2013-12-02 Nr. AB-9301-3-62-3-01300-2012-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A602-1865/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01300-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija 6.4.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus, rašytinio proceso tvarka nagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. D. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius (toliau – ir VSDFV Alytaus skyrius) 2012 m. spalio 15 d. sprendimais Nr. SP-37366 ir Nr. SP-37389 nusprendė pareiškėjui R. D. (toliau – ir pareiškėjui; apeliantui) atsisakyti skirti ligos pašalpą pagal pateiktus nedarbingumo pažymėjimus už laikotarpius nuo 2012 m. rugpjūčio 12 d. iki 2012 m. rugsėjo 4 d. ir nuo 2012 m. rugsėjo 5 d. iki 2012 m. spalio 12 d.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: 1) panaikinti 2012 m. spalio 15 d. VSDFV Alytaus skyriaus sprendimus Nr. SP-37366 ir Nr. SP-37389; 2) įpareigoti VSDFV Alytaus skyrių skirti R. D. ligos pašalpą pagal pateiktus nedarbingumo pažymėjimus už laikotarpius nuo 2012 m. rugpjūčio 12 d. iki 2012 m. rugsėjo 4 d. ir nuo 2012 m. rugsėjo 5 d. iki 2012 m. spalio 12 d.; 3) priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde (b. l. 5-6) nurodė, kad 2012 m. spalio 15 d. VSDFV Alytaus skyrius sprendimais Nr. SP-37366 ir Nr. SP-37389 nusprendė neskirti jam ligos pašalpos už laikinojo nedarbingumo laikotarpius: nuo 2012 m. rugpjūčio 12 d. iki 2012 m. rugsėjo 4 d. ir nuo 2012 m. rugsėjo 5 d. iki 2012 m. spalio 12 d. Nesutikdamas su VSDFV Alytaus skyriaus sprendimais, juos apskundė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – ir VSDFV). 2012 m. gruodžio 5 d. sprendime Nr. (11.1) 1-7260 VSDFV nurodė, kad 2012 m. spalio 15 d. VSDFV Alytaus skyriaus sprendimai Nr. SP-37366 ir Nr. SP-37389 yra pagrįsti. Pareiškėjas paaiškino, jog sutinka su tuo, kad jis neturi Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatuose nurodyto socialinio draudimo stažo. Tačiau nurodė, jog prašymą skirti ligos pašalpą jis grindžia Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostata įtvirtinančia, kad ligos pašalpą turi teisę gauti ir apdraustieji asmenys iki 26 metų, jeigu jie iki laikinojo nedarbingumo pradžios neįgijo šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto stažo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais mokėsi nustatyta tvarka įregistruotose bendrojo lavinimo ar profesinėse mokyklose pagal dieninę mokymo formą bei aukštosiose mokyklose pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą nustatyta tvarka ir pertrauka nuo mokslo pabaigos (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą), kol jie tapo apdraustaisiais asmenimis, neviršija 3 mėnesių. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Nuostatų 19.3 punkte. Nurodė, jog 2011 m. liepos mėnesį įgijo vidurinį išsilavinimą ir nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. mokėsi Vilniaus Gedimino technikos universiteto Elektronikos fakulteto I kurse, kurį baigė 2012 m. birželio 23 d., o pertrauka nuo mokslo pabaigos iki kol tapo apdraustuoju neviršijo 3 mėnesių, nes uždarojoje akcinėje bendrovėje „Ekskomisarų biuras" (toliau – UAB „Ekskomisarų biuras“) ir pradėjo dirbti nuo 2012 m. liepos 12 d., dėl to turi teisę gauti ligos pašalpą.

Atsakovas atsiliepime (b. l. 17-19) prašė pareiškėjo skundo netenkinti, paaiškino, kad ligos pašalpos apskaičiuojamos ir mokamos vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86. Remiantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 straipsniu ir Nuostatų 19 punktu, teisę gauti ligos pašalpą turi apdrausti asmenys, jeigu jie prieš laikinojo nedarbingumo atsiradimo dieną turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą. Šis reikalavimas netaikomas asmenims, kurie iki laikinojo nedarbingumo pradžios yra iki 26 metų ir reikiamo 3 ar 6 mėnesių ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo neįgijo dėl to, kad stažo skaičiavimo laikotarpiais mokėsi nustatyta tvarka įregistruotose bendrojo lavinimo ar profesinėse mokyklose pagal dieninę mokymo formą bei aukštosiose mokyklose pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą ir pertrauka nuo mokslo pabaigos (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą), kol jie tapo apdraustaisiais asmenimis, neviršija 3 mėnesių. Pagal nuostatų 55 punktą asmenys, kuriems stažo reikalavimas netaikomas, kreipdamiesi dėl ligos pašalpos skyrimo, turi pateikti mokslo baigimą įrodantį dokumentą. Asmeniui įsidarbinus iki mokslo baigimo ir iki nedarbingumo pradžios nespėjus įgyti reikalaujamo ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo, taikoma bendroji socialinio draudimo stažo taisyklė. Pareiškėjas nepateikė mokslo baigimą įrodančio dokumento, todėl neatitiko minėtų reikalavimų.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, kad Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas yra specialusis įstatymas, kurio paskirtis – nustatyti asmenis, draudžiamus ligos ir motinystės socialiniu draudimu, teisę į šio draudimo pašalpas, jų skyrimo, apskaičiavimo ir mokėjimo sąlygas (1 str.). Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę gauti ligos pašalpą šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais turi šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje išvardyti apdraustieji asmenys, jeigu jie: 1) tampa laikinai nedarbingi ir dėl to praranda darbo pajamų, taip pat jeigu tuo laikotarpiu jie negauna ligos pašalpos pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą; 2) prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas ligos pašalpą turi teisę gauti ir apdraustieji asmenys iki 26 metų, jeigu jie iki laikinojo nedarbingumo pradžios neįgijo šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto stažo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais mokėsi nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, profesinių, bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose ir pertrauka nuo mokslo pabaigos (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą), kol jie tapo apdraustaisiais asmenimis, neviršija 3 mėnesių. Analogiškos nuostatos nustatytos Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 19.1-19.3 punktuose.

Vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi ir jį atitinkančiu Nuostatų 19.3 punktu, teisė gauti ligos pašalpą neįgijus šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo, siejama su šių sąlygų visuma: 1) amžius iki 26 metų; 2) įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytas stažas nebuvo įgytas dėl mokymosi nustatyta tvarka įregistruotose bendrojo lavinimo ar profesinėse mokyklose pagal dieninę mokymo formą bei aukštosiose mokyklose pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą; 3) pertrauka nuo mokslo pabaigos (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą) iki tapimo apdraustuoju asmeniu neturi viršyti 3 mėnesių. Ginčo dėl to, kad pareiškėjas atitinka pirmąją sąlygą, byloje nėra. Vilniaus Gedimino technikos universiteto išduota pažyma patvirtina, kad pareiškėjas 2011 m. rugpjūčio 8 d. rektoriaus įsakymu priimtas į pirmą kursą ir nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. birželio 23 d. mokėsi pirmosios pakopos nuolatinėse studijose (b. l. 14). Pareiškėjas pradėjo dirbti UAB „Ekskomisarų biuras“ nuo 2012 m. liepos 12 d. Ligos pašalpos pareiškėjas prašė už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 12 d. iki 2012 m. rugsėjo 4 d. ir nuo 2012 m. rugsėjo 5 d. iki 2012 m. spalio 12 d. Pareiškėjo ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas iki 2012 m. rugpjūčio 12 d. per 12 mėnesių laikotarpį yra tik 1 mėnuo ir 1 diena, o per 24 mėnesių laikotarpį 1 mėnuo ir 1 diena.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 55 punkte nurodyta, jog asmenys nurodyti nuostatų 19.3 punkte (asmenys, kuriems stažo reikalavimas netaikomas), pateikdami prašymą ligos pašalpai gauti, taip pat turi pateikti ir mokslo baigimą įrodantį dokumentą.

Iš atsakovo atstovės paaiškinimų matyti, jog prašymas skirti ligos pašalpą buvo nagrinėjamas pareiškėjo pateiktų duomenų apimtyje ir atsakovas neturėjo duomenų apie tai, kad pareiškėjas mokosi ar baigė mokslus dieniniame skyriuje. Šios aplinkybės neginčijo ir pareiškėjas. Pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, jog VSDFV Alytaus skyriui nepateikė duomenų, jog mokosi Vilniaus Gedimino technikos universitete pirmosios pakopos nuolatinėse studijose.

Pareiškėjo prašymas skirti ligos pašalpą pagrįstai buvo vertinamas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies aspektu, nes atsakovas, neturėdamas duomenų, negalėjo pareiškėjo atžvilgiu taikyti šios teisės normos 2 dalies nuostatų. Minimos aplinkybės pareiškėjui buvo išdėstytos ir VSDFV 2012 m. gruodžio 5 d. rašte Nr.(11.1) I-7260 (b. l. 10-11). Nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog pareiškėjas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį bei Nuostatų 19.2 punkte įtvirtintas sąlygas nebuvo įgijęs reikiamo stažo, todėl VSDFV Alytaus skyriaus sprendimai 2012 m. spalio 15 d. Nr. SP-37366 ir 2012 m. spalio 15 d. Nr. SP-37389 „Dėl R. D. teisės į ligos pašalpą“ yra teisėti ir pagrįsti. Nustačius, kad VSDFV Alytaus skyriaus priimti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, nėra pagrindo įpareigoti atsakovą VSDFV Alytaus skyrių skirti R. D. ligos pašalpą pagal pateiktus nedarbingumo pažymėjimus už laikotarpius nuo 2012 m. rugpjūčio 12 d. iki 2012 m. rugsėjo 4 d. ir nuo 2012 m. rugsėjo 5 d. iki 2012 m. spalio 12 d.

III. Pareiškėjas 2013 m. balandžio 12 d. (pagal gavimo datą) pateikė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia niekuomet neginčijęs, kad pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį ir Nuostatų 19.2 punktą neturi darbo stažo ligos pašalpai gauti. Prašymą dėl ligos pašalpos skyrimo pagal pateiktus nedarbingumo pažymėjimus už laikotarpius nuo 2012 m. rugpjūčio 12 d. iki 2012 m. rugsėjo 4 d. ir nuo 2012 m. rugsėjo 5 d. iki 2012 m. spalio 12 d. grindė Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies ir Nuostatų 19.3 punkto nuostata įtvirtinančia, kad ligos pašalpą turi teisę gauti ir apdraustieji asmenys iki 26 metų, jeigu jie iki laikinojo nedarbingumo pradžios neįgijo šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto stažo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais mokėsi nustatyta tvarka įregistruotose bendrojo lavinimo ar profesinėse mokyklose pagal dieninę mokymo formą bei aukštosiose mokyklose pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą nustatyta tvarka ir pertrauka nuo mokslo pabaigos (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą), kol jie tapo apdraustaisiais asmenimis, neviršija 3 mėnesių.

Teigia, kad 2011 m. liepos mėnesį įgijo vidurinį išsilavinimą ir nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. mokėsi Vilniaus Gedimino technikos universiteto Elektronikos fakulteto I kurse, kurį baigė 2012 m. birželio 23 d., o pertrauka nuo mokslo pabaigos iki kol tapau apdraustuoju neviršijo 3 mėnesių, nes UAB „Ekskomisarų biuras" pradėjo dirbti nuo 2012 m. liepos 12 d. Būtent todėl sprendė, kad remiantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi ir Nuostatų 19.3 punktu, turi teisę gauti ligos pašalpą. Teigia, kad teismas dėl šių argumentų sprendime nepasisakė, netenkindamas skundo formaliai nurodė, kad jeigu pildydamas prašymą ligos pašalpai gauti nenurodė duomenų apie mokslo baigimą ir nepridėjo dokumento, patvirtinančio mokymosi laikotarpį, skundas netenkintinas, nes atsakovo veiksmai taikant Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, teisėti.

Prašymą skirti ligos pašalpą teigia pateikęs elektroniniu būdu, tai darė pirmą kartą, todėl dėl tokio pobūdžio patirties trūkumo nepastebėjo, kad yra papildomi reikalavimai prašymui, kai jis pateikiamas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies ir Nuostatų 19.3 punkto pagrindu (turi būti užpildoma dar viena forma). Būtent todėl, gavęs 2012 m. spalio 15 d. VSDFV Alytaus skyriaus sprendimus Nr. SP-37366 ir Nr. SP-37389, kuriais atsisakyta skirti ligos pašalpą ir pamatęs, kad prašymas buvo svarstomas tik Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pagrindu, 2012 m. lapkričio 26 d. kreipėsi į VSDFV, skunde nurodė, kad pretenduoja gauti ligos pašalpą Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies pagrindu, prie skundo pridėjo ir dokumentą, patvirtinantį mokslo pabaigą ir prašė paskirti ligos pašalpą įvertinus pateiktus dokumentus. 2012 m. gruodžio 5 d. VSDFV, netenkindama prašymo, nurodė, kad Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pagrindu skirti ligos pašalpą nėra, o įstatymo 8 straipsnio 2 dalis netaikytina, nes pareiškėjas dar tik mokosi.

Pažymi, kad Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis ir Nuostatų 19.3 punktas teisę gauti ligos pašalpą sieja su aplinkybe, kad asmuo Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje ir Nuostatų 19.2 punkte reikalaujamo stažo neįgijo dėl to, kad mokėsi nustatytose mokymo įstaigoje pagal dieninę mokymo formą, tačiau nė vienoje iš šių nuostatų mokymasis nėra susiejamas su šių mokslo įstaigų programų visišku pabaigimu. Būtent todėl įstatymų leidėjas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje, Nuostatų 19.3 punkte nurodė, kad pateikiamas mokslo baigimą įrodantis dokumentas (pateikta pažyma šį kriterijų atitinka), o ne suteiktą kvalifikacinį laipsnį liudijantis diplomas ar jo priedas, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (toliau – ir Mokslo ir studijų įstatymo) 51 straipsnio 1 dalyje. Tuo atveju, jeigu Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies ir Nuostatų 19.3 punkto nuostatos būtų aiškinamos tik kaip skirtos asmenims, visiškai pabaigusiems nustatytas mokymosi įstaigas, būtų pažeistas konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas, nes tam tikra grupė asmenų (šiuo atveju mokęsi, baigę mokymo įstaigas ir pradėję dirbti), kuriems būtų taikoma ši teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais (mokęsi, bet nepabaigę mokymosi įstaigų ir pradėję dirbti), būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas, nes abi grupės asmenų šiuo atveju neįgytų reikalaujamo darbo stažo dėl to, kad mokėsi nustatyta tvarka įregistruotose mokyklose pagal dieninę studijų mokymosi programą.

Remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu teisingumo principu, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, kurios reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo sprendimo priėmimas. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija.

VSDFV Alytaus skyrius 2013 m. gegužės 16 d. (pagal gavimo datą) pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame nesutinka su apelianto argumentais ir prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime nurodoma, kad apeliantas sutinka, kad teikdamas prašymą VSDFV Alytaus skyriui dėl ligos pašalpos skyrimo nenurodė apie mokymosi dieniniame skyriuje baigimą, nepateikė mokslo baigimą įrodančio dokumento. Todėl jam taikytini Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies bei Nuostatų 19.2 punkto reikalavimas turėti ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą. Apeliantas įsidarbino UAB „Ekskomisarų biuras" 2012 m. liepos 12 d., o jo nedarbingumo laikotarpis prasidėjo 2012 m. rugpjūčio 12 d. ir tęsėsi iki 2012 m. spalio 12 d. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenis, pareiškėjas pirmajai laikinojo nedarbingumo dienai (2012 m. rugpjūčio 12 d.), per paskutinius 12, taip pat per paskutinius 24 mėnesius turėjo 1 mėnesį ir 1 dieną ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą. Vadinasi, apeliantas neatitinka Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies bei Nuostatų 19.2 punkte įtvirtintų sąlygų, t. y. nėra įgijęs reikiamo stažo, todėl VSDFV Alytaus skyriaus 2012 m. spalio 15 d. sprendimai Nr. SP-37366 „Dėl R. D. teisės į ligos pašalpą" ir Nr. SP-37389 „Dėl R. D. teisės į ligos pašalpą", kuriais nuspręsta pareiškėjui neskirti ligos pašalpos už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 12 d. iki 2012 m. spalio 12 d., yra teisėti ir pagrįsti, VSDFV Alytaus skyrius neturėjo pagrindo nagrinėti prašymą taikydamas įstatymo 8 straipsnio 2 dalį bei Nuostatų 19.2 punktą, kadangi, kaip pripažįsta pats apeliantas, prašyme VSDFV Alytaus skyriui nenurodė, kad mokymąsi dieniniame skyriuje baigė bei nepateikė dokumentų, įrodančių mokslo baigimą. Apeliantas turėjo teisę savo prašymą VSDFV Alytaus skyriui patikslinti pridėdamas mokslo baigimą įrodantį dokumentą, tačiau to nepadarė.

Siekiant pasinaudoti aukščiau nurodytuose teisės aktuose įtvirtinta teise gauti ligos pašalpą, neturint reikiamo stažo, būtina atitikti visas teisės normose įtvirtintas sąlygas: amžius; mokymasis nustatyta tvarka įregistruotose bendrojo lavinimo, profesinėse ar aukštosiose mokyklose; ne didesnė nei 3 mėnesių pertrauka nuo mokslo pabaigos (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą) iki tapimo apdraustuoju asmeniu. Asmenys, kuriems stažo reikalavimas netaikomas, kreipdamiesi dėl ligos pašalpos skyrimo, turi pateikti ir mokslo baigimą įrodantį dokumentą (Nuostatų 55 p.). Mokymosi pasiekimus įteisinančių dokumentų, patvirtinančių aukštojo mokslo studijų programų baigimą, aukštojo išsilavinimo, aukštojo mokslo kvalifikacijos suteikimą, išdavimą reglamentuoja Mokslo ir studijų įstatymas, kurio 51 straipsnio 1 dalis nustato, jog, baigus pirmosios pakopos, antrosios pakopos ir vientisųjų studijų programas, išduodamas suteiktą kvalifikacinį laipsnį liudijantis diplomas ir diplomo priedėlis (priedas). Diplomų, diplomo priedėlio (priedo) blankų privalomosios formos rengimo, gamybos, apskaitos, registracijos ir išdavimo tvarką nustato Vyriausybė. Asmeniui įsidarbinus iki mokslo baigimo ir iki nedarbingumo pradžios nespėjus įgyti reikalaujamo ligos ir motinystes socialinio draudimo stažo, taikoma bendroji socialinio draudimo stažo taisykle.

Atkreiptinas dėmesys, kad net jeigu pareiškėjas VSDFV Alytaus skyriui kartu su prašymu skirti ligos pašaipą būtų pateikęs pažymą apie tai, kad baigė Vilniaus Gedimino technikos universiteto pirmą kursą, jam ligos pašaipa nebūtų paskirta, kadangi ši pažyma neįrodo, kad mokymasis dieniniame skyriuje yra baigtas. Ši pažyma parodo, kad dalis mokslo, t. y. pirmi mokslo metai, baigti.

VSDFV 2013 m. gegužės 17 d. (pagal gavimo datą) pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Remiasi iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir VSDFV Alytaus skyrius.

Pažymi, kad kas yra mokslo baigimą įrodantis dokumentas, yra apibrėžta Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (toliau – ir Švietimo įstatymo) 39 straipsnio 1 dalyje, kurioje yra nurodyta, kad asmens formaliojo, neformaliojo ar saviraiškos būdu įgyti mokymosi pasiekimai įteisinami įstatymų nustatyta tvarka išduotu dokumentu (pažymėjimu, brandos atestatu, diplomu), patvirtinančiu bendrojo ugdymo programų baigimą ir išsilavinimo įgijimą, kurio turinį, formą ir išdavimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Pagal Švietimo įstatymo 39 straipsnio 4 dalį mokymosi pasiekimus įteisinančių dokumentų, patvirtinančių aukštojo mokslo studijų programų baigimą, aukštojo išsilavinimo, aukštojo mokslo kvalifikacijos suteikimą, išdavimą nustato Mokslo ir studijų įstatymas, o kvalifikacijos ir mokymosi pasiekimus įteisinančių dokumentų, patvirtinančių profesinio mokymo programų baigimą, kompetencijų įvertinimą, kvalifikacijos suteikimą, išdavimą nustato Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas (Švietimo įstatymo 39 straipsnio 3 dalis). Pagal Mokslo ir studijų įstatymo 51 straipsnio 1 dalį, baigus pirmosios pakopos, antrosios pakopos ir vientisųjų studijų programas, išduodamas suteiktą kvalifikacinį laipsnį liudijantis diplomas ir diplomo priedėlis (priedas), o baigus doktorantūrą ir apgynus daktaro disertaciją, - mokslo (meno) laipsnį liudijantis diplomas.

Pažymi, kad pareiškėjo pateikta VGTU 2012 m. lapkričio 20 d. pažyma Nr. 5-2148 nėra mokslo baigimą įrodantis dokumentas, atvirkščiai, minėta pažyma patvirtina, kad pareiškėjas mokosi aukštojoje mokykloje, bet jos dar nebaigė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamo byloje ginčas kilo dėl VSDFV Alytaus skyrius 2012 m. spalio 15 d. sprendimų Nr. SP-37366 ir Nr. SP-37389, kuriais nuspręsta pareiškėjui atsisakyti skirti ligos pašalpą pagal pateiktus nedarbingumo pažymėjimus už laikotarpius nuo 2012 m. rugpjūčio 12 d. iki 2012 m. rugsėjo 4 d. ir nuo 2012 m. rugsėjo 5 d. iki 2012 m. spalio 12 d., teisėtumo.

Byloje nustatyta, kad 2012 m. spalio 15 d. VSDFV Alytaus skyrius sprendimais Nr. SP-37366 ir Nr. SP-37389 nusprendė neskirti pareiškėjui ligos pašalpos už laikinojo nedarbingumo laikotarpius: nuo 2012 m. rugpjūčio 12 d. iki 2012 m. rugsėjo 4 d. ir nuo 2012 m. rugsėjo 5 d. iki 2012 m. spalio 12 d. dėl to, kad jis pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį bei Nuostatų 19.2 punkte įtvirtintas sąlygas nebuvo įgijęs reikiamo stažo. Pareiškėjas taip pat neatitiko Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje ir Nuostatų 19.3 punkte nustatytų sąlygų.

Pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, kuris 2013 m. kovo 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytiems motyvams ir išvadoms.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. mokėsi Vilniaus Gedimino technikos universiteto Elektronikos fakulteto I kurse, kurį baigė 2012 m. birželio 23 d. Baigęs pirmą kursą, įsidarbino UAB „Ekskomisarų biuras" ir pradėjo dirbti nuo 2012 m. liepos 12 d.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis (2007 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. X-1338 redakcija) nustato bendrąją taisyklę, kad teisę gauti ligos pašalpą šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais turi šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje išvardyti apdraustieji asmenys, jeigu jie prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse.

Byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas neturėjo įgijęs reikalaujamo ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo, tačiau apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, jog jam šis stažo reikalavimas ir neturėtų būti taikomas. Todėl nagrinėtinas klausimas tik dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų atitikimo.

Nagrinėjamam ginčui aktualus Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje (2010 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-1244) nustatytas teisinis reguliavimas, kuris nustato išimtį iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytos bendrosios taisyklės. Teisę gauti ligos pašalpą turi ir apdraustieji asmenys iki 26 metų, jeigu jie iki laikinojo nedarbingumo pradžios neįgijo šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto stažo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais mokėsi nustatyta tvarka įregistruotose bendrojo lavinimo ar profesinėse mokyklose pagal dieninę mokymo formą bei aukštosiose mokyklose pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą nustatyta tvarka ir pertrauka nuo mokslo pabaigos (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą), kol jie tapo apdraustaisiais asmenimis, neviršija 3 mėnesių.

Minėtos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos perkeltos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų (bylai aktuali 2011 m. gruodžio 28 d. redakcija), kurie reguliuoja socialinio draudimo pašalpų skyrimo ir mokėjimo pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą tvarką, 19.2 ir 19.3 punktus.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, spręstina, jog ligos pašalpą iki laikinojo nedarbingumo pradžios neįgijus Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo, galima gauti esant šių sąlygų visumai: 1) amžius iki 26 metų; 2) šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytas stažas iki laikinojo nedarbingumo pradžios nebuvo įgytas dėl mokymosi nustatyta tvarka įregistruotose bendrojo lavinimo ar profesinėse mokyklose pagal dieninę mokymo formą bei aukštosiose mokyklose pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą; 3) pertrauka nuo mokslo pabaigos (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą) iki tampant apdraustuoju asmeniu neturi viršyti 3 mėnesių. Pareiškėjas prašymo skirti ligos pašalpą pateikimo metu atitiko 1 ir 2 sąlygas. Tačiau 3-ioji sąlyga negalėjo būti patenkinta. 3 mėnesių terminas yra siejamas su mokslo pabaigos data. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo ligos pirmą dieną pareiškėjas dar nebuvo baigęs studijų, taigi nagrinėjamu atveju nebuvo įmanoma 3-iosios sąlygos atitiktis. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis galėtų būti taikoma tik jei pareiškėjo situacija atitiktų visas šioje teisės normoje numatytas sąlygas. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju 3-ioji nurodyta sąlyga negali būti pripažinta patenkinta, kitų sąlygų atitikimas nėra pakankamas.

Pažymėtina, jog įstatymų leidėjo Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtis siejama su reikiamo socialinio draudimo stažo neįgijimu dėl tos priežasties, kad asmuo mokėsi (studijavo) atitinkamose mokyklose pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą, tačiau mokslą yra baigęs ir tapo apdraustuoju per 3 mėnesius nuo mokymosi pabaigos. Minėta, pirmąją ligos dieną pareiškėjas nebuvo baigęs mokslų. Tai įrodo Vilniaus Gedimino technikos universiteto Elektronikos fakulteto pažyma apie studijas (b. l. 14), kurioje nurodyta, jog pareiškėjas studijavo ir 2012 m. birželio 23 d. baigė pirmąjį studijų kursą. Taigi pareiškėjas bakalauro studijų nebaigė, todėl 2012 m. rugpjūčio 12 d., t. y. ligos pradžioje, pareiškėjas dar negalėjo atitikti Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatų. Kadangi Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 19.3 punkto nuostatos atitinka numatytąsias Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje, todėl konstatuotina, jog nagrinėjamoje situacijoje nėra tenkinamos ir šioje normoje nurodytos sąlygos.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis ir Nuostatų 19.3 punktas teisę gauti ligos pašalpą sieja su aplinkybe, kad asmuo Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje ir Nuostatų 19.2 punkte reikalaujamo stažo neįgijo dėl to, kad mokėsi nustatytose mokymo įstaigoje pagal dieninę mokymo formą, tačiau nė vienoje iš šių nuostatų mokymasis nėra susiejamas su šių mokslo įstaigų programų visišku pabaigimu. Mano, kad pateikta pažyma yra mokslo baigimą įrodantis dokumentas.

Jeigu Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies ir Nuostatų 19.3 punkto nuostatos būtų aiškinamos tik kaip skirtos asmenims, visiškai pabaigusiems nustatytas mokymosi įstaigas, būtų pažeistas konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu pareiškėjo teisės aktų aiškinimu ir pažymi, kad Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje minimas mokslo baigimą įrodantis dokumentas negali būti suprantamas kaip pažyma apie vieno studijų kurso baigimą.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad mokslo baigimą įrodantis dokumentas yra apibrėžtas įstatymuose. Švietimo įstatymo 39 straipsnio 4 dalyje, kur įtvirtinta, kad mokymosi pasiekimus įteisinančių dokumentų, patvirtinančių aukštojo mokslo studijų programų baigimą, aukštojo išsilavinimo, aukštojo mokslo kvalifikacijos suteikimą, išdavimą nustato Mokslo ir studijų įstatymas. Pagal Mokslo ir studijų įstatymo 51 straipsnio 1 dalį, baigus pirmosios pakopos, antrosios pakopos ir vientisųjų studijų programas, išduodamas suteiktą kvalifikacinį laipsnį liudijantis diplomas ir diplomo priedėlis (priedas), o baigus doktorantūrą ir apgynus daktaro disertaciją, – mokslo (meno) laipsnį liudijantis diplomas.

Taigi aukštojo mokslo baigimą patvirtinantis dokumentas gali būti vienas iš Mokslo ir studijų įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nustatytų dokumentų. Pareiškėjas įstatymų reikalavimus atitinkančio dokumento nepateikė, tad nepagrįsti yra jo teiginiai apie tai, kad jo pateikta pažyma įrodo mokslo baigimą. Pažymėtina, kad taip aiškinant Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalį, nėra pažeidžiamas konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas, nes minėtoje normoje įstatymų leidėjas nustato konkrečias sąlygas, kurias atitinkančiam asmeniui yra taikoma išimtis ir iš jo nereikalaujama turėti Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto stažo.

Asmuo, neatitinkantis šių sąlygų, negali remtis minėta išimtimi ir, norėdamas gauti ligos pašalpą, turi atitikti Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą stažo reikalavimą.

Pastebėtina ir tai, kad administracinis teismas, nagrinėdamas ginčus dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų teisėtumo, vykdo viešojo administravimo subjektų kontrolę (ABTĮ 3 str.). Administraciniam teismui vykdant viešojo administravimo subjektų kontrolę bylose dėl administracinių aktų panaikinimo, yra sprendžiama, ar administracinis aktas buvo teisėtas jo priėmimo metu. Administracinio akto teisėtumo, buvusio jo priėmimo metu patikrinimas suponuoja išvadą, kad faktinės padėties pasikeitimas ar teisinio reglamentavimo pasikeitimas nedaro įtakos administracinio sprendimo teisėtumui, tačiau sudaro pagrindą priimti naują administracinį sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1180/2013). Nagrinėjamoje byloje viešojo administravimo subjektas (VSDFV Alytaus skyrius) turėjo tikrinti, ar pareiškėjas pagal pateiktus dokumentus atitinka Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas kreipimosi metu. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, jog VSDFV Alytaus skyriui nepateikė duomenų, jog mokosi Vilniaus Gedimino technikos universitete pirmosios pakopos nuolatinėse studijose. Kadangi viešojo administravimo subjektui nebuvo pateikti jokie dokumentai, įrodantys pareiškėjo studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete ir jų baigimą, todėl viešojo administravimo subjektas, priimdamas sprendimą, negalėjo jų įvertinti, ir teismas, vertindamas tokio sprendimo teisėtumą, negali atsižvelgti į dokumentus (kurie turi esminę reikšmę administracinio sprendimo priėmimui), kurie nebuvo pateikti viešojo administravimo subjektui priimant ginčijamą sprendimą.

Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad VSDFV Alytaus skyrius sprendimuose pagrįstai nurodė, jog pareiškėjui nėra pagrindo skirti ligos pašalpą, nes jis neatitinka Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytų sąlygų. Taigi skundžiami sprendimai buvo pagrįsti teisės aktų nuostatomis ir objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis, priimti viešojo administravimo subjektų apibrėžtos kompetencijos ribose. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo ir paliko galioti skundžiamus sprendimus. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog Kauno apygardos administracinis teismas tinkamai įvertino visas bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė teisės normas, taikytinas ginčo išsprendimui, dėl to priėmė teisingą sprendimą. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad dėl išdėstytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas, o Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 29 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. D. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius