2018-10-25 Nr. AB-19189-3-61-3-01467-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-5284-662/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01467-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 28.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. G. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja A. G. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2018 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. 2.2(NTP-2)-18-NT-1046-6021 (toliau – ir ginčijamas sprendimas, Sprendimas) ir įpareigoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą suteikti jai antrinę teisinę pagalbą.

2. Pareiškėja nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1424-141/2016 jai buvo paskirta antrinė teisinė pagalba, kurios galiojimas pasibaigė 2017 m. rugsėjo 16 d. Teigė, kad dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. priimto jai nepalankaus sprendimo padavė apeliacinį skundą, kurį Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi atmetė ir Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą. Pažymėjo, kad 2017 m. gruodžio 12 d. kreipėsi į apylinkės teismą dėl teismų sprendimais priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo išdėstymo dalimis, tačiau jos prašymas buvo išnagrinėtas 2018 m. sausio 30 d. posėdyje, nedalyvaujant pareiškėją minėtoje civilinėje byloje atstovavusiam advokatui G. P..

3. Pareiškėja paaiškino, kad nuo 2018 m. vasario 5 d. susirgo, todėl dėl ligos apie apylinkės teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartį, kuria išspręstas jos 2017 m. gruodžio 12 d. prašymas, sužinojo pavėluotai, kai jau apskundimo terminai buvo praleisti. Pažymėjo, kad su bylos dokumentais susipažino tik 2018 m. kovo 9 d. Pareiškėjos teigimu, jai būtina teisinė pagalba, ketinant kreiptis į teismą dėl iš jos priteistų bylinėjimosi išlaidų išdėstymo civilinėje byloje Nr. 2-1242-141/2016, kadangi gaunama pensija nepakankama priteistoms bylinėjimosi išlaidoms padengti.

4. Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas nurodė, kad 2018 m. kovo 16 d. gautas pareiškėjos prašymas Nr. (2.2)VTP-1-1046 suteikti jai antrinę teisinę pagalbą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1242-141/2016 ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1494-881/2017 priteistų sumų išdėstymo dalimis. Pažymėjo, kad kartu su prašymu pareiškėja nepateikė reikalavimus pagrindžiančių dokumentų. Teigė, kad Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą, 2018 m. kovo 22 d. raštu Nr. (2.2)NO-2-2286 kreipėsi į pareiškėją, prašydama aiškiai nurodyti su kokiu reikalavimu ji siekia kreiptis į teismą. Pareiškėja 2018 m. kovo 23 d. pateikė papildomus paaiškinimus, nurodydama, kad į teismą jau kreipėsi dėl sprendimais priteistų bylinėjimosi išlaidų išdėstymo dalimis, tačiau teismas prašymą atmetė ir dar papildomai priteisė 45 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tarnyba, susipažinusi su papildomais paaiškinimais, 2018 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. 2.2-(NTP-2)-18-NT-1046-6021 atsisakė suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą.

6. Atsakovas paaiškino, kad priimdamas ginčijamą sprendimą vadovavosi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 7 dalies 2 punkto nuostatomis. Teigė, kad nagrinėdamas pareiškėjos prašymą nustatė, jog pareiškėja 2017 m. gruodžio 12 d. pateikė teismui prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo dalimis, kurį Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 31 d. nutartimi atmetė. Pareiškėja šios nutarties neapskundė, todėl ji įsiteisėjo. Mano, jog pareiškėja su analogišku reikalavimu į Vilniaus miesto apylinkės teismą kreiptis nebegali, kadangi teismas jos prašymą atsisakytų priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio pagrindu.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 25 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas įsiteisėjusia 2018 m. sausio 31 d. nutartimi išnagrinėjo pareiškėjos prašymą dėl civilinėje byloje Nr. 2-1242-141/2016 priteistų bylinėjimosi išlaidų išdėstymo. Pareiškėja su 2018 m. kovo 16 d. prašymu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į Tarnybą, prašydama suteikti jai antrinę teisinę pagalbą, ketinant kreiptis į teismą dėl iš jos priteistų bylinėjimosi išlaidų išdėstymo civilinėje byloje Nr. 2-1242-141/2016. Teismas vertino, kad pareiškėja padavė Tarnybai 2018 m. kovo 16 d. prašymą ketindama pakartotinai kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl to paties klausimo, kuris jau buvo išspręstas įsiteisėjusia 2018 m. sausio 31 d. nutartimi.

9. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, padarė išvadą, kad pareiškėja pateikdama 2018 m. kovo 16 d. prašymą ketino pakartotinai kreiptis į teismą dėl to paties pagrindo ir dalyko (tų pačių iš pareiškėjos priteistų bylinėjimosi išlaidų išdėstymo dalimis), todėl Tarnyba pagrįstai nurodė, jog tokiu atveju pareiškėjos ieškinį (prašymą) teismas atsisakytų priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

10. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja į Tarnybą su 2018 m. kovo 16 d. prašymu dėl iš jos priteistų bylinėjimosi išlaidų išdėstymo civilinėje byloje Nr. 2-1242-141/2016 kreipėsi jau įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 31 d. nutarčiai, kuria pareiškėjos prašymas išdėstyti 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu priteistą sumą civilinėje byloje Nr. 2-1242-141/2016 buvo netenkintas, taip pat nustatęs, jog pareiškėja padavė Tarnybai 2018 m. kovo 16 d. prašymą ketindama pakartotinai kreiptis į teismą dėl tos pačios 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu priteistos skolos (bylinėjimosi išlaidų) išdėstymo, sprendė, kad Tarnyba, vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 2 punktu, pagrįstai priėmė ginčijamą sprendimą.

III. 11. Pareiškėja A. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

12. Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas, kurios skirtos naujos civilinės bylos iškėlimui. Mano, kad teismo išvada, jog pareiškėjos pakartotinis prašymas bus atmestas CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, yra prielaida.

13. Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

14. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, objektyviai ir visapusiškai nustatė, ištyrė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, įrodymus, ginčo šalių argumentus, tinkamai išaiškino ir pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. 2.2(NTP-2)-18-NT-1046-6021 teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjos skundą atmetė, pripažindamas, jog pareiškėjai pakartotinai kreipiantis į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl teismų sprendimais civilinėje byloje Nr. 2-1242-141/2016 priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo išdėstymo, kai Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 31 d. nutartimi prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo netenkino, yra pagrindas manyti, kad ir pakartotinis pareiškėjos prašymas bus atmestas, dėl ko atstovavimas byloje būtų neperspektyvus. Pareiškėja, nesutikdama su teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

17. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog atstovavimas byloje neperspektyvus, nepagrįstai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas.

19. Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjos argumentu, kad šiuo nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatos netaikytinos. Pažymėtina, kad prašymas dėl teismo sprendimu priteistos sumos mokėjimo atidėjimo ar išdėstymo, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo yra procesinis prašymas, kuris sprendžiamas toje pačioje jau išnagrinėtoje byloje, jeigu toks prašymas nebuvo išspręstas teismui priimant sprendimą (CPK 284 str. 2 d.). Taigi teismui netenkinus prašymo dėl sprendimu priteistos sumos mokėjimo išdėstymo, pareiškėjai neatimama galimybė pasikeitus aplinkybėms pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo. Šiuo nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą, ar Tarnyba pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjai teisinę pagalbą, būtina įvertinti pareiškėjos prašyme nurodytas aplinkybes dėl pakartotinio kreipimosi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl teismų sprendimais civilinėje byloje Nr. 2-1242-141/2016 priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo išdėstymo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 31 d. nutarties motyvus, kuriais remiantis ankstesnis prašymas nebuvo tenkintas.

20. Pažymėtina, kad iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1242-141/2016 motyvuojamosios dalies matyti, jog teismas, įvertinęs pareiškėjos pateiktus įrodymus apie turtinę padėtį, atsižvelgęs į jos gaunamas pajamas bei nurodytas išlaidas, taip pat turimą turtą, padarė išvadą, kad nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nesudaro pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų taip pat matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1242-141/2016 pareiškėjai paskirta bauda už melagingų parodymų davimą, nagrinėjant prašymą dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo išdėstymo, o būtent už tai, jog duodama paaiškinimus pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ir aplinkybes, kad gyvena viena ir neturi giminaičių ar kitų asmenų, kurie prisidėtų prie jos pragyvenimo išlaidų. Iš pareiškėjos 2018 m. kovo 16 d. prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą ir 2018 m. kovo 23 d. papildomų paaiškinimų turinio matyti, jog teisinės pagalbos būtinumą pareiškėja iš esmės grindžia aplinkybe dėl nepakankamų pajamų, nurodydama, kad „mano pajamų asmeniui pavojinga eiti be advokato“.

21. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad atstovavimo byloje perspektyvumas Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 2 punkto taikymo prasme yra vertinamojo pobūdžio. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo reikalavimų pagrįstumas ir atstovavimo byloje perspektyvumas Įstatymo taikymo prasme yra siejamas su atitinkamų specialių teisės normų aiškinimu, tačiau tik tiek, kiek kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina išspręsti klausimą dėl pareiškėjo (asmens, kuris siekia gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą) prašyme nurodytų faktinių aplinkybių bei jo pateiktų dokumentų atitikimo įstatymų nustatytoms sąlygoms, kurios yra teisiškai būtinos asmens nurodyto turinio reikalavimui parengti pagal atitinkamų įstatymų nuostatas. Informacijos, kuria remiantis turi būti atliktas atstovavimo byloje perspektyvumo vertinimas, šaltiniai gali būti įvairūs. Antrinė teisinė pagalba, remiantis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 2 punktu, neteikiama, kai iš visų tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų yra pakankamai akivaizdu, jog pradėtas ginčas šaliai, kuriai teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisinės perspektyvos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010, 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4299-438/2018). Atstovavimo byloje perspektyvumas negali būti tapatinamas su asmens pažeistos ar tariamos teisės absoliučiu apgynimu byloje, jis turi būti siejamas su prielaidų kreiptis į teismą pakankamumo kriterijumi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1681/2012 ir kt.).

22. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pareiškėja nenurodė naujų aplinkybių dėl savo turtinės padėties ar kitų aplinkybių, dėl kurių nebūtų pasisakęs Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 31 d. nutartyje. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad prašymas rengtas advokato, nesant pasikeitusiai pareiškėjos turtinei situacijai ar kitoms aplinkybėms, kurios nebuvo analizuotos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartyje ir kurios nėra reikšmingos iš naujo vertinant prašymo pagrįstumą, savaime nenulemia prašymo patenkinimo rezultato.

23. Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju Tarnyba ginčijamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad atstovavimas byloje būtų neperspektyvus. Teisinės pagalbos suteikimas tokioje situacijoje neatitiktų bendrųjų Tarnybos apibrėžtų jos teikimo sąlygų, taip pat akivaizdžiai prieštarautų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos efektyvumo ir ekonomiškumo, draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis principams (Įstatymo 3 str.).

24. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės ir procesinės teisės normas taikė iš esmės tinkamai, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 25 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė