d0b6e549-e964-4980-b0df-274c5643a1d4 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas V               Baudžiamoji byla Nr. 1A-510-312/2014                         Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01252-2009-4 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.4.;  2.1.7.; 2.2.2.3.1.1.; 1.2.14.1.2.5.; 2.3.6.4.1.;  2.4.6.4.1. (S) V I L N I A U S  A P Y G A R D O S   T E I S M A S NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 11 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininkės Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės,teisėjų Arūno Kisieliaus, Daivos Pranytės-Zalieckienės,sekretoriaujant Boženai Kosteckai,dalyvaujant prokurorui Lilijai Ambrulevičienei,gynėjams advokatams Rimantui Aliukoniui, Vytautui Griežei, Romualdui Mikliušui, Algiui Tursui,nuteistiesiems V.

B. (V. B.), T. L., S. R., G. U.,vertėjai Jekaterina Chochlanovai,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų G. U., T. L., V. B. ir S. R. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo G. U. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 24 str. 4 d. 178 str. 3 d., ir nubaustas laisvės atėmimu vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.T.

L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. 178 str. 3 d., ir nubaustas laisvės atėmimu vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.V. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d., ir nubaustas laisvės atėmimu aÅ¡tuoniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.S. R. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d., ir jam nubaustas laisvės atėmimu aÅ¡tuoniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.Nuosprendžiu priimtas UAB „K.“ atsisakymas nuo civilinio ieÅ¡kinio.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

G. U. nuteistas už tai, kad subÅ«ręs organizuotÄ grupę ir vadovavęs grupės nariams, padarė didelės vertės svetimo turto pagrobimÄ , t. y. jis, turėdamas tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , kartu su T. L. subÅ«rė organizuotÄ grupę bei vadovavo jos nariams J. K., V. B., S. R., iÅ¡ anksto suplanavo ir pasiruošė nusikalstamai veikai, t. y. nurodė konkretų svetimÄ turtÄ , jo bÅ«vimo vietÄ , t. y. UAB „S. M.“ teritorijÄ , ir kaip Å¡ios bendrovės darbuotojas užtikrino netrukdomÄ nusikaltimo vykdymÄ , T.

L. iÅ¡ anksto susitarus dėl metalo realizacijos vietos ir laiko ir apmokėjus jo (T. L.) nurodymu J. K. užsakytÄ nusikaltimui padaryti bÅ«tinos technikos -automobilinio krano ir krovininių automobilių nuomÄ , o V. B. kartu su S. R., 2009 m. birželio 12 d., apie 18.00 val., gamybinių pastatų komplekso vidinėje teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, UAB „B. C. L.“ iÅ¡nuomotu automobiliniu kranu „DEMAG AC155“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padėjus pakrauti UAB „K.“ priklausančius 4 rulonus karÅ¡to valcavimo plieno lakÅ¡tų (1 rÅ«Å¡ies, 2.800x1250 mm), kurių kiekis 66,22 t, 162 337,54 Lt vertės, į vilkikus su puspriekabėmis:

„MERCEDES BENZ“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), puspriekabės Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡nuomotÄ UAB „T.“, „MAN“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) puspriekabės Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡nuomotÄ A. M. įmonėje, „SKANIA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) puspriekabės Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡nuomotÄ UAB „I.“, „VOLVO FH12“, Rusijos registracijos numeris Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabės numeris (duomenys neskelbtini), iÅ¡nuomotÄ Rusijos bendrovėje „D.“, po to metalas buvo iÅ¡vežtas iÅ¡ teritorijos, tuo bendrais veiksmais padarydamas UAB „K.“ 162 337,54 Lt turtinę žalÄ .T.

L. nuteistas už tai, kad subÅ«ręs organizuotÄ grupę ir vadovavęs grupės nariams, padarė didelės vertės svetimo turto pagrobimÄ , t. y.jis, turėdamas tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ kartu su G. U. subÅ«rė organizuotÄ grupę bei vadovavo jos nariams J. K., V. B., S. R., UAB „S. M.“ darbuotojui G. U. nurodžius konkretų svetimÄ turtÄ - metalÄ ir jo buvimo vietÄ , jis (T. L.) iÅ¡ anksto susitarė dėl metalo realizacijos vietos ir laiko,apmokėjo jo nurodymu J. K. užsakytÄ nusikaltimui padaryti bÅ«tinos technikos - automobilinio krano ir krovininių automobilių nuomÄ , o V.

B. kartu su S. R., 2009 m. birželio 12 d., apie 18.00 val., gamybinių pastatų komplekso vidinėje teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, UAB „B. C. L.“ iÅ¡nuomotu automobiliniu kranu „DEMAG AC155“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padėjus pakrauti UAB „K.“ priklausančius 4 rulonus karÅ¡to valcavimo plieno lakÅ¡tų (1 rÅ«Å¡ies,2.800x1250 mm), kurių kiekis 66,22 t, 162337,54 Lt vertės, į vilkikus su puspriekabėmis: „MERCEDES BENZ“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), puspriekabės Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡nuomotÄ UAB „T.“, „MAN“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) puspriekabės numeris (duomenys neskelbtini), iÅ¡nuomotÄ A.

M. įmonėje, „SKANIA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) puspriekabės numeris (duomenys neskelbtini), iÅ¡nuomotÄ UAB „I.“, „VOLVO FH12“, Rusijos registracijos numeris (duomenys neskelbtini), puspriekabės numeris (duomenys neskelbtini), iÅ¡nuomotÄ Rusijos bendrovėje „D.“, po to metalas buvo iÅ¡vežtas iÅ¡ teritorijos, tuo bendrais veiksmais padarydamas UAB „K.“    162 337,54 Lt turtinę žalÄ .V. B. nuteistas už tai,kad padarė didelės vertės svetimo turto pagrobimÄ organizuotoje grupėje, t. y.jis, turėdamas tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , veikdamas organizuotoje grupėje su G.

U., T. L., S. R., J. K., iÅ¡ anksto suplanavę ir pasiruošę, tai yra G. U., UAB „S. M.“ darbuotojui, užtikrinus netrukdomÄ nusikaltimo vykdymÄ , T. L. iÅ¡ anksto susitarus dėl metalo realizacijos vietos ir laiko ir apmokėjus jo (T. L.) nurodymu J. K. užsakytos nusikaltimui padaryti bÅ«tinos technikos -automobilinio krano ir krovininių automobilių nuomÄ , jis (V. B.), 2009 m. birželio 12 d., apie 18.00 val., gamybinių pastatų komplekso vidinėje teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, UAB „B.

C. L.“ iÅ¡nuomotu automobiliniu kranu „DEMAG AC155“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kartu su S. R. padėjo pakrauti UAB „K.“ priklausančius 4 rulonus karÅ¡to valcavimo plieno lakÅ¡tų (1 rÅ«Å¡ies, 2.800x1250 mm), kurių kiekis 66,22 t, 162 337,54 Lt vertės, į vilkikus su puspriekabėmis: „MERCEDES BENZ“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), puspriekabės numeris (duomenys neskelbtini), iÅ¡nuomotÄ UAB „T.“, „MAN“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) puspriekabės numeris (duomenys neskelbtini), iÅ¡nuomotÄ A.

M. įmonėje, „SKANIA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) puspriekabės numaris (duomenys neskelbtini), iÅ¡nuomotÄ UAB „I.“, „VOLVO FH12“, Rusijos registracijos numeris (duomenys neskelbtini), puspriekabės numeris (duomenys neskelbtini), iÅ¡nuomotÄ Rusijos bendrovėje „D.“, po ko metalas buvo iÅ¡vežtas iÅ¡ teritorijos, tuo bendrais veiksmais padarydamas UAB „K.“ 162 337,54 Lt turtinę žalÄ .S. R. nuteistas už tai, kad padarė didelės vertės svetimo turto pagrobimÄ organizuotoje grupėje, o bÅ«tent, kad jis, turėdamas tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , veikdamas organizuotoje grupėje su G.

U., T. L., V. B., J. K., iÅ¡ anksto suplanavę ir pasiruošę, tai yra G. U., UAB „S. M.“ darbuotojui, užtikrinus netrukdomÄ nusikaltimo vykdymÄ , T. L. iÅ¡ anksto susitarus dėl metalo realizacijos vietos ir laiko ir apmokėjus jo (T. L.) nurodymu J. K. užsakytos nusikaltimui padaryti bÅ«tinos technikos - automobilinio krano ir krovininių automobilių nuomÄ , jis(S. R.), 2009 m. birželio 12 d., apie 18.00 val., gamybinių pastatų komplekso vidinėje teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, UAB „B.

C. L.“ iÅ¡nuomotu automobiliniu kranu „DEMAG AC155“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kartu su V. B. padėjo pakrauti UAB „K.“ priklausančius         4 rulonus karÅ¡to valcavimo plieno lakÅ¡tų (1 rÅ«Å¡ies, 2.800x1250 mm), kurių kiekis 66,22 t, 162337,54 Lt vertės, į vilkikus su puspriekabėmis: „MERCEDES BENZ“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), puspriekabės numeris (duomenys neskelbtini)0, iÅ¡nuomotÄ UAB „T.“, „MAN“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) puspriekabė numeris (duomenys neskelbtini), iÅ¡nuomotÄ A.

M. įmonėje, „SKANIA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) puspriekabės numeris (duomenys neskelbtini), iÅ¡nuomotÄ UAB „I.“, „VOLVO FH12“, Rusijos registracijos numeris (duomenys neskelbtini), puspriekabės numeris (duomenys neskelbtini), iÅ¡nuomotÄ Rusijos bendrovėje „D.“, po to metalas buvo iÅ¡vežtas iÅ¡ teritorijos, tuo bendrais veiksmais padarydamas UAB „K.“ 162 337,54 Lt turtinę žalÄ . Apeliaciniu skundu nuteistasis G. U. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nuosprendį ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jo atžvilgiu nutraukti.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados yra ir neteisingos, ir nepagrįstos.Pirma, nesutinkama su prielaidomis grįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada,kad nenuoseklÅ«s, „prieÅ¡taringi kaltinamųjų parodymai,duoti ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme“ yra pilnai paneigti liudytojo J.

K. parodymais, kuriais pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neabejotinai patikėjo,laikė juos nuosekliais ir patvirtintais kitų byloje surinktų įrodymų. Apelianto nuomone, liudytojas J. K. yra toks proceso dalyvis, kurio parodymų pagrindu yra sukonstruota visa baudžiamoji byla. Visos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados byloje yra formuluojamos ir grindžiamos remiantis prieÅ¡taringa, netikslia bei nepatikrinta informacija, gauta vien tik iÅ¡ Å¡io liudytojo parodymų, sÄ moningai nutylint bei ignoruojant kitų proceso dalyvių parodymuose nurodomas aplinkybes.

Apelianto įsitikinimu, asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės jo parodymams nesuteikia jokios iÅ¡ankstinės ar didesnės galios, todėl tokio asmens parodymai ir ikiteisminio tyrimo metu, ir ypač teisme, turėjo bÅ«ti patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, nes kaltinamojo ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos BK 391 str. numatytu pagrindu, parodymai jų patikimumo aspektu yra lygiaverčiai, todėl ir apeliantui, ir kitiems nuteistiesiems kategoriÅ¡kai neigiant dalyvavimÄ nusikaltimo padaryme, o byloje, be J.

K. parodymuose esančių abstrakčių samprotavimų dėl asmenų, neva įvykdžiusių vagystę, nesant jokių kitų apelianto bei kitų nuteistųjų teiginius paneigiančių įrodymų, vien J. K. prieštaringų, tarpusavyje nesutampančių parodymų, nepakanka apkaltinamojo nuosprendžio pagrindimui. Šiuo konkrečiu atveju J. K. parodymai galėjo būti vertinami tik kaip prielaida, jog apeliantas galėjo dalyvauti nusikaltimo padaryme, tačiau prielaidomis nuosprendžiai negrindžiami.

Liudytojo J. K. parodymai vien tik dėl neva tariamos vagystės organizavimo esminių aplinkybių - laiko, vietos, bendravimo su apeliantu, kitais nuteistaisiais, transporto užsakymo, jo dalyvavimo metalo pakrovime, kitų svarbių aplinkybių nėra nuoseklūs ir nekintantys, kaip teigiama nuosprendyje, o akivaizdžiai prieštarauja ne tik apelianto ir kitų nuteistųjų - T. L., V. B., S. R. parodymams, bet taip pat prieštarauja ir liudytojų A. A. (t. 1, b.l. 131 -132), J. B. (t. 1, b. l. 152 - 153), V. Č. (t. 1, b. l. 157 - 158), M.

V. (t. 1, b. l. 133 - 136), I. K. (t. 1, b. l. 140 - 141, 142 - 145, 146 - 147), K. C. parodymams, kitų byloje esančių įrodymų - (UAB„E.“ vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuotam įraÅ¡ui (t. 2, b. l. 42 - 44), įvykio vietÄ ((duomenys neskelbtini), Vilnius) aptarnaujančių mobiliojo ryÅ¡io operatorių bokÅ¡tų (celių) iÅ¡klotinių duomenims bei T. L.,apelianto,V. B., S. R., J. K. naudojamų mobiliojo ryÅ¡io telefonų abonentinių numerių skambučių iÅ¡klotinių duomenims (t. 2, b. l. 161 - 196) -visumai, dėl kuriuos pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pasisakė vien tik apeliantÄ ir kitus nuteistuosius apkaltinančiu aspektu, t. y. iÅ¡ esmės pripažino preziumuojamas hipotetines prielaidas kaltės įrodymu.

Toks duomenų vertinimas neatitinka baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. K. parodė, kad pažįsta T. L., G. ar G, S. < ... > PrieÅ¡ keturis metus sužinojo, kad V. gamykloje yra iÅ¡parduodami metalo profiliai ir įrenginiai. Paklausė kaimyno T. L., gal jam įdomu susitikti su V. < ... >SutartÄ dienÄ kartu nuvažiavo pas V. Dar buvo direktorius ar realizacijos virÅ¡ininkas G. Nuėjo į gamyklÄ , viskas buvo parodyta.< ... > VienÄ dienÄ sutiko T.

L., kuris paklausė, kodėl jo pažįstami neveža jam metalo. Jis (J. K.)atsakė, kad nieko nežino,kad gali paskambinti ir sužinoti.Neprisimena, kam paskambino. Susitiko kavinėje. Buvo pokalbis. G. pasakė, kad yra keturi rulonai metalo, surÅ«dijęs, niekam nereikalingas, keletÄ metų ten guli.< ... > Paminėjo kažkokiÄ firmÄ , kurios neprisimena. Niekas nežinojo, kieno tas metalas. G. pasakė, kad jo vežimui neturi transporto. Jis (J. K.) paskambino transporto agentÅ«rai ir paklausė, ar gali padėti transportuoti.

Jam atsakė, kad gali, tik reikia konkretumo: koks metalas, koks svoris, kur reikia vežti. Po to nuvažiavo pas L. ir pasakė jam, kad gali nuvežti, bet reikia konkretumo. L. jam davė lapelį, su kurio jis (J. K.) nuvažiavo ir atidavė transporto skyriui. < ... > IÅ¡ transporto agentÅ«ros jis (J. K.) važiavo į (duomenys neskelbtini), ten buvo kranai. < ... > Jis (J. K.) užsakė fÅ«rÄ , o pakeliui ir kranÄ . Pakrovimo vietoje jis (J. K.) nebuvo, nedalyvavo, nežinojo, ar tas metalas vogtas, ar ne. Dėl vagystės su nieko nesitarė.

Patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Papildomos apklausos teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. K. parodė, kad K. C. jis nepažįsta.2009 metų laikotarpiu, kai buvo įvykdyta vagystė, Lenkijoje nebuvo. < ... > Neprisimena, kiek kartų buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Pats nusprendė viskÄ pasakyti, nes tyrėja jam sakė, kad jeigu jis tylės, nieko nesakys, tai jis bus kaltas. Metalas jo nedomino. Jo paprašė, kad organizuotų maÅ¡inas, už tai pažadėjo 200,00 Lt. Jokios vagystės iÅ¡ jos pusės nebuvo.

Dėl vagystės nieko nežinojo, padarė tai, ko jo paprašė. Ar metalas vogtas, ar ne, jis nežinojo. Dėl nieko neprisipažino, nieko nepavogė. Nežino, kas organizavo metalo pardavimÄ , kieno tai metalas, jam tik reikėjo padėti su transportu. Su V. nieko bendro neturėjo ir neturi. Su kaltinamaisiais nebuvo pokalbio apie tai, kad pavogti metalÄ . Kai organizavo transportÄ nesuvokė, kad tai kažkokia vagystė. Apeliaciniame skunde taip pat cituojami liudytojo J. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 7, b. l. 63 - 64).

Nurodoma, kad tariamos vagystės dienÄ (2009 m. birželio 12 d.) apeliantas su J. K. mobiliojo ryÅ¡io pagalba nebendravo, be to, nei vienoje iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu vykusių J. K. apklausų, jis net nebuvo paminėjęs,jog skambino apeliantui G. U. 2009 m. birželio 11 d.,todėl akivaizdu, kad byloje užfiksuoti J. K. skambučiai apeliantui 2009 m. birželio 11 d., t. y. skambučiai 12:02 val. - iÅ¡einantis praleistas skambutis, 12:07 val. - iÅ¡einantis skambutis 18 sek. trukmės, 12:10 val. - iÅ¡einantis praleistas skambutis, ir 12:11 val. - iÅ¡einantis skambutis 23 sek. trukmės, atitinka bÅ«tent apelianto paaiÅ¡kinimus ir nėra susieti su tariamos vagystės padarymu, atsižvelgiant į byloje objektyviai nustatytÄ aplinkybę, jog kranÄ metalui pakrauti J.

K. užsakė 2009 m. birželio 12 d. (t. 2, b. l. 161 - 196). Apeliantas taip pat teigia, kad duodamas parodymus teismo posėdžio metu, nurodė, jog įtariamuoju, o vėliau ir kaltinamuoju šioje baudžiamojoje byloje jis tapo neatsitiktinai, o tik nepagrįstų, nepatikrintų, ir melagingų J. K. parodymų dėka, kurie, šiuo konkrečiu atveju, byloje atsirado taip pat neatsitiktinai, o buvo tinkamu laiku (2011 metų rudenį) surežisuoti ir įtakoti J. K. gero pažįstamo, įmonių UAB „S. M.“, UAB „N. V.“, UAB „A.“,įsikūrusių pastatų komplekso vidinėje teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininko M.

V.. BÅ«tent M. V. ikiteisminio tyrimo metu pateikė versijÄ , kad su vagyste turėtų bÅ«ti susijęs žmogus, kuris arba dirbtų, arba kaip nors kitaip turėtų ryšį su UAB „S. M.“, t. y. nurodė, kad pavogtas metalas buvo saugomas neva UAB „S. M.“ teritorijoje, kad bÅ«tent apeliantas neva 2008 metais, kai dar UAB „S. M.“ vykdė veiklÄ , pakvietė į gamyklÄ delegacijÄ iÅ¡ Lenkijos, kurios sudėtyje buvo verslininkai V. Å . ir L. K., atvažiavę kartu su T. L., kad bÅ«tent apeliantas kryptingai, 2009 metų pavasario pabaigoje, domėjosi UAB „A.“ teritorijoje esančio ožinio krano suremontavimu, norėdamas tuo pasakyti, kad metalÄ -ruloninį plienÄ -bÅ«tų lengviau pakrauti ožinio krano pagalba.Tačiau M.

V. sÄ moningai nutylėjo,jog apeliantas jam priklausančiose įmonėse - UAB „S. M.“, UAB „N. V.“, UAB „A.“, 2009 metais dirbo darbų saugos ir sveikatos specialisto pareigose, kad buvo Naujosios Vilnios bendruomenės valdybos nariu, atsakingu už sportinę veiklÄ ir sportinių renginių organizavimÄ rajone, kad vykdydamas savo tiesiogines pareigas, privalėjo domėtis ir teirautis dėl ožinio krano remonto atlikimo tam, kad praneÅ¡ti jų įmonę kuruojančiam inspektoriui dėl ožinio krano eksploatavimo įmonės veikloje, kad bÅ«tent jis asmeniÅ¡kai supažindino apeliantÄ su savo senu draugu J.

K., praÅ¡ydamas organizuoti vamzdžių, kuriuos pirko J. K. iÅ¡ M. V. įmonės, supjaustymÄ pagal iÅ¡matavimus, kad bÅ«tent 2009 metų birželio mėnesį J. K. kreipėsi į apeliantÄ dėl armatÅ«ros pirkimo iÅ¡ Ukrainos,tikslu parduoti jÄ Lenkijoje, ir Å¡iuo klausimu skambino jam, praÅ¡ant duoti pažįstamo S. M. kontaktus. M. V. nurodymu, G. U. teigia skambinęs įvairiems verslininkams, susijusiems su metalo verslu, tame tarpe ir T. L., tikslu realizuoti M. V. įmonių sandėliuose metalinių vamzdžių produkcijÄ .

M. V. sÄ moningai nutylėjo, kad 2011 metais, jo santykiai su apeliantu pablogėjo dėl to, kad jis įstatymų nustatyta tvarka, per teismus, prisiteisė iÅ¡ liudytojui priklausančių įmonių - UAB „N. v.“ ir UAB „A.“ jam (apeliantui) neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį. BÅ«tent tuo metu, 2011 metų vasarÄ , kai jis atsisakė baigti civilinę bylÄ su UAB „A.“ M. V. pasiÅ«lytu bÅ«du, t. y. atsiimant ieÅ¡kinį iÅ¡ Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo. M. V., iÅ¡reikÅ¡damas savo nepasitenkinimÄ apelianto apsisprendimu, jų susitikimo metu pareiÅ¡kė, kad tokiu atveju jis susidoros su juo kitokiu bÅ«du - per teisėsaugos institucijas bei savo pažįstamÄ J.

K., kuris atitinkamai pakeis savo parodymus, kad apeliantas taps pagrindiniu įtariamuoju metalo vagystės byloje.Taip ir atsitiko, nes bÅ«tent po jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, pradedant nuo 2011 m. vasario 9 d., G. U. 2011 m. vasario 4 d. pareikÅ¡tas abstraktus pirminis įtarimas dėl vagystės padarymo buvo sukonkretintas: po M. V. apklausos, įvykusios 2012 m. spalio 24 d., kitÄ dienÄ , t. y. 2012 m. spalio mėn. 25 d., apeliantui buvo pareikÅ¡tas jau M. V. parodymus atitinkantis, patikslintas įtarimas,kurio pagrindu, 2012 m. lapkričio mėnesio bėgyje, koreguoti ir atitinkamai formuluojami pagrindinio liudytojo - J.

K.- parodymai Å¡ioje byloje. Apelianto teigimu, jo motyvų dėl liudytojo M. V. galimo suinteresuotumo bylos baigtimi pirmosios instancijos teismas netikrino,savo pozicijos dėl liudytojo M. V. parodymų patikimumo nuosprendyje nepateikė,o prieÅ¡ingai, kaip G. U. kaltės įrodymÄ ,laikė minėto liudytojo jokiais bylos duomenimis nepagrįstus samprotavimus teismo posėdžio metu apietai,jog apeliantas neva gerai iÅ¡mano metalo prekybos verslÄ bei logistikÄ ,jogpraėjustrumpam laikui po vagystės, buvo labai susijaudinęs, sakė,kad J.

K. ieÅ¡komas dėl to metalo, prašė pagalbos. Pagal tariamÄ apelianto kalbėsenÄ , iÅ¡vaizdÄ , jis neva suprato, kad pastarasis kažko labai bijo, todėl, padarė iÅ¡vadÄ dėl jo dalyvavimo nusikaltime, pranešė apie tai tyrėjai. G. U. nuomone, vien Å¡ios liudytojo M. V. nurodytos aplinkybės paties apelianto duotų parodymų kontekste kelia pagrįstų abejonių dėl minėto liudytojo parodymų, kaip įrodymų Å¡altinio objektyvumo. Dėl aukščiau nurodytų motyvų G. U. yra įsitikinęs, kad už didelės vertės svetimo turto pagrobimÄ yra nuteistas nepagrįstai, neturint tam nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Antra, nesutinkama su prielaidomis grįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog menamas sunkus nusikaltimas -kvalifikuota vagystė- buvo padarytas organizuotos grupės. Byloje nėra jokių duomenų, jog G. U. kartu su T. L. subÅ«rė organizuotÄ grupę bei vadovavo jos nariams J. K., V. B., S. R., iÅ¡ anksto suplanavo ir pasiruošė nusikalstamai veikai, t. y. nurodė konkretų svetimÄ turtÄ , jo bÅ«vimo vietÄ , ir kaip Å¡ios bendrovės darbuotojas užtikrino netrukdomÄ nusikaltimo vykdymÄ . Vien tas požymis, kad apeliantas dirbo UAB „S. M.“, dar neduoda jokio pagrindo tvirtinti apie jo vaidmenį organizuojant grupę ir juo labiau jai vadovaujant, o ta aplinkybė, kad metalo iÅ¡vežimo metu jis buvo Å¡alia įvykio vietos pastatų komplekso vidinėje teritorijoje adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jam nuosavybės teise priklausančiose patalpose, nesuteikia jokių teisinių pagrindų jį apkaltinti nusikaltimo vykdymo užtikrinimu, nes iÅ¡ apelianto naudojamo mobilaus ryÅ¡io telefono metalo iÅ¡vežimo metu nebuvo skambinta nei vienam iÅ¡ bylos kaltinamųjų ir/ar liudytojų, nei vienas iÅ¡ liudytojų, buvusių tariamos vagystės vietoje, nematė jo nusikaltimo vietoje.

Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ nuteistiesiems pareikÅ¡to kaltinimo grupės asmenų bend­rininkavimu įrodinėjimui keliami labai konkretus uždaviniai: įrodyti kiekvieno iÅ¡ bendrininkų grupės asmens funkcijÄ , indėlį į bendrÄ nusikaltimÄ , dalyvavimo nusikaltime laipsnį, atskleisti valinį tyčios turinį, t. y. kiekvieno bendrininko norÄ veikti kartu su kitais, siekiant apjungti savo nusikalstamas pastangas bendram nusikalstamam rezultatui. Toks baudžiamojo įstatymo reikalavimas dar labiau akcentuoja bylos duomenų turinio informacinę reikÅ¡mę ir jų iÅ¡samaus iÅ¡nagrinėjimo bei tikslaus vertinimo svarbÄ ,taikant baudžiamÄ jį įstatymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 27 d. nutartis Nr. 2K-7-200/2008).

Nuosprendyje nėra jokių nuorodų į požymius, remiantis kuriais pirmosios instancijos teismas įžvelgė Å¡ioje byloje organizuotÄ grupę. Nuosprendyje nemotyvuotai, akivaizdžiai deklaratyviai, teigiama, jog G. U. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ ir Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. Anot pirmosios instancijos teismo, be apelianto, nusikaltime veikė dar trys asmenys – T. L., V. B. ir S. R.. T. L., kaip ir apeliantui G. U., inkriminuota Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., o V. B. ir S. R. įvardyti kaip padėjėjai, nenurodant vykdytojo (vykdytojų) nusikalstamojoje veikoje, kuriÄ , neva, organizavo net du organizatoriai.

Apelianto manymu, nesant nagrinėjamoje byloje nustatytų ir įvardytų neva padarytos nusikalstamos veikos vykdytojų,negalima konstatuoti, jog G. U. veikė kaip nusikalstamos veikos bendrininkas – organizatorius.Pirmosios instancijos iÅ¡vados dėl organizuotos grupės egzistavimo Å¡ioje baudžiamojoje byloje padarytos neiÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjus visas bylos aplinkybes, prieÅ¡taraujant Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nuostatai. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog esant nurodytoms aplinkybėms skirdamas bausmę, teismas turėjo neatsižvelgti į atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis (Lietuvos Respublikos BK 60 str.2d.),todėl nepagrįstai nustatyta apelianto atsakomybę sunkinanti aplinkybė.Skirtingai nei civilinėse bylose, kuriose įrodymai vertinami vadovaujantis vadinamuoju tikimybių pusiausvyros principu,baudžiamojoje byloje reikalaujama absoliutaus faktų įrodytumo.Tuo tarpu visi neaiÅ¡kumai ir netikslumai turi bÅ«tiaiÅ¡kinamikaltinamojo naudai.G.

U. nuomone,pirmosios instancijosteismas Å¡ioje baudžiamojoje byloje padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, sukliudžiusius teismui priimti teisingÄ nuosprendį, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str., Lietuvos Respublikos BPK 1 str. 1 d., 7 str., 10 str. 2 d., 22 str. 3 d., 44 str. 5, 6, 7 d. nuostatas, taip pat Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, Lietuvos Respublikos BPK 301 str. 1 d., 305 str. 1 d. 1, 2 p. reikalavimus. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. L. praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės 2014 m. balandžio 15 d. nuosprendį, nes iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį jo atžvilgiu, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ .Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p., 20 str. 5 d. reikalavimų, nukrypo nuo suformuotos Lietuvos AukščiausiojoTeismo praktikos ir taigalimai lėmė nepagrįsto ir neteisėto nuosprendžio priėmimÄ .

T. L. nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu išsamiai ir nuosekliai nurodė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei pateikė susijusius įrodymus. Iš bylos medžiagos bei teisminio nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių aiškiai matyti, kad jis nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 178 str. 3 d. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, išskyrus liudytojo J. K. parodymus. Minėtam liudytojui ikiteisminio tyrimo metu buvo pareikštas įtarimas, tačiau ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas, nors galimai jis apkalbėjo kitus asmenis, siekdamas išvengti savo arba kitų asmenų atsakomybės klausimo.

IÅ¡ surinktos baudžiamosios bylos medžiagos ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų matyti, kad niekas iÅ¡ liudytojų nenurodė, kad T. L. organizavo metalo vagystę ir realizavo šį metalÄ . Manytina, kad J. K., duodamas parodymus jau kaip liudytojas, davė melagingus parodymus, kad apeliantas jam davė pinigus transportui apmokėti ir jis juos nuvežė į transporto bendrovę. IÅ¡ telefoninių pokalbių suvestinių ir užfiksuoto telefono buvimo vietos matyti, kad T. L. metalo vagystės metu buvo Lenkijoje ir perduoti J.

K. pinigų už transportÄ neturėjo jokių galimybių. Tai patvirtina Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nusikaltimų tyrimo valdybos nusikaltimų Nuosavybei tyrimo skyriaus tyrėjo 2011 m. lapkričio 25 d. tarnybinis praneÅ¡imas. Be to, liudytojas K. C., kuris nupirko minėtÄ metalÄ , taip pat nurodė, jog dėl metalo pirkimo jis su T. L. nekalbėjo,o atvirkščiai,bÅ«tent liudytojas, J. K., kuriam apelianto nuomone, nepagrįstai nutrauktas ikiteisminis tyrimas, pasiÅ«lė minėtÄ metalÄ K.

C.. Atkreiptinas dėmesys, kad J. K. 2012 m. lapkričio 26 d. įtariamojo papildomos apklausos protokolo paskutinėje pastraipoje teigė, kad jis net nežino, į kurį Lenkijos miestÄ buvo nuvežtas metalas, tačiau tos pačios apklausos metu nurodė, kad jis pats nuvyko į transporto bendrovę ir nuvežė,neva,ant lapelio T. L. užraÅ¡ytÄ metalo gavėjo adresÄ tam,kad bÅ«tų paskaičiuotas transporto kilometražas nuo krovinio siuntėjo iki jo gavėjo.Ä® šį esminį J. K. parodymų prieÅ¡taravimÄ nei ikiteisminio tyrimo metu,nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo kreipiamas dėmesys ir jis liko nepaÅ¡alintas bei neaptartas teismo nuosprendyje.

Keistai atrodo, kad buvęs įtariamasis J. K. tik po keturių metų prisiminė,neva,kas organizavo vagystę ir ikiteisminis tyrimas joatžvilgiu iÅ¡ karto buvo nutrauktas.Tačiau 2013 m. lapkričio 19 d. apklausiamas teismo posėdyje jis jau tvirtino, kad <nieko nepavogiau, (....) aÅ¡ nei apie vienÄ kaltinamųjų negaliu pasakyti ar jie kÄ pavogė ar ne. Tik praėjus tiek laiko žiÅ«riu, kad gavosi taip, kad metalas buvo pavogtas, o tada aÅ¡ nieko nežinojau, manęs paprašė aÅ¡ padariau. AÅ¡ dėl metalo nežinau, ar jis vogtas ar ne, kieno jis yra, manęs paprašė aÅ¡ padariau. >. < AÅ¡ nežinau kas organizavo metalo pardavimÄ , kieno metalas, man tik reikėjo padėt su transportu>. < AÅ¡ negaliu jums pasakyti ar tai vagystė ar ne vagystė, aÅ¡ iÅ¡ viso nieko nesupratau>.

Tokie prieÅ¡taringi liudytojo J. K. parodymai tik patvirtina tÄ faktÄ , kad, siekdamas iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės ar nuslėpdamas tikruosius minėto metalo vagystės organizatorius, J. K. klaidino ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus ir teismÄ bei siekė savo atsakomybę perkelti kitiems asmenims. Gynyba pastoviai prašė teismo įpareigoti prokurorę pristatyti ir leisti susipažinti su Lenkijos piliečio - liudytojo K. C. praÅ¡ymo Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros nagrinėjimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nepagrįstai nebuvo pridėta prie baudžiamos bylos, nors ikiteisminis tyrimas dar nebuvo baigtas.

Prokurorė, dėl nežinomų priežasčių, kažkodėl teismo įpareigojimo ilgai nevykdė. Be to, buvo praÅ¡oma iÅ¡kviesti šį praÅ¡ymÄ padavusį liudytojÄ , kuris pats prašė prijungti prie bylos labai svarbius dokumentus, tačiau prokurorė eilinį kartÄ norėjo apsiriboti tik Å¡io, t. y. K. C. liudytojo apklausos protokolo pagarsinimu. Tačiau iÅ¡kviestas į teismÄ liudyti K. C. parodė, kad <... suradau kai kuriuos dokumentus, kurie galėtų patvirtinti visÄ eigÄ . Radau savo užrašų knygelės užraÅ¡Ä , jis atspindi apie kÄ buvo kalba, dažnai darau tokius užraÅ¡us, čia aÅ¡ užraÅ¡iau, kad skardos pardavimo pasiÅ«lymas.

Å itÄ pasiÅ«lymÄ gavau iÅ¡ pono J. K., nežinau kokiu bÅ«du jis surado mano firmÄ ...K. atvyko į mano firmÄ , pasiÅ«lė skardÄ ..... vienÄ kartÄ J. K. buvo mano biure, vėliau neprisimenu, kad būčiau jį matęs, neprisimenu ar mes kalbėjome su juo telefonu. Manyčiau, kad galėčiau atpažinti J. K., nes jam bÅ«dingas bruožas - didelė nosis>. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu buvo praÅ¡oma prijungti pateiktus K. C. raÅ¡ytinius įrodymus, kurie pagrindžia, jog J. K. buvo atvykęs pas minėtÄ liudytojÄ dėl metalo pardavimo, tačiau prokurorė, dėl apeliantui nesuprantamų priežasčių, tam prieÅ¡taravo.

Teismas, nusprendė prijungti raÅ¡ytinius dokumentus prie bylos. Vėliau prokurorė paprašė Å¡ių dokumentų raÅ¡ysenos ekspertizės. Teismas pranešė, kad praÅ¡ymas dėl ekspertizės bus nagrinėjamas kitame teismo posėdyje, tačiau teismas dėl nepaaiÅ¡kinamų priežasčių, pamirÅ¡o apie tokio praÅ¡ymo buvimÄ ir jo nenagrinėjo nei kitame, nei sekančiuose posėdžiuose.Taigi, manytina, kad teismas, bÅ«damas neobjektyvus ir Å¡aliÅ¡kas, neanalizuodamas visų įrodymų, pamiršęs apie prokurorės praÅ¡ymÄ skirti ekspertizę ir kitame teismo posėdyje net nepaminėdamas apie tokio praÅ¡ymo egzistavimÄ , priimdamas nuosprendį vadovaudamasis tik prieÅ¡taringais liudytojų parodymais, nepadarė bÅ«tinos K.

C. akistatos su J. K. ir jo atpažinimo. Akivaizdu, kad tik atkartodamas ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba perskaitęs liudytojų parodymus be liudytojų apklausos teisme, bei suraÅ¡ytÄ kaltinamojo akto turinį ir kai kuriuos iÅ¡ jo konteksto iÅ¡trauktus sakinius, teismas priėmė neteisingÄ nuosprendį. Pirmos instancijos teismas, atkartodamas kaltinamojo akto turinį bei iÅ¡traukdamas iÅ¡ jo konteksto atskiras frazes ir perkeldamas jas į nuosprendį, visiÅ¡kai nemotyvavo, neargumentavo savo priimto nuosprendžio, nepasisakė dėl prieÅ¡taringų liudytojų parodymų, neaptarė prieÅ¡taravimų, t. y.

J. K. ir K. C. parodymų bei K. C. pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, telefoninių pokalbių fiksavimo vietų, visų kitų byloje liudytojų ir kaltinamųjų parodymų, kurie paneigia apelianto T. L. dalyvavimÄ padarant nusikalstamÄ veikÄ . Apeliaciniu skundu nuteistasis V. B. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio neaiÅ¡ku,kÄ nustatė pats teismas, pripažindamas V.

B. kaltu, kadangi nuosprendyje tik nurodyta, kuo jis yra kaltinamas, o toks iÅ¡dėstymas, remiantis Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 3 d. 1 p., gali bÅ«ti suraÅ¡omas tik iÅ¡teisinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje(BPK305str.3d.1p.).Apelianto įsitikinimu, nuosprendis, suraÅ¡ytas perraÅ¡ant kaltinimÄ iÅ¡ kaltinamojo akto, ne tik prieÅ¡tarauja nusistovėjusiai teismų praktikai, bet ir yra laikytinas esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu. PrieÅ¡ingai, nei nustatyta nuosprendyje, liudininkas - P. J., 2009 m. rugpjūčio 13 d. asmens atpažinimo metu, parodė, kad:„iÅ¡ pateiktų atpažinti asmenų aÅ¡ neatpažįstu nei vieno.

Tarp Å¡ių žmonių nėra asmens, kuris 2009 m. birželio 12 d. perdavė man pinigus už metalo pakrovimÄ (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Žmogus laikantis rankoje Nr. 1 yra per liesas, asmuo per vidurį visiÅ¡kai nepanaÅ¡us, o trečias vyriÅ¡kis (VyriÅ¡kis Nr. 3-V. B.) yra stambesnis už tÄ vyrÄ , vyresnis“, minėtas liudytojas bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat parodė, kad neatpažįsta nei vieno iÅ¡ kaltinamųjų, kaip asmens vadovavusio pakrovimui. Be to, kiti liudytojai - A. K., V.

P., J. B. bei V. Č., nurodė, kad nepažįsta asmenų, esančių teismo posėdžių salėje. Liudininkas V. P., parodė, kad žmogaus kuris pasakė kur jam važiuot teismo posėdžių salėje nėra, o V. Č., nors asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ nurodė, kad V. B., yra panaÅ¡us į žmogų, jį pasitikusį prie gamyklos pastato, tačiau jo bei kitų nuteistųjų teismo posėdžių salėje neatpažino. Remiantis liudininkų parodymais galima daryti pagrįsta iÅ¡vadÄ , kad nei vienas liudytojas (nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu) nepatvirtino, kad apeliantas dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme.

Pažymėtina, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės liudytojas J. K., neparodė, kad su kažkuo tarėsi dėl vagystės padarymo, ar matė, kad V. B. krovė metalÄ bei parodė, kad pokalbio su kaltinamaisiais apie metalo vagystę iÅ¡ viso nebuvo, o apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ suvokė tik tada, kai jau buvo sulaikytas ir jam buvo iÅ¡aiÅ¡kinta kuo jis kaltinamas. Pažymėtina, ir tai, kad teismas ne tik sureikÅ¡mino J. K., kaip liudytojo, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, parodymus, bet taip pat neatsižvelgė į kaltinimo formuluotę:

„Jis (V. B.), 2009 m. birželio 12 d., apie 18.00 val., gamybinių pastatų komplekso vidinėje teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, UAB „B. P. L.“ iÅ¡nuomotu automobiliniu kranu „DEMAG AC155“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kartu su S. R. padėjo pakrauti UAB„K.“priklausančius 4 rulonus karÅ¡to valcavimo plieno lakÅ¡tų ...“ Apeliantas nurodo, kad nei jis, nei S. R., neturi kranininko specialybės, nemoka kranu krauti plieno, o kranÄ bei kitas transporto priemones, kaip buvo nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, iÅ¡nuomojo liudininkas J.

K., kuris taip pat parodė, kad nei su V. B., nei su kitais asmenimis dėl plieno, buvusio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vagystės nesitarė. PlienÄ krovė liudytojas P. J., kuris yra kranininkas. Apelianto įsitikinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas nevertino visų byloje esančių įrodymų ir todėl padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ dėl jo kaltės. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas santykinai daug dėmesio skyrė telefoninių ryÅ¡ių iÅ¡klotinių analizei, tačiau minėtos iÅ¡klotinės patvirtina tik tÄ faktÄ , kad apeliantas naudojosi savo mobiliojo ryÅ¡io telefonu su atitinkamais numeriais ir galimai bendravo su kitais nuteistaisiais.Å ios mobiliojo ryÅ¡io telefonų iÅ¡klotinės nurodo tik informacijÄ , iÅ¡ kurio ir kokiam mobiliojo ryÅ¡io telefono numeriui buvo skambinta, bet nepateikia telefoninių pokalbių turinio.

Todėl minėti duomenys niekaip negali patvirtinti vagystės fakto. Be to, nors telefoninių ryÅ¡ių iÅ¡klotinės ir patvirtina faktÄ , kad apeliantas naudojosi savo mobiliojo ryÅ¡io telefonu bÅ«damas bazinių stočių, esančių prie nusikalstamos veikos padarymo vietos, veikimo zonoje, teismas nepasisakė dėl tos aplinkybės, kad jo mama, pas kuriÄ nusikalstamos veikos padarymo dienÄ , t. y 2009 m. birželio 12 d. apeliantas buvo ir slaugė, gyvena Linksmojoje gatvėje, kuri kertasi su (duomenys neskelbtini) g., t. y. su gatve kurioje buvo padaryta nusikalstama veika bei greičiausiai yra toje pačioje bazinių stočių veikimo zonoje.

Todėl, V. B. įsitikinimu, teismas turėjo itin kritiÅ¡kai vertinti minėtus duomenis visų byloje esančių įrodymų kontekste, atsižvelgti ir į apelianto parodymų turinį, nesuteikti netiesioginiams įrodymams perdėtos reikÅ¡mės ir grįsti jais apkaltinamÄ jį nuosprendį. Teismas apskritai nevertino ir netyrė apelianto parodymų dėl jo buvimo vietos 2009 m.birželio 12 d. Å i gynybos versija nei ikiteisminio tyrimo metu, nei įrodymų tyrimo metu teisme iÅ¡ vis nebuvo nagrinėta, nebuvo apklausti kaimynai ar atlikti kitokie veiksmai skirti paneigti šį faktÄ .

Todėl, atsižvelgiant į in dubio pro reo principÄ bei tai, kad įrodinėjimo naÅ¡ta tenka kaltintojui, apeliantas mano, kad teismas minėtus parodymus turėjo vertinti jo naudai. Apeliaciniame skunde teigiama,kad nuosprendyje nepasisakyta apie 2009 m. birželio 12 d. padarytos nusikalstamos veikos sudėtį, jos objektyviuosius bei subjektyviuosius požymius, kaip pvz., neatskleistas nuteistųjų tyčios turinys. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė procesinės nuostatos nustatančios, kad apraÅ¡omojoje dalyje jis turi pagrįsti nusikalstamos veikos kvalifikavimÄ .

ApraÅ¡omojoje dalyje nustatyta, kad vagystė buvo padaryta apie 18.00 val., t. y. pakankamai Å¡viesiu paros metu, saugomoje gamyklos teritorijoje, minėtas aplinkybes pagrindžia gretimai buvusios įmonės vaizdo kamerų įraÅ¡ai.Tai reiÅ¡kia, kad nebuvo jokio slapto veikimo turto pagrobimui. Taip pat, nepasisakoma kuo pasireiÅ¡kė apelianto ar kitų nuteistųjų tyčia, nepateikiami įrodymai ne tik dėl jo buvimo vietos, bet taip pat,kad apeliantas pasisavino bei siekė pasisavinti svetimÄ turtÄ , t. y.

UAB „K.“ priklausantį plienÄ .Nuosprendyje nėra atskleistas nei vieno iÅ¡ kaltinamųjų tyčios turinys, bei nenurodyti, tai patvirtinantys įrodymai. Taip pat, nepaneigti nuteistųjų parodymai,kad nė vienas iÅ¡ nuteistųjų nesitarė ir neorganizavo vagystės, kad neveikė organizuotoje grupėje bei nežinojo,kad metalas yra svetimas turtas bei yra grobiamas. Už iÅ¡vežtÄ metalÄ atsiskaitė Lenkijos bendrovė „B.“, o tai reiÅ¡kia, kad turtas nebuvo neatlygintinai pagrobtas.

Pirmosios instancijos teismas neįvertino visų byloje esančių liudininkų parodymų, o vadovavosi 2009 m. birželio 22 d. UAB „K.“ buhalterine pažyma, kad Å¡i įmonė įsigijo metalÄ už 1860663,46 Lt. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad metalas buvo pirktas dar 2008 m. ir visÄ tÄ laikÄ buvo laikomas lauke, nesaugomoje teritorijoje. Byloje esantys duomenys, liudytojų parodymai patvirtina, kad metalo kaina buvo ženkliai mažesnė, kadangi jis buvo nekondicinis, netinkamas perdirbti, surÅ«dijęs, kelis metus gulėjęs gamyklos teritorijoje.

Atsižvelgiant į Å¡ių įrodymų turinį, darytina iÅ¡vada, kad nors UAB „K.“ įsigijo metalÄ už nurodytÄ kainÄ , per laikÄ jis nuvertėjo. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. R. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Apeliaciniame skunde nurodo, kad nusikalstamos veikos padarymo laiku buvo savo namuose. Bylos nagrinėjimo teisme metu tai nebuvo paneigta, o jo kaltė Å¡ioje byloje neįrodyta.

Visų pirma, nėra įrodyta, kad apskritai įvykdyta vagystė.Teismas, konstatuodamas vagystės faktÄ , rėmėsi iÅ¡ esmės vien J. K. parodymais, kurių nepatvirtina kiti byloje esantys duomenys. Pažymėtina, kad Å¡ioje byloje J. K. pats buvo įtariamasis, taigi, jo parodymai vertintini kritiÅ¡kai kaip siekimas pačiam iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Mano, kad bÅ«tina remtis kaltinamojo T. L. parodymais, kurie nuoseklÅ«s ir logiÅ¡ki, juos patvirtino ir teisme apklaustas liudytojas K. C.. IÅ¡ T.

L. parodymų matyti, kad su metalo savininkų žinia metalas buvo iÅ¡gabentas mėginant sudaryti sandorį, tačiau jam neįvykus dėl nesutartos kainos, buvo kreiptasi į teisėsaugÄ . Tai patvirtina ir faktas, kad į policijÄ kreiptasi tik praėjus 10 dienų nuo metalo iÅ¡vežimo. Kita vertus, metalo pakrovimas vyko Å¡viesiu paros metu, oficialiai samdant įvairių įmonių vilkikus, forminant dokumentus, esant teritorijoje apsaugos vaizdo kameroms.Pastarosios aplinkybės paneigia, kad buvo padarytas nusikaltimas.

Jei ir buvo padaryta nusikalstama veika, turėjo bÅ«ti įrodyta, kad apeliantas dalyvavo pakraunant metalÄ ir žinojo, kad daromas nusikaltimas.Byloje nėra neginčytinai įrodyta, kad jis buvau metalo pakrovimo vietoje ir padėjo krauti metalÄ . Å ios aplinkybės nepatvirtina jokie įrodymai, apelianto neatpažino nė vienas teisme apklaustas liudytojas, buvęs kraunant metalÄ . Tai, kad S. R. naudotas mobiliojo ryÅ¡io telefonas buvo naudotas minėtame rajone (bazinių stočių veikimo zonoje), tikrai nėra pakankamas pagrindas teigti, kad jis bÅ«tent ten (įmonės teritorijoje) buvo, turėdamas su savimi telefonÄ .

Jei ir buvo įvykdyta vagystė, byloje nėra įrodyta, kad metalÄ pakrauti padėję asmenys galėjo žinoti apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ . Metalo iÅ¡gabenimÄ organizavę asmenys galėjo tiesiog pasamdyti arba papraÅ¡yti pažįstamų ar nepažįstamų asmenų pagalbos, visai nenurodydami metalo pakrovimo pagrindo ir tikslo. O atsižvelgiant į jau minėtas aplinkybes, kad metalas buvo kraunamas Å¡viesiu paros metu,samdant keleto įmonių automobilius, forminant dokumentus, akivaizdu, kad krauti padėjusiam asmeniui negalėjo kilti įtarimas, kad daroma neteisėta veika.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.Nuteistųjų G. U., T. L., V. B. ir S. R. apeliaciniai skundai tenkintini.Pagal Lietuvos Respublikos BPK320str. 3 d. nuostatas,teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Vis dėlto pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymas neriboja apeliacinės instancijos teismo veiksmų, tikrinant apskųsto nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nuostatas, apeliacinės instancijos teismas kiekvienoje byloje, neatsižvelgdamas į tai, ar dėl jų gautas skundas, turi spręsti esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų klausimÄ . Akcentuotina, kad Lietuvos Respublikos BK 2 str. 4 d. nustato, jog pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, t. y. baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ , kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visumÄ .

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Å is principas įpareigoja iÅ¡naudojus visas galimybes abejonėms paÅ¡alinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012, 2K-177/2009).

Teismo baigiamasis aktas turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas – jame padarytos iÅ¡vados dėl bylai reikÅ¡mingų aplinkybių turi bÅ«ti pagrįstos iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d.), atitinkančiais Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 1, 3 ir 4 dalyse nurodytus reikalavimus. Nuosprendis gali bÅ«ti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurie tokiais pripažįstami, iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ , patikrinus juos Lietuvos Respublikos BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais.

Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nesilaikė nurodytų įstatymo reikalavimų, nevertino byloje surinktų įrodymų, dėl ko apeliantų atžvilgiu buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas apkaltinamasis nuosprendis. Dėl S. R. apeliacinio skundo Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, S. R. pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ veikiant organizuotoje grupėje. Nusikalstami S. R. veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, kad jis, veikdamas organizuotoje grupėje, 2009 m. birželio 12 d., apie 18.00 val., gamybinių pastatų komplekso vidinėje teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, UAB „B.

C. L.“ iÅ¡nuomotu automobiliniu kranu „DEMAG AC155“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kartu su V. B. padėjo pakrauti UAB„K.“priklausančius 4 rulonus karÅ¡to valcavimo plieno lakÅ¡tų (1 rÅ«Å¡ies, 2.800x1250 mm), kurių kiekis 66,22 t, 162337,54 Lt vertės, į vilkikus su puspriekabėmis: „MERCEDES BENZ“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), puspriekabės numeris (duomenys neskelbtini), iÅ¡nuomotÄ UAB „T.“, „MAN“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) puspriekabės numeris (duomenys neskelbtini), iÅ¡nuomotÄ A.

M. įmonėje, „SKANIA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) puspriekabės numeris (duomenys neskelbtini), iÅ¡nuomotÄ UAB „I.“, „VOLVO FH12“, Rusijos registracijos numeris (duomenys neskelbtini),puspriekabės numeris (duomenys neskelbtini),iÅ¡nuomotÄ Rusijos bendrovėje „D.“, po to metalas buvo iÅ¡vežtas iÅ¡ teritorijos, tuo bendrais veiksmais padarydamas UAB „K.“ 162337,54 Lt turtinę žalÄ . Pažymėtina, kad vagystę (Lietuvos Respublikos BK 178 str.) kaip ir bet kuriÄ kitÄ nusikalstamÄ veikÄ apibÅ«dina tam tikrų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma.

Objektyviai vagystė reiÅ¡kiasi svetimo turto pagrobimu. Pagrobimas – tai neteisėtas,neatlygintinis svetimo turto paėmimas irpasisavinimas taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalÄ . Subjektyvusis vagystės požymis yra tai, kad vagystė padaroma tiesiogine tyčia. Tiesioginė tyčia vagystės sudėtyje reiÅ¡kia, kad kaltininkas suvokia, jogjis neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimÄ turtÄ , kad dėl tokių jo veiksmų padaroma turtinė žala kitam asmeniui, ir nori šį turtÄ pasisavinti, padarant asmeniui turtinę žalÄ .

Kvalifikuojant asmenų veikÄ kaip didelės vertės turto ar didelės mokslinės, istorinės ar kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčių vertybių pagrobimÄ , turto pagrobimÄ veikiant organizuotoje grupėje (Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d.), turi bÅ«ti vadovaujamasi ir subjektyviuoju kriterijumi.Subjektyvusis kriterijus apibÅ«dina psichinį kaltininko santykį su didele pagrobto turto verte bei didele moksline, kultÅ«rine ar istorine pagrobtų vertybių reikÅ¡me, veikimu organizuotoje grupėje, kaip vagystę itin kvalifikuojančiais požymiais.

Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d. yra įtvirtinti vagystę kvalifikuojantys požymiai inter alia didelės vertės svetimo turto arba didelės mokslinės,istorinės ar kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčių vertybių pagrobimas,arba svetimo turto pagrobimas dalyvaujant organizuotoje grupėje.Akcentuotina, kad S. R. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme savo kaltės nepripažino. Nė vienas iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklaustų kaltinamųjų ar liudytojų, tarp jų ir J. K. nenurodė jo kaip asmens, dalyvavusio padarant nusikalstamÄ veikÄ , ar kaip asmens su kuriuo buvo tartasi dėl pagalbos iÅ¡vežant valcuoto plieno lakÅ¡tų rulonus.

Nuosprendyje S. R. kaltė padarius jam inkriminuotÄ veikÄ iÅ¡ esmės pagrįsta tik liudytojo P. J. teiginiu, kad jis liudytojui kažkur yra matytas, bet negali pasakyti, kad jis buvo nusikaltimo vietoje, jo neatpažįsta, bet panaÅ¡us, bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Nusikaltimų nuosavybei skyriaus tyrėjo 2011 m. lapkričio 25 d. tarnybinio praneÅ¡imo turinyje esančia informacija, gauta iÅ¡analizavus įvykio vietÄ ((duomenys neskelbtini), Vilnius) aptarnaujančių mobiliojo ryÅ¡io operatorių bokÅ¡tų (celių) iÅ¡klotinių bei asmenų, galimai prisidėjusių prie nusikaltimo, naudojamų mobiliojo ryÅ¡io telefonu abonentinių numerių skambučių iÅ¡klotines, kad 2009 m. birželio 12 d. vagystę padarę asmenys įvykio vietoje naudojosi mobiliojo ryÅ¡io abonentiniais numeriais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o 2009 m. birželio 12 d., nuo 14.30 val. iki 19.35 val., numeris (duomenys neskelbtini)buvo įdėtas į MRT, kurio IMEI - (duomenys neskelbtini), priklausantį S. R..

Vadovaujantis ikiteisminio tyrimo medžiagos bei numerių išklotinių duomenimis, minėtame tarnybiniame pranešime nustatyta, kad vagystės metu numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas buvo S. R.. Nuo 2009 m. birželio 13 d. iki 2009 m. birželio 29 d. numeris (duomenys neskelbtini) naudojamas nebuvo. Numeris (duomenys neskelbtini) nuo 2009 m. birželio 30 d. S. R. buvo naudojamas iki 2009 m. rugpjūčio 26 d., panaudojant savo ir sugyventinės mobiliojo ryšio telefonus. Vienintelis asmuo iš medžiagoje minimų, su kuriais S. R. kontaktavo mobiliojo ryšio pagalba buvo V.

B.. Nustatyta, kad 2009 m. birželio 12 d., laikotarpyje nuo 17.17 val. iki 19.35 val., numeris (duomenys neskelbtini) buvo bazinių stočių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje. Apibendrinant bazinių stočių iÅ¡sidėstymo bei jų veikimo krypčių visumÄ konstatuota, kad numeris minimu laikotarpiu buvo naudojamas teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kolegijos vertinimu, surinktų įrodymų visuma neleidžia konstatuoti, kad S. R. veikoje yra Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d. numatytos nusikalstamos veikos, kurios kvalifikuojantys požymiai yra didelės vertės turto pagrobimas organizuotoje grupėje, sudėties požymių visuma.

Ikiteisminio tyrimo metu negautos telefoninių pokalbių, vykusių telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡klotinės, taigi nėra aiÅ¡ku, kokio turinio pokalbiai vyko tarp S. R. ir V. B. vagystės dienÄ . Bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kad S. R. iÅ¡ anksto susitarė su kitais nuteistaisiais daryti nusikalstamÄ veikÄ , taip pat duomenų, leidžiančių spręsti, kad jis žinojo apie grobiamo turto vertę, ar kad jis yra svetimas. Vien ta aplinkybė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu S. R. naudotas telefonas, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) buvo bazinių stočių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje, niekaip neįrodo,kad jis pats fiziÅ¡kai buvo nusikalstamos veikos padarymo vietoje,iÅ¡ Å¡ios informacijos taip pat negalima nuspręsti,kokius veiksmusjis galėjo atlikti.Liudytojas P. J. apklausiamas pirmosios instancijos teismeteigė,kad S. R. jam yra matytas, tačiau nenurodė, kad bÅ«tent jį matėnusikaltimo vietoje.Kaipmatyti iÅ¡ 2009 m. rugsėjo 16 d. asmens parodymo atpažinti protokolo, Å¡is liudytojas S. R., gyvo atpažinimo metu neatpažino, nurodė, kad tarp parodytų atpažinti asmenų nėra asmens, kuris 2009 m. birželio 12 d. pasitiko jį prie gamyklos „N.“, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ir padėjo pakrauti 4 rulonus metalo.

Asmuo Nr. 1 (S. R.), panaÅ¡us Å«giu, veido ovalu, tačiau jo ausys per didelės, Å¡iek tiek skiriasi kÅ«no sudėjimas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad byloje esantys įrodymai tiek kiekvienas atskirai, tiek visumoje nesudaro vientisos loginės sekos ir neabejotinai nepatvirtina S. R. kaltės dėl Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Esant pagrįstoms abejonėms dėl jo kaltės, apkaltinamasis pirmosios instancijos teismo nuosprendis negali bÅ«ti paliktas galioti, nes tai pažeistų aukščiau nurodytus visuotinai pripažintus baudžiamosios teisės principus, todėl apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, iÅ¡teisinant S. R. dėl jam pareikÅ¡tų kaltinimų, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1 p.).

Dėl T. L., V. B. ir G. U. apeliacinių skundų Kaipmatyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio,pirmosios instancijos teismas nuteistųjų T. L., V. B. ir G. U. kaltę grindė asmenų parodymo atpažinti pagal jų nuotraukÄ protokolais (t. 1, b.l. 127-130, 142-145, 160-163, t. 4, b.l. 170-172, t. 2, b. l. 6-9). Akcentuotina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ apklaustojo asmens parodymams apie tam tikrÄ asmenį, daiktÄ ar kitokį materialų objektÄ patikrinti gali bÅ«ti daromas parodymas atpažinti. Atpažįstantis asmuo pirmiau turi bÅ«ti apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintinÄ asmenį, daiktÄ ar kitokį objektÄ , taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti tÄ asmenį, daiktÄ ar kitokį objektÄ (Lietuvos Respublikos BPK 191 str.).

Baudžiamojo proceso įstatyme taip pat nustatyta, kad jeigu parodyti asmens negalima, atpažinimas gali bÅ«ti daromas pagal jo nuotraukÄ . Pagal nuotraukas asmuo gali bÅ«ti parodomas atpažinti ir tais atvejais, kai to reikia liudytojo ar nukentėjusiojo asmens saugumui užtikrinti (Lietuvos Respublikos BPK 192 str. 5 d.). Vadinasi, asmuo atpažįstamas pagal nuotraukas tik baudžiamojo proceso įstatymo nurodytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-107/2013.

Teismų praktika. 2013, 39, p. 425-444). Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu P. J. atpažino V. B. kaip panašų į asmenį,kuris 2009 m. birželio 12 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, padėjo pakrauti metalo rulonus užkabindamas krano trosus, sumokėjo jam pinigus – 800,00 Lt (t. 1, b. l. 127-130). Akcentuotina, jog liudytojas, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole nurodė, jog tiksliai atpažinti asmenį galėtų, jeigu jis jam bÅ«tų parodytas gyvai.

IÅ¡ 2009 m. rugpjūčio 13 d. asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad V. B. buvo parodytas minėtam liudytojui atpažinti gyvai ir jis jo neatpažino, nurodęs, kad iÅ¡ pateiktų atpažinti asmenų jis neatpažįsta nei vieno. Tarp jų nėra asmens, kuris 2009 m. birželio 12 d. perdavė jam pinigus už metalo pakrovimÄ (duomenys neskelbtini), Vilniuje (...) trečiasis vyriÅ¡kis (V. B.) yra stambesnis už tÄ vyrÄ , vyresnis (t. 7, b. l. 87-88). Duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme liudytojas P. J. taip pat parodė, kad teismo posėdžių salėje nėra to žmogaus, kuris vadovavo pakrovimui.

Kolegijos vertinimu, esant tokiai situacijai, kai liudytojas ikiteisminio tyrimo metu asmenį atpažino tik iÅ¡ jo nuotraukos ir tik tikėtinai, o parodžius asmenį atpažinti gyvai, jo neatpažino, teisminio bylos nagrinėjimo metu asmens taip pat neatpažino, nėra pagrindo vadovautis asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolu, kuris nagrinėjamu atveju gautas dar ir pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 192 str. nuostatas, numatančias, kad asmens atpažinimas pagal jo nuotraukÄ yra iÅ¡imtis iÅ¡ taisyklės, kad toks asmens atpažinimo ikiteisminio tyrimo metu bÅ«das taikomas, tik jeigu parodyti asmens atpažinimui negalima.

Be to, nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas selektyviai vertino surinktus įrodymus, neatsižvelgdamas į jų visumÄ bei liudytojo P. J. parodymų turinį, neÅ¡alino kilusių prieÅ¡taravimų. Kolegija sprendžia, jog 2009 m. liepos 13 d. asmens parodymo atpažinti protokolu negali bÅ«ti vadovaujamasi, kaip V. B. ir kitų nuteistųjų kaltės įrodymu.Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu liudytojas Valerijus Č. V. B. nurodė kaip asmenį, panašų į tÄ , kuris jį pasitiko 2009 m. birželio 12 d., apie 18.30 val., prie buvusios gamyklos „N.“ pastato (duomenys neskelbtini) bei palydėjo į vietÄ , kur į jo vairuojamÄ krovininį automobilį „Volvo“ buvo pakrautas plieno rulonas.

Šį žmogų atpažįsta pagal veido bruožus, plaukų spalvÄ . Tiksliai pasakyti, ar tai tas pats žmogus galėtų jį pamatęs gyvai (t. 1, b. l.160-163). Taigi konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu gaunant 2009 m. rugpjūčio 3 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolÄ buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos BPK 192 str. reikalavimų.Nepaisant to, kad liudytojas tik tikėtinai atpažino V. B. bei nurodė, kad tiksliai galėtų asmenį atpažinti jį pamatęs gyvai, Å¡is prieÅ¡taravimas ikiteisminio tyrimo metu Å¡alintas nebuvo, V.

B. gyvam atpažinimui liudytojui neparodytas, nors tokia galimybė pilnai buvo. Tuo tarpu apklausiamas pirmosios instancijos teisme liudytojas parodė, kad iÅ¡ salėje sėdinčių žmonių nieko nepažįsta. Esant nurodytų aplinkybių visumai konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi 2009 m. rugpjūčio 3 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolu, kaip V. B. ir kitų nuteistųjų kaltės įrodymu.2009 m. birželio 29 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu I.

K. nurodė į J. K. nuotraukÄ pareiÅ¡kęs, kad Å¡is asmuo panaÅ¡us į vyrÄ , kuris 2009 m. birželio  12 d., apie 18.00 val.,pasitiko jį (duomenys neskelbtini) prie buvusios gamyklos„N.“, bei vadovavo pakraunant plieno rulonÄ Ä¯ jo vairuojamÄ automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 142-145).Tačiau kaip matyti iÅ¡ 2009 m. liepos 9 d. asmens parodymo atpažinti gyvai protokolo, liudytojas neatpažino J. K., nurodydamas, kad tarp trijų jam parodytų atpažinimui asmenų, jį prie gamyklos „N.“ pasitikusio asmens nėra (t. 4, b. l. 167-169).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojas taip pat neatpažino J. K.. Nurodė, kad J. K. nepažįsta. Ikiteisminio tyrimo metu tvirtai neatpažino žmogaus, kuris jį pasitiko. Kai jam parodė gyvÄ Å¾mogų, jo neatpažino.O iÅ¡ nuotraukos pasakė, kad labai panaÅ¡us. Jį pasitikęs žmogus neprisistatė. Salėje nėra žmogaus, kuris padėjo pakrauti metalÄ . Konstatuotina, kad I. K. neatpažino J. K. nei kitų nuteistųjų, kaip asmenų, dalyvavusių darant nusikalstamÄ veikÄ . Akcentuotina, kad tiek asmens parodymo atpažinti metu, tiek asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu, tik liudytojas M.

V. atpažino J. K., kaip asmenį, kuris 2009 m. birželio 10 d. UAB „T.“ užsakė keturis krovininius automobilius pervežti krovinį iÅ¡ Naujosios Vilnios į LenkijÄ (t. 4, b. l. 170-172).IÅ¡ bylos medžiagos taip pat matyti,kad S. C. atpažino pagal nuotraukÄ V. B. kaip asmenį, kuris buvo priėjęs prie jo restorane „C. s.“ ir bandė tartis dėl metalo, kuris prieÅ¡ tai buvo pavogtas iÅ¡ (duomenys neskelbtini), Vilniuje, taip pat šį vyrÄ jis kelis kartus matė UAB „S. M.“ patalpose.

Nežino kada tiksliai ir pas kÄ jis lankėsi (t. 2, b.l. 6-9). Taigi, ir Å¡is atpažinimas pagal nuotraukÄ buvo vykdytas pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 192 str. nuostatas, neparodžius asmens atpažinti gyvai. Nors vien tik Å¡is pažeidimas ir nesudaro pagrindo nesivadovauti 2012 m. spalio 25 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolu, įvertintinos ir kitos, kolegijos nuomone, svarbios aplinkybės. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2012 m. spalio 25 d., t. y. praėjus daugiau nei trejiems metams nuo įvykio, minėtas liudytojas parodė, kad tiksliai nepamena, bet maždaug po kelių dienų, po to, kai buvo praneÅ¡ta policijai apie vagystę, jam paskambino nepažįstamas vyras (telefono neiÅ¡saugojo), paprašė susitikti.

Jis tada kaip tik buvo restorane „C. s.“ Savanorių prospekte. Jam nepažįstamas vyras priėjo prie jo staliuko. Jis kalbėjo apie bÅ«tent tÄ metalÄ ritiniuose, sakė, kad nereikia policijos, kad galima bÅ«tų taip susitarti.Jis atsakė, kad apie tai reikia kalbėti ne su juo, o su tuo, kas už tai mokėjo. Jis pasakė, kad metalo savininkė yra UAB „K.“. Jis nežino, kodėl tas vyras susisiekė bÅ«tent su juo, vyras nesakė, nuo ko jis. TÄ vyrÄ matė kelis kartus kylantį laiptais į pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, antrÄ aukÅ¡tÄ , kur yra UAB „S. M.“ ofisas ir kur yra M.

V., G. U. bei buhalterijos kabinetai. Tas vyras buvo apie 35-40 metų amžiaus, sportiÅ¡ko kÅ«no sudėjimo, apie 180 cm Å«gio, tamsių plaukų. Jį jis atpažino iÅ¡ nuotraukų, tačiau tada atsisakė pasiraÅ¡yti protokolÄ , nes nenorėjo veltis į šį reikalÄ (b. t. II, b. l. 1-2). Akcentuotina, kad iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos lieka neaiÅ¡ku, apie kokį nepasiraÅ¡ytÄ atpažinimo protokolÄ liudytojas kalbėjo ikiteisminio tyrimo metu, be to, Å¡i aplinkybė kelia abejonių, ar liudytojui anksčiau nebuvo parodyta V.

B. nuotrauka. Gyvai atpažinti V. B. liudytojui nebuvo parodytas, liudytojas neapklaustas iš karto po įvykio, jo apklausa vykdyta praėjus beveik metams po to, kai surašytas 2011 m. lapkričio 25 d. tarnybinis pranešimas dėl nusikaltimo vietoje naudotų numerių priklausomybės ir,kaip jau buvo minėta,praėjus daugiau nei trejiems metams nuo nusikaltimo. Be to, apklausiamas pirmosios instancijos teisme liudytojas iš dalies pakeitė savo parodymus, nurodė, kad2009 metų birželio mėnesį dirbo UAB „S. M.“.Iš salėje esančių žmonių pažįsta G.

U.. Atrodo, kad yra matęs Å¡itÄ Å¾mogų (V. B.). Po vagystės kavinėje buvo susitikęs su Å¡iuo asmeniu (V. B.). V. B. nieko neprašė, tiesiog pasakė, kad buvo dingęs metalas. B. jo paklausė, ar jis žino apie vagystę, ar jis yra metalo savininkas. Jis B. atsakė, kad savininkas yra UAB „K.“, Å¡eimininkas S. A.. B. nesakė, kad nereikia kreiptis į policijÄ . B. klausė, ar buvo kreiptasi į policijÄ ir kas metalo Å¡eimininkas. Kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumÄ , liudytojo S. C. parodymai laikytini prieÅ¡taringais.

Be paties liudytojo teiginių, jo parodymų nepatvirtina jokia kita baudžiamosios bylos medžiaga, todėl nėra galimybės paÅ¡alinti kilusių prieÅ¡taravimų, dėl to minėto liudytojo parodymai negali bÅ«ti vertinami kaip V. B. ir kitų nuteistųjų kaltės įrodymas. Be to, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog nė vienas liudytojas neatpažino V. B. ar kurio nors kito nuteistojo kaip asmens, dalyvavusio nusikalstamos veikos padaryme 2009 m. birželio 12 d.Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalis, apibrėždama organizuotÄ grupę, reikalauja, kad kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimÄ ,atliktų tam tikrÄ užduotį ar turėtų skirtingÄ vaidmenį.

NebÅ«tina, kad kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų Lietuvos Respublikos BK 178 str. numatytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius.Grupės nariai gali atlikti ir kitas funkcijas nusikaltimo darymo metu, pvz.:stebėti aplinkÄ , užtikrinti atsitraukimÄ po nusikaltimo padarymo,padėti paslėpti pagrobtÄ turtÄ ar pačius grupės narius.Akcentuotina, jog bene pagrindinis įrodymas, kuriuo pirmosios instancijos teismas vadovavosi priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį ir konstatuodamas,jog veika padaryta veikiantorganizuotoje grupėje, tai liudytojo J.

K. parodymai. Akcentuotina, kad asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos BK 391 straipsnyje numatytu pagrindu, parodymų savarankiškumo ir objektyvumo vertinimui teismų praktikoje yra skiriamas didesnis dėmesys, nei vertinant kitų liudytojų parodymus, tokio liudytojo parodymai prieš juos vertinant, turi būti kruopščiai patikrinti Lietuvos Respublikos BPK numatytais proceso veiksmais. J. K. ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 39¹ str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaip dalyvavęs organizuotos grupės daromame nusikaltime ir aktyviai padėjęs atskleisti organizuotos grupės narių padarytas nusikalstamas veikas.

Jis tiek ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ ,tiek teismo proceso pirmosios instancijos teisme metu buvo apklaustas kaip liudytojas. Vis dėlto,jo parodymai, kaip įrodymų Å¡altinis, galėtų bÅ«ti pripažįstami patikimais ir pakankamais nuteistųjų kaltei pagrįsti, jei juos patvirtintų ir kiti baudžiamojo proceso metu surinkti įrodymai.Apklausiamaspirmosiosinstancijosteisme J. K. parodė,kad pažįsta T. L., G. ar G., S.Su Å¡iais asmenimis blogų santykių nėra,prieÅ¡iÅ¡kumų neturi.

PrieÅ¡ keturis metus sužinojo, kad V. gamykloje yra iÅ¡parduodami metalo profiliai ir įrenginiai. Paklausė kaimyno T. L. (nes žinojo, kad pastarasis užsiima metalo pirkimais, pardavimais), gal jam įdomu susitikti su V. Sutiko susitikti pas V. SutartÄ dienÄ kartu nuvažiavo pas V. Dar buvo direktorius ar realizacijos virÅ¡ininkas G. Nuėjo į gamyklÄ , viskas buvo parodyta, koks profilis, koks metalas, gamyba. Tuo viskas ir pasibaigė. Kaip sužinojo vėliau, derybos neįvyko. VienÄ dienÄ sutiko T. L., kuris paklausė, kodėl jo pažįstami neveža jam metalo.

Jis (t.y. J.K.) atsakė, kad nieko nežino, kad gali paskambinti ir sužinoti.Neprisimena kam paskambino. Susitiko kavinėje. Buvo pokalbis. G. pasakė, kad yra keturi rulonai metalo, surÅ«dijęs, niekam nereikalingas, keletÄ metų ten guli. Jis (t. y. J. K.) paklausė, gal tas metalas V.G. pasakė, kad ne, kad metalas kažkokios firmos, bet pavadinimo neprisimena. G. pasakė, kad jo vežimui neturi transporto. Jis (t. y. J. K.) pasakė, kad gali pabandyti. Paskambino transporto agentÅ«rai ir paklausė, ar gali padėti transportuoti.

Jam atsakė, kad gali, tik reikia konkretumo: koks metalas, koks svoris, kur reikia vežti. Po to nuvažiavo pas L. ir pasakė jam, kad gali nuvežti, bet reikia konkretumo. L. jam davė lapelį, su kuriuo jis (t.y. J. K.) nuvažiavo ir atidavė transporto skyriui. Ten paskaičiavo ir pasakė, kad kainuos apie 5000,00 Lt. Tuomet jis nuvažiavo pas T., pasakė, kad reikia 5000,00 Lt. T. pasakė, kad pinigus sumokės tada, kai bus pristatytas metalas. Praėjus kažkiek laiko (gal savaitei) jam paskambino iš transporto agentūros ir pasakė, kad atvažiavo transportas ir reikia apmokėti.

Jis nuvažiavo pas T. T. jam davė 5000,00 Lt. 4800,00 Lt jis užmokėjo transporto agentÅ«rai, o 200,00 Lt pasiėmė sau už paslaugas, nes taip buvo sutarta. Kada jis buvo ten, jam pasakė, kad policija teiravosi, kas užsakinėjo maÅ¡inas. Pagalvojo, kad reikia susitikti su G., su V., sužinoti, kokia čia problema. Susisiekti negalėjo. Jis (t. y. J. K.) buvo sulaikytas. Sulaikymo metu parašė žmonai laiÅ¡kÄ , kad ji užeitų pas L. ir sužinotų,kas ten nutiko. Jo žmona nematanti, todėl paprašė savo giminaičio K., kad jis nueitų pas T. ir sužinotų.

Kada jis nuėjo pas T., T. pasakė, tegul J. tyli, nes jo vizitinė kortelė su nuotrauka bus Lenkijoje. Iš pradžių jis galvojo tylėti, nes T. turi daug pažįstamų, manė, kad bus problemų, bet vėliau apsigalvojo. Visoms mašinoms buvo pasakyta, kur atvažiuoti, buvo nurodyta aikštelė. Iš transporto agentūros jis (t. y. J. K.) važiavo į (duomenys neskelbtini), ten buvo kranai. Pakrovimo vietoje jis (t. y. J. K.) nebuvo, nedalyvavo, nežinojo, ar tas metalas vogtas, ar ne.Labai apgailestauja, kad taip atsitiko.

Paskutinis susitikimas dėl metalo buvo (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ tris metus, vasarÄ . Buvo jis, G. ir S., L. nebuvo. Pokalbis buvo apie tai, kodėl nevežėt metalo. T. L. jam davė lapelį su adresu, kuriuo reikės vežti metalÄ . Jis (t. y. J. K.) užsakė „fÅ«rÄ â€œ, o pakeliui ir kranÄ . Už „fÅ«ras“ atsiskaitė jis (t. y. J. K.), o kas atsiskaitė su kranistu nežino. Niekas nežinojo, kieno tas metalas. G. sakė, kad jis jau seniai čia guli likviduotas. Per pirmÄ susitikimÄ pasakė, kad tai ne V. metalas.

Paminėjo kažkokiÄ firmÄ , kurios neprisimena. Dėl vagystės su niekuo nesitarė. Nežino, ar T. L. žinojo, kad tai ne V. metalas. Patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.Apklaustas papildomai teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. K. parodė, kad K. C. jis nepažįsta. 2009 metų laikotarpiu, kai buvo įvykdyta vagystė, Lenkijoje nebuvo. Gal prieÅ¡ 5-6 m. buvo Krokuvoje dėl sklypo. 2009m. Radomo mieste nebuvo. Kada L. K. buvo atvažiavęs iÅ¡ Krokuvos pas V. dėl profilių, buvo vienas.

Susitikę su juo buvo Lietuvoje. Buvo pas V., kalbėjo dėl profilių, dėl metalo. UAB „K.“ metalo niekam nesiÅ«lė, dėl jo pardavimo nesitarė. Lenkijos piliečiams nepateikinėjo savo kontaktų tuo laikotarpiu, kai buvo vykdoma vagystė. Pradžioje nedavė parodymų, nes buvo pasakyta tylėti. L. jo giminaičiui buvo pasakęs, kad jis (t. y. J. K.) tylėtų, antraip jo kortelė atsiras Lenkijoje. Neprisimena, kiek kartų buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Su advokatu nekalbėjo apie tai, kad duotų parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir bÅ«tų atleistas nuo atsakomybės. Jis pats nusprendė viskÄ pasakyti, nes tyrėja jam sakė, kad jeigu jis tylės, nieko nesakys, tai jis bus kaltas.

Metalas jo nedomino. Jo paprašė, kad organizuotų maÅ¡inas, už tai jam pažadėjo 200,00 Lt. Jokios vagystės iÅ¡ jo pusės nebuvo. Papasakojo viskÄ taip, kaip buvo, pasakė tiesÄ . Dėl vagystės nieko nežinojo, padarė tai,ko jo paprašė.Ar metalas vogtas, ar ne, jis nežinojo. Dėl nieko neprisipažino, nieko nepavogė. Pakrovimo metu jis nedalyvavo. Neprisimena, ar tÄ dienÄ , kai buvo pakrautas metalas, bendravo su L.. Nežino, kas organizavo metalo pardavimÄ , kieno tas metalas, jam tik reikėjo padėti su transportu.

Pavardės C. nežino, firmos „B.“ irgi nežino. Su V. nieko bendro neturėjo ir neturi. Su kaltinamaisiais nebuvo pokalbio apie tai, kad pavogti metalÄ . Kai organizavo transportÄ nesuvokė, kad tai kažkokia vagystė. Gailisi, kad iÅ¡ pradžių tylėjo, kad visko nepapasakojo.Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. K. parodė, kad prieÅ¡ keturis metus jis sužinojo, kad pažįstamas M. V. gamykloje „N.“ iÅ¡parduoda metalo profilius įvairių dydžių, nes jo bendrovei gresia bankrotas, todėl iÅ¡parduoda ne tik metalÄ , bet ir jo perdirbimo įrangÄ .

Tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje, kaimynystėje gyveno T. L., todėl jie kaip kaimynai dažnai bendravo. T. L. užsiiminėjo metalo verslu, todėl jis jam papasakojo apie M. V. iÅ¡parduodamÄ metalÄ . T. L. susidomėjo, vėliau jie kartu su juo net lankėsi M. V. bendrovėje, kur Mečislovas jiems rodė tuos profilius, įrangÄ . Taip pat jis apie parduodamus profilius papasakojo pažįstamam iÅ¡ Krokuvos L. K..L. K. jo kvietimu kartu su kitu jam nepažįstamu vyru iÅ¡ Lenkijos buvo atvažiavęs į Vilnių ir lankėsi M.

V. firmoje. Jie kalbėjo apie galimÄ metalo tiekimÄ Ä¯ LenkijÄ , bet, kaip suprato, lenkams netiko M. V. praÅ¡oma kaina, ir jie jokių sandorių nesudarė. M. V. jiems rodė bendrovės sandėlyje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvusį metalÄ , į metalÄ gulėjusį lauke jis nekreipė tada dėmesio, net nežino ar lauke tuo metu buvo koks nors metalas. Nežino ar T. L. lankėsi pas M. V. gamykloje be jo, ir ar buvo su M. V. sudaręs kokius nors sandorius dėl tų profilių, jis jam apie tai nieko nesakė.

Minėtuose susitikimuose M. V. gamykloje, kuriuose dalyvavo jis, T. L., M. V., taip pat dalyvavo ir M. V. bendrovės komercijos direktorius ar atsakingas už produkcijos realizacijÄ (jo pareigų tiksliai nežino) vardu G. ar G. (pavardės nepamena, o gal jos ir nežinojo, nes jį vadino vardu). Tokių susitikimų buvo keli, metalÄ ir gamybos įrangÄ jiems rodė G. (Å¡io asmens iki susitikimo pas M. V. jis nepažinojo). Vieno iÅ¡ Å¡ių susitikimų metu ir dalyvavo aukščiau minėtas L. K. iÅ¡ Krokuvos.

Kaip suprato T. L. su G. susipažino taip pat pas M. V., iki tų susitikimų jo nepažinojo. Jis metalo versle nieko nenusimano ir tuo neužsiima, tiesiog pažįsta žmones, kurie tokį verslÄ turi, jiems ir pranešė apie iÅ¡parduodamÄ metalÄ .Suvedė T. L. su M. V.,nors jie vienas kitÄ pažinojo ir iki tų susitikimų. Nežino tiksliai kokie tarp jų buvo santykiai, bet vienÄ kartÄ T. L. praÅ¡ymu nuvažiavo pas M. V. papraÅ¡yti, kad jis iÅ¡mokėtų pinigus savo buvusiai buhalterei. Tačiau M.

V. pasakė, kad jis niekam neskolingas, kad T. L. aferistas. Jis apie tai nuvažiavęs papasakojo T. L., tuo Å¡i istorija ir pasibaigė (tai buvo maždaug prieÅ¡ 10 metų). Tik iÅ¡ Å¡io atsitikimo suprato, kad tarp T. L. ir M. V. buvo kažkokie nelabai geri reikalai. 2009 metų vasarÄ (tikslios datos nepamena), jam bÅ«nant (duomenys neskelbtini) gatvėje atsitiktinai sutiko T. L. ir jis paklausė,kodėl jo pažįstami neveža metalo, kurį žadėjo jam parduoti.Jis atsakė, kad nieko apie tai nežino, bet gali iÅ¡siaiÅ¡kinti.

Jis tada paskambino G. ir pasakė, kad T. L. klausinėjo apie metalÄ ,kurį jis jam neva žadėjo.Jie su juo susitiko (duomenys neskelbtini). Ä® susitikimÄ atėjo taip pat ir jo pažįstamas V. B., kurį pažinojo jau daug metu, kažkada kartu sportavo. Susitikimo metu kalbėjo G., o V. B. tiesiog buvo Å¡alia ir praktiÅ¡kai nieko nekalbėjo. G. papasakojo apie tÄ metalÄ , kurį jie siÅ«lė T. L., taiyra,kadmetalasyrarulonuose,guligamyklos „N.“teritorijoje jau pora metų, surÅ«dijęs, niekam nereikalingas, nes juo niekas nesidomi.

Jis pasidomėjo, ar Å¡is metalas ne M. V.. G. atsakė, kad ne, kad jo savininkė bankrutavo ar panaÅ¡iai. G. pasakė, kad seniai bÅ«tų iÅ¡vežę tÄ metalÄ , bet nėra transporto. Jie pasidomėjo, ar jis gali organizuoti transportÄ . Jis pasakė, kad pabandys surasti transportÄ . Vėliau, atrodo tÄ pačiÄ ar sekančiÄ dienÄ , jis,G. ir V.B. nuvažiavo kiekvienas savo transportu pas T. L. į (duomenys neskelbtini) gatvę, dėl visko susitarti. Susitikimo, kuriame dalyvavo jis, T. L., V. B. ir G., metu, prie T.

L. namų, aptarė metalo gabenimo detales. T. L. sakė, kad kol yra pirkėjas Lenkijoje (sakė, kad Lenkijos pietuose) reikėtų paskubėti. Jis sakė, kad jų nenuskriaus, ir bus už pagalbÄ atlygintÄ . Tai jis pasakė visiems jiems. T. L. V. B. pažinojo ir ankščiau, jis juos pats supažindino, kai V. lankėsi pas jį kol gyveno (duomenys neskelbtini)gatvėje. Kadangi jis turėjo pažįstamų transporto bendrovėje, jo paprašė užsakyti transportÄ , tai yra krovininius automobilius ir kranÄ metalui pakrauti.

G. minėjo, kad kranas turi bÅ«ti galingas, nes metalas apie 20 t svorio. Jis nuvažiavęs į transporto bendrovę kreipėsi pas vienÄ pažįstamÄ , kuris jį nukreipė pas kitÄ (jam iki to nepažįstamÄ ) darbuotojÄ , kuriam paskambino ir jis paklausė, kur reikės vežti krovinį, nes mokėti reikės už nuvažiuotus kilometrus. Pažadėjęs iÅ¡siaiÅ¡kinti, nes Å¡ito nežinojo, niekas jam to nesakė, nuvažiavo pas T. L.. Jis jam ant popieriaus lapo užrašė reikiamus duomenis, tai yra adresÄ Lenkijoje, kur reikia pristatyti krovinį (jo Å¡iuo metu nepamena).

Šį popieriaus lapÄ jis nuvežė tam transporto bendrovės darbuotojui,kuris žadėjo parÅ«pinti transportÄ .Jis pažiÅ«rėjo pagal paskirties vietÄ kiek teks važiuoti kilometrų (gavosi apie 500 km) ir pasakė kainÄ už vilkikus – 4800,00 Lt. Jis nuvažiavo pas T. L. ir pasakė, kad už transportÄ praÅ¡o 5000,00 Lt (200,00 Lt planavo paimti sau). Jis sutiko, bet pinigus pažadėjo duoti tik po to, kai maÅ¡inos atvažiuos į paskirties vietÄ . Kadangi dar reikėjo krano pradėjo ieÅ¡koti reikiamos bendrovės. Važiuodamas iÅ¡ tos transporto bendrovės, (duomenys neskelbtini) mikrorajone pamatė iÅ¡kabÄ â€žV. k.“ ir ten užvažiavo, paklausė, ar yra kranas galintis pakrauti apie 20 t vienu metu.

Jam atsakė, kad toks automobilinis kranas yra, bet jo Å¡iuo metu nėra vietoje, davė jam vairuotojo telefono numerį. Jis tiksliai nepamena, su kuo derino laikÄ , kada kranas turi bÅ«ti (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Atrodo tas pokalbis buvo su G., po darbo valandų. Telefonu su krano vairuotoju suderino kainÄ (kiek jis paprašė sumokėti, nepamena). Apie tai jis pranešė G., o Å¡is pasakė, kad su krano vairuotoju atsiskaitys vietoje. Jis krano vairuotojui nieko nemokėjo, jo net nematė. Visi susitikimai dėl to metalo ir technikos užsakymas vyko 2009 metų birželio mėnesį, tiksliau Å¡iuo metu nepamena, maždaug savaitės laikotarpiu (nuo pirmo susitikimo su minėtais asmenimis iki dienos, kai technika turėjo atvažiuoti į (duomenys neskelbtini)).

Jis pats metalo pakrovimo metu (duomenys neskelbtini) gatvėje nebuvo ir kaip vyko pakrovimas - nematė. Tik tÄ dienÄ kai jis turėjo bÅ«ti kraunamas, jis privažiavo prie tos aikÅ¡telės, netoli gamyklos „N.“ teritorijos pažiÅ«rėti, ar atvažiavo vilkikai. Tačiau maÅ¡inų dar nebuvo, kaip suprato kažkas vėlavo. Jų nelaukė ir iÅ¡važiavo. Å iek tiek vėliau skambino G. ir V. B., kurie, kaip suprato, turėjo bÅ«ti vietoje, klausė ar viskas gerai. Jie sakė, kad maÅ¡inos ir kranas vietoje.

Vėliau jam T. L. davė 5000,00 Lt, kuriuos jis nuvežė į transporto bendrovę ir sumokėjo į kasÄ . Jis už tarpininkavimÄ surandant transportÄ iÅ¡ T. L. paėmė 200,00 Lt. Apie tai, kad tas metalas buvo iÅ¡vežtas nelegaliai, sužinojo tik vėliau, kai jo pradėjo ieÅ¡koti policija, o visi minėti taip vadinami pažįstami tiesiog nustojo su juo bendrauti. Jis bandė skambinti vienam, kitam, norėdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti kokie ten reikalai su tuo metalu, bet taip nieko ir neiÅ¡siaiÅ¡kino.

IÅ¡ jam įteikto įtarimo sužinojo, kad to metalo vertė apie 160000,00 Lt, kad buvo padaryta vagystė. Kol buvo suimtas, parašė žmonai, kad kas nors nueitų pas T. L.. Nuėjo jos giminaitis K. V. (kaip sakė giminaičiai, jis Å¡iuo metu yra suimtas Minske). T. L. jam pasakė, kad perduotų jam, kad jis tylėtų, nes kitaip jo vizitinė kortelė ir jo nuotrauka bus parodyti tam lenkui, kuris nupirko metalÄ , ir jis paliudys, kad dėl metalo pardavimo tarėsi jis. Jis žinojo, kad T. L., kaip buvęs teisėsaugos darbuotojas, turi ryÅ¡ių policijoje, bijojo, kad visÄ kaltę suvers jam. 2009 metais naudojosi telefono numeriu, kurio pabaiga (duomenys neskelbtini) (viso numerio nepamena), taip pat jam atrodo, kad tuo laiku turėjo iÅ¡ankstinio apmokėjimo kortelę, kurios numerio nepamena.Su V.

B. susiskambindavo jo pagrindiniu numeriu (jo nepamena), be to kiek pamena, V. B. kažkada jam buvo paskambinęs iš nepažįstamo numerio, sakė, kad juo naudojasi laikinai (t. 7, b. l. 63-64).Kaip matyti iš liudytojo J. K. parodymų turinio, jie viso proceso metu nebuvo nuoseklūs ir neprieštaringi. Visų pirma, liudytojas, duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, juos davė iš dalies kitokius, nei ikiteisminio tyrimo metu, iš esmės ėmė neigti ir menkinti savo paties indėlį nusikalstamos veikos padaryme.

Akcentuotina ir tai, kad liudytojas ikiteisminio tyrimo metu neigė buvęs nusikalstamos veikos vietoje, tačiau kaip matyti iš atliktos įvykio vietos ((duomenys neskelbtini), Vilnius) aptarnaujančių mobiliojo ryšio operatorių bokštų (celių) išklotinių bei asmenų, prisidėjusių prie nusikaltimo naudojamų mobiliojo ryšio telefonu abonentinių numerių skambučių išklotinių, analizės, dėl 2009 m. birželio 12 d. numerio Nr. (duomenys neskelbtini) (nustatyta, kad numerį naudojo J.

K.) buvimo vietos. Nustatyta, kad laikotarpyje nuo 18.08 val. iki 20.44 val. numeris (duomenys neskelbtini)buvo bazinių stočių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje. IÅ¡analizavus numerio (duomenys neskelbtini) (J. K.) telefoninių ryÅ¡ių iÅ¡klotinę, nustatyta, kad ir pastarasis numeris buvo tų pačių, t. y. bazinių stočių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje. Apibendrinant bazinių stočių iÅ¡sidėstymo bei jų veikimo krypčių visumÄ konstatuotina, kad numeriai (duomenys neskelbtini) ir     (duomenys neskelbtini), laikotarpiu tarp 17.39 val. ir 21.00 val., buvo naudojami teritorijoje adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad liudytojas proceso metu nebuvo nuoširdus, savo parodymuose siekė sumenkinti savo paties vaidmenį. Akcentuotina ir tai, kad iš jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog liudytojas buvo pakankamai geras M. V. pažįstamas, jam buvo žinomos aplinkybės, susiję su minėto asmens įmonės veikla. Dėl to kyla pagrįstų abejonių, dėl ko liudytojas, jo teigimu T. L. paklausus, kodėl jo pažįstami neveža žadėto metalo, nurodo susisiekęs būtent su G.

U., o ne su pačiu M. V., dėl ko nesusisiekė su minėtu asmeniu, nors nusikalstamos veikos vieta buvo faktiÅ¡kai Å¡alia M. V. įmonės patalpų, o liudytojui buvo žinoma, jog Å¡is asmuo užsiima metalo verslu. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, minėto liudytojo parodymų apie iÅ¡ankstinį susitarimÄ daryti nusikalstamÄ veikÄ ir organizuotos grupės buvimÄ daugiau nepatvirtina jokia baudžiamosios bylos medžiaga. Nors sutiktina, kad atliktos įvykio vietÄ ((duomenys neskelbtini), Vilnius) aptarnaujančių mobiliojo ryÅ¡io operatorių bokÅ¡tų (celių) iÅ¡klotinių bei asmenų, galimai prisidėjusių prie nusikaltimo naudojamų mobiliojo ryÅ¡io telefonu abonentinių numerių skambučių iÅ¡klotinių,analizės duomenys patvirtina, jog tarp liudytojo ir nuteistųjų vyko telefoninis bendravimas,kolegijos vertinimu, vien Å¡ių įrodymų nepakanka nuteistųjų kaltei pagrįsti, nustatyti jų tyčios turinį bei organizuotoje grupėje atliktus veiksmus, ir daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ dėl liudytojo J.

K. parodymų teisingumo. Akcentuotina, jog be J. K. parodymų, bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kad su T. L., G. U. ir V. B. buvo susitarta daryti nusikalstamÄ veikÄ , kad metalo paskirties vietÄ nurodė T. L., kad pinigus metalÄ iÅ¡vežusio transporto apmokėjimui J. K. davė bÅ«tent jis. Be to, baudžiamosios bylos medžiagoje nėra duomenų, galinčių paneigti V. B. gynybinę versijÄ , kad nusikaltimo padarymo metu jis slaugė savo sergančiÄ mamÄ , kuri gyvena netoli nusikaltimo padarymo vietos, nuteistojo G.

U. gynybinę versijÄ , kad su J. K., V. B. ir T. L. jis bendravo visai kitomis, nesusijusiomis su nusikalstama veika, temomis, o nusikalstamos veikos vietoje jam priklausantys telefonų numeriai buvo fiksuoti, nes jis tuo metu buvo jam priklausančiose patalpose, esančiose UAB „N. v.“ patalpose, kur jis turėjo darbo kabinetÄ . Byloje, be J. K. parodymų, telefoninių pokalbių iÅ¡klotinių, bylojančių tik apie telefoninių kontaktų palaikymÄ , ir kad pavogtÄ metalÄ Ä¯sigijo jo pažįstamo K. C.

įmonė, nėra kitų įrodymų, kurie T. L. susietų su padaryta nusikalstama veika.Akcentuotina, kad teismų praktikoje, teisės doktrinoje pripažinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos    31 str. 1 d. asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.Å ioje konstitucinėje nuostatoje įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas.Nekaltumo prezumpcija taip pat įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6str.2d.,BPK44 str.6 d.Taigi,iÅ¡ nekaltumo prezumpcijos kyla imperatyvas, kad visos abejonės,kurių byloje negalima paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos kasacinė nutartis Nr. 2K-P-221/2008, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Barber?, Messegué ir Jabardo prieÅ¡ IspanijÄ (Barber?, Messegué and Jabardo v.

Spain. 6 December 1988, § 77, Series A no. 146)). Nors baudžiamosios bylos medžiagoje ir surinkta pakankamai objektyviÄ jÄ nusikalstamos veikos pusę patvirtinančių įrodymų, tačiau kolegijos vertinimu, vien tik liudytojo J. K. parodymai bei atliktos įvykio vietos ((duomenys neskelbtini), Vilnius) aptarnaujančių mobiliojo ryÅ¡io operatorių bokÅ¡tų (celių) iÅ¡klotinių bei asmenų, galimai prisidėjusių prie nusikaltimo naudojamųmobiliojo ryÅ¡io telefonu abonentinių numerių skambučių iÅ¡klotinių, analizės duomenys, negali bÅ«ti laikomi neginčijamai G.

U., T. L. ir V. B. kaltę, padarius Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , veikiant organizuotoje grupėje, pagrindžiančiais įrodymais. Dėl to, vadovaujantis in dubio pro reo principo reikalavimais, nuteistųjų atžvilgiu priimtinas iÅ¡teisinamasis nuosprendis.Pažymėtina ir tai, kad esant organizuotai grupei, visi bendrininkai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais ir jų padarytos veikos kvalifikuojamos pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d., nesiremiant papildomai Lietuvos Respublikos BK 24 str. atitinkamomis dalimis.Pirmosios instancijos teismas,pripažindamas G.

U. ir T. L. nusikaltimų organizatoriumi ir kvalifikuodamas jų padarytas veikas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. bei 178 str. 3 d. netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d. numatytos veikos kvalifikuojantis požymis yra organizuota grupė, todėl pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai šį veikos kvalifikuojantį požymį pripažino nuteistųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Be to, suformuluotame nusikalstamos veikos apraÅ¡yme ydingai J.

K. pavardė, kadangi procese jis laikytinas asmeniu, atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 391 str., todėl veikos apraÅ¡yme turėtų bÅ«ti naudojama bÅ«tent tokia formuluotė, o ne asmens, nepatraukto baudžiamojon atsakomybėn, vardas ir pavardė. Vis dėlto, nepaisant nurodytų nuosprendžio trÅ«kumų, jis naikintinas kitais pagrindais, t. y. neįrodžius, kad T. L., V. B., S. R. ir G. U. dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ . Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos RespublikosBPK 303 str. 1 d., 5 d. 2 p., 326 str. 4 d., 329 str. 1 d. 1 p.n u s p r e n d ž i a: nuteistųjų G.

U., T. L., V. B. (V. B.) ir S. R. apeliacinius skundus tenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį: G. U. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. 178 str. 3 d. iÅ¡teisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p.).G. U. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – panaikinti.T. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. 178 str. 3 d. iÅ¡teisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p.).T.

L. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – panaikinti.V. B. (V. B.) pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d. iÅ¡teisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p.).V. B. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – panaikinti.S. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d. iÅ¡teisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p.).S. R. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – panaikinti.“ UAB „K.“ pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį 187 939,74 Lt (vieno Å¡imto aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt septynių tÅ«kstančių devynių Å¡imtų trisdeÅ¡imt devynių litų 74 ct) sumai palikti nenagrinėtÄ .Daiktus ir dokumentus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

UAB „E.“ darbuotojo pateiktÄ vaizdo įraÅ¡Ä â€“ palikti saugoti prie baudžiamosios bylos. Kolegijos pirmininkė                                                                   Virginija Pakalnytė-TamoÅ¡iÅ«naitė Teisėjai                                                                                   ArÅ«nas Kisielius                                                                                                                                                                              Daiva Pranytė-Zalieckienė