2025-09-17 Nr. AB-14425-3-62-3-00793-2025-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-821-629/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00793-2025-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugsėjo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovams Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Koordinacinei tarybai prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Regionų administracinis teismas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, Nacionalinė teismų administracija, Lietuvos Respublikos Seimas).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT) 2025 m. gegužės 16 d. sprendimą Nr. (8.28Mr)ATP-T-2025-00013 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (toliau – ir 2025 m. gegužės 16 d. sprendimas); 2) įpareigoti pareiškėjo prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo nagrinėti iš naujo atsižvelgiant į esamo interesų konflikto faktinę aplinkybę; 3) priteisti iš atsakovų ir trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidas, neturtinės žalos, atsiradusios dėl kartotinų galbūt neteisėtų veiksmų, kurią pareiškėjas vertina 5 000 Eur, atlyginimą bei turtinės žalos, padarytos ir toliau daromos pareiškėjo nekilnojamam turtui, finansams, kurios dydžiui nustatyti bus reikalinga ekspertinė išvada (ją pateiks procesui pasibaigus kiek jis betruktų), atlyginimą. Pareiškėjas taip pat pateikė procesinio pobūdžio prašymus dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo, bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, kreipimosi į Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos institucijas dėl išaiškinimų pateikimo, institucijų atstovų dalyvavimo pripažinimo būtinu.

Regionų administracinis teismas 2025 m. gegužės 28 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti.

Pareiškėjas 2025 m. birželio 3 d. pateikė teismui patikslintą skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti VGTPT 2025 m. gegužės 16 d. sprendimą; 2) įpareigoti pareiškėjo prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo nagrinėti iš naujo atsižvelgiant į esamo interesų konflikto faktinę aplinkybę; 3) priteisti iš atsakovų ir trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidas, neturtinės žalos, atsiradusios dėl kartotinų galbūt neteisėtų veiksmų, kurią pareiškėjas vertina 5 000 Eur, atlyginimą bei turtinės žalos, padarytos ir toliau daromos pareiškėjo nekilnojamajam turtui, finansams, kurios dydžiui nustatyti bus reikalinga ekspertinė išvada (ją pateiks procesui pasibaigus kiek jis betruktų), atlyginimą. Pareiškėjas taip pat pateikė procesinio pobūdžio prašymus dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo, bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, kreipimosi į Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos institucijas dėl išaiškinimų pateikimo, institucijų atstovų dalyvavimo pripažinimo būtinu.

Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 4 d. nutartimi pareiškėjui pakartotinai nustatė terminą pašalinti nutartyje nurodytiems skundo trūkumams:

1) patikslinti skundo reikalavimus ir jų faktinį pagrindą;

2) aiškiai pagrįsti ir patikslintame skunde nurodyti visus nesutikimo su sprendimu argumentus;

3) aiškiai ir konkrečiai pagrįsti ir argumentuoti reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo, jį patikslinti, aiškiai nurodant, iš kokios institucijos dėl kokio veikimo ar neveikimo, kokios sumos prašo neturtinės žalos ir turtinės žalos atlyginimo;

4) aiškiai ir konkrečiai nurodyti, kokias neigiamas pasekmes jis yra patyręs būtent dėl neteisėtų veiksmų ar neveikimo, šias aplinkybes detalizuoti ir nurodyti patikslintame skunde, pateikti atitinkamus įrodymus joms pagrįsti ir paaiškinti;

5) jei pareiškėjas reikalavimą reiškia ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atžvilgiu, jie byloje turi būti nurodyti atsakovais, priešingu atveju, paaiškinti ir pagrįsti, kokį teisinį suinteresuotumą nurodytos institucijos turės dėl šios bylos baigties;

6) reikalavimą atlyginti neturtinę žalą susieti su konkrečiai jo patirta neturtine žala, patikslintame skunde konkrečiai nurodyti, kaip tiksliai pasireiškė neteisėti institucijų ar pareigūnų veiksmai, sukėlę aiškias neigiamas pasekmes pareiškėjui, nurodyti, kokie veiksniai lėmė prašomą atlyginti žalos dydį, įvertintą būtent 5 000 Eur suma;

7) skundo reikalavimus suformuluoti konkrečiai įvardijant prašomą priteisti turtinės žalos atlyginimą pinigine išraiška bei patikslintame skunde nurodyti, kaip žalos dydis buvo apskaičiuotas ir iš kokių dalių jis susideda;

8) pateikti papildomus paaiškinimus, kaip pasireiškė jo patirta turtinė ir neturtinė žala ir, esant galimybei, pateikti arba nurodyti įrodymus, pagrindžiančius nurodyto dydžio turtinę ir neturtinę žalą. Be kita ko, pareiškėjui siekiant, kad ekspertizės klausimas būtų sprendžiamas po skundo (patikslinto skundo) priėmimo, pareiškėjui pasiūlė pateikti teismui siūlomų ekspertų kandidatūras, jų pasirašytą (-us) sutikimą (-us) atlikti ekspertizę, taip pat ekspertų pateiktus duomenis apie preliminarią ekspertizės kainą ir atlikimo trukmę bei pareiškėjo siūlomus klausimus ekspertizei. Teismas taip pat išaiškino pareiškėjui teisę procesinius dokumentus paruošti kartu su profesionaliu atstovu – advokatu arba advokato padėjėju, taip pat galimybę kreiptis dėl nemokamos teisinės pagalbos.

Pareiškėjas 2025 m. birželio 6 d. pateikė teismui patikslintą skundą, kuriame suformulavo iš esmės analogiškus reikalavimus ir prašymus, kaip ir prieš tai pateiktame skunde bei patikslintame skunde.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 6 d. nutartimi pareiškėjo A. Ž. skundą (patikslintą skundą) laikė nepaduotu ir išaiškino pareiškėjui, kad ši nutartis neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimus.

Teismas pažymėjo, kad teismo nutarties, kuria pareiškėjui nustatytas įpareigojimas pašalinti skundo trūkumus, kopija pareiškėjui buvo išsiųsta elektroniniu paštu 2025 m. birželio 5 d., pareiškėjas patvirtino nutarties kopijos gavimą 2025 m. birželio 5 d.

Teismas vertino, kad pareiškėjas teismo įpareigojimų tinkamai neįvykdė, t. y. nepatikslino reikalavimų ir jų faktinio pagrindo, nenurodė nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentų; nepagrindė reikalavimo dėl žalos atlyginimo priteisimo – nenurodė, iš kokios institucijos dėl kokio veikimo ar neveikimo, kokios sumos prašo neturtinės žalos ir turtinės žalos atlyginimo; nenurodė, kokias neigiamas pasekmes jis yra patyręs būtent dėl neteisėtų veiksmų ar neveikimo, šių aplinkybių nedetalizavo patikslintame skunde, nepateikė ir nenurodė atitinkamų įrodymų joms pagrįsti ir paaiškinti; nors pareiškėjas reikalavimą dėl žalos atlyginimo reiškia ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atžvilgiu, jie byloje nėra nurodyti atsakovais, nepaaiškino ir nepagrindė, kokį teisinį suinteresuotumą nurodytos institucijos turės dėl šios bylos baigties; nesusiejo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą su konkrečiai pareiškėjo patirta neturtine žala, nenurodė, kaip tiksliai pasireiškė neteisėti institucijų ar pareigūnų veiksmai, sukėlę aiškias neigiamas pasekmes pareiškėjui, nenurodė, kokie veiksniai lėmė prašomą atlyginti žalos dydį, įvertintą būtent 5 000 Eur suma; skundo reikalavimų nesuformulavo konkrečiai įvardijant prašomą priteisti turtinės žalos atlyginimą pinigine išraiška bei patikslintame skunde nenurodė, kaip žalos dydis buvo apskaičiuotas ir iš kokių dalių jis susideda. Be to, pareiškėjas nepasinaudojo galimybe pateikti arba nurodyti įrodymus, pagrindžiančius nurodyto dydžio turtinę ir neturtinę žalą.

Nustatęs, kad pareiškėjas visų skundo trūkumų tinkamai nepašalino, pratęsti termino neprašė, todėl skundą (patikslintą skundą) teismas laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui.

III. Pareiškėjas A. Ž. atskirajame skunde prašo: 1) atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pasinaudojant tiesiogiai tarpusavyje susijusių teisminių procesų medžiagomis, kurių sąrašas pridedamas; 2) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimų, ar Lietuvos Respublikos įstatymuose galbūt tyčia nenumatytas teismo nušalinimas pilna sudėtimi (kai tyčia žlugdomos bylos ir nesilaikoma įstatymų) neatima pareiškėjo teisės į nešališką teismo procesą; 3) panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 6 d. nutartį ir įpareigoti teismą pareiškėjo pakartotinai patikslinto skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo, atsižvelgiant į jame išdėstytas faktines aplinkybes ir pateiktus bei prašomus išreikalauti įrodymus.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad teisėja tikėtina neskaito jai pateiktų skundų arba tyčia žlugdo bylas prieš valstybės institucijas, taip įgyvendindama ydingą administracinių teismų praktiką riboti piliečių procesines teises, netiriant pateiktų ar prašomų išreikalauti papildomų įrodymų, nesinaudojant tiesiogiai tarpusavyje susijusių teisminių procesų medžiagomis. Kadangi teisėja tokius veiksmus atlieka ne pirmą kartą (administracinė byla Nr. I2-753-931/2025) tiesiogiai tarpusavyje susijusiuose teisminiuose procesuose, yra pagrindo manyti (ir faktai tai patvirtina), kad teisėja tokiu būdu bando dangstyti galbūt nusikalstamą veiką Regionų administraciniame teisme, yra priklausoma nuo teismo pirmininko ir jo pavaduotojos bei politinių gaujų atstovų Nacionalinėje teismų administracijoje bei kitose valstybės institucijose. Esant šioms aplinkybėms, yra akivaizdu kad Regionų administracinis teismas nėra pajėgus organizuoti nešališką teismo procesą, vykdo segregaciją, diskriminaciją, patyčias ir nesilaiko lygybės prieš įstatymą principo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 6 d. nutarties dalies, kuria pareiškėjo skundas (patikslintas skundas) laikytas nepaduotu, nepašalinus skundo trūkumų, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas atskirąjį skundą paprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Pagal ABTĮ 141 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

Pareiškėjas atskirajame skunde išreiškia pageidavimą, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, tačiau nepateikia jokių tokio prašymo motyvų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių bylai pagal pareiškėjo atskirąjį skundą teisingai išspręsti yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, šią bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

Dėl galimo pirmosios instancijos teismo šališkumo pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011). Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo šališkumą iš esmės grindžia teismo procesine veikla, tačiau teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių tai, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, buvo šališkas.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti, o jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015; ir kt.). Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, yra tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014; kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010, 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012; 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1164-502/2015; kt.).

ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktuose nustatyta, jog skunde turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai (skundo pagrindas), bei pareiškėjo reikalavimas (skundo dalykas).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo ir patikslinto skundo turinį, sprendžia, kad pareiškėjas tiek skunde, tiek patikslintame skunde suformulavo pakankamai aiškų skundo reikalavimą panaikinti VGTPT 2025 m. gegužės 16 d. sprendimą ir įpareigoti pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš pareiškėjo skundo ir patikslinto skundo turinio galima suprasti, kokiais aspektais yra kvestionuojamas 2025 m. gegužės 16 d. sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Skundo ir patikslinto skundo dalyje „Skundo esmė“ pareiškėjas nurodė su jo 2025 m. gegužės 9 d. prašymo pateikimu / išnagrinėjimu susijusias aplinkybes ir paaiškinimus. Kaip matyti iš ginčijamo 2025 m. gegužės 16 d. sprendimo, šis sprendimas priimtas išnagrinėjus būtent pareiškėjo 2025 m. gegužės 9 d. prašymą. Taigi, pirmosios instancijos teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartyje ir 2024 m. birželio 4 d. nutartyje nustatyti aptariamos skundo dalies trūkumai nelaikytini esminiais ir užkertančiais kelią teismui priimti tokį skundą (jo dalį).

Pažymėtina, kad skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016). Todėl teismo motyvais, susijusiais su tuo, ar skundą padavęs subjektas pakankamai pagrindė reikalavimo (-ų) pagrįstumą, negali būti sprendžiamas skundo priėmimo klausimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-421-815/2024). Kadangi pareiškėjo skundo reikalavimo dėl 2025 m. gegužės 16 d. sprendimo panaikinimo pagrindimo pakankamumas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. gegužės 28 d. ir 2024 m. birželio 4 d. nutartyse nepagrįstai šiuo aspektu nustatė pareiškėjo skundo trūkumą.

Pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde suformulavo reikalavimą priteisti iš atsakovų ir trečiųjų asmenų neturtinės žalos, atsiradusios dėl kartotinų galbūt neteisėtų veiksmų, kurią pareiškėjas vertina 5 000 Eur, atlyginimą. Iš skundo ir patikslinto skundo turinio iš esmės aišku, kad pareiškėjas patirtą neturtinę žalą kildina iš 2025 m. gegužės 16 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą, bei VGTPT (įvardyta atsakovu) galbūt tyčinio veiksmų neatlikimo. Pažymėtina, kad pareiškėjas yra nurodęs argumentus, dėl kurių, jo vertinimu, 2025 m. gegužės 16 d. sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas bei turi būti panaikintas.

Nors pareiškėjas patikslintame skunde cituoja tam tikrus įstatymus, teismų praktiką, išvardija kitas administracines bylas, nagrinėtas ar nagrinėjamas teismuose pagal jo skundus, nurodo ir kitų institucijų, jo vertinimu, neteisėtus veiksmus, tačiau ši pareiškėjo nurodyta informacija nesudaro pagrindo konstatuoti, kad iš pareiškėjo patikslinto skundo nėra aišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio materialaus teisinio rezultato reikalaujama iš atsakovo.

Pabrėžtina, kad asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisinį procesą, ji yra būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra pažymėjęs, jog asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų, pareigūnų veiksmų. Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, asmens teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai apsunkintas jos įgyvendinimas. Priešingu atveju tektų konstatuoti šios teisės deklaratyvumą (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

Vien tik formalus laikymasis teisės normų, reglamentuojančių skundo (prašymo) priėmimą, yra netoleruotinas, todėl konstatuoti kreipimosi dokumento (skundo, prašymo ar pan.) turinio ir formos trūkumai, jeigu jie nėra esminiai, nėra kliūtis priimti skundą (prašymą) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS17-400/2006; kt.). Būtina pažymėti, kad sprendžiant, ar pateiktas skundas yra pakankamai aiškus, ar reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, reikia atsižvelgti į pareikšto skundo reikalavimo esmę ir skunde nurodytas aplinkybes, kurios yra skundo pagrindas ir kuriomis yra grindžiami skundo reikalavimai. Tuo atveju, kai iš skundo yra aišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio materialaus teisinio rezultato reikalaujama iš atsakovo arba kokios teisminės gynybos prašoma teismo, nors ir nėra labai tiksliai suformuluoti reikalavimai ar išdėstytos aplinkybės, pagrindžiančios šiuos reikalavimus, negali būti daroma išvada, kad skundas nepriimtinas ir jo pagrindu negali būti pradėtas teismo procesas, nes tokiu būdu nepagrįstai būtų suvaržyta asmens teisė kreiptis į teismą ir pažeistas teisminės gynybos prieinamumo principas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo formuojamą doktriną, į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bei į tai, jog pirmosios instancijos teismo nurodyti pareiškėjo skundo trūkumai yra formalūs, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog šie trūkumai yra kliūtis bylai nagrinėti. Šiuo atveju administracinės bylos iškėlimo stadijoje pirmosios instancijos teismui buvo pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti turtinę žalą, dėl kurio įrodymus, pareiškėjo teigimu, jis pateiks procesui pasibaigus kiek jis betruktų. Ši skundo reikalavimo dalis yra neaiški, iš skundo turinio negalima suprasti, su kokios institucijos ir su kokiais konkrečiais veiksmais pareiškėjas sieja turtinės žalos atsiradimą, kokio dydžio žalą prašo priteisti. Todėl teismas pagrįstai sprendė, kad šis reikalavimas neatitinka ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytų reikalavimų, todėl teismas, pareiškėjui nepašalinus nurodytų skundo trūkumo per nustatytą terminą, pagrįstai ir teisėtai šią skundo dalį laikė nepaduota.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija), teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo (toliau – ir Konstitucinio Teismo įstatymas) 67 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai. Iš Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto kyla reikalavimas, kad teismai, argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai, neapsiribotų vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, taip pat tuo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieštarauja Konstitucijai, bet privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai) ir kokia apimtimi, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, o savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais. Priešingu atveju teismo prašymas ištirti įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio reikalavimų (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2015 m. birželio 12 d., 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutarimus ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, iš dalies netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas ir nepagrįstai užkirto kelią pareiškėjui pasinaudoti savo teise į teisminę gynybą, todėl pirmosios instancijos teismo 2025 m. birželio 6 d. nutarties dalis, kuria pareiškėjo skundas dėl VGTPT 2025 m. gegužės 16 d. sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo laikyta nepaduota, naikinama ir skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 6 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjo A. Ž. skundas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. gegužės 16 d. sprendimo Nr. (8.28Mr)ATP-T-2025-00013 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo laikyta nepaduota, panaikinti ir šios pareiškėjo skundo dalies priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 6 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė