2025-03-26 Nr. AB-5694-3-61-3-02938-2024-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-292-822/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02938-2024-3

Procesinio sprendimo kategorija 53.4; 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. kovo 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja I. K. (toliau – ir pranešėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyrių (toliau – ir Skyrius) priimti sprendimą dėl pareiškėjos I. K. 2024 m. balandžio 17 d. prašymo Nr. 1GP-8420 (toliau – ir Prašymas).

2024 m. lapkričio 22 d. teisme gautas pareiškėjos atstovės prašymas (reg. Nr. DOK-53429) dėl bylos nutraukimo, kuriame nurodyta, jog atsakovas įvykdė pareiškėjos reikalavimą. Taip pat pareiškėja prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

NŽT atsiliepime į pareiškėjos prašymą (reg. Nr. DOK-55987) nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos prašymo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio. Pažymėjo, kad atsakovas, priimdamas jo kompetencijai priskirtą sprendimą, t. y. išvadų projektus bei NŽT Skyriaus 2024 m. liepos 2 d. raštą suderinti išvadų Nr. 2IP-40-(15.2.23.) ir 2IP-41-(15.2.23.) „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ projektus, jau yra išnagrinėjęs ir atsakęs į pareiškėjos prašymą, todėl manė, kad išnyko ginčo dalykas. NŽT akcentavo, kad pareiškėjos pareiškimo reikalavimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti atmestas, kadangi pareiškėja kreipdamasis į teismą nesilaikė Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatytos neteisminio ginčo nagrinėjimo tvarkos.

II. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. gruodžio 30 d. nutartimi priėmė pareiškėjos atsisakymą nuo skundo; nutraukė administracinę bylą ir priteisė iš atsakovo NŽT pareiškėjai I. K. 280 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio 2 dalimi nurodė, kad pareiškėjos prašymas dėl skundo atsisakymo pateiktas įstatymo nustatytu terminu (iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį), skundo atsisakymas neprieštarauja įstatymui ir viešajam interesui, nepažeidžia ginčo šalių ir kitų asmenų teisių ir įstatymu saugomų interesų, todėl jis priimtinas, byla nutrauktina (ABTĮ 103 str. 4 p., 104 str. 1 d.). Taip pat teismas pareiškėjai išaiškino, jog bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 104 str. 3 d).

Atsižvelgęs į ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį, teismas sprendė, jog šioje administracinėje byloje pareiškėja kėlė ginčą dėl atsakovo įpareigojimo išnagrinėti jos 2024 m. balandžio 17 d. Prašymą, pateiktą atsakovui Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) nustatyta tvarka. Iš atsakovo atsiliepimo ir pridėtų dokumentų teismas nustatė, kad NŽT parengtų išvadų „Dėl žemės, miško, vandens telkinio neatlygintinai nuosavybėn“ projektai pareiškėjai derinimui pateikti tik 2024 m. liepos 2 d., taigi praleidus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą ir tik po to, kai pareiškėja pateikė skundą teismui, o procesiniai dokumentai išsiųsti atsakovui. Teismas nustatęs, kad atsakovas skundą patenkino po pareiškėjos kreipimosi į teismą, sprendė, kad yra pagrindas ABTĮ 40 straipsnio 2 dalimi pareiškėjai priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad pareiškėja, remdamasi Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi turėjo laikytis nustatytos neteisminio ginčo nagrinėjimo tvarkos, taigi, į teismą kreipėsi nepagrįstai, todėl negali reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teismo vertinimu, Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 1 ir 4 dalių, Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies analizė leidžia spręsti, kad pareiškėjos prašymas turėjo būti išnagrinėtas remiantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis. Teismas sprendė, kad NŽT geruoju patenkino pareiškėjos reikalavimą, padavus skundą teismui, todėl pareiškėja turėjo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 2 d.).

Prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sudarė atstovavimo išlaidos, t. y. 280 Eur už konsultaciją, skundo parengimą ir pateikimą. Teismas atsižvelgęs į tai, pareiškėjos prašoma priteisti 280 Eur bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių, ją priteisė.

III. Atsakovas NŽT atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 30 d. nutarties dalį, kuria priteistos iš NŽT pareiškėjai bylinėjimosi išlaidos.

Atsakovas nurodo, kad nuosavybės teisių atkūrimas, su kuriuo buvo susijęs pareiškėjos Prašymas, kaip žemės įsigijimo nuosavybėn būdas, patenka į Žemės reformos įstatymo taikymo sritį, todėl sprendžiant dėl skundų dėl žemės reformos vykdytojų sprendimų pateikimo (vilkinimo atlikti veiksmus) taikytinos Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio nuostatos.

Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėja ginčijo NŽT Skyriaus neveikimą nagrinėjant jos Prašymą dėl išvados (-ų) parengimo, kompensuojant mišku kaimo vietovėje. Pareiškėjos Prašymas buvo susijęs su nuosavybės teisių atkūrimu, tačiau ginčas byloje kilo iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, todėl atsakovas teigė, kad pareiškėjos inicijuotam ginčui turėjo būti taikytina privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalį (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-550/2012; 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-700-492/2019; 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-402-438/2020; 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-560-415/2020; 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-539-520/2024). Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad NŽT vadovo arba jo įgalioto viešojo administravimo funkcijas vykdančiame NŽT padalinyje vadovaujamas pareigas einančio valstybės tarnautojo sprendimai ir veiksmai ar neveikimas, išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami NŽT vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Nurodyta teisės akto nuostata yra aiški.

Atsakovo vertinimu, ginčo atveju nebuvo nustatyta, kad pareiškėja NŽT direktoriui būtų skundusi NŽT direktoriaus įgalioto viešojo administravimo funkcijas vykdančiame NŽT padalinyje vadovaujamas pareigas einančio valstybės tarnautojo sprendimą, veiksmą ar neveikimą. Nagrinėjamu atveju, skundo dalykas yra išnykęs, todėl nevertintina, jog pareiškėja skundo atsisakė dėl to, kad NŽT patenkino skunde reikštą reikalavimą. Kadangi pareiškėja neįgijo teisės reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ABTĮ 40 straipsnio 2 dalies pagrindu, atsakovo nuomone, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas negalėjo būti tenkinamas. Iš bylos rašytinės medžiagos matyti, kad pareiškėjai administracinėje byloje atstovavo profesionali teisininkė, tuo labiau Prašymą NŽT teikė pati pareiškėjos atstovė advokato padėjėja, kuriai taikomi didesni rūpestingumo, atidumo reikalavimai, bei teisės aktų išmanymas tarp jų ir tinkamos jos atstovaujamų klientų galimai pažeistų teisių gynimas įstatyme nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas vertino, jog Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 1 ir 4 dalių, Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies analizė leidžia spręsti, kad pareiškėjos prašymas turėjo būti išnagrinėtas remiantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis ir konstatavo, kad nagrinėjamu atveju NŽT geruoju patenkino pareiškėjos reikalavimą, tik padavus skundą teismui, todėl pareiškėja turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsakovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo dalį, kuria priteistos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovo teigimu, nuosavybės teisių atkūrimas, su kuriuo buvo susijęs pareiškėjos Prašymas, kaip žemės įsigijimo nuosavybėn būdas, patenka į Žemės reformos įstatymo taikymo sritį, todėl sprendžiant dėl skundų dėl žemės reformos vykdytojų sprendimų pateikimo (vilkinimo atlikti veiksmus) taikytinos Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio nuostatos.

ABTĮ 50 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad skundą padavęs asmuo turi teisę atsisakyti skundo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje, iki teismas išeina į pasitarimų kambarį; teismas nepriima pareiškėjo skundo atsisakymo, jeigu tai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Atitinkamai teismas turi teisę nutraukti bylą, jeigu skundą padavęs asmuo atsisakė skundo (ABTĮ 103 str. 4 p.).

Visų pirma, pažymėtina, jog ABTĮ nereglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tais atvejais, kai administracinė byla nutraukiama, išskyrus ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, jog pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui.

Taigi tam, kad pareiškėja įgytų teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį, būtinos dvi sąlygos: 1) pareiškėja turi atsisakyti skundo; 2) pareiškėja tai turi padaryti dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jos reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-52-602/2022; 2022 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-141-556/2022; 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-660-415/2023).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl pirmosios ABTĮ 40 straipsnio 2 dalies taikymo sąlygos, t. y., kad pareiškėja atsisakė skundo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjos skundo atsisakymą ir nutraukė bylą.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2024 m. balandžio 17 d. pateikė prašymą „Dėl išvados parengimo kompensuojant mišku kaimo vietovėje“ NŽT Vilniaus apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriui, pareikšdama, kad nori pasinaudoti Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje numatyta galimybe pakeisti valią dėl atlyginimo būdo ir už visą likusį neatkurtą plotą (nuosavybės teisių atkūrimo byla 1454) atlyginti lygiaverčiu miško plotu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja 2024 m. birželio 11 d. pateikė teismui skundą dėl NŽT Skyriaus vilkinimo atlikti veiksmus pagal 2024 m. balandžio 17 d. pateiktą Prašymą. Teisme 2024 m. lapkričio 22 d. buvo gautas pareiškėjos atstovės prašymas dėl bylos nutraukimo, kuriame nurodyta, jog atsakovas įvykdė pareiškėjos reikalavimą. Byloje nustatyta, kad NŽT Skyriaus 2024 m. liepos 2 d. raštu Nr. 1SD-40781-(15.2.48 E) „Dėl išvados „dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ pateikė išvados projektą pareiškėjai susipažinti. Taigi, pareiškėja skundą teismui pateikė 2024 m. birželio 11 d., o 2024 m. liepos 2 d. atsakovas pateikė atsakymą pareiškėjai į jos 2024 m. balandžio 17 d. prašymą. Kaip tinkamai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas praleido Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą ir atsakymą pateikė tik po to, kai pareiškėja pateikė skundą teismui, o procesiniai dokumentai išsiųsti atsakovui.

Žemės reformos įstatymo 18 straipsnis įtvirtina skundų dėl žemės reformos vykdytojų sprendimų ir (ar) dėl valstybinės žemės patikėtinių veiklos, susijusios su valstybinės žemės patikėjimo teisės įgyvendinimu, pateikimo ir nagrinėjimo tvarką. Šio įstatymo 2 dalis nustato, kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos administracijos padaliniai. Minėto įstatymo 3 dalis nustato, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einančio valstybės tarnautojo sprendimai ir veiksmai ar neveikimas, išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtos nuostatos turėtų būti aiškinamos sistemiškai.

Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnis numato, kad asmuo turi teisę apskųsti <...> viešojo administravimo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus šio įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo <...> arba vilkinimo paaiškėjimo asmeniui dienos tam pačiam viešojo administravimo subjektui arba aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, arba administraciniam teismui.

ABTĮ 29 straipsnis nustato kitus skundų padavimo administraciniam teismui terminus. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu viešojo administravimo subjektas nevykdo savo pareigų arba vilkina klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas atlikti veiksmus) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas.

Įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pareiškėjos prašymas pakeisti valią dėl atlyginimo būdo ir už neatkurtą plotą atlyginti lygiaverčiu miško plotu nepatenka į Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nurodytą ginčų kategoriją, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja nesilaikė išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Atsižvelgiant į tai, kad skundu pareiškėja skundžia viešojo administravimo subjekto neveikimą (vilkinimą atlikti veiksmus), pareiškėjai vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsniu ir ABTĮ 29 straipsnio 2 dalimi skundą dėl neveikimo turėjo teisę pateikti tiesiogiai teismui, taigi nagrinėjamu atveju tinkamai pasirinko savo galbūt pažeistų teisių gynimo būdą. Analogiškos pozicijos laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-108-492/2025.

Kadangi byloje nėra ginčo, kad po kreipimosi į teismą, NŽT Skyrius pateikė prašomą informaciją (išvadą), todėl šiuo atveju yra teisinis ir faktinis pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjos reikalavimas buvo patenkintas geruoju, taigi nagrinėjamu atveju yra įvykdyta ir antroji ABTĮ 40 straipsnio 2 dalies taikymo sąlyga.

Esant abejoms ABTĮ 40 straipsnio 2 dalies taikymo sąlygoms, yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėja įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti ar keisti atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė