d0b2990a-ffdb-4e8e-af9c-a8bad81be338 · Å akių rajono apylinkės teismas

NUORAÅ ASNuoraÅ¡asAdministracinio teisės pažeidimo byla Nr. A.2.6.-643-829/2014Teisminio proceso Nr. 4-40-3-00489-2014-9Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.3; 45.4.7.(S) Å AKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS NUTARIMAS 2014 m. spalio 16 d.Å akiai Å akių rajono apylinkės teismo teisėja Loreta MasevičiÅ«tė, sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam V. S., jo atstovei advokatei AuÅ¡rai Ručienei,iÅ¡nagrinėjo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini, administracinio teisės pažeidimo bylÄ , ir nustatė:

V. S. 2014 m. rugsėjo 8 d. 18:24 val. Å akių r. sav., (duomenys neskelbtini, Taikos g., vairavo automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kaip įtariama bÅ«damas neblaivus, stabdomas nepaklauso policijos pareigÅ«no reikalavimui sustoti, kuris buvo iÅ¡reikÅ¡tas per garsiakalbį iÅ¡ policijos automobilio, pažymėto skiriamaisiais ženklais, įjungus mėlynos ir raudonos spalvos Å¡vyturėlius bei specialų garso signalais. Policijos pareigÅ«nui pareikalavus pasitikrinti neblaivumÄ , asmuo tai daryti atsisakė, t. y. vengė neblaivumo patikrinimo bei policijos pareigÅ«nui nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo, techninės apžiÅ«ros kortelės, privalomojo civilinės atsakomybės poliso, tai yra pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16, 17 ir 18 punktų reikalavimus.V.

S. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad įvykio neginčija, tik nepastebėjo, kad jį policijos pareigÅ«nai stabdė. Buvo rugsėjo 8 d. apie 18:30 val. IÅ¡ savo namų važiavo į garaÅ¾Ä pastatyti maÅ¡inÄ . Važiavo iÅ¡ Taikos į Vakarų gatvę. Buvo Å¡viesus paros metas. Su pareigÅ«nais prasilenkė Taikos gatvėje. PareigÅ«nai atvažiavo prieÅ¡ais jį. Prasilenkiant nematė, kad jį pareigÅ«nai bÅ«tų stabdę. Prasilenkus pasuko į Vakarų gatvę. Nuo prasilenkimo iki garažo buvo gal pusės kilometro atstumas.

MaÅ¡inoje grojo muzika, taip pat nelabai girdi. Važiuojant Vakarų gatve nematė, kad kas jį stabdytų. Sustojus prie pat garažo iÅ¡ paskos, už minutės ar dviejų privažiavo pareigÅ«nai. Priėjo A. M. ir liepė užgesinti maÅ¡inÄ . Susinervino, kad pareigÅ«nai reikalavo dokumentų, pasimuistė, todėl jam buvo uždėti antrankiai. Blaivumo pasitikrinti prie automobilio jam neliepė. Jį tikrinti norėjo tik Å akiuose. Nesutiko tikrintis neblaivumo, nes buvo susinervinęs ir taip tuo metu jam atrodė.

Jeigu bÅ«tų siÅ«lę blaivumÄ pasitikrinti prie automobilio, gal bÅ«tų sutikęs. Buvo iÅ¡gėręs stikliukÄ . Vairuotojo pažymėjimas jam bÅ«tinas, nes reikia pačiam į ligoninę važiuoti, taip pat tėtį nuvežti, kuriuo daugiau nėra kam pasirÅ«pinti.Liudytojas A. M. parodė, kad buvo gautas praneÅ¡imas, jog važinėja automobilis, kurį vairuoja galimai neblaivus asmuo. Važiuojant Taikos gatve pamatė tokį automobilio modelį, taip pat atitiko valstybinio numerio skaičiai.

Kai tik pastebėjo automobilį, dar važiuojant prieÅ¡prieÅ¡ais įjungė Å¡vyturėlius. Neprisimena ar įjungė garsinį signalÄ . Automobiliams prasilenkus, už kokių penkiasdeÅ¡imties metrų stabdytas automobilis nusuko į kitÄ gatvę. Apsisuko. NeiÅ¡jungus Å¡viesos signalo pradėjo minėtÄ automobilį vytis. Vejantis automobilį tikrai buvo įjungęs ir garsinę sirenÄ , taip pat ir per garsiakalbį davė nurodymus sustoti. Paskui automobilį važiavo nedideliu atstumu – per 2-3 maÅ¡inas.

Vejantis visÄ laikÄ greitis buvo panaÅ¡us. Jų automobilis nei tolo, nei artėjo. Mano, kad važiavo apie 100 km/h greičiu. Asmenį vijosi gal porÄ kilometrų. Dalis kelio buvo asfaltuoto, po to buvo žvyrkelio, o kita dalis buvo lauko kelias. Privažiavus jų automobiliui, vairuotojas iÅ¡ savo automobilio dar nebuvo nespėjęs iÅ¡lipti. Priėjęs prie minėto automobilio paprašė pateikti dokumentus. Akivaizdžiai matėsi, kad asmuo buvo neblaivus. IÅ¡ burnos sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti.

V. S. iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio įvyko susistumdymas. Jis sakė, kad stovi savo kieme ir nesupranta ko iÅ¡ jo norima. Sveikata asmeniui paÅ¡lijo tik po sulaikymo. Galimybės aiÅ¡kintis sveikatos bÅ«klės nebuvo, nes priėjus iÅ¡kart kilo konfliktas. KeletÄ kartų asmeniui buvo siÅ«lyta pasitikrinti neblaivumÄ , bet ji atsisakė kategoriÅ¡kai.Liudytoja J. S. davė parodymus analogiÅ¡kus liudytojui A. M., papildomai paaiÅ¡kindama, jog pamačius prieÅ¡ais atvažiuojantį ieÅ¡komÄ automobilį nebuvo laiko iÅ¡lipti ir stabdyti lazdele, todėl kolega įjungė Å¡vyturėlius.

Pilietis nestojo ir nusuko. Jis didino greitį. Važiuojant žvyrkeliu kilo dulkės ir nieko nesimatė. Kolega tada per garsiakalbį davė nurodymus sustoti. Asmuo sustojo prie Å«kinių pastatų. IÅ¡lipus ir priėjus prie stabdyto automobilio, iÅ¡ jo vidaus sklido stiprus alkoholio kvapas. V. S. veidas buvo paburkęs, akys raudonos. A. M. paprašė pateikti dokumentus, tačiau asmuo jų nepateikė. PaaiÅ¡kino kÄ asmuo pažeidė, pasiÅ«lė pasitikrinti blaivumÄ , bet jis atsisakė. Jis bandė pabėgti, tačiau ji šį sugriebė už rankos.

A. M. priėjęs padėjo V. S. sulaikyti. Dar iki atvežimo į komisariatÄ keletÄ kartų V. S. siÅ«lė pasitikrinti neblaivumÄ .Liudytojas V. Å . parodė, kad jis pats pirmÄ kartÄ asmeniui pasitikrinti blaivumÄ siÅ«lė iÅ¡kart atvykus į komisariatÄ . Po kiek laiko kitas pareigÅ«nas siÅ«lė dar kartÄ blaivumÄ pasitikrinti, bet asmuo vėl atsisakė. Nuo asmens sklido alkoholio kvapas, iÅ¡ jo elgesio matėsi, kad jis neblaivus.Liudytojas V. J. parodė, kad V. S. su suraÅ¡ytu protokolu sutiko, pažeidimų neginčijo ir gailėjosi.Nors V.

S. teismo posėdžio metu nurodė, kad pareigūnams nesustojo, nes nematė ir negirdėjo, kad šie jį stabdytų, tokius V. S. pateiktus parodymus teismas atmeta kaip prieštaraujančius byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymams. Tiek savo tarnybiniame pranešime, tiek apklausti teismo posėdyje pareigūnai A. M. bei J. S. nurodė, jog V. S. vairuojamas automobilis Taikos gatvėje įjungus švyturėlius buvo pradėtas stabdyti dar atvažiuojantis priešais pareigūnų tarnybinį automobilį.

Kad V. S. matė prieÅ¡ais atvažiuojantį pareigÅ«nų automobilį, patvirtino savo apklausos metu. Po to pareigÅ«nai nurodė, kad prasilenkus jų automobiliams, V. S. vairuojamas automobilis pasuko į Vakarų gatvę ir didindamas greitį nuvažiavo. Teismas neturi pagrindo abejoti pareigÅ«nų užfiksuotais įrodymais, taip pat duotais paaiÅ¡kinimais teisme ir manyti, kad jie yra klaidinantys, kadangi pats V. S. iÅ¡ pat pradžių neginčijęs padarytų administracinių teisės pažeidimų ir tai patvirtinęs savo paraÅ¡u pareigÅ«nams duotuose paaiÅ¡kinimuose – kad nepakluso pareigÅ«nų reikalavimui sustabdyti automobilį, pasitikrinti neblaivumÄ bei pateikti dokumentus, teismo posėdžio metu savo kaltę pradėjo neigti, sakydamas, jog nepastebėjo esantis pareigÅ«nų stabdomas, kad jam nebuvo prie automobilio siÅ«loma pasitikrinti neblaivumo, niekas nereikalavo pateikti dokumentų.

Kad tokie V. S. parodymai yra bandymas Å¡velninti savo teisinę padėtį ir iÅ¡vengti griežtos atsakomybės, patvirtina ir paties teismo posėdžio metu duodami nenuoseklÅ«s parodymai. Nors iÅ¡ pat pradžių V. S. teigė, kad pareigÅ«nai jo dokumentų nereikalavo, į papildomÄ klausimÄ atsakė, kad pareigÅ«nams papraÅ¡ius dokumentų jis susinervavo, todėl jam buvo uždėti antrankiai. Jei V. S. nebuvo pažeidęs jokių kelių eismo taisyklių reikalavimų, toje situacijoje kai pareigÅ«nas priėjęs paprašė pateikti dokumentus, jo elgesys – susinervinimas buvo neadekvatus ir nelogiÅ¡kas.

Kad po to sekė konfliktinė situacija, patvirtino visi įvykio dalyviai, kurios pasekoje V. S. buvo uždėti antrankiai ir jis buvo pristatytas į Å akių rajono PK. V. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad nematė paskui jį važiuojančio policijos pareigÅ«nų automobilio ir negirdėjo jokių garsinių signalų, tačiau Å¡i aplinkybė taip pat atmestina atsižvelgiant į tai, kad pareigÅ«nų automobilis paskui V. S. vairuojamÄ automobilį važiavo mažu atstumu, todėl net ir automobilio salone grojant muzikai, V.

S. turėjo girdėti pareigÅ«nų įjungtÄ garsinį signalÄ bei per garsiakalbį duodamÄ nurodymÄ sustabdyti transporto priemonę. Kad V. S. yra prastai girdintis, nepatvirtina į bylÄ pateikta VÄ® (duomenys neskelbtini) ambulatorijos pažyma, iÅ¡ kurios matyti, jog V. S. ligos yra susijusios su stuburu, galvos smegenų kraujotaka, kvėpavimo takais, Å¡irdimi. Nors visi apklausti asmenys nurodė, kad važiuojant žvyrkeliu kilo dulkės, tačiau ne visa kelio atkarpa buvo padengta vyru. Dalis jos buvo asfaltas, dalis – lauko keliukas, kuriose tikrai nebuvo apribotas matomumas.

Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į įvykio vietÄ â€“ miestelio gatvė pasibaigusi lauko keliuku, kur negalėjo bÅ«ti intensyvaus eismo, policijos pareigÅ«nų reikalavimas sustoti buvo iÅ¡reikÅ¡tas aiÅ¡kiai, nedviprasmiÅ¡kai, pagal Policijos patrulių veiklos instrukcijos reikalavimus, todėl V. S. Å¡ių nustatytų aplinkybių pagrindu neturėjo pagrindo nematyti, negirdėti ir suabejoti, kad reikalavimas sustabdyti transporto priemonę yra nukreiptas ne jam. Å iuo atveju policijos pareigÅ«nų parodymai logiÅ¡kai susiję su užfiksuotomis aplinkybėmis, V.

S. elgesiu, kuriais abejoti teismas neturi jokio pagrindo. Å ių pareigÅ«nų suinteresuotumas byloje nėra įrodytas. Ä®vertinus byloje esančių įrodymų visumÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad V. S. keliama kita situacijos versija – tai, kad nematė ir negirdėjo jo stabdančių pareigÅ«nų – yra tik pasirinkta gynybos taktika siekiant iÅ¡vengti gresiančios atsakomybės ir yra paneigta. Byloje pakanka duomenų patvirtinančių V. S. inkriminuotÄ pažeidimÄ bei jo kaltę tyčia nepaklusus pareigÅ«no reikalavimui sustoti, todėl jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.V.

S. veika atitinka taip pat administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. sudėtį, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengė pasitikrinti neblaivumÄ bei Lietuvos Respublikos ATPK 1241 str. 7 d. nes nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo, techninės apžiÅ«ros kortelės, privalomojo civilinės atsakomybės poliso. Tai, kad tik Marijampolės apskrities VPK Å akių policijos komisariato patalpose buvo įformintas V. S. atsisakymas pasitikrinti neblaivumÄ , neturi įtakos veikos kvalifikavimui.

Atkreiptinas dėmesys, kad įvykio vietoje buvo kilusi konfliktinė situacija, kurios metu V. S. uždėjus antrankius jis buvo pristatytas į komisariato patalpas, todėl atsisakymo pasitikrinti neblaivumÄ Ä¯forminti įvykio vietoje pareigÅ«nams nebuvo galimybės dėl objektyvių priežasčių – V. S. veiksmų. Kad jam visgi buvo siÅ«loma pasitikrinti blaivumÄ ir įvykio vietoje, patvirtino abu apklausti liudytojai.Teismas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad teisės pažeidimas padarytas neįgalaus asmuo; jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tos pačios rÅ«Å¡ies teisės pažeidimas už kurį asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 10 p., 32 str. 1 d. 5 p.).Skiriant V.

S. nuobaudÄ atsižvelgtina į padarytų teisės pažeidimų kiekį, pobÅ«dį bei pavojingumo laipsnį – padaryti trys pažeidimai, vienas iÅ¡ jų – labai pavojingas, sukėlęs pavojų transporto eismo saugumui; į pažeidėjo asmenybę – administracine tvarka už KET pažeidimus anksčiau baustas ir nors visas paskirtas baudas yra sumokėjęs, tačiau vienas iÅ¡ padarytų pažeidimų buvo neblaivaus asmens; į atsakomybę lengvinančiÄ bei sunkinančiÄ aplinkybes, ir skirtini straipsnio sankcijose numatytų Å¡velnesnių nuobaudų – piniginių baudų vidurkiai, taip pat taikant vidurkio dydžio teisių atėmimo terminÄ Paskirtos baudos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., bendrintinos apėmimo bÅ«du ir galutinė (subendrinta) nuobauda skirtina sankcijos, nustatytos už sunkesnį iÅ¡ padarytų administracinių teisės pažeidimų, ribose, tai yra 3 500 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. nustatytomis taisyklėmis, skiriama nuobauda gali bÅ«ti Å¡velninama tik ypatingais, iÅ¡imtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

Byloje nenustatyta visuma aplinkybių, kurios rodytų mažesnį veikos ar pažeidėjo pavojingumÄ ir leistų teigti, kad paskirtoji nuobauda akivaizdžiai neteisinga ir neproporcinga padarytam pažeidimui. Pažymėtina, jog V. S. padarytas pažeidimas pavojingas, rodantis neigiamÄ požiÅ«rį į visuotinai priimtas ir valstybės nustatytas kelių eismo taisykles, o taip pat ciniÅ¡kÄ , abejingÄ požiÅ«rį į eismo saugumo keliuose užtikrinimÄ . Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta V. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pažeidėjas per metus laiko padarė tos pačios rÅ«Å¡ies teisės pažeidimÄ , už kurį jam buvo skirta administracinė nuobauda.

Jokių kitų aplinkybių, iÅ¡imtinai teigiamai charakterizuojančių pareiÅ¡kėjÄ ar rodančių veikos mažesnį pavojingumÄ , kurių pagrindu bÅ«tų galima teigti, jog specialiosios teisės atėmimas Å¡iuo atveju bÅ«tų akivaizdžiai neproporcinga priemonė veikos pavojingumui bei akivaizdžiai per griežta priemonė pasiekti nuobaudos tikslus, nenustatyta. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog V. S. ne kartÄ baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus – už virÅ¡ytÄ greitį, taip pat už tai, kad vairavo neblaivus, už kÄ jam jau buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, bei kitus KET pažeidimus.

Nors dauguma nuobaudų negaliojančios, tačiau vis dėlto tai yra V. S. kaip kelių eismo dalyvį, neigiamai charakterizuojantys duomenys. Be to, tai rodo, jog anksčiau skirtos Å¡velnesnės nuobaudos Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatytų nuobaudos tikslų neužtikrino, nesulaikė nuo naujų pažeidimų padarymo, yra baustas už melagingų parodymų davimÄ . Taip pat Å¡iuo metu teismuose (Liteko duomenys) nagrinėjama V. S. atžvilgiu iÅ¡kelta baudžiamoji byla dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, todėl Å¡ių nustatytų aplinkybių pagrindu teismas abejoja pateiktos V.

S. charakteristikos objektyvumu.Pažeidėjo patiriami asmeniniai nepatogumai, pasekmės artimiesiems teismų praktikoje nelaikoma iÅ¡imtinėmis aplinkybėmis. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nelaikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ , nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Asmuo darydamas administracinį teisės pažeidimÄ prisiima ir galimų neigiamų pasekmių kilimo rizikÄ , o žinodamas, kad toks pažeidimas gali pakenkti jo darbui ar Å¡eimos poreikių tenkinimui, asmuo turi bÅ«ti ypač suinteresuotas tokių pažeidimų nedaryti.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286 str., 287 str., teismas nutaria: V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti padarius:- administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., ir nubausti 2 500 Lt (dviejų tÅ«kstančių penkių Å¡imtų litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 m. 6 mėn. (dvejiems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams);- administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., ir nubausti 3 500 Lt (trijų tÅ«kstančių penkių Å¡imtų litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 m. (ketveriems metams);- administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ATPK 1241 str. 7 d. ir nubausti 30 Lt (trisdeÅ¡imties litų) bauda.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., galutinę nuobaudÄ paskirti 3 500 Lt (trijų tÅ«kstančių penkių Å¡imtų litų) (1013 EUR) baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 m. (ketveriems metams).Nutarimas per 20 dienų nuo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus skundÄ Å akių rajono apylinkės teisme.

Teisėja             Loreta Masevičiūtė Nuorašas tikras:Teisėja Loreta Masevičiūtė2014-10-17