Legislator Case Law & Legislation
d0b33480-d12e-49bb-a8d2-8061a431a90d AI generated

d0b33480-d12e-49bb-a8d2-8061a431a90d · Kauno apylinkės teismas

Case Number d0b33480-d12e-49bb-a8d2-8061a431a90d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

K., P. G., E. G. ir J. R., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos E. K. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – J. K., P. G., E. G. ir J. R.. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad R. G., miręs (duomenys neskelbtini), yra J. K. tėvas (b. l. 1–5). PareiÅ¡kėjos atstovė bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kino, kad 1997 m. pareiÅ¡kėja susipažino su R.

Legislator headnote

AI generated

d0b33480-d12e-49bb-a8d2-8061a431a90d · Kauno apylinkės teismas: G. nuosavybės teise priklausė žemės sklypas su statiniais adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 31, 34–35). PareiÅ¡kėja savo gyvenamÄ jÄ vietÄ 2006 metais buvo deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 15). PareiÅ¡kėja dirba Jonavos ligoninėje neonatologe (b. l. 10–11). 2011-04-29 pareiÅ¡kėja pateikė praÅ¡ymÄ dėl vaiko priėmimo į mokyklÄ ir pasirašė sutartį (b. l. 16–18). Duomenų apie testamentÄ ar palikimo priėmimÄ nėra (b. l. 7). 2018-05-31 buvo atliktas DNR tyrimas (b. l. 125–129).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2YT-12358-435/2018 Proceso Nr. 2-69-3-05675-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 18 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja RÅ«ta Jankauskaitė-Jocė, sekretoriaujant Ingai Dvareckaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovei advokato padėjėjai E. A., suinteresuotų asmenų P. G. ir E. G. atstovei advokatei S. S., iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos atstovei E. T., nedalyvaujant pareiÅ¡kėjai E. K., suinteresuotiems asmenims J.

K., P. G., E. G. ir J. R., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos E. K. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – J. K., P. G., E. G. ir J. R.. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad R. G., miręs (duomenys neskelbtini), yra J. K. tėvas (b. l. 1–5). PareiÅ¡kėjos atstovė bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kino, kad 1997 m. pareiÅ¡kėja susipažino su R.

G., su kuriuo pradėjo draugauti ir 1998 m. kartu apsigyveno. Nurodė, kad 2004-02-26 gimė pareiÅ¡kėjos ir R. G. sÅ«nus J. K.. PareiÅ¡kėja nebuvo susituokusi su R. G. bei kartu su juo po sÅ«naus gimimo nenuvyko pas notarÄ , kad tėvystė bÅ«tų patvirtinta sudarant pareiÅ¡kimÄ , todėl nepilnamečio sÅ«naus gimimo liudijime tėvas įraÅ¡ytas nebuvo. PareiÅ¡kėja su vaiko tėvu gyveno kaip Å¡eima, vyras rÅ«pinosi berniuku ir niekada nereiÅ¡kė prieÅ¡taravimų, kad vaikas ne jo. Nurodė, jog R.

G. (duomenys neskelbtini) mirė. PaaiÅ¡kino, kad atliktas DNR tyrimas patvirtina, jog vaikas yra R. G.. Suinteresuoti asmenys P. G. ir E. G. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ (b. l. 97–98), nurodė, kad savo pozicijÄ iÅ¡sakys po atlikto DNR tyrimo. Bylos nagrinėjimo metu suinteresuotų asmenų P. G. ir E. G. atstovė nurodė, jog jos atstovaujamieji neneigia, kad pareiÅ¡kėja bei jų sÅ«nus gyveno kartu, taip pat pripažįsta, kad žino apie vaikÄ . Nurodė, jog negali patvirtinti, kad sÅ«nus su pareiÅ¡kėja gyveno kaip Å¡eima, nes Å¡ventes Å¡vęsti jis atvykdavo vienas.

PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėja ir jų sÅ«nus nedėjo jokių pastangų, kad bÅ«tų pripažinta tėvystė, kol vyras buvo gyvas. Nurodė, kad dėl pareiÅ¡kimo palieka spręsti teismo nuožiÅ«ra. IÅ¡vadÄ teikiančios institucijos atstovė palaikė teismui pateiktoje iÅ¡vadoje iÅ¡dėstytus motyvus (b. l. 92–93), bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas nepažeis nepilnamečio vaiko interesų, vaikas turi teisę paveldėti mirusio tėvo turtÄ .

Suinteresuoti asmenys J. K. ir J. R. atsiliepimų į pareiÅ¡kimÄ nepateikė ir į 2018-09-04 teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ jiems praneÅ¡ta tinkamai, todėl byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant. Teismas k o n s t a t u o j a : pareiÅ¡kimas tenkinamas. IÅ¡ byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiÅ¡kėja 2004-02-26 susilaukė sÅ«naus J. K. (b. l. 32). PareiÅ¡kėja gyveno kartu su R. G., kuris (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 27). Vyro deklaruota gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 30).

R. G. nuosavybės teise priklausė žemės sklypas su statiniais adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 31, 34–35). PareiÅ¡kėja savo gyvenamÄ jÄ vietÄ 2006 metais buvo deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 15). PareiÅ¡kėja dirba Jonavos ligoninėje neonatologe (b. l. 10–11). 2011-04-29 pareiÅ¡kėja pateikė praÅ¡ymÄ dėl vaiko priėmimo į mokyklÄ ir pasirašė sutartį (b. l. 16–18). Duomenų apie testamentÄ ar palikimo priėmimÄ nėra (b. l. 7). 2018-05-31 buvo atliktas DNR tyrimas (b. l. 125–129).

Byloje yra pateikti J. K. ir pareiÅ¡kėjos medicininių duomenų iÅ¡raÅ¡ai (b. l. 8–9, 36–69). PareiÅ¡kėja į bylÄ taip pat pateikė pardavimų konsultanto sutartį (b. l. 13–14). Byloje pateikta J. K. moksleivio asmens byla (b. l. 19–22). Taip pat pateikta pažyma apie nebaigtas statybas (b. l. 171–176). Pateikti iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ susiraÅ¡inėjimo elektroniniu paÅ¡tu (b. l. 23–26). Suinteresuoti asmenys į bylÄ pateikė 1999-04-06 aktÄ (b. l. 100–101). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo, tarp jų tėvystės fakto nustatymo mirus spėjamam vaiko, gimusio iÅ¡ nesančių tarpusavyje santuokoje asmenų, tėvui.

Šis faktas gali būti nustatytas, jeigu vaiko gimimo liudijime kaip jo tėvas nėra įrašytas konkretus asmuo, o spėjamas vaiko tėvas miręs. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso (ratifikuota 1995 m. rugsėjo 17 d. įstatymu Nr. 1519) buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir bÅ«ti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardÄ , pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į Å¡eimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryÅ¡ius ir jų iÅ¡saugojimÄ . Už vaiko teisių įgyvendinimÄ yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimÄ atsakingus asmenis.

Ypač tai aktualu tais atvejais, kai vaiko tėvai ar vienas iš jų yra nežinomi. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja 2004-02-26 susilaukė sūnaus J. K. (b. l. 32). Gimimo liudijime vaiko tėvas neįrašytas. Pareiškėjos atstovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad pareiškėja gyveno kartu su R. G., jie gerai sutarė ir susilaukė sūnaus, kuriuo vyras rūpinosi ir niekada neteigė, kad berniukas ne jo. Kadangi pareiškėja su velioniu gerai sutarė, vyras pripažino tėvystę, jie neskubėjo nustatyti tėvystės vaikui.

Byloje esantys nepilnamečio sÅ«naus medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡ai, pareiÅ¡kėjos darbo sutartis duomenys pardavimų konsultanto sutartis, pažyma apie Å¡eimos sudėtį, praÅ¡ymas Kauno rajono Ringaudų pradinės mokyklos direktorei, asmens priėmimo mokytis pagal pradinio ugdymo programÄ sutartis patvirtina, kad pareiÅ¡kėja su sÅ«numi ir R. G. gyvena kartu. Pažymėtina, kad 2018-05-31 buvo atliktas DNR tyrimas ir ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog R. G. yra vaiko J. K. biologinis tėvas 99,999999996 procentų tikimybe (b. l. 125–129).

Suinteresuoti asmenys pareiÅ¡kimui neprieÅ¡taravo ir DNR tyrimo neginčijo. Atsižvelgiant į tai ir remiantis byloje esančiais įrodymais, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas (CPK 444 str. 2 d. 9 p.). PareiÅ¡kėja tai pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ suinteresuotų asmenų P. G. ir E. G. jos patirtas 1 541 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Suinteresuoti asmenys P. G. ir E. G. pateikė praÅ¡ymÄ dėl 900 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.

Ypatingosios teisenos bylose iÅ¡laidų paskirstymo proceso Å¡alims principus lemia Å¡ios teisenos specifika – paprastai nėra prieÅ¡ingus interesus turinčių Å¡alių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo iÅ¡laidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Ä®statyme nustatyta iÅ¡imtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra prieÅ¡ingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas arba jų atlyginimÄ priteisti iÅ¡ dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiÅ¡kimas atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-421/2016).

Nors pareiškėjos atstovė bylos nagrinėjimo metu teigė, kad suinteresuoti asmenys P. G. ir E. G. prieštarauja pareiškimui, todėl iš jų turėtų būti priteisto pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos, tačiau iš byloje esančių įrodymų, be suinteresuotų asmenų P. G. ir E. G. atstovės paaiškinimų matyti, jog ginčo dėl juridinio fakto nustatymo, kad R. G. yra J. K. tėvas, nėra. Minėti suinteresuoti asmenys dėl pareiškimo pagrįstumo paliko spręsti teismo nuožiūrai.

Teismas pažymi, kad tokia suinteresuotų asmenų P. G. ir E. G. pozicija savaime nereiÅ¡kia, kad jie su pareiÅ¡kimu nesutinka, prieÅ¡ingai, teigdami, kad dėl pareiÅ¡kimo palieka spręsti teismui, parodo, jog juos tenkins teismo priimtas sprendimas, neatsižvelgiant į tai, ar juo pareiÅ¡kimas bus patenkintas, ar atmestas. Esant nurodytoms aplinkybės, pareiÅ¡kėjos bei suinteresuotų asmenų P. G. ir E. G. praÅ¡ymai dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atmestini. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 90 straipsnio 1 dalis numato, jog Å¡alis, kuri pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡kviesti liudytojus ar ekspertus, atlikti ekspertizę, apžiÅ«rėti įvykio vietÄ , iÅ¡ anksto sumoka teismo nustatyto dydžio avansÄ bylinėjimosi iÅ¡laidoms padengti.

Avansas sumokamas į teismo sÄ skaitÄ (CPK 90 str. 3 d.). PareiÅ¡kėja E. K. į teismo depozitinę sÄ skaitÄ yra sumokėjusi 350 Eur už ekspertizės atlikimÄ . Atsižvelgiant į tai, jog už ekspertizę buvo sumokėta 330 Eur, likusi nepanaudota 20 Eur suma grÄ Å¾inama jÄ sumokėjusiai pareiÅ¡kėjai. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad R.

G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas. Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu. GrÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjai E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 20 Eur (dvideÅ¡imties eurų) Eur sumÄ , kuriÄ ji yra sumokėjusi į teismo depozitinę sÄ skaitÄ . Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja RÅ«ta Jankauskaitė-Jocė