d0b5f666-4df4-4e1d-ad6f-8df607086d35 · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1696-793/2019 Proceso Nr. 2-06-3-07383-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.4.3.; 2.6.4.; 2.6.10.; 2.6.10.2.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.2.; 2.6.10.5.2.8.; 2.6.4.; 3.2.6.1.; 3.2.6.14. KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 12 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Petras Mineikis, sekretoriaujant A. B., dalyvaujant ieškovės E. I. SE Lietuvos filialo atstovui M. K., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano B.

B.“ atstovui advokatui A. J., vieÅ¡ame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ , pagal ieÅ¡kovės E. I. SE Lietuvos filialas ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano B. B.“ (toliau ir UAB „Mano B. B.“), tretieji asmenys akcinė bendrovė „Baltic Underwriting Agency“, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, vieÅ¡oji įstaiga „Klaipėdos butai“, dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka. Teismas nustatė:

1. IeÅ¡kovė E. I. SE Lietuvos filialas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama iÅ¡ atsakovės UAB „Mano B. B.“ priteisti 2 331,41 Eur nuostolių atlyginimÄ subrogacijos tvarka, 6 proc. dydžio metinių procesinių palÅ«kanų, skaičiuojamų už priteistÄ sumÄ , nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bei visas ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovė su draudėja J. B. sudarė draudimo sutartį, kurios pagrindu buvo apdraustos patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini).

Paminėtos sutarties pagrindu ieÅ¡kovė kompensavo draudėjai 2 331,41 Eur dydžio nuostolius, kuriuos pastaroji patyrė dėl 2017 m. lapkričio 13 d. įvykusio vandens pratekėjimo pro nesandarų lietaus nuotekų kanalizacijos vamzdį. Daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini), administratorė – uždaroji akcinė bendrovė „Mano B. B.“, atsižvelgiant į tai pastaroji yra atsakinga už įvykio metu kilusius nuostolius. Teisinis reglamentavimas apibrėžia situacijÄ , kuomet draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ pereina teisė (regreso tvarka) reikalauti iÅ¡mokėtų sumų grÄ Å¾inimo iÅ¡ atsakingo už žalÄ asmens, Å¡iuo atveju – daugiabučio namo administratorės.

2. Atsakovė UAB „Mano B. B.“ su ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu nesutinka, teismo praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovė neįrodė Å¡io ginčo atžvilgiu egzistuojančių atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų veiksmų, priežastinio ryÅ¡io, žalos ir kaltės. IeÅ¡kovė iÅ¡vadas apie įvykį sukėlusį Å¡altinį, galimai, padarė remdamasi iÅ¡imtinai savo darbuotojų ar nukentėjusiosios paaiÅ¡kinimais, tačiau jie nelaikytini specialistais/ekspertais, turinčiais atitinkamÄ inžinerinį iÅ¡silavinimÄ ir/ar turinčių kitų specifinių žinių, įgalinančių juos daryti atitinkamas iÅ¡vadas.

IÅ¡ bylos medžiagos nėra žinoma, kad draudikui atliekant draudiminio įvykio aplinkybių tyrimÄ , ar nustatant žalos dydį, bÅ«tų dalyvavę ir atsakovės specialistai. Ä®vertinus ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus, akivaizdu, kad ieÅ¡kovė tinkamai neatliko draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo, nenustatė tikrosios įvykio priežasties, padarinių ir tinkamai nenustatinėjo žalos dydžio. Taigi, tinkamai neiÅ¡tyrusi draudiminio įvykio aplinkybių, draudikė pati prisiėmė rizikÄ dėl galimybės iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡mokas iÅ¡ atsakingo už žalÄ asmens.

Pažymėjo, kad dar iki įvykio atsakovės kvalifikuoti specialistai atliko kasmetinę gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), apžiÅ«rÄ bei surašė apžiÅ«ros metu užfiksuotas aplinkybes 2017 m. lapkričio 3 d. kasmetiniame statinio apžiÅ«ros akte, kuriame nurodė, jog lietaus nuotekų kanalizacijos vamzdynas vietomis remontuotas, ir jo bÅ«klė yra patenkinama. Å is dokumentas atsakovės atstovo teigimu tiesiogiai įrodo faktÄ , kad atsakovė tinkamai vykdė savo, kaip namo administratorės, pareigas prižiÅ«rėti bendrojo naudojimo objektų bÅ«klę.

3. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas M. K. ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį palaikė pilna apimtimi, teismo prašė ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodė, kad įvykio metu buvo apgadintas draudėjai nuosavybės teise priklausantis turtas – buto sienos, grindys, baldai, ko pagrindu ieÅ¡kovė draudėjai padengė patirtus nuostolius. Žala atsirado dėl 2017 m. lapkričio 13 d. įvykusios bendro naudojimo objekto – lietaus nuotekų kanalizacijos vamzdyno trÅ«kimo. Už bendro naudojimo objektų techninį stabilumÄ yra atsakinga bÅ«tent daugiabučio namo administratorė UAB „Mano B. B.“.

4. Atsakovės atstovas advokatas A. J. teismo praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad atsakovė savo kaip bendro naudojimo objektų administratorės funkcijas įgyvendino tinkamai, į bylÄ pateikė dokumentus, kurie patvirtina, kad ginčo daugiabučio namo bendro naudojimo objektų bÅ«klė yra patenkinama, tad nėra pagrindo konstatuoti, kad administratorė netinkamai prižiÅ«rėjo bendro naudojimo objektus. Pažymėjo, kad žalos kilimo Å¡altinis yra gyvenamojo buto teritorijoje, ko pagrindu administratorei nekyla pareiga atlyginti žalÄ . Teismas k o n s t a t u o j a : ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai.

5. Bylos duomenimis nustatyta, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), nuosavybės teise priklauso J. B., kuri su ieÅ¡kove sudarė draudimo sutartį Nr. 710-301-14924 (t. 1, e. b. l. 4). 2017 m. lapkričio 13 d. dėl įvykusio vandens pratekėjimo pro nesandarų lietaus nuotekų kanalizacijos vamzdį, nukentėjo draudėjai nuosavybės teise priklausantis Butas (t. 1, e. b. l. 5-6). Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovė draudėjai iÅ¡mokėjo 2 331,41 Eur draudimo iÅ¡mokÄ (2 003,81 Eur už apgadintÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , 327,60 Eur už apgadintus baldus) (t. 1, e. b. l. 7-9, 158). Daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpų ir objektų administratore yra uždaroji akcinė bendrovė „Mano B. B.“ (buvęs pavadinimas UAB „JÅ«ros bÅ«stas“). Dėl bendro naudojimo objektų.

6. Defektiniame akte yra nurodyta, kad 2017 m. lapkričio 13 d. buvo aplietas Butas, vanduo pradėjo bėgti iÅ¡ namo 7 aukÅ¡to, vandens apliejimo priežastis – nesandarus lietaus nuotekų kanalizacijos vamzdynas (t. 1, e. b. l. 6). Atsakovė nurodė, kad 2017 m. lapkričio 13 d. buvo gautas draudėjos praneÅ¡imas dėl apipylimo, atvykę į butÄ atsakovės atstovai nustatė, jog apipylimÄ sÄ lygojo vamzdyno, esančio namo 26 bute, nesandarumai. 2017 m. lapkričio 23 d. atsakovės atstovams patekus į butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad Å¡iame bute pakeistas lietaus nuotekų kanalizacijos stovas iÅ¡ metalinio į plastikinį, tačiau statybos darbai atlikti netinkamai, t. y. netinkamai sujungti vamzdynai dėl ko per sujungimÄ esant dideliam lietaus kiekiui iÅ¡siliejo vanduo.

Duomenų, kas netinkamai atliko darbus, atsakovė į bylÄ nepateikė. Atsakovės teigimu, pastarajai nekyla pareiga atsakyti už atsiradusiÄ Å¾alÄ , kadangi ji nevykdė netinkamai atliktų remonto darbų, taip pat neturėjo galimybės nustatyti, jog statybos darbai atlikti netinkamai, kadangi lietaus nuotekų stovas yra bute, adresu (duomenys neskelbtini). Liudytoja, draudėja J. B. teismui duodama žodinius paaiÅ¡kinimus nurodė, kad tiek jos butas, tiek laiptinė, tiek ir namo pirmas aukÅ¡tas 2017 m. lapkričio 13 d. buvo apipiltas vandeniu.

Vanduo į butÄ pateko per lubas ir per sienas. Bendro naudojimo elektros skydinė buvo atjungta, nes per jÄ bėgo vanduo. Lietaus nuotekų kanalizacijos vamzdynas buvo keistas prieÅ¡ 15 metų, tad tikėtina, kad pastarasis neatlaikė vandens kiekio. Patvirtino, kad lietaus nuotekų kanalizacijos vamzdynas yra butuose. Liudytoja, buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) nuomininkė R. J. D. (t. 2, e. b. l.

20) nurodė, kad jos valdomas butas nebuvo apipiltas vandeniu. Po įvykio namo bendro naudojimo patalpų ir objektų administratorės atstovai atvyko apžiÅ«rėti bute esantį lietaus nuotekų kanalizacijos stovÄ . Pastarieji liudytojai nurodė, kad dėl vandens pertekliaus bendro naudojimo lietaus nuotekų kanalizacijos stovas silpnesnėse vietose skilo, dėl ko vanduo pradėjo piltis žemyn.

7. Pažymėtina, kad atsakovės į bylÄ pateikti duomenys - 2017 m. lapkričio 14 d. statinio apžiÅ«ros aktas, atliktų darbų perdavimo - priėmimo aktas, foto nuotraukos (t. 2, e. b. l. 3-6), ieÅ¡kovės į bylÄ pateikti duomenys bei liudytojų parodymai patvirtina, jog žala kilo dėl name esančio lietaus nuotekų kanalizacijos stovo trÅ«kumų. Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalis pateikia detalizuotÄ bendrojo naudojimo objektų sÄ raÅ¡Ä , nurodant, kad bendro naudojimo objektais yra:

1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės, bendrojo naudojimo balkonai ir lodžijos, kitų balkonų ir lodžijų išorinės (fasado) konstrukcijos, išorės durys, laiptinių laiptų konstrukcijos, išoriniai laiptai, nuožulnos, stogeliai);

2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, Å¡ilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, Å¡ilumos punktÄ , Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankÅ¡luosčių džiovintuvus);

3) pastato bendrojo naudojimo patalpos – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jeigu tai nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams;

4) vietiniai inžineriniai tinklai – kaip Å¡i sÄ voka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme;

5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas. IÅ¡ pateikto teisinio reglamentavimo ir nustatytų faktinių aplinkybių konstatuotina, kad name esantis lietaus nuotekų kanalizacijos stovas patenka į daugiabučio namo bendro naudojimo objektų sÄ raÅ¡Ä , ko pagrindu bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems namo bendrasavininkams. Dėl bendro naudojimo patalpų ir objektų administratoriaus pareigų.

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams neįsteigus gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudarius jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis yra skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. To paties straipsnio 8 dalis nurodo, jog bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. 2001 m. gegužės 23 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 603 (2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 redakcija) patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – Administravimo nuostatai) 3 punktas numato, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiÅ«rÄ pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrÄ ja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant.

Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas administratorius privalo atlikti apdairiai, sÄ Å¾iningai ir tik naudos gavėjų interesais (Administravimo nuostatų 7.1. punktas). Pagal Ä®vykio metu galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. D1-1067 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimai“ (toliau – Reglamentas) 9 punktÄ gyvenamojo namo nuolatinė priežiÅ«ra (eksploatavimas) – namo bÅ«klės nuolatinis stebėjimas, kasmetines gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiÅ«ras, atliekamas pasibaigus žiemos sezonui, neeilines apžiÅ«ras, kurios atliekamos po stichinių nelaimių (gaisro, liÅ«ties, uragano, sprogimo ir pan.), gyvenamojo namo ar jo dalių griÅ«ties ir kitų reiÅ¡kinių, sukėlusių pavojingas konstrukcijų deformacijas, taip pat keičiantis gyvenamojo namo techniniam prižiÅ«rėtojui, statybinius tyrinėjimus, jeigu jie reikalingi gyvenamojo namo ar atskirų jo dalių bÅ«klei nustatyti, gyvenamojo namo ar jo dalių ekspertizę, gyvenamojo namo energetinio naudingumo sertifikavimÄ .

Reglamento 5 punkte numatyta, kad privalomųjų reikalavimų visumÄ sudaro: reikalavimai iÅ¡laikyti gyvenamojo namo jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus (5.1. papunktis) – mechaninio atsparumo ir pastovumo (5.1.1. papunktis), gaisrinės saugos (5.1.2. papunktis), higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos (5.1.3. papunktis), saugaus naudojimo (5.1.4. papunktis), apsaugos nuo triukÅ¡mo (5.1.5. papunktis), energijos taupymo ir Å¡ilumos iÅ¡saugojimo (5.1.6. papunktis); reikalavimai gyvenamÄ jį namÄ ir jo aplinkÄ naudoti, prižiÅ«rėti ir tvarkyti taip, kad (5.2. papunktis) – patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotÄ Nekilnojamojo turto kadastre (5.2.1. papunktis), bÅ«tų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sÄ lygos (5.2.2. papunktis).

Reglamento 7 punkte numatyta, kaip turi bÅ«ti užtikrinamas privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas: nuolatiniu namo ir jo aplinkos bÅ«klės stebėjimu bei jų nuolatine priežiÅ«ra (namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techniniu aptarnavimu, patalpų valymu, priskirtos teritorijos tvarkymu ir kitais prevenciniais darbais) (7.1. papunktis); racionaliu pastato energetinio Å«kio valdymu (7.2. papunktis); gyvenamojo namo, jo dalių atnaujinimo darbais, įskaitant energijos taupymo priemonių įgyvendinimÄ (7.3 papunktis); gyvenamojo namo avarijų likvidavimo darbais (7.4. papunktis).

Reglamento 8 punkte numatyti privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo etapai: esamos gyvenamojo namo būklės nustatymas ir jos atitikimo privalomiesiems reikalavimams įvertinimas (8.1. papunktis); privalomųjų darbų nustatymas, jų vykdymo ir finansinio plano parengimas (8.2. papunktis); privalomųjų darbų įvykdymas (8.3. papunktis).

9. Atsakovė į bylÄ teismui pateikė 2017 m. lapkričio 3 d. statinio apžiÅ«ros aktÄ , kuriame yra nurodyta, kad daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), lietaus nuotekų kanalizacijos vamzdynas vietomis remontuotas, vamzdyno bÅ«klė patenkinama (t. 1, e. b. l. 37-39). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė 2017 m. lapkričio 23 d. bute Nr. 26 atlikusi apžiÅ«rÄ nustatė, kad bendro naudojimo lietaus nuotekų vamzdyno stovas buvo remontuotas, atlikti remonto darbai su defektais. Pažymėtina, tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad iki 2017 m. lapkričio 23 d. vykusios lietaus nuotekų kanalizacijos stovo apžiÅ«ros, namo administratorė bÅ«tų nustačiusi atliktų stovo remonto darbų defektus, nors Å¡iÄ pareigÄ vadovaujantis prieÅ¡ tai nurodytų teisiniu reglamentavimu atsakovė turėjo.

Pakartotina, kad atsakovė teismui nepateikė duomenų, patvirtinančių nuolatinę ir nepertraukiamÄ viso lietaus nuotekų kanalizacijos vamzdyno, įskaitant ir ginčo stovo, priežiÅ«rÄ , ko pagrindu 2017 m. lapkričio 3 d. statinio apžiÅ«ros akto 6 dalis, kurioje nurodyta, kad lietaus nuotekų kanalizacijos vamzdyno bÅ«klė yra patenkinama – vertintina, kaip prieÅ¡taringa ir nepatikima. Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms bei paminėtam teisiniam reglamentavimui, darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad atsakovė turi pareigÄ tiesiogiai ir nepertraukiamai vykdyti administruojamo pastato bendrojo naudojimo patalpų ir objektų priežiÅ«rÄ , o vien tai, kad namo bendro naudojimo lietaus nuotekų kanalizacijos stovas yra namo bendrasavininkams nuosavybės teise priklausančiuose butuose, nepanaikina atsakovės pareigos tinkamai prižiÅ«rėti paminėtÄ bendro naudojimo objektÄ .

Atsakovė teismui nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad bendro naudojimo objektas – lietaus nuotekų kanalizacijos stovo priežiÅ«ra buvo vykdyta tinkamai. Taip pat nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių atsakovės dėtas pastangas dar prieÅ¡ nurodytÄ Ä¯vykį patekti į butÄ ir užtikrinti tinkamÄ objekto techninį stabilumÄ . Pažymėtina ir tai, kad atsakovė namo bendrasavininkams teikia atlygintines daugiabučio namo bendro naudojimo patalpų ir objektų priežiÅ«ros paslaugas, tad už aukščiau minėto lietaus nuotekų kanalizacijos stovo priežiÅ«rÄ namo bendrasavininkai atsakovei mokėjimo pinigines lėšas.

Dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų.

10. Civilinė atsakomybė kaip turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ), atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalis).

Pagal Civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Tai reiÅ¡kia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias Civilinio kodekso Å¡eÅ¡tosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, bÅ«tina nustatyti visų atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimÄ .

Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga, yra preziumuojama, tai reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo pareiÅ¡kęs asmuo privalėjo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, žalÄ ir priežastinį ryšį tarp jų (Civilinio kodekso 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktrinÄ kaltė ir neteisėti veiksmai yra neiÅ¡skiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiÅ¡kai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpcijÄ .

Civilinė atsakomybė kaip turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ), atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis).

11. CK 6.1015 straipsnis nustato, jog draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtos sumos iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Tai reiÅ¡kia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančiÄ nukentėjusį ir žalÄ padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009).

Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybes taisyklės. IeÅ¡kovė, bÅ«tent, ir pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovei dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Pareiga įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, priežastinis ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių tenka ieÅ¡kovei. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga, yra preziumuojama, tai reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo pareiÅ¡kęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, žalÄ ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai).

Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktrinÄ kaltė ir neteisėti veiksmai yra neiÅ¡skiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiÅ¡kai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpcijÄ . Statinių savininkai (valdytojai) žalÄ , atsiradusiÄ dėl statinių trÅ«kumų, turi atlyginti nepriklausomai nuo to, ar yra jų kaltė (CK 6.266 straipsnis).

12. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, STR 1.12.05:2010 nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013, 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017).

Kaip minėta, Administravimo nuostatai ir Reglamento 5 punkto, 7 punkto, 8 punkto, 9 punkto nuostatos įpareigojo atsakovę vykdyti tinkamÄ daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų ir objektų priežiÅ«rÄ , Å¡iuo konkrečiu atveju, nepertraukiamai, nuolatos techniÅ¡kai prižiÅ«rėti namo lietaus nuotekų kanalizacijos vamzdynÄ , siekiu užtikrinti inžinerinio objekto stabilumÄ , esant lietaus nuotekų kanalizacijos vamzdyno nesandarumams, trÅ«kumams ar kitiems nustatytiems defektams, juos kuo skubiau paÅ¡alinant.

Ä®vykio metu privalomieji reikalavimai buvo nustatyti Reglamente, pagal kurio priedo 1.1.1. punkto nuostatas namo bÅ«klės nuolatinis stebėjimas – atliekamas periodiÅ¡kai (ne rečiau kaip kartÄ per tris mėnesius, o gyvenamuosiuose namuose, kurie priskirti ypatingo statinio kategorijai, – ne rečiau kaip kartÄ per du mėnesius) ir pagal poreikį, vizualiai apžiÅ«rint namo pagrindines konstrukcijas, fiksuojant (įskaitant fotografavimÄ ) pastebėtus defektus, numatant priemones jiems Å¡alinti, tikrinant gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių bÅ«klę, bendrojo naudojimo patalpų fizinę ir sanitarinę bÅ«klę, fiksuojant ir vertinant gyventojų praneÅ¡imus apie pastebėtus konstrukcijų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus, kas priskiriama daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiÅ«ros pagrindiniams darbams.

PrieÅ¡ tai paminėto teisinio reglamentavimo pagrindu atsakovei kyla pareiga nuolat prižiÅ«rėti ir užtikrinti daugiabučio namo bendro naudojimo patalpų ir objektų, įskaitant ir lietaus nuotekų kanalizacijos vamzdyno, techninį stabilumÄ . Apdraustas Butas buvo užlietas dėl lietaus nuotekų kanalizacijos stovo, kuris priskirtinas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai, nestabilumo. Vien aplinkybė, jog atsakovė, galimai, neturėjo galimybės įprastai patekti į namo bendrasavininkams nuosavybės teise priklausančias patalpas, kuriose ir yra bendro naudojimo lietaus nuotekų kanalizacijos vamzdynas, nepanaikina jos pareigos vykdyti nepertraukiamÄ minėto objekto techninę priežiÅ«rÄ .

Å iuo pagrindu atsakovė savo neveikimu – pasyviu objekto priežiÅ«ros vykdymu, sÄ lygojo ieÅ¡kovei atsiradusiÄ Å¾alÄ . Pakartotina, kad Å¡iuo atveju atsakovės kaltė, kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga, yra preziumuojama, todėl ieÅ¡kovei nekyla pareiga Å¡ios civilinės atsakomybės sÄ lygos įrodinėti.

13. Žala yra bÅ«tina civilinės atsakomybės sÄ lyga. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Rungimosi civiliniame procese principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis), todėl žalos fakto įrodinėjimo naÅ¡ta tenka nukentėjusiam asmeniui.

Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo dėl žalos fakto ir dydžio. Turtinė žala padaroma, kai nukenčia asmens turtiniai (ekonominiai) interesai. Tiesioginė (reali) žala paprastai yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iÅ¡ karto, tiesiogiai veikiant tam tikrÄ objektÄ , pavyzdžiui, sunaikinus ar sužalojus turtÄ . Tokiais atvejais nukentėjusį asmenį bÅ«tina grÄ Å¾inti į padėtį, kokia bÅ«tų buvusi, nepadarius jam žalos. IeÅ¡kovė žalÄ Ä¯rodinėja į bylÄ pateiktais žalos iÅ¡mokėjimÄ patvirtinančiais dokumentais.

Atsakovė žalos dydžio neginčijo. Esant byloje nustatytoms faktinėms aplinkybės ir vadovaujantis paminėtu teisiniu reglamentavimu, konstatuotina, kad ieÅ¡kovė įrodė žalos faktÄ ir žalos dydį - 2 331,41 Eur turinę žalÄ .

14. IeÅ¡kinys dėl žalos (nuostolių) atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas tik nustačius visas keturias civilinės atsakomybės sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, kaltę žalÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. IÅ¡tyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus konstatuotina, jog atsakovės neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, kad pastaroji neįgyvendino jai teisės aktų nustatytų pareigų - tinkamai neprižiÅ«rėjo daugiabučio namo bendro naudojimo lietaus nuotekų kanalizacijos vamzdyno, dėl Å¡ių atsakovės pareigų nevykdymo, ieÅ¡kovė patyrė 2 331,41 Eur žalÄ . Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų – neveikimo ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys, nes, bÅ«tent, dėl atsakovės neveikimo įvyko draudiminis įvykis ir atsirado žala.

15. Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, darytina iÅ¡vada, jog nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė įrodė bÅ«tinas civilinės deliktinės atsakomybės sÄ lygas – neteisėtus atsakovės veiksmus, žalÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nustačius visas bÅ«tinÄ sias civilinės deliktinės atsakomybės sÄ lygas ieÅ¡kinys kaip įrodytas ir pagrįstas tenkintinas visiÅ¡kai, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina 2 331,41 Eur turtinės žalos atlyginimo. Dėl procesinių palÅ«kanų.

16. Atsakovė, praleidusi prievolės įvykdymo terminÄ , privalo mokėti ieÅ¡kovei netesybas –procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). IÅ¡ atsakovės priteistinos 6 procentų metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo 17. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė, kreipdamasi į teismÄ su ieÅ¡kiniu patyrė 45,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro 45,00 Eur žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys tenkintinas pilna apimtimi, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai priteistina 45,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

18. IeÅ¡kovė į teismo depozitinę sÄ skaitÄ 2019 m. kovo 13 d. pervedė 100,00 Eur užstatÄ už liudytojo atvykimÄ , pažymėtina, kad paminėta 100,00 Eur suma liko nepanaudota, liudytojai teismo posėdžio metu teismui teikę žodinius paaiÅ¡kinimus, teismo neprašė atlyginti pastarųjų patirtų iÅ¡laidų. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovei grÄ Å¾intina jos 2019 m. kovo 13 d. į teismo depozitinę sÄ skaitÄ sumokėta 100,00 Eur suma. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas nusprendžia: ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.

Priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „M B. B.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 331,41 Eur (du tÅ«kstančius tris Å¡imtus trisdeÅ¡imt vienÄ Eur 41 ct) turtinės žalos atlyginimo, 6 (Å¡eÅ¡is) procentus metinių procesinių palÅ«kanų, skaičiuojamų už priteistÄ sumÄ â€“ 2 331,41 Eur, nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos – 2018 m. rugpjūčio 31 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 45,00 Eur (keturiasdeÅ¡imt penkis Eur 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, juridinio asmens kodas 10017013, naudai.

GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovei ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, ieÅ¡kovės į teismo depozitinę sÄ skaitÄ sumokėtÄ 100,00 (vieno Å¡imto Eur 00 ct) užstatÄ . IeÅ¡kovei užstatÄ grÄ Å¾inti į ieÅ¡kovės banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB bankas, grÄ Å¾inimÄ pavesti Klaipėdos apylinkės teismo finansų ir apskaitos skyriui. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus.

Teisėjas Petras Mineikis