2020-05-27 Nr. AB-10700-3-62-3-01234-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-924-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01234-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. E. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. E. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovo atstovas), 54 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde, skundo papildyme ir atsikirtimuose į atsakovo atstovo atsiliepimą nurodė:

2.1. Laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK 3 sektoriuje atliko nuo 2013 m. iki 2016 m. 10–11 būryje ir nuo 2016 m. iki 2018 m. birželio 12 d. 5 būryje. Gyvenamosiose patalpose vienu metu gyveno nuo 10 iki 20 žmonių, vienam asmeniui tekdavo nuo 1 iki 1,5 kv. m gyvenamojo ploto, kurį dar labiau mažino patalpoje esantys baldai ir kiti įrenginiai. Pravieniškių PN-AK 10–11 būrio gyvenamosios patalpos plotas buvo apie 33 kv. m, jose nuolat gyveno 16 nuteistųjų. Gyvenamosiose patalpose buvo šalta, drėgna, langų kampuose, ant sienų ir lubų buvo pelėsis ir grybelis. Nuo sienų ant langų byrėjo tinkas, nebuvo jokios ventiliacijos, naktinio apšvietimo, dieninis apšvietimas buvo netinkamas, todėl pareiškėjas negalėjo skaityti, rašyti, mokytis, nuolat skaudėdavo akis ir galvą, pablogėjo regėjimas. Gyvenamosiose patalpose nebuvo gesintuvo, priešgaisrinės sistemos bei avarinio išėjimo, ant langų buvo uždėtos grotos, todėl kilus gaisrui pareiškėjas neturėtų galimybės išsigelbėti. Baldai nebuvo pritvirtinti prie grindų, dėl ko nuolat kildavo sveikatai ir net gyvybei pavojingos situacijos. Gyvenamosiose patalpose buvo gausu parazitų, tarakonų ir blakių, dėl ko naktį pareiškėjas negalėjo išsimiegoti, nuolat kentė jų įkandimus. Pareiškėjui tekdavo laukti eilėse prie sanitarinių mazgų, kuriuose buvo šalta, drėgna, gausu parazitų, pelėsio, blogas apšvietimas ir labai slidžios grindys, ant kurių ne kartą buvo paslydęs, nukritęs, susižeidęs.

2.2. Pravieniškių PN-AK pastatų stogas iki 2016 m. buvo padengtas šiferiu (asbestu), sienos sutrūkinėjusios, pastato konstrukcijos su pažeidimais. Pravieniškių PN-AK 10–11 būrio pasivaikščiojimo kiemelis yra apie 30 kv. m ploto, jame įrengti treniruokliai, stovėjo vienas stalas su dviem suoliukais, džiovykla, kurie užėmė dalį pasivaikščiojimo kiemelio. Kiemeliu naudojosi apie 250 nuteistųjų, todėl vienam nuteistajam tekdavo tik 0,1 kv. m pasivaikščiojimo kiemelio ploto. Be to, pirmi 20 nuteistųjų iš 10–11 būrio galėjo pasivaikščioti už lokalinio sektoriaus ribų, tačiau ir tame pasivaikščiojimo kiemelyje buvo daug pažeidimų (nėra įrengta lietaus vandens nutekėjimo kanalizacija, stogeliai ir t. t.). Analogiška situacija buvo ir 3–6 būrių pasivaikščiojimo kiemeliuose. Tiek pasivaikščiojimui skirtas 8–9 būrio lokalinio sektoriaus kiemelis, tiek 3, 4, 5, 6 būrių, tiek bendras pasivaikščiojimo kiemelis vienodai nutolę nuo gamybinių patalpų, todėl oras pasivaikščiojimo kiemeliuose yra prastas. Taip pat būriuose nebuvo įrengti laisvalaikio kambariai, atskiras tualetas personalui, nebuvo drabužių ir avalynės džiovyklos, nebuvo įrengtas valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo bei paruošimo sandėlis. Praustuvių kiekis buvo per mažas, prausykloje nebuvo rankų džiovinimo aparato, muilo dozatorių, kilimėlių, vienkartinių rankšluosčių.

2.3. Pravieniškių PN-AK 11 būrio 8 sekcijoje buvo 16 nuteistųjų, kurie gyveno pastate, kuris yra ne gyvenamasis pastatas, o laisvalaikio centro pastatas. Pravieniškių PN-AK 3, 4, 5, 6 būriuose įrengta 4 unitazai, 4 pisuarai ir 7 prausyklos, kuriais turi naudotis 250 nuteistųjų. Virtuvė įrengta antro aukšto atskiroje patalpoje. 10–11 būryje buvo įrengti tupimi tualetai. Buitinius valiklius turi pirkti patys nuteistieji, valikliai skiriami tik tiems, kurie dirbta tvarkiniais. Remontus daro patys nuteistieji iš savo lėšų. Netoli gyvenamųjų patalpų yra rentgeno aparatas.

2.4. Dėl minėtų pažeidimų pareiškėjas patyrė didelius nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, fizinį skausmą, garbės ir orumo pažeminimą, stresą, depresiją, sveikatos pablogėjimą ir kančias.

2.5. Pareiškėjo atžvilgiu senaties terminas negali būti taikomas, kadangi tai tęstinis pažeidimas. Pareiškėjas į teismą anksčiau kreiptis negalėjo, kadangi buvo naudojamas psichologinis smurtas.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti ir taikyti ieškinio senaties terminą. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

3.1. Pareiškėjui buvo užtikrintas tesės aktuose numatytas minimalus gyvenamasis plotas. Teisės aktai nustato, jog įkalinimo įstaigose gyvenamąsias ir bendro naudojimo patalpas turi valyti ten apgyvendinti nuteistieji. Baldai prie grindų tvirtinami tik drausmės grupėje ir kamerų tipo patalpose. Pravieniškių PN-AK patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Remontai atliekami įstaigos lėšomis. Pravieniškių PN-AK trečiame sektoriuje yra įrengtas sandėlis, kuriame laikomos dezinfekavimo priemonės. Šios priemonės pagal poreikį yra išduodamos resocializacijos skyriaus būrių viršininkams, kurie šias medžiagas laiko savo kabinetuose ir pagal poreikį išduoda nuteistiesiems.

Trečiojo sektoriaus 10–11 būrių teritorijoje nėra sporto aikštelės, ji yra atskiroje teritorijoje nuo gyvenamųjų būrių. Šioje teritorijoje nuteistieji gali sportuoti dienotvarkėje nustatytu laiku. Pravieniškių PN-AK 3, 4, 5, 6 būrių teritorijoje sporto aikštynų taip pat nėra. Šių būrių teritorijoje yra stoginė, kurioje įrengta svorių kilnojimo įrenginiai. Patalpose, kuriose gyveno pareiškėjas, sanitarijai mazgai vėdinami per langus. Pelėsis patalpose atsiranda jas netinkamai vėdinant. Patalpose yra įrengtas dieninis apšvietimas.

Pravieniškių PN-AK 3-ame sektoriuje evakuaciniai išėjimai numatyti ir paskelbti visuose būriuose, tačiau nėra priešgaisrinės apsaugos sistemos ir papildomo avarinio išėjimo. Gesintuvai būriuose nėra laikomi, kadangi nuteistieji juos gadina. Gesintuvai saugomi Kontrolės ir paleidimo punktuose. Pravieniškių PN-AK 3, 4, 5, 6 būrių prausykloje yra įrengtos 7 praustuvės, 2 dušo sieteliai, 4 unitazai, 4 pisuarai. 10–11 būriuose įrengtos 12 praustuvių, 2 kojų plautuvės, 1 dušo sietelis, 10 klozetų ir 2 praustuvės. Dušinėje veikia 11 dušo purkštukų, prie dušo yra įrengti muilo dozatoriai ir ant grindų padėti kilimėliai.

Dėl trečiame sektoriuje vykdomų pastatų renovavimo darbų, įstaiga negalėjo centralizuotai šildyti 3, 4, 5, 6 būrių, šildymo sezono laikotarpiu patalpose buvo įrengti elektriniai šildytuvai tinkamai temperatūrai gyvenamosiose patalpose palaikyti. 11 būro patalpose šildymas buvo tiekiamas centralizuotai. Pastate, kuriame buvo 11 būrys, stogo dangoje buvo asbestinio šiferio, tačiau įstaigoje jokie darbai nebuvo atliekami. Šiuo metu pastatas renovuotas ir stogo danga pakeista bitumine. Pastato, kuriame yra 3, 4, 5, 6 būriai stogo danga bituminė.

Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus būrių teritorijoje įrengtos stacionarios drabužių džiovyklos, taip pat išduotos būriams nešiojamos džiovyklos. 3-ame sektoriuje veikia skalbykla ir džiovykla, todėl nuteistiesiems yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Pravieniškių PN-AK yra sudariusi sutartį, pagal kurią objektuose yra teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo 2 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

5. Pirmosios instancijos teismas atsakovo atstovo prašymu pareiškėjo skundo reikalavimui taikė ieškinio senaties terminą ir atmetė reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2013 m. iki 2015 m. birželio 11 d. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas būdamas apdairus ir rūpestingas turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų, nes patirdamas skunde nurodytus nepatogumus turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl netinkamų kalinimo sąlygų į pataisos namų administraciją, šios įstaigos vadovą, kitas kompetentingas institucijas. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti iš įstaigos ar kitų institucijų reikiamą informaciją, kreiptis dėl pažeistų teisių į teismą. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog galimų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie skunde nurodytus pažeidimus. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažino, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo. Pritaikęs trejų metų ieškinio senaties terminą, taip pat atsižvelgęs į atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie pareiškėjo kalinimo Pravieniškių PN-AK laikotarpius, teismas analizavo pareiškėjo kalinimo sąlygos nuo 2015 m. birželio 12 d. iki 2018 m. birželio 12 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

6. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 111.1 punktą minimali gyvenamųjų patalpų ploto vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose norma yra 3,1 kv. m.

7. Teismas, įvertinęs pareiškėjo ir atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie laikotarpius, būrius ir brigadas, kuriuose ginčo laikotarpiu bausmę atliko pareiškėjas, sprendė, kad pareiškėjui nuo 2015 m. birželio 12 d. iki 2016 m. gegužės 11 d. teko 2,21 kv. m (333 paras trūko 0,88 kv. m ploto bendrabučio tipo patalpose). Teismas pripažino, kad ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje, todėl šiuo aspektu konstatavo atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus. Teismas pažymėjo, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams. Teismas sutiko su pareiškėjo nurodyta aplinkybe, kad kamerose esantys baldai ir kitas inventorius dar labiau ribojo jo teisę būti kalinamam tinkamo gyvenamojo ploto patalpose.

8. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad būriuose buvo per mažai sanitarinių įrenginių, todėl reikėdavo laukti eilėse, teismas nurodė, jog atsakovo atstovas nepateikė duomenų apie nuteistųjų skaičių būriuose ginčo laikotarpiu. Nesant tokių duomenų, teismas vertino, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl sanitarinių įrenginių (tualetų), prausyklų trūkumo lieka nepaneigtos.

9. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl netinkamos oro temperatūros, ventiliacijos, drėgmės, apšvietos gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojusi iki 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – Higienos norma HN 76:2010) 24, 26, 56 punktus bei Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – Higienos norma HN 134:2015) 14, 16, 17 ir 39 punktus. Teismas nurodė, kad gyvenamųjų patalpų natūralus vėdinimas yra užtikrinamas per langus ir toks vėdinimas atitinka Higienos normos HN 76:2010 24 punkto bei HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Teismas pripažino, kad pareiškėjo argumentai, jog bausmę atliekant 4 ir 5 būriuose nebuvo užtikrinta tinkama temperatūra, yra nepaneigti, kadangi atsakovo atstovas nurodė, kad dėl 3-ame sektoriuje vykdomų pastatų renovavimo darbų įstaiga negalėjo centralizuotai šildyti 3, 4, 5, 6 būrių, todėl šildymo sezono laikotarpiu patalpose buvo įrengti elektriniai šildytuvai. Atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo argumentų, kad nebuvo įrengtas naktinis apšvietimas, taip pat nepateikė duomenų apie gyvenamųjų patalpų apšvietą. Šiame kontekste teismas atkreipė dėmesį, kad patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko patalpas, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio, drėgmės ar nešvaros gyvenamosiose patalpose. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas dėl šių aplinkybių (drėgmė, pelėsis, apšvietimas ir pan.) būtų kreipęsis į administraciją, byloje taip pat nėra jokių kompetentingų institucijų parengtų administracinių aktų, kuriuose būtų užfiksuota, kad patalpose formuojasi pelėsis, jog patalpų higieninė-sanitarinė būklė neatitinka teisės aktų reikalavimų.

10. Dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su parazitų buvimu gyvenamosiose patalpose, teismas vadovavosi Higienos normos HN 76:2010 60 punkto, Higienos normos HN 134:2015 20 punkto nuostatomis. Teismas iš atsakovo atstovo pateiktų Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo išrašų, darbų atlikimo aktų nustatė, jog ginčui aktualiu laikotarpiu patalpose kenkėjų kontrolės ir naikinimo paslaugos buvo teiktos nesilaikant sutartyse nustatytų įsipareigojamų atlikti šiuos darbus 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį. Teismas nurodė, kad minėtų darbų atlikimo metu buvo aptikti buitiniai parazitai. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas pripažino pagrįstomis pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl buitinių kenkėjų buvimo patalpose.

11. Atsakydamas į pareiškėjo pretenzijas, kad jam nebuvo išduodamos valymo priemonės, teismas nurodė, jog byloje nepateikta duomenų, kad pareiškėjas dėl neišduotų valymo priemonių būtų kreipiasi į Pravieniškių PN-AK administraciją ar kitą instituciją, nedetalizavo, kada buvo neišduotos valymo priemonės. Be to, iš atsakovo atstovo pateikto cheminių valymo priemonių išdavimo registro matyti, kad priemonės būdavo išduodamos.

12. Teismas atmetė pareiškėjo nusiskundimus dėl asbesto pastato konstrukcijose, gesintuvų, priešgaisrinės sistemos bei avarinio išėjimo nebuvimo. Teismas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK 3-iame sektoriuje evakuaciniai išėjimai numatyti ir paskelbti visuose būriuose, gesintuvai būriuose nėra laikomi, kadangi nuteistieji juos gadina. Gesintuvai yra saugomi Kontrolės ir paleidimo punktuose. Nors atsakovo atstovas nepateikė duomenų apie tai, jog 3-iame sektoriuje yra avarinis išėjimas, kas iš dalies sudaro pagrindą šiuos pareiškėjo argumentus vertinti kaip nepaneigtus, tačiau pareiškėjas nepagrindė šiuo aspektu jam padarytos žalos. Teismas taip pat nurodė, kad 11 būrio stogo dangoje buvo asbestinio šiferio, tačiau įstaigoje jokie darbai nebuvo atliekami. Šiuo metu pastatas renovuotas ir stogo danga pakeista bitumine. Pareiškėjas minėtus pažeidimus išdėstė abstrakčiai, konkrečiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio tarp šių jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos.

13. Teismas atmetė pareiškėjo pretenzijas dėl baldų (lovų, spintų) nepritvirtinimo prie grindų, kadangi toks baldų pritvirtinimas nėra reglamentuotas teisės aktuose. Teismas nurodė, kad Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82, (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), nereglamentuoti lokalinio sektoriaus pasivaikščiojimo kiemelių dydžiai ir teisės aktuose nenumatyta, kiek pasivaikščiojimo kiemelių ploto turi tekti vienam nuteistajam. Tačiau atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjui teko naudotis pasivaikščiojimo kiemeliu su daug kitų nuteistųjų, teismas vertino, jog ši aplinkybė yra neatsiejamai susijusi su byloje nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu ir vertintina kaip šio pažeidimo dalis. Teismas nurodė, kad Pataisos namų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 19 punkte įtvirtinti reikalavimai įrengti atmosferos krituliu šalinimo sistemą ir 1,2 m pločio stogelius, skirtus nuteistiesiems pasislėpti nuo atmosferos kritulių, taikomi tik pasivaikščiojimo kiemuose įrengtoms kameroms, o ne pasivaikščiojimo kiemams bendrąja prasme, todėl atmetė pareiškėjo pretenzijas dėl lietaus vandens kanalizacijos šulinių bei stogelių nebuvimo pasivaikščiojimo kiemeliuose, tačiau teismas konstatavo pareiškėjo teisių pažeidimą atsakovo atstovui nenurodžius, ar sporto aikštelė buvo atskirta nuo pasivaikščiojimo kiemelio.

14. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad atsakovo atstovas neįrengė batų ir drabužių džiovyklos, laisvalaikio kambario, atskiro tualeto personalui, kambario valymo inventoriui ir dezinfekavimo medžiagoms laikyti, teismas nustatė, jog atsakovo atstovas ginčo laikotarpiu nevykdė Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.5, 5.8 punktuose nustatytų reikalavimų įrengti laisvalaikio kambarį ir tualetą personalui, taip pat atsakovo atstovas neįrodė, kad batų ir drabužių džiovykla buvo įrengta būtent ginčo būriuose (11, 4 ir 5 būriuose). Konstatavęs gyvenamojo ploto normos pažeidimą, pareiškėjui kalint 11 būryje 8 gyvenamojoje patalpoje, teismas sprendė, kad papildomų baldų, laisvalaikiui skirtų daiktų, inventoriaus, džiovinamų drabužių užimamas plotas santykinai mažino vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą.

15. Dėl pareiškėjo teiginių, kad 4, 5 ir 11 būrių pastatų būklė buvo netinkama gyventi, teismas nurodė, jog atsakovo atstovas nepateikė teismui jokių įrodymų apie statinių, kuriuose buvo 4, 5 ir 11 būriai, sienų, stogų, techninę būklę, jos stebėjimus, kasmetines statinių, atskirų jų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras (statinių techninės priežiūros žurnalų kopijų), t. y. objektyvių duomenų, paneigiančių pareiškėjo tvirtinimą dėl prastos pastatų, kuriame buvo 4, 5 ir 11 būriai, techninės būklės, todėl pareiškėjo pretenzijas šiame kontekste pripažino pagrįstomis.

16. Teismas nustatęs, kad pareiškėjui kalint bendrabučio tipo patalpose 333 paras nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma (333 paras trūko 0,88 kv. m ploto bendrabučio tipo patalpose), taip pat nustatyti ir kiti pažeidimai, sprendė, jog tokie pažeidimai ir jų mastas sudarė realias prielaidas patirti pareiškėjui neigiamus išgyvenimus, objektyviai galėjo sukelti jo nurodomas dvasines kančias, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir yra nesuderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsniu. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas darė išvadą, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 2 300 Eur.

III. 17. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti. Apeliaciniame skunde nurodoma:

17.1. Atsakovo atstovas nesutinka su teismo sprendime nustatytais pažeidimais ir pareiškėjui priteista neturtinės žalos suma. Neturtinę žalą teismas nustatė įvertinęs, jog dalis pažeidimų tikėtina buvo, nes atsakovo atstovas negalėjo teiginių paneigti įrodymais, nusižengimai nustatyti nesusiejant įrodymų su konkrečiais asmens patirtais išgyvenimais, todėl negali būti vertinami kaip nustatyti. Be to, įvertinus tai, kad net preziumuojant pažeidimus šių pažeidimų mastas ir intensyvumas yra itin nežymūs, nėra pakankamo pagrindo teigti, jog teismo sprendime nustatyti pažeidimai yra tokie, kurie sukelia išgyvenimus ar kančias, kurių pasėkoje kilo neturtinė žala atlygintina pinigais.

17.2. Pareiga paneigti pareiškėjo teiginius negali būti vertinama kaip absoliuti ir neribota, kadangi toks įrodinėjimo būdas sukuria neproporcingai aukštą atsakomybės lygį teiginius paneigti privalančiai institucijai. Pravieniškių PN-AK yra viešosios teisės subjektas ir savo veiksmus atlieka vadovaujantis viešosios teisės principu „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“, kas reiškia, jog įstaiga visus duomenis apie nuteistuosius registruoja tokia apimtimi, kokia numatyta teisės aktuose, taip pat visus veiksmus, susijusius su nuteistųjų buitimi ir aprūpinimu, gali atlikti tik tokiu būdu ir priemonėmis, kuriuos nustato veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Pravieniškių PN-AK siekia tinkamai vykdyti nuteistųjų priežiūrą, užtikrinti jų teisių įgyvendinimą. Pravieniškių PN-AK įvykdo visus teisės aktų reikalavimus keliamus nuteistųjų gyvenimo sąlygoms užtikrinti, tačiau dėl specifinės įstaigos veiklos ir įstaigos veiklos reglamentavimo neturi objektyvių galimybių paneigti ar patvirtinti konkretaus asmenų skaičiaus atskirose gyvenamosiose patalpose kiekvieną dieną, kadangi toks asmenų registravimas nėra reglamentuotas.

17.3. Nustatant neteisėtos veiklos faktą remiantis vien tik atsakovo atstovo negalėjimu paneigti pareiškėjo teiginių yra nesąžininga, nepagrįsta ir neracionalu, o realiai egzistuojanti teisėta būtis paverčiama neteisėta. Susiklosčius tokiai situacijai pareiškėjo galimai neteisėti ir nepagrįsti teiginiai tampa teisėtais, o neteisė tampa teise, kas prieštarautų teisinės valstybės veikimo principams.

17.4. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje turėtų būti plačiau pasisakyta dėl įrodinėjimo naštos apimties pataisos įstaigų atveju, nurodant, ar ši laisvės atėmimo įstaigų pareiga yra absoliuti, ar apribota jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, t. y. kokiu būdu įstaiga gali paneigti pareiškėjo teiginius apie ploto trūkumą gyvenamosiose patalpose, jeigu teisės aktai nenumato asmenų skaičiaus registravimo konkrečiose patalpose, kokiu būdu paneigti teiginį, jog konkrečiu momentu konkrečioje patalpoje nebuvo buitinių parazitų ir kt. Taip pat svarbu atsakyti, ar proporcinga yra perkelti nuteistųjų įrodinėjimo pareigą pataisos įstaigoms visa apimtimi, t. y. atsakant į visus, bet kokius ir neriboto kiekio teiginius, kuriuos skunduose pagrįstai ar nepagrįstai pateikia nuteistieji. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, į tai, kad įrodinėjimo galimybės biudžetinėse įstaigose skiriasi nuo įrodinėjimo civiliniuose santykiuose, nes biudžetinių įstaigų veikla yra griežtai reglamentuota ir patikimus įrodymus įstaigos ne visada gali pateikti dėl veiklos specifikos.

18. Pareiškėjas atsiliepime prašo atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Pravieniškių PN-AK apeliacinį skundą atmesti ir palikti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad visą ginčo laikotarpį visos laisvos lovos gyvenamosiose patalpose būdavo užimtos, dėl to ir dėl kitų teismo konstatuotų pažeidimų pareiškėjui nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėja kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK, atlyginimo priteisimo.

20. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytus nusiskundimus dėl jam neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų, atsakovo atstovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, jog Pravieniškių PN-AK pareiškėjas 333 dienas buvo kalinamas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančią reglamentuotą gyvenamojo ploto normą (3,1 kv. m), taip pat trūko sanitarinių įrenginių, prausyklų, neužtikrinta tinkama temperatūra, neįrengtas naktinis apšvietimas, gyvenamosiose patalpose buvo parazitų, pasivaikščiojimo kiemeliai neatskirti nuo sporto aikštelės, neįrengtas laisvalaikio kambarys, tualetas personalui, batų ir drabužių džiovykla, 4, 5 ir 11 būrių pastatų būklė netinkama gyventi. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nustatytus pažeidimus, pareiškėjo argumentus, kuriais jis grindė jam padarytą neturtinę žalą, priteisė pareiškėjui 2 300 Eur sumą neturtinei žalai kompensuoti.

21. Pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniu skundu apskundė atsakovas, kuris nesutinka su teismo taikytomis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklėmis ir dėl to netinkamai nustatytomis bylos faktinėmis aplinkybėmis dėl pareiškėjo netinkamų kalinimo sąlygų. Atsakovo atstovo teigimu, dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtą neturtinę žalą nėra pagrindo vertinti pinigais.

22. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai įvertintų įrodymų nustatant pareiškėjo kalinimo sąlygų pažeidimus, pažymi, kad pagal suformuotą teismų praktiką įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Tai reiškia, jog pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotą tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017; kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017; kt.).

24. Iš nurodytos teismų praktikos matyti, jog pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie asmenims tenkantį plotą tenka būtent atsakovui, o šiam negalint pateikti konkrečių su ginču susijusių įrodymų, valstybės institucija privalo pagrįsti, dėl kokių priežasčių negali to padaryti. Pažymėtina, kad argumentas, jog asmenų skaičiaus registravimas konkrečiose patalpose nėra reglamentuotas, negali pateisinti įrodymų nepateikimo ir atleisti atsakovą nuo pareigos įrodyti tam tikrus faktus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-189-756/2019; kt.).

25. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl per mažai jam tekusio gyvenamojo ploto, atsakovo atstovo pateiktus įrodymus, kuriais nebuvo paneigti pareiškėjo argumentai, jog 11 būrio 8 gyvenamojoje patalpoje gyveno 16 nuteistųjų, pagrįstai padarė išvadą, kad nuo 2015 m. birželio 12 d. iki 2016 m. gegužės 11 d. pareiškėjui teko 2,21 kv. m (333 paras trūko 0,88 kv. m ploto bendrabučio tipo patalpose). Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nenurodo jokių bylos įrodymų, kurie paneigtų šią pirmosios instancijos teismo išvadą.

26. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis minėtomis įrodinėjimo naštos paskirstymo tokio pobūdžio bylose taisyklėmis, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsikirtimus į skundą bei įvertinęs bylos medžiagą ir aktualų teisinį reglamentavimą, sprendė, kad liko nepaneigti pareiškėjo argumentai, jog gyvenamosiose patalpose trūko sanitarinių įrenginių, prausyklų, nebuvo užtikrinta tinkama temperatūra, neįrengtas naktinis apšvietimas, gyvenamosiose patalpose buvo parazitų, pasivaikščiojimo kiemeliai neatskirti nuo sporto aikštelės, neįrengtas laisvalaikio kambarys, tualetas personalui, batų ir drabužių džiovykla, 4, 5 ir 11 būrių pastatų būklė netinkama gyventi. Pirmosios instancijos teismas šiame kontekste taip pat atkreipė dėmesį, kad byloje nėra duomenų, jog nurodyti pažeidimai turėjo kokios nors įtakos pareiškėjo sveikatai ar psichinei būsenai, į ką buvo atsižvelgta sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nenurodo jokių įrodymais ir teisės aktais pagrįstų argumentų, dėl kurių turėtų būti suabejota šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

27. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina ir tai, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

28. Vertinant pirmosios instancijos teismo už nustatytus pažeidimus pareiškėjui priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą (2 300 Eur), pareiškėjo nurodomus argumentus dėl jo patirtų dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, akcentuotina, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

29. Šiame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

30. Teisėjų kolegija, vertindama, ar pareiškėjui turėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, ar tik pakanka pripažinti padarytą pareiškėjo teisių pažeidimą, pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017).

31. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą dėl to, kad Pravieniškių PN-AK 333 dienas buvo kalinamas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančią reglamentuotą gyvenamojo ploto normą (3,1 kv. m), gyvenamosiose patalpose trūko sanitarinių įrenginių, prausyklų, nebuvo užtikrinta tinkama temperatūra, neįrengtas naktinis apšvietimas, gyvenamosiose patalpose buvo parazitų, pasivaikščiojimo kiemeliai neatskirti nuo sporto aikštelės, neįrengtas laisvalaikio kambarys, tualetas personalui, batų ir drabužių džiovykla, 4, 5 ir 11 būrių pastatų būklė netinkama gyventi. Atsižvelgdama į esminį pažeidimą dėl ploto trūkumo, teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl jo poveikio pareiškėjo patirti negatyvūs išgyvenimai savo intensyvumu peržengia minimalias ribas ir sukelia neturtinę žalą, kuri, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, turi būti atlyginama priteisiant kompensaciją.

32. Atsižvelgus į pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį ir į kitus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus ir teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas (2 300 Eur) yra adekvatus atsakovo atstovo padarytiems pažeidimams ir pareiškėjo patirtai žalai.

33. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė