2019-10-29 Nr. AB-20719-3-62-3-00514-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1261-552/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00514-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 24.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. S. skundą atsakovui Vyriausybės atstovui Alytaus apskrityje ( procesinių teisių perėmėjas – Vyriausybės atstovas Vilniaus ir Alytaus apskrityse) dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja E. S. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Vyriausybės atstovo Alytaus apskrityje 2017 m. kovo 2 d. raštą Nr. 12-55(1.12) (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti Vyriausybės atstovą Alytaus apskrityje objektyviai ištirti pareiškėjos pareiškimą ir priimti procesinį sprendimą

2. Pareiškėja paaiškino, kad ji į Vyriausybės atstovą Alytaus apskrityje kreipėsi dėl Druskininkų rajono savivaldybės teritorijoje klastojamų dokumentų. Druskininkų rajono tuometinės Leipalingio Agrarinės tarnybos darbuotojai, veikiantys Druskininkų savivaldybės teritorijoje, 1993 m. vasario 10 d. suklastojo pareiškėjos parašą prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę E. N. vardu. Žemėtvarkos tarnybos specialistai suklastojo V. M. laikinąjį 1,32 ha ploto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (pagal tuometinį administracinį suskirstymą Lazdijų raj.) planą, sudarytą Leipalingio kadastrinės vietovės projekto autoriaus – VĮ „Hidroprojektas“ ir A. E. N. laikinojo 1,32 ha ploto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (pagal tuometinį administracinį suskirstymą Lazdijų raj.) plano dalį dėl sklypų, kurių projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), ribos. Suklastotų dokumentų pagrindu Alytaus apskrities viršininkas 2009 m. liepos 24 d. priėmė įsakymą Nr. Ž-2328- (1.3.) dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto kadastro duomenų keitimo. Tai, kad parašas suklastotas akivaizdžiai matosi prie skundo pridėtame dokumento priede.

3. Pareiškėjos nuomone, dėl dokumentų klastojimo yra pažeistas viešas interesas, jai padaryti didžiuliai turtiniai ir moraliniai nuostoliai, dėl to kenčia visuomenė. Atsakovo pareiga yra išsiaiškinti, kodėl Druskininkų rajono savivaldybės teritorijoje atkuriant nuosavybės teises vykdomos nusikalstamos veikos, klastojami dokumentai, kurių pagrindu nuosavybės teisės atkurtos nusikalstamu būdu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. balandžio 19 d. nutarimo Nr. 293 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo darbo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nutarimas) pagrindu atsakovas yra įgaliotas ginti viešą interesą ir padėti nukentėjusiems nuo valstybinių institucijų. Pareiškėjos vertinimu, atsakovas, pateikdamas neišsamų atsakymą, iš esmės neišsprendė jos prašymo. Pareiškėjos pažeista teisė neatstatyta, suklastoti dokumentai neišviešinti, ikiteisminio tyrimo institucijoje nepradėtas tyrimas.

4. Atsakovas Vyriausybės atstovas Alytaus apskrityje atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad Vyriausybės atstovo įgaliojimus ir jų įgyvendinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 ir 5 straipsniai. Vyriausybės atstovui nesuteikta teisė atlikti rašysenos ekspertizę bei rinkti dokumentus, susijusius su pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribų nustatymu bei juos pateikti prokurorui. Skundžiamame atsakovo Rašte pareiškėjai buvo nurodyta, kad Vyriausybės atstovas Alytaus apskrityje negali atlikti pareiškėjos 2017 m. vasario 25 d. pareiškime nurodytų veiksmų, t. y. atlikti rašysenos ekspertizę pareiškėjos nurodytuose dokumentuose, kuriuose, pareiškėjos teigimu, suklastoti parašai, bei apklausti pareiškėją ir surinktus dokumentus pateikti prokurorui, kadangi tai nepriskirta atsakovo kompetencijai. Taip pat atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjos skunde nurodytas Nutarimas, pagal kuriuo nuostatas, anot pareiškėjos, Vyriausybės atstovas turi įgaliojimus padėti nukentėjusiems nuo valstybinių institucijų ginant viešą interesą, negalioja nuo 2005 m. spalio 10 d.

6. Pareiškėjos pareiškime nurodytų prašymų nagrinėjimas nepriskirtas Vyriausybės atstovo kompetencijai. Nagrinėjant pareiškėjos prašymą buvo nustatyta, kad jos pareiškimus dėl tų pačių aplinkybių pagal kompetenciją nagrinėjo įvairios valstybinės institucijos ir įmonės, t. y.: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Druskininkų skyrius (2013 m. gegužės 8 d. raštas Nr. 50SD(14.50)-63, 2014 m. spalio 20 d. raštas Nr. 50SD-(14.50.92)-1829), Valstybės įmonė Registrų centras (2014 m. kovo 14 d. raštas Nr. 1.135.)-1035), Valstybės įmonė Registrų centro Alytaus filialas (2013 m. kovo 28 d. raštas Nr. 4925580). Atsižvelgiant į tai pareiškėjos prašymas nebuvo perduotas jos prašymus jau nagrinėjusioms valstybės institucijoms.

II. 7. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 4 d. sprendimu pareiškėjos E. S. skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2017 m. vasario 25 d. kreipėsi į atsakovą, prašydama atlikti rašysenos ekspertizę dėl pareiškėjos nurodytuose dokumentuose suklastotų parašų, pareiškimo patikslinimui apklausti pareiškėją ir surinktus dokumentus pateikti prokurorui. Pareiškėja pareiškime atsakovui nurodė, kad žemėtvarkos tarnybos specialistai suklastojo V. M. laikinąjį 1,32 ha ploto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (pagal tuometinį administracinį suskirstymą Lazdijų raj.), planą, 1995 m. kovo 1 d. sudarytą Leipalingio kadastrinės vietovės projekto autoriaus - VĮ „Hidroprojektas“ ir 1995 m. birželio 23 d. suderintą Lazdijų rajono žemėtvarkos skyriuje, bei A. E. N. laikinąjį 1,32 ha ploto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (pagal tuometinį administracinį suskirstymą Lazdijų raj.), plano dalį dėl sklypų, kurių projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), ribos. Pareiškėja nurodė, kad minėtų suklastotų dokumentų pagrindu, Alytaus apskrities viršininkas 2009 m. liepos 24 d. priėmė įsakymą Nr. Ž-2388-(1.3) dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto kadastro duomenų keitimo. Atsakovas skundžiamu Raštu atsisakė nagrinėti pareiškėjos pareiškimą, nes jam nesuteikta teisė atlikti rašysenos ekspertizę bei rinkti dokumentus, susijusius su pareiškėjai priklausančio žemės sklypo ribų nustatymu bei juos pateikti prokurorui. Atsakovas skundžiamame Rašte taip pat nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą (toliau – ir VAĮ) pareiškėjos prašymo neperduos nagrinėti kitoms kompetentingoms institucijoms, nes jos pareiškimai kitose institucijoje buvo nagrinėti anksčiau.

9. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 8 dalimi, kurioje numatyta, jog Vyriausybės atstovas nenagrinėja fizinių ir juridinių asmenų skundų dėl savivaldybės administravimo subjektų neveikimo ar priimtų individualių teisės aktų, kurių apskundimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) ar konkrečią sritį reglamentuojantys įstatymai, nurodė, kad pareiškėjos Vyriausybės atstovui pateikti prašymai niekaip nesusiję su jo įgaliojimų įgyvendinimu, Vyriausybės atstovui nesuteikta teisė atlikti pareiškėjos skunde prašomus veiksmus, susijusius su jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribų nustatymo kontrole.

10. Teismas sprendė, jog naikinti skundžiamo Rašto nėra jokio pagrindo, nes Vyriausybės atstovui nesuteikta teisė atlikti pareiškėjos prašomus veiksmus. Atsakovas, pateikdamas pareiškėjai skundžiamą atsakymą savo kompetencijos ir priskirtų funkcijų, apibrėžtų Įstatyme, neviršijo, o atsisakydamas nagrinėti pareiškėjos pareiškimą, jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė, todėl teismas pareiškėjos skundą atmetė.

III. 11. Pareiškėja E. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 4 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

12. Pareiškėja, remdamasi Įstatymo 4 straipsnio 3 ir 6 dalimis, teigia, jog Vyriausybės atstovas privalėjo ginti viešąjį interesą. Šiuo atveju teismas, nepranešdamas prokurorui apie akivaizdžius nusikaltimus, prisidėjo prie nusikalstamų veikų ir piktnaudžiaudamas teisėjo vardu padarė žalą valstybei ir Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje gyvenantiems žmonėms, dėl ko vyksta nesantaika bei pasipiktinimas valdžia.

13. Pareiškėja pažymi, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką aiškios teisės normos taikymo klaidos, padarytos pirmosios instancijos teismo sprendime ir neištaisytos nagrinėjant bylą kasacine tvarka arba padarytos apeliacinės instancijos teismo sprendime pašalinimas yra įstatyme įtvirtintas viešasis interesas. Šiuo atveju tik teismo nutartis gali pašalinti padarinius, atsiradusius dėl nusikalstamų veikų. Pareiškėjos patirta ir iki šio neatlyginta žala pažeidžia jos teises ir interesus, nes ji moka žemės mokesčius už žemę, kurios nevaldo dėl suklastotų dokumentų.

14. Privatus asmuo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, neturi teisės kreiptis į teismą tam, kad būtų apgintas viešasis interesas, nes įstatymų leidėjas siekė sukoncentruoti viešojo intereso gynybą profesionalių ir tam specialiai valstybės įgaliotų subjektų rankose. Tačiau tai nereiškia, kad privatus asmuo niekaip negali reaguoti į viešojo intereso pažeidimus. Jei asmeniui tampa prieinama informacija, kad yra pažeidžiamas viešasis interesas, toks asmuo turi teisę informuoti specialius įstatymų numatytus subjektus, kad jie imtųsi viešojo intereso gynimo priemonių, tarp jų – kreiptųsi į teismą dėl viešojo intereso gynybos, o nagrinėjamu atveju – teismas nutartimi gali pateikti generaliniam prokurorui informaciją siekiant apginti viešąjį interesą, tačiau teismas negali nusišalinti nuo viešo intereso gynimo. Taigi teismas ir privatus asmuo gali būti informacijos šaltiniais apie atliktus viešojo intereso pažeidimus. srityje

15. Atsakovas Vyriausybės atstovas Alytaus apskrityje atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

16. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas konstatavo nusikalstamas veikas, tačiau, atsakovo vertinimu, teismas apie tai nepasisakė. Pareiškėja taip pat mini Vyriausybės Nutarimą, tačiau neatkreipia dėmesio į tai, kad jis negalioja nuo 2005 m. spalio 10 d., o nurodytas Įstatymo 4 straipsnis Vyriausybės atstovui nesuteikia teisės atlikti jos prašomus veiksmus – atlikti rašysenos ekspertizę dėl pareiškėjos nurodytuose dokumentuose suklastotų (jos nuomone) parašų, pareiškimo patikslinimui apklausti pareiškėją ir surinktus dokumentus pateikti prokurorui.

17. Apeliacinio skundo dalies, kurioje pasisakoma dėl viešo intereso gynimo ir nukrypimo nuo teismų praktikos, atsakovas nevertino ir nepasisakė, nes tai nesusiję su administracinėje byloje nagrinėjamu ginču ir priimtu sprendimu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl tuometinio Vyriausybės atstovo Alytaus apskrityje atsakymo pareiškėjai, kuriuo buvo atsisakyta atlikti pareiškėjos prašomus veiksmus, teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Pareiškėja, manydama, kad nuosavybės teisių atkūrimo bei žemės sklypo suformavimo jai ir jos motinai procedūra vyko pažeidžiant įstatymus bei darant nusikalstamas veikas, kreipėsi į atsakovą, prašydama skirti rašysenos ekspertizę, apklausti ją ir medžiagą perduoti prokurorui, taip apginant viešąjį interesą

20. Atsakovas atsisakė atlikti prašyme nurodytus veiksmus, o pareiškėjai nurodė, kad jos prašomi atlikti veiksmai nėra priskirti Vyriausybės atstovo kompetencijai, be to, pareiškėjos pretenzijos dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir žemės sklypų formavimo jau buvo nagrinėtos kitų kompetentingų valstybės institucijų.

21. Pareiškėja apskundė jos netenkinantį atsakymą teismui, kuris jos skundą pripažino nepagrįstu ir atmetė.

22. Apeliacinis pareiškėjos skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo pats ginti viešąjį interesą, kad apginti pareiškėjos pažeistas teises ir atlyginti jai padarytą žalą. Kita apeliacinio skundo dalis iš esmės yra skirta viešojo intereso sampratos bei teismų praktikos šioje srityje aptarimui.

23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis).

24. Kadangi Vyriausybės atstovo Alytaus apskrityje procesines teises perėmė Vyriausybės atstovas Vilniaus ir Alytaus apskrityse, tai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartimi pakeitė atsakovą šioje byloje .

25. Pasisakydama dėl ginčo esmės, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 35 straipsnis numato, kad Vyriausybės atstovai prižiūri, ar savivaldybės laikosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės nutarimus. Ši bendroji norma detalizuojama Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatyme, kurio 7 straipsnio 1 dalis apibrėžia Vyriausybės atstovo kompentenciją, pavesdama jam tikrinti, ar savivaldybės administravimo subjektų teisės aktai neprieštarauja įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir kitiems su įstatymų įgyvendinimu susijusiems centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtiems teisės aktams (toliau – Vyriausybės nutarimai); kai savivaldybės administravimo subjektai nesilaiko Konstitucijos ir įstatymų, nevykdo Vyriausybės nutarimų, šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka reikalauti, kad Konstitucijos būtų laikomasi, įstatymai būtų įgyvendinti, o Vyriausybės nutarimai įvykdyti; galimai neteisėtus savivaldybės administravimo subjektų teisės aktus šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka siūlyti panaikinti arba pakeisti; kai savivaldybės administravimo subjektai nesutinka panaikinti ar pakeisti ginčijamą teisės aktą, atsisako įgyvendinti įstatymą ar vykdyti Vyriausybės nutarimą, kreiptis į teismą. Ši savivaldybių administracinės veiklos priežiūra iš esmės yra susijusi su teisės aktų, galiojančių visoje Lietuvos Respublikoje, vykdymu ir įgyvendinimu. Taigi, pareiškėjos prašomi atlikti veiksmai, susiję su jos teisių gynimu, tiesiogiai nepatenka į Vyriausybės atstovo veikimo sferą.

26. Pareiškėja savo poziciją bando grįsti ir Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 7 straipsnio 4 dalimi, numatančia, kad jei savivaldybės administravimo subjekto priimti teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) galimai pažeidžia viešąjį interesą, Vyriausybės atstovas dėl tokių teisės aktų ar veiksmų (neveikimo) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į administracinį teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėja bando apginti ne viešąjį interesą, o savo galimai pažeistas teises. Be to, Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 7 straipsnio 8 dalis numato, kad Vyriausybės atstovas nenagrinėja fizinių ir juridinių asmenų skundų dėl savivaldybės administravimo subjektų neveikimo ar priimtų individualių teisės aktų, kurių apskundimo tvarką nustato Administracinių bylų teisenos įstatymas ar konkrečią sritį reglamentuojantys įstatymai. Pareiškėjos nurodytus faktus nuosavybės teisių atkūrimo ir žemės sklypo formavimo srityje pagal kompetenciją atitinkamai turėtų tirti ikiteisminio tyrimo institucijos bei Nacionalinė žemės tarnyba, į kurias pareiškėja jau yra pasikreipusi praeityje ir gavusi atsakymus.

27. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus duomenis ir pagrįstai pripažino, jog atsakovas nėra institucija, kompetentinga atlikti pradinius tyrimo veiksmus dėl galimo dokumentų klastojimo ar kitokio piktnaudžiavimo. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjos pretenzijos dėl neteisingai atkurtų nuosavybės teisių bei žemės sklypo formavimo išnagrinėtos įsiteisėjusiu Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-289-418/2015.

28. Kiti apeliaciniame skunde pareiškėjos išdėstyti argumentai, liečiantys viešojo intereso gynimą ir teismų praktiką šioje srityje, nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjama byla. Kaip jau minėta, teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėja gina ne viešąjį interesą, informuoja ne apie viešojo intereso pažeidimus, o apie galimai pažeistas jos subjektines teises. Tokių subjektinių teisių gynimas turi būti vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka, kreipiantis į institucijas arba teismą.

29. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos E. S. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą .

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Virginija Volskienė