d0b63b94-2cbd-413a-b9dc-a5c8ff9e967e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                             Administracinė byla Nr. I-2922-473/2017                                                           Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00877-2017-5                                                                  Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2.; 55.1.3 (S)                                                                                                                                                                                       VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 27 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

P. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė:           PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad teismo posėdyje dalyvauti nepageidauja (b. l. 33). Skunde (b. l. 1–4) nurodė, kad 2016-06-15 iÅ¡ Utenos policijos komisariato areÅ¡tinės buvo konvojuotas į Zarasų rajono apylinkės teismÄ .

Konvojavimo automobilyje nebuvo saugos diržų, o teismo posėdžio salėje jam nebuvo nuimti antrankiai. Dėl nežmoniÅ¡ko konvojavimo ir jo laikymo su antrankiais teismo posėdžio salėje pareiÅ¡kėjas patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus ir skausmus, depresijÄ , didelę neturtinę žalÄ . Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Utenos AVPK) praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime (b. l. 10–12) nurodė, kad pareiÅ¡kėjas buvo konvojuojamas iÅ¡ Utenos AVPK areÅ¡tinės 2016 m. birželio 15 d. 8.42 val. ir grÄ Å¾intas iÅ¡ Zarasų rajono apylinkės teismo posėdžio 2016 m. birželio 15 d. 17 val.

MinėtÄ dienÄ pareiÅ¡kėjas buvo konvojuojamas tarnybiniu automobiliu Nr. CCN 083, kuris pritaikytas konvojavimui, todėl antrankiai pareiÅ¡kėjui buvo nuimti. Tarnybiniame automobilyje yra įrengti saugos diržai, todėl pareiÅ¡kėjas galėjo juos užsisegti. Dėl laikymo su antrankiais teismo posėdžio salėje Utenos AVPK nurodė, kad Zarasų rajono apylinkės teismo pastate nėra įrengtos patalpos konvojuojamiesiems asmenims laikyti, įtariamiesiems ir kaltinamiesiems posėdžių salėse nėra įrengtų smÅ«giams atsparių stiklo atitvarų.

Posėdžių salėse ant langų nėra metalinių grotų. Dėl Å¡ių priežasčių, antrankiai nuimti nebuvo. Teismo posėdžio metu, pirmininkaujantis teisėjas turi teisę pareikalauti nuimti antrankius (Konvojavimo taisyklių 223.2 punktas), todėl skundo dalyje dėl žalos, kuri kildinama iÅ¡ pareigÅ«nų veiksmų pareiÅ¡kėjÄ laikant su antrankiais Zarasų rajono apylinkės teisme posėdžio metu, atlyginimo praÅ¡o nenagrinėti.Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos valstybės atstovo Utenos AVPK atstovas nedalyvavo.

Utenos AVPK apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 28).Bylos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo iÅ¡vadosByloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo pareiÅ¡kėjui, kuriÄ jis patyrė dėl galimai netinkamų konvojavimo sÄ lygų ir jo laikymo su antrankiais teismo posėdžio salėje. Taigi byloje keliamas atsakovės deliktinės atsakomybės klausimas. ŽalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str. 1 d., privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. ŽalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, pagal CK 6.271 str. 1 d., privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

CK 6.250 str. taikymo teismų praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).

Transporto priemonėms, kuriomis atliekamas konvojavimas, yra taikomi Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos virÅ¡ininko 2008-12-02 įsakymu Nr. 2B-479 patvirtintuose Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukcijÄ reikalavimuose, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos virÅ¡ininko 2008-07-29 įsakymu Nr. 2B-290 patvirtintuose Techniniuose motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimuose, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintose Konvojavimo taisyklėse (toliau – ir Konvojavimo taisyklės) ir kituose teisės aktuose nustatyti reikalavimai.

Pagal Konvojavimo taisyklių 3 punktÄ specialiosios transporto priemonės – specialusis automobilis, specialusis autobusas, specialusis vagonas, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus yra techniÅ¡kai įrengtos kameros. IÅ¡ atsakovės atstovo Utenos AVPK pateikto A. P. kortelės iÅ¡raÅ¡o matyti, kad pareiÅ¡kėjas 2016-06-15 buvo konvojuotas iÅ¡ Utenos AVPK į Zarasų rajono apylinkės teismÄ ir atgal (b. l. 13-18); konvojuojamas buvo automobiliu, kurio valst. Nr. CCN (b. l. 19).

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad konvojavimo automobilyje nebuvo saugos diržų. Konvojavimo taisyklių 146 punkte nustatyta, kad specialiajame automobilyje, specialiajame autobuse (kuriuo vykdomas konvojavimas) turi bÅ«ti nepažeistos kėbulo grindys, sienos ir lubos, specialiojo autobuso ir specialiojo automobilio langai; atskirų kamerų vidiniai užraktai, kodiniai užraktai; tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės), atsarginis ratas; veikiančios kėbulo, kamerų Å¡ildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m3/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apÅ¡vietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai); techniÅ¡kai tvarkingas sudegusio kuro iÅ¡metamų dujų vamzdis; radijo, mobiliojo ir kitos ryÅ¡io priemonės; pritvirtinti arba uždedami ant specialiojo automobilio, specialiojo autobuso stogo mėlynos spalvos Å¡vyturėliai (atitinkantys Lietuvos standartÄ ICS 43.040.20); du gesintuvai (vienas pritvirtintas kabinoje, antras – kėbule prie įėjimo (išėjimo); elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai; du kelių motorinės transporto priemonės pirmosios pagalbos rinkiniai (vienas vairuotojo kabinoje, antras – kėbule, konvojuotojams lengvai pasiekiamoje vietoje).

Å ių taisyklių 145 punkte nustatyta, konvojuotojų pareiga prieÅ¡ pradedant vykdyti konvojavimÄ patikrinti specialiojo automobilio, specialiojo autobuso inžinerinių techninių priemonių bÅ«klę; 147 p. – kad draudžiama lydėti konvojuojamuosius specialiaisiais automobiliais ar specialiaisiais autobusais, kurie neatitinka Å¡ių taisyklių 146 punkte ir Kelių eismo taisyklėse nurodytų reikalavimų. Konvojavimo taisyklių 146 punkte nenustatyta, kad specialiajame transporte turi bÅ«ti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui.

Teismas pažymi, kad Konvojavimo taisyklių 106 ir 107 punktuose nustatyta, kad konvojuojamųjų priėmimas į specialųjį ar kitokį transportÄ pradedamas nuo pretenzijų iÅ¡klausymo ir kiekvieno asmenybės patikrinimo pagal duomenis, esančius konvojuojamųjų asmens bylų pažymose. Tai reiÅ¡kia, jog konvojavimo metu patyręs nepatogumų konvojuojamas asmuo turi galimybę pateikti nusiskundimÄ konvojaus virÅ¡ininkui, kuris, pagal Konvojavimo taisyklių 137 punktÄ apie tai daro įraÅ¡us konvojaus kelionės žurnale.

Konvojavimo taisyklių 137 punkte nustatyta, kad konvojaus virÅ¡ininkas ar pareigÅ«nai, tikrinantys konvojų, gavę iÅ¡ konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raÅ¡tu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų praÅ¡ymams patenkinti. Jeigu konvojaus virÅ¡ininkas vietoje negali patenkinti praÅ¡ymo ir iÅ¡nagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu praneÅ¡imu turi perduoti įstaigos, į kuriÄ konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Ä®raÅ¡us apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus virÅ¡ininkas daro konvojaus kelionės žiniaraÅ¡tyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigÅ«nÄ .

Taigi minėta nuostata suteikia teisę konvojuojamajam turint pretenzijų dėl konvojavimo sÄ lygų, su skundu, ar praÅ¡ymu kreiptis į konvojų. Tuo tarpu konvojus apie gautÄ skundÄ (praÅ¡ymÄ ) turi įraÅ¡yti žiniaraÅ¡tyje ir pagal galimybes iÅ¡spręsti. Byloje nėra duomenų, taip pat nėra atitinkamų įrašų ir žiniaraščiuose, kad pareiÅ¡kėjas su skundu dėl netinkamų konvojavimo sÄ lygų, tai yra, kad buvo vežamas automobilyje, kuriame nėra saugos diržų, bÅ«tų kreipęsis į pareigÅ«nus, taip pat nėra duomenų, kad tokia teisė pareiÅ¡kėjui buvo ribojama (b. l. 22).

Be to, Utenos AVPK atsiliepime nurodė, kad automobilyje, kuriuo pareiÅ¡kėjas buvo konvojuotas nurodytÄ dienÄ , saugos diržai buvo, todėl pareiÅ¡kėjas galėjo juos užsisegti. Teismas neturi pagrindo abejoti Å¡iuo atsakovės atstovo argumentu. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo skundo argumentas, kad konvojavimo automobilyje nebuvo saugos diržų, atmetamas kaip nepagrįstas.PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildina ir iÅ¡ to, kad jam 2016-06-15 Zarasų rajono apylinkės teisme vykusio posėdžio metu nebuvo nuimti antrankiai.Konvojavimo taisyklių 195 straipsnyje nustatyta, kad nuo momento, kai konvojaus virÅ¡ininkas praneÅ¡a teismo posėdžio pirmininkui apie konvojuojamųjų pristatymÄ , iki teismo posėdžio pabaigos konvojaus virÅ¡ininkas vykdo teismo posėdžio pirmininko nurodymus dėl konvojuojamųjų apsaugos teismo posėdžio metu.

Teismo posėdžių metu pareigÅ«nai yra pavaldÅ«s teismo posėdžio pirmininkui, taigi nuimti pareiÅ¡kėjui antrankius buvo galima tik gavus jo leidimÄ . Kad atsakovės atstovas nevykdė teismo posėdžio pirmininko nurodymų pareiÅ¡kėjas nepateikė. Å iuo atveju nėra pagrindo teigti, kad pareigÅ«nai tyčia siekė sukelti pareiÅ¡kėjui nepatogumus, jį pažeminti ar kaip kitaip jį iÅ¡skirti iÅ¡ kitų į teismo posėdžius konvojuojamų asmenų, nes, kaip ir minėta, buvo laikytasi Konvojavimo reikalavimų, kurie jiems yra privalomi.

Atsižvelgęs į tai kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad Utenos AVPK pareigÅ«nai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu neatliko jokių neteisėtų veiksmų, veikė pagal teisės aktų nustatytÄ tvarkÄ , todėl jo reikalavimas dėl neturtinės žalos atmestinas kaip nepagrįstas. Be to, Å¡ios teisės normos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu.

Todėl pareiÅ¡kėjo nurodyta aplinkybė, susijusi su neturtine žala, atsiradusia naudojant antrankius teismo posėdžių metu, negali bÅ«ti vertinama administracinio proceso tvarka. Dėl minėto teismo posėdžio metu priimto sprendimo nuimti ar nenuimti antrankių, pareiÅ¡kėjas gali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismÄ (Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rÅ«Å¡inio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2014 m. balandžio 2 d. nutartis Nr. T-41/2014).byloje nesprendžiama dėl pareiÅ¡kėjo argumentų apie antrankių naudojimÄ teismo posėdžiuose.ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas.

Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012; 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje A438-336/2012, 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2217-13 ir kt.).

Minėtų aplinkybių visuma sudaro pagrindÄ pripažinti, kad pareiÅ¡kėjas nepatyrė neturtinės žalos dėl konvojavimo sÄ lygų, pareigÅ«nų elgesio konvojavimo metu, byloje nenustatyta neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad konvojuojant pareiÅ¡kėjÄ pareigÅ«nai laikėsi teisės aktuose nustatytų konvojavimo reikalavimų, nustatytos konvojavimo tvarkos, todėl pareiÅ¡kėjas dėl Utenos AVPK vykdyto jo konvojavimo 2016-06-15 neturtinės žalos CK 6.250 str. prasme nepatyrė.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines bylos aplinkybes, taikytinas teisės aktų nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju dėl netinkamų konvojavimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas neturtinės žalos nepatyrė ir skundas atmetamas kaip nepagrįstas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalimi, 132 ir 133 straipsniais, teismas n u s p r e n d ė :

PareiÅ¡kėjo A. P. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                          Violeta Balčytienė