrodo, jog apeliantas suprato savo žalingo elgesio pasekmes ir pasitaisė, gerbdamas bendras gyvenimo taisykles. Be to, kaip nurodo apeliantas, ATPK 36 straipsnyje yra numatyta, kad jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Apelianto teigimu, kadangi nuo administracinės nuobaudos skyrimo 2011 m. sausio 26 d. jis nepadarė naujų administracinių teisės pažeidimų, laikytina, kad jam administracinė nuobauda nebuvo paskirta.

2. Apeliantas atkreipia dėmesį į ta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N5-1886/2006 apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad konkrečios situacijos atitikimas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsnyje nustatytoms aplinkybėms negali būti vien tik formalus. Anot apelianto, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsnyje numatytų aplinkybių buvimas turi realiai įrodyti, kad ir trumpesnis specialiosios teisės atėmimas atitiktų Administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje numatytus tikslus. Apeliantas akcentuoja, jog specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies, tuo realizuojamas konstitucinis proporcingumo principas, reikalaujantis asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Apelianto teigimu, yra akivaizdu, kad asmens veiklos suvaržymai, kurių jis patiria dėl specialiosios teisės atėmimo, yra beprasmiai ir nebūtini, jei, net ir nepasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui, pasiekiami administracinės nuobaudos tikslai, numatyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje. Apelianto nuomone, būtent su vertinimu, ar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda – specialiosios teisės terminuotas atėmimas – jau pasiekė jai keliamus tikslus ir sietini Administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsnyje numatyti specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka.

3. Apeliantas pažymi, jog Šiaulių rajono apylinkės teismui pateikdamas prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo nurodė ne tik 329 straipsnyje numatytus specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindus, bet ir papildomas aplinkybes dėl ko apeliantas siekia, kad būtų grąžintas ankščiau turėtas jo vairuotojo pažymėjimas. Apeliantas akcentuoja, kad yra profesionalus vairuotojas, turi ilgą vairuotojo stažą (10 metų), jo pragyvenimo šaltinis visada buvo vairavimas. Anot apelianto, jis dirba UAB „Saudingos autotransportas“, kurios pagrindinės veiklos sritys yra krovinių pervežimas, logistika. Tačiau, pasak apelianto, neturėdamas vairuotojo pažymėjimo jis negali užsidirbti pragyvenimui. Apeliantas paaiškina, kad nors jam ir būtų grąžintas vairuotojo pažymėjimas ankščiau laiko, tačiau teisė vairuoti transporto priemones atimta jau apie du metus, todėl, apelianto teigimu, jis turės iš naujo laikyti vairavimo egzaminus. Apeliantas akcentuoja, jog negrąžinus vairuotojo pažymėjimo jo, kaip vairuotojo profesionalo, reintegravimas užtruktų dar ilgiau. Be to, apelianto teigimu, jis turi mažametę dukrą P. S., gimusią 2008 m. vasario 2 d„ kurią privalo išlaikyti. Apelianto vertinimu, neturėdamas pajamų šaltinio, jis negalės teikti tinkamo materialinio išlaikymo savo dukrytei, o tai pažeistų vaiko teises. Apeliantas pabrėžia, kad pajamų šaltinio netekimas yra išskirtinė aplinkybė, atsižvelgiant į aukštą nedarbo lygį valstybėje. Apelianto teigimu, šios nuomonės laikosi ir aukštesnės pakopos teismai, t. y. sutinka su tuo, jog turi būti vertinama aplinkybė, kad atėmus teisę vairuoti transporto priemones iškiltų neigiamos pasekmės ne tik pažeidėjui, bet ir jo mažamečiam vaikui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 2AT-4-2011).

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija nurodo, jog apeliantas M. S. teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo laikotarpiu, t. y. 2010 m. lapkričio 27 d. padarė teisės pažeidimą (2011 m. sausio 26 d. pagal ATPK 131 straipsnio 4 dalį buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu, paskirta 50 Lt bauda), todėl prašymas sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą negali būti tenkinamas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. ATPK 329 straipsnyje (2010 m. gruodžio 14 d. įstatymo Nr. XI-1223 redakcija) nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, vidaus vandenų transporto priemonę arba teisė medžioti ar užsiimti žvejyba, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. N444-1587/2007), paskyrusi nuobaudą institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas (naujų pažeidimų teisės atėmimo laikotarpiu nepadarymas, darbdavio tarpininkavimas ir Vyriausybės įgaliotos institucijos pažyma apie kursų išklausymą) bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Be to, sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti, ar pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai (bylos Nr. N444-2128/2006, N575-3843/2009).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad M. S. padarė itin šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus – 2010 m. liepos 21 d., apie 17.00 val., vairuodamas motociklą Yamaha (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną greitį daugiau kaip 100 km/h bei nepakluso policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę taip, savo ruožtu, sukeldamas itin didelį pavojų transporto eismo ir transporto eismo dalyvių saugumui. Bylos duomenimis (b. l. 15 - 18) taip pat nustatyta, kad ir anksčiau M. S. buvo ne kartą baustas administracine tvarka, vieną kartą baustas ir po Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. spalio 25 d. nutarimo, kuriuo jam buvo atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones, priėmimo b. l. 19). Tokios aplinkybės patvirtina, jog pažeidėjui taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles.

Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje iš esmės nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nagrinėjamu atveju buvo pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, bylos aplinkybes įvertino teisingai. Teisėjų kolegijos nuomone, kitos M. S. nurodomos aplinkybės (dėl vienintelio pajamų šaltinio, susijusio su profesionalaus vairuotojo darbu, netekimo, būtinybės išlaikyti mažametį vaiką ir pan.) nelaikytinos išimtinėmis (specialiosios teisės vairuoti trnapsorto priemones atėmimas nekliudo apeliantui užsiimti bet kuria kita teisėta profesine veikla), todėl nesudaro pagrindo taikyti ATPK 329 straipsnį.

Išdėstytų aplinkybių ir motyvų pagrindu darytina išvada, kad M. S. prašymas pagrįstai nebuvo patenkintas, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

M. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas